[1]<\/a>, ta\u010diau, kadangi yra \u201enepatogi tema teismams\u201c, nesusilauk\u0117 didesnio atgarsio). Jau kur\u012f laik\u0105 vis \u201enie\u017et\u0117jo rankos j\u012f pa\u010diupin\u0117ti\u201c, ta\u010diau kadangi pats asmeni\u0161kai su juo vis nesusidurdavau profesin\u0117je praktikoje, vis \u201eatid\u0117davau geresniems laikams\u201c. Laikas at\u0117jo. Kiek labiau pasidom\u0117jus \u0161ia tema, pana\u0161u, jog jau galima ar tuoj bus galima kalb\u0117ti apie teismin\u0117s praktikos tendencij\u0105 \u2013 teismai \u201eatrado procesin\u0119 ni\u0161\u0105\u201c, kaip ne\u012fsiteis\u0117jusiu pirmosios instancijos teismo nuosprend\u017eiu \u201epriversti\u201c nuteist\u0105j\u012f vykdyti jam paskirt\u0105 laisv\u0117s at\u0117mimo bausm\u0119. Ypa\u010d tais atvejais, kai kaltinamasis neprisipa\u017eino, proceso eigoje buvo nepaklusnus, nedemonstravo reikiamo nuolankumo. Apie k\u0105 a\u0161 kalbu? Apie kardomosios priemon\u0117s su\u0117mimo paskyrim\u0105 ar \u0161velnesn\u0117s kardomosios priemon\u0117s pakeitim\u0105 \u012f su\u0117mim\u0105 pirmosios instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprend\u017eiu.<\/p>\n\n\n\nNekvestionuoju tokios pirmosios instancijos teismo teis\u0117s. Jis toki\u0105 tikrai turi. Baud\u017eiamojo proceso kodekso 121 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kardomoji priemon\u0117, tarp j\u0173 ir su\u0117mimas, gali b\u016bti skiriama ir kaltinamajam bei nuteistajam. Pagal BPK 123 straipsnio 6 dal\u012f, kai byla perduota \u012f teism\u0105, paskirti, palikti galioti, prat\u0119sti ar panaikinti su\u0117mim\u0105 arba pakeisti j\u012f kita kardom\u0105ja priemone gali teismas, kurio \u017einioje yra byla, vadovaudamasis BPK 122 straipsnio reikalavimais. Paskirti su\u0117mim\u0105 ar prat\u0119sti jo termin\u0105 galima visuose teisminio baud\u017eiamosios bylos nagrin\u0117jimo etapuose \u2013 ir \u201ebylos parengimo nagrin\u0117ti teisme etape\u201c (BPK 233 str. 5 d.), ir nagrin\u0117jant baud\u017eiam\u0105j\u0105 byl\u0105 teisme i\u0161 esm\u0117s (BPK 247 str.), ir baigiant baud\u017eiamosios bylos nagrin\u0117jim\u0105 \u2013 apkaltinamuoju teismo nuosprend\u017eiu (BPK 307 str. 1 d. 6 p.). Taigi, Baud\u017eiamojo proceso kodeksas i\u0161ties nedraud\u017eia pirmosios instancijos teismui su\u0117mim\u0105 paskirti ar kit\u0105 kardom\u0105j\u0105 priemon\u0119 \u012f su\u0117mim\u0105 pakeisti ir apkaltinamuoju teismo nuosprend\u017eiu. Kadangi \u0161is formatas neleid\u017eia pernelyg i\u0161sipl\u0117sti (o tikslas yra aptarti kitus, labiau praktinius teisinius aspektus), temos, kad \u201esu\u0117mimo paskyrimas nuosprend\u017eiu yra ultimum remedium<\/em>\u201c, \u0161iame straipsnyje nevystau.<\/p>\n\n\n\nProcesin\u0117je situacijoje, kai su\u0117mimas yra paskiriamas nuosprend\u017eiu, i\u0161kyla keletas itin reik\u0161ming\u0173 praktini\u0173 teisini\u0173 klausim\u0173: (i.) ar apkaltinamajame teismo nuosprendyje turi b\u016bti nurodytas su\u0117mimo terminas, ar nuosprend\u017eiu su\u0117mimas yra paskiriamas neterminuotai (kol nebus pakeistas ar nat\u016braliai neperaugs \u012f laisv\u0117s at\u0117mimo bausm\u0117s vykdym\u0105), (ii.) ar gali b\u016bti ir, jei taip, tai kaip gali b\u016bti skund\u017eiamas nuosprend\u017eiu \u012fformintas pirmosios instancijos teismo sprendimas paskirti su\u0117mim\u0105, (iii.) ar apeliacin\u0117s instancijos teismas, nor\u0117damas, kad apeliantas ir toliau b\u016bt\u0173 nelaisv\u0117je, turi (privalo) t\u0119sti pirmosios instancijos teismo nuosprend\u017eiu paskirto su\u0117mimo termin\u0105 ir t. t. \u0160ie klausimai yra aktual\u016bs ir tuomet, kai pirmosios instancijos teismas apkaltinamuoju nuosprend\u017eiu pats su\u0117mimo neskiria, o nuosprend\u017eiu \u201epalieka galioti\u201c su\u0117mim\u0105, kuris buvo paskirtas ankstesniame baud\u017eiamosios bylos etape.<\/p>\n\n\n\n
Pirma.<\/p>\n\n\n\n
Lietuvos teism\u0173 praktikoje laikomasi nuomon\u0117s, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas su\u0117mim\u0105 apkaltinamuoju nuosprend\u017eiu (BPK 307 str. 1 d. 6 p.), neprivalo nurodyti termino, kuriam skiria su\u0117mim\u0105 \u2013 apkaltinamuoju nuosprend\u017eiu paskirtas su\u0117mimas galioja iki \u0161is \u201enuosprendis \u012fsiteis\u0117s\u201c. Kod\u0117l apkaltinamojo nuosprend\u017eio rezoliucin\u0117je dalyje (BPK 307 str. 1 d. 6 p.) neturi b\u016bti nurodomas, o apkaltinamojo nuosprend\u017eio apra\u0161omojoje dalyje (BPK 305 str. 6 d.) neturi b\u016bti motyvuojamas su\u0117mimo terminas, teism\u0173 praktika \u012fprastai pla\u010diau nediskutuoja. Galima sp\u0117ti, jog tokios pozicijos laikomasi d\u0117l Baud\u017eiamojo proceso kodekse ekspliciti\u0161kai apra\u0161yto teisinio reguliavimo skurdumo: BPK 305 straipsnio 6 dalyje ir 307 straipsnio 1 dalies 6 punkte i\u0161ties expressis verbis<\/em> nenurodyta, kad apkaltinamajame nuosprendyje privalo b\u016bti nurodytas ir argumentuotas nuteistajam skiriamo su\u0117mimo terminas. Ta\u010diau tai, kad ka\u017ekas ekspliciti\u0161kai nenurodyta Baud\u017eiamojo proceso kodekse, ipso facto<\/em> nerei\u0161kia, kad \u201en\u0117ra tokio teisinio reguliavimo\u201c (neatsitiktinai \u0161io straipsnio \u012f\u017eangoje u\u017esiminiau apie \u201eprofesini\u0173 knygu\u010di\u0173 skaitym\u0105\u201c \u2013 \u201ebaud\u017eiamojo proceso teis\u0117\u201c n\u0117ra tik Baud\u017eiamojo proceso kodeksas, norint suvokti \u201ebaud\u017eiamojo proceso teis\u0119\u201c nepakanka \u201emok\u0117ti perskaityti Baud\u017eiamojo proceso kodeks\u0105\u201c; baud\u017eiamojo proceso teis\u0117 apima ir baud\u017eiamojo proceso principus bei vertybes, o baud\u017eiamojo proceso teis\u0117s normos tam tikrais atvejais gali b\u016bti taikomos ir pagal analogij\u0105. Tad \u201eprofesini\u0173 knygu\u010di\u0173 skaitymas\u201c net teis\u0117jams kartais n\u0117ra \u201eberg\u017ed\u017eia laiko gai\u0161atis\u201c). \u017dvelgiant giliau, galima manyti, jog tokia Lietuvos teism\u0173 praktikos laikysena yra paremta Europos \u017emogaus teisi\u0173 teismo (ir E\u017dTT) jurisprudencijoje vystoma \u017dmogaus teisi\u0173 ir pagrindini\u0173 laisvi\u0173 apsaugos konvencijos (Konvencija) 5 straipsnio 1 dalies a) punkto interpretacija (pla\u010diau apie tai \u017eemiau).<\/p>\n\n\n\nVis\u0173 pirma, nesutik\u010diau, kad pagal Baud\u017eiamojo proceso kodeks\u0105 nuosprendyje i\u0161 ties\u0173 neturi b\u016bti nurodytas ir argumentuotas nuosprend\u017eiu paskirto ar \u201epalikto galioti\u201c su\u0117mimo terminas. Pagal BPK 247 straipsn\u012f, kuris turi b\u016bti ai\u0161kinamas nepamir\u0161tant, kad yra skirtas reguliuoti \u201ekaltinamojo neatvykimo \u012f teisiam\u0105j\u012f pos\u0117d\u012f pasekmes\u201c, \u201eteismas turi teis\u0119 atvesdinti neatvykus\u012f kaltinam\u0105j\u012f, taip pat paskirti jam kardom\u0105j\u0105 priemon\u0119 arba j\u0105 pakeisti grie\u017etesne\u201c. Taigi, i\u0161eit\u0173, kad pagal BPK 247 straipsn\u012f (\u017evelgiant \u012f jo tekst\u0105), baud\u017eiam\u0105j\u0105 byl\u0105 nagrin\u0117jantis teismas su\u0117mim\u0105 pats gali paskirti tik tokiam kaltinamajam, kuris neatvyksta \u012f teisiam\u0105j\u012f pos\u0117d\u012f. BPK XIX \u2013 XXIII skyriuose, kuriuose yra nurodytos \u201ebendrosios nagrin\u0117jimo teisme nuostatos\u201c ir apibr\u0117\u017etas pats baud\u017eiamosios bylos nagrin\u0117jimo pirmosios instancijos teisme procesas (\u012fskaitant nuosprend\u017eio pri\u0117mim\u0105), n\u0117ra teis\u0117s norm\u0173, kurios suteikt\u0173 pirmosios instancijos teismui teis\u0119 skirti kaltinamajam su\u0117mim\u0105. Situacijos n\u0117 kiek nepalengvina ir BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punktas, nes, viena vertus, jis yra suformuluotas itin abstrak\u010diai, kita vertus, jis neturi savaranki\u0161kos teisin\u0117s galios tuo po\u017ei\u016briu, jog gali b\u016bti taikomas tik kartu su kitomis BPK XIX \u2013 XXIII skyri\u0173 nuostatomis.<\/p>\n\n\n\n
Apibendrintai tariant, skaitant BPK XIX \u2013 XXIII skyri\u0173 nuostatas, susidaro \u012fsp\u016bdis, kad nagrin\u0117damas baud\u017eiam\u0105j\u0105 byl\u0105, pirmosios instancijos teismas kaltinam\u0105j\u012f nuosprend\u017eiu gali suimti tik vienu vieninteliu atveju \u2013 jei kaltinamasis neatvyksta \u012f teisiam\u0105j\u012f pos\u0117d\u012f; \u201eneatvykimas \u012f teisiam\u0105j\u012f pos\u0117d\u012f\u201c yra vienintelis kaltinamojo \u201esu\u0117mimo skyrimo nuosprend\u017eiu pagrindas\u201c; jokiais kitais pagrindais ar atvejais baud\u017eiamosios bylos nagrin\u0117jimo teisme metu kaltinamajam nuosprend\u017eiu negali b\u016bti skirtas su\u0117mimas.<\/p>\n\n\n\n
Gana groteski\u0161ka i\u0161vada, atsi\u017evelgiant jau vien \u012f tai, kokias teises pirmosios instancijos teismas turi \u201ebylos parengimo nagrin\u0117ti teisme\u201c etape (BPK XVIII skyrius): BPK 233 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad \u201ed\u0117l kardomosios priemon\u0117s \u2013 su\u0117mimo paskyrimo, termino prat\u0119simo, pakeitimo ar panaikinimo teismas nusprend\u017eia pos\u0117dyje vadovaudamasis BPK XI skyriaus nuostatomis\u201c. Taigi, spr\u0119sdamas d\u0117l su\u0117mimo, pirmosios instancijos teismas \u201ebylos parengimo nagrin\u0117ti teisme\u201c etape turi tokias pa\u010dias teises (\u017einoma, ir pareigas), kokias turi ikiteisminio tyrimo teis\u0117jas ar teismas ikiteisminio tyrimo metu, o prad\u0117j\u0119s nagrin\u0117ti baud\u017eiam\u0105j\u0105 byl\u0105 i\u0161 esm\u0117s, pasirodo, nebetenka tur\u0117t\u0173 teisi\u0173 (ir nebeturi i\u0161 esm\u0117s joki\u0173 teisi\u0173). Akivaizdu, jog susiduriame su eksplicitinio teisinio reguliavimo skurdumu, kuris ta\u010diau nesuponuoja teisinio reguliavimo vakuumo. Principas a maiore ad minus<\/em> bei kiti teisiniai argumentai in concreto<\/em> suponuoja b\u016btinyb\u0119 taikyti BPK 233 straipsnio 5 dal\u012f pagal \u012fstatymo analogij\u0105 (argumentum a simile<\/em>): ir nagrin\u0117damas baud\u017eiam\u0105j\u0105 byl\u0105 i\u0161 esm\u0117s, pirmosios instancijos teismas gali spr\u0119sti visus su su\u0117mimo paskyrimu, pakeitimu etc<\/em>. susijusius klausimus. \u017dinoma, laikydamasis \u201evis\u0173\u201c BPK XI skyriuje nurodyt\u0173 nuostat\u0173, o ne \u201ei\u0161sirinkdamas sau patogias ar naudingas\u201c. Viena esmini\u0173 \u201esu\u0117mimo savybi\u0173\u201c, tiesiogiai kylanti i\u0161 ne vienos BPK XI skyriuje \u012ftvirtintos teisin\u0117s nuostatos, yra tai, kad su\u0117mimas \u2013 at\u0117mimas laisv\u0117s i\u0161 \u017emogaus, kuris n\u0117ra \u012fsiteis\u0117jusiu nuosprend\u017eiu pripa\u017eintas kaltu \u2013 negali b\u016bti neterminuotas. Su\u0117mimo terminai ir j\u0173 prat\u0119simas yra reglamentuotas BPK 127 straipsnyje, o BPK 123 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse, 124 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad su\u0117mimo terminas visuomet yra nurodomas proceso sprendime, kuriuo yra skiriamas su\u0117mimas. BPK 125 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra \u012ftvirtinta teismo pareiga motyvuoti su\u0117mimo s\u0105lygas, pagrindus ir proporcingum\u0105 (taigi, ir skiriamo su\u0117mimo trukm\u0119). Pareiga motyvuoti kardomosios priemon\u0117s skyrim\u0105 kyla ir i\u0161 BPK 305 straipsnio 6 dalies.<\/p>\n\n\n\nApibendrintai tariant, nagrin\u0117damas baud\u017eiam\u0105j\u0105 byl\u0105 i\u0161 esm\u0117s, pirmosios instancijos teismas, pagal analogij\u0105 taikydamas BPK 233 straipsnio 5 dal\u012f, gali spr\u0119sti visus su su\u0117mimo paskyrimu, pakeitimu, panaikinimu etc<\/em>. susijusius klausimus, ta\u010diau laikydamasis BPK XI skyriaus nuostat\u0173, viena kuri\u0173 yra tai, kad su\u0117mimas niekada negali b\u016bti neterminuotas. Kod\u0117l su\u0117mim\u0105 skirdamas nuosprend\u017eiu pirmosios instancijos teismas gal\u0117t\u0173 nesilaikyti \u0161ios su\u0117mimui fundamentalios procesin\u0117s nuostatos, suvokti sunku. Tad ir apkaltinamuoju nuosprend\u017eiu skirdamas ar \u201epalikdamas galioti\u201c su\u0117mim\u0105, pirmosios instancijos teismas nuosprend\u017eio rezoliucin\u0117je dalyje privalo vadovautis BPK 127 straipsnio 1, 2 ir 9 dalimis ir nurodyti konkret\u0173 su\u0117mimo termin\u0105.<\/p>\n\n\n\nKita vertus, jei pirmosios instancijos teismas, nuosprend\u017eiu paskirdamas su\u0117mim\u0105, pa\u017eeid\u017eiant BPK 127 straipsn\u012f, nenustato konkretaus skiriamo ar \u201epaliekamo galioti\u201c su\u0117mimo termino, BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punktas, formaliai tenurodantis, kad apkaltinamojo nuosprend\u017eio rezoliucin\u0117je dalyje privalu nurodyti \u201esprendim\u0105 d\u0117l kardomosios priemon\u0117s nuteistajam\u201c, nelegitimuoja situacijos, kad pirmosios instancijos teismo nuosprend\u017eiu paskirtas ar \u201epaliktas galioti\u201c su\u0117mimas tampa neterminuotu ar galioja neapibr\u0117\u017et\u0105 laik\u0105. Tai rei\u0161kia tik tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprend\u017eiu paskirtas ar \u201epaliktas galioti\u201c su\u0117mimas galiot\u0173 arba (i.) iki nuosprend\u017eio prad\u0117jimo vykdyti (t. y. iki nuosprend\u017eio \u012fsiteis\u0117jimo, jei jis n\u0117ra skund\u017eiamas apeliacine tvarka (BPK 336 str. 1 d.), arba (ii.) ne ilgiau nei 3 m\u0117nesius, jei nuosprendis ne\u012fsiteis\u0117ja, nes yra apskund\u017eiamas apeliacine tvarka (BPK 336 str. 2 d.). Tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje su\u0117mimas yra susiejamas ne su konkre\u010diu terminu, o su faktiniu momentu \u2013 kada atsiras galimyb\u0117 nuosprend\u012f pad\u0117ti vykdyti \u2013 yra apspr\u0119sta pa\u010dios baud\u017eiamojo proceso strukt\u016bros \u2013 priimdamas nuosprend\u012f pirmosios instancijos teismas ne\u017eino ir negali \u017einoti, ar nuosprendis \u012fsiteis\u0117s po 20 dien\u0173 ar bus skund\u017eiamas apeliacine tvarka. Ta\u010diau tai nekei\u010dia reikalo esm\u0117s ir nesukuria \u201eprocesin\u0117s tragedijos\u201c, nes (i.) apkaltinamuoju nuosprend\u017eiu paskirtas su\u0117mimas galioja ne ilgiau nei 3 m\u0117nesius, o (ii.) apskundus nuosprend\u012f apeliacine tvarka, reali\u0105 ir veiksming\u0105 asmens laisv\u0117s at\u0117mimo teis\u0117tumo kontrol\u0119 perima (privalo perimti) apeliacin\u0117s instancijos teismas (apie tai \u017eemiau).<\/p>\n\n\n\n
Antra.<\/p>\n\n\n\n
Lietuvos teismin\u0117 praktika neleid\u017eia atskirai sk\u0173sti su\u0117mimo, jei jis yra paskirtas nuosprend\u017eiu. \u0160ios teisin\u0117s pozicijos argumentavimas yra kiek stipresnis, bet vis viena gerokai pavir\u0161utini\u0161kas. \u201eTeisminio argumentavimo\u201c pavyzd\u017eiu pasinaudosiu R. Valiukait\u0117s publikacijoje pamin\u0117ta Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 9 d. nutartimi, priimta byloje Nr. 1S-168-870\/2024. Beje, nepamesdamas auk\u0161\u010diau aptartos temos (skiriant su\u0117mim\u0105 apkaltinamuoju nuosprend\u017eiu, jame privalu nurodyti su\u0117mimo termin\u0105), i\u0161 karto nor\u0117\u010diau atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f tai, jog, matyt, i\u0161 skub\u0117jimo, neapsi\u017ei\u016br\u0117jimo ar d\u0117mesio stokos savo argumentavimui, min\u0117toje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje ra\u0161oma, kad pagal BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punkt\u0105 pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprend\u012f, gali paskirti kardom\u0105j\u0105 priemon\u0119, j\u0105 panaikinti ar palikti galioti jau paskirt\u0105 kardom\u0105j\u0105 priemon\u0119 \u201eir nustatyti kardomosios priemon\u0117s taikymo termin\u0105\u201c. Taigi, ir Lietuvos apeliacinis teismas sako, kad paskirdamas su\u0117mim\u0105 nuosprend\u017eiu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje turi nurodyti termin\u0105, kuriam skiria su\u0117mim\u0105.<\/p>\n\n\n\n
2024 m. liepos 9 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. 1S-168-870\/2024, Lietuvos apeliacinis teismas, vis\u0173 pirma, teigia, kad i\u0161 BPK 130 straipsnio turinio matyti, jog \u201e\u0161io straipsnio nuostatos yra taikomos tik nutartims, priimtoms ikiteisminio tyrimo metu ar byl\u0105 nagrin\u0117jant teisme, t. y. BPK 130 straipsnio nuostatos nesuteikia galimyb\u0117s sk\u0173sti galutini\u0173 baud\u017eiam\u0173j\u0173 byl\u0173 procesini\u0173 sprendim\u0173\u201c. Toliau ra\u0161oma, kad BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytas \u201eteismo sprendimas d\u0117l kardomosios priemon\u0117s yra sud\u0117tin\u0117 teismo nuosprend\u017eio dalis\u201c; \u201eatsi\u017evelgiant \u012f tai, kad sprendimas d\u0117l kardomosios priemon\u0117s pakeitimo yra sud\u0117tin\u0117 nuosprend\u017eio dalis, o BPK nenumato galimyb\u0117s sk\u0173sti atskir\u0173 priimto nuosprend\u017eio dali\u0173, tod\u0117l <…>, nesutikdami su nuosprend\u017eiu paskirtu su\u0117mimu, vadovaujantis BPK 312 \u2013 313 straipsni\u0173 nuostatomis, tok\u012f pirmosios instancijos teismo sprendim\u0105 gali sk\u0173sti apeliaciniu skundu\u201c ir taip es\u0105 \u201en\u0117ra suvar\u017eoma teis\u0117 sk\u0173sti nuosprend\u017eiu pakeist\u0105 kardom\u0105j\u0105 priemon\u0119, kadangi prie\u0161taravimai ir nesutikimai d\u0117l tokio teismo sprendimo gali b\u016bti nurodyti apeliaciniame skunde d\u0117l priimto apkaltinamojo nuosprend\u017eio\u201c. \u201eBe to, apeliacin\u0117s instancijos teismas, gav\u0119s apeliacin\u012f skund\u0105 bei atsi\u017evelg\u0119s \u012f skundo argumentus, gali paskirti ankstesn\u0119 teismo pos\u0117d\u017eio dat\u0105 ir i\u0161spr\u0119sti klausim\u0105 d\u0117l pakeistos kardomosios priemon\u0117s\u201c. \u201e<…> nuteistoji arba jos gyn\u0117jas gali ne tik sk\u0173sti nuosprend\u017eio dal\u012f d\u0117l kardomosios priemon\u0117s paskyrimo, ta\u010diau ir teikti teismui, kurio \u017einioje yra byla, pra\u0161ym\u0105 d\u0117l kardomosios priemon\u0117s pakeitimo. Toks pra\u0161ymas turi b\u016bti motyvuotas ir j\u012f teismas tur\u0117s pareig\u0105 i\u0161nagrin\u0117ti\u201c.<\/p>\n\n\n\n
\u201eI\u0161moningas pamokymas\u201c (suimtas nuteistasis gali padaryti ir t\u0105, ir an\u0105, ir dar kit\u0105), kuris, deja, \u201eveda \u012f niekur\u201c. Saky\u010diau, puiki faktin\u0117 iliustracija Cicerono sentencijai \u201esummum ius summa iniuria\u201c.<\/p>\n\n\n\n
K\u0105 min\u0117toje nutartyje pasak\u0117 Lietuvos apeliacinis teismas?<\/em><\/p>\n\n\n\nPirma, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nuosprend\u017eiu paskirti kaltinamajam su\u0117mim\u0105 yra neskund\u017eiamas (jei b\u016btume tiksl\u016bs, tai formaliai toks sprendimas gali b\u016bti skund\u017eiamas, ta\u010diau ne kaip atskiras proceso sprendimas, o kartu su kitais nuosprendyje \u012fformintais proceso sprendimais). Taigi, Baud\u017eiamojo proceso kodeksas sukuria \u201enenat\u016brali\u0105 situacij\u0105\u201c, kurioje jei tas pats pirmosios instancijos teismas su\u0117mim\u0105 kaltinamajam b\u016bt\u0173 paskyr\u0119s nutartimi, \u0161is teismo sprendimas b\u016bt\u0173 skund\u017eiamas, o kai paskyr\u0117 nuosprend\u017eiu \u2013 nebeskund\u017eiamas. Kod\u0117l? Tod\u0117l, kad, \u017evelgiant formaliai, Baud\u017eiamojo proceso kodeksas ekspliciti\u0161kai v\u0117l nenumato galimyb\u0117s sk\u0173sti nuosprend\u017eiu paskirt\u0105 su\u0117mim\u0105 atskirai nuo kit\u0173 nuosprendyje i\u0161spr\u0119st\u0173 klausim\u0173. Negaliu nepritarti Lietuvos apeliaciniam teismui: Baud\u017eiamojo proceso kodeksas ekspliciti\u0161kai i\u0161ties nenumato nei nuosprend\u017eiu suimto nuteistojo teis\u0117s atskirai sk\u0173sti nuosprend\u017eiu paskirt\u0105 su\u0117mim\u0105, nei atskiros teisin\u0117s proced\u016bros, kaip tok\u012f skund\u0105 gal\u0117t\u0173 (tur\u0117t\u0173) i\u0161spr\u0119sti apeliacin\u0117s instancijos teismas. \u017dinoma, kaip jau buvo min\u0117ta ir pagr\u012fsta, su su\u0117mimu susijusius klausimus pirmosios instancijos teismas sprend\u017eia \u201eBaud\u017eiamojo proceso kodeks\u0105 taikydamas pagal \u012fstatymo analogij\u0105\u201c, t. y. su\u0117mimo klausimo sprendimui aktualias teis\u0117s normas \u201epasiskolindamas\u201c i\u0161 BPK XI skyriaus. Kod\u0117l to negal\u0117t\u0173 padaryti apeliacin\u0117s instancijos teismas? Ar \u017emogaus laisv\u0117 n\u0117ra verta to, kad esamo teisinio reguliavimo sistemoje b\u016bt\u0173 rastas veiksmingas b\u016bdas j\u0105 apsaugoti? \u017dinoma, gal\u0117t\u0173, ta\u010diau \u201enieko nedaryti juk yra gerokai maloniau, nei ka\u017ek\u0105 daryti\u201c, o \u201ejei yra formali galimyb\u0117 nedaryti, tai kam daryti\u201c?<\/p>\n\n\n\n
Kita vertus, jei Lietuvos apeliacinis teismas mano, kad pirmosios instancijos teismo nuosprend\u017eiu paskirtas su\u0117mimas negali b\u016bti skund\u017eiamas atskirai nuo kit\u0173 nuosprendyje i\u0161spr\u0119st\u0173 klausim\u0173, \u012fvertinus ir tai, kad \u0161ioje situacijoje n\u0117ra kito reali\u0105 ir veiksming\u0105 \u017emogaus laisv\u0117s apsaug\u0105 u\u017etikrinan\u010dio procesinio mechanizmo, ar tai n\u0117ra pakankamai rimta prie\u017eastis Lietuvos apeliaciniam teismui (taip pat ir kitiems teismams) kelti klausim\u0105, ar Baud\u017eiamojo proceso kodekse \u012ftvirtintas \/ ne\u012ftvirtintas teisinis reguliavimas n\u0117ra konstituci\u0161kai ydingas: ar \u017emogaus laisv\u0119 ilgam laikui nulemiantis sprendimas netampa priklausomas nuo nekontroliuojamos teismo valios (beje, nesant procesin\u0117s galimyb\u0117s suvaldyti savival\u0119), ar asmuo, kuris suimamas nuosprend\u017eiu, n\u0117ra dirbtinai diskriminuojamas lyginant su asmeniu, kuris yra suimamas teismo nutartimi, ir t. t. \u017dmog\u0173 \u2013 jo laisv\u0119 ir teises \u2013 gerbian\u010dioje teisin\u0117je visuomen\u0117je tai tur\u0117t\u0173 b\u016bti skandalas; \u0161is klausimas tur\u0117t\u0173 b\u016bti nedelsiant u\u017eduotas teisingumo ministrui, \u012fstatym\u0173 leid\u0117jui ir, pasitaikius pirmai progai, kreiptasi \u012f Konstitucin\u012f Teism\u0105. Taip tur\u0117t\u0173 b\u016bti \u201e\u017emog\u0173 gerbian\u010dioje teisin\u0117je visuomen\u0117je\u201c. Lietuvoje taip n\u0117ra. Kadangi yra sudaryti i\u0161 tikr\u0173 profesional\u0173, nepasiduodan\u010di\u0173 suimt\u0173 kaltinam\u0173j\u0173 ir j\u0173 \u0161eimos nari\u0173 verk\u0161lenimams, Lietuvos teismai \u012f tai reaguoja ramiai, sau \u012fprastu b\u016bdu \u2013 \u201enieko nedarymu\u201c, nes ne apie j\u0173 ar j\u0173 artim\u0173j\u0173 laisv\u0119 gi kalbama, o be to esama procesin\u0117 b\u016bkl\u0117 yra labai patogi justicijai: pirmosios instancijos teismas turi \u201emirtin\u0105 ginkl\u0105\u201c nulemti \u017emogaus, kur\u012f formaliai vis dar tur\u0117t\u0173 saugoti nekaltumo prezumpcija, likim\u0105 (\u201ei\u0161 anksto realiai nubausti procese mai\u0161taujant\u012f ar gal tiesiog neprisipa\u017einus\u012f kaltinam\u0105j\u012f\u201c), o apeliacin\u0117s instancijos teismui \u201enepadaug\u0117ja darbo\u201c. Fiat iustitia.<\/p>\n\n\n\n
Antra, Lietuvos apeliacinis teismas teigia, jog tame, kad pirmosios instancijos teismo nuosprend\u017eiu suimtas nuteistasis negali apsk\u0173sti jam skirto su\u0117mimo, \u201en\u0117ra nieko blogo\u201c, nes: (a.) savo nesutikimo su su\u0117mimu argumentus nuteistas suimtasis gali para\u0161yti apeliaciniame skunde, (b.) apeliacin\u0117s instancijos teismas, gav\u0119s apeliacin\u012f skund\u0105 ir \u201eatsi\u017evelg\u0119s \u012f skundo argumentus\u201c, gali paskirti ankstesn\u0119 teismo pos\u0117d\u017eio dat\u0105 ir i\u0161spr\u0119sti klausim\u0105 d\u0117l nuosprend\u017eiu skirto su\u0117mimo, be to, (c.) nuosprend\u017eiu suimtas nuteistasis neb\u016btinai turi sk\u0173sti jam skirt\u0105 su\u0117mim\u0105; gali ir pra\u0161yti apeliacin\u0117s instancijos teismo pakeisti su\u0117mim\u0105 \u012f kit\u0105 kardom\u0105j\u0105 priemon\u0119 ir jei \u201etoks pra\u0161ymas bus motyvuotas\u201c, teismas j\u012f \u201etur\u0117s pareig\u0105 i\u0161nagrin\u0117ti\u201c.<\/p>\n\n\n\n
Kaip sako \u201etautos balsas\u201c: \u201epopieriuj pastat\u0117m r\u016bmus, o gyventi n\u0117ra kur\u201c.<\/p>\n\n\n\n
\u201eGal\u0117ti\u201c ir \u201eprival\u0117ti\u201c yra labai jau skirtingos teisin\u0117s kategorijos.<\/p>\n\n\n\n
Suimtas nuteistasis apeliaciniame skunde i\u0161ties gali sura\u0161yti ir su\u0117mimo nepagr\u012fstumo argumentus, ta\u010diau esm\u0117 yra ne \u201egal\u0117jime ka\u017ek\u0105 sura\u0161yti\u201c, o kokius tai sukurs procesinius padarinius? Kada apeliacin\u0117s instancijos teismas tur\u0117s i\u0161nagrin\u0117ti apeliaciniame skunde nuteistojo sura\u0161ytus su\u0117mimo nepagr\u012fstumo argumentus? Atsakymas paprastas \u2013 tada, kada ir visus kitus apeliacinio skundo argumentus: su\u0117mimo neteis\u0117tumo argument\u0173 nurodymas apeliaciniame skunde nesuponuoja apeliacin\u0117s instancijos teismo pareigos tok\u012f apeliacin\u012f skund\u0105 ar bent skunde nurodytus argumentus d\u0117l su\u0117mimo i\u0161nagrin\u0117ti nedelsiant ar bent jau grei\u010diau, nei kitus apeliacinio skundo argumentus. Tai rei\u0161kia, kad nepaisant turimos \u201eteis\u0117s ra\u0161yti\u201c, su\u0117mimo neteis\u0117tumo argument\u0173 ra\u0161ymas apeliaciniame skunde ab initio yra tiesiog beprasmis: vis\u0105 laik\u0105, kol apeliacin\u0117s instancijos teismas teiksis svarstyti argumentus d\u0117l su\u0117mimo (t. y. vis\u0105 apeliacijos proces\u0105) nuteistasis bus laikomas suimtas, o po to, kai apeliacin\u0117s instancijos teismas i\u0161spr\u0119s apeliacin\u012f skund\u0105, nat\u016braliai nebeliks poreikio atskirai spr\u0119sti dar ir su\u0117mimo nepagr\u012fstumo klausim\u0105: jei apeliacin\u0117s instancijos teismo sprendimu nuteistajam bus palikta realiai vykdytina laisv\u0117s at\u0117mimo bausm\u0117, su\u0117mimas nat\u016braliai peraugs \u012f laisv\u0117s at\u0117mimo bausm\u0117s vykdym\u0105, o jei nuteistasis bus i\u0161teisintas ar bus skirta bausm\u0117, nesusijusi su realiai vykdytinu laisv\u0117s at\u0117mimu, su\u0117mimo klausimas automati\u0161kai i\u0161sisprend\u017eia ex lege (teismo sprendimas tebus formalumas). Tad Lietuvos apeliacinio teismo akcentas, kad nuosprend\u017eiu suimtas nuteistasis savo nesutikimo su su\u0117mimu argumentus gali i\u0161d\u0117styti apeliaciniame skunde, yra klasikinis privilegium odiosum ar, paprastai tariant, \u201erafinuotas pasi\u0161aipymas i\u0161 \u017emogaus teis\u0117s sk\u0173stis\u201c.<\/p>\n\n\n\n
Lietuvos apeliacinio teismo samprotavimai apie tai, es\u0105 gav\u0119s apeliacin\u012f skund\u0105, kuriame d\u0117stomi nesutikimo su su\u0117mimu argumentai, apeliacin\u0117s instancijos teismas, \u201eatsi\u017evelg\u0119s \u012f skundo argumentus\u201c (k\u0105 tai rei\u0161kia, suvokti ne\u012fmanoma, o pla\u010diau diskutuoti n\u0117ra prasm\u0117s), gali paskirti ankstesn\u0119 teismo pos\u0117d\u017eio dat\u0105 ir i\u0161spr\u0119sti klausim\u0105 d\u0117l pakeistos kardomosios priemon\u0117s, yra, viena vertus, neatsakingas formalaus Baud\u017eiamojo proceso kodekso teksto ai\u0161kinimas (pagal BPK 321 straipsnio 1 dal\u012f, apeliacin\u0117s instancijos teismas pos\u0117dyje byl\u0105 i\u0161nagrin\u0117ja \u201epirmosios instancijos teismo nurodyt\u0105 dien\u0105\u201c, kuri negali b\u016bti \u201eankstesn\u0117 negu po vieno m\u0117nesio nuo bylos su gautais skundais bei atsiliepimais \u012f juos i\u0161siuntimo apeliacin\u0117s instancijos teismui dienos\u201c), kita vertus, tai yra viso labo tik nuo konkretaus teis\u0117jo malon\u0117s priklausantis \u201eteorinis \u0161ansas\u201c (savoti\u0161kas \u201eloterijos bilietas\u201c), kuris nesuteikia suimtajam absoliu\u010diai joki\u0173 procesini\u0173 garantij\u0173: gal konkretus teis\u0117jas ir paskirs ankstesn\u0119 teismo pos\u0117d\u017eio dat\u0105, bet neb\u016btinai. Ir visa \u0161i diskusija apie \u201egal\u201c yra susijusi su tuo, kad apeliacin\u0117s instancijos teismas susimilt\u0173 ir paskirt\u0173 teismo pos\u0117d\u012f, kuriame teikt\u0173si spr\u0119sti, ar \u017emogus yra \u201evertas b\u016bti laisvas\u201c. O kod\u0117l apeliacin\u0117s instancijos teismas tur\u0117t\u0173 skub\u0117ti, keisti savo darbotvark\u0119, didinti savo ir taip nepakeliam\u0105 darbo kr\u016bv\u012f?<\/p>\n\n\n\n
Pateikiu \u201egyv\u0105\u201c pavyzd\u012f, kaip realiai veikia Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje taip dailiai nutapytas teorinis paveikslas. Nuosprend\u012f, kuriuo nuteistajam skyr\u0117 su\u0117mim\u0105, Panev\u0117\u017eio apygardos teismas pri\u0117m\u0117 2026 m. kovo 10 d. Apeliacinis skundas su pra\u0161ymu pakeisti nuteistajam skirt\u0105 su\u0117mim\u0105 \u012f \u0161velnesn\u0119 kardom\u0105j\u0105 priemon\u0119 pirmosios instancijos teismui pateiktas 2026 m. kovo 29 d. Baud\u017eiam\u0105j\u0105 byl\u0105 su apeliaciniu skundu Panev\u0117\u017eio apygardos teismas Lietuvos apeliaciniam teismui teik\u0117si i\u0161si\u0173sti tik po dviej\u0173 savai\u010di\u0173 \u2013 2026 m. baland\u017eio 14 d. ir nurod\u0117, kad Lietuvos apeliaciniame teisme \u0161i byla bus nagrin\u0117jama po daugiau nei 4,5 m\u0117nesi\u0173 \u2013 2026 m. rugs\u0117jo 3 d. Norisi tik\u0117ti, kad Lietuvos apeliacinis teismas, gav\u0119s i\u0161 Panev\u0117\u017eio apygardos teismo atsi\u0173st\u0105 apeliacin\u012f skund\u0105, j\u012f skait\u0117 ir mat\u0117 jame suformuluot\u0105 pra\u0161ym\u0105 d\u0117l su\u0117mimo. Kaip in concreto buvo i\u0161 ties\u0173 \u2013 skait\u0117 Lietuvos apeliacinis teismas gaut\u0105 apeliacin\u012f skund\u0105 ar jo neskait\u0117 (nes nagrin\u0117jimas gi paskirtas tik rugs\u0117jo m\u0117nesiui) \u2013 situacija d\u0117l suimto \u017emogaus laisv\u0117s nuo to nepasikeit\u0117: savo iniciatyva Lietuvos apeliacinis teismas nesiteik\u0117 \u201eskirti ankstesn\u0117s teismo pos\u0117d\u017eio datos ir i\u0161spr\u0119sti klausim\u0105 d\u0117l pakeistos kardomosios priemon\u0117s\u201c. Pralauk\u0119s kur\u012f laik\u0105 ir neapsikent\u0119s teismo neveikimo, atskiru pra\u0161ymu (tarsi vykdydamas auk\u0161\u010diau cituotoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje apibr\u0117\u017et\u0105 \u201eitin pla\u010di\u0173 nuteistojo galimybi\u0173 algoritm\u0105\u201c) kreipiausi \u012f Lietuvos apeliacin\u012f teism\u0105, pra\u0161ydamas kaip galima grei\u010diau spr\u0119sti klausim\u0105 d\u0117l su\u0117mimo pakeitimo \u012f \u0161velnesnes kardom\u0105sias priemones ir paleisti \u017emog\u0173 \u012f laisv\u0119. Po daugiau nei 2 savai\u010di\u0173 gavau atsakym\u0105, kad mano pra\u0161ym\u0105 paleisti \u017emog\u0173 \u012f laisv\u0119 Lietuvos apeliacinis teismas svarstys po daugiau nei 3 m\u0117nesi\u0173 \u2013 Panev\u0117\u017eio apygardos teismo ab initio paskirt\u0105 teismo pos\u0117d\u017eio dien\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Tad Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje d\u0117stoma \u201epakili ir viltinga \u017emogaus teisi\u0173 apsaugos teorija\u201c \u201esudu\u017eo \u012f \u0161ipulius\u201c ir pavirto \u201enuvilian\u010dia \u017emogaus teisi\u0173 apsaugos praktika\u201c.<\/p>\n\n\n\n
Esamoje situacijoje \u2013 o ji, pana\u0161u, yra tipin\u0117 \u2013 ignoruojama ne tik \u017emogaus teis\u0117 \u012f laisv\u0119, bet ir kitos esmin\u0117s procesin\u0117s teis\u0117s, inter alia, teis\u0117 reik\u0161ti pra\u0161ymus (k\u0105 cituotoje nutartyje taip pateti\u0161kai akcentavo ir Lietuvos apeliacinis teismas). Teis\u0117 reik\u0161ti pra\u0161ymus, kaip ir visos kitos kaltinamojo procesin\u0117s teis\u0117s, suponuoja gana ai\u0161kias jai koresponduojan\u010dias baud\u017eiamosios vald\u017eios pareigas. Baud\u017eiamojo proceso kodeksas nesuteikia teismui (net jei jis yra apeliacin\u0117s instancijos teismas) teis\u0117s gautus proceso dalyvi\u0173 pra\u0161ymus spr\u0119sti kada \u201eateis \u016bpas\u201c ar atsiras laisvo laiko. Baud\u017eiamojo proceso kodeksas atskirai nereglamentuoja, kada apeliacin\u0117s instancijos teismas turi i\u0161spr\u0119sti proceso dalyvi\u0173 pra\u0161ymus, gautus iki teismo pos\u0117d\u017eio, kuriame turi b\u016bti nagrin\u0117jama byla, juolab nenurodo, kad visi tokie \u2013 \u201ei\u0161 anksto pateikti (gauti)\u201c \u2013 proceso dalyvi\u0173 pra\u0161ymai turi b\u016bti sprend\u017eiami teismo pos\u0117dyje. Tai b\u016bt\u0173 baud\u017eiamojo proceso \u012fstatymo ai\u0161kinimas ir taikymas contra legem. BPK 324 straipsnio 2 dalis reglamentuoja tik pra\u0161ym\u0173, kuriuos proceso dalyviai pateikia betarpi\u0161kai teismo pos\u0117dyje, i\u0161sprendim\u0105. Be to, BPK 324 straipsnio 2 dalis \u012fvardija ir \u201epra\u0161ym\u0173 pob\u016bd\u012f\u201c: \u201epra\u0161ymai, kad teismas pakviest\u0173 \u012f pos\u0117d\u012f liudytojus, nukent\u0117jusiuosius, ekspertus, specialistus ar i\u0161reikalaut\u0173 bylai nagrin\u0117ti reikaling\u0105 med\u017eiag\u0105\u201c. Taigi, BPK 324 straipsnio 2 dalis i\u0161 esm\u0117s kalba apie pra\u0161ymus, orientuotus \u012f \u012frodin\u0117jim\u0105.<\/p>\n\n\n\n
\u0160iuo aspektu negaliu nepamin\u0117ti ir nesisteb\u0117ti itin i\u0161radinga \u2013 tiesa, ma\u017eai k\u0105 bendro su baud\u017eiamojo proceso teise turin\u010dia \u2013 pana\u0161ios situacijos prokuror\u0173 interpretacija: BPK 178 straipsnio 2 dal\u012f bei kitas teisines nuostatas, kuriose irgi yra ekspliciti\u0161kai pavardinta, kokius pra\u0161ymus ikiteisminio tyrimo metu gali reik\u0161ti \u012ftariamasis, Lietuvos prokurorai interpretuoja ir taiko taip: \u012ftariamojo pra\u0161ymus, kurie expressis verbis ne\u012fvardyti BPK 178 straipsnio 2 dalyje ar kitoje konkre\u010dioje Baud\u017eiamojo proceso kodekso normoje, prokurorai nagrin\u0117ja ne pagal Baud\u017eiamojo proceso kodeks\u0105, o pagal \u201eAsmen\u0173 aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokurat\u016broje tvarkos apra\u0161\u0105\u201c, kuriame pra\u0161ym\u0173 i\u0161nagrin\u0117jimui yra nustatytas 20 darbo dien\u0173 terminas. Pana\u0161u, kad teismai dar \u201enei\u0161s\u0117m\u0117 viso interpretacijos lobyno\u201c.<\/p>\n\n\n\n
Taigi, Baud\u017eiamojo proceso kodeksas \u2013 BPK VI dalis, skirta \u201ebyl\u0173 procesui apeliacin\u0117s instancijos teisme\u201c \u2013 ekspliciti\u0161kai nenurodo, kada apeliacin\u0117s instancijos teismas turi i\u0161spr\u0119sti proceso dalyvi\u0173 pra\u0161ymus, pateiktus (gautus) iki teismo pos\u0117d\u017eio, kuriame turi b\u016bti nagrin\u0117jama byla. Pagal BPK 320 straipsnio 6 dal\u012f, \u201enagrin\u0117jant byl\u0105 apeliacine tvarka, taikomos BPK XIX skyriaus bendrosios nagrin\u0117jimo teisme nuostatos, atsi\u017evelgiant \u012f BPK XXV skyriuje numatytus ypatumus\u201c. BPK XIX skyriuje n\u0117ra teisini\u0173 nuostat\u0173, kurios reglamentuot\u0173 proceso dalyvi\u0173 pateikt\u0173 pra\u0161ym\u0173 sprendim\u0105. Proceso dalyvi\u0173 pra\u0161ym\u0173 sprendimui skirt\u0105 \u201ebendr\u0105j\u0105 nuostat\u0105\u201c formuluoja BPK 238 straipsnio 1 dalis \u2013 i\u0161 proceso dalyvi\u0173 gautus pra\u0161ymus teis\u0117jas i\u0161nagrin\u0117ja \u201ekai jie gaunami\u201c; \u201ejeigu pra\u0161ymai atmetami, d\u0117l to priimama motyvuota nutartis\u201c. \u0160ia teisine nuostata pagal \u012fstatymo analogij\u0105 vadovaujasi pirmosios instancijos teismas, ja pagal analogij\u0105 turi vadovautis ir apeliacin\u0117s instancijos teismas.<\/p>\n\n\n\n
Apibendrintai tariant, Lietuvos apeliacinio teismo samprotavimai (cituotoje nutartyje) apie pirmosios instancijos teismo nuosprend\u017eiu suimto nuteistojo \u201eteis\u0119 reik\u0161ti pra\u0161ymus\u201c, apeliacin\u0117s instancijos teismo malon\u0119 ar net \u201evertybin\u012f nusiteikim\u0105\u201c klausimus, susijusius su su\u0117mimu, \u201espr\u0119sti anks\u010diau\u201c ir t. t., kuriais kuriamas naratyvas, kuriuo m\u0117ginama \u012ftikinti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprend\u017eiu suimtas nuteistasis, net ir netur\u0117damas teis\u0117s atskirtai sk\u0173sti su\u0117mim\u0105, vis viena gali atgauti laisv\u0119, yra iliuzij\u0173 k\u016brimas, \u201eopiumas liaud\u017eiai\u201c.<\/p>\n\n\n\n
Tre\u010dia.<\/p>\n\n\n\n
Kaip min\u0117ta, nuosprend\u012f, kuriuo yra paskiriamas su\u0117mimas, apskundus apeliacine tvarka, reali\u0105 ir veiksming\u0105 asmens laisv\u0117s at\u0117mimo teis\u0117tumo kontrol\u0119 perima (privalo perimti) apeliacin\u0117s instancijos teismas. Apeliacin\u0117s instancijos teismo vykdoma su\u0117mimo teis\u0117tumo kontrol\u0117 \u012fgyvendinama apeliacin\u0117s instancijos teismui (a.) i\u0161 karto (tik prad\u0117jus apeliacin\u0117s bylos proces\u0105) ex officio<\/em> patikrinant pirmosios instancijos teismo nuosprendyje \u012fforminto sprendimo skirti nuteistajam su\u0117mim\u0105 ar \u201epalikti galioti\u201c \u0161i\u0105 kardom\u0105j\u0105 priemon\u0119 teis\u0117tum\u0105 ir (b.) periodi\u0161kai svarstant b\u016btinyb\u0119 t\u0119sti su\u0117mimo termin\u0105. Deja, Lietuvos teismin\u0117 praktika neigia \u0161i\u0105 teisin\u0119 id\u0117j\u0105. Teismin\u0117je praktikoje baud\u017eiamosios bylos procesui persik\u0117lus \u012f apeliacijos stadij\u0105, pirmosios instancijos teismo nuosprend\u017eiu nuteistajam paskirto ar \u201epalikto galioti\u201c su\u0117mimo termino prat\u0119sin\u0117ti nebereikia. Tarsi nuosprend\u017eiu paskirtas su\u0117mimas tampa \u201eam\u017einu\u201c. Kod\u0117l abejuose ankstesniuose baud\u017eiamojo proceso etapuose su\u0117mimo termin\u0105 t\u0119sti reikia, o apeliacin\u0117s instancijos teisme nebereikia, teism\u0173 praktikoje v\u0117lgi pla\u010diau nepaai\u0161kinama. Vertinant teisinio argumentavimo gyl\u012f, galima galvoti, jog toki\u0105 Lietuvos teismin\u0117s praktikos laikysen\u0105 d\u0117l \u201eapeliaciniame procese net\u0119siam\u0173 su\u0117mimo termin\u0173\u201c v\u0117l nulemia vien tik tai, kad Baud\u017eiamojo proceso kodeksas ekspliciti\u0161kai nenurodo tokios apeliacin\u0117s instancijos teismo pareigos. Viskas primityviai paprasta: \u201enepara\u0161yta\u201c, rei\u0161kiasi ir \u201en\u0117ra\u201c. Nors to oficialiai \u201egarsiai\u201c nesako nei Lietuvoje vyraujanti baud\u017eiamojo proceso teis\u0117s doktrina, nei argumentuojama teism\u0173 sprendimuose, vis d\u0117lto, \u017evelgiant i\u0161 esm\u0117s, dalyki\u0161kai reik\u0161mingiausias argumentas yra E\u017dTT jurisprudencijoje vystoma Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies a) punkto interpretacija. Tad pirmiausiai trumpai apie j\u0105.<\/p>\n\n\n\nKonvencijos 5 straipsnio 1 dalies a) punkte nurodyta, kad \u201ekiekvienas asmuo turi teis\u0119 \u012f laisv\u0119 ir saugum\u0105. Niekam laisv\u0117 negali b\u016bti atimta kitaip, kaip \u0161iais atvejais, ir \u012fstatymo nustatyta tvarka: a) kai asmuo teis\u0117tai kalinamas pagal kompetentingo teismo nuosprend\u012f\u201c (gal kiek tikslesnis vertimas b\u016bt\u0173 \u2013 \u201epo to, kai buvo nuteistas kompetentingo teismo\u201c). E\u017dTT sprendimuose \u0161i Konvencijos nuostata ai\u0161kinama, kaip pateisinanti \u017emogaus laisv\u0117s at\u0117mim\u0105, kai jo at\u017evilgiu yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriuo yra paskirta laisv\u0117s at\u0117mimo bausm\u0117 (Esser, R. Auf dem Weg zu einem europ\u00e4ischen Strafverfahrensrecht<\/em>. Berlin: De Gruyter Recht. 2002. p. 285-289). Dar 1968 m. bir\u017eelio 27 d. sprendime byloje Wemhoff prie\u0161 Vokietij\u0105<\/em> (peticijos Nr. 2122\/64) E\u017dTT nurod\u0117, jog kadangi s\u0105voka \u201epagr\u012fstas\u201c (angl. reasonable<\/em>) apibr\u0117\u017eia laikotarp\u012f, per kur\u012f asmuo turi teis\u0119 reikalauti, kad b\u016bt\u0173 priimtas nuosprendis, vien gramatinis ai\u0161kinimas suteikt\u0173 teismo pareig\u016bnams galimyb\u0119 pasirinkti tarp dviej\u0173 pareig\u0173 \u2013 pareigos u\u017ebaigti proces\u0105, priimant nuosprend\u012f per pagr\u012fst\u0105 laik\u0105, ar pareigos i\u0161laisvinti kaltinam\u0105j\u012f i\u0161 su\u0117mimo, esant b\u016btinybei, pateikiant garantijas (\u00a7 4). E\u017dTT neabejoja, kad tokia interpretacija neatitikt\u0173 susitarian\u010di\u0173 \u0161ali\u0173 intencij\u0173. Sunku \u012fsivaizduoti, kad jos nor\u0117t\u0173 i\u0161saugoti savo teism\u0173 pareig\u016bnams galimyb\u0119 i\u0161t\u0119sti proces\u0105 u\u017e pagr\u012fst\u0173 rib\u0173, panaudojant kaltinamojo paleidim\u0105 i\u0161 su\u0117mimo, kas prie\u0161taraut\u0173 ir Konvencijos 6 straipsnio 1 daliai (\u00a7 5). E\u017dTT laikosi nuomon\u0117s, kad Konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje apibr\u0117\u017etas \u201epagr\u012fstas terminas\u201c baigiasi t\u0105 dien\u0105, kuri\u0105 buvo nuspr\u0119sta d\u0117l baud\u017eiamojo kaltinimo teisingumo, teb\u016bnie pirmojoje instancijoje (angl. day on which the charge is determined, even if only by a court of first instance<\/em>), o ne t\u0105 dien\u0105, kuri\u0105 nuteisimas tapo galutiniu, \u012fsiteis\u0117jo (angl. day on which a conviction becomes final<\/em>) (\u00a7 9). Vienas aspektas yra lemiamas \u2013 pirmosios instancijos teisme nuteistas asmuo, nepriklausomai nuo to, ar jis iki \u0161io momento buvo suimtas ar ne, yra pad\u0117tyje, kuri\u0105 apibr\u0117\u017eia Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies a) punktas, nes laisv\u0117s at\u0117mimas yra leid\u017eiamas \u201epo nuteisimo\u201c (angl. \u201eafter conviction<\/em>\u201c). \u0160ie \u017eod\u017eiai negali b\u016bti ai\u0161kinami taip, kad jie apsiriboja \u201e\u012fsiteis\u0117jusio nuteisimo\u201c situacija, nes taip b\u016bt\u0173 neapimtas po nuteisimo laisv\u0173 asmen\u0173 su\u0117mimas teismo sal\u0117je, nepriklausomai nuo to, kokiomis gynybos priemon\u0117mis jie gali pasinaudoti. <…> Taip pat negali b\u016bti pamir\u0161tas ir faktas, kad vykstant apeliacijos ar kasacijos procesui, suimto asmens kalt\u0117 buvo nustatyta procese, kuris atitiko Konvencijos 6 straipsnio reikalavimus. \u0160iuo po\u017ei\u016briu yra nesvarbu, ar su\u0117mimas \u201epo nuteisimo\u201c vyksta \u0161io nuosprend\u017eio pagrindu (kaip yra Vokietijoje) ar atskiro sprendimo, kuris patvirtina su\u0117mim\u0105, pagrindu. Asmuo, kuris turi pagrind\u0105 sk\u0173sti su\u0117mimo t\u0119sim\u0105 po nuteisimo (apkaltinamojo nuosprend\u017eio) d\u0117l to, kad v\u0117luojama i\u0161nagrin\u0117ti apeliacij\u0105, negali pasinaudoti Konvencijos 5 straipsnio 3 dalimi, bet galb\u016bt gal\u0117t\u0173 teigti, jog yra nepaisoma Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje \u012ftvirtinto pagr\u012fsto proceso termino (\u00a7 9). Tokia E\u017dTT pozicija buvo patvirtinta ir v\u0117lesniuose E\u017dTT sprendimuose, pavyzd\u017eiui, Did\u017eiosios kolegijos 2000 m. baland\u017eio 6 d. sprendime byloje Labita prie\u0161 Italij\u0105<\/em> (peticijos Nr. 26772\/95, \u00a7 147), 2002 m. spalio 15 d. sprendime byloje Kalashnikov prie\u0161 Rusij\u0105<\/em> (peticijos Nr. 47095\/99, \u00a7 110) ir kituose.<\/p>\n\n\n\nApibendrintai tariant, E\u017dTT laikosi pozicijos, kad Konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje \u012ftvirtintas sulaikymo ar su\u0117mimo laikas, kuris pagal Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c) punkt\u0105 ir \u0161io straipsnio 3 dal\u012f yra laikomas \u201epagr\u012fstu\u201c ar \u201eprotingu\u201c, \u201egalioja\u201c tik iki pirmosios instancijos teismo nuosprend\u017eio paskelbimo momento. V\u0117lesniuose baud\u017eiamojo proceso etapuose \u201enuteisto asmens su\u0117mimas\u201c yra grind\u017eiamas Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies a) punktu, kuris nekelia toki\u0173 grie\u017et\u0173 reikalavim\u0173 kaip Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c) punktas ir su juo susijusios Konvencijos nuostatos.<\/p>\n\n\n\n
Nekvestionuojant E\u017dTT jurisprudencijos, pasteb\u0117tina, kad E\u017dTT jurisprudencija pati savaime neleid\u017eia daryti i\u0161vados, kad Lietuvoje apeliacinio proceso stadijoje neturi b\u016bti t\u0119siami su\u0117mimo terminai (beje, pana\u0161u, jog nedarant skirtumo, ar su\u0117mimas buvo paskirtas pirmosios instancijos teismo nuosprend\u017eiu, ar su\u0117mim\u0105 paskyr\u0117 pats apeliacin\u0117s instancijos teismas).<\/p>\n\n\n\n
Vertinant \u0161i\u0105 procesin\u0119 situacij\u0105, vis\u0173 pirma, nekyla n\u0117 menkiausios abejon\u0117s, kad nei Konvencija, nei E\u017dTT jurisprudencija n\u0117ra atskiras teisinis pagrindas, nustatantis savaranki\u0161k\u0105 su\u0117mimo pagrind\u0105 ar skyrimo tvark\u0105, leid\u017eiantis i\u0161pl\u0117sti su\u0117mimo taikym\u0105 nuteistajam ar palengvinti su\u0117mimo taikymo s\u0105lygas. Konvencijos 53 straipsnyje ai\u0161kiai nurodyta, jog \u201ejokia Konvencijos nuostata negali b\u016bti ai\u0161kinama kaip ribojanti kokias nors \u017emogaus teises ir pagrindines laisves, \u012ftvirtintas pagal kurios nors Auk\u0161tosios Susitarian\u010dios \u0160alies \u012fstatymus ar bet kur\u012f kit\u0105 jos sudaryt\u0105 tarptautin\u012f susitarim\u0105\u201c. \u0160iuo teisiniu po\u017ei\u016briu Konvencija ir E\u017dTT jurisprudencija turi b\u016bti taikoma atsi\u017evelgiant \u012f nacionalin\u0119 teisin\u0119 sistem\u0105 (pirmiausia Konstitucij\u0105) ir baud\u017eiamojo proceso strukt\u016br\u0105 ar sistem\u0105 (\u012fvertinant E\u017dTT jurisprudencijoje formuojam\u0105 \u201ekokybi\u0161ko \u012fstatymo\u201c samprat\u0105).<\/p>\n\n\n\n
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau \u2013 Konstitucija) 20 straipsnio 2 dal\u012f, niekam neturi b\u016bti atimta laisv\u0117 kitaip, kaip \u201epagal tokias proced\u016bras, kokias yra nustat\u0119s \u012fstatymas\u201c. Konvencijos 5 straipsnio 1 dalis taip pat duoda tiesiogin\u0119 nuorod\u0105 \u012f nacionalin\u0119 teis\u0119 \u2013 \u201eniekam laisv\u0117 negali b\u016bti atimta kitaip, kaip \u201e\u012fstatymo nustatyta tvarka\u201c. E\u017dTT 2010 m. gegu\u017e\u0117s 10 d. sprendime byloje M. prie\u0161 Vokietij\u0105<\/em> (peticijos Nr. 19359\/04) nurodyta, inter alia<\/em>, kad pagal nusistov\u0117jusi\u0105 teismo praktik\u0105 ai\u0161kinant Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies a) \u2013 f) punktus, bet koks (kiekvienas) laisv\u0117s at\u0117mimas turi b\u016bti pateisinamas bent viena Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies a) \u2013 f) punkte nurodyta i\u0161imtimi (turi patekti bent \u012f vien\u0105 i\u0161 \u0161i\u0173 i\u0161im\u010di\u0173), ir be to turi b\u016bti \u201eteis\u0117tas\u201c (angl. \u201elawful<\/em>\u201c). \u201eTeis\u0117tumo\u201c po\u017ei\u016briu turi b\u016bti \u012fvertinama ir tai, ar laisv\u0117s at\u0117mimas \u012fvyksta \u201e\u012fstatymo nustatyta tvarka\u201c (angl. \u201ea procedure prescribed by law<\/em>\u201c). \u0160iuo po\u017ei\u016briu Konvencija i\u0161 esm\u0117s nukreipia \u012f nacionalin\u0119 teis\u0119 ir reikalauja, kad b\u016bt\u0173 \u012fvykdytos materialin\u0117s ir procesin\u0117s jos nuostatos (angl. substantive and procedural rules<\/em>). Tai, vis\u0173 pirma, rei\u0161kia, kad kiekvienas sulaikymas ar su\u0117mimas turi b\u016bti pagr\u012fstas (tur\u0117ti \u012fstatymin\u012f pagrind\u0105) nacionalin\u0117je teis\u0117je (angl. have a legal basis in domestic law<\/em>), atitikti \u012fstatymo kokyb\u0117s reikalavimus (angl. quality of the law<\/em>), kurie turi u\u017etikrinti \u201eteis\u0117s vir\u0161enyb\u0119\u201c (angl. rule of law<\/em>), kaip visiems Konvencijos straipsniams b\u016bding\u0105 bendr\u0105j\u0105 id\u0117j\u0105. \u201e\u012estatymo kokyb\u0117\u201c (angl. \u201equality of the law<\/em>\u201c) \u0161ia prasme rei\u0161kia, kad \u012fstatymas, kuriame nurodyta, kada pagal nacionalin\u0119 teis\u0119 gali b\u016bti atimama laisv\u0117, turi b\u016bti \u201epakankamai prieinamas\u201c (angl. sufficiently accessible<\/em>), \u201eai\u0161kus (tikslus)\u201c (angl. precise<\/em>) ir \u201enumatomas, nusp\u0117jamas\u201c (angl. foreseeable<\/em>), kad apsaugot\u0173 nuo savival\u0117s (piktnaud\u017eiavimo) pavojaus. Konvencijos reikalaujamas \u201eteis\u0117tumo\u201c standartas (angl. the standard of \u201elawfulness<\/em>\u201c) nurodo, kad visos teisin\u0117s nuostatos turi b\u016bti pakankamai ai\u0161kios, kad leist\u0173 kiekvienam asmeniui \u2013 b\u016btinais atvejais gaunant reikiam\u0105 patarim\u0105 \u2013 numatyti, tokiu mastu, kur\u012f apsprend\u017eia konkre\u010dios aplinkyb\u0117s, kokius padarinius gali sukelti tam tikras elgesys (veiksmai) (\u00a7 90). Nacionalin\u0117s teis\u0117s laikymosi nepakanka: Konvencijos 5 straipsnio 1 dalis taip pat reikalauja, kad kiekvienas laisv\u0117s at\u0117mimas atitikt\u0173 tiksl\u0105 apsaugoti individ\u0105 nuo savival\u0117s (\u00a7 91).<\/p>\n\n\n\nTaigi, pirmin\u0117 legitimaus laisv\u0117s at\u0117mimo s\u0105lyga ir pagal Konstitucijos 20 straipsnio 2 dal\u012f, ir pagal Konvencijos 5 straipsnio 1 dal\u012f, ir pagal Baud\u017eiamojo proceso kodeks\u0105 yra \u201eatitikimas nacionalin\u0117s teis\u0117s reikalavimams\u201c. Tvark\u0105, kaip Lietuvos baud\u017eiamajame procese galima provizori\u0161kai atimti \u017emogaus laisv\u0119 ir t\u0119sti \u0161\u012f laisv\u0117s at\u0117mim\u0105, nustato Baud\u017eiamojo proceso kodeksas. Auk\u0161\u010diau jau aptarta, kad su\u0117mimas gali b\u016bti skiriamas ir taikomas i\u0161 esm\u0117s visose baud\u017eiamojo proceso stadijose (taip pat ir apeliacijos procese), ta\u010diau su\u0117mimo taikymo taisykl\u0117s i\u0161 esm\u0117s yra \u012ftvirtintos BPK XI skyriuje. Pagal BPK 121 straipsnio 5 dal\u012f ir 123 straipsnio 6 dal\u012f, su\u0117mimas gali b\u016bti skiriamas ir kaltinamajam bei nuteistajam, o kai byla yra perduota \u012f teism\u0105, paskirti, palikti galioti, prat\u0119sti ar panaikinti su\u0117mim\u0105 arba pakeisti j\u012f kita kardom\u0105ja priemone gali teismas, kurio \u017einioje yra byla, vadovaudamasis BPK 122 straipsnio reikalavimais. Auk\u0161\u010diau taip pat yra pagr\u012fsta, kad spr\u0119sdamas d\u0117l kaltinamajam skirtino su\u0117mimo, taip pat ir spr\u0119sdamas d\u0117l su\u0117mimo paskyrimo nuosprend\u017eiu, pirmosios instancijos teismas vadovaujasi ne tik tiesiogiai bylos nagrin\u0117jimui pirmosios instancijos teisme skirtais BPK 247 straipsniu ir 307 straipsnio 1 dalies 6 punktu, bet ir pagal \u012fstatymo analogij\u0105 BPK 233 straipsnio 5 dalimi bei visomis kitomis BPK XI skyriaus nuostatomis.<\/p>\n\n\n\n
Baud\u017eiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad \u201enagrin\u0117jant byl\u0105 apeliacine tvarka, taikomos BPK XIX skyriaus bendrosios nagrin\u0117jimo teisme nuostatos, atsi\u017evelgiant \u012f BPK XXV skyriuje numatytus ypatumus\u201c. Aptariant pirmosios instancijos teismo teis\u0119 skirti su\u0117mim\u0105, jau buvo min\u0117ta, kad BPK XIX skyriuje yra vienintel\u0117 teisin\u0117 nuostata \u2013 BPK 247 straipsnis \u2013 leid\u017eianti su\u0117mim\u0105 paskirti tik tokiam kaltinamajam, kuris neatvyksta \u012f teisiam\u0105j\u012f pos\u0117d\u012f. Kadangi apeliacin\u0117s instancijos teisme nuteistojo dalyvavimas n\u0117ra privalomas (BPK 322 str.), nebent individualiu atveju apeliacin\u0117s instancijos teismas nuspr\u0119st\u0173 kitaip, tai lyg ir suponuot\u0173 i\u0161vad\u0105, kad apeliacin\u0117s instancijos teismas apskritai neturi teis\u0117s skirti nuteistajam su\u0117mim\u0105. Nebesiple\u010diant d\u0117l to, kad tokia \u2013 vien tik i\u0161 ekspliciti\u0161kai suformuluoto Baud\u017eiamojo proceso kodekso teksto kylanti \u2013 i\u0161vada neigt\u0173 ir paties apeliacin\u0117s instancijos teismo, ir kai kuri\u0173 apeliacijos procesui skirt\u0173 Baud\u017eiamojo proceso kodekso nuostat\u0173 veiksmingumo id\u0117j\u0105, ir d\u0117l apeliacin\u0117s instancijos teismo darytina tokia pat i\u0161vada, kaip d\u0117l pirmosios instancijos teismo: spr\u0119sdamas klausimus, susijusius su nuteistajam skirtu ar skirtinu su\u0117mimu, apeliacin\u0117s instancijos teismas vadovaujasi ne tik \u201eBPK XIX skyriaus bendrosiomis nagrin\u0117jimo teisme nuostatomis\u201c (k\u0105 expressis verbis<\/em> ra\u0161o BPK 320 straipsnio 6 dalis), bet ir BPK 233 straipsnio 5 dalimi (kuri yra BPK XVIII skyriuje) bei visomis kitomis BPK XI skyriaus nuostatomis. BPK XI skyriaus nuostatos mutatis mutandis<\/em> taikytinos visose baud\u017eiamojo proceso stadijose, nepaisant to, ar Baud\u017eiamojo proceso kodeksas, reguliuodamas tam tikr\u0105 baud\u017eiamojo proceso stadij\u0105, expressis verbis<\/em> formuluoja nuorod\u0105 \u012f BPK XI skyri\u0173 (jei tokios nuorodos n\u0117ra, BPK XI skyriaus nuostatos tai proceso stadijai taikomos pagal \u012fstatymo analogij\u0105 (argumentum<\/em> a simili<\/em>).<\/p>\n\n\n\nAptariamame procesiniame kontekste pa\u017eym\u0117tini du in concreto<\/em> svarb\u016bs paradigminiai aspektai. Pirma. \u012etariamo (kaltinamo, taip pat ir nuteisto) asmens laisv\u0117s apsaugai Baud\u017eiamojo proceso kodeksas skiria i\u0161skirtin\u012f d\u0117mes\u012f ir reikalauja nedelsiant (i\u0161 esm\u0117s \u201et\u0105 pa\u010di\u0105 akimirk\u0105\u201c) paleisti sulaikyt\u0105 ar suimt\u0105 \u012ftariam\u0105j\u012f (kaltinam\u0105j\u012f, taip pat ir nuteist\u0105j\u012f) \u012f laisv\u0119, kai tik \u201ei\u0161nyksta\u201c prie\u017eastys, pateisinan\u010dios jo laisv\u0117s at\u0117mim\u0105: BPK 139 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad \u201epaskirta kardomoji priemon\u0117 panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakei\u010diama <…> \u0161velnesne, kai to reikalauja bylos aplinkyb\u0117s\u201c, o \u0161io straipsnio 2 dalis pabr\u0117\u017eia, kad \u201ejeigu ikiteisminio tyrimo metu i\u0161nyksta su\u0117mimo <…> pagrindai ar <…> taikyti reikalingos s\u0105lygos, prokuroras privalo nedelsdamas priimti nutarim\u0105 paleisti \u012f laisv\u0119 suimt\u0105 \u012ftariam\u0105j\u012f <…>\u201c. Antra. Teismin\u0117se baud\u017eiamosios bylos nagrin\u0117jimo stadijose su\u0117mimo skyrimo, termino prat\u0119simo, pakeitimo kita kardom\u0105ja priemone ar panaikinimo klausimus sprend\u017eia teismas ex officio<\/em>, nelaukdamas nagrin\u0117jimo teisme dalyvi\u0173 (taip pat ir prokuroro) procesin\u0117s iniciatyvos ir nepriklausomai nuo nagrin\u0117jimo teisme dalyvi\u0173 valios: pagal BPK 123 straipsnio 6 dal\u012f, \u201ekai byla perduota \u012f teism\u0105, paskirti, palikti galioti, prat\u0119sti ar panaikinti su\u0117mim\u0105 arba pakeisti j\u012f kita kardom\u0105ja priemone gali teismas, kurio \u017einioje yra byla\u201c, o BPK 127 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad \u201ekai byla perduota teismui, su\u0117mimo termino prat\u0119simo klausim\u0105 teismas, kurio \u017einioje yra byla, sprend\u017eia nepaisydamas to, ar d\u0117l to gautas prokuroro parei\u0161kimas\u201c.<\/p>\n\n\n\nTad nepaisant to, kad Baud\u017eiamojo proceso kodeksas to expressis verbis<\/em> i\u0161ties nenurodo, vis d\u0117lto sistemin\u0117 jo analiz\u0117 patvirtina, kad ne tik pirmosios instancijos teismas, bet ir apeliacin\u0117s instancijos teismas privalo periodi\u0161kai \u2013 ne re\u010diau kaip kas 3 m\u0117nesius \u2013 vertinti (tikrinti) asmens laisv\u0117s at\u0117mimo j\u012f su\u0117mus teis\u0117tumo ir pagr\u012fstumo s\u0105lygas, t. y. jei nori nuteist\u0105j\u012f laikyti nelaisv\u0117je, privalo ne re\u010diau kaip kas 3 m\u0117nesiai t\u0119sti jam skirto su\u0117mimo termin\u0105. Nepriklausomai nuo to, ar su\u0117mim\u0105 paskyr\u0117 pats apeliacin\u0117s instancijos teismas, ar su\u0117mimas buvo skirtas ar \u201epaliktas galioti\u201c pirmosios instancijos teismo nuosprend\u017eiu.<\/p>\n\n\n\n\u0160i\u0105 i\u0161vad\u0105, vis\u0173 pirma, pagrind\u017eia Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, kuri skelbia, kad asmuo yra laikomas nekaltu, kol jo kaltumas ne\u012frodytas \u012fstatymo nustatyta tvarka ir pripa\u017eintas \u012fsiteis\u0117jusiu teismo nuosprend\u017eiu. Taigi, nekaltumo prezumpcijos \u201enugal\u0117jim\u0105\u201c ir \u0161iuo po\u017ei\u016briu \u201epaneigim\u0105\u201c Konstitucija expressis verbis<\/em> sieja su apkaltinamojo nuosprend\u017eio \u201e\u012fsiteis\u0117jimu\u201c. Kaip \u017einia, jei pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra apskund\u017eiamas apeliacine tvarka, toks nuosprendis ne\u012fsiteis\u0117ja (BPK 336 str. 2 d.). Tad pagal Konstitucijos 31 straipsnio 1 dal\u012f, tiek kaltinamasis pirmosios instancijos teismo procese, tiek nuteistasis apeliacijos procese yra laikomi vienodai \u201enekaltais\u201c, j\u0173 procesinis statusas \u201epreziumuojamo nekaltumo\u201c po\u017ei\u016briu yra i\u0161 esm\u0117s vienodas, toks pats.<\/p>\n\n\n\nEuropos \u017emogaus teisi\u0173 teismo argument\u0105, kad \u201enuteistasis\u201c nuo \u201ekaltinamojo\u201c skiriasi tuo, kad \u201enuteistojo\u201c kaltumas jau yra i\u0161spr\u0119stas Konvencijos 6 straipsnio reikalavimus atitinkan\u010diame procese (Wemhoff prie\u0161 Vokietij\u0105<\/em>,\u00a7 9), Lietuvos baud\u017eiamojo proceso kontekste reikia vertinti atsi\u017evelgiant \u012f tai, kad Konvencijos 6 straipsnio 2 dalis nekaltumo prezumpcij\u0105 apibr\u0117\u017eia kitaip, nei Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis. Pagal Konvencijos 6 straipsnio 2 dal\u012f, \u201ekiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kalt\u0117 ne\u012frodyta pagal \u012fstatym\u0105\u201c. Konvencijos 6 straipsnio 2 dalis nededa akcento \u012f nuosprend\u017eio \u201e\u012fsiteis\u0117jim\u0105\u201c. Vertindamas b\u016btent taip suformuluot\u0105 asmens nekaltumo prezumpcijos samprat\u0105, E\u017dTT, pavyzd\u017eiui, 2011 m. lapkri\u010dio 28 d. sprendime byloje Konstas prie\u0161 Graikij\u0105<\/em> (peticijos Nr. 53466\/07) ir nurod\u0117, inter alia<\/em>, kad Konvencijos 6 straipsnio 2 dalis jokiu b\u016bdu netrukd\u0117 kompetentingoms institucijoms remtis tuo, kad parei\u0161k\u0117jas yra nuteistas (angl. referring to the applicant\u2018s conviction<\/em>), kai jo kalt\u0117s klausimas dar nebuvo galutinai i\u0161spr\u0119stas (angl. when the matter of his guilt had not been finally determined<\/em>). Akivaizdu, kad parei\u0161k\u0117jo nuteisimas pirmosios instancijos teisme yra objektyvus elementas apeliacijos proceso centre (angl. the objective element at the centre of the appeal proceedings<\/em>) (\u00a7 34). Tiesa, sprendimo 36 paragrafe E\u017dTT pa\u017eym\u0117jo, jog nepaisant to, mano, kad nekaltumo prezumpcijos galiojimas negali nutr\u016bkti (negali nustoti galioti) apeliaciniame procese vien d\u0117l to, kad kaltinamasis buvo nuteistas pirmosios instancijos teisme. Prie\u0161inga i\u0161vada prie\u0161taraut\u0173 apeliacinio proceso funkcijai ir reik\u0161mei (the role of appeal proceedings<\/em>), kai apeliacin\u0117s instancijos teismas privalo i\u0161 naujo i\u0161nagrin\u0117ti ankstesn\u012f sprendim\u0105 ir d\u0117l fakt\u0173, ir d\u0117l teis\u0117s (angl. to the facts and the law<\/em>). Tai reik\u0161t\u0173, kad nekaltumo prezumpcija neb\u016bt\u0173 taikoma procese, i\u0161keltame siekiant persvarstyti byl\u0105 ir panaikinti ankstesn\u012f nuteisim\u0105.<\/p>\n\n\n\nPla\u010diau nediskutuojant, ar tokia E\u017dTT atstovaujama nekaltumo prezumpcijos samprata atitinka (yra pakankama realiai ir veiksmingai pasiekti) Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies tikslus, vis d\u0117lto yra gana ai\u0161ku, jog tokia nekaltumo prezumpcijos principo interpretacija neatitinka Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies, kuri nekaltumo prezumpcijos \u201epabaig\u0105\u201c expressis verbis<\/em> sieja ne su pirmosios instancijos teismo nuosprend\u017eio \u201epaskelbimu\u201c, o su nuosprend\u017eio \u201e\u012fsiteis\u0117jimu\u201c. Taigi, su asmeniu, kuris vis dar yra \u201esaugomas nekaltumo prezumpcijos\u201c, o tas vyksta vis\u0105 apeliacijos proceso laik\u0105, negali b\u016bti elgiamasi kaip su \u201ekaltu\u201c ar \u201epadariusiu nusikalstam\u0105 veik\u0105\u201c. Neabejotina, kad Konvencijos 5 straipsnio ir Konstitucijos 20 straipsnio apsauga ir garantijos yra suteiktos ir d\u0117l to, kad \u017emogus, kurio laisv\u0119 norima atimti, yra \u201elaikomas nekaltu\u201c, tod\u0117l \u0161i fundamentali procesin\u0117 nuostata galioja ir sprend\u017eiant su\u0117mimo klausimus. Asmuo, kuris n\u0117ra \u201e\u012fsiteis\u0117jusiu\u201c teismo nuosprend\u017eiu pripa\u017eintas kaltu, negali b\u016bti laikomas suimtas neapibr\u0117\u017et\u0105 laik\u0105 be jokios teismo kontrol\u0117s, visi\u0161kai nepaisant to, kaip Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies a) ir c) punktus bei 6 straipsnio 2 dal\u012f interpretuoja E\u017dTT.<\/p>\n\n\n\nAntra. \u201eNe\u012fsiteis\u0117j\u0119s\u201c teismo nuosprendis negali b\u016bti vykdomas (BPK 315 str. 1 d.), \u017einoma, i\u0161skyrus, jei to ra\u0161tu pageidauja pats nuteistasis (BPK 315 str. 2 d.). Jei \u201ene\u012fsiteis\u0117j\u0119s\u201c teismo nuosprendis ex lege<\/em> negali b\u016bti vykdomas (o taip yra per vis\u0105 apeliacijos proces\u0105), \u017emogaus laikymas nelaisv\u0117je negali b\u016bti laikomas pirmosios instancijos teismo nuosprend\u017eiu \u201ejam paskirtos laisv\u0117s at\u0117mimo bausm\u0117s vykdymu\u201c. Tad nuteistojo laikymas nelaisv\u0117je apeliacijos proceso metu n\u0117ra pateisinamas ir materialiosios baud\u017eiamosios teis\u0117s normomis. Vienintelis teisinis b\u016bdas apeliacijos procese laikyti nuteist\u0105j\u012f nelaisv\u0105, yra jo su\u0117mimas kaip kardomoji priemon\u0117. Su\u0117mimas pagal Baud\u017eiamojo proceso kodeks\u0105 n\u0117ra bausm\u0117 ir, kaip min\u0117ta, negali b\u016bti neterminuotas ar \u201eiki \u012fsiteis\u0117jimo\u201c. Taigi, ir \u0161iuo teisiniu aspektu nuteistojo su\u0117mimo klausimai apeliacin\u0117je instancijoje turi b\u016bti sprend\u017eiami lygiai taip pat, kaip kaltinamojo su\u0117mimo klausimai sprend\u017eiami pirmosios instancijos teisme, inter alia<\/em>,su\u0117mimas negali t\u0119stis (trukti) ilgiau nei 3 m\u0117nesius ar kas 3 m\u0117nesiai turi b\u016bti patikrinamas ir, jei reikia, t\u0119siamas.<\/p>\n\n\n\nTre\u010dia. Tai, kad apeliacin\u0117s instancijos teismas, inter alia<\/em>,Lietuvos apeliacinis teismas (o gal vien tik Lietuvos apeliacinis teismas?) turi pareig\u0105 t\u0119sti kardomosios priemon\u0117s su\u0117mimo terminus, expressis verbis <\/em>nurodo BPK 130 straipsnio 3 dalis ir 131 straipsnio 3 dalis, kuriose nurodyta, kad kai su\u0117mimas yra paskiriamas ar jo terminas prat\u0119siamas nagrin\u0117jant byl\u0105 Lietuvos apeliaciniame teisme, skundus d\u0117l su\u0117mimo paskyrimo ir prat\u0119simo nagrin\u0117ja Lietuvos apeliacinio teismo trij\u0173 teis\u0117j\u0173 kolegija, \u012f kurios sud\u0117t\u012f negali \u012feiti t\u0105 byl\u0105 nagrin\u0117jantys teis\u0117jai. BPK 130 straipsnio 3 dalis ir 131 straipsnio 3 dalis negali b\u016bti suvokiamos ir ai\u0161kinamos restriktyviai, siaurinamai \u2013 tik kaip teisin\u0117s taisykl\u0117s, kurios reguliuoja teisin\u0119 situacij\u0105, kuomet su\u0117mim\u0105 paskiria pats Lietuvos apeliacinis teismas ir pats v\u0117liau t\u0119sia savo paties paskirto su\u0117mimo termin\u0105. Tarp su\u0117mimo, kur\u012f paskiria pirmosios instancijos teismas, ir su\u0117mimo, kur\u012f paskiria apeliacin\u0117s instancijos teismas ar tik vienintelis Lietuvoje teismas \u2013 Lietuvos apeliacinis teismas, n\u0117ra jokio dalykinio ar kokybinio skirtumo, kuris vienais atvejais \u012fpareigot\u0173 t\u0119sti su\u0117mimo termin\u0105, o kitais atvejais pateisint\u0173 jo net\u0119sim\u0105 (t. y. kuris leist\u0173 BPK 130 straipsnio 3 dal\u012f ir 131 straipsnio 3 dal\u012f ai\u0161kinti restriktyviai ir izoliuotai).<\/p>\n\n\n\nPrie\u0161inga interpretacija suponuot\u0173 ai\u0161kiai nevienod\u0105 \u201esuimt\u0173 nuteist\u0173j\u0173 apeliant\u0173\u201c \u2013 vien\u0173 ai\u0161kiai privilegijuot\u0105, kit\u0173 ai\u0161kiai diskriminacin\u0119 \u2013 pad\u0117t\u012f: jei nuteist\u0105 apeliant\u0105 nuosprend\u017eiu su\u0117m\u0117 pirmosios instancijos teismas, jis tarsi ir netur\u0117t\u0173 teis\u0117s \u012f nuolatin\u0119 jo laisv\u0117s at\u0117mimo teis\u0117tumo kontrol\u0119 apeliacin\u0117s instancijos teisme (t. y. jo su\u0117mimas t\u0119st\u0173si iki apeliacijos proceso pabaigos), o jei su\u0117mim\u0105 tokiam pat nuteistam apeliantui paskyr\u0117 pats Lietuvos apeliacinis teismas (vienintelis teismas Lietuvoje), jau susikurt\u0173 privalomos periodi\u0161kos teismin\u0117s kontrol\u0117s pareiga? Akivaizdu, jog toks procesin\u0117s teis\u0117s norm\u0173 ai\u0161kinimas ir taikymas b\u016bt\u0173 diskriminacinis ir Baud\u017eiamojo proceso kodeksas tokio teis\u0117s norm\u0173 ai\u0161kinimo netoleruoja.<\/p>\n\n\n\n
Restriktyvus BPK 130 straipsnio 3 dalies ir 131 straipsnio 3 dalies ai\u0161kinimas ir taikymas paneigt\u0173 Baud\u017eiamojo proceso kodekso sistemi\u0161kum\u0105 ir \u017emogaus laisv\u0117s reik\u0161m\u0119. Kaip min\u0117ta, pagal BPK 320 straipsnio 6 dal\u012f, apeliacijos procese mutatis mutandis<\/em> taikomos visos procesin\u0117s teisin\u0117s taisykl\u0117s, kurios galioja pirmosios instancijos teismo procese, i\u0161skyrus tas, kurias, kaip lex specialis<\/em>, numato pats Baud\u017eiamojo proceso kodeksas VI dalyje. Baud\u017eiamojo proceso kodeksas apeliacijos procesui nenumato joki\u0173 i\u0161im\u010di\u0173, kurios b\u016bt\u0173 susietos su su\u0117mimu. Be to, restriktyvus BPK 130 straipsnio 3 dalies ir 131 straipsnio 3 dalies ai\u0161kinimas, paremtas E\u017dTT jurisprudencijoje vystoma Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies a) punkto samprata, reik\u0161t\u0173 ir tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas pats suimti tegal\u0117t\u0173 tik tok\u012f nuteist\u0105j\u012f, kur\u012f pirmosios instancijos teismas nuteis\u0117 realiai atliktina (vykdytina) laisv\u0117s at\u0117mimo bausme. Tai ai\u0161kiai prie\u0161taraut\u0173 su\u0117mimo kaip kardomosios priemon\u0117s sampratai ir tikslams (BPK 119 str.).<\/p>\n\n\n\nApibendrintai tariant, nors \u0161iuo procesiniu instrumentu turi naudotis kaip ultimum remedium<\/em>, ta\u010diau pirmosios instancijos teismas turi teis\u0119 su\u0117mim\u0105 nuteistajam paskirti ar \u0161i\u0105 kardom\u0105j\u0105 priemon\u0119 \u201epalikti galioti\u201c ir apkaltinamuoju teismo nuosprend\u017eiu. Apkaltinamajame nuosprendyje, kuriuo nuteistajam yra paskiriamas su\u0117mimas ar \u201epaliekamas galioti\u201c, turi b\u016bti nurodytas ir konkretus skiriamo ar \u201epaliekamo galioti\u201c su\u0117mimo terminas. Jei apkaltinamuoju nuosprend\u017eiu paskirdamas nuteistajam su\u0117mim\u0105 ar \u0161i\u0105 kardom\u0105j\u0105 priemon\u0119 \u201epalikdamas galioti\u201c, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenustato konkretaus su\u0117mimo termino, pirmosios instancijos teismo nuosprend\u017eiu paskirtas ar \u201epaliktas galioti\u201c su\u0117mimas negali t\u0119stis (trukti) ilgiau nei 3 m\u0117nesius. Jei apeliacijos procesas in concreto<\/em> neinicijuojamas, tai, su\u0117jus apeliacinio apskundimo terminui, asmuo pradeda vykdyti jam skirt\u0105 laisv\u0117s at\u0117mimo bausm\u0119 (laisv\u0117s at\u0117mimas i\u0161 \u201elaisv\u0117s at\u0117mimo pagal Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c) punkt\u0105\u201c perauga \u012f \u201elaisv\u0117s at\u0117mim\u0105 pagal Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies a) punkt\u0105\u201c). Jei nuteistasis inicijuoja apeliacijos proces\u0105, tai reali\u0105 ir veiksming\u0105 nuteisto asmens laisv\u0117s at\u0117mimo teis\u0117tumo kontrol\u0119 perima apeliacin\u0117s instancijos teismas. Apeliaciniame procese vykdoma su\u0117mimo teis\u0117tumo kontrol\u0117 \u012fgyvendinama apeliacin\u0117s instancijos teismui (a.) i\u0161 karto (tik prad\u0117jus apeliacin\u0117s bylos proces\u0105) ex officio<\/em> patikrinant pirmosios instancijos teismo nuosprendyje \u012fforminto sprendimo skirti nuteistajam su\u0117mim\u0105 ar \u201epalikti galioti\u201c \u0161i\u0105 kardom\u0105j\u0105 priemon\u0119 teis\u0117tum\u0105 ir (b.) periodi\u0161kai svarstant b\u016btinyb\u0119 t\u0119sti su\u0117mimo termin\u0105. Kas tris m\u0117nesius t\u0119sti su\u0117mimo termin\u0105 apeliacin\u0117s instancijos teismas privalo viso apeliacijos proceso metu. <\/p>\n\n\n\nTaigi, prie\u0161 i\u0161kilmingai kvie\u010diant bendruomen\u0119 \u012f \u0161ventoves, pamatyti kaip vykdomas teisingumas, ar \u201ei\u0161girsti teismo sales\u201c, reik\u0117t\u0173 rimtai susim\u0105styti, koki\u0105 emocij\u0105 \u017emogus i\u0161sine\u0161 i\u0161 teismo pos\u0117d\u017ei\u0173 sal\u0117s: sustipr\u0117jus\u012f pasitik\u0117jim\u0105 ar dar didesn\u012f nusivylim\u0105? \u00a0<\/p>\n\n\n\n
Dr. Remigijus Merkevi\u010dius yra advokatas, VU Teis\u0117s fakulteto Baud\u017eiamosios justicijos katedros docentas<\/em><\/p>\n\n\n\n
\n\n\n\n[1]<\/a> R. Valiukait\u0117s publikacija internetiniame platformoje \u201eKardomosios priemon\u0117s su\u0117mimo, paskirto galutiniu teismo sprendimu, per\u017ei\u016bros spragos\u201c. https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2024\/10\/08\/kardomosios-priemones-suemimo-paskirto-galutiniu-teismo-sprendimu-perziuros-spragos\/<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Gegu\u017e\u0117s viduryje vilnie\u010diai ir miesto sve\u010diai m\u0117gavosi atviros architekt\u016bros savaitgaliu \u201eOpen House Vilnius\u201c, kuriame dalyvavo ir Lietuvos apeliacinis teismas bei Vilniaus apygardos teismas. Kaip skelbta vie\u0161ame prane\u0161ime, buvo galima \u201eaplankyti \u012fsp\u016bding\u0105 XIX am\u017ei\u0173 menant\u012f teismo pastat\u0105, i\u0161girsti \u012fdomius pasakojimus ir pamatyti, kur ir kaip dabar vykdomas teisingumas\u201c. Lietuvos Auk\u0161\u010diausiasis Teismas yra pam\u0117g\u0119s kasmetin\u012f kult\u016bros ir …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":31390,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[178,1241,2455,1483,94,162],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/52819"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=52819"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/52819\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":52823,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/52819\/revisions\/52823"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/31390"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=52819"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=52819"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=52819"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}