{"id":50841,"date":"2025-10-09T21:43:32","date_gmt":"2025-10-09T18:43:32","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=50841"},"modified":"2025-10-09T21:43:33","modified_gmt":"2025-10-09T18:43:33","slug":"a-sekstelo-kodel-lietuva-negerbia-pacta-sunt-servanda","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2025\/10\/09\/a-sekstelo-kodel-lietuva-negerbia-pacta-sunt-servanda\/","title":{"rendered":"A.\t\u0160ek\u0161telo. Kod\u0117l Lietuva negerbia pacta sunt servanda?"},"content":{"rendered":"\n

Skambus pavadinimas, bet kalb\u0117sime ne apie politik\u0105 pla\u010di\u0105ja prasme, o apie civilinio proceso teis\u0119, tiksliau, apie Civilinio proceso kodekso (\u201eCPK\u201c ar \u201eKodeksas\u201c) 622<\/sup> straipsnio 1 dal\u012f.<\/p>\n\n\n\n

\u0160i CPK nuostata nurodo, kad bylos, kurios \u0161io Kodekso nustatytais atvejais apylink\u0117s teismuose gali b\u016bti nagrin\u0117jamos ra\u0161ytinio proceso tvarka ir kurioms netaikomos i\u0161imtinio teismingumo taisykl\u0117s, paskirstomos naudojantis kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Teis\u0117j\u0173 tarybos patvirtintomis byl\u0173 paskirstymo teis\u0117jams ir teis\u0117j\u0173 kolegij\u0173 sudarymo taisykl\u0117mis, apylinki\u0173 teismams arba j\u0173 r\u016bmams, atsi\u017evelgiant \u012f j\u0173 darbo kr\u016bv\u012f ir vadovaujantis Teis\u0117j\u0173 tarybos patvirtintomis byl\u0173 paskirstymo taisykl\u0117mis.<\/p>\n\n\n\n

\u0160i CPK nuostata buvo priimta 2023-06-29 \u012fstatymu Nr. XIV-2138 ir \u012fsigaliojo nuo 2024-07-01. \u0160ios nuostatos ai\u0161kinamasis ra\u0161tas (reg. Nr. XIVP-2822, 2823 ir 2827) nurodo, kad \u201e[a]tsi\u017evelgiant \u012f tai, kad byl\u0173, kurios nagrin\u0117jamos ra\u0161ytinio proceso tvarka, atveju n\u0117ra svarbu, kokio konkretaus teismo teis\u0117jas nagrin\u0117s byl\u0105, kur vyks bylos nagrin\u0117jimas, CPK projektu si\u016bloma \u012ftvirtinti taisykl\u0119, pagal kuri\u0105 ra\u0161ytiniai procesai (kuriems n\u0117ra taikomos i\u0161imtinio teismingumo taisykl\u0117s) gal\u0117t\u0173 b\u016bti paskirstomi bendrai visiems apylinki\u0173 teismams ir j\u0173 r\u016bmams, atsi\u017evelgiant \u012f teism\u0173, j\u0173 r\u016bm\u0173 darbo kr\u016bv\u012f<\/em>\u201c. Kitaip tariant, civilini\u0173 byl\u0173 skirstymo poky\u010diais siekiama subalansuoti teis\u0117j\u0173 darbo kr\u016bvius ir u\u017etikrinti, kad bylos skirtinguose teismuose bus nagrin\u0117jamos per \u012fmanomai trumpiausi\u0105 termin\u0105<\/a>. Mintis gra\u017ei \u2013 suma\u017einti teism\u0173 darbo kr\u016bv\u012f bylas tolygiai paskirstant tarp skirting\u0173 teism\u0173. Ta\u010diau teismingumas \u0161iuo atveju nesikei\u010dia (CPK 622<\/sup> straipsnio 2 dalis).<\/p>\n\n\n\n

Teismingum\u0105 Lietuvi\u0161koji civilinio proceso doktrin\u0105 skisto \u012f tris r\u016b\u0161is \u2013 r\u016b\u0161in\u012f, teritorin\u012f ir funkcin\u012f. Teritorinis teismingumas skirstomas \u012f bendr\u0105j\u012f, alternatyv\u0173j\u012f, i\u0161imtin\u012f, sutartin\u012f ir keli\u0173 tarpusavyje susijusi\u0173 byl\u0173 teismingum\u0105 (MIKEL\u0116NAS, V. et al<\/em>. (2020). Civilinio proceso teis\u0117. Bendroji dalis, p. 165). I\u0161imtinis teismingumas yra pla\u010diau aptartas Kodekso 31 straipsnyje. Pagal CPK<\/a> 31<\/a> straipsnio 1 dal\u012f ie\u0161kiniai d\u0117l daiktini\u0173 teisi\u0173 \u012f nekilnojam\u0105j\u012f turt\u0105, d\u0117l naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, i\u0161skyrus parei\u0161kimus d\u0117l sutuoktini\u0173 turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, d\u0117l are\u0161to nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindin\u0117s jo dalies buvimo vietos teismui (lot. forum rei sitae<\/em>). I\u0161imtinis teismingumas yra \u012ftvirtintas, pavyzd\u017eiui, ir Briuselis I bis reglamento 24 straipsnyje. Pagrindinis \u0161io reglamento motyvas suteikti i\u0161imtin\u0119 jurisdikcij\u0105 susitarian\u010diosios valstyb\u0117s, kurioje yra nekilnojamasis turtas, teismams yra tas, kad nekilnojamojo turto buvimo vietos teismas, atsi\u017evelgiant \u012f jo artum\u0105, yra geriausioje pad\u0117tyje tinkamai i\u0161siai\u0161kinti aplinkybes ir taikyti taisykles bei praktik\u0105, kurios paprastai yra valstyb\u0117s, kuriame yra nekilnojamasis turtas (Europos S\u0105jungos Teisingumo Teismo Klein<\/em> byla C-73\/04, 16 punktas).<\/p>\n\n\n\n

Gr\u012f\u017etant prie 622<\/sup>\u00a0straipsnio 1\u00a0dalies, galb\u016bt d\u0117l i\u0161imtinio teismingumo svarbos, ra\u0161ytiniai procesai n\u0117ra skirstomi bendrai pirmosios instancijos apylinki\u0173 teismams (ar j\u0173 r\u016bmams) tuo atveju, kad kalbame apie i\u0161imtin\u012f teismingum\u0105. Nekilo \u012fstatymo leid\u0117jo ranka prie\u0161 i\u0161imtin\u012f teismingum\u0105. I\u0161imtinio teismingumo nesilaikymas neb\u016bt\u0173 absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, bet gal\u0117t\u0173 b\u016bti prie\u017eastis panaikinti teismo sprendim\u0105, jei d\u0117l to buvo neteisingai i\u0161nagrin\u0117ta byla (CPK 328\u00a0straipsnis, 329\u00a0straipsnio 1\u00a0dalis). Bet, kit\u0105 vertus, jei taikant CPK 622<\/sup>\u00a0straipsn\u012f, teismingumas nesikei\u010dia (CPK 622<\/sup>\u00a0straipsnio 2\u00a0dalis), kod\u0117l turi b\u016bti daroma i\u0161imtis d\u0117l i\u0161imtinio teismingumo? Kitaip tariant, kod\u0117l, kai yra i\u0161imtinis teismingumas, CPK 622<\/sup>\u00a0straipsnis n\u0117ra taikomas?<\/p>\n\n\n\n

Nat\u016braliai kyla ir kitas klausimas, kuris ir yra \u0161ios trumpos publikacijos \u0161erdis. Kod\u0117l tuomet CPK 622<\/sup> straipsnio 1 dalyje n\u0117ra padaryta i\u0161imtis ir d\u0117l sutartinio teismingumo? Kitaip tariant, jeigu \u0161alys susitar\u0117, pavyzd\u017eiui, sutartyje, kad j\u0173 gin\u010dus spr\u0119s pirma instancija Vilniaus miesto apylink\u0117s teismas ir gin\u010das pagal r\u016b\u0161in\u012f teismingum\u0105 patenka \u012f \u0161io teismo kompetencij\u0105, kod\u0117l, pagal 622<\/sup> straipsnio 1 dal\u012f, toks \u0161ali\u0173 susitarimas n\u0117ra gerbiamas?<\/p>\n\n\n\n

Teis\u0117 \u0161alims susitarti d\u0117l to, kuris teismas ar teismai nagrin\u0117s j\u0173 gin\u010d\u0105, yra \u0161ali\u0173 autonomijos principo i\u0161rai\u0161ka. \u0160is principas yra vienas pamatini\u0173 privatin\u0117je teis\u0117je. \u017dinoma, \u0161is principas n\u0117ra absoliutus ir gali b\u016bti ribojamas, pavyzd\u017eiui, draud\u017eiant \u0161alims susitarti d\u0117l r\u016b\u0161inio ar i\u0161imtinio teismingumo. Ta\u010diau n\u0117ra suprantama, kod\u0117l \u0161ali\u0173 autonomija yra ignoruojama automati\u0161kai paskirstant bylas pagal CPK 622<\/sup> straipsnio nuostatas net tada, kai \u0161alys susitar\u0117 d\u0117l konkretaus teismo? Juk, susitardami d\u0117l konkretaus teismo, \u0161alys specifi\u0161kai i\u0161rei\u0161k\u0117 vali\u0105, kad kiti teismai nenagrin\u0117t\u0173 j\u0173 gin\u010do. \u0160iuo po\u017ei\u016briu, j\u0173 toks susitarimas yra taip pat i\u0161imtinis. Ta\u010diau, praktikoje, teismai nepaiso sutartinio teismingumo ir automati\u0161kai skirsto bylas pagal CPK 622<\/sup> straipsn\u012f, k\u0105 ir pats ma\u010diau savo praktikoje, tokiu b\u016bdu pa\u017eeisdami \u0161ali\u0173 vali\u0105 d\u0117l sutartinio teismingumo.<\/p>\n\n\n\n

Ir, jei paklaustum\u0117te, koks skirtumas, nes teismingumas (formaliai) nesikei\u010dia, tada atsakykite, pra\u0161au, kod\u0117l \u0161i CPK 622<\/sup> straipsnio taisykl\u0117 netaikoma skirstant bylas tarp apygardos teism\u0173, arba kod\u0117l \u0161i taisykl\u0117 netaikoma i\u0161imtiniam teismingumui? Juk, jeigu teismingumas nesikei\u010dia, tai ir bylas pagal i\u0161imtin\u012f teismingum\u0105 taip pat galima b\u016bt\u0173 skirstyti tarp apylink\u0117s teism\u0173 ar j\u0173 r\u016bm\u0173. Ir, prie\u0161ingai, jei tokia i\u0161imtis yra, rei\u0161kia, i\u0161imtinis teismingumas kaip toks turi reik\u0161m\u0119 skirstant tokias bylas.<\/p>\n\n\n\n

Tokiais atvejais pati valstyb\u0117, pana\u0161u, nesilaiko universalaus pacta sunt servanda<\/em>, sutarties reikia laikytis, principo, nes ignoruoja \u0161ali\u0173 susitarimus d\u0117l teismingumo. Bet gal tokie susitarimai ir n\u0117ra tokie svarb\u016bs, kad juos gerbtum\u0117me? Lengviausia \u012f \u0161\u012f klausim\u0105 pa\u017ei\u016br\u0117ti depolitizuotai, i\u0161 tarptautin\u0117s civilinio proceso teis\u0117s perspektyvos.<\/p>\n\n\n\n

Paimkime, pavyzd\u017eiui, Hagos 2005 konvencij\u0105 d\u0117l susitarim\u0173 d\u0117l teismingumo (\u201eHagos konvencija\u201c), kuri Europos S\u0105jungai ir jos valstyb\u0117s nar\u0117ms, t.y. ir Lietuvai, \u012fsigaliojo nuo 2015 m. spalio 1 d. Jau pa\u010dioje jos preambul\u0117je nurodyta, kad reikalingas tarptautinis teisinis re\u017eimas, kuris suteikt\u0173 saugum\u0105 ir u\u017etikrint\u0173 komercini\u0173 sandori\u0173 \u0161ali\u0173 susitarim\u0173 d\u0117l teismingumo veiksmingum\u0105. Atitinkamai, Hagos konvencija gerbia tokius susitarimus (\u017er., pvz., jos 1 straipsnio 1 dal\u012f, 3 straipsn\u012f). Pagal Hagos konvencijos 5 straipsnio 1 dal\u012f, Susitarian\u010diosios Valstyb\u0117s teismas arba teismai, nurodyti susitarime d\u0117l teismingumo, turi jurisdikcij\u0105 spr\u0119sti gin\u010d\u0105, kuriam taikomas susitarimas. Nors Hagos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies b punktas nurodo, kad tai nedaro poveikio normoms d\u0117l vidinio teismingumo paskirstymo tarp Susitarian\u010diosios Valstyb\u0117s teism\u0173, ta\u010diau \u201ekai pasirinktas teismas turi teis\u0119 priimti sprendim\u0105 d\u0117l bylos perdavimo, reikia tinkamai atsi\u017evelgti \u012f \u0161ali\u0173 pasirinkim\u0105<\/em>\u201c. Hagos konvencijos ai\u0161kinamasis prane\u0161imas detalizuoja, kad \u201e[n]eabejotina, kad 5 straipsnio 3 dalies b punktas taip pat taikomas tais atvejais, kai byla perduodama i\u0161 vienoje vietoje pos\u0117d\u017eiaujan\u010dio teismo \u012f kitoje vietoje pos\u0117d\u017eiaujant\u012f t\u0105 pat\u012f teism\u0105<\/em>\u201c. Tod\u0117l \u201etais atvejais, kai \u0161alys pasirinko konkret\u0173 teism\u0105, teismas netur\u0117t\u0173 taip paprastai panaikinti j\u0173 pasirinkimo<\/em>\u201c. Taigi, Hagos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies b punktas reikalauja Lietuvos, nustatant vidines teismingumo skirstymo taisykles Kodekse, \u012fskaitant ir numatytas CPK 622<\/sup> straipsnyje, \u201etinkamai atsi\u017evelgti \u012f \u0161ali\u0173 pasirinkim\u0105<\/em>\u201c. Taigi, CPK 622<\/sup> straipsnio 1 dalies nuostata ta apimtimi, kad ji nedaro i\u0161imties sutartiniam teismingumui, kaip antai yra su i\u0161imtiniu teismingumu, nedera su Hagos konvencija.<\/p>\n\n\n\n

Europos S\u0105jungos lygmeniu galioja dar vienas itin svarbus, jau min\u0117tas instrumentas \u2013 Briuselis I bis reglamentas, kurio 25 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu \u0161alys, neatsi\u017evelgiant \u012f j\u0173 nuolatin\u0119 gyvenam\u0105j\u0105 (buvein\u0117s) viet\u0105, yra susitariusios, kad valstyb\u0117s nar\u0117s teismas arba teismai turi jurisdikcij\u0105 spr\u0119sti bet kuriuos gin\u010dus, kilusius arba galin\u010dius kilti i\u0161 konkre\u010di\u0173 teisini\u0173 santyki\u0173, tas teismas (tie teismai) turi jurisdikcij\u0105. Tokia jurisdikcija yra i\u0161imtin\u0117, jeigu \u0161alys nesusitar\u0117 kitaip. Kaip Electrolux<\/em> byloje pagr\u012fstai nurod\u0117 Generalinis Advokatas Emiliou, \u201eBriuselis I bis reglamento 25 straipsnis atspindi \u0161ali\u0173 autonomijai palanki\u0105 politik\u0105. ES teis\u0117s akt\u0173 leid\u0117jas laik\u0117 pageidautinu skatinti sutartini\u0173 partneri\u0173 galimyb\u0119 \u201epasirinkti savo teis\u0117j\u0105”. I\u0161 anksto i\u0161sprend\u017eiant klausim\u0105, kuris teismas (-ai) nagrin\u0117s galimus gin\u010dus, kylan\u010dius i\u0161 sutar\u010di\u0173, teismingumo susitarimai didina teisin\u012f tikrum\u0105 ir bylin\u0117jimosi nusp\u0117jamum\u0105, o tai skatina tarptautin\u0119 prekyb\u0105 (tod\u0117l verslai da\u017enai naudoja \u0161\u012f instrument\u0105). Ir v\u0117lgi, ES teis\u0117s akt\u0173 leid\u0117jas laik\u0117 \u0161i\u0105 politik\u0105 tokia svarbia, kad, kai valstyb\u0117s nar\u0117s teismai yra nurodyti tokiame susitarime, i\u0161 principo \u012fpareigojo visus kitus teismus perduoti jurisdikcij\u0105 \u0161ali\u0173 pasirinktam teismui, o 25 straipsnis taikomas nepriklausomai nuo atsakovo gyvenamosios vietos<\/em>\u201c (Generalinio Advokato i\u0161vados ESTT Electrolux<\/em> byloje C-339\/22 129 punktas).<\/p>\n\n\n\n

Tai jeigu tarptautiniu ir Europos S\u0105jungos lygiu \u0161ali\u0173 susitarimas d\u0117l jurisdikcijos yra ypatingai gerbiamas, kod\u0117l jis yra ignoruojamas Lietuvoje taikant CPK 622<\/sup> straipsn\u012f? Toks nesusipratimas turi b\u016bti taisomas pirmiausiai pa\u010di\u0173 teism\u0173, netaikant byl\u0173 skirstymo pagal CPK 622<\/sup> straipsn\u012f ne tik kai yra i\u0161imtinis teismingumas, bet ir kai \u0161alys yra sudariusios galiojanti susitarim\u0105 d\u0117l teismingumo nurodydamos konkret\u0173 teism\u0105, kur jos nori spr\u0119sti savo gin\u010dus.<\/p>\n\n\n\n

Albertas \u0160ek\u0161telo yra advokatas, Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakulteto partneryst\u0117s docentas, APB MOTIEKA AUDZEVI\u010cIUS partneris<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Skambus pavadinimas, bet kalb\u0117sime ne apie politik\u0105 pla\u010di\u0105ja prasme, o apie civilinio proceso teis\u0119, tiksliau, apie Civilinio proceso kodekso (\u201eCPK\u201c ar \u201eKodeksas\u201c) 622 straipsnio 1 dal\u012f. \u0160i CPK nuostata nurodo, kad bylos, kurios \u0161io Kodekso nustatytais atvejais apylink\u0117s teismuose gali b\u016bti nagrin\u0117jamos ra\u0161ytinio proceso tvarka ir kurioms netaikomos i\u0161imtinio teismingumo taisykl\u0117s, paskirstomos naudojantis kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":50842,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[1337,1862,220,524,996],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/50841"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=50841"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/50841\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":50843,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/50841\/revisions\/50843"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/50842"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=50841"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=50841"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=50841"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}