{"id":51341,"date":"2025-11-26T18:37:29","date_gmt":"2025-11-26T15:37:29","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=51341"},"modified":"2025-11-26T18:37:31","modified_gmt":"2025-11-26T15:37:31","slug":"a-medvedevaite-konstitucijos-ribos-es-teises-virsenybes-kontekste-c-713-23-sprendimo-reiksme-tos-pacios-lyties-santuoku-pripazinimui-es-valstybese-narese","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2025\/11\/26\/a-medvedevaite-konstitucijos-ribos-es-teises-virsenybes-kontekste-c-713-23-sprendimo-reiksme-tos-pacios-lyties-santuoku-pripazinimui-es-valstybese-narese\/","title":{"rendered":"A. Medvedevait\u0117. Konstitucijos ribos ES teis\u0117s vir\u0161enyb\u0117s kontekste: C-713\/23 sprendimo reik\u0161m\u0117 tos pa\u010dios lyties santuok\u0173 pripa\u017einimui ES valstyb\u0117se nar\u0117se"},"content":{"rendered":"\n

2025 m. lapkri\u010dio 25 d. Europos S\u0105jungos Teisingumo Teismas (ESTT) pri\u0117m\u0117 sprendim\u0105<\/a> d\u0117l Vokietijoje sudarytos tos pa\u010dios lyties asmen\u0173 santuokos pripa\u017einimo Lenkijoje. \u0160iame kontekste buvo nagrin\u0117jama byla, kurioje du Lenkijos pilie\u010diai \u2013 2018 m. Vokietijoje – susituok\u0119 ir ketin\u0119 gyventi Lenkijoje kaip susituokusi pora \u2013 pra\u0161\u0117, kad j\u0173 santuoka b\u016bt\u0173 \u012fra\u0161yta \u012f Lenkijos civilin\u0117s b\u016bkl\u0117s akt\u0173 registr\u0105. Lenkijos civilin\u0117s b\u016bkl\u0117s registras atsisak\u0117 atlikti \u0161\u012f \u012fra\u0161ym\u0105, motyvuodamas tuo, kad pagal Lenkijoje galiojan\u010di\u0105 teis\u0119 ir Konstitucijoje \u012ftvirtint\u0105 santuokos institut\u0105, tos pa\u010dios lyties asmen\u0173 sudaryta santuoka n\u0117ra leid\u017eiama. Kadangi toks atsisakymas gal\u0117jo riboti sutuoktini\u0173 teis\u0119 laisvai jud\u0117ti Europos S\u0105jungoje (ES) ir sudaryti kli\u016bt\u012f t\u0119sti \u0161eimos gyvenim\u0105 gr\u012f\u017eus \u012f kilm\u0117s valstyb\u0119, gin\u010das pasiek\u0117 Lenkijos vyriausi\u0105j\u012f administracin\u012f teism\u0105, kuris nusprend\u0117 kreiptis \u012f ESTT, siekdamas i\u0161siai\u0161kinti, ar toks nacionalini\u0173 institucij\u0173 atsisakymas yra suderinamas su ES teise.<\/p>\n\n\n\n

Nagrin\u0117damas byl\u0105 ESTT pirmiausia pabr\u0117\u017e\u0117, kad santuokos institutas, \u012fskaitant jos apibr\u0117\u017eim\u0105 ir sudarymo s\u0105lygas, i\u0161 ties\u0173 priklauso valstybi\u0173 nari\u0173 kompetencijai. Vis d\u0117lto \u0161i kompetencija n\u0117ra absoliuti. Valstyb\u0117s nar\u0117s, \u012fgyvendindamos savo konstitucines ir \u012fstatymines nuostatas, privalo u\u017etikrinti ES teis\u0117s veiksmingum\u0105 ir negali priimti sprendim\u0173, kurie paneigt\u0173 ES Sutartyse \u012ftvirtintas teises, ypa\u010d ES pilie\u010di\u0173 teis\u0119 laisvai jud\u0117ti ir apsigyventi kitoje valstyb\u0117je nar\u0117je. Teismas akcentavo, kad ES pilie\u010diai, teis\u0117tai \u012fregistrav\u0119 santuok\u0105 kitoje valstyb\u0117je, turi pagr\u012fst\u0105 l\u016bkest\u012f, jog gr\u012f\u017e\u0119 \u012f savo kilm\u0117s valstyb\u0119 jie gal\u0117s naudotis \u0161iuo statusu be kli\u016b\u010di\u0173, kurios fakti\u0161kai panaikint\u0173 i\u0161 santuokos instituto kylan\u010dias teises ir pareigas.<\/p>\n\n\n\n

ESTT taip pat pa\u017eym\u0117jo, kad atsisakymas pripa\u017einti kitoje valstyb\u0117je teis\u0117tai sudaryt\u0105 tos pa\u010dios lyties asmen\u0173 santuok\u0105 lemia tai, jog tokie asmenys savo kilm\u0117s valstyb\u0117je traktuojami kaip nesusituok\u0119. Tokia situacija, ESTT vertinimu, gali sukelti rimt\u0173 administracini\u0173, profesini\u0173 ir asmenini\u0173 nepatogum\u0173 ir sudaryti reali\u0105 kli\u016bt\u012f naudotis SESV 21 straipsnyje \u012ftvirtinta laisvo jud\u0117jimo teise. Be to, toks atsisakymas kelia gr\u0117sm\u0119 Chartijos 7 straipsnyje garantuojamam privataus ir \u0161eimos gyvenimo gerbimui bei gali b\u016bti laikomas diskriminacija d\u0117l seksualin\u0117s orientacijos, draud\u017eiama pagal Chartijos 21 straipsnio 1 dal\u012f.  <\/p>\n\n\n\n

Galiausiai ESTT pabr\u0117\u017e\u0117, kad valstyb\u0117s nar\u0117s turi diskrecij\u0105 nustatyti konkre\u010di\u0105 u\u017esienyje sudarytos santuokos pripa\u017einimo proced\u016br\u0105, ta\u010diau \u0161i proced\u016bra privalo b\u016bti realiai prieinama, veiksminga ir nediskriminacin\u0117. Kitaip tariant, teisin\u0117 sistema turi u\u017etikrinti, kad santuoka, teis\u0117tai sudaryta kitoje valstyb\u0117je nar\u0117je, gal\u0117t\u0173 sukelti teisinius padarinius ir kilm\u0117s valstyb\u0117je, neliekant joki\u0173 kli\u016b\u010di\u0173, susijusi\u0173 su sutuoktini\u0173 lytimi. Kitu atveju b\u016bt\u0173 pa\u017eeista ne tik ES teis\u0117s vir\u0161enyb\u0117, nediskriminavimo principas ir sudaryta kli\u016btis naudotis ES teis\u0117je garantuotomis teis\u0117mis.<\/p>\n\n\n\n

Svarbu atkreipti d\u0117mes\u012f, kad bylos esm\u0117 n\u0117ra valstybi\u0173 nari\u0173 pareiga nacionalin\u0117je teis\u0117je \u012fteisinti tos pa\u010dios lyties asmen\u0173 santuokas \u2013 tokia teis\u0117k\u016bros kompetencija ir toliau i\u0161lieka pa\u010di\u0173 valstybi\u0173 dispozicijoje. Aptariamoje byloje ESTT sprend\u0117 visai kit\u0105 klausim\u0105 \u2013 ar valstyb\u0117 nar\u0117 gali atsisakyti pripa\u017einti kitoje Europos S\u0105jungos valstyb\u0117je nar\u0117je teis\u0117tai sudaryt\u0105 santuok\u0105 d\u0117l jos neatitikties valstyb\u0117s nares Konstitucijai, net jeigu toks atsisakymas riboja ES teis\u0117je \u012ftvirtintas teises. Teismo atsakymas buvo nedviprasmi\u0161kas \u2013 tokia santuoka turi b\u016bti pripa\u017e\u012fstama tiek, kiek to b\u016btina tam, kad ES pilie\u010diai gal\u0117t\u0173 gr\u012f\u017eti \u012f savo kilm\u0117s valstyb\u0119 nepaneigiant j\u0173 \u012fgyto santuokinio statuso ir netrukdant veiksmingai naudotis jud\u0117jimo laisve.<\/p>\n\n\n\n

ESTT nustatyta pareiga pripa\u017einti kitoje valstyb\u0117je nar\u0117je sudaryt\u0105 tos pa\u010dios lyties asmen\u0173 santuok\u0105 atskleid\u017eia tipin\u0119 ES valstybi\u0173 nari\u0173 konstitucin\u0117s teis\u0117s ir ES teis\u0117s kolizij\u0105, kai ES teis\u0117je \u012ftvirtintas pagrindini\u0173 teisi\u0173 apsaugos standartas yra platesnis nei tas, kuris yra garantuojamas pagal ES valstybi\u0173 nari\u0173 konstitucijas. Tokia kolizija i\u0161ry\u0161k\u0117jo ir aptariamos bylos kontekste. Valstybi\u0173, toki\u0173 kaip Lietuva, Lenkija, Slovakija ar Latvija, konstitucin\u0117s normos, siejan\u010dias santuokos institut\u0105 su vyro ir moters s\u0105junga, savaime neu\u017etikrina tokios apimties apsaugos, kokios reikalauja ES teis\u0117, kai pilie\u010diai teis\u0117tai \u012fgyja santuokin\u012f status\u0105 kitoje valstyb\u0117je nar\u0117je. Vis d\u0117lto, kaip matyti i\u0161 ESTT sprendimo, teismas laikosi pozicijos, kad nacionalin\u0117s konstitucin\u0117s nuostatos negali b\u016bti taikoma taip, kad u\u017ekirst\u0173 keli\u0105 u\u017esienyje sudarytos santuokos teisiniam poveikiui kilm\u0117s valstyb\u0117je, nes toks taikymas b\u016bt\u0173 nesuderinamas su veiksmingu ES teis\u0117s vir\u0161enyb\u0119 bei ES teis\u0117je \u012ftvirtint\u0173 teisi\u0173 \u012fgyvendinimu, ypa\u010d su laisvo jud\u0117jimo ir teis\u0119 gyventi \u012fprast\u0105 \u0161eimos gyvenim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Tokio pob\u016bd\u017eio kolizijos n\u0117ra naujas rei\u0161kinys ESTT jurisprudencijoje. Pana\u0161ios situacijos buvo nagrin\u0117tos ir ankstesn\u0117se bylose, kuriose ES teis\u0117, nustatydama auk\u0161tesn\u012f pagrindini\u0173 teisi\u0173 apsaugos standart\u0105, apribojo nacionalin\u0117s konstitucin\u0117s teis\u0117s taikym\u0105 tiek, kiek jis trukd\u0117 u\u017etikrinti ES teis\u0117s veiksmingum\u0105. Pavyzd\u017eiui, ESTT byloje Kreil (C-285\/98)<\/a> konstatavo, kad Direktyva 76\/207\/EEB d\u0117l vienodo po\u017ei\u016brio \u012f vyrus ir moteris principo \u012fgyvendinimo profesin\u0117se socialin\u0117s apsaugos sistemose prie\u0161tarauja Vokietijos Konstitucijoje galiojusiai nuostatai, kuri sistemingai draud\u0117 moterims eiti karines pareigas, susijusias su ginkluot\u0117s naudojimu. Teismas pa\u017eym\u0117jo, kad toks absoliutus draudimas negali b\u016bti pateisinamas nei valstyb\u0117s Konstitucija, nei valstybi\u0173 nari\u0173 diskrecija gynybos srityje, nes jis neatitinka Direktyva 76\/207\/EEB \u012ftvirtinto ly\u010di\u0173 lygyb\u0117s standarto.<\/p>\n\n\n\n

Taigi, kaip rodo ESTT praktika, nacionalin\u0117se ES valstybi\u0173 nari\u0173 konstitucijose \u012ftvirtintas \u017eemesnio lygio pagrindini\u0173 teisi\u0173 ir laisvi\u0173 apsaugos standartas negali b\u016bti laikomas leistinu pagrindu nukrypti nuo ES teis\u0117s auk\u0161tesnio pagrindini\u0173 teisi\u0173 ir laisvi\u0173 apsaugos lygio. ES teis\u0117s vir\u0161enyb\u0117s principas lemia, jog atsiradus kolizijai, prioritetas suteikiamas tam standartui, kuris u\u017etikrina ES Sutartyse \u012ftvirtint\u0173 teisi\u0173 veiksmingum\u0105. Toks po\u017ei\u016bris leid\u017eia i\u0161laikyti vienod\u0105 ir nedalom\u0105 ES pilie\u010di\u0173 teisi\u0173 apsaug\u0105 visoje ES. Vis d\u0117lto \u010dia kyla jautrus klausimas \u2013 ar tokiu b\u016bdu n\u0117ra per\u017eiangomos ribos tarp ES teis\u0117s vir\u0161enyb\u0117s u\u017etikrinimo ir valstybi\u0173 nari\u0173 konstitucin\u0117s autonomijos?<\/p>\n\n\n\n

Ta\u010diau Teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai pabr\u0117\u017eia, kad nacionalin\u0117 konstitucin\u0117 tapatyb\u0117, saugoma pagal ESS 4 straipsnio 2 dal\u012f, negali b\u016bti ai\u0161kinama taip pla\u010diai, kad leist\u0173 paneigti pa\u010di\u0173 Sutar\u010di\u0173 suteiktas teises. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties, nacionalin\u0117s konstitucin\u0117s nuostatos negali b\u016bti naudojamos kaip argumentas atsisakyti pripa\u017einti santuokin\u012f status\u0105, teis\u0117tai \u012fgyt\u0105 kitoje valstyb\u0117je nar\u0117je, jeigu toks nepripa\u017einimas suma\u017eint\u0173 ES teis\u0117s suteikiam\u0173 teisi\u0173 apsaugos lyg\u012f arba sukelt\u0173 kli\u016bt\u012f j\u0173 veiksmingam \u012fgyvendinimui. Kitaip tariant, ESTT nevykdo intervencijos \u012f ES valstybi\u0173 nari\u0173 konstitucijas, o u\u017etikrina, jog neb\u016bt\u0173 pa\u017eeistos ES teis\u0117s integralumas ir ESS 2 straipsnyje \u012ftvirtint\u0173 vertybi\u0173 apsauga visoje ES.<\/p>\n\n\n\n

Vis d\u0117lto \u0161io sprendimo implikacijos nacionalinei konstitucinei sistemai nei\u0161vengiamai i\u0161lieka atviros. Remiantis ES teis\u0117s vir\u0161enyb\u0119, prioritetas yra suteikiamas ES teis\u0117s apsaugos lygiui ir \u012fpareigoja pripa\u017einti kitoje valstyb\u0117je nar\u0117je sudarytos santuokos teisin\u012f poveik\u012f, ta\u010diau neatsako \u012f klausim\u0105, kaip valstyb\u0117s nar\u0117s tur\u0117s prakti\u0161kai suderinti \u0161i\u0105 pareig\u0105 su konstitucin\u0117mis nuostatomis, kurios santuok\u0105 supranta grie\u017etai heteroseksualiai. Tokiu b\u016bdu susidaro paradoksali situacija \u2013 valstyb\u0117 turi pripa\u017einti tos pa\u010dios lyties asmen\u0173 santuokin\u012f status\u0105 kaip teisi\u0161kai galiojant\u012f pagal ES teis\u0119, nors tas pats statusas, vertinant nacionalin\u0117s Konstitucijos tekst\u0105, b\u016bt\u0173 laikomas antikonstituciniu.<\/p>\n\n\n\n

Akvil\u0117 Medvedevait\u0117 yra VU Teis\u0117s fakulteto Privatin\u0117s teis\u0117s katedros doktorant\u0117<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

2025 m. lapkri\u010dio 25 d. Europos S\u0105jungos Teisingumo Teismas (ESTT) pri\u0117m\u0117 sprendim\u0105 d\u0117l Vokietijoje sudarytos tos pa\u010dios lyties asmen\u0173 santuokos pripa\u017einimo Lenkijoje. \u0160iame kontekste buvo nagrin\u0117jama byla, kurioje du Lenkijos pilie\u010diai \u2013 2018 m. Vokietijoje – susituok\u0119 ir ketin\u0119 gyventi Lenkijoje kaip susituokusi pora \u2013 pra\u0161\u0117, kad j\u0173 santuoka b\u016bt\u0173 \u012fra\u0161yta \u012f Lenkijos civilin\u0117s b\u016bkl\u0117s …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":49265,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[109,108,312,3550],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/51341"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=51341"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/51341\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":51342,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/51341\/revisions\/51342"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/49265"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=51341"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=51341"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=51341"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}