{"id":52246,"date":"2026-03-18T09:53:43","date_gmt":"2026-03-18T06:53:43","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=52246"},"modified":"2026-03-18T09:53:44","modified_gmt":"2026-03-18T06:53:44","slug":"g-taminskaite-kociune-lankstus-vaiko-prieziuros-laikotarpis-garantas-profesinio-ir-seimyninio-gyvenimo-balansui","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2026\/03\/18\/g-taminskaite-kociune-lankstus-vaiko-prieziuros-laikotarpis-garantas-profesinio-ir-seimyninio-gyvenimo-balansui\/","title":{"rendered":"G. Taminskait\u0117-Ko\u010di\u016bn\u0117. Lankstus vaiko prie\u017ei\u016bros laikotarpis \u2013 garantas profesinio ir \u0161eimyninio gyvenimo balansui"},"content":{"rendered":"\n<p>Pagal \u0161iuo metu Lietuvoje galiojant\u012f teisin\u012f reguliavim\u0105, vaiko prie\u017ei\u016bros laikotarpis gali trukti iki vaikui sukanka 3 metai (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (LR DK) 134 straipsnio 1 dalis), ta\u010diau vaiko prie\u017ei\u016bros i\u0161moka mokama, t\u0117v\u0173 pasirinkimu, iki vaikui sukanka 18 arba 24 m\u0117nesiai (Lietuvos Respublikos ligos ir motinyst\u0117s \u012fstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Tod\u0117l ne visas galimas vaiko prie\u017ei\u016bros laikotarpis yra apmokamas socialinio draudimo i\u0161moka, ta\u010diau asmeniui yra garantuojama darbo vieta gr\u012f\u017eus i\u0161 vaiko prie\u017ei\u016bros atostog\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p>Vaiko prie\u017ei\u016bros laikotarpis ir su juo susij\u0119 klausimai yra reguliuojami darbo teis\u0117s ir socialin\u0117s apsaugos teis\u0117s normomis, kurios s\u0105veikauja<a href=\"#_ftn1\">[1]<\/a>, bet tuo pa\u010diu turi ir skirting\u0105 paskirt\u012f. Teis\u0117 \u012f vaiko prie\u017ei\u016bros atostogas, pagal LR DK, garantuoja asmeniui galimyb\u0119 laikinai atsitraukti nuo savo darbin\u0117s veiklos, skiriant laik\u0105 \u0161eimin\u0117ms atsakomyb\u0117ms (vaiko prie\u017ei\u016brai) ir neprarandant darbo vietos. Tuo tarpu socialinio draudimo i\u0161moka vaiko prie\u017ei\u016bros m\u0117nesiais kompensuoja asmeniui negautas pajamas \u0161i\u0173 atostog\u0173 laikotarpi\u0173 ir u\u017etikrina, jog asmuo (\u0161eima) i\u0161laikyt\u0173 tok\u012f pat\u012f ar pana\u0161\u0173 pragyvenimo lyg\u012f kaip iki tol. \u012estatym\u0173 leid\u0117jas nesutapatina \u0161i\u0173 tikslini\u0173 atostog\u0173 trukm\u0117s ir j\u0173 metu apmokam\u0173 m\u0117nesi\u0173 trukm\u0117s, atsi\u017evelgdamas ir \u012f finansinius valstyb\u0117s bei darbingos visuomen\u0117s paj\u0117gumus solidarizuojantis su vaikus pri\u017ei\u016brin\u010diais asmenimis. Lietuva Europos S\u0105jungos (toliau taip pat vadinama ES) kontekste gal\u0117t\u0173 b\u016bti teigiamai pozicionuojama d\u0117l garantij\u0173 vaikus auginantiems dirbantiems asmenims, vertinant pagal suteikiamo laisvo nuo darbo laiko trukm\u0119. Vis tik darbo teis\u0117s ir socialini\u0173 garantij\u0173 kiekyb\u0117 (\u0161iuo atveju pasirei\u0161kianti per laikotarpio trukm\u0119) n\u0117ra ta pati j\u0173 kokybei. Straipsnio autor\u0117s nuomone, suteikiam\u0173 garantij\u0173 kompleksi\u0161kumas ir lankstumas bei nuo j\u0173 neatsiejama subjekt\u0173, kuriems \u0161ios garantijos skirtos, <strong>pasirinkimo laisv\u0117<\/strong>, tur\u0117t\u0173 b\u016bti pagrindiniai rodikliai.<\/p>\n\n\n\n<p>Kiekvienas teisinis reguliavimas ir juo suteikiama teis\u0117 ir (ar) garantija n\u0117ra savitiksliai. Siekiai b\u016bna \u012fvair\u016bs ir daugialypiai. Be standartini\u0173 visoms socialin\u0117s apsaugos (susijusioms su darbo santykiais) garantijoms b\u016bding\u0173 tiksl\u0173 (pavyzd\u017eiui, apsaugoti nuo staigaus pajam\u0173 suma\u017e\u0117jimo, darbo vietos netekimo, skurdo ir pan.), teisinis reguliavimas vaiko prie\u017ei\u016bros m\u0117nesiais yra orientuotas ir \u012f specifinius siekius. Vienas toki\u0173, tuo pa\u010diu labiausiai diskutuojam\u0173 pastaraisiais metais nacionaliniu ir vir\u0161-nacionaliniu lygiu, yra teigiamo demografinio lygio palaikymo bei augimo siekimas. Jis siejamas ir su kitais tinkamam valstyb\u0117s funkcionavimui, \u012fskaitant socialin\u0117s apsaugos sistem\u0105, b\u016btinais aspektais<a href=\"#_ftn2\">[2]<\/a>. Vienas i\u0161 neatskiriam\u0173 klausim\u0173 yra profesinio ir asmeninio gyvenimo balanso u\u017etikrinimas, kuris abipusi\u0161kai s\u0105veikauja su \u0161eimin\u0117s pad\u0117ties strukt\u016bra. Tai, kaip teisin\u0117mis priemon\u0117mis yra u\u017etikrinamas ir fakti\u0161kai gali b\u016bti pasiekiamas profesinio ir asmeninio gyvenimo balansas \u012ftakoja asmen\u0173 sprendimus d\u0117l \u0161eimos k\u016brimo ir (ar) auginam\u0173 vaik\u0173 skai\u010diaus. Savo ruo\u017etu \u0161eimin\u0117 pad\u0117tis ir su ja susijusios asmeninio gyvenimo atsakomyb\u0117s, lemia asmens galimybes profesin\u0117je veikloje. Straipsnio autor\u0117 akcentuoja, jog balansas profesinio-asmeninio (\u0161eiminio) gyvenimo srityje n\u0117ra ir negali b\u016bti suprantamas ir vertinamas vienareik\u0161mi\u0161kai bei visuotinai pamatuojamas bendru kriterijumi, bet priklauso nuo kiekvieno individo (jo \u0161eimos) poreiki\u0173 \u2013 subjektyvi\u0173 aplinkybi\u0173. Tod\u0117l darbo teis\u0117s ir socialin\u0117s apsaugos teis\u0117s priemon\u0117s bei garantijos netur\u0117t\u0173 apriboti vis\u0173 asmen\u0173 ir \u0161eim\u0173, unifikuojant jas, pagal vien\u0105 standart\u0105, bet savo lankstumu suteikti vaikus auginantiems asmenims, turintiems teis\u0119 \u012f min\u0117tas garantijas, kuo daugiau galim\u0173 pasirinkimo variant\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p>Siekiant profesinio ir asmeninio (\u0161eiminio) gyvenimo balanso u\u017etikrinimo, \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas, priima sprendimus ne tik pagal galimybes nacionaliniu lygiu, bet yra skatinamas ir gair\u0117mis i\u0161 Europos s\u0105jungos pus\u0117s. Pavyzd\u017eiui, santykinai naujai (nuo 2023 m.) taikomas teisinis reguliavimas, \u012ftvirtinantis neperleid\u017eiamus du vaiko prie\u017ei\u016bros m\u0117nesius kiekvienam i\u0161 t\u0117v\u0173, Lietuvoje buvo inspiruotas ES direktyvos Nr. 2019\/1158 d\u0117l t\u0117v\u0173 ir pri\u017ei\u016brin\u010di\u0173j\u0173 asmen\u0173 profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros (toliau \u2013 Direktyva). Nors, straipsnio autor\u0117s nuomone, Direktyvos pagrindu priimtas reguliavimas nepasiekia ir negali pilnai pasiekti savo tiksl\u0173 d\u0117l klaidingo Direktyvos interpretavimo ir su juo susijusio netinkamo garantij\u0173 nacionaliniuose \u012fstatymuose reglamentavimo (tai n\u0117ra \u0161io straipsnio objektas ir nebus daugiau jame diskutuojamas), bet yra minimas tiek, kiek reikalinga iliustruoti pagal Direktyv\u0105 \u012ftvirtintos socialin\u0117s garantijos rigidi\u0161kum\u0105. Konkretumas teisiniame reguliavime yra siekiamyb\u0117, o pasirinkimo laisv\u0117, naudojantis tam tikromis teis\u0117mis ir (ar) garantijomis, (ne)suteikimas da\u017enai priklauso nuo reguliuojam\u0173 santyki\u0173 pob\u016bd\u017eio. Vie\u0161ajai teisei, kuriai priskiriama socialin\u0117s apsaugos teis\u0117s \u0161aka, yra b\u016bdinga, jog \u201cgalima tik tai, kas leid\u017eiama\u201d, skirtingai nei privatin\u0117s teis\u0117s reguliuojamuose santykiuose, kuriuose taikomas principas \u201cleid\u017eiama viskas, kas neu\u017edrausta\u201d. Socialin\u0117s apsaugos teis\u0117s srityje<a href=\"#_ftn3\">[3]<\/a> tiesiogiai \u012ftvirtinamos asmenims suteikiamos teis\u0117s ir garantijos tampa asmen\u0173 galimybe, bet ne prievole jomis (pasi)naudoti. Plati asmens pasirinkimo laisv\u0117 teis\u0117s reguliuojamuose santykiuose \u012fprastai ne tik yra laikoma vertybe, bet taip pat tampa paskata, o kartais ir individualia galimybe naudotis tam tikromis garantijomis ir teis\u0117mis. Ypatingai tokiais atvejais, kurie yra susij\u0119 su priva\u010diu asmens (\u0161eimos) gyvenimu, teisinis reguliavimas, \u012ftvirtinantis lanks\u010dias s\u0105lygas ir pla\u010dias pasirinkimo galimybes, atliepia didesnio kiekio asmen\u0173 interesus ir d\u0117l to gali pasiekti savo tikslus. Tod\u0117l auk\u0161\u010diau min\u0117tu reguliavimu nustatytas i\u0161 esm\u0117s priverstinis<a href=\"#_ftn4\">[4]<\/a> kiekvieno i\u0161 t\u0117v\u0173 \u012fpareigojimas pasinaudoti bent dviem neperleid\u017eiamais vaiko prie\u017ei\u016bros m\u0117nesiais, apribojant \u0161i\u0105 galimyb\u0119 iki vaikui sukanka 1,5 arba 2 metai, lemia \u0161ios garantijos nepatrauklum\u0105 ir nedera su esminiu profesinio ir \u0161eiminio gyvenimo balanso u\u017etikrinimo principu \u2013 laisve rinktis (lankstumu) kiekvienam, pagal individualius poreikius.<\/p>\n\n\n\n<p>Sistemi\u0161kai vertinant LR DK 134 straipsnio nuostatas, suteikian\u010dias teis\u0119 \u012f tikslines \u2013 vaiko prie\u017ei\u016bros&nbsp; atostogas iki jis sukaks 3 met\u0173 am\u017ei\u0173, ir Ligos ir motinyst\u0117s \u012fstatymo 23 straipsnio nuostatas, \u012ftvirtinan\u010dias teis\u0119 \u012f i\u0161mokas vaiko prie\u017ei\u016bros laikotarpiu (18 arba 24 m\u0117n.), n\u0117ra matoma jokia objektyviai pagr\u012fsta prie\u017eastis, kod\u0117l teis\u0117 \u012f i\u0161moka, kuomet atostog\u0173 trukm\u0117 ilgesn\u0117 u\u017e i\u0161mokos mok\u0117jimo trukm\u0119, yra ribojama terminu, susietu su vaiko am\u017eiumi, nenumatant galimyb\u0117s skaidyti apmokam\u0173 atostog\u0173 m\u0117nesi\u0173 laikotarpius. Pavyzd\u017eiui, \u0161iuo metu, pagal LR DK 133 straipsnyje bei susijusiuose Ligos ir motinyst\u0117s \u012fstatymo 19-20 straipsniuose \u012ftvirtint\u0105 reguliavim\u0105, numatoma, kad vaiko t\u0117vui yra suteikiamos 30 kalendorini\u0173 dien\u0173 (apmokamos) t\u0117vyst\u0117s atostogos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo iki vaikui sukanka vieni metai ir gali b\u016bti skaidomos \u012f du laikotarpius. \u0160is lankstesnis \u012fstatyminis reguliavimas pakeit\u0117 iki 2020 m. galiojus\u012fj\u012f, pagal kur\u012f t\u0117vyst\u0117s atostogos buvo suteikiamos iki vaikui sukaks vienas m\u0117nuo. Pasikeit\u0119s reguliavimas \u012ftvirtino t\u0117v\u0173 pasirinkimo laisv\u0119, susijusi\u0105 su lankstumu darbo santykiuose \u2013 profesinio ir \u0161eiminio gyvenimo balanso garantu.<\/p>\n\n\n\n<p>Tuo tarpu, pagal \u0161iuo metu galiojant\u012f teisin\u012f reguliavim\u0105, vaiko prie\u017ei\u016bros atostog\u0173 trukm\u0117 ir i\u0161mok\u0173 \u0161i\u0173 atostog\u0173 metu mok\u0117jimo trukm\u0117 negali b\u016bti skaidoma. Tod\u0117l bet koks profesinis intarpas vaiko prie\u017ei\u016bros atostog\u0173 metu lemia: (I) bendro galimo 3 met\u0173 trukm\u0117s atostog\u0173 laikotarpio suma\u017e\u0117j\u0105, (II) socialinio draudimo i\u0161mokos suma\u017e\u0117jim\u0105 arba visi\u0161k\u0105 netekim\u0105<a href=\"#_ftn5\">[5]<\/a>; (III) galimyb\u0117s gauti socialinio draudimo i\u0161mok\u0105 bet kuriuo, DK garantuojam\u0173 &nbsp;3 met\u0173 trukm\u0117s, vaiko prie\u017ei\u016bros atostog\u0173 laikotarpio metu nebuvim\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>Visame kontekste, teigiamai vertintinas nuo 2023 met\u0173 \u012fsigalioj\u0119s Ligos ir motinyst\u0117s socialinio draudimo \u012fstatymo reguliavimas, pagal kur\u012f iki nustatyto dyd\u017eio ribos gaunamos darbin\u0117s pajamos vaiko prie\u017ei\u016bros m\u0117nesiais (i\u0161skyrus neperleid\u017eiamus m\u0117nesius) nema\u017eina socialinio draudimo i\u0161mokos ir tokiu b\u016bdu sudaroma galimyb\u0117 vaikus pri\u017ei\u016brin\u010diam asmeniui, jo pasirinkimu, dalinai gr\u012f\u017eti \u012f darbo rink\u0105. Vis d\u0117lto, \u0161is reguliavimas neu\u017etikrina galimo pasiekti lankstumo, reikalingo derinant profesinius ir \u0161eiminius interesus. Asmenys neturi galimyb\u0117s sustabdyti vaiko prie\u017ei\u016bros i\u0161mokos gavimo nukeliant jos \u012f ateit\u012f, \u012f jiems individualiai palankesn\u012f laikotarp\u012f. Taip pat n\u0117ra galimyb\u0117s daryti intarpus vaiko prie\u017ei\u016bros atostog\u0173, pagal LR DK, metu, nesuma\u017einant j\u0173 bendros trukm\u0117s.<\/p>\n\n\n\n<p>Apibendrinant, \u0161iuo metu galiojantis teisinis reguliavimas, pagal kur\u012f skirtingos trukm\u0117s vaiko prie\u017ei\u016bros atostog\u0173 ir socialinio draudimo i\u0161mok\u0173 laikotarpiai siejami su vaiko am\u017eiumi, nesuteikiant galimyb\u0117s j\u0173 skaidyti laike, atspindi teisinio reguliavimo nelankstum\u0105, neigiamai \u012ftakojant\u012f profesinio-\u0161eiminio balanso u\u017etikrinimo galimybes.<\/p>\n\n\n\n<p>\u012estatym\u0173 leid\u0117jui vert\u0117t\u0173 apsvarstyti galimyb\u0119 \u012ftvirtinti teis\u0119 asmenims, j\u0173 pasirinkimu, skaidyti vaiko prie\u017ei\u016bros i\u0161mokos gavimo laikotarpius (\u012ftvirtintus 18 arba 24 m\u0117n. t\u0117v\u0173 pasirinkimu), atsiejant j\u0173 termin\u0105 nuo vaiko am\u017eiaus<a href=\"#_ftn6\">[6]<\/a>, ypa\u010d ma\u017eesnio nei numatyta galima maksimali vaiko prie\u017ei\u016bros atostog\u0173 trukm\u0117, pagal LR DK.<\/p>\n\n\n\n<p>Taipogi, vaiko prie\u017ei\u016bros atostog\u0173 trukm\u0117s susiejimas su kalendoriniais m\u0117nesiais, t.y. numatant, jog asmenys turi teis\u0119 pasinaudoti 3 met\u0173 trukm\u0117s vaiko prie\u017ei\u016bros atostogomis per X laikotarp\u012f, o ne iki kol vaikas sukaks 3 m. am\u017ei\u0173, suteikt\u0173 didesnes pasirinkimo galimybes dirbantiems asmenims derinti savo profesinius interesus ir \u0161eimines atsakomybes. T\u0119stinis pasitraukimas i\u0161 darbo rinkos trejus metus gali tur\u0117ti neigiamos \u012ftakos asmens profesiniams \u012fg\u016bd\u017eiams ir perspektyvoms. Tuo tarpu galimyb\u0117 skaidyti laikotarpius, derinant vaiko prie\u017ei\u016br\u0105 su profesine veikla leid\u017eia asmeniui i\u0161likti darbo rinkoje (lengviau \u012f j\u0105 sugr\u012f\u017eti) bei u\u017etikrinti krypting\u0105 asmenini\u0173 (\u0161eimos) interes\u0173 tenkinim\u0105 palankiausiu metu (materialine, karjeros, <em>etc<\/em>. prasme). \u017dinojimas, kad ankstyvesnis gr\u012f\u017eimas \u012f darb\u0105 neu\u017ekerta kelio, esant poreikiui, v\u0117l pasinaudoti tikslin\u0117mis atostogomis \u0161eimini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 vardan, tik\u0117tina, paskatint\u0173 asmenis lengvesniems sprendim\u0173 pri\u0117mimams. \u0160iuo atveju \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas tur\u0117t\u0173 numatyti objektyviai pagr\u012fst\u0105<a href=\"#_ftn7\">[7]<\/a> trukm\u0119 iki kada t\u0117vai gal\u0117t\u0173 pasinaudoti 3 m. vaiko prie\u017ei\u016bros atostogomis bei laikotarpi\u0173, \u012f kuriuos \u0161ios atostogos gal\u0117t\u0173 b\u016bti skaidomos, kiek\u012f.<\/p>\n\n\n\n<p><em>Dr. Gabriel\u0117 Taminskait\u0117-Ko\u010di\u016bn\u0117, Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakulteto Privatin\u0117s teis\u0117s katedros d\u0117stytoja ir LSMC Teis\u0117s instituto mokslinink\u0117.<\/em><\/p>\n\n\n\n<hr class=\"wp-block-separator\"\/>\n\n\n\n<p><a href=\"#_ftnref1\">[1]<\/a> Tam tikrais atvejais jos viena kit\u0105 \u012ftakoja, pavyzd\u017eiui, teis\u0117 \u012f vaiko prie\u017ei\u016bros i\u0161mok\u0105 neperleid\u017eiamais m\u0117nesiais \u012fgyjama vienam i\u0161 vaiko t\u0117v\u0173 esant vaiko prie\u017ei\u016bros atostogose, pagal LR DK.<\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#_ftnref2\"><em><strong>[2]<\/strong><\/em><\/a><em> <\/em><em>Dirban\u010di\u0173j\u0173 ir i\u0161 socialinio draudimo fondo bei valstyb\u0117s biud\u017eeto i\u0161laikom\u0173 asmen\u0173 disproporcija lemia didel\u0119 mokestin\u0119 na\u0161t\u0105 pajamas dotuoju metu gaunantiems ir ateityje gausiantiems asmenims ir (ar) ma\u017eesnes i\u0161mokas \u0161iuo metu j\u0173 reikalingiems asmenims.<\/em><\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#_ftnref3\"><em><strong>[3]<\/strong><\/em><\/a><em>Ir su ja susijusios darbo teis\u0117s garantijos.<\/em><\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#_ftnref4\">[4]<\/a> <em>Nepasinaudojimas \u0161iais m\u0117nesiais ma\u017eina bendr\u0105 apmokam\u0173 atostog\u0173 trukm\u0119, pvz., lyginant su iki tol galiojusi reguliavimu, asmenims, pasirinkusiems gauti socialinio draudimo i\u0161mok\u0105 dvejus metus, vienam i\u0161 t\u0117v\u0173 nepasinaudojus neperleid\u017eiamais m\u0117nesiais, i\u0161moka nutraukiama mok\u0117ti anks\u010diau laiko.<\/em><\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#_ftnref5\">[5]<\/a> <em>Remiantis LR Ligos ir motinyst\u0117s socialinio draudimo istatymo 24 straipsnio 7 dalimi, asmeniui dirbant vaiko prie\u017ei\u016bros atostog\u0173 metu, vaiko prie\u017ei\u016bros i\u0161moka proporcingai ma\u017einama, jei gautos pajamos vir\u0161ija nustatyt\u0105 rib\u0105.<\/em><\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#_ftnref6\">[6]<\/a> <em>Pavyzd\u017eiui, \u012ftvirtinti, kad vaik\u0105 pri\u017ei\u016brintis asmuo gali gauti socialinio draudimo i\u0161mok\u0105, kuri mokama pasirinktinai 18 arba 24 m\u0117nesius, skaidant jos mok\u0117jim\u0105 \u012f ne daugiau nei Y laikotarpius (i\u0161 kuri\u0173 kiekvienas turi b\u016bti ne trumpesnis nei Z m\u0117nesiai) vaiko prie\u017ei\u016bros atostog\u0173 metu iki vaikas sukaks X am\u017ei\u0173.<\/em><\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#_ftnref7\">[7]<\/a> <em>Pavyzd\u017eiui, remiantis Lietuvos Respublikos \u0161vietimo \u012fstatymu, yra \u012ftvirtintas privalomas iki mokyklinis ugdymas vaikams nuo 6 met\u0173 am\u017eiaus (nevertinant i\u0161im\u010di\u0173 d\u0117l am\u017eiaus ir atvej\u0173, kada gali b\u016bti taikomas privalomumas iki mokykliniam ugdymui). Iki tol vaikai gali b\u016bti ugdomi namuose. Tai gal\u0117t\u0173 tapti vienu i\u0161 objektyvi\u0173 kriterij\u0173 laikotarpiui, per kur\u012f galima b\u016bt\u0173 pasinaudoti trij\u0173 met\u0173 trukm\u0117s vaiko prie\u017ei\u016bros atostogomis ir teise \u012f socialinio draudimo i\u0161mokas j\u0173 metu.<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Pagal \u0161iuo metu Lietuvoje galiojant\u012f teisin\u012f reguliavim\u0105, vaiko prie\u017ei\u016bros laikotarpis gali trukti iki vaikui sukanka 3 metai (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (LR DK) 134 straipsnio 1 dalis), ta\u010diau vaiko prie\u017ei\u016bros i\u0161moka mokama, t\u0117v\u0173 pasirinkimu, iki vaikui sukanka 18 arba 24 m\u0117nesiai (Lietuvos Respublikos ligos ir motinyst\u0117s \u012fstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Tod\u0117l ne visas galimas &hellip;<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":52247,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[215,1365,537,3074],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/52246"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=52246"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/52246\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":52248,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/52246\/revisions\/52248"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/52247"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=52246"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=52246"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=52246"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}