Viena i\u0161 reali\u0173 galimybi\u0173 padidinti b\u016bsto pasi\u016bl\u0105 ir su\u0161velninti kain\u0173 augim\u0105 \u2013 konversij\u0173 projektai. Tai procesai, kai nebefunkcionuojantys fabrikai, sand\u0117liai, biurai ar net sakraliniai pastatai yra pritaikomi naujai paskir\u010diai \u2013 gyvenamiesiems b\u016bstams, biurams, kult\u016bros ar bendruomen\u0117s centrams. Tokie projektai turi daug privalum\u0173: jie leid\u017eia panaudoti jau turimus resursus, nesiple\u010diant \u012f \u017eali\u0105sias zonas, i\u0161laikyti istorin\u012f miesto identitet\u0105, suteikti nauj\u0105 gyvenim\u0105 apleistoms teritorijoms.<\/p>\n\n\n\n
Ta\u010diau Lietuvoje \u0161is potencialas da\u017enai lieka nei\u0161naudotas, nes konversijos susiduria su ypa\u010d sud\u0117tingu reguliavimu. \u017dem\u0117s paskirties keitimas, detaliojo plano rengimas ir statybos leidim\u0173 gavimas gali u\u017etrukti dvejus ar net daugiau met\u0173, o tuo metu investuotojai priversti laikyti savo investicijas \u012f\u0161aldytas. Visa tai tiesiogiai atsispindi galutin\u0117je buto ar biuro kainoje.<\/p>\n\n\n\n
\u201eKonversijos yra vienas efektyviausi\u0173 b\u016bd\u0173 spr\u0119sti b\u016bsto prieinamumo problem\u0105, ta\u010diau \u0161iandien jos da\u017enai stringa d\u0117l perteklini\u0173 barjer\u0173. Investuotojai nori ir gali \u012fgyvendinti tokius projektus, bet susiduria su realybe, kai vien leidim\u0173 derinimas u\u017etrunka dvejus ar daugiau met\u0173. Tuo metu l\u0117\u0161os stovi \u012f\u0161aldytos, bankai skai\u010diuoja pal\u016bkanas, o statybos realiai nevyksta. Tai rei\u0161kia, kad galutiniam pirk\u0117jui toks b\u016bstas tampa brangesnis. Kitaip tariant, kain\u0105 u\u017e visus \u0161iuos biurokratinius stabd\u017eius visada sumoka b\u016bsto pirk\u0117jas. Tai n\u0117ra s\u0105\u017eininga, ir\u00a0 jei norime kalb\u0117ti apie prieinamesn\u012f b\u016bst\u0105 Lietuvoje \u2013 tai turi b\u016bti keistina,\u201c \u2013 sako O. Petro\u0161evi\u010dien\u0117.<\/p>\n\n\n\n
![\"\"](\"https:\/\/www.teise.pro\/wp-content\/uploads\/2025\/10\/Olga-Petroseviciene-1-1024x683.jpg\")
Statistika rodo l\u0117t\u0117jim\u0105 ir v\u0117lavimus<\/strong><\/p>\n\n\n\n Naujausi duomenys rodo, kad leidim\u0173 i\u0161davimo tempai Lietuvoje ne tik l\u0117t\u0117ja, bet ir da\u017enai neatitinka termin\u0173. 2024 m. visoje \u0161alyje buvo i\u0161duota 11 201 statybos leidimas, ta\u010diau net 5,6 % j\u0173 buvo v\u0117luojantys. Dalis leidim\u0173 v\u0117lavo nedaug \u2013 iki 10 dien\u0173, ta\u010diau nema\u017ea dalis proces\u0173 strigo gerokai ilgiau.<\/p>\n\n\n\n Situacija 2025 m. prad\u017eioje dar labiau paa\u0161tr\u0117jo: vien per pirmuosius m\u0117nesius i\u0161duota 1 503 leidimai, i\u0161 kuri\u0173 net 8,3 % v\u0117lavo, o beveik tre\u010ddalis j\u0173 buvo u\u017edelsti ilgiau nei 10 dien\u0173. Tokie rodikliai ai\u0161kiai rodo, kad leidim\u0173 proced\u016bros Lietuvoje teb\u0117ra viena i\u0161 pagrindini\u0173 kli\u016b\u010di\u0173, ribojan\u010di\u0173 b\u016bsto pasi\u016bl\u0105 rinkoje.<\/p>\n\n\n\n \u201e\u0160ie skai\u010diai rodo, kad problema n\u0117ra i\u0161imtis \u2013 ji sistemin\u0117. Kai statybos leidim\u0173 i\u0161duodama ma\u017eiau ir dalis j\u0173 v\u0117luoja, b\u016bsto pasi\u016bla rinkoje ma\u017e\u0117ja. Tai tiesioginis prie\u017eastinis ry\u0161ys \u2013 ma\u017e\u0117janti pasi\u016bla lemia didesn\u012f kain\u0173 spaudim\u0105. Tod\u0117l statybos leidim\u0173 klausimas yra ne tik pl\u0117totoj\u0173 interesas, bet ir kiekvieno gyventojo, nes jis tiesiogiai lemia, ar b\u016bstas bus prieinamas, ar taps prabangos preke,\u201c \u2013 ai\u0161kina teisinink\u0117 Olga Petro\u0161evi\u010dien\u0117.<\/p>\n\n\n\n Kli\u016btys, kurios brangina b\u016bst\u0105<\/strong><\/p>\n\n\n\n Ne ma\u017eiau svarbios ir kitos kli\u016btys, kurios tiesiogiai daro \u012ftak\u0105 kainoms. Viena i\u0161 j\u0173 \u2013 reikalavimas gauti \u0161imtaprocentin\u012f gyventoj\u0173 sutikim\u0105, planuojant didesnius konversijos ar rekonstrukcijos projektus. Toks principas prakti\u0161kai rei\u0161kia, kad net vieno gyventojo nepritarimas gali sustabdyti \u0161imtams nauj\u0173 but\u0173 skirt\u0105 projekt\u0105, nors jam pritart\u0173 absoliuti dauguma. Tai sukuria situacij\u0105, kai miest\u0173 atsinaujinimas paraly\u017eiuojamas, o investuotojai tiesiog vengia rizikuoti. Rezultatas \u2013 v\u0117l ma\u017e\u0117janti pasi\u016bla ir augan\u010dios kainos.<\/p>\n\n\n\n \u201eTeori\u0161kai \u0161imtaprocentinis gyventoj\u0173 sutikimas atrodo labai gra\u017eiai, nes visi turi b\u016bti \u012ftraukti. Bet praktikoje tai rei\u0161kia, kad vieno \u017emogaus veto gali u\u017eblokuoti vis\u0105 projekt\u0105, skirt\u0105 \u0161imtams \u0161eim\u0173. Tai daro sistem\u0105 neefektyvi\u0105 ir stabdo miest\u0173 pl\u0117tr\u0105. Reikia pripa\u017einti, kad tokia tvarka neatitinka realyb\u0117s \u2013 ji tiesiog paver\u010dia projektus rizikingais ir brangiais. O galiausiai u\u017e tai v\u0117l sumoka b\u016bsto pirk\u0117jai, kurie susiduria su vis ma\u017eiau prieinamais b\u016bstais,\u201c \u2013 pabr\u0117\u017eia O. Petro\u0161evi\u010dien\u0117.<\/p>\n\n\n\n Reikalingi poky\u010diai<\/strong><\/p>\n\n\n\n Pasak ekspert\u0117s, jei Lietuva nori realiai pagerinti b\u016bsto prieinamum\u0105, b\u016btina imtis sistemini\u0173 poky\u010di\u0173. Supaprastintos leidim\u0173 proced\u016bros, trumpesni terminai, racionalesnis bendruomeni\u0173 \u012ftraukimas ir lankstesnis po\u017ei\u016bris \u012f \u017eem\u0117s paskirties keitim\u0105 \u2013 tai raktai \u012f s\u0117km\u0119. Tokie poky\u010diai leist\u0173 daugiau projekt\u0173 \u012fgyvendinti grei\u010diau, o rinkoje atsirast\u0173 daugiau but\u0173, subalansuojan\u010di\u0173 kainas.<\/p>\n\n\n\n \u201eTurime galvoti, kaip sukurti sistem\u0105, kurioje statybos leidimas b\u016bt\u0173 i\u0161duodamas ne per kelerius metus, o per kelis m\u0117nesius. Turime realisti\u0161kai \u012fvertinti bendruomeni\u0173 \u012ftraukim\u0105 \u2013 jis yra b\u016btinas, bet neturi virsti instrumentu, kuris visi\u0161kai sustabdo miesto pl\u0117tr\u0105. Tik tokiu atveju gal\u0117sime pasakyti, kad b\u016bsto rinka i\u0161 ties\u0173 pasipildo naujais projektais, o kainos tampa labiau subalansuotos. Tai naudinga visiems \u2013 gyventojams, miestams ir investuotojams,\u201c \u2013 apibendrina advokat\u0117.<\/p>\n\n\n\n B\u016bsto prieinamumas \u2013 miesto ateities klausimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n Galiausiai b\u016bsto prieinamumas n\u0117ra tik finansinis rodiklis. Tai klausimas, lemiantis, ar miestai bus gyvybingi. Jei prieinam\u0173 b\u016bst\u0173 nebus, jaunimas ie\u0161kos galimybi\u0173 u\u017esienyje, bendruomen\u0117s silpn\u0117s, o miestai praras savo energij\u0105. Tai jau yra ne tik ekonomin\u0117, bet ir socialin\u0117 problema.<\/p>\n\n\n\n \u201eB\u016bsto prieinamumas \u2013 tai miesto ateities klausimas. Jeigu nesugeb\u0117sime pasi\u016blyti jaunoms \u0161eimoms, studentams, vidutines pajamas gaunantiems \u017emon\u0117ms \u012fperkam\u0173 nam\u0173, susidursime su rimtomis pasekm\u0117mis: emigracija, bendruomeni\u0173 silpn\u0117jimu, socialin\u0117mis \u012ftampomis. Tod\u0117l \u0161iuo klausimu reikia veikti greitai ir ry\u017etingai, nes tai yra tiesiogiai susij\u0119 su m\u016bs\u0173 \u0161alies gyvenimo kokybe ir ateitimi,\u201c \u2013 pabr\u0117\u017eia O. Petro\u0161evi\u010dien\u0117.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Lietuvoje b\u016bsto \u012fsigijimas tampa vis sud\u0117tingesnis \u2013 kainos kyla spar\u010diau nei atlyginimai, o nauj\u0173 projekt\u0173 rinkoje pasirodo ma\u017eiau, nei yra poreikis. Jauni \u017emon\u0117s ir \u0161eimos da\u017enai susiduria su situacija, kai norimas b\u016bstas per kelerius metus tampa nebepasiekiamas. Proces\u0105 apsunkina ir ilgos statybos leidim\u0173 proced\u016bros \u2013 nuo projekto id\u0117jos iki realios galimyb\u0117s \u012fsikelti praeina treji ar …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":50924,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[27],"tags":[1906,757,1513],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/50921"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=50921"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/50921\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":50926,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/50921\/revisions\/50926"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/50924"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=50921"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=50921"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=50921"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}