Kovo 6 d. Teisingumo ministerijoje pristatytas jau septintasis metinis teis\u0117s prane\u0161imas \u201eLietuvos teis\u0117 2025: esminiai poky\u010diai\u201c, kur\u012f pareng\u0117 Mykolo Romerio universiteto (MRU) Teis\u0117s mokyklos mokslininkai. Pristatymo metu mokslininkai ir praktikai diskutavo aktualiausiais Lietuvos teis\u0117s klausimais. Metiniame teis\u0117s prane\u0161ime pristatytas mokslinis svarbiausi\u0173 2025\u00a0met\u0173 teisinio reguliavimo ir praktikos poky\u010di\u0173, kurie veik\u0117 Lietuvos teis\u0117s sistem\u0105, vertinimas vie\u0161osios, privatin\u0117s, Europos S\u0105jungos ir tarptautin\u0117s teis\u0117s srityse.<\/p>\n\n\n\n
\u201eKasmetinis teis\u0117s prane\u0161imas leid\u017eia ne tik sistemi\u0161kai \u012fvertinti svarbiausius teisinio reguliavimo poky\u010dius, bet ir atskleisti j\u0173 real\u0173 poveik\u012f valstyb\u0117s valdymui, verslui bei kiekvienam \u017emogui. 2025 met\u0173 analiz\u0117 rodo, kad teis\u0117 \u0161iandien susiduria su itin kompleksiniais i\u0161\u0161\u016bkiais \u2013 nuo geopolitinio saugumo stiprinimo iki \u017emogaus teisi\u0173 apsaugos ir technologin\u0117s transformacijos, tod\u0117l ypa\u010d svarbus tampa nuoseklus, \u012frodymais gr\u012fstas teis\u0117k\u016bros procesas\u201c, \u2013 teig\u0117 MRU Teis\u0117s mokyklos prodekan\u0117 studijoms, l.e.p. dekan\u0117 prof. dr. Lina Novikovien\u0117.<\/p>\n\n\n\n
Teisingumo ministr\u0117s Ritos Tama\u0161unien\u0117s teigimu, Teisingumo ministerija kryptingai ir nuosekliai \u012fgyvendina valstyb\u0117s siek\u012f stiprinti teisingumo sistem\u0105, grind\u017eiam\u0105 veiksmingumo, kokyb\u0117s, atvirumo ir skaidrumo principais.<\/p>\n\n\n\n
Rita Tama\u0161unien\u0117 akcentuoja, kad ministerijos veikla, orientuota \u012f \u017emogaus teisi\u0173 apsaugos u\u017etikrinim\u0105, tarptautini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 vykdym\u0105, nacionalinio saugumo stiprinim\u0105 bei modernios, visuomen\u0117s pasitik\u0117jim\u0105 stiprinan\u010dios teisin\u0117s aplinkos k\u016brim\u0105, leido pasiekti rezultat\u0173, patvirtinan\u010di\u0173 nuosekl\u0173 \u0161i\u0173 prioritet\u0173 \u012fgyvendinim\u0105 ir reik\u0161ming\u0105 pa\u017eang\u0105 teisingumo srityje.<\/p>\n\n\n\n
Pasak ministr\u0117s, \u012f teis\u0117k\u016bros procesus aktyviai \u012ftraukiant akademin\u0117s bei teisinink\u0173 bendruomeni\u0173 narius, ketiname dar veiksmingiau didinti teisin\u0117s sistemos ir vie\u0161ojo valdymo efektyvum\u0105, visuomen\u0117s pasitik\u0117jimo valstybe ir teise stiprinim\u0105.<\/p>\n\n\n\n
2025-aisiais Lietuvoje vykusius poky\u010dius nul\u0117m\u0117 keletas veiksni\u0173, tarp j\u0173: geopolitin\u0117 pad\u0117tis, politiniai procesai, poreikis t\u0119sti prad\u0117tas arba inicijuoti naujas reformas atskirose srityse, poreikis gerinti \u017emogaus teisi\u0173 pad\u0117t\u012f ir kita.<\/p>\n\n\n\n
Geopolitiniame kontekste svarbus Konstitucinio Teismo nutarimas d\u0117l i\u0161imties tvarka \u012fgytos Lietuvos Respublikos pilietyb\u0117s netekimo, jei asmuo vie\u0161ai rei\u0161kia palaikym\u0105 valstybei, kelian\u010diai gr\u0117sm\u0119 Lietuvos Respublikos ar kit\u0173 ES valstybi\u0173 nari\u0173 ir (ar) j\u0173 s\u0105junginink\u0173 saugumo interesams. Tobulintos Lietuvos Respublikos baud\u017eiamojo kodekso (BK) nuostatos d\u0117l tarptautini\u0173 sankcij\u0173 siekiant perkelti Direktyvos (ES) 2024\/1226 nuostatas. \u012estatym\u0173 leid\u0117jas reagavo \u012f praktines problemas, susijusias su kontrabanda ir k\u0117lusias trukd\u017eius civilinei aviacijai d\u0117l vadinam\u0173j\u0173 meteorologini\u0173 balion\u0173, sugrie\u017etindamas baud\u017eiam\u0105j\u0105 atsakomyb\u0119 u\u017e \u0161ias veikas, priimti Aviacijos \u012fstatymo ir Karin\u0117s j\u0117gos naudojimo statuto pakeitimai, suteikiantys kariuomenei teis\u0119 grei\u010diau ir papras\u010diau neutralizuoti oro erdv\u0119 pa\u017eeid\u017eian\u010dias bepilotes skraidykles (dronus) ir taip u\u017etikrinti civilin\u0117s aviacijos saugum\u0105. Priimtos teisinio reglamentavi\u00admo priemon\u0117s, sudaran\u010dios prielaidas taikyti baud\u017eiam\u0105j\u0105 atsakomyb\u0119 u\u017e \u017eal\u0105 Lietuvos ypatingos svarbos infrastrukt\u016brai ir i\u0161ple\u010dian\u010dios baud\u017eiamojo persekiojimo galimybes u\u017e tokio pob\u016bd\u017eio veikas. \u0160ios priemon\u0117s leis valstybei geriau pasirengti atremti i\u0161puolius, nukreiptus prie\u0161 po\u00advandenin\u0119 ar kit\u0105 ypatingos svarbos infrastrukt\u016br\u0105, taigi \u2013 stiprinti nacionalin\u012f saugum\u0105 ir apsau\u00adgoti valstyb\u0117s interesus.<\/p>\n\n\n\n
Be min\u0117t\u0173 poky\u010di\u0173, susijusi\u0173 su geopolitiniais veiksniais, \u0161velninta baud\u017eiamoji atsakomyb\u0117 u\u017e BK 228 straipsnio (piktnaud\u017eiavimas) normose kriminalizuotas pavojingas veikas. Nors tokio pakeitimo b\u016btinumas buvo grind\u017eiamas siekiu u\u017etikrinti ai\u0161kesn\u012f, efektyvesn\u012f ir proporcingesn\u012f atsakomyb\u0117s u\u017e piktnaud\u017eiavim\u0105 taikym\u0105, visgi pagrindin\u0117 to prie\u017eastis, tik\u0117tina, buvo noras suma\u017einti atsakomyb\u0119 asmenims, susijusiems su vadinamosiomis \u010dekiuk\u0173 bylomis.<\/p>\n\n\n\n
Vie\u0161ojo valdymo srityje 2025 m. \u012fvyko Lietuvos teism\u0173 praktikos l\u016b\u017eis, pakeit\u0119s ilg\u0105 laik\u0105 valdymo ir kontrol\u0117s sistemoje vyravus\u012f po\u017ei\u016br\u012f \u012f pa\u017eeidimo ES paramos administravimo srityje kvalifikavim\u0105, i\u0161 formalaus \u012f material\u0173j\u012f, reikalaujant\u012f \u012fvertinti ir nustatyti visus s\u0105vokos \u201epa\u017eeidimas\u201c elementus ir individualiu vertinimu gr\u012fst\u0105 finansin\u0119 korekcij\u0105. Pernai buvo t\u0119siama valstyb\u0117s tarnybos reforma, kurios pagrindin\u0117s 2025 m. kryptys buvo valstyb\u0117s tarnautoj\u0173 pareigybi\u0173 per\u017ei\u016bra, darbo u\u017emokes\u010dio, tarnybin\u0117s veiklos vertinimo, tarnybini\u0173 gin\u010d\u0173 klausimai. Parengtas naujas Valstyb\u0117s tarnybos \u012fstatymo (VT\u012e) pakeitimo projektas, ta\u010diau pa\u017eym\u0117tina, kad svarbios naujov\u0117s valstyb\u0117s tarnybos srityje da\u017enai atidedamos arba j\u0173 turinys kei\u010diamas, n\u0117ra ai\u0161k\u016bs valstyb\u0117s tarnybos reformos vertinimo mechanizmai, institucijos skirtingai ai\u0161kina VT\u012e nuostatas, tod\u0117l formuojasi nevienoda praktika. Darbo santyki\u0173 ir socialin\u0117s apsaugos srityje pernai \u012fsigaliojo ir prad\u0117ti taikyti Darbo kodekso pakeitimai, kuriais nustatyti grie\u017etesni reikalavimai d\u0117l smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos, nauji reikalavimai, susij\u0119 su darbo sutar\u010di\u0173 administravimu ir darbuotoj\u0173 garantijomis, supaprastinta leidim\u0173 laikinai gyventi darbo pagrindu Lietuvoje i\u0161davimo tvarka u\u017esienie\u010diams.<\/p>\n\n\n\n
2025-aisiais Lietuvai ir visai Europai verslo srityje buvo svarb\u016bs konkurencingumo klausimai. Tod\u0117l ES institucijos teik\u0117 iniciatyvas, kuriomis siekiama suma\u017einti reguliavimo na\u0161t\u0105 verslui ir supaprastinti reikalavimus, ypa\u010d tvarumo, skaitmenizacijos srityse (pvz., Omnibus iniciatyvos). Nors Lietuvoje \u0161ios iniciatyvos netur\u0117jo rimtesnio atgarsio, stokojama \u0161i\u0173 pasi\u016blym\u0173 pagrindimo, kad jie i\u0161 ties\u0173 padidins Europos \u012fmoni\u0173 konkurencingum\u0105. Tik\u0117tina, kad pri\u0117mus \u0161iuos pasi\u016blymus teisinis reguliavimas gali fragmentuotis. Bendrovi\u0173 teis\u0117s poky\u010diuose stebima tendencija toliau jud\u0117ti link \u201esutartin\u0117s laisv\u0117s\u201c po\u017ei\u016brio, liberalizuojamas kapitalo formavimas ir perskirstomos galios tarp bendrov\u0117s akcinink\u0173 ir valdymo organ\u0173. Nors \u0161ie pakeitimai t\u0119sia ankstesni\u0173 reform\u0173 krypt\u012f, jie kelia nauj\u0173 klausim\u0173 d\u0117l ma\u017eumos akcinink\u0173 teisi\u0173 apsaugos rib\u0173. Pernai keit\u0117si \u012frodin\u0117jimo standarto taikymas Lietuvos civiliniame procese.<\/p>\n\n\n\n
Siekiant u\u017etikrinti geresn\u012f \u017emogaus teisi\u0173 \u012fgyvendinim\u0105, pra\u0117jusiais metais padaryta nema\u017eai poky\u010di\u0173. Teism\u0173 d\u0117mesio sulauk\u0117 jautr\u016bs visuomen\u0117je klausimai: \u0161eimos samprata, jos sud\u0117tis ir teis\u0117 kurti \u0161eim\u0105, vienos lyties asmen\u0173 partneryst\u0117s teisin\u0117 apsauga, reprodukcin\u0117s teis\u0117s. Jie svarstyti net dvejose Konstitucinio teismo bylose. Teismas ir toliau siekia i\u0161laikyti konstitucini\u0173 vertybi\u0173 pusiausvyr\u0105 ir u\u017etikrinti asmens teisi\u0173 apsaug\u0105 net ir politi\u0161kai ar visuomeni\u0161kai jautriomis temomis. Pra\u0117j\u0119 metai buvo reik\u0161mingi pacient\u0173 teisi\u0173 gynybai, b\u016btent skund\u0173 nagrin\u0117jimui, nes nuo rugs\u0117jo 1 d. \u012fsigaliojusia skund\u0173 nagrin\u0117jimas pertvarkytas i\u0161 tradicin\u0117s institucin\u0117s kontrol\u0117s \u012f dialogu gr\u012fst\u0105 model\u012f. Pernai Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismas (E\u017dTT) i\u0161 viso pri\u0117m\u0117 15 baigiam\u0173j\u0173 akt\u0173 bylose prie\u0161 Lietuv\u0105, u\u017ebaigta beveik 60 proc. Lietuvos byl\u0173, kurioms buvo taikoma vykdymo prie\u017ei\u016bra. Vienas i\u0161 \u012fdomesni\u0173 sprendim\u0173 byloje Misi\u016bnas prie\u0161 Lietuv\u0105<\/em>. \u0160i byla k\u0117l\u0117 daug klausim\u0173 ir diskusij\u0173, o sprendimas parod\u0117, kad pagal konstitucin\u012f atsakingo valdymo princip\u0105 visos valstyb\u0117s institucijos ir pareig\u016bnai, net ir auk\u0161\u010diausi, turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija.<\/p>\n\n\n\n Pasteb\u0117tina, kad neretai svarb\u016bs teis\u0117s akt\u0173 pakeitimai vis dar teikiami neatlikus teisinio reguliavimo poveikio analiz\u0117s. Pavyzd\u017eiui, pernai priimt\u0173 mokestini\u0173 \u012fstatym\u0173 pakeitim\u0173 poveikis taip ir liko ne\u012fvertintas, nors akivaizdu, kad jie bus itin reik\u0161mingi Lietuvos gyventojams. Vartotoj\u0173 apsaugos srityje i\u0161pl\u0117tota Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo praktika, susijusi su vartotoj\u0173 ir nekilnojamojo turto agent\u0173 (brokeri\u0173) sudarom\u0173 sutar\u010di\u0173 teisiniu kvalifikavimu ir j\u0173 nes\u0105\u017eining\u0173 s\u0105lyg\u0173 pripa\u017einimu negaliojan\u010diomis, tad nekilnojamojo turto agentai turi i\u0161 esm\u0117s per\u017ei\u016br\u0117ti ir atnaujinti savo standartini\u0173 sutar\u010di\u0173 nuostatas, kad jos atitikt\u0173 skaidrumo, s\u0105\u017einingumo ir teis\u0117t\u0173 vartotojo l\u016bkes\u010di\u0173 reikalavimus. Met\u0173 pabaigoje \u012fsigalioj\u0119 azartini\u0173 lo\u0161im\u0173 reguliavimo pakeitimai, kuriais siekiama ma\u017einti azartini\u0173 lo\u0161im\u0173 \u017eal\u0105, u\u017etikrinti atsakingo lo\u0161imo princip\u0173 laikym\u0105si, yra vertinami kaip viena grie\u017e\u010diausi\u0173 azartini\u0173 lo\u0161im\u0173 reguliavimo pertvark\u0173 ES.<\/p>\n\n\n\n Pastaruosius kelerius metus stebime vis spartesn\u012f technologij\u0173, ypa\u010d dirbtinio intelekto (DI), skverbim\u0105si \u012f m\u016bs\u0173 privat\u0173 gyvenim\u0105, darbo aplink\u0105, versl\u0105, valstyb\u0117s funkcij\u0173 \u012fgyvendinimo ir kitas sritis. 2025\u00a0m. \u012fsigaliojo pagrindin\u0117s Europos \u017einiasklaidos laisv\u0117s akto, kuriuo siekiama apsaugoti medij\u0173 pliuralizm\u0105 ir nepriklausomum\u0105, nuostatos. \u0160is aktas sukuria bendr\u0105 teisin\u012f pagrind\u0105, kuris draud\u017eia valstyb\u0117ms nar\u0117ms ki\u0161tis \u012f redakcinius sprendimus, u\u017etikrina \u017eurnalist\u0173 \u0161altini\u0173 konfidencialum\u0105 ir riboja sekimo \u012frangos naudojim\u0105 prie\u0161 \u017einiasklaidos atstovus.<\/p>\n\n\n\n Mykolo Romerio universiteto informacija<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Kovo 6 d. Teisingumo ministerijoje pristatytas jau septintasis metinis teis\u0117s prane\u0161imas \u201eLietuvos teis\u0117 2025: esminiai poky\u010diai\u201c, kur\u012f pareng\u0117 Mykolo Romerio universiteto (MRU) Teis\u0117s mokyklos mokslininkai. Pristatymo metu mokslininkai ir praktikai diskutavo aktualiausiais Lietuvos teis\u0117s klausimais. Metiniame teis\u0117s prane\u0161ime pristatytas mokslinis svarbiausi\u0173 2025\u00a0met\u0173 teisinio reguliavimo ir praktikos poky\u010di\u0173, kurie veik\u0117 Lietuvos teis\u0117s sistem\u0105, vertinimas vie\u0161osios, privatin\u0117s, …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":52170,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[116],"tags":[460,2168],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/52169"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=52169"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/52169\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":52172,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/52169\/revisions\/52172"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/52170"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=52169"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=52169"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=52169"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}