{"id":51000,"date":"2025-10-23T19:31:32","date_gmt":"2025-10-23T16:31:32","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=51000"},"modified":"2025-10-23T19:31:33","modified_gmt":"2025-10-23T16:31:33","slug":"j-pauzaite-kulvinskiene-ar-valstybes-valdzios-aktai-turi-imuniteta-nuo-teismines-perziuros-sankirta-tarp-konstitucines-ir-administracines-justicijos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2025\/10\/23\/j-pauzaite-kulvinskiene-ar-valstybes-valdzios-aktai-turi-imuniteta-nuo-teismines-perziuros-sankirta-tarp-konstitucines-ir-administracines-justicijos\/","title":{"rendered":"J. Pau\u017eait\u0117-Kulvinskien\u0117. Ar valstyb\u0117s vald\u017eios aktai turi imunitet\u0105 nuo teismin\u0117s per\u017ei\u016bros: sankirta tarp konstitucin\u0117s ir administracin\u0117s justicijos"},"content":{"rendered":"\n

Pra\u0117jusi\u0105 savait\u0119 \u012fvyko bene reik\u0161mingiausia \u0161i\u0173 met\u0173 administracin\u0117s teis\u0117s konferencija, pa\u017eymint 25-uosius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo veiklos metus. \u0160i reik\u0161minga sukaktis simbolizuoja modernios ir \u0161iuolaiki\u0161kos, teis\u0117s vir\u0161enyb\u0117s principu paremtos administracin\u0117s justicijos formavim\u0105si Lietuvoje. Joje atsispindi pagrindiniai Europos ius publicum europaeum<\/em> standartai – Europos S\u0105jungos teisingumo teismo, Europos \u017emogaus teisi\u0173 teismo jurisprudencija ir akademin\u0117 doktrina, kurie formuoja giluminius teisin\u0117s sistemos poky\u010dius. Visgi, nepaisant Lietuvos administracini\u0173 teism\u0173 padarytos jurisprudencin\u0117s pa\u017eangos d\u0117l teis\u0117s kreiptis \u012f teism\u0105 u\u017etikrinimo, tenka kalb\u0117ti apie atvejus, kai \u012f teismin\u0119 patikr\u0105 nepatenka quazi imunitet\u0105 nuo jos turintys aktai, vad. pilkosios zonos (angl. blind spots) a<\/em>tvejai.<\/p>\n\n\n\n

Pastaruoju metu Lietuva i\u0161 abiej\u0173 supranacionalini\u0173 teism\u0173, Europos S\u0105jungos teisingumo teismo bei Europos \u017emogaus teisi\u0173 teismo sulauk\u0117 ai\u0161ki\u0173 \u017einu\u010di\u0173 d\u0117l nepakankamos teismin\u0117s gynybos principo \u012fgyvendinimo nacionalin\u0117je teis\u0117je tais atvejai, kai asmenys skund\u017eia valstyb\u0117s vald\u017eios aktus teisminei per\u017ei\u016brai. Antai, Europos S\u0105jungos Teisingumo Teismo (ESTT) byloje Valan\u010dius<\/em>, C\u2011119\/23, Europos S\u0105jungos Teisingumo Teismo did\u017eioji kolegija 2024 m. liepos 20 d. sprendime laik\u0117, jog tai, kad \u012fstatym\u0173 leid\u017eiamosios ar vykdomosios vald\u017eios atstovai dalyvauja teis\u0117j\u0173 skyrimo proced\u016broje, savaime negali reik\u0161ti, kad tokiems valstyb\u0117s vald\u017eios institucij\u0173 priimtiems aktams taikytinas imunitetas, es\u0105 kylantis i\u0161 vald\u017eios prerogatyv\u0173. O pra\u0117jusios savait\u0117s Europos \u017emogaus teisi\u0173 teismo sprendimas d\u0117l E. Misi\u016bno taip pat akcentavo, jog buvo pa\u017eeistos asmens teis\u0117s \u012f teismin\u0119 gynyb\u0105, kadangi nebuvo u\u017etikrinta veiksminga teismin\u0117 per\u017ei\u016bra parei\u0161k\u0117jui, siekiant apsk\u0173sti klaidas, galimai padarytas jo neskiriant i\u0161 naujo teis\u0117jo pareigoms.<\/p>\n\n\n\n

Ie\u0161kant atsakym\u0173 \u012f \u0161iuos klausimus, nor\u0117\u010diau referuoti \u012f neseniai Vilniaus universiteto mokslo darbuose Teis\u0117 2025 m. Nr.135, T 135 (2025): Teis\u0117 | Teis\u0117<\/a> i\u0161spausdint\u0105 kolektyvin\u012f A.Gedmintait\u0117s, E.Masnevait\u0117s ir J.Pau\u017eait\u0117s-Kulvinskien\u0117s mokslin\u012f tyrim\u0105, kurio rezultatus pristatau keliais pagrindiniais punktais.<\/p>\n\n\n\n

Pirma<\/strong>. Reikia identifikuoti, kad administraciniai teismai, kai \u012f juos kreipiasi asmenys  su administraciniu skundu d\u0117l individualaus pob\u016bd\u017eio valstyb\u0117s vadovo, vyriausyb\u0117s ar parlamento akt\u0173 teis\u0117tumo, kuri\u0173 patikra gali vykti ir konstitucin\u0117s justicijos teisme, negali perimti Konstitucinio teismo konstitucini\u0173 \u012fgaliojim\u0173, bet tai n\u0117ra tas pats, jog administracinis teismas \u201enegali tirti toki\u0173 akt\u0173\u201c. \u0160iame kontekste reikia atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f tai, kad Konstitucinio Teismo 2010 m. gegu\u017e\u0117s 13 d. nutarimo teiginys, jog administraciniai teismai, \u012f kuriuos kreipiasi asmenys d\u0117l Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausyb\u0117s akt\u0173 teis\u0117tumo, negali perimti \u0161i\u0173 institucij\u0173 konstitucini\u0173 \u012fgaliojim\u0173<\/em>, n\u0117ra tas pats, kas \u201enegali tirti j\u0173 akt\u0173\u201c. Prie\u0161ingu atveju tur\u0117tume konstatuoti, kad ir Konstitucinis Teismas, tirdamas Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausyb\u0117s akt\u0173 atitikt\u012f Konstitucijai ir \/ ar \u012fstatymams, perima \u0161i\u0173 institucij\u0173 konstitucinius \u012fgaliojimus. \u012egaliojim\u0173 per\u0117mimo rizika gali kilti galutinio teismo sprendimo pri\u0117mime, kai teismas formuluoja galutin\u0119 rezoliucij\u0105 valstyb\u0117s vald\u017eios subjektams, bet ne skundo pri\u0117mimo ar nagrin\u0117jimo stadijose.<\/p>\n\n\n\n

Antra.<\/strong> Siekdama stiprinti \u017emogaus teisi\u0173 ir laisvi\u0173 apsaug\u0105, \u0161iuolaikin\u0117 Lietuvos administracin\u0117 justicija, remiantis teis\u0117s vir\u0161enyb\u0117s principu, yra \u012fpareigota per\u017eengti formaliosios teismin\u0117s kontrol\u0117s ribas. Toks po\u017ei\u016bris reikalaut\u0173, kad administracinis teismai priimdami ir nagrin\u0117dami skundus vadovaut\u0173si teisingumo bei teis\u0117tumo principais, net kai \u012fstatymai nepakankamai ai\u0161kiai reglamentuoja tam tikras situacijas inter alia d\u0117l individualaus pob\u016bd\u017eio LR Prezidento, Vyriausyb\u0117s ar Seimo priimam\u0173 akt\u0173 apskundimo. Tai bus ne\u012fmanoma, jeigu teis\u0117 kreiptis \u012f administracin\u012f teism\u0105 i\u0161liks neprieinama tam tikroms skund\u0173 kategorijoms, teigiant, jog tokie valstyb\u0117s vald\u017eios aktai turi  politin\u012f imunitet\u0105 ir skundo pri\u0117mimo stadijoje bus remiamasi formaliu teismo atsakymu priimti tok\u012f skund\u0105 kaip nepatenkant\u012f \u012f administracinio teismo kompetencij\u0105, nes juo siekiama politini\u0173 tiksl\u0173. Kitaip tariant teis\u0117jas pasirems politinio pob\u016bd\u017eio akt\u0173 imuniteto doktrina.  <\/p>\n\n\n\n

Tre\u010dia<\/strong>. Politini\u0173 akt\u0173 doktrina ilg\u0105 laik\u0105 buvo grind\u017eiama prielaida, kad tam tikros sprendim\u0173 sritys, ypa\u010d susijusios su u\u017esienio politika, nacionaliniu saugumu ar strateginiais valstyb\u0117s interesais, privalo likti u\u017e teism\u0173 jurisdikcijos rib\u0173. Tokiu b\u016bdu buvo saugoma ne tik vald\u017ei\u0173 pusiausvyra, bet ir valstyb\u0117s geb\u0117jimas greitai ir veiksmingai reaguoti \u012f strateginius i\u0161\u0161\u016bkius. Ta\u010diau kartu \u0161i doktrina visada k\u0117l\u0117 klausim\u0105 d\u0117l teis\u0117s vir\u0161enyb\u0117s principo \u012fgyvendinimo \u2013 kiekvienas ribotos kontrol\u0117s atvejis suponuoja rizik\u0105 suma\u017einti veiksmingos teismin\u0117s gynybos standart\u0105.  Nors \u201epolitini\u0173 klausim\u0173\u201c doktrin\u0105 i\u0161pl\u0117tojo Jungtin\u0117s Amerikos Valstijos, kur \u0161i doktrina ilg\u0105 laik\u0105 buvo pla\u010diai taikoma, ta\u010diau v\u0117lesn\u0117je jurisprudencijoje jos taikymo ribos buvo siaurinamos \u2013 teismin\u0117 patikra tapo taisykle, o politinio klausimo doktrina \u2013 labiau i\u0161imtimi.<\/p>\n\n\n\n

Europos kontinente \u0161i doktrina visi\u0161kai atmesta Vokietijos teism\u0173, kurie pasirinko aktyvizmo keli\u0105. Vokietijos konstitucin\u0117je teis\u0117je n\u0117ra \u201epolitini\u0173 klausim\u0173\u201c doktrinos. Tokia teism\u0173 pozicija yra bebaimis po\u017ei\u016bris \u012f vald\u017ei\u0173 padalijimo princip\u0105. Akivaizd\u017eiausias paai\u0161kinimas, kod\u0117l Vokietijoje neegzistuoja \u201epolitini\u0173 klausim\u0173\u201c doktrina, yra savitas teisin\u0117s valstyb\u0117s \u2013 i\u0161 esm\u0117s absoliu\u010dios teis\u0117s vir\u0161enyb\u0117s \u2013 ai\u0161kinimas.<\/p>\n\n\n\n

Verta pamin\u0117ti, jog ir Pranc\u016bzijoje politinio akto teorijos atsisakymas buvo i\u0161pl\u0117totas gana seniai, kai 1875 m. vasario 19 d. Valstyb\u0117s Tarybos (Pranc\u016bzija) pripa\u017eino savo jurisdikcij\u0105 priimti sprendim\u0105 d\u0117l akto, kuriuo vyriausyb\u0117 panaikino princo Napoleono karininko laipsn\u012f, teis\u0117tumo. \u0160is sprendimas laikomas \u201epolitini\u0173 motyv\u0173\u201c teorijos atsisakymo sprendimu.<\/p>\n\n\n\n

Tiek tarptautiniai standartai, tiek Europos Teism\u0173 praktika rodo, kad ribotos teismin\u0117s kontrol\u0117s taikymas negali pilnai atliepti teis\u0117s \u012f veiksming\u0105 gynyb\u0105. \u0160ie argumentai paskatino kai kurias Europos valstybes imtis teisini\u0173 reform\u0173, kuriomis siekiama u\u017etikrinti platesn\u0117s apimties  teismin\u0119 prieig\u0105 Tod\u0117l, proceso \u012fstatymuose atsirado teisinio reguliavimo ai\u0161kumo poreikis. Ispanijoje 1998 m. Administracini\u0173 teism\u0173 veiklos organizavimo \u012fstatyme buvo tiesiogiai \u012ftvirtinta, kad \u012f teismin\u0117s patikros srit\u012f patenka klausimai, kylantys d\u0117l \u017emogaus teisi\u0173 gynimo, susij\u0119 su vyriausyb\u0117s aktais, neatsi\u017evelgiant \u012f \u0161i\u0173 akt\u0173 pob\u016bd\u012f.<\/p>\n\n\n\n

\u0160is labai glaustas doktrinini\u0173 klausim\u0173 kontekstas ai\u0161kiai rodo, kad platus po\u017ei\u016bris \u012f valstyb\u0117s vald\u017eios akt\u0173 imunitet\u0105 vis labiau tampa izoliuotu. Kaip pa\u017eymi Aharon Barak, apskritai nauda, gauta i\u0161 pla\u010diosios neteismingumo doktrinos, yra kur kas ma\u017eesn\u0117 nei nauda, gauta i\u0161 siaurosios. Kuo labiau i\u0161ple\u010diamas neteismingumas, tuo ma\u017eiau teis\u0117jai turi galimybi\u0173 panaikinti atotr\u016bk\u012f tarp teis\u0117s bei visuomen\u0117s ir apsaugoti konstitucij\u0105 bei demokratij\u0105. Tur\u0117damas omenyje \u0161ias pasekmes, neteismingumo arba \u201epolitini\u0173 klausim\u0173\u201c doktrin\u0105 autorius si\u016blo vertinti labai atsargiai[1]<\/a> (Barak, 2006). Taigi, \u201epolitinio akto\u201c s\u0105voka teism\u0173 jurisprudencijoje tampa vis siauresn\u0117, tod\u0117l \u0161iandien galima teigti, kad ji pama\u017eu traukiasi i\u0161 pagrindini\u0173 Europos vie\u0161osios teis\u0117s kategorij\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Reziumuojant apie Lietuv\u0105. LVAT jurisprudencijoje pabr\u0117\u017eiama, kad aplinkyb\u0117, jog gin\u010dijamas aktas priimtas Respublikos Prezidento, Vyriausyb\u0117s ar Seimo, savaime nesuponuoja teismo jurisdikcijos jo at\u017evilgiu nebuvimo. Teismin\u0117s kontrol\u0117s ribos ai\u0161kinamos sistemi\u0161kai, atsi\u017evelgiant \u012f asmens suinteresuotum\u0105 ir galim\u0105 \u017emogaus teisi\u0173 pa\u017eeidimo intensyvum\u0105 Be to, ir Lietuvos Konstitucinio Teismo oficialioji konstitucin\u0117 doktrina \u012ftvirtina, kad n\u0117ra toki\u0173 akt\u0173, kurie i\u0161 principo b\u016bt\u0173 eliminuoti i\u0161 konstitucingumo kontrol\u0117s lauko[2]<\/a>. Tai rei\u0161kia, jog net sprend\u017eiant klausimus, susijusius su valstyb\u0117s vald\u017eios prerogatyv\u0173 \u012fgyvendinimu, veiksmingos teismin\u0117s gynybos u\u017etikrinimas laikomas esminiu teis\u0117s vir\u0161enyb\u0117s principo elementu.<\/p>\n\n\n\n

Ketvirta,<\/strong> pripa\u017e\u012fstant pla\u010di\u0105j\u0105 teisminigumo samprat\u0105 administraciniam teismui, visgi teisminio nagrin\u0117jimo i\u0161 esm\u0117s stadijoje nagrin\u0117jant konkretaus individualaus valstyb\u0117s vald\u017eios akto turin\u012f, b\u016btina identifikuoti ir individualiai pasverti, ar vie\u0161ajam g\u0117riui ar individualiai teisei suteikti apsaug\u0105, kadangi akto turinyje konkuruoja individualios asmeniui nepalankios teisin\u0117s pasekm\u0117s, pvz. pilietyb\u0117s netekimas, ekonomin\u0117s veiklos laisv\u0117s ribojimas, valstyb\u0117s tarnybos karjeros pokytis,  ir tam tikras vie\u0161asis g\u0117ris\/interesas, pvz. teism\u0173 sistemos nepriklausomumo, valstyb\u0117s nacionalinio saugumo interesai, aplinkos apsauga ar kitoks svarbus g\u0117ris.<\/p>\n\n\n\n

Tai, kad apsk\u0173stame valstyb\u0117s institucijos sprendime yra siekiama subalansuoti individualaus intereso proporcing\u0105 ribojim\u0105, atsi\u017evelgiant \u012f konkuruojant\u012f konkre\u010dioje situacijoje b\u016btin\u0105 ir reik\u0161ming\u0105 vie\u0161\u0105j\u012f interes\u0105, pagrind\u017eia tik teismin\u0117s patikros apimt\u012f atsi\u017evelgiant \u012f institucijos diskrecijos ribas, bet ne i\u0161imt\u012f i\u0161 teismin\u0117s patikros.<\/p>\n\n\n\n

\u0160iandien \u2013 \u012fvairi\u0173 valstyb\u0117s krizi\u0173 kontekste \u2013 \u0161i situacija ypa\u010d akivaizdi. Tokiose situacijose, kai sprendimai grind\u017eiami pla\u010dia valstyb\u0117s institucij\u0173 diskrecija ir vie\u0161ojo intereso argumentais, klausimas d\u0117l j\u0173 teisminio vertinimo galimyb\u0117s ir apimties tampa itin aktualus. Tokie sprendimai i\u0161ry\u0161kina \u012ftamp\u0105 tarp gr\u0117sm\u0117s vie\u0161ajam interesui (pvz. nacionaliniam saugumui, valstyb\u0117s tarnybai) ir i\u0161 kitos pus\u0117s proporcingo individualaus asmens teisi\u0173 ribojimo.<\/p>\n\n\n\n

\u0160iuo po\u017ei\u016briu vis\u0173 pirma svarbu pa\u017eym\u0117ti, kad ypatingo politinio jautrumo srityse \u2013 tokiose kaip migracijos kontrol\u0117, nacionalinio saugumo u\u017etikrinimas \u2013 teis\u0117k\u016bros subjektai ir administracin\u0117s institucijos disponuoja didele diskrecija, kuri \u012ftvirtinama sui generis<\/em> atskiros srities valdymo teis\u0117s aktuose. Institucij\u0173 diskrecija kyla ne tik d\u0117l i\u0161skirtin\u0117s j\u0173 institucin\u0117s kompetencijos, bet ir i\u0161 disponuojamos prima facie<\/em> informacijos, gaunamos i\u0161 geresn\u0119 prieig\u0105 turin\u010di\u0173 specializuot\u0173 institucij\u0173. Tokia logika suponuoja, kad konkre\u010dioje situacijoje auk\u0161\u010diausios valstyb\u0117s institucijos pozicija gali b\u016bti pripa\u017e\u012fstama itin reik\u0161mingu vie\u0161uoju interesu, ta\u010diau teismin\u0117s patikros metu turi b\u016bti galima patikrinti pritaikyt\u0173 poveikio priemoni\u0173 atitikt\u012f proporcingumo principo laikymuisi. \u0160iai dienai administracin\u0117s teis\u0117s doktrina n\u0117ra sugalvojusi jokio kito geresnio instrumento, kaip tik ES Pagrindini\u0173 teisi\u0173 chartijos 41 str. \u012ftvirtint\u0105 motyvavimo pareig\u0105. Motyvavimas arba savo pozicijos ai\u0161kus i\u0161sakymas argument\u0173 pagalba yra ne tik teisin\u0119 kult\u016br\u0105, bet ir politin\u0119 kult\u016br\u0105 kreipiantis veiksnys, kai net ir auk\u0161\u010diausios valstyb\u0117s vald\u017eios institucijos privalo motyvuoti savo sprendimus, ai\u0161kiai parodydamos real\u0173 ir pakankamai rimt\u0105 savo po\u017ei\u016br\u012f, saugant konkret\u0173 vie\u0161\u0105j\u012f g\u0117r\u012f, o ne konkretaus asmens privat\u0173 ar savo institucijos partikuliarin\u012f interes\u0105. Tokia praktika atliepia \u012f ESTT vystom\u0105 jurisprudencij\u0105 d\u0117l diskrecijos \u012fgyvendinimo teismin\u0117s apimties. I\u0161imtinai akivaizd\u017ei\u0173 klaid\u0173 kontrol\u0117 bei pagrindini\u0173 proced\u016brini\u0173 garantij\u0173 laikymosi patikra yra ta teismin\u0117s per\u017ei\u016bros imtis, kada ie\u0161koma pusiausvyros tarp individualaus ir vie\u0161ojo intereso pusiausvyros. <\/p>\n\n\n\n

Reziumuojant. Nors valstyb\u0117s vald\u017eios akt\u0173 imuniteto doktrinos taikymas vis dar naudojamas kaip svarbus teism\u0173 jurisdikcijos apribojimo pagrindas, dinami\u0161ka teismin\u0117s prie\u017ei\u016bros pl\u0117tra, ne\u012fsiterpiant \u012f politinio tikslingumo klausimus, gali garantuoti efektyvi\u0105 teismin\u0119 gynyb\u0105 bei teisingum\u0105 \u017emogaus teisi\u0173 ir laisvi\u0173 apsaugos atvejais.<\/p>\n\n\n\n

Prof. dr. Jurgita Pau\u017eait\u0117-Kulvinskien\u0117 yra Vilniaud universiteto Teis\u0117s fakulteto Administracin\u0117s teis\u0117s ir administracin\u0117s justicijos centro vadov\u0117<\/em><\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

[1]<\/a> \u0160iuo klausimu A. Barak nurodo: \u201eEsu link\u0119s kiek \u012fmanoma nagrin\u0117ti klausim\u0105 i\u0161 esm\u0117s. Daugeliu atvej\u0173, kai kuriems mano kolegoms ie\u0161kinius atmetus d\u0117l j\u0173 neteismingumo, a\u0161 juos atme\u010diau d\u0117l to, kad gin\u010dijamas veiksmas buvo teis\u0117tas ir d\u0117l to ie\u0161kinys tur\u0117t\u0173 b\u016bti atmestas nesant pakankamo ie\u0161kinio pagrindo. Nemanau, kad teismas visada yra geriausia vieta gin\u010dams spr\u0119sti; i\u0161 ties\u0173 manau, kad kai kuriuos klausimus geriau spr\u0119sti kitur. Ta\u010diau teismas netur\u0117t\u0173 atsisakyti vykdyti savo funkcij\u0173 tik tod\u0117l, kad tai yra nepatogu arba kad teismas bijo trinties, kuri gali atsirasti tarp jo ir kit\u0173 vald\u017eios institucij\u0173. \u0160i trintis ne tik yra nepakankamas argumentas ie\u0161kinio atmetimui pateisinti \u2013 tam tikrais atvejais ji netgi gali b\u016bti pageidautina. \u0160i trintis gali pad\u0117ti u\u017etikrinti asmens laisv\u0119.\u201c<\/p>\n\n\n\n

[2]<\/a> Inter alia<\/em> Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. baland\u017eio 5 d., 2003 m. gruod\u017eio 30 d. nutarimai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Pra\u0117jusi\u0105 savait\u0119 \u012fvyko bene reik\u0161mingiausia \u0161i\u0173 met\u0173 administracin\u0117s teis\u0117s konferencija, pa\u017eymint 25-uosius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo veiklos metus. \u0160i reik\u0161minga sukaktis simbolizuoja modernios ir \u0161iuolaiki\u0161kos, teis\u0117s vir\u0161enyb\u0117s principu paremtos administracin\u0117s justicijos formavim\u0105si Lietuvoje. Joje atsispindi pagrindiniai Europos ius publicum europaeum standartai – Europos S\u0105jungos teisingumo teismo, Europos \u017emogaus teisi\u0173 teismo jurisprudencija ir akademin\u0117 doktrina, kurie …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":51001,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[3250,302,3538,438,3539],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/51000"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=51000"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/51000\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":51003,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/51000\/revisions\/51003"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/51001"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=51000"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=51000"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=51000"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}