{"id":51404,"date":"2025-12-02T22:15:22","date_gmt":"2025-12-02T19:15:22","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=51404"},"modified":"2025-12-02T22:15:23","modified_gmt":"2025-12-02T19:15:23","slug":"ivyko-praktine-akademine-konferencija-teismu-ir-arbitrazo-saveika-teoriniai-pagrindai-ir-praktikos-sankirtos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2025\/12\/02\/ivyko-praktine-akademine-konferencija-teismu-ir-arbitrazo-saveika-teoriniai-pagrindai-ir-praktikos-sankirtos\/","title":{"rendered":"\u012evyko praktin\u0117-akademin\u0117 konferencija \u201eTeism\u0173 ir arbitra\u017eo s\u0105veika: teoriniai pagrindai ir praktikos sankirtos\u201c"},"content":{"rendered":"\n

Pra\u0117jusi\u0105 savait\u0119 Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakultete \u012fvyko Lietuvos advokat\u016bros, Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo ir Teis\u0117s fakulteto organizuota konferencija-diskusija, skirta teism\u0173 ir arbitra\u017eo s\u0105veikai.<\/p>\n\n\n\n

\u0160i konferencija yra viena i\u0161 pirm\u0173j\u0173 iniciatyv\u0173, kuria pavyko suburti \u012f vien\u0105 rengin\u012f arbitr\u0173, teis\u0117j\u0173 ir advokat\u0173 bendruomen\u0119, siekiant i\u0161samiau aptarti probleminius teism\u0173 ir arbitra\u017eo klausimus.<\/p>\n\n\n\n

Pirmojoje Konferencijos dalyje, skirtoje kompetencijos-kompetencijos doktrinai ir teism\u0173 pagalbos arbitra\u017eui klausimams, dalyvavo Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo teismo teis\u0117jai: doc. And\u017eej Maciejevski, prof. dr. Egidija Tamo\u0161i\u016bnien\u0117, doc. dr. Egl\u0117 Zemlyt\u0117 ir advokat\u0173 kontoros \u201eEllex Valiunas\u201c vienas i\u0161 asocijuot\u0173j\u0173 partneri\u0173, advokatas asist. dr. Tadas Varapnickas. Visi \u0161ie konferencijos dalyviai taip pat yra ir Vilniaus universiteto privatin\u0117s teis\u0117s katedros d\u0117stytojai.<\/p>\n\n\n\n

Diskusijos dalyviai prad\u0117jo nuo to, kad \u017evelgiant \u012f tarptautin\u0119 praktik\u0105, kompetencijos\u2013kompetencijos doktrin\u0105 taiko prakti\u0161kai visos modernios valstyb\u0117s. Lietuva n\u0117ra i\u0161imtis: Lietuvos Komercinio arbitra\u017eo \u012fstatymo (KA\u012e) 11 straipsnio 2 dalis ir 19 straipsnis, beveik pa\u017eod\u017eiui perkeldami UNCITRAL Pavyzdinio tarptautinio komercinio arbitra\u017eo \u012fstatymo nuostatas, \u012ftvirtina kompetencijos\u2013kompetencijos doktrin\u0105 Lietuvoje \u012fstatyminiu lygmeniu. Pa\u017eym\u0117tina, kad kompetencijos-kompetencijos klausimams yra svarbi ir Niujorko konvencijos 2 straipsnio 3 dalis<\/strong>, \u012fpareigojanti teism\u0105 nukreipti \u0161alis \u012f arbitra\u017e\u0105, nebent arbitra\u017einis susitarimas yra ai\u0161kiai negaliojantis, neveikiantis ar ne\u012fgyvendinamas.<\/p>\n\n\n\n

Kartu diskusijos dalyviai sutar\u0117, kad KA\u012e \u012ftvirtinus Lietuvos teis\u0117je kompetencijos-kompetencijos doktrin\u0105, jos formavimas yra visi\u0161kai priklausomas nuo nacionalini\u0173 teism\u0173. Pavyzd\u017eiui, vienas pirm\u0173j\u0173 kompetencijos\u2013kompetencijos doktrinos pamin\u0117jim\u0173 Lietuvos teism\u0173 praktikoje pasirod\u0117 dar 2004 m., kuomet Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo buvo konstatuota, jog esant arbitra\u017einiam susitarimui pirmiausia pats arbitra\u017eo teismas turi spr\u0119sti d\u0117l savo jurisdikcijos. V\u0117liau teism\u0173 praktika pl\u0117tojosi ir net l\u0117m\u0117 tam tikrus pasikeitimus pa\u010diame KA\u012e, kuomet jis 2012 m. buvo per\u017ei\u016brimas.<\/p>\n\n\n\n

Diskusijose taip pat akcentuotas ka\u0161t\u0173 aspektas: nors arbitra\u017ee jurisdikcijos klausim\u0173 sprendimas gali b\u016bti brangesnis \u0161alims, nacionalini\u0173 teism\u0173 darbas finansuojamas valstyb\u0117s l\u0117\u0161omis. Tod\u0117l, kaip pa\u017eym\u0117jo vienas i\u0161 diskusijos dalyvi\u0173, valstybei gali b\u016bti ekonomi\u0161kai pagr\u012fsta suteikti daugiau gali\u0173 arbitra\u017eui, juolab, kad galutin\u0117 teismo per\u017ei\u016bra vis tiek lieka \u012fmanoma pagal KA\u012e 50 straipsn\u012f<\/strong>.<\/p>\n\n\n\n

Kalbant apie nacionalini\u0173 teism\u0173 pagalb\u0105 arbitra\u017eui, KA\u012e numato, kad j\u0105 teikia Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas \u2013 tai apima laikin\u0105sias apsaugos priemones, \u012frodym\u0173 i\u0161reikalavim\u0105 ir kt. Diskusijoje pasteb\u0117ta, kad arbitra\u017eo sprendim\u0173 per\u017ei\u016bra kartais kelia klausim\u0173, kiek ji laikytina \u201epagalba\u201c arbitra\u017eui, o kiek \u2013 savaranki\u0161ka teism\u0173 kontrol\u0117s funkcija.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure><\/div>\n\n\n\n

Praktikoje da\u017eniausiai pra\u0161oma taikyti laikin\u0105sias apsaugos priemones b\u016bsimo sprendimo \u012fvykdymui u\u017etikrinti. Per pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f identifikuota apie 45 bylos, i\u0161 kuri\u0173 apie 20 nagrin\u0117jo Lietuvos apeliacinis teismas, o likusias \u2013 Vilniaus apygardos teismas. Tai rodo, kad \u0161ie atvejai n\u0117ra da\u017eni, o KA\u012e ir CPK nuostatos pakankamai ai\u0161kiai reglamentuoja j\u0173 taikym\u0105.<\/p>\n\n\n\n

KA\u012e numato, kad laikinosios apsaugos priemon\u0117s gali b\u016bti taikomos nepriklausomai nuo arbitra\u017eo vietos. Nors praktikoje pasitaik\u0117 atvej\u0173, kai teismai atsisak\u0117 jas taikyti d\u0117l arbitra\u017eo vietos u\u017esienyje ar d\u0117l to, kad atsakovas neturi turto nei Lietuvoje, nei ES, tokie sprendimai vertinti kaip i\u0161imtiniai ir neatitinkantys bendros proarbitra\u017ein\u0117s krypties. Pabr\u0117\u017eta ir tai, kad laikinosios apsaugos priemon\u0117s gali b\u016bti skiriamos dar neprasid\u0117jus arbitra\u017eo procesui. Taigi, Lietuvos teismai netur\u0117t\u0173 vertinti nei arbitra\u017eo vietos, nei turto buvimo vietos kaip ribojan\u010di\u0173 kriterij\u0173, tod\u0117l tikimasi, kad nukrypimai, tokie kaip 2022 m. Lietuvos apeliacinio teismo vienoje i\u0161 nutar\u010di\u0173, bus vertinami kriti\u0161kai.<\/p>\n\n\n\n

Bene daugiausia diskusij\u0173 suk\u0117l\u0117 klausimas, ar nacionaliniai teismai gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti arbitra\u017eo teismui kreiptis \u012f Europos S\u0105jungos Teisingumo teism\u0105 (ESTT) d\u0117l prejudicinio klausimo.<\/p>\n\n\n\n

Pasteb\u0117ta, kad \u0161iuo metu ESTT tokios galimyb\u0117s arbitra\u017eui nesuteikia, nors arbitra\u017eo teismams neretai tenka taikyti ES teis\u0119, o netinkamas jos taikymas gali lemti arbitra\u017einio sprendimo panaikinim\u0105. ESTT praktikoje, ypa\u010d vartotoj\u0173 ir konkurencijos bylose, akcentuojamas vie\u0161asis interesas u\u017etikrinti vienod\u0105 ES teis\u0117s taikym\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Kai kurios valstyb\u0117s ie\u0161ko sprendim\u0173. Pavyzd\u017eiui, Danijoje \u012ftvirtintas modelis, leid\u017eiantis arbitra\u017eo teismui kreiptis \u012f nacionalin\u012f teism\u0105, o \u0161iam \u2013 arbitra\u017eo teismo vardu pra\u0161yti prejudicinio i\u0161ai\u0161kinimo. Praktikoje \u0161is mechanizmas dar nei\u0161bandytas. Austrijoje nagrin\u0117jama byla, kurioje arbitra\u017eo teismas pra\u0161o nacionalinio teismo kreiptis \u012f ESTT \u201e\u012frodym\u0173 rinkimo\u201c pagrindu \u2013 teis\u0117s taikymo klausimus traktuojant kaip faktus, d\u0117l kuri\u0173 gali b\u016bti reikalinga teismo pagalba. Kol kas neai\u0161ku, kaip \u0161\u012f model\u012f vertins tiek Austrijos teismai, tiek pats ESTT.<\/p>\n\n\n\n

Pa\u017eym\u0117ta, kad jei ESTT leid\u017eia nacionaliniams teismams kreiptis tik sprendim\u0173 panaikinimo ar vykdymo stadijoje, tai riboja ES teis\u0117s vienod\u0105 taikym\u0105 ir apsunkina arbitra\u017eo proceso dalyvi\u0173 pad\u0117t\u012f. Arbitra\u017eo teismai vis tiek turi taikyti ES teis\u0119, tod\u0117l, atsisakius prejudicinio dialogo, jie priversti tai daryti \u201esavo interpretacija\u201c. D\u0117l to diskusijoje akcentuota, kad ESTT tur\u0117t\u0173 b\u016bti atviresnis prejudiciniams klausimams, kylantiems arbitra\u017eo bylose, siekiant u\u017etikrinti nuosekl\u0173 ES teis\u0117s taikym\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Antrojoje renginio dalyje vyko diskusija apie arbitra\u017eo sprendim\u0173 gin\u010dijimo, pripa\u017einimo ir vykdymo problematik\u0105. Diskusijos dalyviai prof. habil. dr. Vytautas Nekro\u0161ius, dr. Solveiga Vil\u010dinskait\u0117, Gediminas Dominas bei diskusijos moderatorius dr. Rimantas Simaitis dalijosi savo \u012f\u017evalgomis \u0161iais klausimais.<\/p>\n\n\n\n

Pirmiausia diskusijos dalyviai aptar\u0117 arbitra\u017eo sprendim\u0173 vykdymo problematik\u0105 ir vieningai pritar\u0117, kad i\u0161 trij\u0173 prie\u0161 tai nurodyt\u0173 sri\u010di\u0173, \u0161ioje srityje kyla ma\u017eiausiai problem\u0173. Diskusijos metu buvo pateikti \u012fsp\u016bdingi statistiniai duomenys \u2013 vos 1 procentas arbitra\u017eo sprendim\u0173 pasiekia antstolius ir reikalauja priverstinio vykdymo veiksm\u0173, o tai rei\u0161kia, kad net 99 procentai arbitra\u017eo sprendim\u0173 yra \u012fvykdomi savanori\u0161kai. Diskusijos dalyviai, be kita ko, teigiamai \u012fvertino KA\u012e 41 str., kuris reglamentuoja arbitra\u017eo teismo sprendimo \u012fsiteis\u0117jim\u0105 ir vykdym\u0105. Be to, antrosios dalies metu taip pat buvo gilintasi \u012f teis\u0117jo ir arbitro vaidmenis, j\u0173 skirtumus ir pana\u0161umus, bei kas tur\u0117t\u0173 tur\u0117ti galimyb\u0119 ai\u0161kinti arbitra\u017eo teismo sprendim\u0105. Nors diskusijos dalyviai pilnai vieningos nuomon\u0117s netur\u0117jo, ta\u010diau buvo nurodyta, kad arbitra\u017eo teismo sprendimus tur\u0117ti ai\u0161kinti tas kas j\u012f pri\u0117m\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Kitas probleminis aspektas, kuris buvo aptariamas antrojoje renginio dalyje \u2013 arbitra\u017eo sprendim\u0173 panaikinimas. Diskusijos dalyviai nurod\u0117, kad arbitra\u017eo sprendimo panaikinimas turi b\u016bti suprantamas kaip gyvyb\u0117s medis Lietuvos teis\u0117je, nes tai yra galimyb\u0117 kontroliuoti, kad arbitra\u017eo proceso metu b\u016bt\u0173 u\u017etikrinti pamatiniai principai. Veiksminga ir realiai prieinama arbitra\u017eo sprendim\u0173 panaikinimo proced\u016bra stiprina arbitra\u017eo autoritet\u0105 ir patikimum\u0105. Ji leid\u017eia i\u0161vengti situacij\u0173, kokia, pavyzd\u017eiui, buvo ilg\u0105 laik\u0105 matoma Latvijoje, kai arbitra\u017eo sprendimo panaikinimas nebuvo \u012fmanomas, o pati arbitra\u017eo s\u0105voka \u0117m\u0117 sietis su nuolatiniu piktnaud\u017eiavimu (Latvijoje vienu metu egzistavo vir\u0161 200 arbitra\u017eo institucij\u0173, o da\u017enu atveju Lietuvos teismai atsisakydavo pripa\u017einti toki\u0173 neskaidri\u0173 institucij\u0173 sprendimus). Diskusijos eigoje, dalyviai aptar\u0117 Lietuvos teism\u0173 praktikos tendencijas ir nurod\u0117, kad Lietuvoje turime apie 60 teisme apsk\u0173st\u0173 arbitra\u017eo sprendim\u0173, i\u0161 kuri\u0173 panaikinta 12. Taip pat, diskusijos metu buvo aptarta vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 gin\u010d\u0173 nagrin\u0117jimo arbitra\u017ee problematika ir ar tikrai tai yra arbitruotinumo klausimas. Diskusijos dalyviai, be kita ko, pri\u0117jo prie i\u0161vados, kad valstyb\u0117s kontrol\u0117 arbitra\u017eo procesuose turi egzistuoti, ta\u010diau ji turi b\u016bti labai subalansuota.<\/p>\n\n\n\n

Galiausiai, diskusijoje buvo aptarta arbitra\u017eo sprendim\u0173 pripa\u017einimo problematika. Diskusijos dalyviai nurod\u0117, kad \u0161ios srities problematika bene labiausiai yra susijusi su \u0161i\u0105 dien\u0105 pasaulyje vykstan\u010diais \u012fvykiais. Pa\u017eym\u0117tina, kad labai didel\u0119 \u012ftak\u0105 arbitra\u017eo sprendim\u0173 pripa\u017einimo problematikai daro geopolitinis kontekstas, nes d\u0117l jo yra paskelbiamos vis naujos sankcijos, kurios daro tiesiogin\u0119 \u012ftak\u0105 tam tikr\u0173 arbitra\u017eo sprendim\u0173 pripa\u017einimui. Diskusijoje taip pat buvo pa\u017eym\u0117ta, kad pagrindin\u012f vaidmen\u012f arbitra\u017eo sprendim\u0173 pripa\u017einime Lietuvoje u\u017eima Lietuvos apeliacinis teismas. Be kita ko, diskusijos dalyviai u\u017esimin\u0117, kad egzistuoja specialus gidas teis\u0117jams, kuris nurodo, kaip reik\u0117t\u0173 ai\u0161kinti dispozityvias s\u0105vokas tokias kaip vie\u0161oji tvarka, kurios savo esme negali b\u016bti ai\u0161kinamos ple\u010diamai. Atskirai buvo i\u0161skirtas a\u0161tuonioliktasis Europos S\u0105jungos sankcij\u0173 paketas, kuris atskirai kalba apie investicin\u012f arbitra\u017e\u0105 bei sankcionuot\u0173 asmen\u0173 galimybes pripa\u017einti ir pra\u0161yti vykdyti arbitra\u017eo sprendimus.<\/p>\n\n\n\n

Apibendrinant, konferencija sub\u016br\u0117 teis\u0117jus, arbitrus ir advokatus bendrai diskusijai apie teism\u0173 ir arbitra\u017eo s\u0105veik\u0105, arbitra\u017eo sprendim\u0173 vykdym\u0105, panaikinim\u0105 ir pripa\u017einim\u0105. Pirmojoje renginio dalyje d\u0117mesys skirtas kompetencijos-kompetencijos doktrinai ir jos taikymo i\u0161\u0161\u016bkiams Lietuvoje. Diskusijos dalyviai, be kita ko, aptar\u0117 Lietuvos teisinio reguliavimo atitikt\u012f tarptautiniams standartams, teism\u0173 praktikos raid\u0105 bei ribas tarp teism\u0173 ir arbitra\u017eo funkcij\u0173. Antrojoje renginio dalyje diskutuota apie arbitra\u017eo sprendim\u0173 vykdym\u0105, panaikinim\u0105 ir pripa\u017einim\u0105, akcentuojant ger\u0105j\u0105 Lietuvos praktik\u0105, gr\u0117smes ir geopolitin\u012f kontekst\u0105 \u2013 nuo itin auk\u0161to savanori\u0161ko arbitra\u017eo sprendim\u0173 \u012fvykdymo procento iki sud\u0117tingesni\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173, susijusi\u0173 su sankcijomis ir vie\u0161osios tvarkos samprata.<\/p>\n\n\n\n

Tekst\u0105 pareng\u0117 Gabriel\u0117 Jonu\u0161ait\u0117 ir Liudas Tauperis, Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakulteto 5 kurso studentai<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Pra\u0117jusi\u0105 savait\u0119 Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakultete \u012fvyko Lietuvos advokat\u016bros, Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo ir Teis\u0117s fakulteto organizuota konferencija-diskusija, skirta teism\u0173 ir arbitra\u017eo s\u0105veikai. \u0160i konferencija yra viena i\u0161 pirm\u0173j\u0173 iniciatyv\u0173, kuria pavyko suburti \u012f vien\u0105 rengin\u012f arbitr\u0173, teis\u0117j\u0173 ir advokat\u0173 bendruomen\u0119, siekiant i\u0161samiau aptarti probleminius teism\u0173 ir arbitra\u017eo klausimus. Pirmojoje Konferencijos dalyje, skirtoje kompetencijos-kompetencijos doktrinai ir …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":51405,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[27,116],"tags":[123,203,269,97,49],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/51404"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=51404"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/51404\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":51407,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/51404\/revisions\/51407"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/51405"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=51404"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=51404"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=51404"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}