{"id":52422,"date":"2026-04-08T19:33:15","date_gmt":"2026-04-08T16:33:15","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=52422"},"modified":"2026-04-08T19:33:16","modified_gmt":"2026-04-08T16:33:16","slug":"v-a-vaicaitis-trumpas-komentaras-del-konstitucinio-teismo-2026-m-kovo-17-d-sprendimo-nutraukti-byla-del-vyriausybes-sudarymo","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2026\/04\/08\/v-a-vaicaitis-trumpas-komentaras-del-konstitucinio-teismo-2026-m-kovo-17-d-sprendimo-nutraukti-byla-del-vyriausybes-sudarymo\/","title":{"rendered":"V. A. Vai\u010daitis. Trumpas komentaras d\u0117l Konstitucinio Teismo 2026 m. kovo 17 d. sprendimo nutraukti byl\u0105 d\u0117l Vyriausyb\u0117s sudarymo"},"content":{"rendered":"\n

Prie\u0161 pradedant detaliau analizuoti \u0161\u012f Konstitucinio Teismo sprendim\u0105 ir jame minimus Prezidento dekretus, galima prisiminti, jog Prezidentas 2024 m. gruod\u017eio 4 d. dekretu \u201eD\u0117l Lietuvos Respublikos Vyriausyb\u0117s sud\u0117ties\u201c patvirtino devyniolikt\u0105 (Gintauto Palucko) Vyriausyb\u0119 susidedan\u010di\u0105 i\u0161 12 vietoj 14 ministr\u0173 (be aplinkos ir teisingumo ministr\u0173), ta\u010diau po savait\u0117s, t.y. 2024 m. gruod\u017eio 11 d. dekretu pakeit\u0117 ankstesn\u012f dekret\u0105 ir i\u0161d\u0117st\u0117 j\u012f nauja redakcija, kuriame jau buvo i\u0161vardinti visi 14 ministr\u0173. Tuomet Seimas jau kit\u0105 dien\u0105, t.y. 2024 m. gruod\u017eio 12 dienos nutarimu pritar\u0117 Gintauto Palucko pateiktai Vyriausyb\u0117s programai ir Vyriausyb\u0117 \u012fgavo \u012fgaliojimus veikti. Pana\u0161iai atsitiko ir po devyni\u0173 m\u0117nesi\u0173 formuojant Ingos Ruginien\u0117s Vyriausyb\u0119: 2025 m. rugs\u0117jo 9 d. Prezidentas pri\u0117m\u0117 dekret\u0105 \u201cD\u0117l Lietuvos Respublikos Vyriausyb\u0117s sud\u0117ties\u201d, kuriame buvo i\u0161vardinti 12 i\u0161 14 ministr\u0173 (\u0161\u012f kart\u0105 \u2013 be aplinkos ir energetikos ministr\u0173), ta\u010diau 2025 m. rugs\u0117jo 25 d., t.y. po daugiau kaip dviej\u0173 savai\u010di\u0173, Prezidentas pakeit\u0117 ankstesn\u012f dekret\u0105 ir i\u0161d\u0117st\u0117 j\u012f nauja redakcija, kuriame jau buvo \u012fvardinti visi 14 ministr\u0173. T\u0105 pa\u010di\u0105 dien\u0105 Seimas pritar\u0117 Ministr\u0117s Pirminink\u0117s pateiktai Vyriausyb\u0117s programai, po kurios nauja Vyriausyb\u0117 \u012fgavo \u012fgaliojimus veikti. Taip pat \u017einoma, kad Prezidento skub\u0117jim\u0105 patvirtinti nors ir ne vis\u0105 Vyriausyb\u0117s sud\u0117t\u012f tiek d\u0117l devynioliktos (Gintauto Palucko), tiek ir d\u0117l dvide\u0161imtos (Ingos Ruginien\u0117s) Vyriausyb\u0117s sud\u0117ties l\u0117m\u0117 tai, kad Prezidentas abiem atvejais nepritar\u0117 arba nesp\u0117jo susipa\u017einti su kai kuriomis ministr\u0173 kandidat\u016bromis, ta\u010diau skub\u0117jo tvirtinti nors ir nepiln\u0105 Vyriausyb\u0117s sud\u0117t\u012f, nes nenor\u0117jo pa\u017eeisti Konstitucijos 92 str. 3 dalyje numatyto 15 dien\u0173 termino, per kur\u012f paskirtasis Ministras Pirmininkas turi pristatyti Seimui savo sudaryt\u0105 ir Respublikos Prezidento patvirtint\u0105 Vyriausyb\u0119[i]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

V\u0117liau Seimo nari\u0173 grup\u0117 pateik\u0117 Konstituciniam Teismui pra\u0161ym\u0105 i\u0161tirti, ar Konstitucijai neprie\u0161taravo min\u0117ti du Prezidento dekretai, kuriais Prezidentas patvirtino nepilnos sud\u0117ties Vyriausyb\u0119 (2024 m. gruod\u017eio 4 d.[ii]<\/a> ir 2025 m. rugs\u0117jo 9 d.[iii]<\/a> dekretai). Kaip \u017einia, Konstitucinis Teismas 2026 m. kovo 17 d. sprendimu[iv]<\/a> nutrauk\u0117 konstitucin\u0117s justicijos byl\u0105. Kadangi iki \u0161iol \u017einiasklaidoje buvo pasirod\u0119 tik politinio pob\u016bd\u017eio \u0161io Konstitucinio Teismo sprendimo komentarai, tod\u0117l \u010dia pasistengsiu pateikti kiek platesn\u0119 teisin\u0119 (konstitucin\u0119) \u0161io sprendimo analiz\u0119, susidedan\u010di\u0105 i\u0161 penki\u0173 nedideli\u0173 skyreli\u0173: 1) apie laiko samprat\u0105 Konstitucijoje; 2) apie Vyriausyb\u0117s formavimo etapus po 2024 m. Seimo rinkim\u0173; 3) apie tai, kuriam pareig\u016bnui kyla pareiga laikytis 15 dien\u0173 termino d\u0117l Vyriausyb\u0117s pristatymo Seimui; 4) apie Vyriausyb\u0117s konstitucin\u0119 samprat\u0105 ir 5) trumpai \u2013 apie \u0161io Konstitucinio Teismo sprendimo turin\u012f.<\/p>\n\n\n\n

1. Konstitucijoje numatyta laiko samprata ir Vyriausyb\u0117s formavimo terminai<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Konstitucijoje numatyta laiko samprata dar laukia savo detalesnio konstitucin\u0117s teis\u0117s mokslinio tyrimo. Savo monografijoje[v]<\/a> gana glaustai paband\u017eiau parodyti, jog laiko terminai Lietuvos Respublikos Konstitucijoje kartais numatyti, siekiant apsisaugoti nuo valstyb\u0117s vald\u017eios savival\u0117s: pavyzd\u017eiui, Konstitucijos 20 straipsnyje ribojamas laikas, per kur\u012f ikiteisminio tyrimo pareig\u016bnai turi teis\u0119 laikyti nusikaltimo vietoje sulaikyt\u0105 asmen\u012f, o 144 straipsnyje numatyta nepaprastosios pad\u0117ties \u012fvedimo maksimali trukm\u0117. Visgi, da\u017eniausiai laiko samprata Konstitucijoje siejama su demokratijos konstituciniu principu, t.y. Konstitucijoje numatyti laiko terminai leid\u017eia suprasti, jog skirtingas Prezidento ir Seimo \u012fgaliojim\u0173 laikas gali tur\u0117ti \u012ftakos \u012fstatym\u0173 leidybos turiniui (ypa\u010d politin\u0117s \u201ekoabitacijos\u201c metu), o ketveriems metams i\u0161rinktas Seimas (tiksliau, jo dauguma) po Seimo rinkim\u0173 ir jo suformuota Vyriausyb\u0117 turi ribot\u0105 laik\u0105 savo programai \u012fgyvendinti. Be to, sprendim\u0173 pri\u0117mimo kontekste \u2013 Konstitucijoje laiko samprata da\u017enai suprantama dvejopai: i\u0161 vienos pus\u0117s, laikas<\/em> Konstitucijoje gali b\u016bti naudojamas tam tikram ilgesniam \u201eapm\u0105stymo\u201c terminui, kuriuo siekiama u\u017etikrinti sprendim\u0173 pri\u0117mimo kokyb\u0119. Pavyzd\u017eiui, kei\u010diant Konstitucij\u0105 Seime, reikia balsuoti du kartus, o tarp \u0161i\u0173 balsavim\u0173 turi b\u016bti daroma ne ma\u017eesn\u0117 kaip trij\u0173 m\u0117nesi\u0173 pertrauka<\/em>; tuo tarpu, nepriimta Konstitucijos pataisa \u2013 Seimui i\u0161 naujo svarstyti gali b\u016bti teikiama ne anks\u010diau kaip po met\u0173<\/em>. Ta\u010diau da\u017eniausiai laikas Konstitucijoje naudojamas sprendim\u0173 pri\u0117mimo operatyvumui. Prie sprendim\u0173 pri\u0117mimo ir proces\u0173 suvaldymo operatyvumo (demokratijos principo \u012fgyvendinimo kontekste) galima b\u016bt\u0173 priskirti ir \u010dia analizuojamus Vyriausyb\u0117s formavimo procesus po Seimo rinkim\u0173 ar kitais atvejais, kai Vyriausyb\u0117 turi atsistatydinti. Be to, prie \u0161i\u0173 laiko reikalavim\u0173 galima priskirti ir Konstitucijos 58 str. 2 d. 1 punkto nuostat\u0105, kad, \u201ejeigu Seimas per 30 dien\u0173 nuo pateikimo nepri\u0117m\u0117 sprendimo d\u0117l naujos Vyriausyb\u0117s programos arba nuo Vyriausyb\u0117s programos pirmojo pateikimo per 60 dien\u0173 du kartus i\u0161 eil\u0117s nepritar\u0117 Vyriausyb\u0117s programai\u201c, Prezidentas gali paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus. Kitaip tariant, Konstitucijos nuostatos, numatydamos tam tikrus laiko terminus, formuojant Vyriausyb\u0119, siekia garantuoti kiek \u012fmanoma sklandesn\u012f ir operatyvesn\u012f Vyriausyb\u0117s formavimo ir vald\u017eios pasikeitimo proces\u0105 tam, kad valstyb\u0117 nelikt\u0173 be efektyviai veikian\u010dios vykdomosios vald\u017eios, o Vyriausyb\u0117 tur\u0117t\u0173 u\u017etektinai laiko \u012fgyvendinti savo program\u0105 iki kit\u0173 Seimo rinkim\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Taigi, per\u017evelgus Konstitucijos nuostatas d\u0117l Vyriausyb\u0117s sudarymo termin\u0173, galima pasteb\u0117ti, jog Konstitucija nustato gana trumpus terminus naujai Vyriausybei suformuoti ir prad\u0117ti veikti. \u012edomu, kad Konstitucija tris kartus \u012ftvirtina 15 dien\u0173<\/em> maksimal\u0173 termin\u0105, kuris, kaip matysime, du kartus taikomas Respublikos Prezidentui, o vien\u0105 kart\u0105 \u2013 paskirtam Ministrui Pirmininkui. Kitaip tariant, per 15 dien\u0173<\/em> termin\u0105 po Seimo rinkim\u0173 Prezidentas turi su\u0161aukti pirm\u0105j\u012f Seimo pos\u0117d\u012f; per kitas 15 dien\u0173<\/em> \u2013 Prezidentas turi Seimui pateikti Ministro Pirmininko kandidat\u016br\u0105; ir, pagaliau, per dar kitas 15 dien\u0173<\/em> \u2013 jau Ministras Pirmininkas nuo jo paskyrimo turi pristatyti Seimui savo sudaryt\u0105 ir Prezidento patvirtint\u0105 Vyriausyb\u0119 bei tuo pa\u010diu pateikti Seimui Vyriausyb\u0117s program\u0105 tvirtinimui.<\/p>\n\n\n\n

Taigi, i\u0161 auk\u0161\u010diau min\u0117t\u0173 nuostat\u0173 galima pasteb\u0117ti, jog Konstitucija tarsi suponuoja, kad nauja Vyriausyb\u0117 po Seimo rinkim\u0173 tur\u0117t\u0173 b\u016bti sudaryta bent jau per orientacin\u012f 45 dien\u0173 <\/em>laikotarp\u012f. Tuo tarpu Vyriausybei atsistatydinus kitais pagrindais, naujos Vyriausyb\u0117s suformavimo gal\u0117tume tik\u0117tis per orientacin\u012f 30 dien\u0173<\/em> termin\u0105, kuris kyla i\u0161 \u012fpareigojimo Prezidentui per 15 dien\u0173 Seimui pateikti naujo premjero kandidat\u016br\u0105, o per kitas 15 dien\u0173 Ministrui Pirmininkui Seime pristatyti Prezidento patvirtint\u0105 Vyriausyb\u0119. I\u0161 kitos pus\u0117s, Konstitucija Vyriausyb\u0117s formavimo po Seimo rinkim\u0173 ne\u012fspraud\u017eia \u012f grie\u017etus 45 dien\u0173 laiko r\u0117mus (arba \u2013 \u012f 30 dien\u0173 termin\u0105 po Vyriausyb\u0117s atsistatydinimo kitais pagrindais), palikdamas tam tikros laisv\u0117s politiniam procesui koreguoti \u0161\u012f proces\u0105, nes Konstitucijoje Seimui n\u0117ra nustatytas joks laiko limitas, per kur\u012f jis turi pritarti Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidat\u016brai, o v\u0117liau \u2013 ir Vyriausyb\u0117s programai pritarti. Visgi, tiek Seimas, tiek ir Prezidentas bei paskirtasis premjeras \u2013 negali piktnaud\u017eiauti savo \u012fgaliojimais ir Vyriausyb\u0117s sudarymo procese turi siekti laikytis auk\u0161\u010diau min\u0117t\u0173 15 dien\u0173 termino visais Vyriausyb\u0117s sudarymo etapais, kurie bus analizuojami kitame \u0161io komentaro skyrelyje.<\/p>\n\n\n\n

Gr\u012f\u017etant prie 2024 m. Gintauto Palucko ir 2025 m. Ingos Ruginien\u0117s Vyriausybi\u0173 formavimo laiko, reikia pasakyti, kad Gintauto Palucko Vyriausyb\u0117 po Seimo rinkim\u0173 buvo suformuota per 39 dienas po Seimo rinkim\u0173, tuo tarpu Ingos Ruginien\u0117s Vyriausyb\u0117 gavo \u012fgaliojimus veikti per 50 dien\u0173 nuo G. Palucko Vyriausyb\u0117s atsistatydinimo (taigi, \u0161iuo atveju \u2013 kiek ilgiau nei orientacinis 30 dien\u0173 orientyras). Tiesa, politi\u0161kai vertinant Ingos Ruginien\u0117 Vyriausyb\u0117s formavimo laikotarp\u012f, reikia pasakyti, jog jis vyko vasar\u0105 ir tam reik\u0117jo Seim\u0105 kviesti \u012f neeilin\u0119 sesij\u0105, kas ir gal\u0117jo nulemti ilgesn\u012f jo proces\u0105. Bet kuriuo atveju, kaip buvo min\u0117ta, \u0161ie 30-ies ir 45-i\u0173 dien\u0173 terminai Vyriausyb\u0117s formavimo procese turi b\u016bti vertinami, kaip bendro pob\u016bd\u017eio orientyrai, kuri\u0173 vir\u0161ijimas negali b\u016bti laikomas Konstitucijos pa\u017eeidimu. Tuo tarpu min\u0117ti 15 dien\u0173 terminai, Vyriausyb\u0117s formavimo procese \u2013 jau turi b\u016bti vertinami, kaip konstitucin\u0117s normos, kuri\u0173 pa\u017eeidimas tam tikrais atvejais gal\u0117t\u0173 b\u016bti pagrindas netgi kelti konstitucin\u0117s atsakomyb\u0117s klausim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

2. Vyriausyb\u0117s formavimo etapai ir j\u0173 praktika po 2024 m. Seimo rinkim\u0173<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Taigi, devynioliktos (Gintauto Palucko) Vyriausyb\u0117s sudarymo proces\u0105 po Seimo rinkim\u0173 (t.y. nuo Seimo rinkim\u0173 rezultat\u0173 nustatymo iki Seimo pritarimo Vyriausyb\u0117s programai) s\u0105lyginai galima suskirstyti \u012f penkis etapus, kuri\u0173 \u012fgyvendinimo praktik\u0105 po paskutini\u0173 Seimo rinkim\u0173 galima pavaizduoti sekan\u010diai:<\/p>\n\n\n\n

1) Remiantis Konstitucijos 65 straipsniu, naujai i\u0161rinkt\u0105 Seim\u0105 \u012f pirm\u0105j\u012f pos\u0117d\u012f, kuris turi \u012fvykti per 15 dien\u0173 po Seimo i\u0161rinkimo, kvie\u010dia Prezidentas. Kadangi galutinius Seimo rinkim\u0173 rezultatus VRK paskelb\u0117 2024 m. lapkri\u010dio 3 d.[vi]<\/a>, tai Prezidentas 2024 m. lapkri\u010dio 6 d. dekretu \u012f pirm\u0105j\u012f naujai i\u0161rinkto Seimo pos\u0117d\u012f Seimo narius pakviet\u0117 2024 m. lapkri\u010dio 14 d.[vii]<\/a> (taigi, 11-t\u0105 dien\u0105 po oficiali\u0173 Seimo rinkim\u0173 paskelbimo) ir t\u0105 pa\u010di\u0105 dien\u0105 po Seimo nari\u0173 priesaikos Ministr\u0117 Pirminink\u0117 Ingrida \u0160imonyt\u0117 oficialiai gr\u0105\u017eino Vyriausyb\u0117s \u012fgaliojimus Prezidentui \u2013><\/p>\n\n\n\n

2) Pagal Konstitucijos 84 str. 1 d. 8 p., Vyriausybei gr\u0105\u017einus \u012fgaliojimus, Prezidentas ne v\u0117liau kaip per 15 dien\u0173 teikia Seimui svarstyti Ministro Pirmininko kandidat\u016br\u0105. Taigi, Prezidentas 2024 m. lapkri\u010dio 19 d. dekretu[viii]<\/a>, t.y. per 5 dienas, Seimui pateik\u0117 Gintauto Palucko kandidat\u016br\u0105 \u012f Ministro Pirmininko pareigas \u2013><\/p>\n\n\n\n

3) Remiantis Konstitucijos 67 str. 1 d. 7 p., 2024 m. lapkri\u010dio 21 d. Seimas nutarimu[ix]<\/a> pritar\u0117 Gintauto Palucko kandidat\u016brai \u012f Ministrus Pirmininkus \u2013><\/p>\n\n\n\n

4) Pagal Konstitucijos 92 str. 3 dal\u012f, Ministras Pirmininkas ne v\u0117liau kaip per 15 dien\u0173 nuo jo paskyrimo turi pristatyti Seimui savo sudaryt\u0105 ir Respublikos Prezidento patvirtint\u0105 Vyriausyb\u0119 ir pateikti Seimui svarstyti jos program\u0105 (beje, \u0161iame etape preziumuojama, jog iki Vyriausyb\u0117s pristatymo Seime \u2013 paskirtasis Ministras Pirmininkas su kandidatais \u012f ministrus jau turi b\u016bti pareng\u0119s Vyriausyb\u0117s program\u0105). Taigi:<\/p>\n\n\n\n

– 2024 m. gruod\u017eio 4 d. (t.y. 13-t\u0105 dien\u0105 po Seimo pritarimo Ministro Pirmininko kandidat\u016brai) Prezidentas dekretu \u201eD\u0117l Lietuvos Respublikos Vyriausyb\u0117s sud\u0117ties\u201c patvirtino Gintauto Palucko Vyriausyb\u0119, susidedan\u010dia i\u0161 12 (vietoj 14) ministr\u0173[x]<\/a> \u2013><\/p>\n\n\n\n

– 2024 m. gruod\u017eio 11 d. (t.y. per 20 dien\u0173 po Seimo pritarimo Ministro Pirmininko kandidat\u016brai) Prezidentas pri\u0117m\u0117 nauj\u0105 dekret\u0105 \u201eD\u0117l Prezidento 2024 m. gruod\u017eio 4 d. dekreto \u201eD\u0117l Lietuvos Respublikos Vyriausyb\u0117s sud\u0117ties\u201c pakeitimo, kuriuo pakeit\u0117 ankstesn\u012f savo dekret\u0105 ir i\u0161d\u0117st\u0117 j\u012f nauja redakcija, kuriame jau buvo i\u0161vardinti visi 14 ministr\u0173[xi]<\/a> \u2013><\/p>\n\n\n\n

– 2024 m. gruod\u017eio 12 d. paskirtasis Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas, remiantis Konstitucijos 67 str. 1 d. 7 p., pristat\u0117 Seimui (Prezidento patvirtint\u0105 pilnos sud\u0117ties) Vyriausyb\u0119 ir pateik\u0117 tvirtinimui jos programai \u2013><\/p>\n\n\n\n

5) t\u0105 pa\u010di\u0105 dien\u0105 (2024 m. gruod\u017eio 12 d.) Seimas pritar\u0117 Vyriausyb\u0117s programai[xii]<\/a> ir po ministr\u0173 priesaikos nauja Vyriausyb\u0117 gavo \u012fgaliojimus veikti. Taigi, \u010dia galima pasteb\u0117ti, jog Ministras Pirmininkas savo sudaryt\u0105 Vyriausyb\u0119, kurios programai pritar\u0117 Seimas, pristat\u0117 pra\u0117jus 21 dienai nuo jo paskyrimo, o ne per 15 dien\u0173, kaip numatyta Konstitucijos 92 str. 3 dalyje.<\/p>\n\n\n\n

\u0160iame kontekste galima kiek trumpiau pristatyti ir dvide\u0161imtos (Ingos Ruginien\u0117s) Vyriausyb\u0117s formavimo etapus, kurie \u012fvyko po 9 m\u0117nesi\u0173 ir buvo susij\u0119 ne su Seimo rinkimais, o su Vyriausyb\u0117s atsistatydinimu po Ministro Pirmininko atsistatydinimo. Vis\u0173 pirma, \u0161iuo atveju jau buvo ne penki, o keturi etapai, nes \u010dia Prezidentui nereik\u0117jo taikyti pirmojo 15 dien\u0173 termino, \u0161aukiant Seim\u0105 \u012f pirm\u0105j\u012f pos\u0117d\u012f. Taigi, \u0161ie etapai gali b\u016bti suskirstyti taip: 1) Gintauto Palucko Vyriausyb\u0117 atsistatydino 2025 m. rugpj\u016b\u010dio 4 d.[xiii]<\/a> ir Prezidentas 2025 m. rugpj\u016b\u010dio 14 d. (t.y. per ma\u017eiau kaip 15 d.) Seimui pateik\u0117 Ingos Ruginien\u0117s kandidat\u016br\u0105 \u012f Ministrus Pirmininkus[xiv]<\/a>; 2) 2025 m. rugpj\u016b\u010dio 26 d.[xv]<\/a> Seimas pritar\u0117 Ingos Ruginien\u0117s kandidat\u016brai \u012f Ministres Pirmininkes; 3) 2025 rugs\u0117jo 25 d. Inga Ruginien\u0117 Seimui pateik\u0117 Prezidento patvirtint\u0105 Vyriausyb\u0119; 4) t\u0105 pa\u010di\u0105 dien\u0105, t.y. 2025 rugs\u0117jo 25 d. Seimas pritar\u0117 dvide\u0161imtos Vyriausyb\u0117s programai ir po ministr\u0173 priesaikos ji \u012fgavo \u012fgaliojimus veikti[xvi]<\/a>. Taigi, ir \u0161\u012f kart\u0105 Vyriausyb\u0117 Ministro Pirmininko buvo pristatyta Seimui ir \u012fgavo \u012fgaliojimus veikti, vir\u0161ijant Konstitucijoje numatyt\u0105 15 dien\u0173 termin\u0105.<\/p>\n\n\n\n

\u012edomu yra tai, kad Seimo nari\u0173 grupei \u0161ioje byloje kilo klausimas ne d\u0117l to, ar Ministras Pirmininkas (ar Prezidentas) pa\u017eeid\u0117 Konstitucijos 92 str. 3 dalyje numatyt\u0105 15 dien\u0173 termin\u0105, bet d\u0117l to, ar pagal Konstitucij\u0105, Prezidentas savo dekretu gali tvirtinti ne visos sud\u0117ties Vyriausyb\u0119.<\/p>\n\n\n\n

3. Kuriam pareig\u016bnui kyla pareiga laikytis 15 dien\u0173 termino d\u0117l Vyriausyb\u0117s pristatymo Seimui: Prezidentui ar Ministrui Pirmininkui?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Kadangi Prezidento skub\u0117jimas tvirtinti ne vis\u0105 Gintauto Palucko ir Ingos Ruginien\u0117s Vyriausyb\u0117s sud\u0117t\u012f buvo susij\u0119s su siekiu laikytis Konstitucijos 92 str. 3 dalyje numatyto 15 dien\u0173 termino, \u010dia galima kelti klausim\u0105, kuriam pareig\u016bnui, pagal Konstitucij\u0105, kyla konstitucin\u0117 pareiga laikytis \u0161io termino d\u0117l Vyriausyb\u0117s sudarymo po Ministro Pirmininko paskyrimo: paskirtajam premjerui ar Prezidentui? Kaip min\u0117ta, Konstitucijos 92 str. 3 dalyje teigiama, jog \u201cMinistras Pirmininkas<\/em> [po pritarimo jo kandidat\u016brai Seime] ne v\u0117liau kaip per 15 dien\u0173 nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudaryt\u0105 ir Respublikos Prezidento patvirtint\u0105 Vyriausyb\u0119 ir pateikia svarstyti jos program\u0105\u201d. Taigi, Konstitucija \u0161iame straipsnyje 15 dien\u0173 termino laikymosi pareig\u0105 nedviprasmi\u0161kai sieja su paskirtuoju Ministru Pirmininku. Kitaip tariant, \u0161is 15 dien\u0173 terminas Vyriausyb\u0117s pristatymui Seime Konstitucijoje \u012ftvirtintas tik 92 straipsnyje, kuris yra Konstitucijos VII skirsnyje \u201cLietuvos Respublikos Vyriausyb\u0117\u201d. Taigi, nei Konstitucijos 84 straipsnyje, nei kituose VI skirsnio \u201cRespublikos Prezidentas\u201d straipsniuose Vyriausyb\u0117s sud\u0117ties patvirtinimo konkretus laiko terminas Prezidentui n\u0117ra \u012fvardintas[xvii]<\/a>. Galb\u016bt d\u0117l to \u0161i Konstitucijos nuostata d\u0117l Vyriausyb\u0117s sud\u0117ties formavimo 15 dien\u0173 maksimalaus termino yra pakartota b\u016btent Vyriausyb\u0117s \u012fstatyme, o ne Prezidento \u012fstatyme. Tod\u0117l, kaip jau buvo pasteb\u0117ta, konstitucin\u0119 pareig\u0105 \u2013 per 15 dien\u0173 termin\u0105 pilnai sukomplektuoti Vyriausyb\u0117s nari\u0173 sud\u0117t\u012f bei, suderinus su Prezidentu, j\u0105 pristatyti Seimui \u2013 Konstitucija priskiria paskirtajam Ministrui Pirmininkui, o ne Prezidentui. Pasak Konstitucinio Teismo \u0161iame sprendime, Prezidento kompetencija tvirtinti Ministro Pirmininko sudarytos Vyriausyb\u0117s sud\u0117t\u012f n\u0117ra formali, tod\u0117l \u201ePrezidentas turi teis\u0119 ir pareig\u0105 spr\u0119sti, ar skirti konkret\u0173 asmen\u012f, ar jo neskirti Ministru Pirmininku, ministru, ar tvirtinti Ministro Pirmininko pateikt\u0105 Vyriausyb\u0117s sud\u0117t\u012f, ar jos netvirtinti\u201c. Visgi, tai nerei\u0161kia, kad Vyriausyb\u0117s sud\u0117ties komplektavimo procese Prezidentas neturi d\u0117ti pastang\u0173, kad Konstitucijoje numatytas 15 dien\u0173 terminas neb\u016bt\u0173 pa\u017eeistas, nes b\u016btent jis u\u017etikrina Vyriausyb\u0117s veiklos t\u0119stinum\u0105 jos tvirtinimo proceso metu, tod\u0117l galima sutikti su Konstitucinio Teismo pozicija, jog \u201eMinistro Pirmininko sudarytos Vyriausyb\u0117s sud\u0117ties nepatvirtinimas nepagr\u012fstai ilg\u0105 laik\u0105, nesant nurodyt\u0173 objektyvi\u0173 svarbi\u0173 aplinkybi\u0173 ir (ar) prie\u017eas\u010di\u0173, konstituci\u0161kai nepateisinamas\u201c. Ta\u010diau, kaip buvo min\u0117ta, konstitucin\u0117 pareiga ir atsakomyb\u0117 lakytis 15 dien\u0173 termino \u0161ioje Vyriausyb\u0117s formavimo stadijoje, pagal Konstitucij\u0105, kyla, vis\u0173 pirma, paskirtajam Ministrui Pirmininkui.<\/p>\n\n\n\n

Vertinant 2024 m. ir 2025 m. Vyriausyb\u0117s formavimo situacij\u0105, galima priminti, jog Gintautas Paluckas pilnai sukomplektuot\u0105 ir su Prezidentu suderint\u0105 Vyriausyb\u0119 Seimui pristat\u0117 tik po 21 dienos nuo jo paskyrimo, taigi, Konstitucijoje numatytas 15 dien\u0173 terminas \u0161iame etape buvo pa\u017eeistas. Pana\u0161iai ir Inga Ruginien\u0117 vis\u0105 savo Vyriausyb\u0119 Seime pristat\u0117 tik po 30 dien\u0173 nuo jos paskyrimo, taigi, \u0161iame etape 15 dien\u0173 terminas v\u0117l buvo vir\u0161ytas. Tiesa, kaip jau buvo min\u0117ta, pastaruoju atveju toks 15 dien\u0173 termino vir\u0161ijimas gal\u0117jo b\u016bti s\u0105lygotas ir to, kad Seimas \u012f rudens sesij\u0105 susirinko tik rugs\u0117jo 10 d., t.y. po dviej\u0173 savai\u010di\u0173 nuo pritarimo premjer\u0117s kandidat\u016brai neeilin\u0117s sesijos metu. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties Ministr\u0117 Pirminink\u0117, net ir nor\u0117dama, savo sudarytos Vyriausyb\u0117s pristatyti Seimui iki rugs\u0117jo 10 d. neb\u016bt\u0173 gal\u0117jusi.<\/p>\n\n\n\n

4. Trejopa Vyriausyb\u0117s konstitucin\u0117 samprata<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Kaip jau buvo pasteb\u0117ta, konstitucin\u0117 abejon\u0117 Seimo nari\u0173 grupei \u0161iuo atveju kilo tuo aspektu, ar, pagal Konstitucij\u0105, Vyriausyb\u0117s formavimo etape Prezidentas savo dekrete gali i\u0161vardinti ne vis\u0105 Vyriausyb\u0117s sud\u0117t\u012f. \u010cia reikia atkreipti skaitytojo d\u0117mes\u012f, kad pagal Konstitucijos 91 straipsn\u012f, \u201eVyriausyb\u0119 sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai\u201c. Konstitucinis Teismas \u0161iame sprendime teisingai pasteb\u0117jo, jog kadangi Konstitucija ne\u012fvardina ministerij\u0173 ar ministr\u0173 s\u0105ra\u0161o, tod\u0117l Konstitucijos 91 ir 98 straipsniuose minim\u0173 ministr\u0173 skai\u010dius tur\u0117t\u0173 b\u016bti siejamas su \u012fstatyme numatytu ministerij\u0173 skai\u010diumi[xviii]<\/a>. Tok\u012f Konstitucijos interpretavim\u0105 jis grind\u0117 ir tuo, kad \u201eVyriausyb\u0117s\u201c samprat\u0105 suprantant ir kaip ne pilnos sud\u0117ties ministr\u0173 kabinet\u0105, neb\u016bt\u0173 ai\u0161ku, kaip v\u0117liau skai\u010diuoti 101 str. 2 dalyje \u012fvardinto pus\u0117s ministr\u0173 pasikeitim\u0105, po kurio  \u201eVyriausyb\u0117 turi i\u0161 naujo gauti Seimo \u012fgaliojimus\u201c; be to, gal\u0117t\u0173 kilti klausimas ir d\u0117l to, kaip skai\u010diuoti 95 str. 1 dalyje \u012fvardintus \u201evisus Vyriausyb\u0117s narius\u201c, kuri\u0173 bals\u0173 dauguma Vyriausyb\u0117 priima nutarimus. Su tais teiginiai galima sutikti, visgi, \u010dia b\u016btina atkreipti d\u0117mes\u012f ir \u012f tai, kad Konstitucijos 91 straipsnio nuostata, jog \u201cVyriausyb\u0119 sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai\u201d bei 95 str. 1 dalies nuostata, kad Vyriausyb\u0117 nutarimus priima \u201epos\u0117d\u017eiuose vis\u0173 Vyriausyb\u0117s nari\u0173 bals\u0173 dauguma [\u2026]\u201d ir 101 str. 2 dalies nuostata, kad, \u201ckai pasikei\u010dia daugiau kaip pus\u0117 ministr\u0173, Vyriausyb\u0117 turi i\u0161 naujo gauti Seimo \u012fgaliojimus\u201d \u2013 nurodo \u012f Vyriausyb\u0119, kuri jau turi \u012fgaliojimus veikti.<\/p>\n\n\n\n

Ta\u010diau Konstitucijoje taip pat yra ir nuostat\u0173, kuriose \u201eVyriausyb\u0117s\u201c terminas vartojamas kita reik\u0161me, t.y. \u2013 dar Vyriausyb\u0117s formavimo tre\u010diajame ar ketvirtajame etape, kai ji dar neturi \u012fgaliojim\u0173 veikti. \u0160tai, 84 str. 1 d. 4 p. nuostatoje teigiama, kad Prezidentas paveda paskirtajam Ministrui Pirmininkui \u201esudaryti Vyriausyb\u0119<\/em> ir tvirtina jos sud\u0117t\u012f\u201c; jau min\u0117toje 92 str. 3 dalies nuostatoje teigiama, kad paskirtasis Ministras Pirmininkas per 15 dien\u0173 privalo Seimui pristatyti Seimui savo sudaryt\u0105 Vyriausyb\u0119<\/em>; 67 str. 1 d. 7 punkto nuostata, kad Seimas \u201csvarsto Ministro Pirmininko pateikt\u0105 Vyriausyb\u0117s <\/em>program\u0105 ir sprend\u017eia, ar jai pritarti\u201d; 101 straipsnio nuostata, kad \u201cVyriausyb\u0117<\/em> privalo atsistatydinti\u201d, kai \u201cSeimas du kartus i\u0161 eil\u0117s nepritaria naujai sudarytos Vyriausyb\u0117s<\/em> programai\u201d; pagaliau, 58 str. 2 d. 1 punkto nuostata, kad Seimui per tam tikr\u0105 laik\u0105 nepritarus Vyriausyb\u0117s<\/em> programai, Prezidentas gali skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus.<\/p>\n\n\n\n

Kitaip tariant, Prezidentui sprend\u017eiant d\u0117l Ministro Pirmininko sudarytos Vyriausyb\u0117s sud\u0117ties ir d\u0117l atitinkamo dekreto pri\u0117mimo, dar n\u0117ra veikian\u010dios Vyriausyb\u0117s \u2013 Konstitucijos 91 straipsnio prasme (kaip ir 95, 98, 101 ir kt. straipsni\u0173 prasme), nes pagal Konstitucijos 92 str. 5 dal\u012f, \u201enauja Vyriausyb\u0117 gauna \u012fgaliojimus veikti, kai Seimas pos\u0117dyje dalyvaujan\u010di\u0173 Seimo nari\u0173 bals\u0173 dauguma pritaria jos programai\u201c. Tod\u0117l \u0161iuo Vyriausyb\u0117s formavimo tarpiniu etapu, numatytu Konstitucijos 92 str. 3 dalyje, Prezidentui pri\u0117mus dekret\u0105 d\u0117l ne visos Vyriausyb\u0117s sud\u0117ties, spr\u0119sti tokio dekreto teis\u0117tumo ir konstitucingumo klausim\u0105 (nepilno ministr\u0173 kabineto kontekste) galima b\u016bt\u0173 tik tuo atveju, jei Ministras Pirmininkas Seimui pristatyt\u0173 Prezidento patvirtint\u0105 ne visos sud\u0117ties Vyriausyb\u0117s kabinet\u0105. Kaip \u017einia, \u0161iais abiem konkre\u010diais atvejais Gintautas Paluckas ir Inga Ruginien\u0117 i\u0161lauk\u0117, kol Prezidentas kitu dekretu patvirtino visos sud\u0117ties kabinet\u0105, ir tik tada pristat\u0117 Vyriausyb\u0119 bei jos program\u0105 Seimui, kuriai Seimas pritar\u0117. Kitaip tariant, abiem atvejais Seimas pritardamas Vyriausyb\u0117s programai, r\u0117m\u0117si tuo Prezidento dekretu, kuriame buvo nurodyta visos sud\u0117ties Vyriausyb\u0117s sud\u0117tis, tod\u0117l kalb\u0117ti apie ankstesnio Prezidento dekreto nekonstitucingum\u0105 \u0161iuo aspektu n\u0117ra konstitucinio pagrindo. Kitaip tariant Prezidento dekrete \u012fvardinta Ministro Pirmininko teikiama \u201eVyriausyb\u0117<\/em>\u201c \u2013 pilnai sukomplektuotos Vyriausyb\u0117s<\/em> samprat\u0105, pagal Konstitucijos 91 straipsn\u012f, \u012fgyja tik Ministrui Pirmininkui apsisprendus savo sudaryt\u0105 ir Respublikos Prezidento patvirtint\u0105 Vyriausyb\u0119 pristatyti Seimui, pateikiant jam svarstyti ir balsuoti d\u0117l jos programos. Taigi, Konstitucijoje \u201eVyriausyb\u0117s\u201c s\u0105voka da\u017eniausiai vartojama jau veikian\u010dio ministr\u0173 kabineto prasme, ta\u010diau joje galima rasti ir nuostat\u0173, kuriose \u0161i s\u0105voka apeliuoja \u012f dar tik beformuojamo kabineto sud\u0117t\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Ai\u0161ku, tokia Vyriausyb\u0117s formavimo praktika, kai Prezidento dekretuose numatytas Vyriausyb\u0117s sud\u0117ties tvirtinimo procesas suskaidomas \u012f du etapus: pirmu etapu patvirtinus ne visos sud\u0117ties Vyriausyb\u0117s sud\u0117t\u012f (net ir siekiant, kad Ministras Pirmininkas nepa\u017eeist\u0173 15 dien\u0173 termino), o antru etapu \u2013 jau visos sud\u0117ties, negali b\u016bti laikoma tinkama ar neklaidinanti teis\u0117k\u016bros praktika, nes visuomenei ir Seimui tam tikru metu gali susidaryti nepagr\u012fsta tikimyb\u0117, kad Vyriausyb\u0117s programos tvirtinimui bus pristatyta ne visos sud\u0117ties ministr\u0173 kabineto Vyriausyb\u0117s programa. Beje, Seimas, priimdamas nutarim\u0105 pritarti Vyriausyb\u0117s programai (ir taip jai suteikti \u012fgaliojimus veikti), savo nutarime turi pateikti nuorod\u0105 \u012f konkret\u0173 Prezidento dekret\u0105 \u201eD\u0117l Lietuvos Respublikos Vyriausyb\u0117s sud\u0117ties\u201c, kuriame ir matyt\u0173si Vyriausyb\u0117s sud\u0117tis. Tod\u0117l kriti\u0161kai tur\u0117t\u0173 b\u016bti vertinama nusistov\u0117jusi \u0161i\u0173 Seimo nutarim\u0173 turinio formulavimo praktika, kai Seimo nutarime Prezidento dekretas d\u0117l Vyriausyb\u0117s sudies visai neminimas, kaip \u012fvyko tvirtinant ne tik devynioliktos (Gintauto Palucko) ir dvide\u0161imtos (Ingos Ruginien\u0117s), bet ir a\u0161tuonioliktos (Ingridos \u0160imonyt\u0117s[xix]<\/a>) Vyriausyb\u0117s programas: \u0161iuose Seimo nutarimuose pateikta tik nuoroda \u012f tai, kad jie priimami, vadovaujantis \u201eKonstitucijos 67 straipsnio 7 punktu, 92 straipsnio penkt\u0105ja dalimi\u201c.<\/p>\n\n\n\n

\u0160io skyrelio pabaigoje reikia pasteb\u0117ti, jog Konstitucijoje \u201eVyriausyb\u0117s\u201c s\u0105voka kartais suprantama ir dar viena (tre\u010di\u0105ja) prasme, t.y., kaip apeliuojanti ne tik \u012f (formuojam\u0105 ar jau gavus\u012f \u012fgaliojimus) \u201eministr\u0173 kabinet\u0105\u201c, bet ir kaip apimanti \u012fvairi\u0173 ministerij\u0173 veikl\u0105. B\u016btent \u0161ia prasme Konstitucija teigia, jog Prezidentas \u201ekartu su Vyriausybe<\/em> vykdo u\u017esienio politik\u0105\u201c (84 str. 1 d. 1 p.), kad Vyriausyb\u0117 \u201etvarko kra\u0161to reikalus, saugo Lietuvos Respublikos teritorijos nelie\u010diamyb\u0119, garantuoja valstyb\u0117s saugum\u0105 ir vie\u0161\u0105j\u0105 tvark\u0105\u201c; \u201evykdo \u012fstatymus ir Seimo nutarimus d\u0117l \u012fstatym\u0173 \u012fgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus\u201c bei \u201eu\u017emezga diplomatinius santykius ir palaiko ry\u0161ius su u\u017esienio valstyb\u0117mis ir tarptautin\u0117mis organizacijomis\u201c.<\/p>\n\n\n\n

5. Konstitucinio Teismo sprendimo nutraukti konstitucin\u0117s justicijos byl\u0105 turinys<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Kaip jau buvo min\u0117ta, Konstitucinis Teismas (8 teis\u0117jai i\u0161 9) \u0161iuo sprendimu nusprend\u0117 nutraukti konstitucin\u0117s justicijos byl\u0105 pagal abu Seimo nari\u0173 pra\u0161ymus, t.y. nepasisakyti, ar Prezidento dekretai (2024 m. gruod\u017eio 4 d. ir 2025 m. rugs\u0117jo 9 d. dekretai), kuriais buvo patvirtinta ne visos sud\u0117ties Vyriausyb\u0117 (12 ministr\u0173 i\u0161 14-os), prie\u0161tarauja Konstitucijai. Tok\u012f sprendim\u0105 Konstitucinis Teismas grind\u0117 Konstitucinio Teismo \u012fstatymo<\/em> 69 straipsnio 4 dalies nuostata, kad \u201egin\u010dijamo teis\u0117s akto panaikinimas yra pagrindas priimti sprendim\u0105 prad\u0117tai teisenai<\/em> nutraukti\u201c. Nors gin\u010dijami Prezidento dekretai formaliai nebuvo ir iki \u0161iol n\u0117ra panaikinti, ta\u010diau, pasak Konstitucinio Teismo, jie buvo \u201ei\u0161 esm\u0117s pakeisti\u201c v\u0117lesniais Prezidento dekretais, kuriais gin\u010dijami dekretai buvo i\u0161d\u0117styti nauja redakcija, \u012fvardinusia vis\u0105 Vyriausyb\u0117s sud\u0117t\u012f, susidedan\u010di\u0105 i\u0161 14 ministr\u0173. Pasak Konstitucinio Teismo, pri\u0117mus \u0161iuos v\u0117lesnius Prezidento dekretus, ankstesni\u0173 dekret\u0173, \u201ekuriais buvo patvirtinta Vyriausyb\u0117 su ma\u017eiau nei 14 ministr\u0173, nuostatos nustojo galioti\u201c. Nors Konstitucinio Teismo nuoroda \u012f \u012estatymo 69 str. 4 dal\u012f \u0161iame sprendime n\u0117ra teisinga, nes \u0161ia nuostata galima b\u016bt\u0173 remtis tik tuomet, jei teis\u0117s aktas (\u0161iuo atveju \u2013 Prezidento dekretas) b\u016bt\u0173 panaikintas jau Konstituciniam Teismui pri\u0117mus nagrin\u0117ti jo konstitucingum\u0105, visgi, su Konstitucinio Teismo sprendimu nutraukti byl\u0105 galima sutikti, nes Konstitucinis Teismas pagal Konstitucij\u0105 neturi \u012fgaliojim\u0173 vertinti konstitucingum\u0105 t\u0173 teis\u0117s akt\u0173, kurie negalioja ir negali b\u016bti taikomi. Tokia Konstitucinio Teismo kompetencija kyla i\u0161 Konstitucijos 7 straipsnio nuostatos, kad \u201cnegalioja joks \u012fstatymas ar kitas aktas prie\u0161ingas Konstitucijai\u201d bei Lietuvos Respublikos \u012fstatymo D\u0117l Lietuvos Respublikos Konstitucijos \u012fsigaliojimo tvarkos<\/em> 2 straipsnio, kad \u201cteisiniai aktai ar j\u0173 dalys, galioj\u0119 [\u2026] iki Lietuvos Respublikos Konstitucijos pri\u0117mimo, galioja tiek, kiek jie neprie\u0161tarauja Konstitucijai ir \u0161iam \u012fstatymui, ir galios tol, kol nebus pripa\u017einti netekusiais galios ar suderinti su Konstitucijos nuostatomis\u201d. Kitaip sakant, negaliojan\u010di\u0173 teis\u0117s akt\u0173 niekaip negalima pripa\u017einti \u201enegaliojan\u010diais\u201c ir \u201enetekusiais galios\u201c bei \u201esuderinti su Konstitucijos nuostatomis, ne\u017ei\u016brint \u012f tam tikr\u0105 Konstitucinio Teismo praktik\u0105 \u0161iuo klausimu\u201c[xx]<\/a>. Tai, kad pra\u0161ym\u0173 Konstituciniam Teismui pri\u0117mimo metu jau buvo \u017einoma apie abiej\u0173 gin\u010dijam\u0173 (2024 m. gruod\u017eio 4 d. ir 2025 m. rugs\u0117jo 9 d.) Prezidento dekret\u0173 i\u0161d\u0117stym\u0105 nauja redakcija, t.y. jo nuostat\u0173 d\u0117l ne visos kabineto sud\u0117ties de facto<\/em> negaliojim\u0105, parodo ir tai, kad parei\u0161k\u0117jai pra\u0161\u0117 i\u0161tirti, ar \u0161ie Prezidento dekretai \u201eneprie\u0161taravo\u201c Konstitucijos nuostatoms. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties Konstitucinis Teismas tur\u0117jo atsisakyti priimti abu pra\u0161ymus jau pirminiame etape. Ai\u0161ku, Konstitucinio Teismo diskrecija tam tikrais atvejais nenutraukti konstitucin\u0117s justicijos bylos ir byl\u0105 i\u0161nagrin\u0117ti i\u0161 esm\u0117s tuo atveju, jei gin\u010dijamas teis\u0117s aktas b\u016bt\u0173 panaikintas jau konstitucin\u0117s justicijos bylos teisenos metu, netur\u0117t\u0173 b\u016bti laikomas prie\u0161taraujan\u010diu konstitucinei \u0161io Teismo kompetencijai<\/p>\n\n\n\n

Taigi, perskai\u010dius \u0161io Konstitucinio Teismo sprendimo prad\u017ei\u0105, atrod\u0117, kad Konstitucinis Teismas, nutraukdamas byl\u0105, tiesiog pateiks motyvus d\u0117l bylos nutraukimo ir pad\u0117s ta\u0161k\u0105. Visgi, vis\u0173 nuostabai Konstitucinis Teismas, pasisak\u0119s, kad byla pagal parei\u0161k\u0117j\u0173 pra\u0161ymus \u201eyra nutrauktina\u201c, nusprend\u0117 pateikti abstrak\u010di\u0105 Konstitucijos nuostat\u0173 d\u0117l gin\u010dytin\u0173 Prezidento dekret\u0173 analiz\u0119, susijusi\u0105 su konstitucine Vyriausyb\u0117s samprata bei Vyriausyb\u0117s formavimo praktika Lietuvoje, taip formuluojant nauj\u0105 konstitucin\u0119 doktrin\u0105 \u0161iuo klausimu. Visgi, Konstitucinis Teismas ai\u0161kinti Konstitucij\u0105 ir taip formuoti konstitucin\u0119 doktrin\u0105, pagal Konstitucijos 102 ir 105 straipsnius, turi \u012fgaliojimus, tik priimdamas nutarim\u0105 ar pateikdamas i\u0161vad\u0105 d\u0117l teis\u0117s akto prie\u0161taravimo Konstitucijai konstitucin\u0117s justicijos byloje. Kitaip tariant, Konstitucinio Teismo pateikiama konstitucin\u0117 doktrina, ai\u0161kinant Konstitucij\u0105, kaip i\u0161vestin\u0117 kompetencija, negali b\u016bti atsieta nuo konstitucini\u0173 jo \u012fgaliojim\u0173, numatyt\u0173 Konstitucijos 102 ir 105 straipsniuose.<\/p>\n\n\n\n

Be to, \u0161io Konstitucinio Teismo sprendimo turinys kritikuotinas ir tuo aspektu, kad \u0161iame sprendime, ai\u0161kinant su Vyriausyb\u0117s formavimu susijusias Konstitucijos nuostatas, Konstitucinis Teismas pateik\u0117 nema\u017eai politologinio pob\u016bd\u017eio ir Konstitucijoje nevartojam\u0173 s\u0105vok\u0173 ir teigini\u0173 apie \u201epolitines j\u0117gas\u201c, j\u0173 \u201eprogramas\u201c ir apie politini\u0173 j\u0117g\u0173 \u201eprogram\u0173 nuostat\u0173 \u012fgyvendinim\u0105 atsakingus asmenis\u201c, kurie, \u201elaim\u0117jus rinkimus gal\u0117t\u0173 tapti kandidatais \u012f atitinkamos valdymo srities ministrus\u201c; apie kandidat\u0173 \u012f ministrus autoritet\u0105 ir kompetencij\u0105 bei apie tai, kad Prezidentui, nusprendus neskirti kandidato \u012f ministrus, tok\u012f sprendim\u0105 b\u016btina pagr\u012fsti \u201eobjektyviai svarbiomis aplinkyb\u0117mis ir (ar) prie\u017eastimis\u201c. Kaip \u017einia, Konstitucijos ai\u0161kinimas turi remtis Konstitucijos nuostatomis, tuo tarpu \u010dia min\u0117ti teiginiai labiau tikt\u0173 politikos moksl\u0173 publikacijai, o ne Konstitucinio Teismo aktui, nes j\u0173 laikymasis priklauso i\u0161imtinai nuo konkre\u010di\u0173 politini\u0173 proces\u0173 susiformavimo konkre\u010dioje politin\u0117je situacijoje. Pavyzd\u017eiui, galima b\u016bt\u0173 pagr\u012fstai paklausti, kuo Prezidentui reik\u0117t\u0173 remtis, grind\u017eiant savo sprendim\u0105 d\u0117l kandidat\u0173 \u012f ministr\u0173 \u201eautoriteto\u201c ir kokias pasekmes gali sukelti Prezidento \u012fpareigojimas pateikti \u201eobjektyviai svarbias aplinkybes\u201c, nusprendus neskirti pasi\u016blyto kandidato \u012f ministrus. Pagaliau, \u010dia galima klausti ir tai, ar pastarieji \u012fpareigojimai Prezidentui Vyriausyb\u0117s sud\u0117ties formavimo etapu \u2013 tokia pat apimtimi tur\u0117t\u0173 b\u016bti taikomi ir Ministrui Pirmininkui, sudarant savo kabinet\u0105? Kadangi pati Konstitucija palieka nema\u017e\u0105 lankstum\u0105 auk\u0161\u010diausiems pareig\u016bnams apsisprend\u017eiant d\u0117l ministr\u0173 kabineto personalij\u0173, tod\u0117l ir Konstitucinis Teismas netur\u0117t\u0173 siekti detaliai sunorminti \u012fvairi\u0173 politini\u0173 proces\u0173. Juolab, kad toki\u0173 politologini\u0173 teigini\u0173 ir \u012fpareigojim\u0173 \u012fgyvendinimas praktikoje b\u016bt\u0173 sunkiai \u012fgyvendinamas.<\/p>\n\n\n\n

Keletas apibendrinim\u0173<\/strong><\/p>\n\n\n\n

1. Konstitucijoje numatyta laiko samprata da\u017eniausiai Konstitucijoje siejama su demokratijos konstituciniu principu (vertybe), t.y. Konstitucijoje numatyti laiko terminai leid\u017eia suprasti, jog skirtingas Seimo ir Prezidento \u012fgaliojim\u0173 laikas, kaip ir \u0161i\u0173 institucij\u0173 skirtingas rinkim\u0173 laikas, gali daryti poveik\u012f d\u0117l vald\u017eios gali\u0173 konkretaus pasiskirstymo. Be to, \u0161i laiko samprata atskleid\u017eia ir tai, kad ketveriems metams i\u0161rinktas Seimas (tiksliau, jo dauguma) po Seimo rinkim\u0173 ir jo suformuota Vyriausyb\u0117 turi ribot\u0105 laik\u0105 savo programai \u012fgyvendinti. B\u016btent \u0161iame kontekste reikia suprasti ir laiko terminus, numatytus Vyriausyb\u0117s formavimo procese. Kaip buvo parodyta, po Seimo rinkim\u0173 formuojant Vyriausyb\u0119, Konstitucijoje galima i\u0161skirti penkis Vyriausyb\u0117s formavimo etapus: i) per 15 dien\u0173 po Seimo rinkim\u0173 oficiali\u0173 rezultat\u0173 paskelbimo Prezidentas \u0161aukia naujo Seimo pirm\u0105j\u012f pos\u0117d\u012f; ii) per kitas 15 dien\u0173 jis turi Seimui pateikti Ministro Pirmininko kandidat\u016br\u0105; iii) Seimas turi pritarti \u0161iai Ministro Pirmininko kandidat\u016brai per ne\u012fvardint\u0105 laiko termin\u0105; iv) per 15 dien\u0173 nuo jo paskyrimo \u2013 Ministras Pirmininkas turi Seimui pristatyti savo sudaryt\u0105 ir Prezidento patvirtint\u0105 Vyriausyb\u0119 (\u012f \u0161\u012f etap\u0105 \u012feina taip pat ir Vyriausyb\u0117s sud\u0117ties suderinimas su Prezidentu bei Vyriausyb\u0117s programos parengimas) ir v) Vyriausyb\u0117s programos svarstymas Seime ir balsavimas d\u0117l pritarimo jai (kas kartu laikoma ir Vyriausyb\u0117s sud\u0117ties pritarimui). Tik Seimui pritarus Vyriausyb\u0117s programai ir ministrams prisiekus, Vyriausyb\u0117 \u012fgauna \u012fgaliojimus veikti.<\/p>\n\n\n\n

2. Konstitucija nenumato konkretaus termino, per kur\u012f Vyriausyb\u0117 turi b\u016bti suformuota ir prad\u0117ti veikti, ta\u010diau Konstitucija net tris kartus \u012fvardina 15 dien\u0173 termin\u0105: per 15 dien\u0173 Prezidentas turi su\u0161aukti Seim\u0105 \u012f pirm\u0105j\u012f pos\u0117d\u012f po Seimo rinkim\u0173, per kitas 15 dien\u0173 jis turi Seimui pateikti Ministro Pirmininko kandidat\u016br\u0105 ir pagaliau, per 15 dien\u0173 nuo jo paskyrimo \u2013 Ministras Pirmininkas turi Seimui pristatyti savo sudaryt\u0105 ir Prezidento patvirtint\u0105 Vyriausyb\u0119. Taigi, \u010dia galima pasteb\u0117ti orientacin\u012f 45 (15+15+15) dien\u0173 termin\u0105 po Seimo rinkim\u0173 ir 30 (15+15) dien\u0173 termin\u0105 \u2013 Vyriausybei atsistatydinus kitais pagrindais, per kur\u012f Vyriausyb\u0117 turi gauti \u012fgaliojimus veikti. Visgi, \u0161ie bendri terminai yra tik orientaciniai, nes Konstitucijoje n\u0117ra numatyta per kiek laiko Seimas turi pritarti Ministro Pirmininko kandidat\u016brai ir kaip greitai pastarasis turi pritarti Vyriausyb\u0117s programai. Tuo tarpu \u010dia \u012fvardintuose pirmajame, antrajame bei ketvirtajame Vyriausyb\u0117s formavimo etapuose numatytas 15 dien\u0173 termino laikymasis yra privalomas, u\u017e kurio nesilaikym\u0105 tam tikrais atvejais gali b\u016bti keliamas net konstitucin\u0117s atsakomyb\u0117s klausimas.<\/p>\n\n\n\n

3. Kaip parod\u0117 2024 m. ir 2025 m. Vyriausyb\u0117s formavimo praktika, Lietuvoje ne visuomet yra laikomasi Konstitucijos reikalavimo Ministrui Pirmininkui per 15 dien\u0173 nuo jo paskyrimo Seimui pristatyti savo sudaryt\u0105 ir Prezidento patvirtint\u0105 Vyriausyb\u0119, kaip numatyta Konstitucijos 92 straipsnio 3 dalyje. \u0160tai, paskirtasis Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas savo sudaryt\u0105 ir Prezidento patvirtint\u0105 Vyriausyb\u0119 Seimui pristat\u0117 pra\u0117jus 21 dienai nuo jo paskyrimo, o Inga Ruginien\u0117 \u2013 pra\u0117jus 30 dien\u0173 nuo jos paskyrimo. Ai\u0161ku, pastaruoju atveju 15 dien\u0173 termino laikym\u0105si apsunkino tas faktas, kad nors Vyriausyb\u0117s formavimo procesas prasid\u0117jo dar prie\u0161 prasidedant Seimo rudens sesijai, ta\u010diau neeilin\u0117 Seimo sesija d\u0117l operatyvesnio pritarimo Vyriausyb\u0117s programai nebuvo \u0161aukiama. Taigi, abiej\u0173 paskutini\u0173 Vyriausybi\u0173 formavimo laike situacija parodo b\u016btinyb\u0119 keisti Vyriausyb\u0117s \u012fstatym\u0105, numatant jame tam tikr\u0105 operatyvesn\u012f laiko termin\u0105, per kur\u012f paskirtasis Ministras Pirmininkas prival\u0117t\u0173 Prezidento tvirtinimui pateikti naujos Vyriausyb\u0117s sud\u0117t\u012f.<\/p>\n\n\n\n

4. Konstitucijoje vartojama \u201eVyriausyb\u0117s\u201c s\u0105voka gali b\u016bti suprantama net trimis prasm\u0117mis. Vis\u0173 pirma, Konstitucijos 94 straipsnio nuostata, kad Vyriausyb\u0117 \u201etvarko kra\u0161to reikalus, saugo Lietuvos Respublikos teritorijos nelie\u010diamyb\u0119, garantuoja valstyb\u0117s saugum\u0105 ir vie\u0161\u0105j\u0105 tvark\u0105\u201c, apeliuoja \u012f \u012fvairi\u0173 ministerij\u0173 ir jai pavald\u017ei\u0173 valstyb\u0117s institucij\u0173 kompetencij\u0105. Visgi, da\u017eniausiai \u201eVyriausyb\u0117\u201c Konstitucijoje suprantama, kaip ministr\u0173 kabinetas. \u0160tai, Konstitucijos 5, 91 ir daugelyje kit\u0173 Konstitucijos straipsni\u0173 nuostatose numatyta \u201cVyriausyb\u0117s\u201c samprata rei\u0161kia pilnai sukomplektuot\u0105 ir turin\u010di\u0105 \u012fgaliojimus veikti ministr\u0173 kabinet\u0105. Ta\u010diau Konstitucijos 92 str. 3 dalyje (kaip ir 58 str., 67 str. 1 d. 7 p., 84 str. 1 d. 4 p.), kuris \u0161ioje byloje buvo vienas svarbiausi\u0173, \u201cVyriausyb\u0117s\u201d s\u0105voka nurodo \u012f ministr\u0173 kabinet\u0105 jo formavimo etape, t.y., kai jis dar neturi \u012fgaliojim\u0173 veikti. Tod\u0117l Seimui, priimant nutarim\u0105 d\u0117l pritarimo konkre\u010dios Vyriausyb\u0117s programai, jis negal\u0117t\u0173 remtis Ministro Pirmininko teikimu bei Prezidento dekretu, kuriame b\u016bt\u0173 numatyta ma\u017eiau (ai\u0161ku, ir daugiau) ministr\u0173, nei ministerij\u0173 numato \u012fstatymas. Tod\u0117l reik\u0117t\u0173 atsisakyti praktikos, kai Vyriausyb\u0117s sud\u0117tis yra tvirtinama keliais Prezidento dekretais: pirmu dekretu patvirtinus ne visos sud\u0117ties Vyriausyb\u0119, o po tam tikro laiko \u2013 kitu dekretu patvirtinus jau visos sud\u0117ties ministr\u0173 kabinet\u0105. Nors pastaroji praktika negal\u0117t\u0173 b\u016bti laikoma prie\u0161taraujan\u010dia Konstitucijai tuo atceju, jei Ministras Pirmininkas Seimui pristatyt\u0173 pilnai sukomplektuot\u0105 ministr\u0173 kabinet\u0105 pagal paskutin\u012f Prezidento dekret\u0105, ta\u010diau ji neatitinka geriausi\u0173 teis\u0117k\u016bros pavyzd\u017ei\u0173 ir gali klaidinti Seim\u0105 bei visuomen\u0119. Be to, \u0161iuo aspektu Lietuvoje nusistov\u0117jusi teis\u0117k\u016bros praktika, kai Seimo nutarime d\u0117l pritarimo Vyriausyb\u0117s programai n\u0117ra nurodytas konkretus Prezidento dekretas, kuriame yra patvirtinta visa Vyriausyb\u0117s sud\u0117tis, taip pat n\u0117ra tinkama ir turi b\u016bti koreguojama.<\/p>\n\n\n\n

5. \u0160ios konstitucin\u0117s bylos kontekste reik\u0117t\u0173 pasakyti, jog Konstitucinis Teismas tur\u0117jo atsisakyti nagrin\u0117ti \u0161i\u0105 byl\u0105 jau pradiniame etape, nes Seimo nari\u0173 grup\u0117s pra\u0161ym\u0173 metu jau buvo \u017einoma, kad Prezidentas pakeit\u0117 gin\u010dijamus dekretus, i\u0161d\u0117st\u0119s juos nauja redakcija. Taigi, gin\u010dijami Prezidento dekretai de facto<\/em> nebegaliojo. Be to, Konstitucinis Teismas ateityje tur\u0117t\u0173 atsisakyti praktikos formuluoti politologinio pob\u016bd\u017eio teigini\u0173, o sprendimuose d\u0117l konstitucin\u0117s justicijos bylos nutraukimo \u2013 ai\u0161kinti Konstitucij\u0105 ir formuoti konstitucin\u0119 doktrin\u0105 tais klausimais, d\u0117l kuri\u0173 prie\u0161taravimo Konstitucijai jis nutrauk\u0117 byl\u0105, nes tokia praktika nei\u0161plaukia i\u0161 Konstitucinio Teismo kompetencijos, numatytos Konstitucijos 102 ir 105 straipsniuose.\u00a0<\/p>\n\n\n\n

Dr. Vaidotas Vai\u010daitis yra VU Teis\u0117s fakulteto Vie\u0161osios teis\u0117s katedros docentas<\/em><\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

[i]<\/a> 92 straipsnis<\/strong>. (3) Ministras Pirmininkas ne v\u0117liau kaip per 15 dien\u0173 nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudaryt\u0105 ir Respublikos Prezidento patvirtint\u0105 Vyriausyb\u0119 ir pateikia svarstyti jos program\u0105.<\/p>\n\n\n\n

[ii]<\/a> https:\/\/lrp.lt\/data\/public\/uploads\/2024\/12\/2024-12-04-nr.-1k-173.pdf<\/a><\/p>\n\n\n\n

[iii]<\/a> https:\/\/lrp.lt\/data\/public\/uploads\/2025\/09\/2025-09-09-nr.-1k-434.pdf<\/a><\/p>\n\n\n\n

[iv]<\/a> https:\/\/lrkt.lt\/lt\/teismo-aktai\/paieska\/135\/ta3238\/content<\/a><\/p>\n\n\n\n

[v]<\/a> Vaidotas A. Vai\u010daitis. \u0160iuolaikin\u0117 konstitucionalizmo samprata: lyginamasis tyrimas ir Lietuvos atvejis<\/em>. Vitae litera. 2026. P. 369-378.<\/p>\n\n\n\n

[vi]<\/a> https:\/\/e-seimas.lrs.lt\/portal\/legalAct\/lt\/TAD\/ba0c2d3099e711ef955ff95815eb5ce5?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=15d4c4a6-b960-47d0-af26-54fba964d2ac<\/a><\/p>\n\n\n\n

[vii]<\/a> https:\/\/lrp.lt\/data\/public\/uploads\/2024\/11\/2024-11-06-nr.-1k-129.pdf<\/a><\/p>\n\n\n\n

[viii]<\/a> https:\/\/lrp.lt\/data\/public\/uploads\/2024\/11\/2024-11-19-nr.-1k-154.pdf<\/a><\/p>\n\n\n\n

[ix]<\/a> https:\/\/www.e-tar.lt\/portal\/lt\/legalAct\/9f0ce722a7ef11ef90b5ee8931e5ce5e?csrt=7819066039715624754<\/a><\/p>\n\n\n\n

[x]<\/a> https:\/\/lrp.lt\/data\/public\/uploads\/2024\/12\/2024-12-04-nr.-1k-173.pdf<\/a><\/p>\n\n\n\n

[xi]<\/a> https:\/\/lrp.lt\/data\/public\/uploads\/2024\/12\/2024-12-11-nr.-1k-178.pdf<\/a><\/p>\n\n\n\n

[xii]<\/a> https:\/\/www.e-tar.lt\/portal\/lt\/legalAct\/0b418dc0b89811ef88c08519262548c4<\/a><\/p>\n\n\n\n

[xiii]<\/a> https:\/\/www.e-tar.lt\/portal\/lt\/legalAct\/3bdef273712911f0a8bbd1e98310677d?csrt=7118142224806569068<\/a><\/p>\n\n\n\n

[xiv]<\/a> https:\/\/www.e-tar.lt\/portal\/lt\/legalAct\/d6716f7078fe11f0a8bbd1e98310677d?csrt=7118142224806569068<\/a> . Tiesa, dar reikia pamin\u0117ti, kad 2025\u00a0m. rugpj\u016b\u010dio 18 d.\u00a0Seimo Pirmininkas su\u0161auk\u0117 neeilin\u0119 Seimo sesij\u0105, kuri vyko 2025 m. rugpj\u016b\u010dio 21-26 d. Neeilin\u0117s Seimo sesijos reik\u0117jo, nes tuo metu pavasario Seimo sesija buvo pasibaigusi (bir\u017eelio 30 d.), o rudens (rugs\u0117jo 10 d.) \u2013 dar neprasid\u0117jusi.<\/p>\n\n\n\n

[xv]<\/a> https:\/\/www.e-tar.lt\/portal\/lt\/legal25ct\/14afe802825c11f0a8bbd1e98310677d?csrt=7118142224806569068<\/a><\/p>\n\n\n\n

[xvi]<\/a> https:\/\/www.e-tar.lt\/portal\/lt\/legalAct\/568b271299f611f0a8bbd1e98310677d?csrt=10573475080458109700<\/a><\/p>\n\n\n\n

[xvii]<\/a> Tiesa, Konstitucijos 84 straipsnyje \u2013 15 dien\u0173 maksimalus terminas Prezidentui yra numatytas, teikiant Seimui svarstyti Ministro Pirmininko kandidat\u016br\u0105, kai po Seimo rinkim\u0173 (ar kitais atvejais) Vyriausyb\u0117 atsistatydina.<\/p>\n\n\n\n

[xviii]<\/a> Tiesa, Konstitucijos 140 straipsnis \u012fvardija kra\u0161to apsaugos ministr\u0105. Taip pat, kadangi Konstitucijos 84 straipsnyje yra teigiama, jog Prezidentas u\u017esienio politik\u0105 vykdo kartu su Vyriausybe, o 2004 m. konstituciniame akte \u201cD\u0117l Lietuvos Respublikos naryst\u0117s Europos S\u0105jungoje\u201d parlamentin\u0117s kontrol\u0117s kontekste yra pamin\u0117tas Seimo u\u017esienio reikal\u0173 komitetas, tod\u0117l galime teigti, jog Konstitucija netiesiogiai suponuoja ir U\u017esienio reikal\u0173 ministerijos egzistavim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

[xix]<\/a> https:\/\/www.e-tar.lt\/portal\/lt\/legalAct\/ed22bb703bc311eb8d9fe110e148c770?csrt=13949860121728165666<\/a><\/p>\n\n\n\n

[xx]<\/a> Tiesa, Konstitucinis Teismas savo 2006 m. nutarime konstatavo, jog jis turi kompetencij\u0105 tirti konstitucingum\u0105 tokio teis\u0117s akto, d\u0117l kurio konstitucingumo abejoja teismas, nors jis \u201epripa\u017eintas netekusiu galios (panaikintas arba pakeistas) arba jo galiojimas yra pasibaig\u0119s, ta\u010diau tur\u0117t\u0173 b\u016bti taikomas teismo nagrin\u0117jamoje byloje\u201c (\u017er. pvz. Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Visgi, tok\u012f konkret\u0173 atvej\u0173 praktikoje b\u016bt\u0173 sunku \u012fsivaizduoti, kai teismui konkre\u010dioje byloje reik\u0117t\u0173 taikyti negaliojant\u012f teis\u0117s akt\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Prie\u0161 pradedant detaliau analizuoti \u0161\u012f Konstitucinio Teismo sprendim\u0105 ir jame minimus Prezidento dekretus, galima prisiminti, jog Prezidentas 2024 m. gruod\u017eio 4 d. dekretu \u201eD\u0117l Lietuvos Respublikos Vyriausyb\u0117s sud\u0117ties\u201c patvirtino devyniolikt\u0105 (Gintauto Palucko) Vyriausyb\u0119 susidedan\u010di\u0105 i\u0161 12 vietoj 14 ministr\u0173 (be aplinkos ir teisingumo ministr\u0173), ta\u010diau po savait\u0117s, t.y. 2024 m. gruod\u017eio 11 d. dekretu pakeit\u0117 …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":41320,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[3568,158,677,457],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/52422"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=52422"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/52422\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":52423,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/52422\/revisions\/52423"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/41320"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=52422"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=52422"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=52422"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}