Ar savivaldyb\u0117 gali pavesti savo \u012fmonei surinkti atliekas, tvarkyti gatves ar ve\u017eioti keleivius neskelbdama konkurso? Ilg\u0105 laik\u0105 atsakymas buvo \u201etaip\u201c \u2013 tokia praktika, vadinama vidaus sandoriais, buvo \u012fprasta, da\u017enai ekonomi\u0161kai pagr\u012fsta ir socialiai prasminga. Ta\u010diau pastaraisiais metais vidaus sandori\u0173 tema tapo viena painiausi\u0173 vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 bei konkurencijos teis\u0117s po\u017ei\u016briu.<\/p>\n\n\n\n
2022 m. gegu\u017e\u0117s 5 d. ir 2024 m. spalio 10 d. Konstitucinis Teismas pri\u0117m\u0117 du nutarimus[1]<\/a>, kurie i\u0161 esm\u0117s pakeit\u0117 po\u017ei\u016br\u012f \u012f vie\u0161\u0173j\u0173 paslaug\u0173 pavedim\u0105 savivaldybi\u0173 valdomoms \u012fmon\u0117ms. \u0160ie nutarimai suk\u0117l\u0117 sumai\u0161t\u012f vie\u0161ajame sektoriuje \u2013 ne tod\u0117l, kad vidaus sandoriai b\u016bt\u0173 buv\u0119 pripa\u017einti neteis\u0117tais, bet tod\u0117l, kad Konstitucinis Teismas nurod\u0117: vidaus sandori\u0173 taikymas negali b\u016bti grind\u017eiamas tik Europos S\u0105jungos teis\u0119 atitinkan\u010diomis ir \u012fstatyme tiesiogiai numatytomis taisykl\u0117mis. <\/p>\n\n\n\n Nuo tada prasid\u0117jo teisini\u0173 ai\u0161kinim\u0173 maratonas, kuriame savivaldyb\u0117s ir j\u0173 \u012fmon\u0117s m\u0117gina suprasti, kokiomis s\u0105lygomis jos vis dar gali teikti paslaugas be konkurso, o kokiais atvejais tai jau laikytina neteis\u0117tais veiksmais.<\/p>\n\n\n\n Vidaus sandori\u0173 klausimas i\u0161 esm\u0117s tapo klausimu, kaip turi b\u016bti organizuojamos vie\u0161osios paslaugos Lietuvoje.<\/p>\n\n\n\n Konstitucinis Teismas: vidaus sandorio i\u0161imtis galima tik \u012frodytais i\u0161imtiniais atvejais<\/strong><\/p>\n\n\n\n Konstitucinis Teismas savo 2022 ir 2024 m. nutarimais nustat\u0117 gaires \u012fstatym\u0173 leid\u0117jui, kaip \u0161i sritis turi b\u016bti reguliuojama. Pasak Teismo, vidaus sandoriai gali b\u016bti pateisinami tik tada, kai jie atitinka konstitucinius kriterijus \u2013 u\u017etikrina paslaugos kokyb\u0119, prieinamum\u0105 ir nepertraukiamum\u0105, o j\u0173 taikymas nepa\u017eeid\u017eia s\u0105\u017einingos konkurencijos principo. \u0160ie nutarimai suk\u016br\u0117 situacij\u0105, kai, viena vertus, \u012fstatymas vidaus sandorius leid\u017eia, kita vertus, atsirado papildom\u0173, \u012fstatyme tiesiogiai ne\u012ftvirtint\u0173 s\u0105lyg\u0173, kurias teismai ir institucijos jau pradeda taikyti prakti\u0161kai.<\/p>\n\n\n\n B\u016btent d\u0117l to vidaus sandori\u0173 tema \u0161iandien tampa vis da\u017enesniu gin\u010do objektu teismuose. Privat\u016bs \u016bkio subjektai, suprat\u0119 Konstitucinio Teismo nutarimus kaip papildom\u0173 ir privalom\u0173 kriterij\u0173 \u012ftvirtinim\u0105, gin\u010dija savivaldybi\u0173 ir \u0161i\u0173 valdom\u0173 bendrovi\u0173 sudarytus sandorius, kurie, j\u0173 manymu, neatitinka Konstitucinio Teismo praktikoje suformuluot\u0173 \u201etest\u0173\u201c. Taip pat atsiranda rimt\u0173 abejoni\u0173, ar apskritai yra teisinis pagrindas taikyti tokias s\u0105lygas, kurios n\u0117ra \u012ftvirtintos \u012fstatyme, ir ar galima vidaus sandorio teis\u0117tum\u0105 vertinti vien remiantis teism\u0173 doktrina.<\/p>\n\n\n\n Kart\u0105 Lietuvos Auk\u0161\u010diausiasis Teismas jau yra i\u0161ai\u0161kin\u0119s, jog i\u0161 esm\u0117s vidaus sandori\u0173 teis\u0117tumo klausimas gali b\u016bti sprend\u017eiamas tik vertinant \u0161io atitikt\u012f Vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 \u012fstatyme nustatytoms s\u0105lygoms[2]<\/a>. Lietuvos Auk\u0161\u010diausiasis Teismas kada nors, tik\u0117tina, prival\u0117s atsakyti, ar vidaus sandori\u0173 teis\u0117tumo pagrindas gali b\u016bti ne tik \u012fstatymas, bet ir Konstitucinio Teismo nutarimai. Tai lems, ar savivaldyb\u0117s ir j\u0173 \u012fmon\u0117s, sudariusios vidaus sandorius po Konstitucinio Teismo nutarim\u0173 paskelbimo, gindamos savo pozicij\u0105 gal\u0117s vadovautis tik Vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 \u012fstatymo 10 straipsnio nuostatomis, ar ir prival\u0117s \u012frodin\u0117ti atitinkam\u0173 vidaus sandori\u0173 atitikt\u012f reguliavimui papildomais \u201etestais\u201c, kurie iki \u0161iol n\u0117ra ai\u0161kiai suformuluoti teis\u0117s aktuose.<\/p>\n\n\n\n Kol \u0161i\u0173 atsakym\u0173 n\u0117ra, teisin\u0117 neapibr\u0117\u017etis i\u0161lieka. Ta\u010diau vidaus sandori\u0173 reguliavimo klausimo jau \u0117m\u0117si ir Vidaus reikal\u0173 ministerija (VRM) \u2013 jos iniciatyva parengtas Vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 \u012fstatymo 10 straipsnio pakeitimo projektas[3]<\/a>. Ar jis i\u0161 ties\u0173 atitinka Konstitucinio Teismo nubr\u0117\u017etas ribas \u2013 tai jau atskiras klausimas, kuris vertas atidesn\u0117s analiz\u0117s.<\/p>\n\n\n\n VRM pasi\u016blymas: ar tai tinkamas kelias?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Sveikintina, kad VRM \u0117m\u0117si spr\u0119sti sud\u0117ting\u0105 ir itin jautr\u0173 vidaus sandori\u0173 reguliavimo klausim\u0105. Tai ne tik teisin\u0117s technikos problema \u2013 nuo jos priklauso, kaip valstyb\u0117 organizuos vie\u0161\u0173j\u0173 paslaug\u0173 teikim\u0105, kok\u012f vaidmen\u012f \u0161iame procese tur\u0117s savivaldyb\u0117s ir j\u0173 \u012fmon\u0117s bei kiek efektyviai bus panaudojamos jau atliktos investicijos. Vis d\u0117lto kyla rimt\u0173 abejoni\u0173, ar ministerijos parengtas \u012fstatymo pakeitimo projektas i\u0161 ties\u0173 atitinka Konstitucinio Teismo nutarim\u0173 dvasi\u0105 ir praktinius vie\u0161ojo sektoriaus poreikius.<\/p>\n\n\n\n Pagal VRM si\u016blom\u0105 Vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 \u012fstatymo 10 straipsnio redakcij\u0105, vidaus sandoris gal\u0117t\u0173 b\u016bti sudaromas tik tuo atveju, jei perkan\u010dioji organizacija, atlikusi rinkos konsultacij\u0105 arba \u012fvykd\u017eiusi vie\u0161\u0105j\u012f pirkim\u0105, pagr\u012fstai \u012fsitikina, kad kitaip negali u\u017etikrinti paslaugos prieinamumo, kokyb\u0117s ir nepertraukiamumo. Kitaip tariant, vidaus sandoris tampa ne savivaldyb\u0117s turim\u0173 priemoni\u0173 dalimi, o kra\u0161tutinumu, kur\u012f galima taikyti tik tada, kai visos kitos galimyb\u0117s i\u0161naudotos ir nepasiteisino.<\/p>\n\n\n\n Toks modelis i\u0161 esm\u0117s pakei\u010dia ilgus metus galiojusi\u0105 pusiausvyr\u0105 tarp privataus ir vie\u0161ojo sektoriaus. Anks\u010diau vidaus sandoris gal\u0117jo b\u016bti savivaldyb\u0117s strateginis pasirinkimas \u2013 pagr\u012fstas vie\u0161uoju interesu, infrastrukt\u016bros naudojimu ar socialiniais argumentais, o pagal si\u016blom\u0105 model\u012f jis tampa paskutinio \u0161iaudo alternatyva, kuri\u0105 galima taikyti tik po to, kai \u201enepavyko nusipirkti i\u0161 rinkos\u201c.<\/p>\n\n\n\n Taip vidaus sandorio i\u0161imtis i\u0161 esm\u0117s prilyginama ir dabar egzistuojan\u010diai galimybei vie\u0161ajam sektoriui pirkti be konkurso, kai konkret\u0173 poreik\u012f gali patenkinti tik vienintelis tiek\u0117jas.<\/p>\n\n\n\n Nors ministerija siekia u\u017etikrinti, kad vidaus sandoriai nekelt\u0173 gr\u0117sm\u0117s s\u0105\u017einingai konkurencijai, toks sprendimas kelia klausim\u0105, ar juo n\u0117ra per\u017eengiamos paties Konstitucinio Teismo nustatytos linijos. Teismas nurod\u0117, kad vidaus sandori\u0173 sudarymo s\u0105lygos turi b\u016bti ai\u0161kios ir \u012ftvirtintos \u012fstatyme, ta\u010diau nepasak\u0117, kad \u0161ios s\u0105lygos turi b\u016bti tokios grie\u017etos, kad vidaus sandoriai fakti\u0161kai tapt\u0173 ne\u012fmanomi. Tod\u0117l nat\u016bralu klausti \u2013 ar toks reguliavimas tikrai \u012fgyvendina Konstitucinio Teismo i\u0161ai\u0161kinim\u0105, ar tiesiog pasirenkamas lengviausias kelias: eliminavimas vietoj subalansuoto reguliavimo?<\/p>\n\n\n\n Kod\u0117l toks reguliavimas kelia rizik\u0105 vie\u0161ajam sektoriui?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Per daugel\u012f met\u0173 savivaldyb\u0117s, pasitelkdamos vidaus sandori\u0173 mechanizm\u0105, ne tik u\u017etikrino vie\u0161\u0173j\u0173 paslaug\u0173 teikim\u0105, bet ir atliko reik\u0161mingas investicijas \u012f infrastrukt\u016br\u0105. Atliek\u0173 tvarkymo, keleivi\u0173 ve\u017eimo ir kitose srityse buvo sukurti savivaldybi\u0173 \u012fmoni\u0173 pagrindu veikiantys paslaug\u0173 centrai, \u012f kuriuos buvo investuotos savivaldybi\u0173, valstyb\u0117s ar Europos S\u0105jungos l\u0117\u0161os. \u0160ios \u012fmon\u0117s per ilgus metus sukaup\u0117 ne tik turt\u0105, bet ir specifines kompetencijas, b\u016btinas siekiant kokybi\u0161kai ir stabiliai teikti paslaugas tiek didmies\u010diuose, tiek regionuose.<\/p>\n\n\n\n Regionuose vidaus sandoriai turi ne tik vie\u0161\u0173j\u0173 paslaug\u0173 u\u017etikrinimo, bet ir socialin\u0119 reik\u0161m\u0119. Savivaldybi\u0173 valdomos \u012fmon\u0117s \u010dia da\u017enai yra vieni did\u017eiausi\u0173 darbdavi\u0173, u\u017etikrinan\u010di\u0173 vietos gyventoj\u0173 u\u017eimtum\u0105. Didel\u0117 dalis \u0161i\u0173 darbuotoj\u0173 yra deklarav\u0119 gyvenam\u0105j\u0105 viet\u0105 toje pa\u010dioje savivaldyb\u0117je, o tai rei\u0161kia, kad j\u0173 sumok\u0117tas gyventoj\u0173 pajam\u0173 mokestis gr\u012f\u017eta \u012f savivaldyb\u0117s biud\u017eet\u0105. Taigi, \u0161i\u0173 \u012fmoni\u0173 veikla ne tik sprend\u017eia vie\u0161\u0173j\u0173 paslaug\u0173 klausim\u0105, bet ir palaiko vietos ekonomin\u012f gyvybingum\u0105.<\/p>\n\n\n\n Be to, vidaus sandori\u0173 pagrindu gautos pajamos da\u017enai naudojamos ir kitoms savivaldos funkcijoms u\u017etikrinti. Pavyzd\u017eiui, keleivi\u0173 ve\u017eimo srityje neretai savivaldybi\u0173 \u012fmon\u0117s ne tik eksploatuoja autobusus, bet ir i\u0161laiko autobus\u0173 stotis, kurios turi veikti ir b\u016bti pri\u017ei\u016brimos net ir tuo atveju, jei pa\u010di\u0105 keleivi\u0173 ve\u017eimo paslaug\u0105 rinkoje teikt\u0173 privat\u016bs subjektai. Tai rei\u0161kia, kad vidaus sandoriai leid\u017eia savivaldyb\u0117ms i\u0161laikyti kompleksinius paslaug\u0173 modelius.<\/p>\n\n\n\n Taip pat b\u016btina pripa\u017einti, kad savivaldybi\u0173 \u012fmon\u0117s da\u017enai negali lygiomis s\u0105lygomis konkuruoti su priva\u010diais tiek\u0117jais. Joms taikomas Vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 \u012fstatymas, kuris reikalauja vykdyti formalius pirkimus net d\u0117l menkiausi\u0173 preki\u0173 ar paslaug\u0173, o tai riboja lankstum\u0105 ir didina veiklos ka\u0161tus. Priva\u010dios \u012fmon\u0117s toki\u0173 ribojim\u0173 neturi \u2013 jos gali greitai ir efektyviai apsir\u016bpinti reikiamais i\u0161tekliais rinkos s\u0105lygomis.<\/p>\n\n\n\n Visa tai rodo, kad vidaus sandoriai n\u0117ra vien teisin\u0117 i\u0161imtis \u2013 tai svarbus mechanizmas, kurio veikimas susij\u0119s su paslaug\u0173 kokybe, socialiniu stabilumu, vie\u0161\u0173j\u0173 investicij\u0173 efektyvumu ir vietos savivaldos geb\u0117jimu savaranki\u0161kai spr\u0119sti ir tenkinti gyventoj\u0173 poreikius. B\u016btent tod\u0117l \u0161is mechanizmas negali b\u016bti naikinamas ar radikaliai kei\u010diamas nepasv\u0117rus vis\u0173 galim\u0173 pasekmi\u0173. Vidaus sandoriai turi b\u016bti reguliuojami atsakingai, i\u0161laikant balans\u0105 tarp konkurencijos apsaugos ir realaus vie\u0161\u0173j\u0173 paslaug\u0173 teikimo u\u017etikrinimo poreikio.<\/p>\n\n\n\n Reikia ne drausti, o ai\u0161kiai reglamentuoti<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u0160iandien tapo akivaizdu \u2013 vidaus sandori\u0173 tema nebegali b\u016bti sprend\u017eiama nei per institucin\u0119 tyl\u0105, nei per radikal\u0173 eliminavim\u0105. Konstitucinis Teismas ai\u0161kiai nurod\u0117, jog vidaus sandoriai negali daryti \u012ftakos s\u0105\u017einingai konkurencijai ir privalo u\u017etikrinti ger\u0105 paslaugos kokyb\u0119, nepertraukiamum\u0105 ir prieinamum\u0105. Ta\u010diau Konstitucinis Teismas taip pat nepasisak\u0117, kad \u0161ios s\u0105lygos turi b\u016bti tokios grie\u017etos, kad prakti\u0161kai u\u017ekirst\u0173 keli\u0105 j\u0173 taikymui. Tod\u0117l tikrasis \u012fstatym\u0173 leid\u0117jo u\u017edavinys \u2013 ne apriboti \u0161\u012f instrument\u0105 iki kra\u0161tutin\u0117s priemon\u0117s, o sukurti ai\u0161k\u0173, skaidr\u0173 ir pagr\u012fst\u0105 jo taikymo model\u012f.<\/p>\n\n\n\n Toks modelis tur\u0117t\u0173 remtis trimis rams\u010diais. Pirma, \u012fstatyme turi b\u016bti nustatyti objektyv\u016bs kriterijai, kokiais atvejais vidaus sandoris leid\u017eiamas, pavyzd\u017eiui, kai paslaugai b\u016bdingas nuolatinis pob\u016bdis, kai b\u016btina u\u017etikrinti rezervinius paj\u0117gumus ar kai savivaldyb\u0117 yra atlikusi reik\u0161mingas investicijas \u012f paslaugos infrastrukt\u016br\u0105. Antra, turi b\u016bti numatytas pareigos pagr\u012fsti ir vie\u0161inti \u0161\u012f sprendim\u0105 mechanizmas \u2013 ne tam, kad j\u012f u\u017edraust\u0173, o kad b\u016bt\u0173 u\u017etikrintas skaidrumas ir konkurencijos pa\u017eeidim\u0173 prevencija. Ir tre\u010dia, turi b\u016bti nustatyta, kaip vertinamas \u0161i\u0173 s\u0105lyg\u0173 atitikimas, kad b\u016bt\u0173 i\u0161vengta subjektyvi\u0173 interpretacij\u0173, kurios \u0161iuo metu kelia daugiausia teisini\u0173 gin\u010d\u0173.<\/p>\n\n\n\n Svarbiausia \u2013 gr\u012f\u017eti prie to, kas buvo Konstitucinio Teismo minties esm\u0117: ne eliminavimo, o ai\u0161kumo poreikio. Teisinis tikrumas, ai\u0161kiai nustatytos ribos ir suprantama sprendim\u0173 pri\u0117mimo logika \u2013 tai yra tai, ko reikia tiek savivaldyb\u0117ms, tiek prie\u017ei\u016bros institucijoms, tiek ir privatiems tiek\u0117jams, kad visi veikt\u0173 bendroje, s\u0105\u017einingoje sistemoje.<\/p>\n\n\n\n Tod\u0117l sprendimas turi b\u016bti kompromisinis \u2013 toks, kuris u\u017etikrint\u0173 ir konkurencijos princip\u0173 laikym\u0105si, ir vie\u0161\u0173j\u0173 paslaug\u0173 t\u0119stinum\u0105 bei efektyv\u0173 vie\u0161\u0173j\u0173 i\u0161tekli\u0173 naudojim\u0105. Tai n\u0117ra ne\u012fmanoma. Reikia tik politin\u0117s valios atsisakyti kra\u0161tutinum\u0173 ir rinktis proting\u0105 reguliavim\u0105.<\/p>\n\n\n\n Ir pabaigoje: ar dar galime susitarti?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Diskusija d\u0117l vidaus sandori\u0173 n\u0117ra tik apie vie\u0161uosius pirkimus ar konkurencijos apsaug\u0105. I\u0161 esm\u0117s ji atskleid\u017eia platesn\u012f klausim\u0105 \u2013 kiek pasitikime savo savivalda ir kiek esame pasireng\u0119 pripa\u017einti, kad vie\u0161osios paslaugos gali b\u016bti organizuojamos \u012fvairiais b\u016bdais, priklausomai nuo vietos aplinkybi\u0173, gyventoj\u0173 poreiki\u0173 ir turim\u0173 paj\u0117gum\u0173.<\/p>\n\n\n\n Konstitucinis Teismas pateik\u0117 ai\u0161ki\u0105 krypt\u012f \u2013 b\u016btina \u012fstatymu nustatyti ai\u0161kias vidaus sandori\u0173 ribas. Ta\u010diau tai nerei\u0161kia, kad \u0161ios ribos turi tapti u\u017ekardu, nepaliekan\u010diu jokios erdv\u0117s sprendimams, kurie da\u017enai yra ekonomi\u0161kai racional\u016bs, socialiai atsakingi ir strategi\u0161kai reikalingi. Tai, k\u0105 \u0161iuo metu si\u016blo Vidaus reikal\u0173 ministerija, yra labiau draudimas nei reguliavimas, ir tai gresia ne tik savivaldybi\u0173 \u012fmoni\u0173 gyvybingumui, bet ir visam paslaug\u0173 tiekimo modeliui Lietuvoje.<\/p>\n\n\n\n \u0160iame kontekste ypa\u010d svarbu, kad \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas i\u0161likt\u0173 atviras diskusijai ir pasirinkt\u0173 keli\u0105, kuris kurt\u0173 balans\u0105 tarp s\u0105\u017einingos konkurencijos ir vie\u0161ojo intereso. Vidaus sandoriai n\u0117ra savitikslis rei\u0161kinys \u2013 tai priemon\u0117, kuri tinkamai reglamentuota gali tapti stipriu \u012frankiu savivaldyb\u0117ms efektyviai, atsakingai ir savaranki\u0161kai teikti paslaugas savo bendruomen\u0117ms.<\/p>\n\n\n\n \u0160iuo metu turime prog\u0105 i\u0161 naujo apibr\u0117\u017eti \u017eaidimo taisykles. Proga, kuria galima pasinaudoti konstruktyviai \u2013 ie\u0161kant sutarimo, o ne prievarta perbrai\u017eant veikian\u010di\u0105 sistem\u0105.<\/p>\n\n\n\n Tekst\u0105 pareng\u0117 advokat\u0173 kontoros \u201eGlimstedt\u201c partneris, advokatas dr. Feliksas Miliutis ir vyr. teisininkas Gediminas Zaranka<\/em><\/p>\n\n\n\n [1]<\/a> 2022-05-05 LRKT nutarimas Nr. KT54-N5\/2022 d\u0117l savivaldybi\u0173 sudarom\u0173 vidaus sandori\u0173 d\u0117l vie\u0161\u0173j\u0173 paslaug\u0173 teikimo ir 2024-10-10 LRKT nutarimas Nr. KT80-N11\/2024 d\u0117l Vietos savivaldos \u012fstatymo 55 straipsnio 3 dalies (2023-06-29 redakcija) atitikties Konstitucijai.<\/p>\n\n\n\n [2]<\/a> LAT 2019-12-17 nutartis civilin\u0117je byloje Nr. e3K-3-494-469\/2019<\/p>\n\n\n\n
\n\n\n\n