{"id":50713,"date":"2025-09-26T10:50:22","date_gmt":"2025-09-26T07:50:22","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=50713"},"modified":"2025-09-26T10:50:23","modified_gmt":"2025-09-26T07:50:23","slug":"k-krutulyte-jungtiniu-tautu-asmenu-su-negalia-teisiu-konvencijos-atitikties-lietuvos-respublikos-konstitucijai-ir-europos-zmogaus-teisiu-ir-pagrindiniu-laisviu-apsaugos-konvencijai-dilema","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2025\/09\/26\/k-krutulyte-jungtiniu-tautu-asmenu-su-negalia-teisiu-konvencijos-atitikties-lietuvos-respublikos-konstitucijai-ir-europos-zmogaus-teisiu-ir-pagrindiniu-laisviu-apsaugos-konvencijai-dilema\/","title":{"rendered":"K. Krutulyt\u0117. Jungtini\u0173 Taut\u0173 asmen\u0173 su negalia teisi\u0173 konvencijos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Europos \u017emogaus teisi\u0173 ir pagrindini\u0173 laisvi\u0173 apsaugos konvencijai dilema"},"content":{"rendered":"\n

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir toliau t\u0119sia darbus kartu su nevyriausybin\u0117mis organizacijomis, kurios dirba su skirtingomis negaliomis, siekdamos, kad b\u016bt\u0173 \u012fgyvendinamas Jungtini\u0173 Taut\u0173 asmen\u0173 su negalia teisi\u0173 konvencijos (JTANK) 12 straipsnis. Ir XVIII, ir XIX Vyriausyb\u0117 savo programos nuostat\u0173<\/em> \u012fgyvendinimo planuose nurod\u0117, jog b\u016btina sudaryti teisines prielaidas tinkamai \u012fgyvendinti \u0161io straipsnio nuostatas, \u012fpareigojan\u010dias visiems asmenims u\u017etikrinti teisin\u012f veiksnum\u0105[1]<\/a>.  Ta\u010diau 12 straipsnio \u012fgyvendinimas kelia praktini\u0173 ir teorini\u0173 sunkum\u0173, ir tai sud\u0117tinga ir konceptualiai reik\u0161minga teisin\u0117 problema, nes yra  net keletas skirting\u0173 doktrinini\u0173 po\u017ei\u016bri\u0173 tarptautin\u0117s teis\u0117s kontekste. \u012evair\u016bs po\u017ei\u016briai i\u0161ry\u0161k\u0117ja Europos \u017emogaus teisi\u0173 ir pagrindini\u0173 laisvi\u0173 konvencijos (E\u017dTK), JTANK bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos (Konstitucija) diskurse.<\/p>\n\n\n\n

Prad\u0117kime  nuo JTANK.  \u0160i\u0105 konvencij\u0105[2]<\/a> Lietuva ratifikavo 2010 metais. JTANK  svarbi tuo, jog reglamentuoja specifin\u0119 \u017emogaus teisi\u0173 grup\u0119 \u2013 asmen\u0173 su negalia teises. Specialaus reglamentavimo b\u016btinyb\u0117 tarptautiniu lygiu buvo patvirtinta jau 2006 m., kai \u0161i\u0105 konvencij\u0105 pri\u0117m\u0117 Jungtin\u0117s Tautos .<\/p>\n\n\n\n

I\u0161skirtin\u0117 JTANK 12 straipsnio 1 ir 2 dali\u0173 reik\u0161m\u0117 yra ta, kad valstyb\u0117s, \u0161ios Konvencijos \u0160alys, dar kart\u0105 patvirtina, kad ne\u012fgalieji visais atvejais turi teis\u0119 b\u016bti laikomi teis\u0117s subjektais ir  pripa\u017e\u012fsta, kad ne\u012fgalieji turi teisin\u012f veiksnum\u0105 lygiai su kitais asmenimis visose gyvenimo srityse. Konvencija grie\u017etai pasisako prie\u0161 galimyb\u0119 bet kokia forma riboti asmens teises, nes taip asmuo tampa ne teisi\u0173 subjekt\u0173, o teisiniu objektu, negalin\u010diu priimti pagrindini\u0173 teisini\u0173 sprendim\u0173, susijusi\u0173 su jo gyvenimu. Bendrojoje komentaro pastaboje Nr.1 (2014)[3]<\/a> pabr\u0117\u017eiama, jog daugelyje \u0161ali\u0173 \u012fstatymai leid\u017eia ne\u012fgaliesiems tur\u0117ti nuosavyb\u0119, ta\u010diau ne visada gali pripa\u017einti j\u0173 veiksmus perkant ir parduodant t\u0105 nuosavyb\u0119. Komentaro pastabas galima papildyti ir kitais pavyzd\u017eiais. Tarkime, asmuo negali pats apsispr\u0119sti, ar jam priimti palikim\u0105, ar jo nepriimti, ar tuoktis, balsuoti ir kt. Asmuo neturi kompetencijos spr\u0119sti ne tik ypa\u010d svarbi\u0173 teisini\u0173 klausim\u0173, lie\u010dian\u010di\u0173 jo gyvenim\u0105, bet ir kasdienini\u0173 smulki\u0173 buitini\u0173 sandori\u0173 (pvz.,  kaip \u012fsigyti batus, nusipirkti maisto ir pan.). Tod\u0117l Jungtini\u0173 Taut\u0173 asmen\u0173 su negalia komiteto (Komitetas) bendrojo komentaro pastaboje ai\u0161kiai nurodoma, , kad ribojant asmens teisin\u012f veiksnum\u0105 pa\u017eeid\u017eiamos jo teis\u0117s ir orumas. Komitetas pabr\u0117\u017eia, kad valstyb\u0117s, ratifikavusios Konvencij\u0105, turi u\u017etikrinti param\u0105 priimant sprendimus, o ne riboti galimybes priimti sprendimus. \u0160i parama gali b\u016bti \u012fvairi: nuo pagalbos suprantant informacij\u0105 iki \u012fgaliojimo tur\u0117ti pagalbinink\u0105, Taigi globos model\u012f tur\u0117t\u0173 pakeisti pagalbinis sprendim\u0173 pri\u0117mimas, t. y. pagalbininkas asmeniui  su negalia  pad\u0117t\u0173 \u012fgyvendinti jo vali\u0105. Svarbu ir tai, kad \u0160alys, Konvencijos nar\u0117s, tur\u0117t\u0173 pagal savo i\u0161gales u\u017etikrinti, kad pad\u0117j\u0117jai ar pagalbininkai nepriimt\u0173 sprendim\u0173 u\u017e ne\u012fgaliuosius ar nepiktnaud\u017eiaut\u0173 \u012ftaka jiems priimant sprendimus[4]<\/a>. Reziumuotina Komiteto nuomon\u0117, jog visi asmenys turi b\u016bti veiksn\u016bs nepriklausomai nuo turimos negalios.<\/p>\n\n\n\n

Tuo tarpu 1950 metais priimtos E\u017dTK 8 straipsnio 2 dalyje Pabr\u0117\u017eiama, kad  vald\u017eios pareig\u016bnai neturi teis\u0117s ki\u0161tis \u012f naudojim\u0105si \u0161ia teise, i\u0161skyrus \u012fstatymo numatytus atvejus ir kai tai b\u016btina demokratin\u0117je visuomen\u0117je valstyb\u0117s saugumo, vie\u0161osios tvarkos ar \u0161alies ekonomin\u0117s gerov\u0117s interesams, siekiant u\u017ekirsti keli\u0105 teis\u0117s pa\u017eeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventoj\u0173 sveikatai ar dorovei arba kit\u0173 \u017emoni\u0173 teis\u0117ms ir laisv\u0117ms apsaugoti. Pabr\u0117\u017etina, jog \u0161i teis\u0117 \u017emogaus teisi\u0173 kontekste yra ribota, t. y. n\u0117ra priskiriama prie toki\u0173 absoliu\u010di\u0173 teisi\u0173 kaip -vergov\u0117s, kankinimo, ne\u017emoni\u0161ko ir \u017eeminan\u010dio elgesio draudimas ir kt. Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismas (E\u017dTT) savo praktikoje ne kart\u0105 pa\u017eym\u0117jo, kad tam, jog \u017emogaus teises galima b\u016bt\u0173 riboti, reikalingos kelios pagrindin\u0117s s\u0105lygos: 1) draudimas b\u016btinas demokratin\u0117je visuomen\u0117je; 2) ribojamas numatytas \u012fstatymu; 3) ribojimas turi b\u016bt proporcingas siekiamam tikslui[5]<\/a>. \u0160ios s\u0105lygos yra inkorporuotos ir \u012f Lietuvos teis\u0119. Tai ypa\u010d atsispindi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje[6]<\/a>. Vadinasi, E\u017dTK ir E\u017dTT numato teisinius atvejus, kada asmens veiksnumas gali b\u016bti apribotas, nes \u0161i teis\u0117 nelaikoma absoliu\u010dia.<\/p>\n\n\n\n

Konstitucijoje[7]<\/a> taip pat kalbama apie veiksnumo ribojim\u0105 ir galimus atvejus. Tai susij\u0119 su draudimu neveiksniems asmenimis naudotis savo aktyvi\u0105ja ir pasyvi\u0105ja rinkimu teise, t. y. teise balsuoti ir b\u016bti i\u0161rinktam (Lietuvos Respublikos Konstitucija, 34 str. 3 d; 56 str. 2 d; 63 str. 4 d.).  \u0160iuo atveju Lietuvos teisin\u0117 orientacija sutampa su E\u017dTK ir E\u017dTT jurisprudencija[8]<\/a>. Tuo tarpu JTANK 12 str. prasilenkia su Konstitucija ir E\u017dTK 8 str. 2 dalimi.<\/p>\n\n\n\n

Viena svarbiausi\u0173 problem\u0173 derinant min\u0117t\u0173j\u0173 Konvencij\u0173 ir Konstitucijos nuostatas \u2013 netinkamas Lietuvos pasiruo\u0161imas JTANTK ratifikavimui. Pagr\u012fstai galima teigti, kad prisiimdama \u0161iuos \u012fsipareigojimus Lietuva ne iki galo \u012fvertino j\u0173 mast\u0105 ir galimyb\u0119 juos suderinti ne tik su \u012fstatymais, bet ir pa\u010dia Konstitucija. Pa\u017eym\u0117tina, jog JTANTK ir jos fakultatyvieji protokolai buvo priimti beveik be i\u0161lyg\u0173. Vienintel\u0117 padaryta i\u0161lyga buvo padaryta \u0161ios Konvencijos 25 straipsniui, kuris apima sveikatos teisinius klausimus.[9]<\/a> Daugiau i\u0161lyg\u0173 Lietuva, ratifikuodama Konvencij\u0105, nenumat\u0117. Kitos valstyb\u0117s pasielg\u0117 lanks\u010diau. Pavyzd\u017eiui, Estija, ratifikuodama JTANTK, numat\u0117 12 straipsnio i\u0161lyg\u0105. 2021 metais vertinant Estijos 2014 m. ataskait\u0105 Komitetui, Estijos Vyriausyb\u0117 dar kart\u0105 pabr\u0117\u017e\u0117, kad Estija ir toliau laikosi deklaracijos, priimtos ratifikavus JTANTK: \u201eEstijos Respublika ai\u0161kina Konvencijos 12 straipsn\u012f taip, kad jis nedraud\u017eia apriboti asmens aktyvaus teisinio veiksnumo, jei toks poreikis kyla d\u0117l asmens geb\u0117jimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Apribodama asmen\u0173, kuri\u0173 aktyvus teisinis veiksnumas apribotas, teises, Estijos Respublika veikia pagal savo vidaus \u012fstatymus\u201c[10]<\/a>. Tuo tarpu Suomija nusprend\u0117 laikytis dar konservatyvesn\u0117s pozicijos. Nors ir ratifikavo Konvencij\u0105, bet pabr\u0117\u017e\u0117, kad nenumato galimyb\u0117s papildomai derinti Konvencijos su Suomijos nacionaliniais teisiais aktais [11]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Nekvestionuotina tai, jog itin auk\u0161t\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 standart\u0173 prisi\u0117mimas vertinamas vienareik\u0161mi\u0161kai teigiamai, ta\u010diau ateityje ratifikuojant kitas konvencijas b\u016btina skirti daugiau d\u0117mesio suderinimui su vidaus teise. Nors JTANK  priimta prie\u0161 15 met\u0173, ji vis dar n\u0117ra suderinta su nacionaliniais teis\u0117s aktais ir svarbiausiu i\u0161 j\u0173 \u2013 Konstitucija.<\/p>\n\n\n\n

Kita problema yra tai, kad E\u017dTK yra dominuojanti konvencija Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (LRKT ) jurisprudencijoje4<\/sup> ai\u0161kinant \u017emogaus teis\u0173 kontekst\u0105. Kaip \u012ftvirtinta Konstitucijos 18 straipsnyje, \u017emogaus teis\u0117s ir laisv\u0117s yra prigimtin\u0117s[12]<\/a> . LRKT doktrinoje nurodoma, jog prigimtinis pob\u016bdis pasi\u017eymi tuo, kad \u017emogaus teis\u0117s n\u0117ra susijusios nei su tauta, nei su teritorija[13]<\/a> . Ai\u0161kindamas ir taikydamas \u0161\u012f straipsn\u012f bei pl\u0117todamas \u017emogaus teisi\u0173 doktrin\u0105, LRKT remiasi E\u017dTK ir E\u017dTT formuojama praktika. Kai kurie teis\u0117s mokslininkai, pavyzd\u017eiui, Karolina Bubnyt\u0117, pastebi tam tikr\u0105 disonans\u0105, konstatuodami, kad nors Konstitucijos vir\u0161enyb\u0117s principas stipriai apribojo Konvencijos daromo poveikio konstitucinei jurisprudencijai galimybes, ta\u010diau negalima paneigti konstitucinei jurisprudencijai daromo ypatingo Konvencijos, kaip \u017eemesn\u0117s teisin\u0117s galios akto, poveikio[14]<\/a>.  K. Bubnyt\u0117 taip pat teigia, kad statinio hierarchinio, monistin\u0117s teis\u0117s samprata grind\u017eiamo konstrukto nepakanka \u0161iai \u012ftakai paai\u0161kinti. I\u0161 esm\u0117s klasikinis monistinis tarptautini\u0173 sutar\u010di\u0173 klasifikavimas Lietuvos teis\u0117s sistemoje nebeatitinka \u0161i\u0173 dien\u0173 realij\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Konstitucin\u0117s teis\u0117s specialist\u0117 prof. Toma Birmontien\u0117 pa\u017eymi[15]<\/a>, kad Konvencija ir E\u017dTT jurisprudencija atlieka svarb\u0173 vaidmen\u012f\u0328 pl\u0117tojant LRKT formuojam\u0105 \u017emogaus teisi\u0173 doktrin\u0105[16]<\/a>. Juolab kad LRKT dar 1995 m. sausio 24 d. i\u0161vadoje E\u017dTTK apib\u016bdino kaip ypating\u0105 tarptautin\u0117s teis\u0117s \u0161altin\u012f, kurio tikslas \u2013 visuotinis, t. y. siekiama pripa\u017einti, ginti ir \u012fgyvendinti \u017emogaus teises ir laisves. LRKT pa\u017eym\u0117jo, kad tikslo po\u017ei\u016briu Konvencija atlieka toki\u0105 pat funkcij\u0105, kaip ir konstitucin\u0117s \u017emogaus teisi\u0173 garantijos, nes Konstitucija \u012ftvirtina \u0161ias garantijas \u0161alyje, o Konvencija \u2013 tarptautiniu lygiu. T. Birmontien\u0117 konstatuoja, jog Konvencija ir E\u017dTT sprendimai turi konstitucin\u0117s teis\u0117s dimensij\u0105 ir ji i\u0161 esm\u0117s nulemia teisi\u0173 interpretavimo principus, o kartais ir pat\u012f turin\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Tuo tarpu buv\u0119s LRKT pirmininkas Dainius \u017dalimas laikosi kitokios nuomon\u0117s. Pasak jo, nepakanka monistinio po\u017ei\u016brio siekiant apibr\u0117\u017eti E\u017dTK  ir Konstitucijos santyk\u012f[17]<\/a>. D. \u017dalimo \u017eod\u017eiais, monistinis modelis yra tinkamas tiek, kiek jis apima hierarchin\u0119 tarptautin\u0119 teis\u0119 ir ordinarin\u0119 teis\u0119, ta\u010diau n\u0117ra iki galo tinkamas kalbant apie konstitucin\u0119 teis\u0119. Tod\u0117l si\u016blo remtis koordinacine (realistine) teorija, kuri nurodo, jog nei nacionalin\u0117, nei tarptautin\u0117 teis\u0117 n\u0117ra vir\u0161esn\u0117 viena kitos at\u017evilgiu, nes j\u0173 veikimo sritys yra skirtingos. D. \u017dalimas nurodo, kad net \u0161i teorija neapsaugo nuo galim\u0173 E\u017dTK ir konstitucin\u0117s teis\u0117s nesuderinamum\u0173. Ta\u010diau tai galima i\u0161spr\u0119sti paraleline tarptautin\u0117s ir vidaus teis\u0117s derinimo sistema[18]<\/a>. E\u017dTK u\u017eima ypating\u0105 viet\u0105 ai\u0161kinant ir taikant  Konstitucij\u0105 \u017emogaus teisi\u0173 kontekste.<\/p>\n\n\n\n

Tod\u0117l savaime kyla klausimas, kaip suderinti dvi Konvencijas \u2013 E\u017dTK ir  JTANK \u2013 su Konstitucija? Kaip Konvencijos suderinamos tarpusavyje?<\/p>\n\n\n\n

Prad\u0117kime nuo JTANK suderinamumo su Konstitucija. Siekdama spr\u0119sti \u0161i\u0105 problem\u0105, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija  dar 2022 m. sub\u016br\u0117 darbo grup\u0119, kurioje dalyvavo ir nevyriausybin\u0117s organizacijos, dirban\u010dios su skirtingomis negaliomis. Tos darbo grup\u0117s nare buvo ir \u0161io straipsnio autor\u0117. Jau tada nevyriausybin\u0117s organizacijos k\u0117l\u0117 klausim\u0105, kad reikia keisti Konstitucij\u0105, nes \u012fstatymuose panaikinta \u201eneveiksnumo\u201c s\u0105voka vis vien i\u0161lieka Konstitucijoje. Bandymai pertvarkyti dar rom\u0117n\u0173 laik\u0173 palikim\u0105, bet sovietin\u0117s sistemos politizuot\u0105 relikt\u0105[19]<\/a> baig\u0117si 2024 metais, vienam i\u0161 Seimo komitet\u0173 nurod\u017eius, kad \u012fstatym\u0173 pataisos prie\u0161tarauja Konstitucijai.<\/p>\n\n\n\n

Vienas galim\u0173 sprendim\u0173 yra min\u0117t\u0173j\u0173 Konstitucijos straipsni\u0173 pakeitimas. Ta\u010diau Lietuva jau yra pri\u0117musi \u012fsipareigojimus, kuriuos turi vykdyti. Juolab kad 2016 metais Komitetas pri\u0117m\u0117 baigiam\u0105sias pastabas d\u0117l Lietuvos pirmin\u0117s ataskaitos pagal JTANK. Buvo komentuojamas jau min\u0117tasis JTANTK 12 straipsnis. Komiteto pastabose  (25 ir 26 pastaba) sakoma: \u201eKomitetui labai didel\u012f susir\u016bpinim\u0105 kelia Konvencijos 12 straipsniui prie\u0161taraujan\u010dios teisin\u0117s nuostatos, numatan\u010dios galimyb\u0119 atimti arba apriboti asmen\u0173 su negalia teisin\u012f veiksnum\u0105, bei tuo apribojan\u010dios teis\u0119 \u012f laisvo ir informacija pagr\u012fsto sutikimo davim\u0105 gydymui, teis\u0119 susituokti, teis\u0119 sukurti \u0161eim\u0105, \u012fsivaikinti ir auginti vaikus. Tod\u0117l toks sureguliavimo mechanizmas laikytinas netinkamu.\u201c Kitas b\u016bdas teisinei problemai spr\u0119sti gal\u0117t\u0173 b\u016bti Konstitucijos reinterpretacija. Juk spar\u010diai vystantis ekonomikai, technologijoms, kei\u010diantis visuomen\u0117s vertyb\u0117ms, iki tol egzistav\u0119 \u017emogaus teisi\u0173 standartai kinta, t. y. jiems keliami vis auk\u0161tesni reikalavimai. Pana\u0161iu reinterpretacijos atveju galima laikyti LRKT 2025 m. baland\u017eio 17 d. nutarim\u0105, kuriuo \u012ftvirtinta partneryst\u0117 tarp tos pa\u010dios lyties asmen\u0173. Tokios pa\u010dios per\u017ei\u016bros reikalauja ir (ne)veiksnumo institutas tam tikroje srityje.<\/p>\n\n\n\n

Antrasis sprendimas susij\u0119s su E\u017dTK ir JTANTK suderinamumu. \u017dinoma,  \u0161iuo atveju LRKT savo jurisprudencijoje gal\u0117t\u0173 paai\u0161kinti apie E\u017dTK ir JTANK \u2013 kaip daran\u010dias ypating\u0105 poveik\u012f Konstitucijai.. Galimai i\u0161ai\u0161kinimas bus siejamas su tuo, jog n\u0117ra pagrindo prie\u0161inti \u0161i\u0173 Konvencij\u0173. Bus ie\u0161koma s\u0105ly\u010dio ta\u0161k\u0173 ir  abi Konvencijos bus pripa\u017e\u012fstamos kaip papildan\u010dios vien\u0105 kit\u0105. Tuo tarpu E\u017dTT byloje A.-M.V. prie\u0161 Suomij\u0105 pagrindin\u012f d\u0117mes\u012f skyr\u0117 Suomijos vidaus teisei, o ne E\u017dTK.<\/p>\n\n\n\n

Apibendrinant galima daryti i\u0161vad\u0105, kad JTANTK, E\u017dTK ir Konstitucijos suderinamumo dilema (ne)veiksnumo srityje tikrai egzistuoja. Konstitucija ir E\u017dTK numato galimyb\u0119 riboti asmens veiksnum\u0105. Akivaizdu, jog Konstitucijai ypating\u0105 \u012ftak\u0105 daro E\u017dTK ir E\u017dTT jurisprudencija, nes tai Konstitucijos dinamikos pagrindas. Tuo tarpu JTANTK 12 straipsnis ir Komitetas \u012ftvirtino \u017emogaus kaip subjekto, t. y. neapribojamo veiksnumo princip\u0105. Lietuva, prisiimdama JTANTK teisinius \u012fsipareigojimus, neabejotinai \u017eeng\u0117  \u012f priek\u012f  asmen\u0173 su negalia teisi\u0173 kontekste. Ta\u010diau negin\u010dijama, kad nebuvo tinkamai pasiruo\u0161ta \u012fgyvendinti JTANTK. (Ne)veiksnumo klausimas iki \u0161iol n\u0117ra suderintas su nacionaline teise, nors po Konvencijos ratifikavimo pra\u0117jo jau penkiolika met\u0173. Konstitucijos keitimas u\u017eimt\u0173 daug laiko ir toliau ribot\u0173 galimybes asmenims su negalia naudotis JTANTK \u012ftvirtintomis teis\u0117mis, t. y. teise b\u016bti veiksniems. \u0160iuo metu geriausias sprendimo b\u016bdas b\u016bt\u0173 kreiptis \u012f LRKT d\u0117l i\u0161ai\u0161kinimo ir galimo Konstitucijos 34 str. 3 d., 56 str. 2 d., 63 str. 4 d. reinterpretacijos, nepaliekant nuo\u0161alyje E\u017dTK 8 str. 2 d. ir JTANTK 12 str. teisinio suderinamumo dilemos.<\/p>\n\n\n\n

Kornelija Krutulyt\u0117 yra Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakulteto doktorant\u0117.<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u0160is straipsnis yra dalis jos doktorant\u016bros tyrimo. Dalis \u0161io tyrimo atlikta vykdant mokslin\u012f projekt\u0105 \u201eVANITIS\u201c (2022\u20132024 m.) , kur\u012f finansavo Vilniaus universitetas.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Autoriaus pastaba.<\/em><\/strong> <\/em>Rengiant \u0161\u012f straipsn\u012f dirbtinis intelektas buvo pasitelktas kalbos ir stiliaus tikslinimui.<\/em><\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

[1]<\/a> Lietuvos Respublikos Vyriausyb\u0117. Nutarimas. D\u0117l devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausyb\u0117s programos nuostat\u0173 \u012fgyvendinimo plano patvirtinimo, TAR, 2025-03-21, Nr. 465.<\/p>\n\n\n\n

[2]<\/a> Jungtini\u0173 Taut\u0173 Ne\u012fgali\u0173j\u0173 teisi\u0173 konvencija (2006). Valstyb\u0117s \u017einios<\/em>, 2010, Nr. 71-3561. <\/p>\n\n\n\n

[3]<\/a> Convention on the Rights of Persons with Disabilities. Committee on the Rights of Persons with Disabilities Eleventh session 31 March\u201311 April 2014 General comment No. 1 (2014). Article 12: Equal recognition before the law. <\/p>\n\n\n\n

[4]<\/a> Convention on the Rights of Persons with Disabilities. Committee on the Rights of Persons with Disabilities Eleventh session 31 March\u201311 April 2014 General comment No. 1 (2014). Article 12: Equal recognition before the law. <\/p>\n\n\n\n

[5]<\/a> Birmontien\u0117 T., et al<\/em> (2022). Lietuvos konstitucin\u0117 teis\u0117 : vadov\u0117lis. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, p. 281.<\/p>\n\n\n\n

[6]<\/a>\u017dr.: Matter prie\u0161 Slovakij\u0105 [E\u017dTT], Nr. 31534\/96 [1998-05-20].
ECLI:CE:ECHR:1998:0520REP003153496.<\/p>\n\n\n\n

X ir. Y prie\u0161 Kroatija [E\u017dTT], Nr.  5193\/09 [2011-11-03]. ECLI:CE:ECHR:2011:1103JUD000519309<\/p>\n\n\n\n

D. D. prie\u0161 Lietuv\u0105 [E\u017dTT], Nr. 13469\/06 [2012-02-14]. ECLI:CE:ECHR:2012:0214JUD001346906.<\/p>\n\n\n\n

V. I. prie\u0161 Moldov\u0105 [E\u017dTT], Nr. 38963\/18 [2024-03-26]. ECLI:CE:ECHR:2024:0326JUD003896318<\/p>\n\n\n\n

[7]<\/a> Lietuvos civilinio kodekso 2.10 str. nurodomi kriterijai, pagal kuriuos sudaromos galimyb\u0117s riboti asmens veiksnum\u0105 tam tikrose srityse, susijusiose ne tik su rinkim\u0173 teise, ta\u010diau pla\u010diau \u0161iame straipsnyje tai nebus aptariama.<\/p>\n\n\n\n

[9]<\/a> Prezident\u0117 Dalia Grybauskait\u0117, skelbdamas \u012fstatym\u0105, pabr\u0117\u017e\u0117, jog \u012f \u0161ios s\u0105vokos teisin\u012f turin\u012f nepatenka ne\u012fgali\u0173 asmen\u0173 n\u0117\u0161tumo nutraukimo ir sterilizacijos bei medicinos proced\u016br\u0173, galin\u010di\u0173 nulemti diskriminacij\u0105 genetini\u0173 po\u017eymi\u0173 pagrindu, r\u0117mimas, skatinimas ar reklamavimas. I\u0161 Lietuvos Respublikos \u012fstatymas d\u0117l Jungtini\u0173 Taut\u0173 Ne\u012fgali\u0173j\u0173 teisi\u0173 konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo ratifikavimo (2010). Valstyb\u0117s \u017einios, Nr. 67-3350.<\/p>\n\n\n\n

[10]<\/a> [interaktyvus] (modifikuota 2025-01-17).  Prieiga per internet\u0105: tbinternet.ohchr.org<\/p>\n\n\n\n

[11]<\/a> A.-M.V. prie\u0161 Suomij\u0105 [E\u017dTT], Nr. 53251\/1). [2017-06-23]. ECLI:CE:ECHR:2017:0323JUD005325113<\/p>\n\n\n\n

[12]<\/a> Lietuvos Respublikos Konstitucija. Lietuvos aidas, 1992-11-10, Nr. 220-0<\/p>\n\n\n\n

[13]<\/a> Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. gruod\u017eio 9 dienos nutarimas. Valstyb\u0117s \u017einios, Nr. 112-3114<\/em>. I\u0161 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo oficialioji doktrina.<\/p>\n\n\n\n

[14]<\/a> Bubnyt\u0117, K. (2013). \u017dmogaus teisi\u0173 ir pagrindini\u0173 laisvi\u0173 apsaugos konvencijos poveikis Lietuvos Konstitucinei jurisprudencijai \u2013 jo b\u016bdai ir leistinos ribos. Teis\u0117<\/em>, 89, 136-158.<\/p>\n\n\n\n

[15]<\/a> Konstitucinio Teismo 1995 m. sausio 24 d. i\u0161vada. Valstyb\u0117s \u017einios. <\/em>1995, Nr. 9-199. I\u0161 Birmontien\u0117, T et al <\/em>(2010). Regnum Est: 1990 m. Kovo 11-osios Nepriklausomyb\u0117s Aktui \u2013 20. Liber Amicorum Vytautui Landsbergiui<\/em>. Recenzuot\u0173 mokslini\u0173 straipsni\u0173 rinkinys. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, p. 380.<\/p>\n\n\n\n

[16]<\/a> Birmontien\u0117, T et al <\/em>(2010). Regnum Est: 1990 m. Kovo 11-osios Nepriklausomyb\u0117s Aktui \u2013 20. Liber Amicorum Vytautui Landsbergiui<\/em>. Recenzuot\u0173 mokslini\u0173 straipsni\u0173 rinkinys. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, p. 380.<\/p>\n\n\n\n

[17]<\/a> \u017dALIMAS D. (2020). Tarptautin\u0117 teis\u0117 konstitucin\u0117je paradigmoje: gr\u0117sm\u0117 Konstitucijos vir\u0161enybei?<\/em> XXI am\u017eiaus i\u0161\u0161\u016bkiai tarptautinei teisei. Mokslo straipsni\u0173 rinkinys. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas.<\/p>\n\n\n\n

[18]<\/a> Lietuvos Konstitucinis Teismo 2012 m. rugs\u0117jo 12 dienos nutarimas. Valstyb\u0117s \u017einios…<\/em> I\u0161 \u017dALIMAS D. (2020). Tarptautin\u0117 teis\u0117 konstitucin\u0117je paradigmoje: gr\u0117sm\u0117 Konstitucijos vir\u0161enybei?<\/em> XXI am\u017eiaus i\u0161\u0161\u016bkiai tarptautinei teisei. Mokslo straipsni\u0173 rinkinys. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas.<\/p>\n\n\n\n

[19]<\/a> Lietuva 2015 metais visi\u0161ko neveiksnumo institut\u0105 pakeit\u0117 \u012f neveiksnum\u0105 tam tikrose srityse. Toks pokytis laikytinas labiau atitinkantis JTANK 12 str. (verta pamin\u0117ti ir tai, jog dalis \u017emogaus teisi\u0173 ekspert\u0173 nesutinka su nuomone, kad \u017emogaus teis\u0117s (ne)veiksnumo klausimais gali b\u016bti \u201elabiau atitinkan\u010dios\u201d  arba \u201ema\u017eiau atitinkan\u010dios\u201d \u017emogaus teisi\u0173 standartus). Veiksnumo ribojimo s\u0105ra\u0161as yra nebaigtinis, ta\u010diau Lietuvos teism\u0173 praktikoje daugumoje byl\u0173 yra ribojamos beveik visos hipoteti\u0161kai galimos sritys.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir toliau t\u0119sia darbus kartu su nevyriausybin\u0117mis organizacijomis, kurios dirba su skirtingomis negaliomis, siekdamos, kad b\u016bt\u0173 \u012fgyvendinamas Jungtini\u0173 Taut\u0173 asmen\u0173 su negalia teisi\u0173 konvencijos (JTANK) 12 straipsnis. Ir XVIII, ir XIX Vyriausyb\u0117 savo programos nuostat\u0173 \u012fgyvendinimo planuose nurod\u0117, jog b\u016btina sudaryti teisines prielaidas tinkamai \u012fgyvendinti \u0161io straipsnio nuostatas, \u012fpareigojan\u010dias visiems asmenims …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":50715,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[164,157,3529,3196,2366,162],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/50713"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=50713"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/50713\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":50716,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/50713\/revisions\/50716"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/50715"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=50713"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=50713"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=50713"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}