{"id":52341,"date":"2026-03-28T11:38:37","date_gmt":"2026-03-28T08:38:37","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=52341"},"modified":"2026-03-28T11:38:38","modified_gmt":"2026-03-28T08:38:38","slug":"j-draksas-valstybes-ir-religiniu-organizaciju-santykiu-reguliavimo-modeliai-religiniu-organizaciju-statuso-pakopos-lietuvoje-ir-uzsienyje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2026\/03\/28\/j-draksas-valstybes-ir-religiniu-organizaciju-santykiu-reguliavimo-modeliai-religiniu-organizaciju-statuso-pakopos-lietuvoje-ir-uzsienyje\/","title":{"rendered":"J. Drak\u0161as. Valstyb\u0117s ir religini\u0173 organizacij\u0173 santyki\u0173 reguliavimo modeliai: religini\u0173 organizacij\u0173 statuso pakopos Lietuvoje ir u\u017esienyje"},"content":{"rendered":"\n

Religini\u0173 organizacij\u0173 ir valstyb\u0117s santyki\u0173 reguliavimas pastaruoju metu sulaukia nemenko d\u0117mesio. Puiki to iliustracija \u2013 Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme \u0161iuo metu pagal parei\u0161k\u0117jos Lietuvos Jehovos liudytoj\u0173 religin\u0117s bendrijos individual\u0173 konstitucin\u012f skund\u0105 nagrin\u0117jama byla[1]<\/a>, kurioje keliami, inter alia<\/em>, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 straipsnio 1 dalies nuostat\u0173 (valstyb\u0117 pripa\u017e\u012fsta tradicines Lietuvoje ba\u017eny\u010dias bei religines organizacijas, o kitas ba\u017eny\u010dias ir religines organizacijas \u2013 jeigu jos turi atram\u0105 visuomen\u0117je ir j\u0173 mokymas bei apeigos neprie\u0161tarauja \u012fstatymui ir dorai) ai\u0161kinimo klausimai.<\/p>\n\n\n\n

Nesiekiant nusp\u0117ti \u0161ios bylos baigties, konteksti\u0161kai \u012fdomu b\u016bt\u0173 panagrin\u0117ti, koks teisinio statuso religin\u0117ms organizacijoms suteikimo modelis apskritai yra taikomas Lietuvoje bei kokie modeliai gali b\u016bti aptinkami u\u017esienio reguliavime (tikintis, kad tai gali suteikti ir tam tikras pamokas Lietuvai). \u0160iam tikslui toliau trumpai bus aptarti \u0161ie esminiai religini\u0173 organizacij\u0173 pripa\u017einimo (taip pat registracijos ar kitokio atitinkamo teisinio statuso suteikimo b\u016bdo) modeliai: (1) nediferencijuotas modelis; (2) dvipakopis modelis; (3) vyraujan\u010dios religijos (vyraujan\u010di\u0173 religij\u0173) modelis. Pabaigoje jie bus palyginti su Lietuvoje \u012ftvirtinta ba\u017eny\u010di\u0173 ir religini\u0173 organizacij\u0173 pripa\u017einimo sistema.<\/p>\n\n\n\n

Nediferencijuotas modelis<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Nediferencijuoto modelio valstybi\u0173 teis\u0117je n\u0117ra \u012ftvirtintas religini\u0173 organizacij\u0173 registravimas b\u016btent kaip religini\u0173 organizacij\u0173, n\u0117ra ir j\u0173 specialaus valstybinio pripa\u017einimo. Visos organizacijos, save laikan\u010dios religin\u0117mis, yra laisvos pasirinkti savo teisin\u0119 form\u0105. Toks reguliavimas sudaro palankiausias s\u0105lygas \u012ftvirtinti vis\u0173 religini\u0173 organizacij\u0173 teisin\u0119 lygyb\u0119.<\/p>\n\n\n\n

Ry\u0161kus tokio modelio pavyzdys gal\u0117t\u0173 b\u016bti JAV. JAV Konstitucijos Pirmojoje Pataisoje \u012ftvirtinta, kad JAV Kongresas nepriims jokio \u012fstatymo, susijusio su religijos \u012ftvirtinimu ar draud\u017eian\u010dio laisvai j\u0105 praktikuoti[2]<\/a>. Atitinkamai, JAV taip pat netaikomas religini\u0173 organizacij\u0173 ar bendruomeni\u0173 pripa\u017einimas, kaip jis suprantamas lietuvi\u0161kame modelyje. JAV bet kas gali \u012fkurti ba\u017eny\u010di\u0105 \u2013 neoficialiai arba oficialiai pagal bet kurios valstijos pelno nesiekian\u010di\u0173 organizacij\u0173 \u012fstatymus[3]<\/a>. Reikalavimas oficialiai pripa\u017einti institucines teises gali labai priminti ba\u017eny\u010di\u0173 licencijavim\u0105[4]<\/a>. Europos teismai sprend\u017eia tokius klausimus, nes daug kas gali priklausyti nuo to, ar religin\u0117 bendruomen\u0117 yra oficialiai pripa\u017einta ir turi teis\u0119 \u012f specialaus subjekto status\u0105, ar ne[5]<\/a>. Bet JAV toks oficialus pripa\u017einimas, kai klausimas lie\u010dia valstyb\u0117s tikslus, grei\u010diausiai b\u016bt\u0173 laikomas religijos \u012ftvirtinimu[6]<\/a>, kuris yra draud\u017eiamas Pirmosios Pataisos nuostat\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Religin\u0117s grup\u0117s paprastai siekia teisinio statuso pagal valstij\u0173 \u012fstatymus d\u0117l juridini\u0173 asmen\u0173 steigimo. Juridini\u0173 asmen\u0173 steigim\u0105 reglamentuojantys \u012fstatymai priklauso valstij\u0173 jurisdikcijai ir \u012fvairiose valstijose labai skiriasi[7]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Nor\u0117damos gauti tam tikras teises (privilegijas), religin\u0117s organizacijos turi atitikti \u012fvairi\u0173 \u012fstatym\u0173 reikalavimus. Pavyzd\u017eiui, nor\u0117damos gauti tam tikras mokestines lengvatas, religin\u0117s ar tik\u0117jimo organizacijos turi atitikti JAV Kodekso[8]<\/a> 26 dalies 501 (c) (3) skyriaus kriterijus: siekti labdaros, religijos, \u0161vietimo ar kit\u0173 \u012fstatyme numatyt\u0173 tiksl\u0173, nedalyvauti politin\u0117se kampanijose, taip pat \u017eymi j\u0173 veiklos dalis negali b\u016bti skirta \u012fstatym\u0173 leidybos procesui paveikti, o grynojo pelno dalis negali b\u016bti skirta jokiam priva\u010diam asmeniui.<\/p>\n\n\n\n

Taigi, JAV ir kit\u0173 \u0161\u012f model\u012f atitinkan\u010di\u0173 valstybi\u0173 teis\u0117je tam tikros specialios teis\u0117s religinei organizacijai suteikiamos ad hoc<\/em>, o atitinkam\u0173 teisi\u0173 suteikimo proced\u016bra ir pagrindai b\u016bna numatyti specialiame \u012fstatyme. Tai i\u0161 esm\u0117s skiriasi nuo kit\u0173 modeli\u0173, kuriuose religinis susivienijimas speciali\u0173j\u0173 teisi\u0173 \u201epaket\u0105\u201c \u012fgyja tada, kai yra \u012fregistruojamas kaip religin\u0117 organizacija arba religin\u0117 organizacija formaliai priskiriama tam tikram j\u0173 lygmeniui (tipui).<\/p>\n\n\n\n

Dvipakopis modelis<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Dvipakopis modelis pasi\u017eymi tuo, kad j\u012f taikan\u010diose valstyb\u0117se yra formalizuotas dvejopas religini\u0173 organizacij\u0173 statusas: vienoms i\u0161 \u0161i\u0173 organizacij\u0173 yra suteiktas tam tikras specialus statusas, kitoms \u2013 nesuteiktas. Tokio modelio pavyzd\u017eiu gal\u0117t\u0173 b\u016bti Belgija. \u0160ioje valstyb\u0117je religini\u0173 organizacij\u0173 pripa\u017einimas suteikiamas \u012fstatymu[9]<\/a>. Pripa\u017einimo siekianti religin\u0117 organizacija turi kreiptis \u012f Belgijos teisingumo ministerij\u0105, kuri rekomenduoja federaliniam Parlamentui patvirtinti arba atmesti pra\u0161ym\u0105, \u0161is d\u0117l to balsuoja. Vyriausyb\u0117 vertina, ar organizacija atitinka organizacinius ir ataskait\u0173 teikimo reikalavimus, ir, spr\u0119sdama, ar rekomenduoti suteikti jai pripa\u017einim\u0105, taiko kriterijus, pagr\u012fstus administraciniais ir teis\u0117k\u016bros precedentais. Galutinis patvirtinimas \u2013 i\u0161imtin\u0117 federalinio Parlamento kompetencija, bet jis paprastai balsuoja taip, kaip rekomenduoja ministerija[10]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Galima pamin\u0117ti, kad kilus gin\u010dui d\u0117l Jehovos liudytojams 2018 m. nesuteikt\u0173 mokestini\u0173 lengvat\u0173, priklausiusi\u0173 nuo religin\u0117s organizacijos pripa\u017einimo, kuris buvo nesuteiktas Jehovos liudytoj\u0173 kongregacijai, \u0161i kreip\u0117si \u012f E\u017dTT. Strasb\u016bro Teismas nusprend\u0117, kad buvo pa\u017eeistas Konvencijos 14 straipsnis (diskriminacijos u\u017edraudimas) kartu su 9 straipsniu (minties, s\u0105\u017ein\u0117s ir religijos laisv\u0117) ir 1-ojo Protokolo 1 straipsniu (nuosavyb\u0117s apsauga)[11]<\/a>. Kriti\u0161kai \u012fvertinta tai, kad Belgijoje taikoma religini\u0173 grupi\u0173 pripa\u017einimo sistema vyksta be ai\u0161kios ir nusp\u0117jamos proced\u016bros, nors pripa\u017einimas lemia reik\u0161mingas finansines privilegijas. E\u017dTT pa\u017eym\u0117jo, kad nei pripa\u017einimo kriterijai, nei proced\u016bra n\u0117ra nustatyti teis\u0117s akto tekste, kuris atitikt\u0173 prieinamumo ir nusp\u0117jamumo reikalavimus, kylan\u010dius i\u0161 visus Konvencijos straipsnius persmelkian\u010dio teisin\u0117s valstyb\u0117s principo; pripa\u017einimas grind\u017eiamas itin neai\u0161kiai suformuluotais ir pakankamo teisinio tikrumo neteikian\u010diais kriterijais, kuriuos teisingumo ministras atskleid\u0117 tik per parlamentinius klausymus. Be to, pripa\u017einimo proced\u016bros nereglamentuoja jokie \u012fstatymai ar kiti teis\u0117s aktai, tod\u0117l n\u0117ra joki\u0173 garantij\u0173 nei d\u0117l pra\u0161ymo d\u0117l pripa\u017einimo pri\u0117mimo, nei d\u0117l proceso iki sprendimo d\u0117l \u0161io pra\u0161ymo pri\u0117mimo, nei d\u0117l v\u0117lesnio skundo pateikimo. Be to, n\u0117ra ribojamas pripa\u017einimo proced\u016bros laikas. Strasb\u016bro Teismas prid\u016br\u0117, kad tai, jog pripa\u017einimo suteikimas priklauso vien nuo teisingumo ministro iniciatyvos, o v\u0117liau vien nuo \u012fstatym\u0173 leid\u0117jo diskrecijos, didina savival\u0117s rizik\u0105. Nepaisant to, tvarka iki \u0161iol n\u0117ra pakeista[12]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Tokio pob\u016bd\u017eio modelis sudaro prielaidas religij\u0173 egalitarizmui, bet ir apima tam tikras s\u0105lygas, kuri\u0173 neatitinkan\u010dios religin\u0117s organizacijos gali veikti tik nesinaudodamos tomis teis\u0117mis, kuriomis gali naudotis kitos \u2013 auk\u0161tesnio statuso \u2013 organizacijos. Be to, kaip ir nurod\u0117 Strasb\u016bro Teismas, specifiniu Belgijos atveju stokojama ai\u0161kaus teisinio pagrindo, kuriuo remiantis tam tikrai religinei organizacijai atitinkamas statusas gali b\u016bti suteikiamas arba nesuteikiamas (\u0161iuo at\u017evilgiu Lietuvos situacija yra pana\u0161i, nes, kaip ir Belgijoje, auk\u0161tesnio statuso suteikimas priklauso nuo politin\u0117s vald\u017eios diskrecijos (\u017er. toliau)).<\/p>\n\n\n\n

Vyraujan\u010dios religijos (vyraujan\u010di\u0173 religij\u0173) modelis<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Vyraujan\u010dios religijos (vyraujan\u010di\u0173 religij\u0173) modelio valstyb\u0117se paprastai b\u016bna nustatyta vis\u0173 religini\u0173 organizacij\u0173 teisin\u0117 registracija ar koks nors j\u0173 pripa\u017einimo (bendr\u0105ja prasme, o ne ta, kuria \u0161is \u017eodis vartojamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 straipsnyje) variantas, ta\u010diau j\u0173 teis\u0117je viena arba kelios i\u0161 vis\u0173 registruot\u0173 religij\u0173 b\u016bna i\u0161skiriamos i\u0161 kit\u0173, jei ne formaliai, tai fakti\u0161kai. Tokio modelio pavyzdys \u2013 Italija. Akademin\u0117je literat\u016broje aptariant \u0161ioje valstyb\u0117je \u012ftvirtint\u0105 reguliavim\u0105 i\u0161skiriamos net keturios statuso pakopos, vienintelei Katalik\u0173 Ba\u017eny\u010diai u\u017eimant auk\u0161\u010diausi\u0105j\u0105 pakop\u0105 ir pasi\u017eymint i\u0161skirtiniu statusu Italijos teis\u0117je[13]<\/a>. Kitas tris pakopas u\u017eima organizacijos: (1) pasira\u0161iusios su valstybe susitarim\u0105, kurio pagrindu i\u0161leistas \u012fstatymas; (2) religin\u0117s organizacijos, gavusios teisin\u012f status\u0105 pagal special\u0173 1929 m. Italijos \u012fstatym\u0105[14]<\/a>; (3) kitos religin\u0117s organizacijos.<\/p>\n\n\n\n

Italijos Konstitucijos 7 straipsnyje nustatyta, kad valstyb\u0117 ir Katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dia yra nepriklausomos ir suverenios, kiekviena savo srityje. J\u0173 santykius reglamentuoja Laterano sutartys[15]<\/a>. Konstitucijos 8 straipsnyje \u0161ios nuostatos papildytos nustatant, kad visos religin\u0117s konfesijos yra vienodai laisvos prie\u0161 \u012fstatym\u0105. Visos konfesijos, i\u0161skyrus katalikyb\u0119, turi teis\u0119 savaranki\u0161kai organizuotis pagal savo \u012fstatus, jeigu jie neprie\u0161tarauja Italijos \u012fstatymams[16]<\/a>. J\u0173 santykiai su valstybe reglamentuojami \u012fstatymu, remiantis susitarimais su atitinkamais j\u0173 atstovais[17]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

\u0160ios Konstitucijos nuostatos i\u0161rei\u0161kia tai, kas akademin\u0117je literat\u016broje vadinama dvi\u0161ali\u0161kumo principu[18]<\/a>. Pagal j\u012f valstyb\u0117 visus klausimus, glaud\u017eiai susijusius su konkre\u010diais tam tikros konfesijos poreikiais, turi spr\u0119sti susitarimais[19]<\/a>. Valstyb\u0117s ir religini\u0173 bendruomeni\u0173 susitarimai (Katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dios atveju \u2013 tarptautin\u0117s sutartys) gali b\u016bti pakeisti taip pat tik dvi\u0161aliu susitarimu.<\/p>\n\n\n\n

Toki\u0173 susitarim\u0173 sudarymo galimyb\u0117 labai priklauso nuo valstyb\u0117s politin\u0117s valios, taip pat nuo ma\u017eum\u0173 religij\u0173 geb\u0117jimo kalb\u0117ti vienu balsu[20]<\/a>. Tod\u0117l ne kiekviena religin\u0117 organizacija Italijoje turi sudariusi susitarim\u0105 su valstybe.<\/p>\n\n\n\n

I\u0161 pirmo \u017evilgsnio \u0161is modelis gali sukelti did\u017eiausias prielaidas d\u0117l tam tikros valstyb\u0117s taikomos religini\u0173 organizacij\u0173 diskriminacijos. Religin\u0117s organizacijos diferencijuojamos pagal skirting\u0105 teisin\u012f status\u0105, numatant i\u0161skirtin\u0119 vienos organizacijos (ar keli\u0173 organizacij\u0173) pad\u0117t\u012f valstyb\u0117s teisin\u0117je sistemoje. Jeigu galimybei keisti teisinio statuso pakop\u0105 nenumatytos objektyvios, ai\u0161kios s\u0105lygos ir \u0161i galimyb\u0117 priklauso daugiausia nuo politini\u0173 sprendim\u0173, min\u0117tos prielaidos gali b\u016bti bent i\u0161 dalies pagr\u012fstos. Ta\u010diau nusta\u010dius reguliavim\u0105, kuris u\u017etikrint\u0173 valstyb\u0117s neutralum\u0105 santykiuose su religin\u0117mis organizacijomis, sudaryt\u0173 vienodas s\u0105lygas keisti \u0161\u012f status\u0105 (pereiti i\u0161 vienos pakopos \u012f kit\u0105), taip pat numatyt\u0173 galimyb\u0119 gin\u010dyti sprendimus, kuriais nepagr\u012fstai atsisakoma tenkinti atitinkamus religini\u0173 organizacij\u0173 pra\u0161ymus, vyraujan\u010dios religijos modelis savaime netur\u0117t\u0173 b\u016bti vertinamas neigiamai. Jis papras\u010diausiai atspindi faktin\u0119 realyb\u0119, kai viena religin\u0117 organizacija (ar kelios religin\u0117s organizacijos) u\u017eima i\u0161skirtin\u012f (da\u017eniausiai istori\u0161kai atsiradus\u012f) vaidmen\u012f, d\u0117l kurio joms tur\u0117t\u0173 b\u016bti suteikiamas ir atitinkamas teisinis statusas. \u0160iuo po\u017ei\u016briu svarbu, jog kitoms organizacijoms taip pat b\u016bt\u0173 sudaryta galimyb\u0117 gauti tam tikras valstyb\u0117s teikiamas privilegijas, kurios priklausyt\u0173 nuo objektyvi\u0173, i\u0161 anksto nustatyt\u0173 s\u0105lyg\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Lietuvos modelis<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Aptartieji modeliai, kaip ir \u012fprasta teorin\u0117ms klasifikacijoms, skiriami tik s\u0105lygi\u0161kai, nes \u012fvairios valstyb\u0117s pasi\u017eymi didele individualia specifika. Pateikiama tipologija pirmiausia skirta apib\u016bdinti \u012fstatyminio reguliavimo model\u012f, ta\u010diau da\u017enai jo realiam veikimui didel\u0119 \u012ftak\u0105 daro tokie veiksniai kaip valstyb\u0117s susitarimai su religin\u0117mis organizacijomis, arba istori\u0161kai susiklos\u010diusi tam tikros religin\u0117s organizacijos vieta \u0161alies politin\u0117je ir socialin\u0117je sistemoje.<\/p>\n\n\n\n

Valstyb\u0117s ir ba\u017eny\u010dios santyki\u0173 reguliavimas Lietuvos teis\u0117je tarptautiniame kontekste n\u0117ra i\u0161skirtinis bendr\u0105ja prasme, ta\u010diau kai kurie pavieniai jo elementai yra i\u0161skirtiniai. Vienas j\u0173 \u2013 religini\u0173 organizacij\u0173 statuso nenustatymas susitarimais (i\u0161skyrus Katalik\u0173 Ba\u017eny\u010di\u0105 \u2013 Lietuva ir \u0160ventasis Sostas yra sudar\u0119 tarptautini\u0173 sutar\u010di\u0173 gali\u0105 turin\u010dius tarpusavio susitarimus). Kaip ir Italijos atveju, kitose valstyb\u0117se tokie susitarimai tarp valstyb\u0117s ir religini\u0173 organizacij\u0173 neretai yra praktikuojami. Kitas lietuvi\u0161kojo modelio s\u0105lyginis i\u0161skirtinumas susij\u0119s su trimis religini\u0173 organizacij\u0173 tipais \u2013 Lietuvos teis\u0117je \u012fprasta religini\u0173 organizacij\u0173 statuso pakop\u0173 model\u012f apib\u016bdinti kaip talpinant\u012f kelias pakopas: (1) tradicines religines bendruomenes ir bendrijas; (2) valstyb\u0117s pripa\u017eintas religines bendruomenes ir bendrijas; (3) valstyb\u0117s pripa\u017einimo neturin\u010dias religines organizacijas[21]<\/a>. Nors daugiau nei du religini\u0173 organizacij\u0173 teisinio statuso lygmenys n\u0117ra reti ir kit\u0173 valstybi\u0173 teis\u0117je, ta\u010diau kitose valstyb\u0117se auk\u0161\u010diausiasis statusas da\u017enai suteikiamas vos vienai ar kelioms valstyb\u0117je \u201evyraujan\u010dioms\u201c religijoms. Lietuvoje b\u016bdinga tai, kad \u012fstatymu \u012ftvirtintas pakankamai gausus \u012f auk\u0161\u010diausi\u0105 Konstitucijoje numatyt\u0105 pakop\u0105 pakyl\u0117t\u0173 religini\u0173 organizacij\u0173 skai\u010dius (j\u0173 yra net devynios).<\/p>\n\n\n\n

Dar vienas i\u0161skirtinumas, kuriuo Lietuva dalijasi su keliomis kitomis (\u0161iame tekste taip pat min\u0117tomis) valstyb\u0117mis \u2013 religini\u0173 organizacij\u0173 pripa\u017einimo politizavimas (valstyb\u0117s pripa\u017einim\u0105 religin\u0117ms organizacijoms Lietuvoje suteikia Seimas). Kitose valstyb\u0117se \u0161\u012f politin\u012f d\u0117men\u012f da\u017enai stengiamasi (kiek \u012fmanoma) minimalizuoti \u2013 neretai su pripa\u017einimu susijusius klausimus sprend\u017eia teismai, vie\u0161ojo administravimo subjektai ar bent jau atitinkamos t\u0173 valstybi\u0173 ministerijos (taip pat sudarant galimyb\u0119 gin\u010dyti \u0161i\u0173 institucij\u0173 priimtus sprendimus). \u0160iame kontekste galima pamin\u0117ti Vokietijos Federalinio Konstitucinio Teismo 2015 m. spr\u0119st\u0105 byl\u0105, kurioje Federalinis Konstitucinis Teismas nusprend\u0117, kad Br\u0117meno teis\u0117s akt\u0173 reikalavimai, kurie reikalauja, kad vie\u0161osios teis\u0117s subjekt\u0173 statusas (t. y. Vokietijoje specialus religin\u0117ms organizacijoms ir kitiems subjektams galimas suteikti statusas, nuo kurio priklauso ir tam tikr\u0173 teisi\u0173 ir (ar) privilegij\u0173 gavimas) b\u016bt\u0173 suteikiamas \u012fstatymu, pa\u017eeid\u017eia vald\u017ei\u0173 padalijimo princip\u0105, nes leid\u017eia \u017eem\u0117s parlamentui priimti \u012fstatymus, taikomus individualiems asmenims (individualiems atvejams). \u0160ios nuostatos pa\u017eeid\u0117 ir nagrin\u0117toje byloje konstitucin\u012f skund\u0105 pateikusio asmens, Jehovos liudytoj\u0173 Vokietijoje bendruomen\u0117s, teis\u0119 \u012f veiksming\u0105 teismin\u0119 gynyb\u0105[22]<\/sup><\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Apsk\u0173sti (gin\u010dyti) sprendimus d\u0117l religini\u0173 organizacij\u0173 statuso (\u012fskaitant sprendimus d\u0117l registravimo) daugumoje valstybi\u0173 galima pagal bendr\u0105j\u0105 kreipimosi \u012f teism\u0105 tvark\u0105 \u2013 vienur teis\u0117 sk\u0173sti sprendim\u0105, kuriuo atsisakyta \u012fregistruoti religin\u0119 organizacij\u0105, b\u016bna ekspliciti\u0161kai nustatyta \u012fstatyme, o kitur ji kyla i\u0161 bendr\u0173j\u0173 norm\u0173. Lyginant su Lietuva, daugelyje kit\u0173 valstybi\u0173 galimyb\u0119 religin\u0117ms organizacijoms veiksmingai pasinaudoti teise \u012f teismin\u0119 gynyb\u0105 u\u017etikrina tai, kad, kaip min\u0117ta, j\u0173 registracij\u0105 ar pripa\u017einim\u0105 atlieka kitos institucijos, ne parlamentai, kaip Lietuvoje ar Belgijoje, ta\u010diau Belgija, kitaip nei Lietuva, yra pasirinkusi dvipakop\u012f model\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Tarp veiksni\u0173, galin\u010di\u0173 sunkinti galimyb\u0119 pasinaudoti veiksminga teismine gynyba, yra tai, kad: (1) dalis teisi\u0173 religinei organizacijai gali b\u016bti suteikiamos susitarimu su valstybe \u2013 kitoms religin\u0117ms organizacijoms b\u016bt\u0173 sunku pagr\u012fsti savo locus standi<\/em> gin\u010dijant tokius susitarimus su kitomis organizacijomis arba atsisakym\u0105 sudaryti susitarim\u0105 su jomis pa\u010diomis; (2) sprendim\u0105 d\u0117l religin\u0117s organizacijos registravimo ar pripa\u017einimo priima parlamentas \u2013 neretai teisin\u0117s proced\u016bros j\u0173 sprendimams apsk\u0173sti b\u016bna sud\u0117tingesn\u0117s nei, pavyzd\u017eiui, vykdomosios vald\u017eios institucij\u0173 sprendim\u0173 apskundimo proced\u016bros; taip pat tai, kad (3) pra\u0161ymas \u012fregistruoti organizacij\u0105 ar suteikti jai pripa\u017einim\u0105 gali b\u016bti vilkinamas \u2013 jeigu atitinkamam sprendimui priimti n\u0117ra numatytas konkretus terminas, organizacijai gali b\u016bti pasunkinta galimyb\u0117 pasinaudoti veiksminga teismine gynyba. Turint tai omenyje, teis\u0117s \u012f teismin\u0119 gynyb\u0105 efektyvumas b\u016bt\u0173 sustiprintas, jeigu b\u016bt\u0173 nustatytas konkretus terminas priimti sprendim\u0105 d\u0117l registravimo ar pripa\u017einimo, o atveju, kai terminui su\u0117jus sprendimas nepriimamas, organizacija tur\u0117t\u0173 teis\u0119 teismui sk\u0173sti institucijos neveikim\u0105. Ta\u010diau Lietuvai tokias nuostatas \u012ftvirtinti b\u016bt\u0173 sud\u0117tinga, nes ir politinis valstyb\u0117s pripa\u017einimo suteikimo proced\u016bros pob\u016bdis, ir negalimumas gin\u010dyti sprendimo d\u0117l statuso nepaauk\u0161tinimo yra \u012ftvirtinti ne \u012fstatyme, bet oficialiojoje konstitucin\u0117je doktrinoje.<\/p>\n\n\n\n

Religini\u0173 organizacij\u0173 statuso priklausomumo nuo politin\u0117s konjunkt\u016bros problema daugelyje valstybi\u0173 i\u0161spr\u0119sta suteikus \u012fgaliojimus registruoti ar pripa\u017einti religines organizacijas vykdomosios vald\u017eios institucijoms arba teismams. Religini\u0173 organizacij\u0173 teisinio statuso apibr\u0117\u017eimas susitarimais sudaro prielaidas priimti politika, bet ne teise grind\u017eiamus sprendimus. O j\u0173 statuso suteikimas parlamente gali pat\u012f \u0161\u012f proces\u0105 paversti politika.<\/p>\n\n\n\n

Publikacij\u0105 pareng\u0117 VU Teis\u0117s fakulteto doktorantas Justinas Drak\u0161as.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Publikacija parengta atliekant tyrim\u0105 pagal Lietuvos mokslo tarybos finansuojam\u0105 projekt\u0105 \u201eGalimybi\u0173 tobulinti Lietuvos valstyb\u0117s ir ba\u017eny\u010dios santyk\u012f modelio analiz\u0117\u201c, nr. P-REP-25-2. Tyrim\u0105 atlieka Teis\u0117s fakulteto mokslininkai prof. dr. (HP) Egidijus K\u016bris (projekto vadovas), doc. dr. Johanas Baltrimas, asist. dr. Elena Masnevait\u0117, dokt. Justinas Drak\u0161as. Publikacijoje panaudota med\u017eiaga i\u0161 tyrimo metu parengtos studijos.<\/em><\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

[1]<\/a> \u017dr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo prane\u0161im\u0105 \u201ePriimtas nagrin\u0117ti pra\u0161ymas \u012fvertinti Seimo nutarimo, kuriuo atsisakyta suteikti valstyb\u0117s pripa\u017einim\u0105 Lietuvos Jehovos liudytoj\u0173 religinei bendrijai, konstitucingum\u0105\u201c, https:\/\/lrkt.lt\/lt\/apie-teisma\/naujienos\/1331\/priimtas-nagrineti-prasymas-ivertinti-seimo-nutarimo-kuriuo-atsisakyta-suteikti-valstybes-pripazinima-lietuvos-jehovos-liudytoju-religinei-bendrijai-konstitucinguma:777.<\/p>\n\n\n\n

[2]<\/a> First Amendment to the United States Constitution (Jungtini\u0173 Valstij\u0173 Konstitucijos Pirmoji Pataisa), 1791 m. gruod\u017eio 15 d., https:\/\/constitution.congress.gov\/constitution\/amendment-1.<\/p>\n\n\n\n

[3]<\/a> R. Schragger, M. Schwartzman. Against Religious Institutionalism. Virginia Law Review<\/em>, 2013, vol. 99, no. 5, p. 964.<\/p>\n\n\n\n

[4]<\/a> Ibid<\/em>.<\/p>\n\n\n\n

[5]<\/a> Ibid<\/em>.<\/p>\n\n\n\n

[6]<\/a> Ibid<\/em>.<\/p>\n\n\n\n

[7]<\/a> W. C. Durham, Jr. Legal Status of Religious Organizations: A Comparative Overview. The Review of Faith & International Affairs<\/em>, 2010, vol. 8, issue 2, p. 3.<\/p>\n\n\n\n

[8]<\/a> U.S. Code (JAV Kodeksas), 1954 m. rugpj\u016b\u010dio 16 d., https:\/\/www.law.cornell.edu\/uscode\/text\/26\/501.<\/p>\n\n\n\n

[9]<\/a> R. Torfs, J. Vrielink. State and Church in Belgium. G. Robbers (ed.), State and Church in the European Union<\/em> (3rd edn). Baden-Baden: Nomos Verlagsgesellschaft, 2019, p. 20.<\/p>\n\n\n\n

[10]<\/a> U.S. Department of State. 2023 Report on International Religious Freedom: Belgium, https:\/\/www.state.gov\/reports\/2023-report-on-international-religious-freedom\/belgium.<\/p>\n\n\n\n

[11]<\/a> Assembl\u00e9e chr\u00e9tienne des T\u00e9moins de J\u00e9hovah d\u2019Anderlecht ir kiti prie\u0161 Belgij\u0105<\/em>, nr. 20165\/20, 2022 baland\u017eio 5 d.<\/p>\n\n\n\n

[12]<\/a> C. Van d Graaf. Belgium: Still No Revision of State Recognition of Religions 3 Years after Strasbourg Ruling<\/em>, 2025 m. gegu\u017e\u0117s 19 d., https:\/\/hrwf.eu\/belgium-still-no-revision-of-state-recognition-of-religions-3-years-after-a-severe-ruling-of-the-european-court.<\/p>\n\n\n\n

[13]<\/a> \u017dr., pvz., A. Ferrari, S. Ferrari. Religion and the Secular State: The Italian Case. J. Mart\u00ednez-Torr\u00f3n, W. C. Durham, Jr. (eds). Religion and the Secular State: National Reports. Provo: The International Center for Law and Religion Studies, 2010, p. 441; A. Giorgi, P. Annicchino. \u2018Genuine\u2019 Religions and Their Arena of Legitimation in Italy \u2013 the Role of the ECtHR. Religion, State and Society, 2017, vol. 45, issue 3\u20134, p. 285. Taip pat \u017er. A. Tchiabrishvili. Agreements between State and the Churches: Model of Cooperation or Green Light to Privileges Examples from Spain, Italy and Georgia. LL.M. Short Thesis. Budapest: Central European University, 2019, p. 23.<\/p>\n\n\n\n

[14]<\/a>Legge 24 giugno 1929, n. 1159 (\u012estatymas Nr. 1159), 1929 bir\u017eelio 24 d., https:\/\/www.normattiva.it\/uri-res\/N2Ls?urn:nir:stato:legge:1929;1159. Taip pat \u017er. Governo Italiano. Servizio per i rapporti con le confessioni religiose e per le relazioni istituzionali, https:\/\/presidenza.governo.it\/usri\/confessioni\/intese_indice.html.<\/p>\n\n\n\n

[15]<\/a> Costituzione della Repubblica Italiana (Italijos Respublikos Konstitucija), 1947 m. gruod\u017eio 22 d., https:\/\/www.senato.it\/documenti\/repository\/istituzione\/costituzione_inglese.pdf.<\/p>\n\n\n\n

[16]<\/a> Ibid.<\/em><\/p>\n\n\n\n

[17]<\/a> Ibid.<\/em><\/p>\n\n\n\n

[18]<\/a> A. Tchiabrishvili. Agreements between State and the Churches: Model of Cooperation or Green Light to Privileges Examples from Spain, Italy and Georgia. LL.M. Short Thesis. Budapest: Central European University, 2019, p. 23.<\/p>\n\n\n\n

[19]<\/a> A. Ferrari, S. Ferrari. Religion and the Secular State: The Italian Case. J. Mart\u00ednez-Torr\u00f3n, W. C. Durham, Jr. (eds). Religion and the Secular State: National Reports<\/em>. Provo: The International Center for Law and Religion Studies, 2010, p. 437.<\/p>\n\n\n\n

[20]<\/a> T. Magazzini. The Italian Case \u2018Baptised laicit\u00e0\u2019 and a Changing Demographic., A. Triandafyllidou, T. Magazzini (eds). Routledge Handbook on the Governance of Religious Diversity.<\/em> London; New York: Routledge, 2021, p. 66.<\/p>\n\n\n\n

[21]<\/a> \u017dr., inter alia<\/em>, E. K\u016bris, D. P\u016brait\u0117-Andrikien\u0117. Individualus konstitucinis skundas ir \u201eRomuvos\u201c byla. Konstitucin\u0173 justicija Lietuvoje: trys veiklos de\u0161imtme\u010diai<\/em>, moksl. red. A. Ju\u0161kevi\u010di\u016bt\u0117-Vilien\u0117, D. P\u016brait\u0117-Andrikien\u0117, 2023, p. 224<\/p>\n\n\n\n

[22]<\/a> Bundesverfassungsgericht. Beschluss vom 30. Juni 2015, 2 BvR 1282\/11 (Federalinio Konstitucinio Teismo 2015 m. bir\u017eelio 30 d. sprendimas), https:\/\/www.bundesverfassungsgericht.de\/SharedDocs\/Entscheidungen\/DE\/2015\/06\/rs20150630_2bvr128211.html?nn=68654.<\/strong><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Religini\u0173 organizacij\u0173 ir valstyb\u0117s santyki\u0173 reguliavimas pastaruoju metu sulaukia nemenko d\u0117mesio. Puiki to iliustracija \u2013 Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme \u0161iuo metu pagal parei\u0161k\u0117jos Lietuvos Jehovos liudytoj\u0173 religin\u0117s bendrijos individual\u0173 konstitucin\u012f skund\u0105 nagrin\u0117jama byla[1], kurioje keliami, inter alia, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 straipsnio 1 dalies nuostat\u0173 (valstyb\u0117 pripa\u017e\u012fsta tradicines Lietuvoje ba\u017eny\u010dias bei religines organizacijas, o kitas …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":52342,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[166,2894,157,3572,637,3571],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/52341"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=52341"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/52341\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":52343,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/52341\/revisions\/52343"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/52342"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=52341"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=52341"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=52341"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}