![\"\"](\"https:\/\/www.teise.pro\/wp-content\/uploads\/2025\/12\/resize_700x500_d1_dsc_6262.jpg\")
<\/figure><\/div>\n\n\n\nRoko Damulio es\u0117:<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n Vir\u0161enyb\u0117s principas jau nuo pat prad\u017ei\u0173, dar ES teis\u0117s k\u016brimo laikotarpiu, 1964 m. ESTT byloje Costa prie\u0161 ENEL<\/em>, kai ESTT1<\/sup> paskelb\u0117, kad Europos S\u0105jungos teis\u0117 negali b\u016bti panaikinta nacionaliniais \u012fstatymais, buvo ai\u0161kiai suformuotas. Tai dr\u0105siai nustat\u0117 s\u0105jungin\u0117s ir valstybi\u0173 nari\u0173 teis\u0117s santyki\u0173 hierarchij\u0105. Ta\u010diau \u0161iandien, kai Europos teisei jau brandaus am\u017eiaus, toks hierarchinis po\u017ei\u016bris nebepaai\u0161kina, kod\u0117l vir\u0161enyb\u0117s principas i\u0161 ties\u0173 veikia. \u0160iandien ES vir\u0161enyb\u0117 veikia ne tod\u0117l, kad valstyb\u0117s yra pavald\u017eios S\u0105jungai, o d\u0117l pasitik\u0117jimo \u2013 tarp teism\u0173, tarp institucij\u0173 ir tarp valstybi\u0173 nari\u0173. Lojalumo principas, \u012fra\u0161ytas \u012f Sutarties d\u0117l Europos S\u0105jungos 4 straipsnio 3 dal\u012f2<\/sup>, rodo, kad teisin\u0117 vienyb\u0117 kyla i\u0161 savanori\u0161ko bendradarbiavimo, o ne i\u0161 prievartos. Nacionaliniai teismai taiko ES teis\u0119 tod\u0117l, kad pasitiki, jog Europos Teisingumo Teismas elgsis s\u0105\u017einingai ir gins tas pa\u010dias vertybes, kurias gina j\u0173 konstitucijos. D\u0117l \u0161i\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 \u0161iame darbe teigiama, kad vir\u0161enyb\u0117s principas turi b\u016bti suprantamas ne kaip hierarchijos, o kaip pasitik\u0117jimo principas. Analizuojant Europos ir nacionalini\u0173 teism\u0173 praktik\u0105 bus \u012frodyta, kad vir\u0161enyb\u0117 tampa veiksminga tik tada, kai ji remiasi abipuse pagarba ir lojalumu, o ne prievarta.<\/p>\n\n\n\n Europos S\u0105jungos teis\u0117s vir\u0161enyb\u0117s principas yra vienas svarbiausi\u0173 Europos Teisingumo Teismo sukurt\u0173 konstitucini\u0173 pamat\u0173. \u0160is principas buvo suformuotas dar tais laikais, kai Europos Bendrijos teisin\u0117 sistema buvo jaunas eksperimentas, o jos veiksmingumas priklaus\u0117 nuo to, ar valstyb\u0117s nar\u0117s sutiks laikytis bendr\u0173 taisykli\u0173.1964 m. byloje Costa prie\u0161 ENEL <\/em>ESTT i\u0161ai\u0161kino, kad i\u0161 sutarties, kuria \u012fsteigiama Europos ekonomin\u0117 bendrija (1957 m. Romos sutarties), kylanti teis\u0117 negali b\u016bti panaikinta v\u0117liau priimtais nacionaliniais \u012fstatymais. Tai buvo dr\u0105sus sprendimas \u2013 Europos teis\u0117 buvo pastatyta vir\u0161 nacionalin\u0117s ne d\u0117l politin\u0117s valios, o d\u0117l login\u0117s b\u016btinyb\u0117s: be vir\u0161enyb\u0117s bendrijos teis\u0117 prarast\u0173 vienod\u0105 taikym\u0105. V\u0117liau \u0161is principas buvo i\u0161pl\u0117totas Internationale Handelsgesellschaft <\/em>(1970)3<\/sup> ir Simmenthal <\/em>(1978)4<\/sup> bylose. Pirmojoje byloje ESTT parei\u0161k\u0117, kad ES teis\u0117 turi vir\u0161enyb\u0119 net konstitucinio rango norm\u0173 at\u017evilgiu, nes S\u0105jungos teisinis pagrindas negali b\u016bti paneigtas nacionaliniais teis\u0117s aktais, kad ir kokia b\u016bt\u0173 j\u0173 hierarchin\u0117 galia. Antroje byloje teismas nurod\u0117, jog nacionaliniai teismai privalo netaikyti nacionalini\u0173 \u012fstatym\u0173, prie\u0161taraujan\u010di\u0173 ES teisei, net jei konstituciniai teismai dar n\u0117ra pasisak\u0119 \u0161iuo klausimu. \u0160ie sprendimai suformavo hierarchij\u0105, kurioje S\u0105jungos teis\u0117 yra auk\u0161\u010diausio rango teis\u0117. Tai buvo svarbiausia to laikotarpio teisin\u0117s integracijos s\u0105lyga. Vis d\u0117lto toks hierarchinis modelis ilgainiui tapo ribotas \u2013 jis nepaai\u0161kina, kod\u0117l \u0161iandien valstyb\u0117s nar\u0117s realiai priima ir taiko ES teis\u0119. XX a. pabaigoje vir\u0161enyb\u0117s principas tapo nebe \u012fsakymu, o pasitik\u0117jimo rezultatu: nacionaliniai teismai taiko ES teis\u0119 ne tod\u0117l, kad privalo, bet tod\u0117l, kad tiki jos teisine ir vertybine kokybe. \u0160iuolaikin\u0117s Europos teisin\u0117s sistemos pagrindas \u2013 ne vald\u017eia, o teisinis bendradarbiavimas. \u0160\u012f princip\u0105 ai\u0161kiai i\u0161rei\u0161kia ES sutarties 4 straipsnio 3 dalyje \u012ftvirtintas lojalaus bendradarbiavimo principas, kuris reikalauja, jog valstyb\u0117s nar\u0117s imt\u0173si vis\u0173 tinkam\u0173 veiksm\u0173, kad u\u017etikrint\u0173, jog b\u016bt\u0173 tinkamai vykdoma s\u0105jungos teis\u0117. Tai ne tik formali pareiga, bet ir pasitik\u0117jimo deklaracija. \u0160is principas \u012fpareigoja s\u0105jungos ir valstybi\u0173 nari\u0173 institucijas ne konkuruoti d\u0117l galios, o veikti kaip viena sistema, tarpusavyje pasitikinti. Vienas ry\u0161kiausi\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 \u2013 byla K\u00f6bler prie\u0161 Austrij\u01055<\/sup><\/em>. Joje ESTT nusprend\u0117, kad valstyb\u0117 gali b\u016bti atsakinga u\u017e \u017eal\u0105, padaryt\u0105 nacionalinio teismo sprendimu, kuriame neteisingai buvo taikyta ES teis\u0117. \u0160is sprendimas nebuvo skirtas bausti teismus, prie\u0161ingai \u2013 jis sustiprino id\u0117j\u0105, kad nacionaliniai teismai yra ES teis\u0117s taikymo teismai, o ne pavaldiniai. <\/p>\n\n\n\n Tokia atsakomyb\u0117 remiasi pasitik\u0117jimu, kad kiekvienas teis\u0117jas yra s\u0105jungos teisin\u0117s sistemos dalis. Dar labiau pasitik\u0117jim\u0105 i\u0161pl\u0117t\u0117 byla Aranyosi ir C\u0103ld\u0103raru6<\/sup><\/em>, kurioje ESTT nusprend\u0117, kad valstyb\u0117 nar\u0117 gali atsisakyti vykdyti Europos are\u0161to order\u012f, jei kyla pagr\u012fst\u0173 abejoni\u0173 d\u0117l \u017emogaus teisi\u0173 apsaugos kitoje valstyb\u0117je. Tai buvo precedentinis sprendimas, rodantis, kad vir\u0161enyb\u0117 n\u0117ra akla subordinacija: ji remiasi tarpusavio pasitik\u0117jimu, kuris gali b\u016bti sustabdytas, kai viena i\u0161 \u0161ali\u0173 jo nebeu\u017etikrina. Taip teismas pasak\u0117, jog vir\u0161enyb\u0117 galioja tik tol, kol teis\u0117s valstyb\u0117s princip\u0173 laikosi ir jais tiki abi \u0161alys. \u0160iuolaikin\u0117je ES teis\u0117je vir\u0161enyb\u0117s principas tampa ne hierarchiniu santykiu, o pasitik\u0117jimo tinklu, jungian\u010diu skirting\u0173 valstybi\u0173 nari\u0173 teismus ir institucijas. Tai rei\u0161kia, kad ES veikia ne \u201ei\u0161 vir\u0161aus \u012f apa\u010di\u0105\u201c, o \u201ei\u0161 vidaus \u012f i\u0161or\u0119\u201c \u2013 per teism\u0173 dialog\u0105, bendr\u0105 vertybi\u0173 suvokim\u0105 ir lojalumo praktik\u0105.<\/p>\n\n\n\n Vir\u0161enyb\u0117s principas i\u0161 esm\u0117s galioja per teismus. B\u016btent nacionaliniai teismai nusprend\u017eia, ar ES teis\u0119 taikyti vietoje nacionalin\u0117s, tod\u0117l vir\u0161enyb\u0117 be j\u0173 pasitik\u0117jimo b\u016bt\u0173 plika teorija. \u0160is tarpinstitucinis ry\u0161ys geriausiai matomas per teism\u0173 dialogo mechanizm\u0105, \u012ftvirtint\u0105 Sutarties d\u0117l Europos S\u0105jungos veikimo7<\/sup> 267 straipsnyje. Nacionaliniai teismai, kreipdamiesi \u012f ESTT su prejudiciniais klausimais, ne pakl\u016bsta, o bendradarbiauja \u2013 jie kartu kuria teis\u0119. Vokietijos Federalinis Konstitucinis Teismas (BVerfG) yra specifinis \u0161io pasitik\u0117jimo pavyzdys. 1986 m. byloje Solange II8<\/sup> teismas parei\u0161k\u0117, kad tol, kol ES institucijos veiksmingai apsaugo pagrindines teises, Vokietija pripa\u017eins ES teis\u0117s vir\u0161enyb\u0119. Tai ne vir\u0161enyb\u0117s atmetimas, o pasitik\u0117jimo s\u0105lyga \u2013 \u0161alis pripa\u017e\u012fsta vir\u0161enyb\u0119, jei gali tik\u0117tis, kad ES gins tokias pat vertybes. Net 2020 m. PSPP byloje9<\/sup>, kai BVerfG kritikavo ESTT d\u0117l Europos Centrinio Banko obligacij\u0173 pirkimo programos vertinimo, teismas neatsisak\u0117 vir\u0161enyb\u0117s, bet pakartojo, kad pasitik\u0117ti galima tik tol, kol institucijos nevir\u0161ija joms skirt\u0173 rib\u0173. Pana\u0161\u0173 po\u017ei\u016br\u012f galima rasti ir Lietuvos teis\u0117je. 2006 m. kovo 14 d. nutarime10<\/sup> Lietuvos Konstitucinis Teismas pamin\u0117jo, kad ES teis\u0117 vir\u0161esn\u0117 u\u017e \u012fstatymus, bet ne u\u017e Konstitucij\u0105. <\/p>\n\n\n\n Tame pa\u010diame nutarime nurodyta, jog valstyb\u0117 prisiima lojalumo \u012fsipareigojim\u0105, kuris reikalauja aktyvaus bendradarbiavimo su ES institucijomis. V\u0117lesniuose nutarimuose KT dar labiau i\u0161grynino \u0161i\u0105 mint\u012f \u2013 Lietuva laikosi vir\u0161enyb\u0117s, nes pasitiki, kad ES teis\u0117 dera su jos svarbiausiais nacionaliniais konstituciniais principais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) yra \u0161io dialogo kasdienyb\u0117s veidrodis. Vien 2024 m. LVAT pateik\u0117 penkias prejudicines u\u017eklausas ESTT11<\/sup>, siekdamas u\u017etikrinti vienod\u0105 ES teis\u0117s taikym\u0105. Tokiu b\u016bdu Lietuvos teismai vir\u0161enyb\u0119 traktuoja kaip bendradarbiavim\u0105, o ne paklusnum\u0105. Nacionalinis teis\u0117jas n\u0117ra ES teis\u0117s \u201evykdytojas\u201c, jis yra jos bendrak\u016br\u0117jas. D\u0117l to nacionalini\u0173 teism\u0173 vaidmuo labiausiai kei\u010dia vir\u0161enyb\u0117s samprat\u0105 \u2013 nuo pavald\u017eios subordinacijos prie ap\u010diuopiamos partneryst\u0117s. Vir\u0161enyb\u0117 tampa pagarba ir pasitik\u0117jimu gr\u012fsta grandine, jungian\u010dia nacionalin\u0119 ir Europos teis\u0117s tvarkas.<\/p>\n\n\n\n Vis d\u0117lto pasitik\u0117jimu gr\u012fstas vir\u0161enyb\u0117s principas n\u0117ra savaime akivaizdus. J\u012f galima prarasti. Kai valstyb\u0117s nustoja tik\u0117ti Europos S\u0105jungos institucij\u0173 ne\u0161ali\u0161kumu ar vertybine kryptimi, vir\u0161enyb\u0117 pradeda virsti a\u0161triu politiniu konfliktu. Ry\u0161kiausias to pavyzdys \u2013 Lenkijos Konstitucinio Teismo sprendimas K 3\/21 <\/em>(2021 m.)12<\/sup>, kuriame Lenkijos auk\u0161\u010diausiasis teismas parei\u0161k\u0117, jog vertinant tam tikrus Europos S\u0105jungos teis\u0117s akt\u0173 straipsnius egzistuoja prie\u0161taravimas Lenkijos Konstitucijai. \u0160is sprendimas nebuvo vien teisinis gin\u010das \u2013 tai buvo pasitik\u0117jimo praradimo tarp nacionalini\u0173 ir Europos teism\u0173 \u017eenklas. Europos S\u0105jungos Teisingumo Teismas atsak\u0117 taikydamas finansines sankcijas ir nutartimis reikalavo sustabdyti gin\u010dijam\u0173 teis\u0117s akt\u0173 taikym\u0105. Ta\u010diau \u0161ios priemon\u0117s ne tik neatk\u016br\u0117 pasitik\u0117jimo, bet j\u012f dar labiau susilpnino. \u010cia vir\u0161enyb\u0117s principas susid\u016br\u0117 su savo paradoksu: kuo labiau grie\u017etinami veiksmai, tuo ma\u017eiau jis turi teis\u0117tumo. Vir\u0161enyb\u0117s principas, grind\u017eiamas bausme, nebegali kurti bendryst\u0117s. Kai prarandamas pasitik\u0117jimas, ai\u0161kiai matyti, kad vir\u0161enyb\u0117 yra ne tiek teis\u0117s, kiek kult\u016bros dalykas. Ji remiasi bendra\u017emogi\u0161komis vertyb\u0117mis, o ne vien teis\u0117s aktais. Kai valstyb\u0117ms tr\u016bksta pasitik\u0117jimo, jos griebiasi \u201ekonstitucin\u0117s tapatyb\u0117s\u201c argumento, kuris da\u017enai tampa ne bendra\u017emogi\u0161k\u0173j\u0173 vertybi\u0173 gynimo \u017eenklu, o valstyb\u0117s u\u017edarumo simboliu. Tokiais atvejais teis\u0117s vir\u0161enyb\u0117 praranda moralin\u012f pamat\u0105. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties vir\u0161enyb\u0117s principas negali b\u016bti palaikomas vien formaliais mechanizmais \u2013 j\u012f b\u016btina gr\u012fsti teisine kult\u016bra, lojalumu ir dialogu. Tik tada vir\u0161enyb\u0117 veiks kaip pasitik\u0117jimo architekt\u016bra, o ne kaip vald\u017eios piramid\u0117.<\/p>\n\n\n\n Europos S\u0105jungos teis\u0117s vir\u0161enyb\u0117s principas i\u0161 prad\u017ei\u0173 buvo suprantamas kaip b\u016btina teisin\u0117s vienyb\u0117s s\u0105lyga. Costa prie\u0161 ENEL <\/em>ir Simmenthal <\/em>bylos \u012ftvirtino \u0161\u012f princip\u0105, ta\u010diau jos j\u012f traktavo hierarchi\u0161kai, vertikaliai \u2013 kaip vir\u0161enyb\u0119, kurioje ES teis\u0117 \u201estovi auk\u0161\u010diau\u201c nacionalin\u0117s teis\u0117s. V\u0117liau paai\u0161k\u0117jo, kad \u0161is supratimas nebeatitinka Europos teisin\u0117s realyb\u0117s: \u0161iandien S\u0105junga veikia ne per vald\u017eios subordinacij\u0105, o per pasitik\u0117jim\u0105. Pasitik\u0117jimas n\u0117ra tiesiog dar viena vir\u0161enyb\u0117s savyb\u0117 \u2013 tai jos pagrindas. Be jo vir\u0161enyb\u0117s principas praranda savo j\u0117g\u0105 ir prasm\u0119. Nacionaliniai teismai pripa\u017e\u012fsta ES teis\u0117s vir\u0161enyb\u0119, nes tiki jos teisingumu \u2013 teisin\u0117s valstyb\u0117s, \u017emogaus teisi\u0173 ir proporcingumo principais. Tai geriausiai atspindi lojalumo principas, apibr\u0117\u017etas SEU 4 straipsnyje, ir teism\u0173 dialogas pagal SESV 267 straipsn\u012f. \u0160ie instituciniai tiltai neu\u017etikrina pavaldumo, jie sukuria bendr\u0105 atsakomyb\u0119. <\/p>\n\n\n\n Pasitik\u0117jimo principas leid\u017eia suprasti ir ribas, kur jis veikia. Kai tokios valstyb\u0117s kaip Vokietija ar Lietuva tvirtina, jog vir\u0161enyb\u0117 galioja tik tiek, kiek ji suderinama su j\u0173 konstituciniais principais, tai n\u0117ra i\u0161\u0161\u016bkis, o pasitik\u0117jimo s\u0105lyga. Ji leid\u017eia i\u0161likti dialogui ir neleid\u017eia vir\u0161enybei tapti aklu \u012fsakymu. Prie\u0161ingai, kai pasitik\u0117jimas dingsta \u2013 pavyzd\u017eiui, Lenkijos K 3\/21 <\/em>byloje \u2013 vir\u0161enyb\u0117 praranda legitimum\u0105, o ES teis\u0117 suvokiama ne kaip bendras projektas, o kaip i\u0161orinis spaudimas. Tod\u0117l Europos S\u0105jungos teis\u0117s vir\u0161enyb\u0117s principas turi b\u016bti suprantamas ne kaip piramid\u0117, o kaip pastatas, turintis tvirtas kolonas. Tik tokia vir\u0161enyb\u0117 gali i\u0161likti tvari ir priimtina visoms valstyb\u0117ms nar\u0117ms. Teisin\u0117 vienyb\u0117 be pasitik\u0117jimo \u2013 kaip pastatas be pamat\u0173, o S\u0105jungos stipryb\u0117 slypi ne jos galioje, o m\u016bs\u0173 tik\u0117jime ja ir jos s\u0105\u017einingumu.<\/p>\n\n\n\n _________<\/p>\n\n\n\n 1<\/sup> https:\/\/curia.europa.eu\/arrets\/TRA-DOC-LT-ARRET-C-0006-1964-200406979-05_04.html <\/p>\n\n\n\n 2<\/sup> https:\/\/eur-lex.europa.eu\/legal-content\/EN\/TXT\/?uri=CELEX:12016ME\/TXT<\/p>\n\n\n\n https:\/\/eur-lex.europa.eu\/legal-content\/EN\/TXT\/?uri=celex:61970CJ0011<\/a><\/p>\n\n\n\n 4<\/sup> https:\/\/eur-lex.europa.eu\/legal-content\/EN\/TXT\/?uri=celex:61977CJ0106<\/p>\n\n\n\n 5<\/sup> https:\/\/eur-lex.europa.eu\/legal-content\/EN\/TXT\/?uri=celex:62001CJ0224<\/p>\n\n\n\n 6<\/sup> https:\/\/eur-lex.europa.eu\/legal-content\/LT\/ALL\/?uri=CELEX:62015CJ0404<\/p>\n\n\n\n 7<\/sup> https:\/\/eur-lex.europa.eu\/legal-content\/LT\/TXT\/?uri=celex%3A12016ME%2FTXTl<\/p>\n\n\n\n 8<\/sup> W\u00fcnsche Handelsgesellschaft (vadinamoji Solange II byla), BVerfGE 73, 339 (1986), 2 BvR 197\/83.<\/p>\n\n\n\n