Rugs\u0117jo pabaigoje JAV prezidento Donaldo Trumpo pristatytas 20 punkt\u0173 Gazos taikos planas v\u0117l \u012f\u017eieb\u0117 vilt\u012f, kad konfliktas tarp Izraelio ir \u201eHamas\u201c bus u\u017ebaigtas. Tiesa, pirmasis bandymas suvaldyti \u0161i\u0105 2023 m. spalio 7 d. Artimuosiuose Rytuose \u012fsiplieskusi\u0105 situacij\u0105 buvo dar \u0161i\u0173 met\u0173 prad\u017eioje. Sausio 19 d. \u012fsigalioj\u0119s susitarimas d\u0117l paliaub\u0173 ir etapais suplanuot\u0173 \u012fkait\u0173 bei kalini\u0173 main\u0173 d\u0117l netinkamo \u012fsipareigojim\u0173 vykdymo buvo nutrauktas vienos i\u0161 pusi\u0173. Visgi antrajam bandymui sureguliuoti konflikt\u0105 regione 2025 m. spalio 10 d. oficialiai pritar\u0117 ir Izraelis, ir \u201eHamas\u201c. Save \u201eIslamo pasiprie\u0161inimo jud\u0117jimu\u201c vadinanti grupuot\u0117 sutiko paleisti \u201eokupacijos karo belaisvius\u201c (t. y. \u012fkaitus), pritar\u0117 Gazos Ruo\u017eo valdym\u0105 patik\u0117ti nepriklausomai Palestinos administracijai ir nurod\u0117, kad klausimai, susij\u0119 su Gazos ateitimi, tur\u0117s b\u016bti sprend\u017eiami vadovaujantis bendra nacionaline pozicija bei tarptautin\u0117mis rezoliucijomis ir teis\u0117s normomis [1].<\/p>\n\n\n\n
\u012esigaliojus D. Trumpo pasi\u016blytam planui, Izraelio kariuomen\u0117 prane\u0161\u0117 dalinai atitraukusi savo paj\u0117gas i\u0161 Gazos. Naujausiais duomenimis, Izraelis dar teb\u0117ra \u012fsitvirtin\u0119s ma\u017edaug 53 proc. teritorijos [2], kadangi \u012fvyko tik pirmoji i\u0161 trij\u0173 numatyt\u0173 kari\u0173 pasitraukimo fazi\u0173. \u201eHamas\u201c paleido likusius 20 gyv\u0173 \u012fkait\u0173, savo ruo\u017etu Izraelis i\u0161laisvino beveik 2000 palestinie\u010di\u0173 kalini\u0173, tarp j\u0173 \u2013 ir po 2023 m. spalio 7 d. \u012fvyki\u0173 sulaikytus asmenis. \u0160\u012f proces\u0105 Izraelyje besilank\u0119s JAV prezidentas u\u017ebaig\u0117 simboline fraze \u2013 \u201eThe war is over\u201c (\u201eKaras baigtas\u201c). Ta\u010diau, atsi\u017evelgiant \u012f platesn\u012f konflikto kontekst\u0105, regiono istorinius aspektus ir ankstesni\u0173 paliaub\u0173 \u017elugimo patirt\u012f, manytina, kad ilgalaik\u0117s taikos perspektyvos i\u0161lieka trapios.<\/p>\n\n\n\n
Konflikto kontekstas<\/em><\/p>\n\n\n\n 2023 m. spalio 7 d. \u012fvykdyta \u201eHamas\u201c grupuot\u0117s ataka devyni\u0173 milijon\u0173 gyventoj\u0173 turin\u010diai valstybei tapo tikra katastrofa \u2013 \u017euvo apie 1 200 \u017emoni\u0173 (tiek civili\u0173, tiek kari\u0173), o 251 asmuo buvo paimtas \u012fkaitais. Izraelio atsakas \u012f \u0161\u012f beprecedent\u012f \u012fvyk\u012f buvo \u017eaibi\u0161kas: ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu paskelb\u0117 tiksl\u0105 \u201esunaikinti \u201eHamas\u201c\u201c [4], po kurio prasid\u0117jo intensyv\u016bs Gazos Ruo\u017eo bombardavimai. Dvejus metus besit\u0119siantis ginkluotas konfliktas pasi\u017eym\u0117jo nuolatin\u0117mis Izraelio vykdytomis oro atakomis, humanitarin\u0117s pagalbos blokavimu ir \u201eHamas\u201c b\u016bstin\u0117s Katare atakavimu. Tuo pat metu \u201eHamas\u201c atstovai ne kart\u0105 kaltinti tuo, kad naudoja civilius kaip priedang\u0105 ir slepia karinius objektus tankiai apgyvendintose teritorijose, taip pa\u017eeisdami tarptautin\u0117s humanitarin\u0117s teis\u0117s normas.<\/p>\n\n\n\n Be to, papildomos \u012ftampos regione \u012fne\u0161\u0117 ir 2025 m. vasar\u0105 \u012fvykdyta Izraelio bei JAV ataka prie\u0161 Irano urano i\u0161teklius ir pastarojo atsakas \u2013 sm\u016bgiai Katare dislokuotoms JAV karin\u0117ms baz\u0117ms. Visgi Izraeliui neteko vienu metu kariauti ir prie\u0161 \u201eHamas\u201c Gazoje, ir prie\u0161 Teheran\u0105, nes, padedant JAV tarpininkavimui, \u0161alims pavyko susitarti d\u0117l ugnies nutraukimo.<\/p>\n\n\n\n \u0160is platus regiono kontekstas parodo, kad situacijos Gazoje sprendimas ne\u012fmanomas be tarptautin\u0117s bendruomen\u0117s vaidmens. Tod\u0117l \u0161iame straipsnyje siekiama i\u0161nagrin\u0117ti, koki\u0173 priemoni\u0173 \u0117m\u0117si tarptautin\u0117 bendruomen\u0117, bandydama suvaldyti Izraelio ir \u201eHamas\u201c konflikt\u0105, ir \u012fvertinti toki\u0173 priemoni\u0173 efektyvum\u0105.<\/p>\n\n\n\n Teisiniai aspektai<\/em><\/p>\n\n\n\n Chartija numato tiek taikaus tarptautini\u0173 gin\u010d\u0173 sprendimo priemones (2 straipsnio 3 dalis), tiek mechanizmus, skirtus suvaldyti jau \u012fsiplieskus\u012f karin\u012f konflikt\u0105. Vis d\u0117lto praktikoje kyla klausimas, ar \u0161ios nuostatos taikomos tik valstyb\u0117ms. Kadangi \u201eHamas\u201c n\u0117ra valstyb\u0117, organizacija formaliai n\u0117ra tiesiogiai saistoma Chartijos draudimo naudoti j\u0117g\u0105 (2 straipsnio 4 dalis). Tarptautinio Teisingumo Teismo i\u0161ai\u0161kinimas byloje Nikaragva prie\u0161 Jungtines Amerikos Valstijas<\/em> [5] patvirtino, kad teis\u0117 \u012f savigyn\u0105 (Chartijos 51 straipsnis) gali b\u016bti taikoma tik kaip atsakas \u012f valstyb\u0117s \u012fvykdyt\u0105 ginkluot\u0105 i\u0161puol\u012f. Vis d\u0117lto po 2001 m. rugs\u0117jo 11 d. \u012fvyki\u0173 tarptautin\u0117je praktikoje prigijo platesnis \u0161ios teis\u0117s ai\u0161kinimas, leid\u017eiantis savigyna remtis ir nevalstybini\u0173 darini\u0173 i\u0161puoli\u0173 atvejais. D\u0117l to paprotin\u0117 tarptautin\u0117 teis\u0117 \u0161iandien leid\u017eia lanks\u010diau vertinti Chartijos taikym\u0105 nevalstybinio pob\u016bd\u017eio veik\u0117jams, tokiems kaip \u201eHamas\u201c.<\/p>\n\n\n\n Tod\u0117l reikia pabr\u0117\u017eti, kad tai, jog \u201eHamas\u201c n\u0117ra tiesioginis Chartijos subjektas, nesuteikia jai preteksto naudoti j\u0117g\u0105 prie\u0161 valstyb\u0119 (ir pa\u010dius Gazos gyventojus) ar rengti teroristinio pob\u016bd\u017eio i\u0161puolius. \u0160i\u0105 teisin\u0119 Chartijos \u201esprag\u0105\u201c u\u017epildo tarptautin\u0117 humanitarin\u0117 teis\u0117 \u2013 1949 m. \u017denevos konvencij\u0173 bendrasis 3 straipsnis [6], 1977 m. II Papildomas protokolas [7] ir paprotin\u0117 teis\u0117, kurie \u012fpareigoja visus ginkluotus darinius laikytis humanitarin\u0117s teis\u0117s norm\u0173 ir princip\u0173.<\/p>\n\n\n\n Be to, net jei \u201eHamas\u201c b\u016bt\u0173 pripa\u017eintas tiesioginiu Chartijos subjektu, vargu ar tai reik\u0161mingai pakeist\u0173 konflikto sureguliavimo galimybes \u2013 mechanizm\u0173 veiksmingumas, kaip bus matyti, i\u0161lieka ribotas, kai j\u0173 \u012fgyvendinimas priklauso nuo politini\u0173 sprendim\u0173 ir valstybi\u0173 interes\u0173.<\/p>\n\n\n\n Jungtini\u0173 Taut\u0173 vaidmuo. Saugumo Taryba<\/em><\/p>\n\n\n\n Chartijos 24 straipsnio 1 dalis numato vien\u0105 pagrindini\u0173 Jungtini\u0173 Taut\u0173 Saugumo Tarybos funkcij\u0173 \u2013 tarptautin\u0117s taikos ir saugumo palaikym\u0105. Pa\u017eym\u0117tina, kad \u0161i funkcija, \u012fvertinus jau egzistuojan\u010di\u0105 praktik\u0105, suprantama pla\u010diajame kontekste, tod\u0117l gali b\u016bti taikoma ir netarptautinio ginkluoto konflikto atvejais. Pagal Chartijos VII skyri\u0173 Saugumo Taryba turi \u012fgaliojimus priimti privalomojo pob\u016bd\u017eio rezoliucijas, kuriomis gali b\u016bti reikalaujama spr\u0119sti jau kilus\u012f ginkluot\u0105 konflikt\u0105, \u012fvykdyti paliaubas, u\u017etikrinti tarptautin\u0117s humanitarin\u0117s teis\u0117s \u012fgyvendinim\u0105 ar net nustatytas karinio tribunolo \u012fsteigimas.<\/p>\n\n\n\n Vadovaudamasi Chartijos 39\u201341 straipsniais, Saugumo Taryba, siekdama i\u0161vengti konflikto eskalacijos ar situacijos pablog\u0117jimo, pirmiausia paragina nesutarian\u010dias \u0161alis laikytis jos nuomone b\u016btin\u0173 laikin\u0173j\u0173 priemoni\u0173 \u2013 pavyzd\u017eiui, prad\u0117ti derybas, sutikti su tarpininkavimu ar sudaryti paliaubas. Jei \u0161ios priemon\u0117s pasirodo nepakankamos, Saugumo Taryba gali taikyti nekarinio pob\u016bd\u017eio sankcijas, tokias kaip ekonomini\u0173 ar diplomatini\u0173 santyki\u0173 nutraukimas (Chartijos 41 str.). Tuo atveju, kai ir \u0161ios priemon\u0117s neveiksmingos, pagal Chartijos 42 straipsn\u012f Saugumo Taryba gali imtis karini\u0173 priemoni\u0173, \u012fskaitant oro, j\u016br\u0173 ar sausumos paj\u0117g\u0173 veiksmus. Visgi, Tarybos veikla da\u017enai susiduria su proced\u016briniais ribojimais: rezoliucija negali b\u016bti priimta, jei bent viena nuolatin\u0117 nar\u0117 j\u0105 vetuoja.<\/p>\n\n\n\n Ir nors konsensusas yra sunkiai pasiekiamas, vis d\u0117lto jis yra realus. Pavyzd\u017eiui, Sirijos pilietiniam karui suvaldyti 2012 m. priimta Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 2042 <\/em>[8], kuria nuspr\u0119sta i\u0161si\u0173sti 30 neginkluot\u0173 steb\u0117toj\u0173 grup\u0119, kuri steb\u0117t\u0173 paliaub\u0173 laikym\u0105si. 2015 m. priimta rezoliucija Nr. 2254 <\/em>[9], kuri ragino \u0161alis nutraukti ugn\u012f ir siekti politinio susitarimo Sirijoje, kuriuo b\u016bt\u0173 u\u017ebaigtas pilietinis karas. Tuo tarpu nevienareik\u0161mi\u0161kai vertinamas 1999 m. humanitarin\u0117s intervencijos Belgrade atvejis, teori\u0161kai atitinkantis Chartijos 42 straipsn\u012f, ta\u010diau priimtas be oficialios Saugumo Tarybos rezoliucijos, iki \u0161iol i\u0161lieka patogus instrumentas tiek Rusijos retorikai, nukreiptai prie\u0161 Vakar\u0173 vykdom\u0105 tarptautin\u0117s teis\u0117s \u201edvigub\u0173 standart\u0173\u201c taikymo praktik\u0105, tiek ir pa\u010di\u0173 Vakar\u0173 argumentacijai, kuria siekiama pagr\u012fsti Generalin\u0117s Asambl\u0117jos teis\u0119 ir pareig\u0105 veikti aktyviau tais atvejais, kai Saugumo Taryba yra paraly\u017eiuota d\u0117l veto teis\u0117s panaudojimo.<\/p>\n\n\n\n Konkre\u010diai Izraelio ir \u201eHamas\u201c konflikto atveju Saugumo Tarybos mechanizmas pasirod\u0117 neveiksmingas \u2013 nuo 2023 m. spalio JAV ne kart\u0105 pasinaudojo veto teise, blokuodama rezoliucijas, susijusias su pad\u0117timi Artimuosiuose Rytuose, \u012fskaitant Palestinos klausim\u0105 [10]. 1999 m. Jugoslavijos atvejis parod\u0117, kad kai Saugumo Taryba d\u0117l veto negali veikti, tarptautin\u0117 bendruomen\u0117 kartais siekia apeiti \u0161\u012f ribojim\u0105, pasitelkdama humanitarin\u0117s intervencijos doktrin\u0105. Vis d\u0117lto tokia praktika kelia klausim\u0173 d\u0117l jos legitimumo. Izraelio ir \u201eHamas\u201c konflikto kontekste \u0161i doktrina b\u016bt\u0173 sunkiai pritaikoma \u2013 humanitarin\u0117s intervencijos tikslas yra apsaugoti civilius nuo valstyb\u0117s vykdomo smurto, o ne ginti valstyb\u0119, kuri pati yra atakuojanti konflikto \u0161alis. Be to, valstyb\u0117s, turin\u010dios geopolitini\u0173 ar teritorini\u0173 ambicij\u0173, gal\u0117t\u0173 panaudoti \u0161i\u0105 doktrin\u0105 kaip precedent\u0105 savo interesams, taip susilpnindamos Chartijos vaidmen\u012f tarptautini\u0173 santyki\u0173 kontekste.<\/p>\n\n\n\n Tod\u0117l teorijoje perspektyviausiai atrodantis instrumentas, pad\u0117siantis sureguliuoti konflikt\u0105 Artimuosiuose Rytuose, realyb\u0117je pasirodo es\u0105s neveiksmingas d\u0117l savanaudi\u0161k\u0173 valstybi\u0173 interes\u0173 ir i\u0161 to sekan\u010dio veto teis\u0117s panaudojimo.<\/p>\n\n\n\n Generalin\u0117 Asambl\u0117ja<\/em><\/p>\n\n\n\n Taigi, vienos i\u0161 penki\u0173 nuolatini\u0173 nari\u0173 veto teis\u0117s panaudojimas rei\u0161kia kli\u016bt\u012f rezoliucijos pri\u0117mimui. Ta\u010diau egzistuoja kitas Jungtini\u0173 Taut\u0173 organas, turintis platesn\u012f veikimo lauk\u0105 \u2013 Generalin\u0117 Asambl\u0117ja. Vadovaujantis Chartijos 10\u201314 straipsniais ir 1950 m. Generalin\u0117s Asambl\u0117jos rezoliucija \u201eUniting for Peace<\/em>\u201c [11], Asambl\u0117ja gali imtis veiksm\u0173, kai Saugumo Taryba d\u0117l nuolatini\u0173 nari\u0173 nesutarim\u0173 nesugeba veikti. \u0160iuo mechanizmu Generalin\u0117 Asambl\u0117ja \u012fgyja teis\u0119 rekomenduoti kolektyvines priemones, \u012fskaitant humanitarin\u0119, politin\u0119 ar net karin\u0119 intervencij\u0105, kurios tikslas atkurti tarptautin\u0119 taik\u0105 ir saugum\u0105.<\/p>\n\n\n\n 1980 m. Afganistano atvejis parod\u0117, kad Saugumo Taryba, nors ir paraly\u017eiuota d\u0117l nuolatini\u0173 nari\u0173 nesutarim\u0173, gali proced\u016brine tvarka priimti sprendim\u0105 kreiptis \u012f Generalin\u0119 Asambl\u0117j\u0105. Pagal Chartijos 27 straipsnio 2 dal\u012f, proced\u016briniai klausimai priimami devyniais balsais i\u0161 penkiolikos, o nuolatini\u0173 nari\u0173 veto teis\u0117 tokiu atveju netaikoma. B\u016btent \u0161iuo pagrindu ir buvo priimta rezoliucija Nr. 462<\/em> [12], kuria Saugumo Taryba su\u0161auk\u0117 nepaprast\u0105j\u0105 Generalin\u0117s Asambl\u0117jos sesij\u0105 Afganistano klausimui svarstyti. Nuo to laiko Afganistano klausimas buvo nuolat \u012ftraukiamas \u012f Asambl\u0117jos darbotvark\u0119, priimant rezoliucijas, kuriomis raginta atkurti taik\u0105, stabilum\u0105 ir remti \u0161alies rekonstrukcij\u0105. \u0160is atvejis tapo vienu ai\u0161kiausi\u0173 pavyzd\u017ei\u0173, kai Saugumo Taryba perdav\u0117 savo pagrindin\u0119 funkcij\u0105 vykdyti Generalinei Asambl\u0117jai.<\/p>\n\n\n\n Izraelio ir \u201eHamas\u201c konflikto atveju, pana\u0161i\u0105 praktik\u0105 iliustruoja 2024 m. gruod\u017eio 3 d. Generalin\u0117s Asambl\u0117jos priimta rezoliucija [13], kuria valstyb\u0117s buvo paragintos \u201evisomis aplinkyb\u0117mis gerbti ir u\u017etikrinti tarptautin\u0117s teis\u0117s laikym\u0105si, \u012fskaitant atskaitomyb\u0117s mechanizmus\u201c. \u0160iuo dokumentu taip pat patvirtintas ketinimas 2025 m. su\u0161aukti tarptautin\u0119 konferencij\u0105 d\u0117l Palestinos klausimo ir dviej\u0173 valstybi\u0173 sprendinio \u012fgyvendinimo, siekiant teisingos ir ilgalaik\u0117s taikos Artimuosiuose Rytuose. \u0160i\u0105 rezoliucij\u0105 papildo ankstesni Generalin\u0117s Asambl\u0117jos veiksmai, \u012fskaitant 2023 m. spalio 27 d. priimt\u0105 dokument\u0105 [14], kuriuo buvo raginama nedelsiant \u012fgyvendinti \u201ehumanitarines paliaubas\u201c Gazoje ir u\u017etikrinti civili\u0173 apsaug\u0105. Taigi nors \u0161io konflikto metu nebuvo pasinaudota Saugumo Tarybos proced\u016briniu balsavimu, Generalin\u0117 Asambl\u0117ja, pasinaudojusi \u201eUniting for Peace<\/em>\u201c rezoliucija, savo iniciatyva pri\u0117m\u0117 svarbias rekomendacijas. Tokie Generalin\u0117s Asambl\u0117jos sprendimai (rezoliucijos, rekomendacijos), nors ir neturintys teisi\u0161kai privalomo pob\u016bd\u017eio, turi politin\u0119 reik\u0161m\u0119 \u2013 jais i\u0161rei\u0161kiama tarptautin\u0117s bendruomen\u0117s pozicija konkre\u010diu klausimu.<\/p>\n\n\n\n Tarptautinis Teisingumo Teismas<\/em><\/p>\n\n\n\n Nors \u201eHamas\u201c n\u0117ra Tarptautinio Teisingumo Teismo statuto \u0161alimi, grupuot\u0117s atak\u0173 i\u0161provokuotos Izraelio karin\u0117s operacijos Gazoje tapo prie\u017eastimi tarptautin\u0117s teisin\u0117s proced\u016bros inicijavimui. 2023 m. pabaigoje Piet\u0173 Afrikos Respublika pateik\u0117 ie\u0161kin\u012f Tarptautiniam Teisingumo Teismui [15], teigdama, kad Izraelio veiksmai Gazoje galimai pa\u017eeid\u0117 Konvencijos d\u0117l kelio u\u017ekirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo u\u017e j\u012f [16] (toliau \u2013 Konvencija) nuostatas. 2024 m. sausio 26 d. Tarptautinis Teisingumo Teismas, taikydamas laikin\u0105sias apsaugos priemones [17], \u012fpareigojo Izrael\u012f u\u017ekirsti keli\u0105 veiksmams, galintiems patekti \u012f Genocido konvencijos 2 straipsnio taikymo srit\u012f, u\u017etikrinti humanitarin\u0117s pagalbos teikim\u0105 ir pateikti ataskait\u0105 d\u0117l \u012fgyvendint\u0173 priemoni\u0173. Neilgai trukus, Teismas pri\u0117m\u0117 dar du \u012fsakymus d\u0117l laikin\u0173j\u0173 apsaugos priemoni\u0173, i\u0161pl\u0117sdamas ankstesnius nurodymus (TTT 2024 m. kovo 26 d., 2024 m. gegu\u017e\u0117s 24 d. \u012fsakymai). Ir nors pagal Chartijos 94 straipsn\u012f bei Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendim\u0105 LaGrand<\/em> [18] byloje Teismo \u012fsakymai d\u0117l laikin\u0173j\u0173 apsaugos priemoni\u0173 yra privalomi vykdymui, Izraelis teigia nevykd\u0119s genocido sud\u0117t\u012f atitinkan\u010di\u0173 veiksm\u0173 palestinie\u010di\u0173 at\u017evilgiu ir apskritai gin\u010dija Tarptautinio Teisingumo Teismo jurisdikcij\u0105 [19].<\/p>\n\n\n\n Diskutuotina, kokia apimtimi \u0161i byla tiesiogiai susijusi su Izraelio ir \u201eHamas\u201c konfliktu. Vis\u0173 pirma, \u201eHamas\u201c vaidmuo bylos kontekste tampa antriniu \u2013 tai susij\u0119 su pateikto ie\u0161kinio apimtimi ir faktu, jog Teismas nenagrin\u0117ja gin\u010d\u0173 tarp valstybi\u0173 ir teroristini\u0173 grupuo\u010di\u0173. Tod\u0117l bylos Piet\u0173 Afrika prie\u0161 Izrael\u012f <\/em>objektas yra grie\u017etai apibr\u0117\u017etas: Teismas nagrin\u0117s, ar Izraelio veiksmai Gazoje gali b\u016bti laikomi Konvencijos 2 straipsnyje nurodytomis genocido akto aprai\u0161komis (arba – ar Izraelis vykd\u0117 pozityvi\u0105j\u0105 pareig\u0105 u\u017ekirsti keli\u0105 genocidui). Tod\u0117l pati \u201eHamas\u201c ataka ir d\u0117l to sek\u0119 Izraelio atsakomieji veiksmai per se<\/em> n\u0117ra bylos esm\u0117. Akivaizdu, kad Teismui teks itin sud\u0117tingas u\u017edavinys nustatyti genocido po\u017eymi\u0173 (ne)egzistavim\u0105, ir \u012fvertinti subjektyv\u0173j\u012f nusikaltimo kriterij\u0173, be kurio kaltinimai genocidu ne\u012fmanomi.<\/p>\n\n\n\n Tod\u0117l galima teigti, kad Tarptautinis Teisingumo Teismas gali tik i\u0161 dalies prisid\u0117ti prie taikos Gazoje u\u017etikrinimo \u2013 Teismo priimtos laikinosios apsaugos priemon\u0117s \u012fpareigoja valstyb\u0119 imtis veiksm\u0173, siekiant i\u0161vengti esamos pad\u0117ties pablog\u0117jimo, ta\u010diau negalima paneigti galimyb\u0117s, jog \u0161ie nurodymai bus nevykdomi arba vykdomi nevisi\u0161kai. Vis d\u0117lto Teismas i\u0161lieka institucija, kurios pagrindin\u0117 funkcija \u2013 nagrin\u0117ti klausimus d\u0117l tarptautin\u0117s teis\u0117s pa\u017eeidim\u0173 ir nustatyti atsakomyb\u0119 tarpvalstybin\u0117se bylose.<\/p>\n\n\n\n Tarptautinis Baud\u017eiamasis Teismas<\/em><\/p>\n\n\n\n Kol Tarptautinis Teisingumo Teismas vertina valstyb\u0117s atsakomyb\u0117s klausimus, Tarptautinis Baud\u017eiamasis Teismas 2024 m. gegu\u017e\u0119 \u0117m\u0117si individuali\u0173 baud\u017eiam\u0173j\u0173 atsakomybi\u0173 vertinimo. Teismo teis\u0117jai patvirtino penkis are\u0161to orderius: trims \u201eHamas\u201c vadovams ir dviem Izraelio auk\u0161to rango pareig\u016bnams. V\u0117liau du pra\u0161ymai buvo at\u0161aukti po \u201eHamas\u201c atstov\u0173 Sinwaro ir Haniyeho \u017e\u016bties, o Deifo orderis panaikintas 2025 m. vasar\u012f, kai grupuot\u0117 patvirtino fakt\u0105 apie jo mirt\u012f. Matyti, kad Izraelio ir \u201eHamas\u201c konflikto kontekste Tarptautinio Baud\u017eiamojo Teismo veikla orientuota \u012f asmen\u0173 baud\u017eiamosios atsakomyb\u0117s u\u017etikrinim\u0105. Ir nors are\u0161to orderiai i\u0161duoti aktyvaus konflikto metu, \u0161i institucija n\u0117ra paj\u0117gi sustabdyti karini\u0173 veiksm\u0173 vykdym\u0105.<\/p>\n\n\n\n Politiniai aspektai<\/em><\/p>\n\n\n\n Vienas i\u0161 to pavyzd\u017ei\u0173 \u2013 2025 m. spalio 14 d. Egipte \u012fvykusi ceremonija, simboli\u0161kai \u017eym\u0117jusi paliaub\u0173 tarp Izraelio ir \u201eHamas\u201c sutarties pasira\u0161ym\u0105. Proced\u016brai tarpininkavo Egiptas ir Kataras, renginiui vadovavo Jungtini\u0173 Valstij\u0173 prezidentas, ta\u010diau pa\u010di\u0173 konflikto \u0161ali\u0173 oficial\u016bs atstovai nedalyvavo. Tai kelia abejoni\u0173, ar toks sprendimas, priimtas geopolitini\u0173 deryb\u0173 kontekste, o ne tiesiogini\u0173 \u0161ali\u0173 susitarimo pagrindu, gali u\u017etikrinti tvari\u0105 ir ilgalaik\u0119 taik\u0105 regione.<\/p>\n\n\n\n I\u0161vada<\/em><\/p>\n\n\n\n Izraelio ir \u201eHamas\u201c konflikto kontekste akivaizdu, kad n\u0117 vienas tarptautinis organas negali savaranki\u0161kai sureguliuoti situacijos Gazoje. Saugumo Taryba, nors ir turi teisinius \u012fgaliojimus priimti privalomas rezoliucijas bei taikyti sankcijas, d\u0117l nuolatini\u0173 nari\u0173 veto teis\u0117s i\u0161lieka paraly\u017eiuota. Generalin\u0117 Asambl\u0117ja geba atspind\u0117ti tarptautin\u0117s bendruomen\u0117s vali\u0105 ir daryti moralin\u012f spaudim\u0105 konflikto \u0161alims, ta\u010diau neturi teisin\u0117s galios u\u017etikrinti sprendim\u0173 \u012fgyvendinimo. Tarptautinis Teisingumo Teismas veikia tik teisiniame lygmenyje, be to, d\u0117l ilgos proceso trukm\u0117s, jo sprendimai ne visada lieka aktual\u016bs besikei\u010dian\u010diomis ginkluoto konflikto aplinkyb\u0117ms.<\/p>\n\n\n\n Tod\u0117l praktikoje perspektyviausiai ir efektyviausiai atrodo tarpininkavimo mechanizmas, kai \u012f taikos proces\u0105 \u012fsitraukia \u012ftakingi tarptautiniai veik\u0117jai (politikai) ir valstyb\u0117s, galin\u010dios paveikti abi konflikto puses. Tokie atvejai, kaip JAV administracijos inicijuotos derybos, rodo, kad tiesioginis politinis tarpininkavimas gali b\u016bti efektyvesnis instrumentas Gazos konflikto deeskalacijai pasiekti negu formal\u016bs tarptautini\u0173 institucij\u0173 sprendimai.<\/p>\n\n\n\n Tod\u0117l manoma, kad \u0161iuolaikiniai konflikt\u0173 sureguliavimo mechanizmai tebelieka itin priklausomi nuo politin\u0117s valios element\u0173.<\/p>\n\n\n\n Komentar\u0105 pareng\u0117 VU Teis\u0117s fakulteto 5 kurso Tarptautin\u0117s ir Europos S\u0105jungos teis\u0117s \u0161akos student\u0117 Kristina Jakovleva. Autor\u0117s konsultant\u0117 \u2013 doc. dr. Vygant\u0117 Mila\u0161i\u016bt\u0117.<\/em><\/p>\n\n\n\n \u0160altiniai:<\/strong><\/p>\n\n\n\n Rugs\u0117jo pabaigoje JAV prezidento Donaldo Trumpo pristatytas 20 punkt\u0173 Gazos taikos planas v\u0117l \u012f\u017eieb\u0117 vilt\u012f, kad konfliktas tarp Izraelio ir \u201eHamas\u201c bus u\u017ebaigtas. Tiesa, pirmasis bandymas suvaldyti \u0161i\u0105 2023 m. spalio 7 d. Artimuosiuose Rytuose \u012fsiplieskusi\u0105 situacij\u0105 buvo dar \u0161i\u0173 met\u0173 prad\u017eioje. Sausio 19 d. \u012fsigalioj\u0119s susitarimas d\u0117l paliaub\u0173 ir etapais suplanuot\u0173 \u012fkait\u0173 bei kalini\u0173 …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":51060,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[3472,3471,1244,2701,2957],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/51059"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=51059"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/51059\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":51062,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/51059\/revisions\/51062"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/51060"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=51059"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=51059"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=51059"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}Matyti, jog pagrindinis organas, teori\u0161kai galintis daryti \u012ftak\u0105 konflikto suvaldymui, yra Jungtini\u0173 Taut\u0173 Saugumo Taryba. Ta\u010diau d\u0117l balsavimo proced\u016bros niuans\u0173 \u0161iuo metu didesn\u0117 veikimo iniciatyva pereina Generalinei Asambl\u0117jai, kuri negali priimti privalomojo pob\u016bd\u017eio rezoliucij\u0173. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties sprendimai, kuriuos da\u017enai lemia did\u017ei\u0173j\u0173 valstybi\u0173 geopolitiniai interesai, tampa pagrindiniu instrumentu siekiant suderinti konfliktuojan\u010di\u0173 \u0161ali\u0173 pozicijas. Tokiais atvejais tarptautiniai veiksmai ne visuomet grind\u017eiami vien taikos siekiu, o da\u017enai atspindi konkre\u010di\u0173 valstybi\u0173 strateginius tikslus regione.<\/h5>\n\n\n\n