{"id":50684,"date":"2025-09-23T08:29:00","date_gmt":"2025-09-23T05:29:00","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=50684"},"modified":"2025-09-23T08:48:14","modified_gmt":"2025-09-23T05:48:14","slug":"v-vadapalas-branduolinis-karas-ir-siuolaikine-tarptautine-teise","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2025\/09\/23\/v-vadapalas-branduolinis-karas-ir-siuolaikine-tarptautine-teise\/","title":{"rendered":"V. Vadapalas. Branduolinis karas ir \u0161iuolaikin\u0117 tarptautin\u0117 teis\u0117"},"content":{"rendered":"\n<p>\u0160iandien branduolinio karo gr\u0117sm\u0117 v\u0117l tampa realybe d\u0117l tarptautini\u0173 santyki\u0173 kriz\u0117s, kuri\u0105 suk\u0117l\u0117 Rusijos agresija prie\u0161 Ukrain\u0105, Rusijos ir \u0160iaur\u0117s Kor\u0117jos neatsakingi bauginimai branduoliniu ginklu. Naujas gr\u0117smes kelia nauj\u0173 branduolini\u0173 program\u0173 k\u016brimas, branduolini\u0173 ginkl\u0173 modernizavimas, hipergarsini\u0173 \u0161i\u0173 ginkl\u0173 ne\u0161\u0117j\u0173 suk\u016brimas. Neseniai manyta, kad branduolinis ginklas sukurtas \u201ebranduoliniam atgrasymui\u201c, kad juo atgrasyt\u0173 potencial\u0173 agresori\u0173, bet niekada jo nedr\u012fst\u0173 panaudoti. \u0160iandien \u012f agresyvi\u0173 karini\u0173 doktrin\u0173 dalimi v\u0117l tapo ma\u017eo galingumo (taktini\u0173) branduolini\u0173 ginkl\u0173 panaudojimo planai m\u016b\u0161io lauke, kas gali kurti iliuzijas, kad branduoliniai sm\u016bgiai gali b\u016bti priimtini. &nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>Branduolinio ginklo panaudojimo ar grasinimo juo doktrinos nesuderinamos su pamatiniais tarptautin\u0117s teis\u0117s principais.<\/p>\n\n\n\n<p>Kartais u\u017emir\u0161tama, kad tarptautin\u0117 teis\u0117 yra ypatinga savaranki\u0161ka teisin\u0117 sistema, kuri turi b\u016bdingas tik jai savybes, skirian\u010dias j\u0105 nuo nacionalini\u0173 teis\u0117s sistem\u0173. Akivaizdu, kad tarpvalstybiniuose santykiuose n\u0117ra visuotinai privalom\u0173 jurisdikcij\u0173, pasaulin\u0117s vyriausyb\u0117s ar \u012fprast\u0173 administracini\u0173 institucij\u0173. Ta\u010diau net po istorijoje did\u017eiausi\u0173 konflikt\u0173, neteis\u0117t\u0173 okupacij\u0173 ir aneksij\u0173 nei\u0161vengiamai sugr\u012f\u017etama prie pagarbos tarptautinei teisei ir b\u016btinumo jos laikytis. Baltijos valstybi\u0173 nepriklausomyb\u0117s atk\u016brimas yra vienas ry\u0161kiausi\u0173 pavyzd\u017ei\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Branduolinio ginklo panaudojimas ir grasinimas juo \u2013 nusikaltimas \u017emoni\u0161kumui<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p><strong>&nbsp;<\/strong>Tarptautinis Teisingumo Teismas 1996 metais konsultacin\u0117je i\u0161vadoje d\u0117l <em>Branduolinio ginklo panaudojimo ir grasinimo juo teis\u0117tumo<\/em> trumpai \u0161ios sprendimo tikslais apibr\u0117\u017e\u0117 branduolinius ginklus kaip sprogstamuosius \u012ftaisus, kuri\u0173 energija susidaro d\u0117l atomo sintez\u0117s arba dalijimosi.<\/p>\n\n\n\n<p>2021 m. \u012fsigaliojo 2017 m. Branduolinio ginklo u\u017edraudimo sutartis (angl. &#8211; <em>Treaty on the Prohibition of Nuclear Weapons (TPNW<\/em>), kuri\u0105 \u0161iai dienai pasira\u0161\u0117 jau 94 valstyb\u0117s, o 73 valstyb\u0117s j\u0105 ratifikavo.\u00a0 Sutarties preambul\u0117 skelbia, kad b\u016bt\u0173 sunku adekva\u010diai \u012fvertinti \u0161io ginklo panaudojimo katastrofines pasekmes, per\u017eengian\u010dias nacionalines sienas ir kelian\u010dias rimt\u0105 gr\u0117sm\u0119 \u017emonijos i\u0161likimui, gamtinei aplinkai, socialiniam bei ekonominiam vystymuisi, pasaulio ekonomikai, \u017emoni\u0173 apr\u016bpinimui maistu, dabartin\u0117s ir b\u016bsim\u0173j\u0173 \u017emonijos kart\u0173 sveikatai, ir ypatingai neproporcingai \u017ealojan\u010dias moteris ir mergaites d\u0117l jonizuojan\u010diosios spinduliuot\u0117s poveikio. Net \u201evidutinio galingumo\u201c branduolinis sm\u016bgis sukelt\u0173 intensyv\u0173 \u0161viesos blyksn\u012f, kuris ateina kartu su itin stipriu \u0161ilumin\u0117s spinduliuot\u0117s impulsu. Spinduliuot\u0117 yra pakankamai galinga, kad u\u017edegt\u0173 degias med\u017eiagas net 14 km. atstumu. Pasirodo stiprus gama spinduli\u0173 impulsas, kurio mirtinas diapazonas yra apie 3 km., o po jo sekantis sprogimas \u017eudyt\u0173 prakti\u0161kai visus toje vietov\u0117je esan\u010dius asmenis ir gyv\u016bnus. Po to kelioms sekund\u0117ms kyla \u201eugnies kamuolys\u201c, skleid\u017eiantis did\u017eiul\u0119 \u0161ilum\u0105. Dien\u0105 ar nakt\u012f be debes\u0173 asmenys, esantys 8 km. atstumu, trumpam ar nuolat apakt\u0173. Visos atviros k\u016bno dalys b\u016bt\u0173 giliai pa\u017eeistos \u017emon\u0117ms ir gyv\u016bnams, esantiems 10 km. atstumu nuo sprogimo epicentro. Visa \u0161i teritorija b\u016bt\u0173 ilgam u\u017eter\u0161ta. Branduolinis sprogimas taip pat smarkiai sutrikdyt\u0173 elektronin\u012f ry\u0161\u012f d\u0117l galingo elektromagnetinio impulso (EMI). Tai energijos pli\u016bpsnis, kuris pa\u017eeist\u0173 arba sunaikint\u0173 jautri\u0105 elektronik\u0105, \u012fskaitant mobiliojo ry\u0161io bok\u0161tus, radarus ir elektros tinkl\u0105, taip pat sukurt\u0173 pla\u010dias zonas, pro kurias negal\u0117t\u0173 prasiskverbti radaro ir radijo signalai, tuo dar labiau griaunant civilines ir net karines komunikacijas.<\/p>\n\n\n\n<p>Gerai \u017einoma, kad \u201estrateginis\u201c branduolinis sm\u016bgis gal\u0117t\u0173 sunaikinti i\u0161tisus miestus ir regionus. Branduoliniai \u012ftaisai gali b\u016bti talpinami raketose, bombose, torpedose, minose ir kituose ginkluose. &nbsp;Taktiniai branduoliniai ginklai suvokiami kai neturintys strategin\u0117s paskirties ir yra skirti laim\u0117ti konkret\u0173 lokalin\u012f m\u016b\u0161\u012f, kiek \u012fmanoma apsaugant savo dalinius. Hipoteti\u0161kai, taktini\u0173 branduolini\u0173 ginkl\u0173 sprogstam\u0173j\u0173 med\u017eiag\u0173 kiekis gali siekti nuo techni\u0161kai ma\u017eiausios iki 300 kiloton\u0173 sprogstamosios galios. 1945 metais Hirosimos ir Nagasakio miestus ir \u0161imtus t\u016bkstan\u010di\u0173 j\u0173 gyventoj\u0173 sunaikinusios bombos tur\u0117jo atitinkamai 15 ir 21-22 kiloton\u0173 galios branduolinius \u012ftaisus. Dabar tokios galios branduoliniai \u012ftaisai gal\u0117t\u0173 b\u016bti laikomi nedideliais. Reik\u0117t\u0173 neu\u017emir\u0161ti, kad Hirosimos ir Nagasakio sunaikinimas jau tuo metu gal\u0117jo b\u016bti kvalifikuojamas kaip sunkus 1899 ir 1907 m. Hagos konvencij\u0173 d\u0117l karo vedimo \u012fstatym\u0173 ir papro\u010di\u0173 pa\u017eeidimas: \u0161ios konvencijos draud\u0117 bombarduoti neginamus miestus, nustat\u0117 karinio b\u016btinumo laikymosi imperatyv\u0105 ir u\u017edraud\u0117 karo vedimo metodus ir priemones, kurios, naikindamos visk\u0105, nepasirenka savo auk\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p>Tariamai ma\u017eesnis taktinio branduolinio ginklo pavojingumas neturi pagrindimo pagal \u0161iuolaikin\u0119 tarptautin\u0119 teis\u0119. Vis\u0173 pirma, n\u0117ra ai\u0161kaus taktinio ginklo apibr\u0117\u017eimo. Manoma, kad taktinis branduolinis ginklas yra bet koks ginklas, kuris pagal JAV ir Rusijos ginkl\u0173 kontrol\u0117s susitarimus n\u0117ra klasifikuojamas kaip \u201estrateginis\u201c, nes n\u0117ra skirtas j\u012f gabenti strateginiais branduolini\u0173 ginkl\u0173 ne\u0161\u0117jais. Vienintel\u0117 likusi galioti (iki 2026 m. vasario 26 d.) JAV ir Rusijos sutartis yra 2010 m. Naujoji START sutartis<a href=\"#_ftn1\">[1]<\/a>, kuri riboja \u0161i\u0173 \u0161ali\u0173 tarpkontinentini\u0173 branduolinio ginklo ne\u0161\u0117j\u0173 ir branduolini\u0173 \u012ftais\u0173 (galvu\u010di\u0173) skai\u010di\u0173. Nuorodos \u012f \u0161i\u0105 dvi\u0161al\u0119 sutart\u012f neturi nei faktin\u0117s, nei teisin\u0117s prasm\u0117s. Pavyzd\u017eiui, vidutinio nuotolio raketos, dislokuotos Karaliau\u010diaus srityje ir Baltarusijoje, gal\u0117t\u0173 pasiekti politinius-ekonominius Europos centrus ir tod\u0117l, jei yra apginkluotos branduolin\u0117mis galvut\u0117mis, turi b\u016bti vertinamos kaip strateginio ginklo ne\u0161\u0117jos.<\/p>\n\n\n\n<p>Pavojingiausia yra tai, kad naujausi\u0173 karini\u0173 doktrin\u0173 r\u0117muose kuriamas taktinis ginklas ir jo panaudojimo planai gali atverti keli\u0105 platesniam branduolinio karo eskalavimui ir nebekontroliuojamai konflikto eigai. Besiginan\u010diai branduolinei valstybei b\u016bt\u0173 pra\u017e\u016btinga delsti laukiant nauj\u0173 prie\u0161o sm\u016bgi\u0173.&nbsp; Be to, karo teis\u0117je pagr\u012fstai keliamas klausimas, ar \u201etaktinis\u201c prie\u0161o dalini\u0173 sunaikinimas tarnaut\u0173 ir atitikt\u0173 siekiamam kariniam prana\u0161umui, &nbsp;nes \u012f sunaikint\u0105 prie\u0161o dalini\u0173 ir aplinkin\u0119 zon\u0105 prie\u0161o daliniai vargu ar rizikuot\u0173 \u012f\u017eengti.<\/p>\n\n\n\n<p>Amerikos mokslinink\u0173 federacijos duomenimis Rusijos Federacija \u0161iuo metu turi 1912 taktini\u0173 branduolini\u0173 \u012ftais\u0173, o JAV &#8211; ma\u017edaug 100 JAV nestrategini\u0173 \u012ftais\u0173, dislokuot\u0173 penkiose Europos \u0161alyse. Atviros spaudos duomenimis daugelis kit\u0173 branduolini\u0173 valstybi\u0173 (Pranc\u016bzija, Jungtin\u0117 Karalyst\u0117 ir kt.) taktini\u0173 branduolini\u0173 galvu\u010di\u0173 neturi. Ta\u010diau taktini\u0173 branduolini\u0173 ginkl\u0173 gamyba spart\u0117ja ir \u0161iandien \u0161iais ginklais nema\u017ea dalimi grind\u017eiamos karo vedimo doktrinos ir taktika.<\/p>\n\n\n\n<p>Karo \u012fstatymai ir papro\u010diai reikalauja, kad karin\u0117s operacijos b\u016bt\u0173 proporcingos siekiamam kariniam prana\u0161umui pasiekti , tod\u0117l kiek \u012fmanoma saugot\u0173 karo aukas ir civilius objektus, nesukelt\u0173 masini\u0173 griovim\u0173 ir beprasmi\u0161k\u0173 kan\u010di\u0173 kombatantams. Tarptautinis baud\u017eiamasis tribunolas buvusiai Jugoslavijai &nbsp;sprendime byloje <em>Prosecutor v. Bla\u0161ki\u0107 , Case no. IT-95-14-T, Judgment , 3 March 2000<\/em>, nurod\u0117:<\/p>\n\n\n\n<p>\u201eKarinio b\u016btinumo reikalavimas apima tarptautin\u0117s humanitarin\u0117s teis\u0117s taisykles ir princip\u0105, kad kariaujanti \u0161alis gali panaudoti tik tokios apimties ir r\u016b\u0161ies j\u0117g\u0105, kokios reikia prie\u0161ui nugal\u0117ti. Tod\u0117l draud\u017eiama naudoti nereikaling\u0105 ar beprasmi\u0161k\u0105 j\u0117g\u0105.\u201c<\/p>\n\n\n\n<p>Draud\u017eiamos karo vedimo priemon\u0117s ir metodai, kurios, naikindamos visk\u0105, nepasirenka savo aukos. Branduolinio ginklo panaudojimas prie\u0161tarauja \u0161ioms normoms ir, priklausomai nuo \u0161io ginklo pasekmi\u0173, gali b\u016bti kvalifikuojamas kaip nusikaltimas \u017emoni\u0161kumui, karo nusikaltimas ar genocidas pagal Tarptautinio baud\u017eiamojo teismo Romos statuto 7 ir 8 str. ar Konvencijos d\u0117l kelio u\u017ekirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo u\u017e j\u012f 2 str. nuostatas.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Tarptautinio Teisingumo Teismo 1996 m. konsultacin\u0117 i\u0161vada <em>Branduolini\u0173 ginkl\u0173 <\/em>byloje<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>\u0160ioje byloje Jungtini\u0173 Taut\u0173 Tarptautinio Teisingumo Teismas atsak\u0117 \u012f bendrai suformuluot\u0105 esmin\u012f teisin\u012f klausim\u0105, kur\u012f Teismui i\u0161k\u0117l\u0117 Jungtini\u0173 Taut\u0173 Generalin\u0117 Asambl\u0117ja:<\/p>\n\n\n\n<p>\u201eAr tarptautin\u0117je teis\u0117je leid\u017eiama grasinti branduoliniais ginklais ar juos panaudoti esant bet kurioms aplinkyb\u0117ms?\u201c<\/p>\n\n\n\n<p>Teismas \u0161iame 1996 m. sprendime konstatavo, kad, pirma, nei paprotin\u0117, nei sutartin\u0117 tarptautin\u0117 teis\u0117 nenumato jokio ai\u0161kiai i\u0161reik\u0161to leidimo ar draudimo grasinti branduoliniu ginklu ar j\u012f panaudoti. Antra, branduolin\u0117s ginkluotos j\u0117gos panaudojimas ar grasinimas \u0161iuo ginklu yra neteis\u0117tas, jeigu tai prie\u0161tarauja Jungtini\u0173 Taut\u0173 Chartijos 2 straipsnio 4 daliai (ginkluotos j\u0117gos naudojimo tarptautiniuose santykiuose draudimas) ir neatitinka vis\u0173 51 straipsnio (teis\u0117ta savigyna prie\u0161 ginkluot\u0105 u\u017epuolim\u0105) reikalavim\u0173. Tre\u010dia, grasinimas branduoliniais ginklais arba j\u0173 panaudojimas turi atitikti tarptautin\u0117s teis\u0117s, taikytinos ginkluoto konflikto metu, reikalavimams, ypa\u010d tarptautin\u0117s humanitarin\u0117s teis\u0117s principams ir taisykl\u0117ms, taip pat konkretiems \u012fsipareigojimams pagal sutartis ir kitiems \u012fsipareigojimus, kurie ai\u0161kiai susij\u0119 su branduoliniais ginklais. A\u0161trius gin\u010dus iki \u0161iol kelia po to sekusi Teismo i\u0161vada, kuri\u0105 Teismas padar\u0117 septyniais teis\u0117j\u0173 balsais \u201eu\u017e\u201c prie\u0161 septynis \u201eprie\u0161\u201c, persveriant prezidento balsui:<\/p>\n\n\n\n<p>\u201eI\u0161 min\u0117t\u0173 reikalavim\u0173 i\u0161plaukia, kad branduolini\u0173 ginkl\u0173 naudojimas ar grasinimas juo paprastai prie\u0161taraut\u0173 ginkluotiems konfliktams taikytinos tarptautin\u0117s teis\u0117s taisykl\u0117ms, ypa\u010d humanitarin\u0117s teis\u0117s principams ir taisykl\u0117ms.<\/p>\n\n\n\n<p>Ta\u010diau, atsi\u017evelgdamas \u012f dabartin\u0119 tarptautin\u0117s teis\u0117s pad\u0117t\u012f ir turimas faktines aplinkybes, Teismas negali padaryti galutin\u0117s i\u0161vados, ar branduolinio ginklo grasinimas ar naudojimas b\u016bt\u0173 teis\u0117tas ar ne ekstremaliomis savigynos aplinkyb\u0117mis, kai i\u0161kilt\u0173 pavojus pa\u010diam valstyb\u0117s i\u0161likimui.\u201c<\/p>\n\n\n\n<p>Ar \u0161iandien tai paskutinis tarptautinio teisingumo \u017eodis? Nors bendroji tarptautin\u0117 teis\u0117 yra pakankamai konservatyvi ir stabili teisin\u0117 sistema, jos poky\u010dius reikia vertinti atsargiai. Ta\u010diau atsi\u017evelkime \u012f tai, kad nuo \u0161io 1996 metais priimto Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimo pra\u0117jo jau beveik trys de\u0161imtme\u010diai.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>2017 m. Branduolinio ginklo u\u017edraudimo sutartis ir bendroji tarptautin\u0117 paprotin\u0117 teis\u0117<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Branduolinio ginklo u\u017edraudimo sutarties (<em>Treaty on the Prohibition of Nuclear Weapons,<\/em> <em>TPNW<\/em>) 1 straipsnis draud\u017eia laikyti, kurti, dislokuoti, bandyti, naudoti branduolinius ginklus arba grasinti jais. \u0160i pasaulin\u0117 sutartis \u012fsigaliojo labai greitai &#8211; 2021 metais. Ar \u0161i sutartis gal\u0117t\u0173 liudyti, jog jau susiformavo visuotinis tarptautinis paprotys \u2013 nusistov\u0117jusi tarptautin\u0117s teis\u0117s norma, d\u0117l kurios privalomumo daugelis pasaulio valstybi\u0173 i\u0161rei\u0161k\u0117 savo teisin\u0119 pozicij\u0105 (<em>opinio juris<\/em>)? <em>Opinio juris sive necessitatis<\/em> \u2013 tai teisi\u0161kai privaloma ir b\u016btina.<\/p>\n\n\n\n<p>TPNW buvo priimta JT Generalin\u0117je Asambl\u0117joje 2017 metais, u\u017e j\u0105 balsuojant 122 valstyb\u0117ms, tai yra did\u017eiajai pasaulio valstybi\u0173 daugumai. \u0160iandien 94 valstyb\u0117s yra \u0161ios sutarties signatar\u0117s, o 73 j\u0105 ratifikavo. Sutartis galioja ir taikoma vis\u0173 kontinent\u0173 ir teisini\u0173 sistem\u0173 valstyb\u0117se.<\/p>\n\n\n\n<p>Tarptautin\u0117s sutarties norma tampa privaloma tre\u010diosioms valstyb\u0117ms kaip paprotin\u0117 taisykl\u0117, jei tai patvirtina valstybi\u0173 praktika ir daugelio valstybi\u0173 <em>opinio juris<\/em>. Norint norm\u0105 pripa\u017einti paprotine bendrosios tarptautin\u0117s teis\u0117s norma, reikalinga labai didel\u0117 ir reprezentatyvi valstybi\u0173 dauguma. Vis\u0173 valstybi\u0173 pripa\u017einimas n\u0117ra b\u016btinas. Vertinant tarptautin\u0119 praktik\u0105 reikia taip pat vadovautis teism\u0173 sprendimais, tarptautini\u0173 tarpvyriausybini\u0173 organizacij\u0173 pozicijomis ir moksline doktrina.<\/p>\n\n\n\n<p>Bet koks branduolini\u0173 ginkl\u0173 panaudojimas b\u016bt\u0173 Jungtini\u0173 Taut\u0173 Chartijos pa\u017eeidimas ir nusikaltimas \u017emoni\u0161kumui. Tai skelbia 1961 m. lapkri\u010dio 24 d., 1978 m. gruod\u017eio 14 d., 1979 m. gruod\u017eio 11 d., 1980 m. gruod\u017eio 12 d., 1981 m. gruod\u017eio 9 d. ir 2024 m. gruod\u017eio 2 d. JT Generalin\u0117s Asambl\u0117jos rezoliucijos.<\/p>\n\n\n\n<p>Valstyb\u0117s, dalyvaujan\u010dios zonose, laisvose nuo branduolini\u0173 ginkl\u0173, pripa\u017e\u012fsta, kad branduolini\u0173 ginkl\u0173 panaudojimas ir grasinimas jais yra neteis\u0117ti. \u0160iuo metu yra \u0161e\u0161ios zonos, kuriose draud\u017eiama dislokuoti branduolin\u012f ginkl\u0105. Jas nustato 1967 m. Tlatelolko sutartis d\u0117l branduolini\u0173 ginkl\u0173 u\u017edraudimo Lotyn\u0173 Amerikoje ir Karibuose, 1985 m. Rarotongos sutartis d\u0117l Ramiojo vandenyno pietin\u0117s dalies <a>nebranduolin\u0117s zonos<\/a>, 1996 m. Bankoko sutartis d\u0117l Pietry\u010di\u0173 Azijos nebranduolin\u0117s zonos, 1996 m. Pelindabos sutartis d\u0117l Afrikos nebranduolin\u0117s zonos, 2006 m. Semipalatinsko sutartis d\u0117l Centrin\u0117s Azijos nebranduolin\u0117s zonos, 1991 m. Kartaginos deklaracija d\u0117l atsisakymo nuo masinio naikinimo ginkl\u0173. Taip pat svarbu, kad TPNW apima dar platesnes zonas, nei nurodytos regionin\u0117s nebranduolin\u0117s zonos. Rusijos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties&nbsp;organizacijostris valstyb\u0117s (Rusija, Baltarusija ir kol kas dar Arm\u0117nija) nedalyvauja jokios nebranduolin\u0117se zonos. Nebranduolini\u0173 zon\u0173 n\u0117ra Europoje ir \u0160iaur\u0117s Amerikoje. Europoje TPNW valstyb\u0117mis dalyv\u0117mis yra Airija, Malta ir \u0160veicarija.<\/p>\n\n\n\n<p>Branduolini\u0173 ginkl\u0173 panaudojimas prie\u0161 nebranduolines valstyb\u0117s yra draud\u017eiamas.<\/p>\n\n\n\n<p>1968 metais, pasira\u0161ydamos Branduolini\u0173 ginkl\u0173 neplatinimo sutart\u012f, Jungtin\u0117s Valstijos, Jungtin\u0117 Karalyst\u0117 ir SSRS suteik\u0117 \u012fvairias saugumo garantijas branduolinio ginklo neturin\u010dioms valstyb\u0117ms, kurios buvo \u0161ios sutarties \u0161alys, ir \u012fsipareigojo \u201eteikti arba remti neatid\u0117liotin\u0105 pagalb\u0105, vadovaujantis Jungtini\u0173 Taut\u0173 Chartija, bet kuriai branduolinio ginklo neturin\u010diai valstybei, kuri yra Neplatinimo sutarties \u0161alis &lt;&#8230;&gt; ir kuri yra agresijos, kurioje naudojami branduoliniai ginklai, auka arba kuriai gresia tokia agresija\u201c. Kinija ir Pranc\u016bzija padar\u0117 analogi\u0161kas teisi\u0161kai privalomas deklaracijas.<\/p>\n\n\n\n<p>1994 metais Ukraina sutiko atsisakyti i\u0161 buvusios SSRS paveld\u0117to branduolinio arsenalo ir perduoti visas branduolines galvutes Rusijai j\u0173 sunaikinimui. Trys branduolin\u0117s valstyb\u0117s: JAV, Rusijos Federacija ir Jungtin\u0117 Karalyst\u0117 \u012fsipareigojo nenaudoti j\u0117gos ir grasinimo j\u0117ga prie\u0161 Ukrain\u0105 1994 m. gruod\u017eio 5 d. Budape\u0161te j\u0173 pasira\u0161ytame su Ukraina saugumo garantij\u0173 memorandume ry\u0161ium su Ukrainos prisijungimu prie Branduolini\u0173 ginkl\u0173 neplatinimo sutarties. \u0160ios trys valstyb\u0117s, nuolatin\u0117s JT Saugumo Tarybos nar\u0117s, taip pat \u012fsipareigojo nedelsiant siekti Saugumo Tarybos veiksm\u0173, kad b\u016bt\u0173 suteikta pagalba Ukrainai kaip nebranduolinei valstybei jei Ukraina tapt\u0173 agresijos akto auka arba grasinimo panaudoti branduolinius ginklus, objektu. Tuo pa\u010diu JAV, Rusijos Federacija ir Jungtin\u0117 Karalyst\u0117 dar kart\u0105 patvirtino savo jau galiojant\u012f &nbsp;\u012fsipareigojim\u0105 nenaudoti branduolini\u0173 ginkl\u0173 prie\u0161 joki\u0105 nebranduolin\u0119 Sutarties \u0161al\u012f, i\u0161skyrus atvejus, kai tokia valstyb\u0117, bendradarbiaudama su branduolin\u012f ginkl\u0105 turin\u010dia valstybe, u\u017epuola jas pa\u010dias, j\u0173 teritorijas, ginkluot\u0105sias paj\u0117gas ar s\u0105jungininkes. \u0160ios trys branduolin\u0117s valstyb\u0117s taip pat pasira\u0161\u0117 analogi\u0161kus memorandumus su Baltarusija ir Kazachstanu, suteikdamos saugumo garantijas ry\u0161ium su Baltarusijos ir Kazachstano prisijungimu prie Branduolinio ginkl\u0173 neplatinimo sutarties ir atsisakymu nuo j\u0173 teritorijose dislokuot\u0173 branduolini\u0173 ginkl\u0173. Visi \u0161ie memorandumai yra tarptautin\u0117s sutartys, kurioms taikoma Vienos konvencija d\u0117l sutar\u010di\u0173 teis\u0117s. Kinija ir Pranc\u016bzija pris\u0117m\u0117 tokius pa\u010dius viena\u0161alius \u012fsipareigojimus atskiruose dokumentuose.<\/p>\n\n\n\n<p>\u0160iuo metu pasaulyje yra 9 branduolin\u0117s valstyb\u0117s:, Indija, Izraelis, JAV, Jungtin\u0117 Karalyst\u0117, &nbsp;Kinija, Pakistanas, Pranc\u016bzija, Rusija ir \u0160iaur\u0117s Kor\u0117ja (Kor\u0117jos Liaudies Demokratin\u0117 Respublika). Nevyriausybin\u0117 organizacija Tarptautin\u0117 kampanija u\u017e branduolini\u0173 ginkl\u0173 panaikinim\u0105, 2017 metais apdovanota Nobelio taikos premija, nurodo, kad 28 nebranduolin\u0117s pasaulio valstyb\u0117s nelaikomos valstyb\u0117mis, draud\u017eian\u010diomis branduolinio ginklo panaudojim\u0105 ar grasinim\u0105 juo. Tai nebranduolin\u0117s Rusijos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos valstyb\u0117s, taip pat NATO valstyb\u0117s, taip pat valstyb\u0117s, turin\u010dios su JAV dvi\u0161ales savitarpio pagalbos sutartis. Pagal tarptautin\u0119 teis\u0117 ai\u0161kiai neigiama valstybi\u0173 pozicija (neigiama <em>opinio juris<\/em>) prie\u0161 naujos paprotin\u0117s normos suk\u016brim\u0105 yra taip pat svarbi tokios normos buvimo identifikavimui.&nbsp; Vis d\u0117lto daugelis min\u0117t\u0173 28 valstybi\u0173 n\u0117ra ai\u0161kiai parei\u0161kusios tokios neigiamos pozicijos. Pavyzd\u017eiui, pagal 2022 m. Japonijos nacionalinio saugumo strategij\u0105 JAV suteiktos jai saugumo garantijos yra \u201eJaponijos nacionalinio saugumo politikos kertinis akmuo\u201c ir \u201ej\u012f remia visas [Jungtini\u0173 Valstij\u0173] paj\u0117gum\u0173 spektras, \u012fskaitant branduolin\u012f ginkl\u0105\u201c. Tai atrodo labiau kaip branduolinio atgrasymo, o ne kaip branduolinio ginklo panaudojimo ar grasinimo juos teis\u0117tumo pripa\u017einimas savigynos tikslais.<\/p>\n\n\n\n<p>Nors pa\u010dios branduolin\u012f ginkl\u0105 turin\u010dios valstyb\u0117s prie\u0161tarauja prie\u0161 visuotin\u012f branduolinio ginklo naudojimo ar grasinimo u\u017edraudim\u0105, j\u0173 oficiali pozicija lieka gana prie\u0161taringa.<\/p>\n\n\n\n<p>2023 m. rugs\u0117jo 10 d. \u0161e\u0161ios G20 grup\u0117s valstyb\u0117s nar\u0117s (Kinija, Pranc\u016bzija, Indija, Rusija, JK ir JAV) Naujojo Delio deklaracijoje pripa\u017eino, kad \u201ebranduolini\u0173 ginkl\u0173 panaudojimas ar grasinimas juos panaudoti yra nepriimtinas\u201c.<\/p>\n\n\n\n<p>G7 grup\u0117s valstyb\u0117s (Kanada, Pranc\u016bzija, Vokietija, Italija, Japonija, Jungtin\u0117 Karalyst\u0117 ir Jungtin\u0117s Valstijos) 2023 m. gegu\u017e\u0117s 19 d. parei\u0161kime \u201eHirosimos vizija d\u0117l branduolinio nusiginklavimo\u201c teig\u0117:<\/p>\n\n\n\n<p>\u201ePrimename 2022 m. sausio 3 d. paskelbt\u0105 penki\u0173 branduolini\u0173 valstybi\u0173 vadov\u0173 bendr\u0105 parei\u0161kim\u0105 d\u0117l branduolinio karo prevencijos ir ginklavimosi var\u017eyb\u0173 i\u0161vengimo ir patvirtiname, kad branduolinio karo negalima laim\u0117ti ir jis niekada neturi b\u016bti kariaujamas. Raginame Rusij\u0105 dar kart\u0105 \u012fsipareigoti \u2013 \u017eod\u017eiais ir darbais \u2013 laikytis tame parei\u0161kime \u012ftvirtint\u0173 princip\u0173. M\u016bs\u0173 saugumo politika grind\u017eiama supratimu, kad branduoliniai ginklai, kol jie egzistuoja, tur\u0117t\u0173 tarnauti gynybos tikslais, atgrasyti nuo agresijos ir u\u017ekirsti keli\u0105 karui bei prievartai.\u201c<\/p>\n\n\n\n<p>Ne\u017ei\u016brint to, \u0160iaur\u0117s Atlanto Taryba 2017 m. parei\u0161kime d\u0117l TPNW parei\u0161k\u0117, kad \u201es\u0105junginink\u0117s nesutiks su jokiu argumentu, kad \u0161i sutartis atspindi paprotin\u0119 tarptautin\u0119 teis\u0119 arba kaip nors prie jos prisideda\u201c. 2017 m. JAV, JK ir Pranc\u016bzijos nuolatiniai atstovai Jungtin\u0117se Tautose bendrame spaudos prane\u0161ime parei\u0161k\u0117 pakartojo analogi\u0161k\u0105 parei\u0161kim\u0105. Kinija, Indija, Izraelis ir Pakistanas taip pat oficialiai parei\u0161k\u0117 nepritarim\u0105 TPNW. \u0160iaur\u0117s Kor\u0117ja nedalyvavo TPNW derybose ir nebalsavo d\u0117l jos pri\u0117mimo. Rusija parei\u0161k\u0117, kad nesutinka, kad TPNW prisideda prie paprotin\u0117s tarptautin\u0117s teis\u0117s pl\u0117tros.<\/p>\n\n\n\n<p>2024 metais Rusija patvirtino naujus valstyb\u0117s politikos branduolinio atgrasymo srityje pagrindus, kur <em>inter alia<\/em> paskelb\u0117:<\/p>\n\n\n\n<p>\u201eRusijos Federacija pasilieka teis\u0119 panaudoti branduolinius ginklus atsakydama \u012f branduolini\u0173 ir (ar) kit\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 masinio naikinimo ginkl\u0173 panaudojim\u0105 prie\u0161 j\u0105 ir (ar) jos s\u0105jungininkes, taip pat agresijos prie\u0161 Rusijos Federacij\u0105 ir (ar) Baltarusijos Respublik\u0105, kaip prie\u0161 S\u0105jungin\u0117s Valstyb\u0117s dalyves, atveju, kai prie\u0161 jas panaudoti \u012fprastiniai ginklai atveju, jeigu tai kelia kritin\u0119 gr\u0117sm\u0119 j\u0173 suverenitetui ir (ar) teritoriniam vientisumui.\u201c<\/p>\n\n\n\n<p>Rusijos branduolin\u0117 doktrina leid\u017eia panaudoti branduolin\u012f ginkl\u0105 <em>inter alia<\/em> kai gaunami duomenys apie masin\u012f oro ir kosmoso atakos priemoni\u0173, (strategini\u0173 ir taktini\u0173 orlaivi\u0173, sparnuot\u0173j\u0173 raket\u0173, bepilo\u010di\u0173, hipergarsini\u0173 ir kit\u0173 orlaivi\u0173) paleidim\u0105 (kilim\u0105) ir j\u0173 kirtim\u0105 Rusijos valstyb\u0117s sien\u0105. Doktrina nedraud\u017eia panaudoti branduolin\u012f ginkl\u0105 prie\u0161 nebranduolines valstybes.<\/p>\n\n\n\n<p>2022 m. Jungtini\u0173 Valstij\u0173 branduolinio ginklo doktrinoje&nbsp; skelbiama, jog JAV spr\u0119st\u0173, ar panaudoti branduolin\u012f ginkl\u0105 panaudojim\u0105 tik susidarius ekstremalioms aplinkyb\u0117ms ir tik tam, kad apgint\u0173 gyvybi\u0161kai svarbius Jungtini\u0173 Valstij\u0173 ar j\u0173 s\u0105junginink\u0173 ir partneri\u0173 interesus. Nurodoma, jog Jungtin\u0117s Valstijos ir toliau pasikliauja branduoliniais ginklais, kad atgrasyt\u0173 nuo vis\u0173 form\u0173 strategini\u0173 atak\u0173, \u012fskaitant bet kokio masto branduolini\u0173 ginkl\u0173 panaudojimo, ir didel\u0117s apimties strateginio pob\u016bd\u017eio atak\u0173, naudojant nebranduolines priemones. Pagal \u0161i\u0105 doktrin\u0105 Jungtin\u0117s Valstijos ir toliau laikosi garantijos, kad nenaudos ir negrasins panaudoti branduolini\u0173 ginkl\u0173 prie\u0161 nebranduolines valstybes, kurios yra Branduolini\u0173 ginkl\u0173 neplatinimo sutarties \u0161alys ir laikosi savo branduolini\u0173 ginkl\u0173 neplatinimo \u012fsipareigojim\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p>Tam, kad b\u016bt\u0173 konstatuojama, jog susiformavo nauja paprotin\u0117s teis\u0117s norm\u0105, b\u016btina atsi\u017evelgti \u012f labiausiai suinteresuot\u0173 \u0161ia norma valstybi\u0173 teisin\u0119 pozicij\u0105. Pagal 1969 m. Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendim\u0105 <em>\u0160iaur\u0117s j\u016bros kontinentinio \u0161elfo<\/em> byloje praktika, lemianti paprotin\u0117s teis\u0117s normos atsiradim\u0105, turi apimti ir valstybi\u0173, \u201ekuri\u0173 interesai buvo ypa\u010d paveikti\u201c (angl. \u201e<em>whose interests were specially affected\u201c, <\/em>pranc. <em>\u201eceux qui sont particuli\u00e8rement int\u00e9ress\u00e9s\u201c<\/em>), praktik\u0105. Tam, \u201ekad sutarties nustatyta taisykl\u0117 tapt\u0173 bendr\u0105ja tarptautin\u0117s teis\u0117s norma, gali b\u016bti, kad net ir nepra\u0117jus pakankamai ilgam laikotarpiui, gali pakakti labai plataus ir reprezentatyvaus dalyvavimo konvencijoje, jei tai apimt\u0173 ir valstybes, kuri\u0173 interesai buvo ypa\u010d paveikti.\u201c<\/p>\n\n\n\n<p>Kas teisine prasme yra \u201elabiausiai paveiktos\u201c ar \u201elabiausiai suinteresuotos\u201c valstyb\u0117s branduolinio ginklo ir grasinimo juo draudimo at\u017evilgiu? Ar tai vien tik devynios branduolin\u0117s valstyb\u0117s bei j\u0173 s\u0105jungininkai? Ar monopolija branduoliniam ginklui suteikia i\u0161skirtines teises?<\/p>\n\n\n\n<p>Vis\u0173 pirma, kontinentinio \u0161elfo delimitacijos <em>\u0160iaur\u0117s j\u016bros kontinentinio \u0161elfo<\/em> jurisprudencijos, nors ir visuotinai pripa\u017eintos, tiesioginis perk\u0117limas \u012f nagrin\u0117jam\u0105 universali\u0105 (pasaulin\u0119) situacij\u0105 atrodo kaip pernelyg plati teisin\u0117 analogija. Nurodytas sprendimas taikytinas keli\u0173 valstybi\u0173 teritorini\u0173 ir susijusi\u0173 su j\u0173 teritorija (akvatorija) teisi\u0173 atribojimui. Kontinentinis \u0161elfas yra kontinento t\u0119sinys po j\u016bra. Tod\u0117l atsakym\u0105 \u012f \u201elabiausiai paveikt\u0173\u201c ar \u201elabiausiai suinteresuot\u0173\u201c valstybi\u0173 identifikavimo klausim\u0105 reikia ie\u0161koti kitur. Tarptautinio Teisingumo Teismas sprendime <em>Barcelona Traction, Light and Power Company<\/em>, ai\u0161kiai nurod\u0117, kad bendro pob\u016bd\u017eio tarptautiniai valstybi\u0173 \u012fsipareigojimai, kylantys i\u0161 agresijos ir genocido u\u017edraudimo, taip pat i\u0161 princip\u0173 ir taisykli\u0173, susijusi\u0173 su pagrindin\u0117mis \u017emogaus teis\u0117mis yra \u012fsipareigojimai visai tarptautinei bendruomenei, tai yra \u012fsipareigojimai vis\u0173 at\u017evilgiu (<em>erga omnes)<\/em>. Teismas pabr\u0117\u017e\u0117:<\/p>\n\n\n\n<p>\u201eAtsi\u017evelgiant \u012f susijusi\u0173 teisi\u0173 svarb\u0105 laikoma, kad visos valstyb\u0117s turi teisin\u012f interes\u0105 jas apsaugoti, tai yra <em>erga omnes<\/em> \u012fsipareigojimai.\u201c<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Grasinimas panaudoti branduolin\u012f ginkl\u0105 ir \u201ebranduolinis atgrasymas\u201c<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Grasinimas panaudoti branduolin\u012f ginkl\u0105 yra draud\u017eiamas kaip grasinimas panaudoti j\u0117g\u0105 prie\u0161 bet kurios valstyb\u0117s teritorin\u012f vientisum\u0105 ar politin\u0119 nepriklausomyb\u0119 arba bet kokiu kitu b\u016bdu, nesuderinamu su Jungtini\u0173 Taut\u0173 tikslais ir principais ir tuo tiesiogiai pa\u017eeid\u017eia JT Chartijos 2 straipsnio 4 dalyje nustatyt\u0105 imperatyv\u0173 draudim\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>Branduolin\u0117s valstyb\u0117s grind\u017eia savo opozicij\u0105 branduolini\u0173 ginkl\u0173 panaudojimo ir grasinimu juo draudimui tuo, kad pats branduolini\u0173 ginkl\u0173 tur\u0117jimas atgraso potencial\u0173 prie\u0161\u0105 nuo \u0161io ginklo panaudojimo. \u0160is argumentas paremtas taip pat tuo, kad nuo 1945 met\u0173 jokia valstyb\u0117 dar nepanaudojo branduolinio ginklo.<\/p>\n\n\n\n<p>Reikia skirti branduolin\u012f atgrasym\u0105 (angl. <em>nuclear deterrence, <\/em>pranc. <em>dissuasion nucl\u00e9aire)<\/em> nuo grasinimo panaudoti branduolin\u012f ginkl\u0105. Atgrasymas n\u0117ra tiesioginis ir tikras grasinimas panaudoti prievart\u0105. Tuo tarpu grasinimas panaudoti branduolin\u012f ginkl\u0105 prie\u0161 u\u017esienio valstyb\u0119 yra realus grasinimas panaudoti karin\u0119 j\u0117g\u0105 reikalaujant, kad kita valstyb\u0117 atsisakyt\u0173 savo teritorijos dalies, suvereni\u0173 teisi\u0173, &nbsp;teis\u0117t\u0173 interes\u0173, susilaikyt\u0173 nuo tam tikr\u0173 veiksm\u0173 ar juos atlikt\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p>Kartu reikia pabr\u0117\u017eti, kad 1968 m. Branduolinio ginklo neplatinimo sutartis nedraud\u0117 jau tada esan\u010dioms branduolin\u0117ms valstyb\u0117ms tur\u0117ti branduolin\u012f ginkl\u0105. Kiekviena branduolin\u012f ginkl\u0105 turinti valstyb\u0117, \u0161ios sutarties \u0161alis, \u012fsipareigoja jokiam gav\u0117jui neperduoti branduolini\u0173 ginkl\u0173 ar kit\u0173 branduolini\u0173 sprogstam\u0173j\u0173 \u012ftais\u0173 arba tokio ginklo ar sprogstam\u0173j\u0173 \u012ftais\u0173 kontrol\u0117s nei tiesiogiai, nei netiesiogiai ir jokiu b\u016bdu nepad\u0117ti, neskatinti arba neversti jokios branduolinio ginklo neturin\u010dios valstyb\u0117s gaminti ar kitaip \u012fsigyti branduolinius ginklus ar kitus branduolinius sprogstamuosius \u012ftaisus arba \u012fgyti toki\u0173 ginkl\u0173 ar sprogstam\u0173j\u0173 \u012ftais\u0173 kontrol\u0119. Beje, jeigu Rusija i\u0161 tikr\u0173j\u0173 dislokavo branduolin\u012f ginkl\u0105 Baltarusijoje ir perdav\u0117 jai koki\u0105 nors kontrol\u0119 \u0161iam ginklui, tai tiesiogiai pa\u017eeist\u0173 Branduolinio ginklo neplatinimo sutart\u012f.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Savigyna nuo ginkluoto u\u017epuolimo naudojant branduolin\u012f ginkl\u0105<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Pagal JT Chartijos 51 straipsn\u012f, taip pat pagal bendr\u0105j\u0105 tarptautin\u0119 teis\u0119 savigyna yra neatimama kiekvienos valstyb\u0117s teis\u0117 naudoti ginkluot\u0105 j\u0117g\u0105, \u201ejei \u012fvykdomas Jungtini\u0173 Taut\u0173 nar\u0117s ginkluotas u\u017epuolimas\u201c (angl. &#8211; \u201e<em>if an armed attack occurs against a Member of the United Nations<\/em>\u201c; pranc. &#8211; <em>\u201edans le cas o\u00f9 un Membre des Nations Unies est l&#8217;objet d&#8217;une agression arm\u00e9e<\/em>)\u201c. Preventyvus branduolinio ginklo panaudojimas yra neteis\u0117tas, nepriklausomai nuo to, jog kai kurios branduolin\u0117s valstyb\u0117s laikosi preventyvios savigynos doktrinos tiems atvejams, kai jos nustatyt\u0173, jog agresija prie\u0161 jas yra nei\u0161vengiama ir tod\u0117l jos gal\u0117t\u0173 savo gynybai preventyviai panaudoti ginkluot\u0105 j\u0117g\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>Pagal nuolatin\u0119 Tarptautinio Teisingumo Teismo praktik\u0105 (<em>Nicaragua, Oil Platform, Armed activities in Congo<\/em> ir kitos bylos) teis\u0117tas ginkluotos savigynos aktas turi b\u016bti b\u016btinas ir proporcingas ginkluotam i\u0161puoliui. Tarptautinis Teisingumo Teismas <em>Nicaragua<\/em> byloje patvirtino, kad paprotin\u0117je teis\u0117je yra \u201ekonkreti taisykl\u0117, pagal kuri\u0105 savigyna pateisint\u0173 tik tas priemones, kurios yra proporcingos ginkluotam i\u0161puoliui ir b\u016btinos \u012f j\u012f reaguojant.\u201c Taip pat reikalaujama, kad abi ginkluoto konflikto \u0161alys laikyt\u0173si tarptautin\u0117s humanitarin\u0117s teis\u0117s norm\u0173. Proporcingumo taisykl\u0117 tapt\u0173 beprasm\u0117, jei ji gal\u0117t\u0173 b\u016bti naudojama katastrofi\u0161koms humanitarin\u0117ms branduolini\u0173 ginkl\u0173 panaudojimo pasekm\u0117ms pateisinti.<\/p>\n\n\n\n<p>Branduolinio ginklo panaudojimo draudimas pagal tarptautin\u0119 aplinkos apsaugos teis\u0119 vertas atskiro d\u0117mesio ir analiz\u0117s. \u010cia u\u017etekt\u0173 tik pamin\u0117ti, kad 1949 m. \u017denevos konvencij\u0173 d\u0117l karo auk\u0173 apsaugos Pirmasis protokolas ir 1977 m. Konvencija d\u0117l karinio ar bet kokio kito prie\u0161i\u0161ko aplinkos modifikavimo metod\u0173 naudojimo u\u017edraudimo draud\u017eia naudoti karo metodus ar priemones, turin\u010dius plat\u0173, ilgalaik\u012f ar didel\u012f \u017ealing\u0105 poveik\u012f aplinkai.<\/p>\n\n\n\n<p>Branduolin\u0117s atakos nei\u0161vengiamai padaryt\u0173 tre\u010di\u0105sias valstyb\u0117s ir j\u0173 gyventojus branduolinio karo aukomis. Tod\u0117l valstyb\u0117s, panaudojusios branduolin\u012f ginkl\u0105, b\u016bt\u0173 tiesiogiai atsakingos u\u017e vis\u0105 tre\u010di\u0173j\u0173 valstybi\u0173 ir j\u0173 gyventoj\u0173 patirt\u0105 \u017eal\u0105. JT Tarptautin\u0117s teis\u0117s komisija, kodifikuodama valstybi\u0173 tarptautin\u0117s teisin\u0117s atsakomyb\u0117s normas Valstybi\u0173 atsakomyb\u0117s straipsni\u0173 projekto 27 straipsnyje padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad ginkluota savigyna neatleid\u017eia nuo materialin\u0117s \u017ealos atlyginimo. \u0160io projekto 21 straipsnio komentare Tarptautin\u0117s teis\u0117s komisija padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad ginkluota savigyna nepa\u0161alina panaudot\u0173 veiksm\u0173 neteis\u0117tumo kai \u201enesilaikoma \u012fsipareigojim\u0173 pagal tarptautin\u0119 humanitarin\u0119 teis\u0119 ir imperatyvi\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 nuostat\u0173.\u201c<\/p>\n\n\n\n<p>Doktrinoje yra \u017einomos koncepcijos, kad valstyb\u0117s pamatinei teisei \u012f savigyn\u0105, taip pat ir panaudojant branduolin\u012f ginkl\u0105, taikomas savaranki\u0161kas teisinis re\u017eimas, kuris tiesiogiai nepriklauso nuo tarptautin\u0117s humanitarin\u0117s teis\u0117s reikalavim\u0173. Ta\u010diau toks bendrosios tarptautin\u0117s teis\u0117s fragmentavimas atrodo nepagr\u012fstas.&nbsp;&nbsp; Neatskiriama valstyb\u0117s teis\u0117 \u012f ginkluot\u0105 savigyn\u0105 pagal JT Chartijos 51 straipsn\u012f ir bendr\u0105j\u0105 tarptautin\u0119 n\u0117ra neribota teis\u0117, egzistuojanti atskirai nuo tarptautin\u0117s humanitarin\u0117s teis\u0117s norm\u0173 ar leid\u017eianti laisvas teisines interpretacijas. Abu re\u017eimai reguliuojami imperatyvi\u0173 norm\u0173 pagalba.&nbsp; Ai\u0161kinant 1949 met\u0173 \u017denevos konvencijas d\u0117l karo \u012fstatym\u0173 ir papro\u010di\u0173 ir j\u0173 Papildomus protokolus reikia vadovautis Vienos konvencijos d\u0117l tarptautini\u0173 sutar\u010di\u0173 teis\u0117s 31 straipsnio reikalavimu, pagal kuriuos sutartis ai\u0161kinama laikantis geros valios princip\u0173, atsi\u017evelgiant \u012f joje vartojam\u0173 s\u0105vok\u0173 \u012fprastin\u0119 reik\u0161m\u0119 sutarties kontekste ir atsi\u017evelgiant \u012f sutarties objekt\u0105 bei jos tiksl\u0105 bei visas \u0161ali\u0173 tarpusavio santykiams taikytinas atitinkamas tarptautin\u0117s teis\u0117s normas.<\/p>\n\n\n\n<p>Agresoriaus grasinimas panaudoti branduolin\u012f ginkl\u0105 pa\u017eeist\u0173 \u017denevos konvencij\u0173 I Papildomo protokolo 51 straipsnio nustatyt\u0105 draudim\u0105 terorizuoti civilius gyventojus. Civiliai gyventojai negali b\u016bti karinio puolimo ar grasinim\u0173 objektu, nebent jie tiesiogiai dalyvaut\u0173 karo veiksmuose. Draud\u017eiami karo veiksmai, kurie n\u0117ra nukreipti \u012f konkret\u0173 karin\u012f objekt\u0105, taip pat veiksmai, kuriuose naudojami kovos metodai ar priemon\u0117s, kuri\u0173 poveikio negalima apriboti. Min\u0117to I Protokolo 35 straipsnyje nustatomos pagrindin\u0117s tarptautini\u0173 ginkluot\u0173 konflikt\u0173 auk\u0173 apsaugos taisykl\u0117s:<\/p>\n\n\n\n<p>1. Kilus bet kokiam ginkluotam konfliktui, konflikto \u0161ali\u0173 teis\u0117 pasirinkti kariavimo metodus ir priemones n\u0117ra neribota.<\/p>\n\n\n\n<p>2. Draud\u017eiama naudoti ginklus, \u0161audmenis, med\u017eiagas ir kariavimo metodus, galin\u010dius padaryti nereikalingos \u017ealos ir sukelti nereikaling\u0173 kan\u010di\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p>3. Draud\u017eiama naudoti tuos kariavimo metodus ir priemones, kurie padarys arba, galima tik\u0117ti, padaryt\u0173 ilgalaik\u0119, didel\u0119 ir rimt\u0105 \u017eal\u0105 aplinkai.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>I\u0161vados<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>\u0160iuolaikin\u0117je tarptautin\u0117je teis\u0117je susiformavo normos, draud\u017eian\u010dios branduolinio ginklo panaudojim\u0105 ar grasinim\u0105 juo. Be abejo, b\u016bt\u0173 naivu neigti valstyb\u0117s, tapusios branduolin\u0117s atakos auka, neatimam\u0105 teise \u012f savigyn\u0105 atsakant agresoriui net branduoliniu ginklu, jei tai atitinka b\u016btinumo ir proporcingumo imperatyvams. I\u0161imtis patvirtina taisykl\u0119 &#8211; <em>exceptio probat regulam<\/em>. Tarptautin\u0117 humanitarin\u0117 teis\u0117 vienodai gina abi ginkluoto konflikto puses, ta\u010diau jokiais b\u016bdais nesulygina agresoriaus ir jo aukos teisi\u0173. Vis d\u0117lto, nors karas ir turi savo i\u0161kreipt\u0105 ne\u017emoni\u0161k\u0105 logik\u0105 \u201e<em>\u00e0 la guerre comme \u00e0 la guerre<\/em>,&#8221;(<em>kare kaip kare<\/em>), yra sunku \u012fsivaizduoti faktines ir teisines aplinkybes, kurioms esant valstyb\u0117 gal\u0117t\u0173 panaudoti branduolinius ginklus nepa\u017eeisdama proporcingumo reikalavim\u0173, keliam\u0173 ginkluotai savigynai, tarptautin\u0117s humanitarin\u0117s teis\u0117s norm\u0173 ir nepa\u017eeisdama tre\u010di\u0173j\u0173 valstybi\u0173 ir j\u0173 gyventoj\u0173 pagrindini\u0173 teisi\u0173. Reikia tik\u0117tis, kad visa tai bus palikta tik teisinei analizei ir pasiliks toli nuo tikrov\u0117s.<\/p>\n\n\n\n<p><em>Prof. habil. dr. Vilenas Vadapalas yra EUROLEX advokat\u0173 profesin\u0117s bendrijos advokatas, buv\u0119s ES Bendrojo Teismo teis\u0117jas.<\/em><\/p>\n\n\n\n<p><em>Detalesn\u0119 analiz\u0119 galima rasti \u0161io autoriaus moksliniuose straipsniuose: Vilenas Vadapalas. Illegality of the Threat and Use of Nuclear Weapons. In: <\/em><em>Euphony, Harmony and Dissonance in the International Legal Order, Warsaw 2024, <\/em><em>p. 479-489; Vilenas Vadapalas. Emerging Prohibition on the Threat or Use of Nuclear Weapons. In: Baltic Yearbook of International Law, Volume 23 (2024), in print, November 2025, p. 201-231.<\/em><\/p>\n\n\n\n<hr class=\"wp-block-separator\"\/>\n\n\n\n<p><a href=\"#_ftnref1\">[1]<\/a> <em>Treaty between the United States of America and the Russian Federation on Measures for the Further Reduction and Limitation of Strategic Offensive Arms.<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u0160iandien branduolinio karo gr\u0117sm\u0117 v\u0117l tampa realybe d\u0117l tarptautini\u0173 santyki\u0173 kriz\u0117s, kuri\u0105 suk\u0117l\u0117 Rusijos agresija prie\u0161 Ukrain\u0105, Rusijos ir \u0160iaur\u0117s Kor\u0117jos neatsakingi bauginimai branduoliniu ginklu. Naujas gr\u0117smes kelia nauj\u0173 branduolini\u0173 program\u0173 k\u016brimas, branduolini\u0173 ginkl\u0173 modernizavimas, hipergarsini\u0173 \u0161i\u0173 ginkl\u0173 ne\u0161\u0117j\u0173 suk\u016brimas. Neseniai manyta, kad branduolinis ginklas sukurtas \u201ebranduoliniam atgrasymui\u201c, kad juo atgrasyt\u0173 potencial\u0173 agresori\u0173, bet niekada &hellip;<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":50685,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[3528,270,2259],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/50684"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=50684"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/50684\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":50687,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/50684\/revisions\/50687"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/50685"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=50684"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=50684"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=50684"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}