{"id":51200,"date":"2025-11-12T19:37:27","date_gmt":"2025-11-12T16:37:27","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=51200"},"modified":"2025-11-12T19:37:28","modified_gmt":"2025-11-12T16:37:28","slug":"ateities-energija-kur-slypi-galios-saltiniai-sauleje-vejyje-ar-istatymuose","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2025\/11\/12\/ateities-energija-kur-slypi-galios-saltiniai-sauleje-vejyje-ar-istatymuose\/","title":{"rendered":"Ateities energija: kur slypi galios \u0161altiniai \u2013 saul\u0117je, v\u0117jyje ar \u012fstatymuose?"},"content":{"rendered":"\n

Atsinaujinan\u010diosios energijos pl\u0117tra pasaulyje \u012fgauna nereg\u0117t\u0105 pagreit\u012f \u2013 ta\u010diau net ir \u0161is augimas dar nepakankamas siekiant klimato tiksl\u0173. Tarptautin\u0117 energetikos agent\u016bra prognozuoja, kad iki 2030 m. pasauliniai atsinaujinan\u010diosios energijos paj\u0117gumai bus 2,6 karto didesni nei 2022 m., ta\u010diau Jungtini\u0173 Taut\u0173 klimato kaitos konferencijoje (COP28) prisiimtas \u012fsipareigojimas \u2013 patrigubinti atsinaujinan\u010di\u0173j\u0173 i\u0161tekli\u0173 energijos kiek\u012f iki 11,2 TW \u2013 nebus pasiektas. Remiantis Lietuvos energetikos agent\u016bros duomenimis, saul\u0117s ir v\u0117jo elektrin\u0117s \u0161iais metais jau pagamino 61 proc. viso Lietuvoje suvartotos elektros energijos kiekio. Nuo 2021 iki 2025 m. saul\u0117s elektrini\u0173 galia padid\u0117jo beveik 11 kart\u0173, o v\u0117jo elektrini\u0173 \u2013 4 kartus. Tai leido daugiau elektros gaminti Lietuvoje, ma\u017einti priklausomyb\u0119 nuo importo i\u0161 u\u017esienio valstybi\u0173 ir stiprinti energetin\u012f saugum\u0105 \u2013 svarb\u0173 nacionalinio saugumo komponent\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Augant \u017ealiosios energijos gamybai, vis svarbesnis tampa teisinis reguliavimas, kuris gali b\u016bti ir pa\u017eangos variklis, bet kartu ir stabdis. \u201eTeis\u0117 gali b\u016bti transformuojantis instrumentas \u2013 palaikantis novatori\u0161kus sprendimus, kurie kei\u010dia visuomen\u0119 ir ekonomik\u0105. Be to, pati teis\u0117 gali b\u016bti inovatyvi\u201c, \u2013 teigia profesor\u0117 Alexandra Arag\u00e3o, Koimbros universiteto mokslinink\u0117 ir JT Darnaus vystymosi tiksl\u0173 ambasador\u0117. Savo \u012f\u017evalgomis profesor\u0117 dalinsis lapkri\u010dio 20\u201321 d. Vilniaus universitete (VU) vyksian\u010dioje tarptautin\u0117je konferencijoje \u201eSustainability, Digitalization, and Energy: In Dubio Pro Futura<\/a>\u201c.<\/p>\n\n\n\n

Tvarios energetikos transformacija glaud\u017eiai susijusi su teis\u0117s vaidmeniu ir Europos S\u0105jungos (ES) pastangomis kurti veiksming\u0105 reguliavim\u0105. 2023 m. priimta Direktyva (ES) 2023\/2413 (RED III) dar labiau padidino ambicingus atsinaujinan\u010di\u0173j\u0173 energijos i\u0161tekli\u0173 diegimo tikslus ir numat\u0117 naujas priemones spartesniam \u0161i\u0173 tiksl\u0173 \u012fgyvendinimui. \u201eIlgai trunkantis ir nenusp\u0117jamas leidim\u0173 i\u0161davimas laikomas rimta problema. Proced\u016br\u0173 spartinimui Europos S\u0105junga skiria daug d\u0117mesio ir net \u012fpareigoja valstybes nares taikyti pa\u010dias skubiausias administracines bei teismines proced\u016bras\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia VU Teis\u0117s fakulteto prodekan\u0117 mokslui prof. Jurgita Pau\u017eait\u0117-Kulvinskien\u0117.<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Prof. Jurgita Pau\u017eait\u0117-Kulvinskien\u0117<\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n\n

Viena RED III inovacij\u0173 \u2013 paspartintos atsinaujinan\u010di\u0173j\u0173 i\u0161tekli\u0173 energijos pl\u0117tros zon\u0173 nustatymas. Pl\u0117tros zonos patrauklios tuo, kad j\u0173 ribose nustatomi prakti\u0161kai dvigubai trumpesni leidim\u0173 i\u0161davimo terminai. Pagal direktyvos nuostatas, visai zonai atliekamas strateginis pasekmi\u0173 aplinkai vertinimas, taip sudarant galimybes nerengti poveikio aplinkai vertinim\u0173 atskiroms elektrin\u0117ms. Pana\u0161us principas taikomas ir u\u017e Atlanto \u2013 Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose nuo 2012 m. yra vadinamosios saul\u0117s energijos zonos (angl. Solar Energy Zones<\/em>), skirtos spartesniam dideli\u0173 saul\u0117s energetikos projekt\u0173 vystymui. Vis d\u0117lto, prie\u0161ingai nei Europoje, \u0161ios zonos nustatomos valstybin\u0117je (federalin\u0117je) \u017eem\u0117je, tod\u0117l j\u0173 taikymo mastas ir teisinis reguliavimas yra gerokai siauresnis.<\/p>\n\n\n\n

Lietuvoje \u0161ias pl\u0117tros zonas iki 2026 m. vasario 21 d. turi patvirtinti energetikos ministras. Pasak teisinink\u0117s dr. Ledos \u017dilinskien\u0117s, \u012fstatymas ai\u0161kiai \u012ftvirtina, kad pl\u0117tros zon\u0173 planas n\u0117ra teritorij\u0173 planavimo dokumentas, tod\u0117l netaikoma svarstymo su visuomene tvarka. Vis d\u0117lto n\u0117ra ai\u0161kiai apibr\u0117\u017eta, kokias proced\u016brines teises planavimo metu tur\u0117s \u017eem\u0117s savininkai ir vietos bendruomen\u0117s. Mokslinio interviu metu taip pat i\u0161ry\u0161k\u0117jo verslo nuog\u0105stavimai d\u0117l galimo pl\u0117tros ribojimo u\u017e zon\u0173 rib\u0173. \u201eSvarbu suprasti, kad leidim\u0173 i\u0161davimas pl\u0117tros zonose yra spartesnis, ta\u010diau veikla gali b\u016bti vykdoma ir u\u017e j\u0173 rib\u0173. Verslo atstovai taip pat pa\u017eymi, kad \u012ftraukimas \u012f pl\u0117tros zonas gali didinti nekilnojamojo turto kainas\u201c, \u2013 teigia dr. L. \u017dilinskien\u0117. Tod\u0117l labai svarbu, kad pl\u0117tros zon\u0173 tvirtinimo procesas netapt\u0173 kli\u016btimi atskiriems atsinaujinan\u010diosios energijos projektams.<\/p>\n\n\n\n

Kai vieni d\u017eiaugiasi spartinimu, kiti kritikuoja ES d\u0117l atsitraukimo nuo aplinkosaugini\u0173 ir tvarumo tiksl\u0173. Tam, kad b\u016bt\u0173 galima priimti subalansuotus sprendimus, mokslininkai vis da\u017eniau pasitelkia energijos trilemos metod\u0105, kuriuo siekiama rasti pusiausvyr\u0105 tarp trij\u0173 kertini\u0173 tiksl\u0173: energetinio saugumo, ekonominio prieinamumo ir aplinkosauginio tvarumo.<\/p>\n\n\n\n

Vis d\u0117lto energijos trilema neatspindi esamos tikrov\u0117s ir da\u017enai atrodo pernelyg supaprastinta. Pavyzd\u017eiui, energetinio saugumo tikslas yra toks platus ir daugiabriaunis, kad siekiant \u0161io tikslo i\u0161ry\u0161k\u0117ja vidiniai \u201esaugumas prie\u0161 saugum\u0105\u201c prie\u0161taravimai. Lietuvos pavyzdys tai puikiai iliustruoja \u2013 nors atsinaujinan\u010diosios energijos i\u0161tekli\u0173 pl\u0117tra siekiama energetinio saugumo (nenaudojamas i\u0161kastinis kuras, ma\u017einamas energijos importas), ta\u010diau 2022 m. nustatytas 2 GW sumin\u0117s galios ribojimas saul\u0117s elektrin\u0117ms buvo pateisintas energetinio saugumo (tinkl\u0173 apsaugos) sumetimais. Kaip teigia dr. L. \u017dilinskien\u0117, tai atskleid\u017eia paradoks\u0105: \u201eNet ir \u017ealioji energija gali tapti saugumo dilema \u2013 kai per didel\u0117 jos koncentracija kelia tinklo apkrovos rizikas. Kartu turi b\u016bti siekiama sprendim\u0173 ilgalaikiams energetinio saugumo tikslams pasiekti.\u201c<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Dr. Leda \u017dilinskien\u0117<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

Atsinaujinan\u010di\u0173j\u0173 energijos i\u0161tekli\u0173 pl\u0117tra n\u0117ra vien tik saul\u0117s ir v\u0117jo elektrin\u0117s, tod\u0117l svarbu kalb\u0117ti ir apie baterijas, ir apie vandenilio perspektyvas. Didel\u012f vaidmen\u012f vaidina skaitmenin\u0117 transformacija. Ta\u010diau svarbu nepamir\u0161ti, kad, kei\u010diantis technologijoms, i\u0161lieka tikslas u\u017etikrinti efektyv\u0173 teisi\u0173 gynim\u0105 teismuose.<\/p>\n\n\n\n

\u201eApie tai Vilniuje kalb\u0117s mokslininkai ir ekspertai i\u0161 8 \u0161ali\u0173. B\u016btent tod\u0117l Vilniaus universitetas lapkri\u010dio pabaigoje suburs ekspertus, kurie dalysis savo patirtimi\u201c, \u2013 sako teisinink\u0117 ir konferencijos \u201eSustainability, Digitalization and Energy: In Dubio Pro Futura<\/a>\u201c organizator\u0117 dr. L. \u00a0\u017dilinskien\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Kvie\u010diame prisijungti prie diskusijos ir kartu ie\u0161koti teisini\u0173 sprendim\u0173 d\u0117l ateities. Konferencija 2025 m. lapkri\u010dio 20\u201321 d. vyks Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakultete (Saul\u0117tekio al. 9). Konferencija yra nemokama ir vyks angl\u0173 kalba.<\/p>\n\n\n\n

Registracija (nemokama)<\/a><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Konferencija yra dalis projekto \u201eTeisin\u0117s sistemos akceleravimas skatinant per\u0117jim\u0105 prie atsinaujinan\u010di\u0173 i\u0161tekli\u0173 energijos \u2013 in dubio pro futura\u201c, kur\u012f finansuoja Lietuvos moksl\u0173 taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-PD-24-85.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Atsinaujinan\u010diosios energijos pl\u0117tra pasaulyje \u012fgauna nereg\u0117t\u0105 pagreit\u012f \u2013 ta\u010diau net ir \u0161is augimas dar nepakankamas siekiant klimato tiksl\u0173. Tarptautin\u0117 energetikos agent\u016bra prognozuoja, kad iki 2030 m. pasauliniai atsinaujinan\u010diosios energijos paj\u0117gumai bus 2,6 karto didesni nei 2022 m., ta\u010diau Jungtini\u0173 Taut\u0173 klimato kaitos konferencijoje (COP28) prisiimtas \u012fsipareigojimas \u2013 patrigubinti atsinaujinan\u010di\u0173j\u0173 i\u0161tekli\u0173 energijos kiek\u012f iki 11,2 TW …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":51201,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[27,116],"tags":[117,2567,263,49],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/51200"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=51200"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/51200\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":51204,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/51200\/revisions\/51204"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/51201"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=51200"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=51200"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=51200"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}