{"id":52674,"date":"2026-05-11T07:45:58","date_gmt":"2026-05-11T04:45:58","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=52674"},"modified":"2026-05-11T07:46:00","modified_gmt":"2026-05-11T04:46:00","slug":"i-maculeviciene-irodymu-privilegijos-ir-ju-atitikmenys-lietuvos-teiseje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2026\/05\/11\/i-maculeviciene-irodymu-privilegijos-ir-ju-atitikmenys-lietuvos-teiseje\/","title":{"rendered":"I.Maculevi\u010dien\u0117. \u012erodym\u0173 privilegijos ir j\u0173 atitikmenys Lietuvos teis\u0117je"},"content":{"rendered":"\n<p>Kilus teisminiam gin\u010dui, kiekviena i\u0161 \u0161ali\u0173 remiasi tam tikrais faktais, kurie \u012fvyko praeityje ir da\u017enai bylos nagrin\u0117jimo metu n\u0117ra akivaizd\u016bs. Civiliniame procese \u012frodin\u0117jimo procesas grind\u017eiamas \u012frodin\u0117jimo na\u0161tos taisykle: \u0161alys turi \u012frodyti faktus ir pateikti \u012frodymus, patvirtinan\u010dius j\u0173 reikalavimus ar atsikirtimus. Teismas, gav\u0119s \u0161iuos faktinius duomenis, pirmiausia vertina, ar jie yra priimtini kaip \u012frodymai nagrin\u0117jamoje byloje. \u012estatymo reikalavimus atitinkantys duomenys gali b\u016bti laikomi \u012frodymais. Ta\u010diau ne visa informacija, turinti reik\u0161m\u0117s bylai, gali b\u016bti laisvai naudojama procese. Tais atvejais, kai \u012frodymais siekiama remtis paslapt\u012f sudaran\u010dia informacija, kyla poreikis suderinti \u012frodin\u0117jimo tikslus su tokios informacijos slaptumo apsauga. Tod\u0117l teis\u0117s aktuose nustatoma, ar ir kokiomis s\u0105lygomis paslapt\u012f sudaranti informacija gali b\u016bti naudojama kaip \u012frodymas civiliniame procese.<\/p>\n\n\n\n<p>Siekiant suderinti \u012frodin\u0117jimo pareig\u0105 su paslapt\u012f sudaran\u010dios informacijos apsauga, teisiniame reguliavime ir teism\u0173 praktikoje yra suformuoti special\u016bs mechanizmai, ribojantys tam tikr\u0173 duomen\u0173 atskleidim\u0105 ir naudojim\u0105 civiliniame procese. Tokie ribojimai paprastai grind\u017eiami privilegij\u0173 ir imunitet\u0173 institutu.<\/p>\n\n\n\n<p>Skirtingose teisin\u0117se sistemose \u0161i\u0173 institut\u0173 teisiniai ir techniniai pagrindai skiriasi, kaip ir j\u0173&nbsp; pripa\u017einimo&nbsp; pasekm\u0117s<a href=\"#_ftn1\">[1]<\/a>. Bendrosios teis\u0117s tradicijos \u0161alyse ai\u0161kiai i\u0161pl\u0117tota \u012frodym\u0173 privilegij\u0173 doktrina, apibr\u0117\u017eianti atvejus, kai tam tikra informacija negali b\u016bti atskleid\u017eiama ar naudojama procese. Tuo tarpu kontinentin\u0117s teis\u0117s sistemoje egzistuoja doktrinos, kurios atlieka t\u0105 pa\u010di\u0105 funkcij\u0105 \u2013 neleid\u017eia naudoti reik\u0161ming\u0173 \u012frodym\u0173 d\u0117l prie\u017eas\u010di\u0173, nesusijusi\u0173 su j\u0173 teis\u0117tumu, net jei tokios doktrinos ne visada \u012fvardijamos kaip \u012frodym\u0173 privilegijos<a href=\"#_ftn2\">[2]<\/a>. Kyla klausimas, kas yra \u012frodym\u0173 privilegija ir koks jos tikslas?&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>\u012erodym\u0173 privilegija yra teis\u0117s atsisakyti pateikti tam tikrus parodymus ar dokumentinius \u012frodymus teismo procese, \u012fskaitant teis\u0119 u\u017ekirsti keli\u0105 kitam asmeniui atskleisti toki\u0105 informacij\u0105<a href=\"#_ftn3\">[3]<\/a>. \u012erodym\u0173 privilegijos civiliniame procese tikslas yra siejamas su tuo, kad tam tikros informacijos konfidencialumas, slaptumas yra svarbesn\u0117s vertyb\u0117s nei \u0161ios informacijos naudojimas \u012frodin\u0117jimo procese siekiant nustatyti ties\u0105 konkre\u010dioje byloje<a href=\"#_ftn4\">[4]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n<p>Ar tai rei\u0161kia, kad pasinaudojus \u012frodym\u0173 privilegija \u0161aliai visais atvejais suteikiama teis\u0117 atsisakyti pateikti \u012frodymus? \u012erodym\u0173 privilegijos, atsi\u017evelgiant \u012f siekiamos apsaugoti informacijos turin\u012f, gali b\u016bti absoliu\u010dios arba kvalifikuotos (s\u0105lygin\u0117s): absoliuti privilegija leid\u017eia jos tur\u0117tojui atsisakyti duoti parodymus ar teikti \u012frodymus bet kokiomis aplinkyb\u0117mis, o kvalifikuota privilegija gali b\u016bti panaikinta tam tikromis s\u0105lygomis, pavyzd\u017eiui, kai \u012frodoma, kad \u012frodymai yra b\u016btini teisingam sprendimui priimti<a href=\"#_ftn5\">[5]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n<p>Teis\u0117s doktrinoje i\u0161skiriamos \u012fvairios \u012frodym\u0173 privilegijos, tarp j\u0173 \u2013 profesin\u0117s privilegijos (advokato ir kliento, gydytojo ir paciento, \u017eurnalisto, buhalterio ir kliento), sav\u0119s apkaltinimo privilegija, dvasininko ir tikin\u010diojo privilegija bei valstyb\u0117s paslapties privilegija.<\/p>\n\n\n\n<p>Taigi privilegija bendr\u0105ja prasme vertinama kaip teis\u0117 atsisakyti privalomo informacijos atskleidimo, nepaisant jos \u012frodomosios vert\u0117s, kai \u0161ios informacijos atskleidimas prie\u0161taraut\u0173 vie\u0161ajam interesui arba saugotinoms vertyb\u0117ms. Kyla klausimas, ar kontinentin\u0117s teis\u0117s tradicijos \u0161alyse yra taikomas \u012frodym\u0173 privilegij\u0173 institutas? Ar Lietuvos civiliniame procese yra numatytas teis\u0117s institutas, kuris leist\u0173 \u0161aliai atsisakyti teikti \u012frodym\u0105 byloje, net jeigu jis gal\u0117t\u0173 patvirtinti reik\u0161mingas bylos aplinkybes, d\u0117l to, kad informacija, kuri saugoma yra valstyb\u0117s laikoma vertybe reik\u0161mingesne u\u017e tiesos nustatym\u0105 byloje.<\/p>\n\n\n\n<p>Kontinentin\u0117je teis\u0117s tradicijoje \u012frodym\u0173 privilegijos doktrina tiesiogiai n\u0117ra minima, ta\u010diau pripa\u017e\u012fstamas leistinumo reikalavimas. Teismas, vertindamas pateiktos informacijos leistinum\u0105 kaip \u012frodymo kriterij\u0173, kartu \u012fvertina, ar \u0161alis neteikia informacijos, kuri\u0105 draud\u017eiama naudoti civiliniame procese; ar gali b\u016bti nagrin\u0117jamoje byloje priimama informacija kaip \u012frodymas, jeigu jai yra \u012ftvirtintas ribotas draudimas, kuris leid\u017eia tam tikromis aplinkyb\u0117mis naudoti informacij\u0105 kaip \u012frodym\u0105. Teis\u0117s aktuose \u012ftvirtinti \u012frodym\u0173 ribojimai ar draudimai pripa\u017e\u012fstami kaip vieni i\u0161 pagrindini\u0173 \u012frodym\u0173 leistinumo sampratos aspekt\u0173<a href=\"#_ftn6\"><sup>[6]<\/sup><\/a>.<\/p>\n\n\n\n<p>Lietuvos teis\u0117je terminas \u201e\u012frodym\u0173 privilegijos\u201c n\u0117ra expressis verbis \u012ftvirtintas teis\u0117s aktuose, ta\u010diau nacionalinis teisinis reguliavimas leid\u017eia kelti klausim\u0105, ar egzistuoja toks teis\u0117s institutas, pagal kur\u012f teismas tam tikrais atvejais gali atsisakyti priimti bylai reik\u0161ming\u0105 informacij\u0105, siekdamas u\u017etikrinti jos slaptum\u0105. CPK 177 straipsnyje, reglamentuojan\u010diame \u012frodymus, nustatyti draudimai arba ribojimai tam tikr\u0105 informacij\u0105 naudoti kaip \u012frodym\u0105 civiliniame procese. Konkre\u010diai, CPK 177 straipsnio 4\u20135 dalyse numatyta, kad negalima remtis tam tikrais faktais, pavyzd\u017eiui, valstyb\u0117s ar tarnybos paslaptimis, taip pat mediacijos metu gauta informacija. Pana\u0161iai Lietuvos Respublikos advokat\u016bros \u012fstatymo 46 straipsnio 5 dalis draud\u017eia naudoti advokato profesin\u0119 paslapt\u012f sudaran\u010di\u0105 informacij\u0105 kaip \u012frodym\u0105. Taigi teis\u0117s aktuose i\u0161skiriamos konkre\u010dios paslaptys, kuri\u0173 apsauga pripa\u017e\u012fstama valstyb\u0117s vertybe, o j\u0173 slaptumas tam tikrais atvejais turi didesn\u0119 svarb\u0105 nei greitesnis ar paprastesnis tiesos nustatymas civilin\u0117je byloje. Tokie ribojimai ar draudimai leisti naudoti paslapt\u012f sudaran\u010di\u0105 informacij\u0105 kaip \u012frodym\u0105 suteikia \u0161aliai teis\u0119 atsisakyti j\u0105 pateikti, remiantis teis\u0117s aktuose nustatytu reglamentavimu.<\/p>\n\n\n\n<p>Manytina, kad teis\u0117s aktuose nustatyti draudimai ir ribojimai naudoti tam tikr\u0105 paslapt\u012f sudaran\u010di\u0105 informacij\u0105 kaip \u012frodym\u0105 civilin\u0117je byloje i\u0161 esm\u0117s atitinka \u012frodym\u0173 privilegijos samprat\u0105, taikom\u0105 bendrosios teis\u0117s tradicijos \u0161alyse. Vertindamas informacijos leistinumo kaip \u012frodymo klausim\u0105, teismas pirmiausia patikrina, ar konkreti informacija nepatenka \u012f toki\u0105 privilegij\u0173 srit\u012f. Kadangi vieni i\u0161 \u012frodym\u0173 leistinumo ribojimo pagrind\u0173 yra valstyb\u0117s ar tarnybos paslaptis (CPK 177 straipsnio 4 dalis), taip pat advokato profesin\u0117 paslaptis (Advokat\u016bros \u012fstatymo 46 straipsnio 5 dalis), teismas, nagrin\u0117damas \u0161i\u0105 informacij\u0105, privalo \u012fvertinti, ar ji gali b\u016bti naudojama kaip \u012frodymas civilin\u0117je byloje. Darytina i\u0161vada, kad valstyb\u0117s ar tarnybos paslapt\u012f bei advokato profesin\u0119 paslapt\u012f sudaranti informacija priskirtina \u012frodym\u0173 privilegijoms, o jos panaudojimo civiliniame procese ribas apibr\u0117\u017eia \u012frodym\u0173 leistinumo institutas.<\/p>\n\n\n\n<p><em>Indr\u0117 Maculevi\u010dien\u0117 yra Mykolo Romerio universiteto Teis\u0117s mokyklos Privatin\u0117s teis\u0117s instituto doktorant\u0117, lektor\u0117<\/em><\/p>\n\n\n\n<hr class=\"wp-block-separator\"\/>\n\n\n\n<p><a href=\"#_ftnref1\">[1]<\/a> Tarptautin\u0117s&nbsp; privatin\u0117s&nbsp; teis\u0117s&nbsp; vienodinimo&nbsp; institutas&nbsp; (UNIDROIT)&nbsp; ir&nbsp; Amerikos&nbsp; teis\u0117s&nbsp; institutas&nbsp; (ALI),&nbsp; Taisykl\u0117s&nbsp;&nbsp; d\u0117l&nbsp;&nbsp; tarptautinio&nbsp;&nbsp; civilinio&nbsp;&nbsp; proceso,&nbsp;&nbsp; https:\/\/www.unidroit.org\/instruments\/civil-procedure\/ali-uni-droit-principles\/.<\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#_ftnref2\">[2]<\/a> Richard M. Mosk ir Tom Ginsburg, \u201eEvidentiary Privileges in International Arbitration\u201c, The International and Comparative Law Quarterly 50, 2 (2001): 348, <a href=\"http:\/\/www.jstor.org\/stable\/761600\">http<\/a><a href=\"http:\/\/www.jstor.org\/stable\/761600\" target=\"_blank\" rel=\"noreferrer noopener\">:<\/a><a href=\"http:\/\/www.jstor.org\/stable\/761600\">\/\/www.jstor.org\/stable\/761600<\/a>.<\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#_ftnref3\">[3]<\/a> Klaus Peter Berger, \u201eEvidentiary Privileges: Best Practice Standards versus\/and Arbitral Discretion\u201c, Arbitrati-on International 22, 4 (2006): 503, <a href=\"https:\/\/doi.org\/10.1093\/arbitration\/22.4.501\" target=\"_blank\" rel=\"noreferrer noopener\">https:\/\/doi.org\/10.1093\/arbitration\/22.4.501<\/a>.<\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#_ftnref4\">[4]<\/a> Richard M. Mosk ir Tom Ginsburg, \u201eEvidentiary Privileges in International Arbitration\u201c, The International and Comparative Law Quarterly 50, 2 (2001): 346, <a href=\"http:\/\/www.jstor.org\/stable\/761600\" target=\"_blank\" rel=\"noreferrer noopener\">http:\/\/www.jstor.org\/stable\/761600<\/a>.<\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#_ftnref5\">[5]<\/a> Europos teis\u0117s instituto ir Jungtini\u0173 Taut\u0173 Privatin\u0117s teis\u0117s vienodinimo instituto parengtos pavyzdin\u0117s Eu-ropos civilinio proceso taisykl\u0117s, <a href=\"https:\/\/www.unidroit.org\/english\/principles\/civilprocedure\/eli-unidroit-ru-les\/200925-eli-unidroit-rules-e.pdf\" target=\"_blank\" rel=\"noreferrer noopener\">https:\/\/www.unidroit.org\/english\/principles\/civilprocedure\/eli-unidroit-ru-les\/200925-eli-unidroit-rules-e.pdf<\/a>;<\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#_ftnref6\">[6]<\/a> Jurgis Bartkus, \u201e\u012erodym\u0173 leistinumo samprata Lietuvos civiliniame procese ir arbitra\u017ee\u201c, <em>Teis\u0117,<\/em> 122 (2022): 51\u201364, <a href=\"https:\/\/doi.org\/10.15388\/Teise.2022.122.4\" target=\"_blank\" rel=\"noreferrer noopener\">https:\/\/doi.org\/10.15388\/Teise.2022.122.4<\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Kilus teisminiam gin\u010dui, kiekviena i\u0161 \u0161ali\u0173 remiasi tam tikrais faktais, kurie \u012fvyko praeityje ir da\u017enai bylos nagrin\u0117jimo metu n\u0117ra akivaizd\u016bs. Civiliniame procese \u012frodin\u0117jimo procesas grind\u017eiamas \u012frodin\u0117jimo na\u0161tos taisykle: \u0161alys turi \u012frodyti faktus ir pateikti \u012frodymus, patvirtinan\u010dius j\u0173 reikalavimus ar atsikirtimus. Teismas, gav\u0119s \u0161iuos faktinius duomenis, pirmiausia vertina, ar jie yra priimtini kaip \u012frodymai nagrin\u0117jamoje byloje. &hellip;<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":18766,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[220,1148,1450],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/52674"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=52674"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/52674\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":52675,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/52674\/revisions\/52675"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/18766"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=52674"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=52674"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=52674"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}