{"id":50554,"date":"2025-09-10T07:18:26","date_gmt":"2025-09-10T04:18:26","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=50554"},"modified":"2025-09-10T07:18:27","modified_gmt":"2025-09-10T04:18:27","slug":"r-merkevicius-teismo-galios-kurti-baudziamojo-proceso-teise-ambivalentiskumas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2025\/09\/10\/r-merkevicius-teismo-galios-kurti-baudziamojo-proceso-teise-ambivalentiskumas\/","title":{"rendered":"R. Merkevi\u010dius. Teismo galios kurti baud\u017eiamojo proceso teis\u0119 ambivalenti\u0161kumas"},"content":{"rendered":"\n

Pirmoji rugs\u0117jo savait\u0117 buvo itin derlinga teisiniais renginiais: tre\u010diadien\u012f Lietuvos Auk\u0161\u010diausiasis Teismas pristat\u0117 solid\u0173 mokslini\u0173 straipsni\u0173 rinkin\u012f, skirt\u0105 nepriklausom\u0173 Lietuvos teism\u0173 35-me\u010diui pamin\u0117ti, esami ir buv\u0119 Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo ar jo skyri\u0173 vadovai aptar\u0117 istorin\u0119 Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo patirt\u012f, reik\u0161m\u0119 ir ind\u0117l\u012f formuojant Lietuvos teis\u0119, puosel\u0117jant ir stiprinant teismin\u0117s vald\u017eios nepriklausomum\u0105 ir autoritet\u0105, pasidalino \u012f\u017evalgomis d\u0117l Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo vaidmens ateities teisin\u0117je valstyb\u0117je; ketvirtadien\u012f \u2013 penktadien\u012f teis\u0117s mokslininkai ir praktikai b\u016briavosi Lietuvos Respublikos Seime ir dalinosi mintimis Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo ir Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakulteto suorganizuotoje tarptautin\u0117je konferencijoje, skirtoje teism\u0173 praktikos vienodinimui. Kiek anks\u010diau \u2013 rugpj\u016b\u010dio pabaigoje \u2013 Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo Baud\u017eiam\u0173j\u0173 byl\u0173 skyrius (LAT) i\u0161leido ap\u017evalg\u0105, dedikuot\u0105 teisei \u012f nepriklausom\u0105 ir ne\u0161ali\u0161k\u0105 teism\u0105 (pana\u0161u, jog tuo pats LAT demonstruoja susir\u016bpinim\u0105 \u0161io konstitucinio instituto veiksmingumu; ir ne be pagrindo). \u0160ios ir pana\u0161ios auk\u0161\u010diausios teismin\u0117s vald\u017eios iniciatyvos leid\u017eia nuo\u0161ird\u017eiai pasid\u017eiaugti, kad turime kompetenting\u0105, autoriteting\u0105 ir atsaking\u0105 teismin\u0119 vald\u017ei\u0105, kuri gerbia ir puosel\u0117ja savo istorij\u0105, skleid\u017eia sukaupt\u0105 ger\u0105j\u0105 patirt\u012f ir r\u016bpinasi Lietuvos teismin\u0117s praktikos, o kartu ir \u201egyvosios\u201c Lietuvos teis\u0117s ateities perspektyvomis.<\/p>\n\n\n\n

Deja, gyvenime taip jau b\u016bna, kad d\u017eiaugsm\u0105 lydi a\u0161aros. Taip ir \u0161iuo atveju: susi\u017eav\u0117jim\u0105 gilia doktrinine teismin\u0117s praktikos analize ir i\u0161kili\u0173 teismin\u0117s vald\u017eios atstov\u0173 \u012f\u017evalgomis, si\u016blan\u010diomis formuoti teis\u0117s mokslu pagr\u012fst\u0105, pozityvi\u0105 ir garbing\u0105 jurisprudencijos \u012ftak\u0105 Lietuvos teis\u0117s vystymuisi ir teisingumo \u012fgyvendinimui, \u012f \u0161ipulius dau\u017eo kasdien\u0117 teismin\u0117 praktika, kuri, viena vertus, yra gerokai nutolusi nuo to, apie k\u0105 kalba garb\u016bs teis\u0117s mokslininkai ir praktikai, kita vertus, ka\u017ekod\u0117l nesulaukia deramo auk\u0161\u010diausios teismin\u0117s vald\u017eios d\u0117mesio ir toki\u0173 pat pla\u010di\u0173 ekspertini\u0173 diskusij\u0173. Sunku pasakyti, ar tokia situacija yra labiau keista, ar \u2013 \u017evelgiant \u012f t\u0105 pat\u012f nepriklausom\u0173 Lietuvos teism\u0173 veiklos 35-met\u012f \u2013 vis d\u0117lto labiau d\u0117sninga. Profesiniame diskurse da\u017enai pamir\u0161tama (o gal ignoruojama?), kad \u201eteis\u0117 n\u0117ra teisinink\u0173 nuosavyb\u0117\u201c, o \u201eteismin\u0117 vald\u017eia n\u0117ra d\u0117l sav\u0119s ar savo patogumo\u201c. Teisinink\u0173 diskusijos jiems r\u016bpimais klausimais da\u017eniausiai yra nesuprantamos ir ne\u012fdomios (\u201etolimos\u201c ar \u201esvetimos\u201c) \u201eneteisinink\u0173 bendruomenei\u201c, tod\u0117l \u201eneteisinink\u0173 bendruomen\u0117\u201c jose \u012fprastai nedalyvauja, \u012f jas nekreipia d\u0117mesio ir j\u0173 niekaip nereflektuoja. Pasitik\u0117jim\u0105 teismu ir teismin\u0117s vald\u017eios vykdomu teisingumu \u017eymiai labiau kuria (arba naikina) teism\u0173 elgesys ir sprendimai konkre\u010diose baud\u017eiamosios bylose. \u017dmon\u0117ms yra svarbus \u201erealus gyvenimas\u201c, o ne \u201eteorin\u0117s koncepcijos\u201c.<\/p>\n\n\n\n

\u0160iame straipsnyje nor\u0117\u010diau aptarti du \u2013 s\u0105lyginai savaranki\u0161kus, ta\u010diau kartu ir labai artimus \u2013 Lietuvos teism\u0173 praktikai ir \u017emogaus teis\u0117ms aktualius teis\u0117s ai\u0161kinimo ir taikymo pavyzd\u017eius, kurie, viena vertus, atliepia auk\u0161\u010diau pamin\u0117t\u0105 pa\u010dios teismin\u0117s vald\u017eios \u0161iandien vystom\u0105 diskurs\u0105 \u2013 teismo gali\u0105 ai\u0161kinti teis\u0119, teismin\u0117s praktikos vienodinim\u0105, kaltinamojo teis\u0119 \u012f ne\u0161ali\u0161k\u0105 teism\u0105 ir pan., kita vertus, \u017eymiai ry\u0161kiau (nei ambicingi teoriniai lozungai, pagr\u012fsti steriliomis teisin\u0117mis s\u0105vokomis) atskleid\u017eia tikr\u0105sias teismin\u0117s praktikos vertybines orientacijas ir veiklos kryptingum\u0105. Pirmoji situacija \u2013 nagrin\u0117ti konkre\u010di\u0105 baud\u017eiam\u0105j\u0105 byl\u0105 pavesta (paskirta) ir j\u0105 nagrin\u0117ja konkretus teis\u0117jas ar i\u0161 konkre\u010di\u0173 teis\u0117j\u0173 sudaryta teis\u0117j\u0173 kolegija, ta\u010diau kai \u0161is teis\u0117jas ar atskiri teis\u0117j\u0173 kolegijos nariai d\u0117l tam tikr\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, pavyzd\u017eiui, d\u0117l to, kad tuo metu atostogauja, \u201enegali\u201c atlikti vienokio ar kitokio proceso veiksmo, priimti vienokio ar kitokio proceso sprendimo savo nagrin\u0117jamoje baud\u017eiamojoje byloje, \u0161\u012f teis\u0117j\u0105 ar teis\u0117j\u0173 kolegijos nar\u012f ad hoc<\/em> pakei\u010dia kitas teis\u0117jas \u2013 \u201e\u012fstoja\u201c \u012f jam i\u0161 esm\u0117s \u201esvetim\u0105\u201c baud\u017eiam\u0105j\u0105 byl\u0105, i\u0161nagrin\u0117ja joje tam tikr\u0105 aktual\u0173 klausim\u0105 ir priima proceso sprendim\u0105. Sprendimai, kuriuos \u201esvetimoje\u201c baud\u017eiamojoje byloje priima \u012f j\u0105 ad hoc<\/em> \u012fstoj\u0119s teis\u0117jas, da\u017eniausiai yra labai svarb\u016bs \u017emogui ir jo teis\u0117ms, pavyzd\u017eiui, proceso sprendimas t\u0119sti kardomosios priemon\u0117s su\u0117mimo termin\u0105. Antroji situacija \u2013 apylink\u0117s teismo teis\u0117jas nagrin\u0117ja jam paskirt\u0105 (apylink\u0117s teismui teisming\u0105) baud\u017eiam\u0105j\u0105 byl\u0105, ta\u010diau jos nagrin\u0117ti nebaigia, nes yra paskiriamas apygardos teismo teis\u0117ju; kai \u0161is konkretus teis\u0117jas yra paskiriamas apygardos teismo teis\u0117ju, apygardos teismo vadovyb\u0117 nusprend\u017eia \u201eperimti\u201c \u0161i\u0105 baud\u017eiam\u0105j\u0105 byl\u0105 i\u0161 apylink\u0117s teismo, perduoda j\u0105 apygardos teismo \u017einion ir paveda toliau nagrin\u0117ti tam pa\u010diam \u2013 dabar jau apygardos teismo \u2013 teis\u0117jui, kuris j\u0105 nagrin\u0117jo ir b\u016bdamas apylink\u0117s teismo teis\u0117ju. Abi \u0161ios situacijos yra i\u0161 baud\u017eiam\u0173j\u0173 byl\u0173, kuriose \u012fgyvendinau ar \u012fgyvendinu gynybos procesin\u0119 funkcij\u0105, tad labai tik\u0117tina ir visi\u0161kai nenustebint\u0173, jei teismin\u0117s vald\u017eios atstovai \u0161i\u0105 analiz\u0119 stengt\u0173si sumenkinti, interpretuodami kaip subjektyv\u0173 suinteresuoto asmens vertinim\u0105. Teb\u016bnie, nesiteisinu ir nesileid\u017eiu \u012f tokio pob\u016bd\u017eio diskusij\u0105. Esu tikras, kad \u201edalykin\u0117 kalba yra argument\u0173 kalba\u201c, tod\u0117l tikiuosi, kad bus i\u0161klausyti argumentai ir \u012fvertintas kiekvieno i\u0161 argumentuotoj\u0173 bei j\u0173 argumentavim\u0173 anga\u017euotumo laipsnis.<\/p>\n\n\n\n

Pirmoji situacija<\/strong> \u2013 \u012f vieno teis\u0117jo nagrin\u0117jam\u0105 baud\u017eiam\u0105j\u0105 byl\u0105 ad hoc<\/em> \u012fstoja kitas teis\u0117jas, priima \u0161ioje byloje proceso sprendim\u0105 prat\u0119sti kaltinamajam skirtos kardomosios priemon\u0117s su\u0117mimo termin\u0105 ir \u201ei\u0161stoja\u201c i\u0161 \u0161ios bylos. \u0160i\u0105 situacij\u0105 aptarsiu baud\u017eiamosios bylos, kuriai pirmosios instancijos teisme suteiktas Nr. 1-178-634\/2024, pavyzd\u017eiu.<\/p>\n\n\n\n

K\u0105 \u0161ioje situacijoje sako aktuali teis\u0117?<\/p>\n\n\n\n

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (Konstitucija) 20 straipsnio 2 dalyje nurodyta, inter alia<\/em>, kad \u201eniekam neturi b\u016bti atimta laisv\u0117 kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias proced<\/em>\u016b<\/em>ras, kokias yra nustat<\/em>\u0119<\/em>s <\/em>\u012f<\/em>statymas<\/em>\u201c. \u017dmogaus teisi\u0173 ir pagrindini\u0173 laisvi\u0173 apsaugos konvencijos (Konvencija) 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, inter alia<\/em>, kad \u201eniekam negali b\u016bti atimta laisv\u0117 kitaip, kaip \u0161iais atvejais ir pagal <\/em>\u012f<\/em>statymo nustatyt<\/em>\u0105<\/em> tvark<\/em>\u0105<\/em>\u201c. \u0160i\u0105 teisin\u0119 nuostat\u0105 atkartoja ir Lietuvos Respublikos baud\u017eiamojo proceso kodekso (Baud\u017eiamojo proceso kodeksas ar BPK) 44 straipsnio 1 dalis \u2013 \u201eniekam negali b\u016bti atimta laisv\u0117 kitaip kaip \u0161io Kodekso<\/em> numatytais atvejais ir nustatyta tvarka<\/em>\u201c. Pagal BPK 123 straipsnio 6 dal\u012f, \u201ekai byla perduota \u012f teism\u0105, paskirti, palikti galioti, prat\u0119sti ar panaikinti su\u0117mim\u0105 arba pakeisti j\u012f kita kardom\u0105ja priemone gali teismas, kurio \u017einioje yra byla<\/em>, vadovaudamasis \u0161io Kodekso 122 straipsnio reikalavimais\u201c. \u017dinoma, teis\u0117s (pla\u010di\u0105ja prasme) po\u017ei\u016briu, \u0161i situacija gali (ir tur\u0117t\u0173) b\u016bti aptariama ir kitais konstituciniais aspektais, pavyzd\u017eiui, teis\u0117jo nepriklausomumo, kaltinamojo teis\u0117s, kad jo byl\u0105 (jam rei\u0161kiam\u0105 baud\u017eiam\u0105j\u012f kaltinim\u0105) i\u0161nagrin\u0117t\u0173 pagal \u012fstatym\u0105 \u012fsteigtas teismas<\/em>, ir t. t., ta\u010diau \u0161iame straipsnyje apsiribojama tik atsirinkt\u0173 aspekt\u0173 analize.<\/p>\n\n\n\n

Taigi, aktuali teis\u0117 nurodo, kad kaltinamajam paskirtos kardomosios priemon<\/strong>\u0117<\/strong>s su<\/strong>\u0117<\/strong>mimo termino prat<\/strong>\u0119<\/strong>simo klausim<\/strong>\u0105<\/strong> turi teis<\/strong>\u0119<\/strong> spr<\/strong>\u0119<\/strong>sti teismas, kurio \u017einioje yra byla<\/em><\/strong>. Niekas kitas neturi teis\u0117s riboti apkaltinto asmens, kurio baud\u017eiamoji byla nagrin\u0117jama teisme, laisv\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

Teis\u0117j\u0173 paskyrim\u0105 nagrin\u0117ti konkre\u010di\u0105 baud\u017eiam\u0105j\u0105 byl\u0105 reglamentuoja, inter alia<\/em>, BPK 231 straipsnis ir Lietuvos Respublikos teism\u0173 \u012fstatymo (Teism\u0173 \u012fstatymas) 36 straipsnio 9 ir 10 dalys (pa\u010di\u0173 \u0161i\u0173 teisini\u0173 nuostat\u0173 turinio aptariamame kontekste necituoju, nes nesinori kartotis \u2013 jos bus pacituotos v\u0117liau, o \u0161iai analizei tai nesukurt\u0173 prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s). BPK 223 straipsnyje yra \u012ftvirtintas teismo sud<\/em>\u0117<\/em>ties nekei<\/em>\u010d<\/em>iamumo<\/em> principas<\/em>, kuris nurodo, inter alia<\/em>, kad \u201ejeigu kuris nors i\u0161 teis\u0117j\u0173 d<\/em>\u0117<\/em>l kokios nors prie\u017easties negali toliau dalyvauti pos<\/em>\u0117<\/em>dyje<\/em>, j\u012f turi pakeisti kitas teis\u0117jas ir byla turi b<\/em>\u016b<\/em>ti pradedama nagrin<\/em>\u0117<\/em>ti i\u0161 prad\u017ei<\/em>\u0173<\/em>, i\u0161skyrus \u0161io Kodekso 222 straipsnyje numatytus atvejus\u201c (kai b\u016bna paskirtas ir baud\u017eiamosios bylos nagrin\u0117jimo procese ab initio<\/em> dalyvauja \u201eatsarginis teis\u0117jas\u201c). Tad Baud\u017eiamojo proceso kodeksas ir Teism<\/strong>\u0173<\/strong> <\/strong>\u012f<\/strong>statymas \u2013 o kartu su jais ir Konstitucija bei Konvencija, kurios tiesiogiai reikalauja laikytis <\/strong>\u012f<\/em><\/strong>statyme nustatytos tvarkos<\/em><\/strong> \u2013 nenumato galimyb<\/strong>\u0117<\/strong>s ad hoc<\/em> pakeisti ar \u201epavaduoti\u201c baud\u017eiam<\/strong>\u0105<\/strong>j<\/strong>\u0105<\/strong> byl<\/strong>\u0105<\/strong> nagrin<\/strong>\u0117<\/strong>jant<\/strong>\u012f<\/strong> teis<\/strong>\u0117<\/strong>j<\/strong>\u0105<\/strong> ar vien<\/strong>\u0105<\/strong> i\u0161 teis<\/strong>\u0117<\/strong>j<\/strong>\u0173<\/strong> kolegijos nari<\/strong>\u0173<\/strong>.<\/p>\n\n\n\n

Kaip aktuali\u0105 teis\u0119 interpretuoja \u2013 taigi, \u201evysto\u201c \u2013 teismin\u0117s vald\u017eios institucijos?<\/p>\n\n\n\n

\u0160iame kontekste min\u0117damas \u201eteismines vald\u017eios institucijas\u201c, nekalbu apie LAT, kuris, tik\u0117tina, \u017einodamas esam\u0105 procesin\u0119 praktik\u0105, savo nuomon\u0117s d\u0117l to vie\u0161ai nei\u0161rei\u0161kia. Norisi tik\u0117ti, kad \u0161ios nuomon\u0117s LAT nei\u0161rei\u0161kia tik d\u0117l tos prie\u017easties, kad \u201eneturi tinkamos progos\u201c \u2013 \u0161ie klausimai nepatenka \u012f kasacin\u0117s instancijos teismo kompetencij\u0105. Beje, tai, kad \u017emogaus teisi\u0173 apsaugai aktuali\u0173 \u017eemesni\u0173j\u0173 instancij\u0173 teism\u0173 interpretacij\u0173 negali \u012fvertinti LAT, ma\u017eina teismo vykdomo \u201eteis\u0117s ai\u0161kinimo\u201c kokyb\u0119.<\/p>\n\n\n\n

\u017dvelgiant apibendrintai, teismin\u0117s vald\u017eios institucijos ne tik \u201enebyliai toleruoja\u201c, bet dargi randa pozityvius argumentus, kuriais pateisina procesin\u012f status quo<\/em>, kai \u012f konkre\u010di\u0105 baud\u017eiam\u0105j\u0105 byl\u0105 nagrin\u0117jan\u010dio konkretaus teis\u0117jo viet\u0105 ad hoc<\/em> \u012fstoja kitas teis\u0117jas ir toje \u2013 \u012fstojusiam teis\u0117jui i\u0161 esm\u0117s \u201esvetimoje\u201c \u2013 baud\u017eiamojoje byloje priima proceso sprendimus, kuriais ribojama \u017emogaus laisv\u0117. Teismin\u0117s vald\u017eios institucij\u0173 argumentacijos analizei (kaip pavyzdys) pasirinkta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimta auk\u0161\u010diau pamin\u0117toje baud\u017eiamojoje byloje.<\/p>\n\n\n\n

Lietuvos apeliacinis teismas atranda \u0161iuos tris esminius argumentus.<\/p>\n\n\n\n

Pirma. \u201eBaud\u017eiamojo proceso nuostatos, reglamentuojan\u010dios su\u0117mimo skyrimo ir prat\u0119simo tvark\u0105, expressis verbis<\/em> (tiesiogiai, ai\u0161kiais \u017eod\u017eiais) nenustato tvarkos, kokios sud\u0117ties teismas gali spr\u0119sti kaltinamojo su\u0117mimo prat\u0119simo ar kit\u0173 pana\u0161aus pob\u016bd\u017eio suvar\u017eym\u0173 taikymo, ar j\u0173 per\u017ei\u016bros juos kaip nors kei\u010diant (grie\u017etinant ar \u0161velninant) klausim\u0105. BPK nuostatos \u0161iuo aspektu reglamentuoja tik byl\u0105 nagrin\u0117jan\u010dio teis\u0117jo paskyrimo ir vis\u0173 byloje sprend\u017eiam\u0173 klausim\u0173, be kita ko, ir procesini\u0173 prievartos priemoni\u0173 taikymo klausim\u0173, nagrin\u0117jimo procesines taisykles\u201c. Toliau \u0161iame kontekste Lietuvos apeliacinis teismas pacituoja BPK 231 straipsnio 1 dal\u012f ir 123 straipsnio 6 dal\u012f ir, apibr\u0117\u017e\u0119s in concreto<\/em> aktuali\u0105 faktin\u0119 situacij\u0105, dar kart\u0105 ra\u0161o, kad \u201eBPK nereglamentuota procesini\u0173 klausim\u0173, pvz., proceso dalyvi\u0173 pra\u0161ym\u0173 (pvz., pra\u0161ymas i\u0161vykti; pra\u0161ymas skirti (pakeisti ar panaikinti) kardom\u0105j\u0105 priemon\u0119), kardom\u0173j\u0173 priemoni\u0173 ar procesini\u0173 prievartos priemoni\u0173 termino prat\u0119simo ir pan., i\u0161sprendimo tvarka, teis\u0117to byl\u0105 nagrin\u0117jan\u010dio teis\u0117jo nebuvimo darbe laikotarpiu. Tokia situacija i\u0161 esm\u0117s laikytina teis\u0117s norm\u0173 reguliavimo spraga, kuri\u0105 teismai sprend\u017eia vadovaudamiesi kitais teis\u0117s aktais, pagal i\u0161 anksto numatytas ir ai\u0161kias proced\u016bras, be kita ko, reglamentuojan\u010dias ir teismo administracin\u0119 veikl\u0105. Toks teis\u0117s ai\u0161kinimas ir taikymas <…> yra teisingas ir b\u016btinas siekiant u\u017etikrinti tiek proceso dalyvi\u0173 teises ir interesus, tiek veiksming\u0105 teismo veikl\u0105. Visais atvejais teis\u0117jo teis\u0117tas nebuvimas darbe d\u0117l \u012fvairi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 (ypa\u010d d\u0117l ligos ir pana\u0161iais atvejais), netur\u0117t\u0173 paraly\u017eiuoti teisingumo vykdymo ir teismo darbo nagrin\u0117jamose bylose, ypa\u010d, kai byloje kyla neatid\u0117liotino pob\u016bd\u017eio klausimai, galintys i\u0161 esm\u0117s paveikti tolesn\u012f baud\u017eiam\u0105j\u012f proces\u0105 ar lemti esminius proceso dalyvi\u0173 teisi\u0173 suvar\u017eymus\u201c.<\/p>\n\n\n\n

Antra. \u201eTeism\u0173 \u012fstatymo 36 straipsnio 10 dalies bei 103 straipsnio nuostatos apibr\u0117\u017eia bendr\u0105sias byl\u0173 paskirstymo teis\u0117jams nuostatas, pagal kurias bylos teis\u0117jams paskirstomos ir teis\u0117j\u0173 kolegijos sudaromos vadovaujantis Teis\u0117j\u0173 tarybos patvirtintomis Byl\u0173 paskirstymo teis\u0117jams ir teis\u0117j\u0173 kolegij\u0173 sudarymo taisykl\u0117mis ir kiekvieno teismo pirmininko \u012fsakymu patvirtintomis konkretaus teismo byl\u0173 paskirstymo teis\u0117jams ir teis\u0117j\u0173 kolegij\u0173 sudarymo taisykl\u0117mis\u201c. \u201eKauno apygardos teismo pirmininko 2024 m. liepos 2 d. \u012fsakymu Nr. V1-29 patvirtint\u0173 Byl\u0173 paskirstymo teis\u0117jams ir teis\u0117j\u0173 kolegij\u0173 sudarymo taisykli\u0173 (<…>) 76.1 punkte numatyta, kad tuo atveju, kai prireikia atlikti skubius procesinius veiksmus vienasmeni\u0161kai nagrin\u0117jamose baud\u017eiamosiose bylose, priskirtose nagrin\u0117ti darbe d\u0117l objektyvi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 (kasmetini\u0173 atostog\u0173, ligos, komandiruot\u0117s ir pan.) nesan\u010diam teis\u0117jui, taip pat jei veiksmus reikia atlikti byloje, kuri\u0105 nagrin\u0117j\u0119s teis\u0117jas nebedirba, \u0161iuos procesinius veiksmus atlieka Baud\u017eiam\u0173j\u0173 byl\u0173 skyriaus pirmininkas arba skyriaus pirmininko pavedimu kitas \u0161iuos procesinius veiksmus galintis atlikti Baud\u017eiam\u0173j\u0173 byl\u0173 skyriaus teis\u0117jas, atrinktas eil\u0117s tvarka pagal sudaryt\u0105 vis\u0173 skyriuje dirban\u010di\u0173 teis\u0117j\u0173 unikali\u0173 kod\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 did\u0117jimo tvarka, nuo skaitine reik\u0161me ma\u017eiausio iki did\u017eiausio (\u012fvertinus teis\u0117j\u0173 nebuvimo darbe laikotarpius, u\u017eimtum\u0105 ir kitas svarbias aplinkybes)\u201c.<\/p>\n\n\n\n

Tre\u010dia. \u201eAi\u0161kinant \u012fstatym\u0105 prie\u0161ingai, gali susidaryti situacija, kai laikinai nesant byl\u0105 nagrin\u0117jan\u010dio teis\u0117jo, net ir paai\u0161k\u0117jus esmin\u0119 reik\u0161m\u0119 turin\u010dioms naujoms aplinkyb\u0117ms (pvz., paai\u0161k\u0117jus aplinkyb\u0117ms d\u0117l kuri\u0173 procesas kaltinamojo at\u017evilgiu apskritai negalimas; ar atsiradus naujiems duomenims d\u0117l kuri\u0173 net ir kaltinimo pus\u0117 atsisako pareik\u0161t\u0173 kaltinim\u0173 (paai\u0161k\u0117jus, kad nusikalstam\u0105 veik\u0105 padar\u0117 kitas asmuo) ir pan.) kardom\u0173j\u0173 priemoni\u0173 taikymas tur\u0117t\u0173 b\u016bti t\u0119siamas tol, kol \u0161\u012f klausim\u0105 gal\u0117s i\u0161spr\u0119sti b\u016btent byl\u0105 nagrin\u0117jantis teis\u0117jas. Toks teis\u0117s ai\u0161kinimas ir taikymas prie\u0161taraut\u0173 baud\u017eiamojo proceso paskir\u010diai ir grubiai pa\u017eeist\u0173 kaltinamojo teises <…>\u201c. Lietuvos apeliacinio teismo argumentavimas vainikuojamas teiginiu, jog \u201e<…> byl\u0105 i\u0161 esm\u0117s teisiamajame pos\u0117dyje nagrin\u0117jantis teis\u0117jas, i\u0161nykus jo teis\u0117to nebuvimo darbe aplinkyb\u0117ms, vadovaudamasis BPK 139 straipsnio nuostatomis, pats ar proceso dalyvi\u0173 pra\u0161ymu, bet kada gali panaikinti paskirt\u0105 kardom\u0105j\u0105 priemon\u0119 arba j\u0105 pakeisti \u0161velnesne\u201c.<\/p>\n\n\n\n

Tai yra \u201egyvas\u201c teismin\u0117s interpretacijos \u2013 baud\u017eiamojo proceso, i\u0161 dalies ir konstitucin\u0117s teis\u0117s \u201evystymo\u201c \u2013 pavyzdys, kuris sukuria itin reik\u0161mingus padarinius \u017emogaus laisvei, ta\u010diau juo ka\u017ekod\u0117l n\u0117ra did\u017eiuojamasi, jis n\u0117ra \u012ftraukiamas \u012f kar\u0161tas profesines diskusijas konferencijose ir seminaruose. Kod\u0117l? Manau, jog d\u0117l to, kad net ir \u0161ios interpretacijos autoriai supranta, kad tokia teismin\u0117 baud\u017eiamojo proceso \u012fstatymo, o netiesiogiai ir Konstitucijos interpretacija yra teis\u0117s ai\u0161kinimas ir taikymas contra legem<\/em>.<\/p>\n\n\n\n

Pirma. Jau pati pirmin\u0117 premisa, kuria Lietuvos apeliacinis teismas stengiasi sukurti \u012fsp\u016bd\u012f, es\u0105 Baud\u017eiamojo proceso kodeksas nenustato, kas \u2013 koks teismas ar teis\u0117jas \u2013 turi i\u0161spr\u0119sti kaltinamajam skirtos kardomosios priemon\u0117s su\u0117mimo termino prat\u0119simo klausim\u0105, kai baud\u017eiamoji byla yra perduota teismui (nagrin\u0117jama teisme), yra neteisinga. Baud\u017eiamojo proceso kodekso 123 straipsnio 6 dalyje expressis verbis<\/em> nurodyta, kad \u201ekai byla perduota \u012f teism\u0105, paskirti, palikti galioti, prat\u0119sti ar panaikinti su\u0117mim\u0105 arba pakeisti j\u012f kita kardom\u0105ja priemone gali teismas, kurio \u017einioje yra byla<\/em>, vadovaudamasis BPK 122 straipsnio reikalavimais\u201c. Pagal BPK 127 straipsnio 9 dal\u012f, \u201ekai byla perduota teismui, su\u0117mimo termino prat\u0119simo klausim\u0105 teismas<\/em>, kurio \u017einioje yra byla<\/em>, sprend\u017eia nepaisydamas to, ar d\u0117l to gautas prokuroro parei\u0161kimas\u201c.<\/p>\n\n\n\n

Baud\u017eiamojo proceso kodeksas ne kart\u0105 vartoja s\u0105vok\u0105 (procesin\u0119 kategorij\u0105) \u201eteis<\/em>\u0117<\/em>jas ar teismas, kurio \u017einioje yra byla<\/em>\u201c. Pavyzd\u017eiui, teis<\/em>\u0117<\/em>jas ar teismas, kurio \u017einioje yra byla<\/em>, nusprend\u017eia, ar gauti duomenys laikytini \u012frodymais (BPK 20 str. 2 d.). Kai baud\u017eiamoji byla yra perduota \u012f teism\u0105, teismas, kurio \u017einioje yra byla<\/em>, sprend\u017eia ne tik d\u0117l kardomosios priemon\u0117s su\u0117mimo, bet ir d\u0117l kardom\u0173j\u0173 priemoni\u0173 intensyvios prie\u017ei\u016bros (BPK 1311<\/sup> str. 2 d.) ir nam\u0173 are\u0161to (BPK 132 str. 4 d.), taip pat d\u0117l laikino nuosavyb\u0117s teis\u0117s apribojimo (BPK 151 str. 6 d.) paskyrimo ar termino prat\u0119simo; teismas, kurio \u017einioje yra byla<\/em>, sprend\u017eia ir d\u0117l laikino nu\u0161alinimo nuo pareig\u0173 ar laikino teis\u0117s u\u017esiimti tam tikra veikla sustabdymo (BPK 157 str. 4 d.).<\/p>\n\n\n\n

Baud\u017eiamojo proceso kodekso 231 straipsnyje nurodyta, inter alia<\/em>, kad \u201eteismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Baud\u017eiam\u0173j\u0173 byl\u0173 skyriaus pirmininkas per dvi dienas nuo bylos gavimo teisme paskiria teis<\/em>\u0117<\/em>j<\/em>\u0105<\/em>, kuris rengs byl<\/em>\u0105<\/em> nagrin<\/em>\u0117<\/em>ti teisme<\/em> ir po jos perdavimo nagrin\u0117ti teisiamajame pos\u0117dyje nagrin<\/em>\u0117<\/em>s \u0161i<\/em>\u0105<\/em> byl<\/em>\u0105<\/em>. <…>\u201c (\u0161io straipsnio 1 dalis); \u201ejeigu byl\u0105 teisiamajame pos\u0117dyje turi nagrin\u0117ti trij\u0173 teis\u0117j\u0173 kolegija, tai kiti teis\u0117jai, taip pat ir atsarginis, gali b\u016bti paskiriami ir po \u0161io straipsnio 1 dalyje numatyto termino, ta\u010diau ne v\u0117liau kaip likus septynioms dienoms iki teisiamojo pos\u0117d\u017eio prad\u017eios\u201c (\u0161io straipsnio 2 dalis). Baud\u017eiamojo proceso kodekso 40 straipsnio 2 dalyje, kurioje apibr\u0117\u017eta \u201eteismo<\/em>\u201c s\u0105voka, nurodyta, inter alia<\/em>, kad \u201ebylos teis\u0117jams paskirstomos ir teis\u0117j\u0173 kolegijos sudaromos laikantis nustatytos byl<\/em>\u0173<\/em> paskirstymo ir teis<\/em>\u0117<\/em>j<\/em>\u0173<\/em> kolegij<\/em>\u0173<\/em> sudarymo tvarkos<\/em>\u201c. Teism\u0173 \u012fstatymo 36 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad \u201ebylos teis\u0117jams paskirstomos ir teis\u0117j\u0173 kolegijos sudaromos naudojantis kompiuterine programa<\/em>, sukurta vadovaujantis Teis<\/em>\u0117<\/em>j<\/em>\u0173<\/em> tarybos patvirtintomis Byl<\/em>\u0173<\/em> paskirstymo teis<\/em>\u0117<\/em>jams ir teis<\/em>\u0117<\/em>j<\/em>\u0173<\/em> kolegij<\/em>\u0173<\/em> sudarymo taisykl<\/em>\u0117<\/em>mis<\/em>\u201c (\u012fdomu pasteb\u0117ti, kad cituodamas Teism\u0173 \u012fstatymo 36 straipsnio 10 dal\u012f, Lietuvos apeliacinis teismas ka\u017ekaip pamir\u0161o pamin\u0117ti in concreto<\/em> aktuali\u0105 \u0161ios teisin\u0117s nuostatos dal\u012f, kad \u201ebylos teis\u0117jams paskirstomos ir teis\u0117j\u0173 kolegijos sudaromos naudojantis kompiuterine programa<\/em> <…>\u201c). Baud\u017eiamojo proceso kodekso 223 straipsnyje nurodyta, kad \u201ekiekvien\u0105 baud\u017eiam\u0105j\u0105 byl\u0105 turi i\u0161nagrin\u0117ti tos pa\u010dios sud\u0117ties teismas. Jeigu kuris nors i\u0161 teis\u0117j\u0173 d<\/em>\u0117<\/em>l kokios nors prie\u017easties negali toliau dalyvauti pos<\/em>\u0117<\/em>dyje<\/em>, j\u012f turi pakeisti kitas teis\u0117jas ir byla turi b<\/em>\u016b<\/em>ti pradedama nagrin<\/em>\u0117<\/em>ti i\u0161 prad\u017ei<\/em>\u0173<\/em>, i\u0161skyrus \u0161io Kodekso 222 straipsnyje numatytus atvejus\u201c (\u201eatsarginio teis\u0117jo\u201c dalyvavimas procese).<\/p>\n\n\n\n

Taigi, Baud\u017eiamojo proceso kodeksas<\/strong> ai\u0161kiai nustato, koks teis\u0117jas ar teismas turi teis\u0119 nagrin\u0117ti konkre\u010di\u0105 baud\u017eiam\u0105j\u0105 byl\u0105, taip pat ai\u0161kiai nustato ir tai, kad kai baud\u017eiamoji byla yra perduota <\/strong>\u012f<\/strong> teism<\/strong>\u0105<\/strong>, kaltinamajam skirtos kardomosios priemon<\/strong>\u0117<\/strong>s su<\/strong>\u0117<\/strong>mimo termino prat<\/strong>\u0119<\/strong>simo klausim<\/strong>\u0105<\/strong> turi teis<\/strong>\u0119<\/strong> spr<\/strong>\u0119<\/strong>sti teismas, kurio \u017einioje yra byla<\/em>, t. y. tas konkretus teis<\/strong>\u0117<\/strong>jas ar ta i\u0161 konkre<\/strong>\u010d<\/strong>i<\/strong>\u0173<\/strong> teis<\/strong>\u0117<\/strong>j<\/strong>\u0173<\/strong> sudaryta teis<\/strong>\u0117<\/strong>j<\/strong>\u0173<\/strong> kolegija, kuriai yra pavesta (paskirta) nagrin<\/strong>\u0117<\/strong>ti pa<\/strong>\u010d<\/strong>i<\/strong>\u0105 \u0161i\u0105<\/strong> baud\u017eiam<\/strong>\u0105<\/strong>j<\/strong>\u0105<\/strong> byl<\/strong>\u0105<\/strong>. Joki\u0173 i\u0161lyg\u0173 ar i\u0161im\u010di\u0173 Baud\u017eiamojo proceso kodeksas nenumato. Beje, net jei Lietuvos apeliaciniam teismui yra neai\u0161ku, kas yra \u201eteismas, kurio \u017einioje yra byla<\/em>\u201c, ar koks yra santykis tarp BPK 123 straipsnio 6 dalyje nurodyto \u201eteismo, kurio \u017einioje yra byla<\/em>\u201c, ir BPK 231 straipsnio 1 dalyje nurodyto \u201eteis<\/em>\u0117<\/em>j<\/em>o<\/em>, kuris rengs byl<\/em>\u0105<\/em> nagrin<\/em>\u0117<\/em>ti teisme<\/em> ir po jos perdavimo nagrin\u0117ti teisiamajame pos\u0117dyje nagrin<\/em>\u0117<\/em>s \u0161i<\/em>\u0105<\/em> byl<\/em>\u0105<\/em>\u201c, tai visi\u0161kai nesuponuoja procesin\u0117s galimyb\u0117s \u012f konkretaus teis\u0117jo ar i\u0161 konkre\u010di\u0173 teis\u0117j\u0173 sudarytos teis\u0117j\u0173 kolegijos nagrin\u0117jam\u0105 baud\u017eiam\u0105j\u0105 byl\u0105 \u012fstoti bet kokiam kitam teis\u0117jui ir \u0161ioje baud\u017eiamojoje byloje prat\u0119sti kaltinamajam skirtos kardomosios priemon\u0117s su\u0117mimo termin\u0105. Baud\u017eiamojo proceso kodeksas taip pat nesuteikia ir teis<\/strong>\u0117<\/strong>s niekam \u2013 \u012fskaitant ir teism<\/strong>\u0173<\/strong> pirmininkus \u2013 ad hoc<\/em> keisti konkre<\/strong>\u010d<\/strong>i<\/strong>\u0105<\/strong> baud\u017eiam<\/strong>\u0105<\/strong>j<\/strong>\u0105<\/strong> byl<\/strong>\u0105<\/strong> nagrin<\/strong>\u0117<\/strong>jant<\/strong>\u012f<\/strong> teis<\/strong>\u0117<\/strong>j<\/strong>\u0105<\/strong> ar teis<\/strong>\u0117<\/strong>j<\/strong>\u0173<\/strong> kolegij<\/strong>\u0105<\/strong>, paskirti \u201epavaduojant<\/strong>\u012f<\/strong> teis<\/strong>\u0117<\/strong>j<\/strong>\u0105<\/strong> atskiriems procesiniams klausimams spr<\/strong>\u0119<\/strong>sti\u201c <\/strong>ar pan. Pagal Baud\u017eiamojo proceso kodeks\u0105, toks veikimas yra veikimas ultra vires<\/em>.<\/p>\n\n\n\n

Antra. \u017dvelgiant formaliai, Lietuvos apeliacinis teismas yra teisus, ra\u0161ydamas, kad Baud\u017eiamojo proceso kodekse \u201enereglamentuota procesini\u0173 klausim\u0173 <…> i\u0161sprendimo tvarka, teis\u0117to byl\u0105 nagrin\u0117jan\u010dio teis\u0117jo nebuvimo darbe laikotarpiu\u201c. Ta\u010diau prie\u0161ingai Lietuvos apeliacinio teismo interpretacijai, tai n\u0117ra \u201eteis\u0117s norm\u0173 reguliavimo spraga\u201c, kuri\u0105 \u201ereik\u0117t\u0173 spr\u0119sti vadovaujantis kitais teis\u0117s aktais\u201c (beje, jei jau yra \u201ekiti teis\u0117s aktai, kurie reguliuoja tam tikr\u0105 teisin\u012f santyk\u012f\u201c, tai per definitionem<\/em> neb\u0117ra \u201eteis\u0117s spragos\u201c). \u0160is aspektas Baud\u017eiamojo proceso kodekse nereglamentuotas d\u0117l to, kad Baud\u017eiamojo proceso kodekse apskritai n<\/strong>\u0117<\/strong>ra tokios teisin\u0117s s<\/strong>\u0105<\/strong>vokos ar procesin<\/strong>\u0117<\/strong>s kategorijos, kaip baud\u017eiam<\/strong>\u0105<\/strong>j<\/strong>\u0105<\/strong> byl<\/strong>\u0105<\/strong> nagrin<\/strong>\u0117<\/strong>jan<\/strong>\u010d<\/strong>io teis<\/strong>\u0117<\/strong>jo ar teis<\/strong>\u0117<\/strong>j<\/strong>\u0173<\/strong> kolegijos nario \u201eteis<\/strong>\u0117<\/strong>tas nebuvimas darbe\u201c. Tokia teisin\u0117 kategorija ne\u017einoma ir Teism<\/strong>\u0173<\/strong> <\/strong>\u012f<\/strong>statymui<\/strong>. \u0160i\u0105 s\u0105vok\u0105 sugalvojo ir \u012f procesin\u0119 retorik\u0105 \u012fved\u0117 patys teismin\u0117s vald\u017eios atstovai, tuo b\u016bdu stengdamiesi kurti i\u0161 esm\u0117s nauj\u0105 procesin\u0119 paradigm\u0105, paremt\u0105 \u201epatogumo teis\u0117jui\u201c kriterijumi (s\u0105voka \u201eteis\u0117tas nebuvimas darbe\u201c \u0161iame straipsnyje aptariama ne abstrak\u010diai, o tik diskutuojamame teis\u0117jo pakeitimo ar paskyrimo ad hoc<\/em> kontekste). Pagal Baud\u017eiamojo proceso kodeks\u0105, n\u0117ra ir negali b\u016bti tokios procesin\u0117s situacijos, kai teis\u0117jo ar teis\u0117j\u0173 kolegijos nario \u201eteis\u0117tai n\u0117ra darbe\u201c. Pagal Baud\u017eiamojo proceso kodeks\u0105, konkre\u010di\u0105 baud\u017eiam\u0105j\u0105 byl\u0105 nagrin\u0117jantis teis\u0117jas ar teis\u0117j\u0173 kolegija neprivalo kiekvien\u0105 dien\u0105 \u201edirbti kiekvienoje baud\u017eiamojoje byloje\u201c, ta\u010diau savo procesin\u0119 veikl\u0105 konkre\u010dioje baud\u017eiamojoje byloje teis\u0117jas ar teis\u0117j\u0173 kolegija privalo savaranki\u0161kai organizuotis taip, kad joje neatsirast\u0173 tokia procesin\u0117 pad\u0117tis, kai teis\u0117jas ar teis\u0117j\u0173 kolegija negali laiku priimti b\u016btin\u0173 proceso sprendim\u0173, \u012fstatymo nustatytais terminais reaguoti \u012f pasikeitusi\u0105 situacij\u0105 ar nagrin\u0117jimo teisme dalyvi\u0173 pareik\u0161tas procesines iniciatyvas. Kita vertus, proceso sprendimus, ypa\u010d tuos, kuriais yra atimama \u017emogaus laisv\u0117 ar ribojamos konstitucin\u0117s teis\u0117s, gali priimti tik toks teis\u0117jas ar teis\u0117j\u0173 kolegija, kuri yra i\u0161samiai ir visapusi\u0161kai i\u0161analizavusi baud\u017eiamojoje byloje esan\u010di\u0173 \u012frodym\u0173 visum\u0105, tod\u0117l baud\u017eiamajame procese negali b\u016bti joki\u0173 \u201epakaitini\u0173\u201c ar<\/strong> \u201etam kartui pavaduojan<\/strong>\u010d<\/strong>i<\/strong>\u0173\u201c<\/strong> teis<\/strong>\u0117<\/strong>j<\/strong>\u0173<\/strong>. Suprantama, tai sukuria buitini\u0173 nepatogum\u0173, ta\u010diau tai yra viena i\u0161 dedam\u0173j\u0173, kuri suponuoja teis\u0117jo profesijos specifik\u0105 ir didel\u0119 atsakomyb\u0119. Jei konkretaus teis\u0117jo negal\u0117jimas dalyvauti baud\u017eiamosios bylos procese trukdo jam laiku ir tinkamai i\u0161nagrin\u0117ti baud\u017eiam\u0105j\u0105 byl\u0105 ar priimti joje b\u016btinus proceso sprendimus, toks teis\u0117jas, vadovaujantis BPK 223 straipsniu, gali b\u016bti pakeistas kitu \u2013 tokiu, kuris ras laiko ir galimybi\u0173 skirti deram\u0105 d\u0117mes\u012f konkre\u010dios baud\u017eiamosios bylos nagrin\u0117jimui.<\/p>\n\n\n\n

Vertinant Lietuvos apeliacinio teismo argumentavim\u0105, jog tariama \u201eBaud\u017eiamojo proceso kodekse egzistuojanti teis\u0117s norm\u0173 reguliavimo spraga\u201c, es\u0105 susidaranti d\u0117l to, kad Baud\u017eiamojo proceso kodekse \u201enereglamentuota procesini\u0173 klausim\u0173 <…> i\u0161sprendimo tvarka, teis\u0117to byl\u0105 nagrin\u0117jan\u010dio teis\u0117jo nebuvimo darbe laikotarpiu\u201c, turi b\u016bti sprend\u017eiama \u201evadovaujantis kitais teis\u0117s aktais, <…> be kita ko, reglamentuojan\u010diais ir teismo administracin\u0119 veikl\u0105\u201c, b\u016btina prisiminti Konstitucij\u0105 ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (Konstitucinis Teismas) jurisprudencij\u0105, kurioje nuosekliai pa\u017eymima, kad po\u012fstatyminiai teis\u0117s aktai yra \u201e\u012fstatym\u0173 taikymo aktai\u201c, kuriais yra \u201edetalizuojamos ir sukonkretinamos \u012fstatym\u0173 normos, reglamentuojamas j\u0173 \u012fgyvendinimas\u201c; po\u012fstatyminiai teis\u0117s aktai turi b\u016bti priimti nevir\u0161ijant tam tikrai institucijai suteikt\u0173 \u012fgalinim\u0173, turi neprie\u0161tarauti Konstitucijai ir \u012fstatymams. Po\u012fstatyminis teis\u0117s aktas \u201enegali pakeisti paties \u012fstatymo ir sukurti nauj\u0173 bendro pob\u016bd\u017eio teis\u0117s norm\u0173, kurios konkuruot\u0173 su \u012fstatymo normomis; kitaip b\u016bt\u0173 pa\u017eeista Konstitucijoje \u012ftvirtinta \u012fstatym\u0173 vir\u0161enyb\u0117 po\u012fstatymini\u0173 akt\u0173 at\u017evilgiu\u201c. Nesileid\u017eiant \u012f gilesn\u0119 teisin\u0119 analiz\u0119 (t\u0105 galima b\u016bt\u0173 padaryti kitame formate, jei \u0161ie klausimai b\u016bt\u0173 \u012ftraukti \u012f vie\u0161\u0105 profesin\u012f diskurs\u0105), tepakartosiu, kad Baud\u017eiamojo proceso kodeksas ir Teism\u0173 \u012fstatymas apskritai nenumato tokios teisin\u0117s kategorijos, kaip \u201eteis\u0117jo teis\u0117tas nebuvimas darbe\u201c, juo labiau \u0161ios s<\/strong>\u0105<\/strong>vokos netraktuoja, kaip tokios, kuri pateisint<\/strong>\u0173<\/strong> kokias nors i\u0161imtis i\u0161 bendrosios procesin<\/strong>\u0117<\/strong>s tvarkos ar formos<\/strong>. Tad Lietuvos apeliacinio teismo argumentavimas, kad \u012f vieno teis\u0117jo nagrin\u0117jam\u0105 baud\u017eiam\u0105j\u0105 byl\u0105 gali ad hoc<\/em> \u012fstoti kitas teis\u0117jas ir prat\u0119sti kaltinamajam skirtos kardomosios priemon\u0117s su\u0117mimo termin\u0105 d\u0117l to, kad taip yra para\u0161yta Kauno apygardos teismo pirmininko \u012fsakymu patvirtintose Byl\u0173 paskirstymo teis\u0117jams ir teis\u0117j\u0173 kolegij\u0173 sudarymo taisykl\u0117se, yra baud\u017eiamojo proceso teis\u0117s \u2013 Baud\u017eiamojo proceso kodekso, Teism\u0173 \u012fstatymo, o netiesiogiai ir Konstitucijos \u2013 ai\u0161kinimas ir taikymas contra legem<\/em>.<\/p>\n\n\n\n

Tre\u010dia. Lietuvos apeliacinio teismo teiginys, es\u0105 \u201eai\u0161kinant \u012fstatym\u0105 prie\u0161ingai, gali susidaryti situacija, kai laikinai nesant byl\u0105 nagrin\u0117jan\u010dio teis\u0117jo, net ir paai\u0161k\u0117jus esmin\u0119 reik\u0161m\u0119 turin\u010dioms naujoms aplinkyb\u0117ms (pvz., paai\u0161k\u0117jus aplinkyb\u0117ms d\u0117l kuri\u0173 procesas kaltinamojo at\u017evilgiu apskritai negalimas; ar atsiradus naujiems duomenims d\u0117l kuri\u0173 net ir kaltinimo pus\u0117 atsisako pareik\u0161t\u0173 kaltinim\u0173 (paai\u0161k\u0117jus, kad nusikalstam\u0105 veik\u0105 padar\u0117 kitas asmuo) ir pan.) kardom\u0173j\u0173 priemoni\u0173 taikymas tur\u0117t\u0173 b\u016bti t\u0119siamas tol, kol \u0161\u012f klausim\u0105 gal\u0117s i\u0161spr\u0119sti b\u016btent byl\u0105 nagrin\u0117jantis teis\u0117jas\u201c, tod\u0117l \u201etoks teis\u0117s ai\u0161kinimas ir taikymas prie\u0161taraut\u0173 baud\u017eiamojo proceso paskir\u010diai ir grubiai pa\u017eeist\u0173 kaltinamojo teises\u201c, taip pat kad \u201e<…> byl\u0105 i\u0161 esm\u0117s teisiamajame pos\u0117dyje nagrin\u0117jantis teis\u0117jas, i\u0161nykus jo teis\u0117to nebuvimo darbe aplinkyb\u0117ms, vadovaudamasis BPK 139 straipsnio nuostatomis, pats ar proceso dalyvi\u0173 pra\u0161ymu, bet kada gali panaikinti paskirt\u0105 kardom\u0105j\u0105 priemon\u0119 arba j\u0105 pakeisti \u0161velnesne\u201c, yra labiau sofistika, nei rimtas dalykinis argumentavimas, reikalaujantis profesionali\u0173 refleksij\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Kaip min\u0117ta, pagal Baud\u017eiamojo proceso kodeks\u0105, konkre\u010di\u0105 baud\u017eiam\u0105j\u0105 byl\u0105 nagrin\u0117jantis teis\u0117jas ar teis\u0117j\u0173 kolegija savo procesin\u0119 veikl\u0105 \u0161ioje byloje privalo savaranki\u0161kai organizuotis taip, kad joje neatsirast\u0173 tokia procesin\u0117 pad\u0117tis, kai teis\u0117jas ar teis\u0117j\u0173 kolegija negali laiku priimti b\u016btin\u0173 proceso sprendim\u0173, \u012fstatymo nustatytais terminais sureaguoti \u012f pasikeitusi\u0105 situacij\u0105 ar nagrin\u0117jimo teisme dalyvi\u0173 pareik\u0161tas procesines iniciatyvas. Baud\u017eiamojo proceso kodeksui nereikia tokios procesin\u0117s kategorijas, kaip \u201eteis\u0117jo teis\u0117tas nebuvimas darbe\u201c, kad pateisint\u0173 i\u0161imtis i\u0161 bendrosios procesin\u0117s tvarkos. Jei konkre\u010di\u0105 baud\u017eiam\u0105j\u0105 byl\u0105 nagrin\u0117jantis teis\u0117jas ar teis\u0117j\u0173 kolegija tinkamai vykdo savo pareigas ir veiksmingai naudojasi procesin\u0117mis teis\u0117mis, pagal Baud\u017eiamojo proceso kodeks\u0105, negali susidaryti tokia procesin\u0117 pad\u0117tis, kai paai\u0161k\u0117ja \u201eesmin\u0119 reik\u0161m\u0119 turin\u010dios naujos aplinkyb\u0117s\u201c, ta\u010diau kaltinamajam ir toliau turi b\u016bti taikoma kardomoji priemon\u0117s su\u0117mimas, nes es\u0105 \u201elaikinai n\u0117ra byl\u0105 nagrin\u0117jan\u010dio teis\u0117jo\u201c. Tokios potencialiai galimos legitimios procesin\u0117s pad\u0117ties nesuponuoja ir Lietuvos apeliacinio teismo pateikti atskiri pavyzd\u017eiai.<\/p>\n\n\n\n

Lietuvos apeliacinio teismo argumentas, es\u0105 konkre\u010di\u0105 baud\u017eiam\u0105j\u0105 byl\u0105 nagrin\u0117jan\u010dio teis\u0117jo ar teis\u0117j\u0173 kolegijos nario pakeitimas ad hoc<\/em> kitu teis\u0117ju yra pateisinamas, nes \u201e<…> byl\u0105 i\u0161 esm\u0117s teisiamajame pos\u0117dyje nagrin\u0117jantis teis\u0117jas, i\u0161nykus jo teis\u0117to nebuvimo darbe aplinkyb\u0117ms, vadovaudamasis BPK 139 straipsnio nuostatomis, pats ar proceso dalyvi\u0173 pra\u0161ymu, bet kada gali panaikinti paskirt\u0105 kardom\u0105j\u0105 priemon\u0119 arba j\u0105 pakeisti \u0161velnesne\u201c, atskleid\u017eia (\u012fprastai kruop\u0161\u010diai slepiam\u0105) reakcing\u0105 (\u017emogaus teis\u0117ms gr\u0117sming\u0105) teisinio interpretavimo vektori\u0173: nejau Lietuvos apeliacinis teismas nori pasakyti, kad \u012f baud\u017eiam\u0105j\u0105 byl\u0105 ad hoc<\/em> \u012fstoj\u0119s teis\u0117jas gali tiesiog formaliai prat\u0119sti procesin\u0117s prievartos termin\u0105 (kad b\u016bt\u0173 formaliai i\u0161laikytas \u012fstatymo reikalavimas ir dirbtinai sukurtas teismin\u0117s kontrol\u0117s \u012fsp\u016bdis), o \u012f baud\u017eiam\u0105j\u0105 byl\u0105 \u201esugr\u012f\u017e\u0119s\u201c teis\u0117jas, kuriam ir yra paskirta j\u0105 i\u0161nagrin\u0117ti, jei reik\u0117s, gal\u0117s i\u0161taisyti susidariusi\u0105 pad\u0117t\u012f? B\u016btent nuo tokios realios potencialios gr\u0117sm\u0117s Baud\u017eiamojo proceso kodeksas ir stengiasi apsaugoti kaltinam\u0105j\u012f, nesuteikdamas galimyb\u0117s konkre\u010di\u0105 baud\u017eiam\u0105j\u0105 byl\u0105 nagrin\u0117jant\u012f teis\u0117j\u0105 ar teis\u0117j\u0173 kolegijos nar\u012f ad hoc<\/em> \u201elaikinai pakeisti kitu\u201c.<\/p>\n\n\n\n

Antroji situacija<\/strong> \u2013 apylink\u0117s teismo teis\u0117jas nagrin\u0117ja jam priskirt\u0105 (apylink\u0117s teismui teisming\u0105) baud\u017eiam\u0105j\u0105 byl\u0105, ta\u010diau jos nagrin\u0117ti nebaigia; kai \u0161is teis\u0117jas Respublikos Prezidento dekretu yra paskiriamas apygardos teismo teis\u0117ju, apygardos teismo Baud\u017eiam\u0173j\u0173 byl\u0173 skyriaus (BBS) pirmininkas nusprend\u017eia \u0161i\u0105 apylink\u0117s teisme nagrin\u0117jam\u0105 byl\u0105 priimti apygardos teismo \u017einion ir paskiria j\u0105 nagrin\u0117ti tam pa\u010diam \u2013 dabar jau apygardos teismo \u2013 teis\u0117jui, kuris j\u0105 nagrin\u0117jo b\u016bdamas apylink\u0117s teismo teis\u0117ju. Buiti\u0161kai tariant, teis\u0117jas, tap\u0119s apygardos teismo teis\u0117ju, kartu su savimi \u012f apygardos teism\u0105 \u201ei\u0161sine\u0161\u0117\u201c apylink\u0117s teisme nagrin\u0117ti nebaigt\u0105 baud\u017eiam\u0105j\u0105 byl\u0105 ir toliau j\u0105 nagrin\u0117ja (t\u0119sia jos nagrin\u0117jim\u0105) kaip apygardos teismo teis\u0117jas. \u0160i\u0105 situacij\u0105 aptarsiu baud\u017eiamosios bylos, kuriai pirmosios instancijos teisme suteiktas Nr. 1-32-1034\/2025, pavyzd\u017eiu.<\/p>\n\n\n\n

K\u0105 \u0161ioje situacijoje sako aktuali teis\u0117?<\/p>\n\n\n\n

Konstitucijos 31 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad \u201easmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas ne\u012frodytas \u012f<\/em>statymo nustatyta tvarka<\/em> ir pripa\u017eintas \u012fsiteis\u0117jusiu teismo nuosprend\u017eiu\u201c; \u201easmuo, kaltinamas padar\u0119s nusikaltim\u0105, turi teis\u0119, kad jo byl\u0105 <…> teisingai i\u0161nagrin\u0117t\u0173 nepriklausomas ir be\u0161ali\u0161kas teismas\u201c. Pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dal\u012f, \u201ekai yra sprend\u017eiamas <…> jam pareik\u0161to kokio nors baud\u017eiamojo kaltinimo klausimas, toks asmuo turi teis\u0119, kad byl\u0105 <…> teisingai i\u0161nagrin\u0117t\u0173 pagal <\/em>\u012f<\/em>statym<\/em>\u0105<\/em> <\/em>\u012f<\/em>steigtas<\/em> nepriklausomas ir be\u0161ali\u0161kas teismas<\/em>. <…>\u201c. \u0160i fundamentali konstitucin\u0117 nuostata atkartota ir Europos S\u0105jungos pagrindini\u0173 teisi\u0173 chartijos 47 straipsnio 2 dalyje bei Teism\u0173 \u012fstatymo 5 straipsnio 1 dalyje. Taigi, kiekvienas asmuo, kuris yra apkaltintas padar<\/strong>\u0119<\/strong>s nusikalstam<\/strong>\u0105<\/strong> veik<\/strong>\u0105<\/strong>, turi fundamentali<\/strong>\u0105<\/strong> konstitucin<\/strong>\u0119<\/strong> teis<\/strong>\u0119<\/strong>, kad \u201ejo byl<\/strong>\u0105<\/strong>\u201c (jam pareik\u0161t<\/strong>\u0105<\/strong> baud\u017eiam<\/strong>\u0105<\/strong>j<\/strong>\u012f<\/strong> kaltinim<\/strong>\u0105<\/strong>) i\u0161nagrin<\/strong>\u0117<\/strong>t<\/strong>\u0173<\/strong> pagal <\/em><\/strong>\u012f<\/em><\/strong>statym<\/em><\/strong>\u0105<\/em><\/strong> <\/em><\/strong>\u012f<\/em><\/strong>steigtas teismas<\/em><\/strong>. <\/strong> <\/p>\n\n\n\n

Sekant Europos \u017emogaus teisi\u0173 teismo jurisprudencija, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje \u012ftvirtintas reikalavimas, kad baud\u017eiam\u0105j\u0105 byl\u0105 nagrin\u0117jantis teismas b\u016bt\u0173 \u012f<\/em>steigtas pagal <\/em>\u012f<\/em>statym<\/em>\u0105<\/em>, bendr\u0105ja prasme yra vienas i\u0161 Konvencijos esm\u0119 atskleid\u017eian\u010di\u0173 kertini\u0173 teis<\/em>\u0117<\/em>s vir\u0161enyb<\/em>\u0117<\/em>s<\/em> (teisin<\/em>\u0117<\/em>s valstyb<\/em>\u0117<\/em>s principo<\/em>)element\u0173 ir suponuoja b\u016btinyb\u0119 laikytis nacionalini\u0173 teisini\u0173 nuostat\u0173, kurios apibr\u0117\u017eia, inter alia<\/em>, teis\u0117jo, kuris nagrin\u0117s konkre\u010di\u0105 byl\u0105, parinkimo ar paskyrimo proced\u016br\u0105. \u0160ios Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje \u012ftvirtintos kaltinamojo teis\u0117s, o kartu ir bendrojo s<\/em>\u0105<\/em>\u017einingo baud\u017eiamojo proceso<\/em> reikalavimo tikslas yra u\u017etikrinti, kad demokratin\u0117je visuomen\u0117je teism\u0173 sistema neb\u016bt\u0173 priklausoma nuo vykdomosios vald\u017eios institucij\u0173 diskrecijos, o b\u016bt\u0173 reguliuojama legislacin\u0117s vald\u017eios priimtais \u012fstatymais. Teism\u0173 sistemos funkcionavimas negali b\u016bti paliktas ir neribotai teism\u0173 sistemos vadov\u0173 nuo\u017ei\u016brai. Byl\u0173 paskirstymas ar perpaskirstymas tarp teism\u0173 ar teis\u0117j\u0173 taip pat turi atitikti reikalavimus, kylan\u010dius i\u0161 kaltinamojo teis\u0117s, kad jo byl\u0105 i\u0161nagrin\u0117t\u0173 pagal <\/em>\u012f<\/em>statym<\/em>\u0105<\/em> <\/em>\u012f<\/em>steigtas teismas<\/em>.<\/p>\n\n\n\n

Baud\u017eiamojo proceso kodekso 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad \u201ebylos teis\u0117jams paskirstomos ir teis\u0117j\u0173 kolegijos sudaromos laikantis nustatytos byl<\/em>\u0173<\/em> paskirstymo ir teis<\/em>\u0117<\/em>j<\/em>\u0173<\/em> kolegij<\/em>\u0173<\/em> sudarymo tvarkos<\/em>\u201c. Teism\u0173 \u012fstatymo 36 straipsnio 9 ir 10 dalyse pabr\u0117\u017eiama, kad \u201eteis\u0117jams ir teis\u0117j\u0173 kolegijoms bylos visais atvejais paskirstomos taip, kad b\u016bt\u0173 u\u017etikrinta proceso \u0161ali\u0173 ir proceso dalyvi\u0173 teis\u0117 \u012f nepriklausom\u0105 ir ne\u0161ali\u0161k\u0105 teism\u0105\u201c; \u201ebylos teis\u0117jams paskirstomos ir teis\u0117j\u0173 kolegijos sudaromos naudojantis kompiuterine programa<\/em>, sukurta vadovaujantis Teis\u0117j\u0173 tarybos patvirtintomis Byl\u0173 ir teis\u0117j\u0173 kolegij\u0173 sudarymo taisykl\u0117mis\u201c.<\/p>\n\n\n\n

Kaip min\u0117ta, BPK 231 straipsnyje nurodyta, inter alia<\/em>, kad \u201eteismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Baud\u017eiam\u0173j\u0173 byl\u0173 skyriaus pirmininkas per dvi dienas nuo bylos gavimo teisme paskiria teis<\/em>\u0117<\/em>j<\/em>\u0105<\/em>, kuris rengs byl<\/em>\u0105<\/em> nagrin<\/em>\u0117<\/em>ti teisme<\/em> ir po jos perdavimo nagrin\u0117ti teisiamajame pos\u0117dyje nagrin<\/em>\u0117<\/em>s \u0161i<\/em>\u0105<\/em> byl<\/em>\u0105<\/em>\u201c (\u0161io straipsnio 1 dalis); \u201ejeigu byl\u0105 teisiamajame pos\u0117dyje turi nagrin\u0117ti trij\u0173 teis\u0117j\u0173 kolegija, tai kiti teis\u0117jai, taip pat ir atsarginis, gali b\u016bti paskiriami ir po \u0161io straipsnio 1 dalyje numatyto termino, ta\u010diau ne v\u0117liau kaip likus septynioms dienoms iki teisiamojo pos\u0117d\u017eio prad\u017eios\u201c (\u0161io straipsnio 2 dalis). Baud\u017eiamojo proceso kodekso 223 straipsnyje yra \u012ftvirtintas teismo sud<\/em>\u0117<\/em>ties nekei<\/em>\u010d<\/em>iamumo<\/em> principas<\/em>, kuris nurodo, inter alia<\/em>, kad \u201ejeigu kuris nors i\u0161 teis\u0117j\u0173 d<\/em>\u0117<\/em>l kokios nors prie\u017easties negali toliau dalyvauti pos<\/em>\u0117<\/em>dyje<\/em>, j\u012f turi pakeisti kitas teis\u0117jas ir byla turi b<\/em>\u016b<\/em>ti pradedama nagrin<\/em>\u0117<\/em>ti i\u0161 prad\u017ei<\/em>\u0173<\/em>, i\u0161skyrus \u0161io Kodekso 222 straipsnyje numatytus atvejus\u201c (kai baud\u017eiamosios bylos nagrin\u0117jimo procese ab initio<\/em> dalyvauja \u201eatsarginis teis\u0117jas\u201c).<\/p>\n\n\n\n

Kaip aktuali\u0105 teis\u0119 interpretuoja \u2013 taigi, \u201evysto\u201c \u2013 teismin\u0117s vald\u017eios institucijos?<\/p>\n\n\n\n

Apygardos teismo BBS pirmininko nutartis perimti apygardos teismo \u017einion apylink\u0117s teisme nebaigt\u0105 nagrin\u0117ti baud\u017eiam\u0105j\u0105 byl\u0105 ir skirti j\u0105 nagrin\u0117ti tam \u2013 dabar jau apygardos teismo \u2013 teis\u0117jui, kuris \u0161i\u0105 baud\u017eiam\u0105j\u0105 byl\u0105 nagrin\u0117jo b\u016bdamas apylink\u0117s teismo teis\u0117ju, grind\u017eiama BPK 225 straipsnio 3 dalimi ir argumentuojama siekiu u\u017etikrinti bylos nagrin\u0117jimo koncentruotum\u0105 ir operatyvum\u0105. \u0160ioje nutartyje nurodyta, kad ji yra neskund\u017eiama.<\/p>\n\n\n\n

Kitoje nutartyje \u2013 atsisakydamas priimti skund\u0105 d\u0117l pirmosios nutarties \u2013 apygardos teismo BBS pirmininkas nurod\u0117: \u201eLietuvos Respublikos baud\u017eiamojo proceso kodekso X dalyje ir BPK 439 straipsnyje n\u0117ra tiesiogiai pasisakyta apie nutar\u010di\u0173 d\u0117l teismingumo apskundim\u0105. <…> Nors nutartys d\u0117l teismingumo n\u0117ra nurodytos tarp BPK 439 straipsnio 2 dalyje i\u0161vardint\u0173 nutar\u010di\u0173, kurios tiesiogiai \u012fvardijamos kaip neskund\u017eiamos auk\u0161tesniajam teismui BPK X dalies tvarka, visgi \u0161iuo atveju BPK 439 straipsnio nuostatos tur\u0117t\u0173 b\u016bti ai\u0161kintinos sistemi\u0161kai su BPK 440 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kad skundus auk\u0161tesniajam teismui d\u0117l \u017eemesniojo teismo nutarties gali paduoti tik tie bylos nagrin\u0117jimo teisme dalyviai, kuri\u0173 teises ir teis\u0117tus interesus gali pa\u017eeisti \u017eemesniojo teismo nutartis. Nagrin\u0117jamu atveju, pasinaudojus BPK 225 straipsnio 3 dalyje \u012ftvirtinta procesine galimybe, ir byl\u0105 teisming\u0105 apylink\u0117s teismui pri\u0117mus apygardos teismo \u017einion, j\u0105 toliau paliekant nagrin\u0117ti tam pa\u010diam teis\u0117jui, kuris byl\u0105 nagrin\u0117jo apylink\u0117s teisme (<…> byla apylink\u0117s teisme buvo paskirta u\u017etikrinant teis\u0117j\u0173 atrank\u0105 i\u0161 ne ma\u017eiau kaip dviej\u0173 teis\u0117j\u0173), ne tik kad nepa\u017eeis proceso dalyvi\u0173 teisi\u0173 ir interes\u0173, bet ir u\u017etikrins proceso operatyvumo ir teismo sud\u0117ties nekintamumo princip\u0173 \u012fgyvendinim\u0105\u201c.<\/p>\n\n\n\n

Tai dar vienas \u201eteisin\u0117s i\u0161minties deimantas\u201c, apie kur\u012f ka\u017ekod\u0117l nepasakojama profesin\u0117se konferencijose. Mano manymu, ir \u0161i baud\u017eiamojo proceso \u012fstatymo, o netiesiogiai ir Konstitucijos interpretacija yra teis\u0117s ai\u0161kinimas ir taikymas contra legem<\/em>.<\/p>\n\n\n\n

Pirma. Baud\u017eiamojo proceso kodeksas apygardos teismo BBS pirmininkui nesuteikia teis<\/strong>\u0117<\/strong>s apygardos teismo \u017einion \u201ebet kada\u201c paimti \u201ebet koki<\/strong>\u0105<\/strong>\u201c apylink<\/strong>\u0117<\/strong>s teisme nagrin<\/strong>\u0117<\/strong>jam<\/strong>\u0105 (nebaigt\u0105 nagrin\u0117ti)<\/strong> baud\u017eiam<\/strong>\u0105<\/strong>j<\/strong>\u0105<\/strong> byl<\/strong>\u0105<\/strong>. Baud\u017eiamojo proceso kodekso 225 straipsnio 3 dalyje i\u0161 ties\u0173 para\u0161yta, kad \u201eapygardos teismas turi teis\u0119 priimti savo \u017einion kiekvien\u0105 baud\u017eiam\u0105j\u0105 byl\u0105, kuri teisminga tos apygardos apylink\u0117s teismui\u201c, ta\u010diau \u0161io teksto negalima suprasti tik pa\u017eod\u017eiui. Teis\u0117s normos pa\u017einimas i\u0161ties prasideda gramatiniu ar lingvistiniu teis\u0117s turinio i\u0161siai\u0161kinimu, ta\u010diau vien tik juo \u012fprastai toli gra\u017eu nesibaigia. Baud\u017eiamojo proceso kodekso 225 straipsnio 3 dalies negalima ai\u0161kinti izoliuotai. \u0160i teisin<\/strong>\u0117<\/strong> nuostata turi b<\/strong>\u016b<\/strong>ti suprantama ir taikoma atsi\u017evelgiant <\/strong>\u012f<\/strong> baud\u017eiam<\/em><\/strong>\u0173<\/em><\/strong>j<\/em><\/strong>\u0173<\/em><\/strong> byl<\/em><\/strong>\u0173<\/em><\/strong> teismingumo<\/em><\/strong> instituto visumos teisin<\/strong>\u012f<\/strong> reguliavim<\/strong>\u0105<\/strong>, inter alia<\/em>, \u012f tai, kad (i.) konkre\u010dios baud\u017eiamosios bylos teismingumo klausimas yra i\u0161sprend\u017eiamas bylos parengimo nagrin<\/em>\u0117<\/em>ti teisme<\/em> etape (BPK 231 str. 1 d., 232 str. 2 p., 234 str. 1 d.), (ii.) teisiamajame pos\u0117dyje prad\u0117ta nagrin\u0117ti byla kitam teismui gali b\u016bti perduota tik vienu atveju \u2013 apylink\u0117s teismui teisiamajame pos\u0117dyje nusta\u010dius, kad byla yra teisminga apygardos teismui (BPK 228 str. 3 d.), (iii.) kiekvien\u0105 baud\u017eiam\u0105j\u0105 byl\u0105 turi i\u0161nagrin\u0117ti tos pa\u010dios sud\u0117ties teismas, o jei kuris nors i\u0161 teis\u0117j\u0173 d\u0117l kokios nors prie\u017easties negali toliau dalyvauti pos\u0117dyje, j\u012f turi pakeisti kitas teis\u0117jas ir byla turi b\u016bti pradedama nagrin\u0117ti i\u0161 prad\u017ei\u0173, i\u0161skyrus atvej\u012f, jei baud\u017eiamosios bylos procese dalyvavo atsarginis teis\u0117jas (BPK 222 ir 223 str.) ir t. t.<\/p>\n\n\n\n

Taigi, pagal BPK 225 straipsnio 3 dal<\/strong>\u012f<\/strong>, apygardos teismas kiekvien<\/strong>\u0105<\/strong> baud\u017eiam<\/strong>\u0105<\/strong>j<\/strong>\u0105<\/strong> byl<\/strong>\u0105<\/strong>, kuri ex lege<\/em> yra teisminga tos apygardos apylink<\/strong>\u0117<\/strong>s teismui, gali priimti savo \u017einion ne \u201ebet kada u\u017esinor<\/strong>\u0117<\/strong>j<\/strong>\u0119<\/strong>s\u201c, o tik iki to procesinio momento, kol \u0161i byla n<\/strong>\u0117<\/strong>ra prad<\/strong>\u0117<\/strong>ta nagrin<\/strong>\u0117<\/strong>ti apylink<\/strong>\u0117<\/strong>s teismo teisiamajame pos<\/strong>\u0117<\/strong>dyje<\/strong>. Apygardos teismo BBS pirmininko sprendimas \u201evidury baud\u017eiamosios bylos nagrin<\/strong>\u0117<\/strong>jimo\u201c paimti byl<\/strong>\u0105<\/strong> i\u0161 apylink<\/strong>\u0117<\/strong>s teismo ir priimti j<\/strong>\u0105<\/strong> apygardos teismo \u017einion, pagal Baud\u017eiamojo proceso kodeks<\/strong>\u0105<\/strong> yra veikimas ultra vires<\/em><\/strong>.<\/p>\n\n\n\n

Antra. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis \u201easmeniui, kurio konstitucin\u0117s teis\u0117s ar laisv\u0117s pa\u017eeid\u017eiamos\u201c, garantuoja \u201eteis\u0119 kreiptis \u012f teism\u0105\u201c. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pa\u017eymima, kad \u201eteis<\/strong>\u0119<\/strong> <\/strong>\u012f<\/strong> teismin<\/strong>\u0119<\/strong> pa\u017eeist<\/strong>\u0173<\/strong> konstitucini<\/strong>\u0173<\/strong> teisi<\/strong>\u0173<\/strong> ir laisvi<\/strong>\u0173<\/strong> gynyb<\/strong>\u0105<\/strong> turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teis<\/strong>\u0117<\/strong>s ar laisv<\/strong>\u0117<\/strong>s pa\u017eeistos<\/strong>\u201c; \u201eteis\u0117s kreiptis \u012f teism\u0105 negalima apriboti ar paneigti\u201c; \u201easmens konstitucin\u0117 teis\u0117 kreiptis \u012f teism\u0105 negali b\u016bti dirbtinai suvar\u017eoma, taip pat negali b\u016bti nepagr\u012fstai pasunkinamas jos \u012fgyvendinimas\u201c; \u201enegalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo b\u016bt\u0173 paneigta asmens, manan\u010dio, kad jo teis\u0117s ar laisv\u0117s pa\u017eeistos, teis\u0117 ginti savo teises ar laisves teisme\u201c; \u201etokia teisin\u0117 situacija, kai kuri nors asmens teis\u0117 ar laisv\u0117 negali b\u016bti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats asmuo mano, kad \u0161i teis\u0117 ar laisv\u0117 yra pa\u017eeista, pagal Konstitucij\u0105 yra ne\u012fmanoma, Konstitucija jos netoleruoja\u201c ir  t. t.<\/p>\n\n\n\n

Pagal BPK 439 straipsn\u012f, auk\u0161tesniajam teismui BPK X dalies tvarka \u201eneskund\u017eiamos\u201c yra tik tos bylos parengimo nagrin<\/strong>\u0117<\/strong>ti ar teisiamajame pos<\/strong>\u0117<\/strong>dyje priimtos \u017eemesni\u0173j\u0173 teism\u0173 nutartys, kurios yra expressis verbis<\/em> i\u0161vardytos BPK 439 straipsnio 2 dalyje. <\/strong>Atsi\u017evelgiant \u012f auk\u0161\u010diau trumpai pristatyt\u0105 Konstitucinio Teismo jurisprudencij\u0105, BPK 439 straipsnio 2 dalis negali b<\/strong>\u016b<\/strong>ti ai\u0161kinama taip, kad b<\/strong>\u016b<\/strong>t<\/strong>\u0173<\/strong> i\u0161pl<\/strong>\u0117<\/strong>stas \u017emogaus teis<\/strong>\u0117<\/strong>s kreiptis <\/strong>\u012f<\/strong> teism<\/strong>\u0105<\/strong> ribojimas.<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Jei pirmojoje nutartyje apygardos teismo BBS pirmininkas absoliutino vien tik lingvisti\u0161kai perskaityt\u0105 BPK 225 straipsnio 3 dalies tekst\u0105, tai antrojoje nutartyje apygardos teismo BBS pirmininkas sugeb\u0117jo BPK 440 straipsnio 1 dalies tekst\u0105 perskaityti taip, kaip jis net nepara\u0161ytas: apygardos teismo BBS pirmininkas antrojoje nutartyje ra\u0161o, es\u0105 \u201e<…> visgi \u0161iuo atveju BPK 439 straipsnio nuostatos tur\u0117t\u0173 b\u016bti ai\u0161kintinos sistemi\u0161kai su BPK 440 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kad skundus auk\u0161tesniajam teismui d\u0117l \u017eemesniojo teismo nutarties gali paduoti tik tie bylos nagrin\u0117jimo teisme dalyviai, kuri\u0173 teises ir teis\u0117tus interesus gali pa\u017eeisti \u017eemesniojo teismo nutartis\u201c. Ta\u010diau BPK 440 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad \u201ebylos nagrin\u0117jimo teisme dalyviai turi teis\u0119 paduoti auk\u0161tesniajam teismui skundus d\u0117l \u017eemesniojo teismo nutarties, jeigu mano<\/em>, kad \u017eemesniojo teismo nutartimi pa\u017eeistos j<\/em>\u0173<\/em> teis<\/em>\u0117<\/em>s ir teis<\/em>\u0117<\/em>ti interesai<\/em>\u201c. Akivaizdu, jog tokia BPK 440 straipsnio 1 dalies formuluot\u0117 garantuoja \u201eapsisprendimo laisv\u0119\u201c ir teis\u0117s sk\u0173sti nedaro priklausoma nuo \u201ei\u0161ankstin\u0117s teismo malon\u0117s\u201c; nesuteikia teismui diskrecijos leisti ar neleisti sk\u0173sti jo paties priimtus proceso sprendimus. Baud\u017eiamojo proceso kodekso 440 straipsnio 1 dalis \u0161iuo aspektu visi\u0161kai atitinka Konstitu\u00adcinio Teismo jurisprudencijoje suformuot\u0105 teis\u0117s kreiptis \u012f teism\u0105 samprat\u0105. Taigi, asmens teis\u0117 kreiptis \u012f teism\u0105 <\/strong>(Konstitucijos 30 str. 1 d.), inter alia<\/em>, sk\u0173sti \u017eemesniojo teismo nutart\u012f auk\u0161tesniajam teismui ex lege<\/em> nepriklauso nuo to, ar teismas mano, kad in concreto<\/em> gal\u0117jo b\u016bti pa\u017eeista \u017emogaus teis\u0117<\/strong>.<\/p>\n\n\n\n

Pirmojoje apygardos teismo BBS pirmininko nutartyje d\u0117stomi subjektyv\u016bs samprotavimai apie tai, es\u0105 \u201eapylink\u0117s teisme nagrin\u0117jam\u0105 baud\u017eiam\u0105j\u0105 byl\u0105 pri\u0117mus apygardos teismo \u017einion, j\u0105 toliau paliekant nagrin\u0117ti tam pa\u010diam teis\u0117jui, kuris byl\u0105 nagrin\u0117jo apylink\u0117s teisme <…>\u201c, \u201ene tik kad nepa\u017eeis proceso dalyvi\u0173 teisi\u0173 ir interes\u0173, bet ir u\u017etikrins proceso operatyvumo ir teismo sud\u0117ties nekintamumo princip\u0173 \u012fgyvendinim\u0105\u201c, juo labiau es\u0105 \u201enesant pagrindo pripa\u017einti, kad sprendimas priimti <…> apygar\u00addos teismo \u017einion <…> apylink\u0117s teismo baud\u017eiam\u0105j\u0105 byl\u0105 <…> ir palikti j\u0105 toliau nagri\u00adn\u0117ti <…> apygardos teismo teis\u0117jui <…> palie\u010dia proceso dalyvi\u0173 teises ir teis\u0117\u00adtus interesus <…>\u201c, i\u0161 pirmo \u017evilgsnio skamba moksli\u0161kai, ta\u010diau i\u0161 ties\u0173 tiesiog ignoruoja kaltinamojo teis\u0119, kad \u201ejo byl\u0105\u201c (jam rei\u0161kiam\u0105 baud\u017eiam\u0105j\u012f kaltinim\u0105) i\u0161nagrin\u0117t\u0173 pagal <\/em>\u012f<\/em>statym<\/em>\u0105<\/em> <\/em>\u012f<\/em>steigtas<\/em> teismas<\/em>, tad neverti platesn\u0117s dalykin\u0117s analiz\u0117s. \u012ed\u0117miau \u012fsiskai\u010dius \u012f \u0161\u012f tekst\u0105, \u201eakis ima badyti\u201c ir paradoksai. Pasirodo (anot apygardos teismo BBS pirmininko): (i.) jei baud\u017eiamoji byla apylink\u0117s teisme \u0161io teismo teis\u0117jui buvo paskirta laikantis Baud\u017eiamojo proceso kodekso reikalavim\u0173, tai \u0161is teis\u0117jas, tap\u0119s apygardos teismo teis\u0117ju, \u201ejam, kaip apylink\u0117s teismo teis\u0117jui, paskirt\u0105 baud\u017eiam\u0105j\u0105 byl\u0105 gali ne\u0161tis ir \u012f apygardos teism\u0105\u201c, t. y. apygardos teisme es\u0105 jau tarsi ir nebeb\u016btina laikytis Baud\u017eiamojo proceso kodekso ir Teism\u0173 \u012fstatymo nuostat\u0173, kurios reglamentuoja byl\u0173 paskirstym\u0105 teis\u0117jams ir teis\u0117j\u0173 kolegijos sudarym\u0105, (ii.) teismo sud<\/em>\u0117<\/em>ties nekintamumo principas<\/em> neva rei\u0161kia, kad teis\u0117jas \u201etampa baud\u017eiamosios bylos \u0161eimininku\u201c, baud\u017eiamoji byla tampa konkretaus teis\u0117jo \u201enuosavybe\u201c, tod\u0117l \u201epakil\u0119s karjeros laiptais, teis\u0117jas gali jam paskirt\u0105 byl\u0105 atsine\u0161ti ir \u012f auk\u0161tesn\u0117s instancijos teism\u0105\u201c. Ir t. t.<\/p>\n\n\n\n

Taigi, prie\u0161ingai tam, kaip Baud\u017eiamojo proceso kodeks\u0105 interpretuoja apygardos teismo BBS pirmininkas, Baud\u017eiamojo proceso kodeksas nedraud\u017eia kaltinamajam sk<\/strong>\u0173<\/strong>sti apygardos teismo BBS pirmininko nutart<\/strong>ies<\/strong>, kuria \u0161is nusprend<\/strong>\u0117<\/strong> paimti apylink<\/strong>\u0117<\/strong>s teisme nagrin<\/strong>\u0117<\/strong>jam<\/strong>\u0105 (nebaigt\u0105 nagrin\u0117ti)<\/strong> baud\u017eiam<\/strong>\u0105<\/strong>j<\/strong>\u0105<\/strong> byl<\/strong>\u0105<\/strong> ir priimti j<\/strong>\u0105<\/strong> apygardos teismo \u017einion, juo labiau pavesti \u0161i\u0105 byl\u0105 toliau nagrin\u0117ti tam \u2013 dabar jau apygardos teismo \u2013 teis\u0117jui, kuris j\u0105 nagrin\u0117jo eidamas apylink\u0117s teismo teis\u0117jo pareigas<\/strong>. Prie\u0161inga interpretacija yra baud\u017eiamojo proceso teis\u0117s \u2013 Baud\u017eiamojo proceso kodekso, Teism\u0173 \u012fstatymo, o netiesiogiai ir Konstitucijos \u2013 ai\u0161kinimas ir taikymas contra legem<\/em>. Be to, neleidimas sk<\/strong>\u0173<\/strong>sti tokio teismo sprendimo prie\u0161taraut\u0173 ir Europos \u017emogaus teisi<\/strong>\u0173<\/strong> teismo jurisprudencijoje i\u0161skirtai kaltinamojo teis<\/strong>\u0117<\/strong>s b<\/strong>\u016b<\/strong>ti teisiamam pagal <\/em><\/strong>\u012f<\/em><\/strong>statym<\/em><\/strong>\u0105<\/em><\/strong> <\/em><\/strong>\u012f<\/em><\/strong>steigto teismo<\/em><\/strong> sampratai<\/strong> (vienam i\u0161 testo, pagal kur\u012f sprend\u017eiama apie \u0161ios teis\u0117s pa\u017eeidim\u0105, element\u0173).<\/p>\n\n\n\n

\u0160iame straipsnyje trumpai aptarti du teismin\u0117s praktikos pavyzd\u017eiai (kuri\u0173 toki\u0173 ir pana\u0161i\u0173 teismin\u0117je praktikoje yra apstu) vaizd\u017eiai iliustruoja, kad teismo galia kurti (\u017einoma, ir taikyti savo sukurt\u0105) teis\u0119 yra ambivalenti\u0161ka: tai ne tik veiksmingas instrumentas, padedantis i\u0161saugoti teisei \u201egyvast\u012f\u201c, realum\u0105 ir vystym\u0105si, formuoti teisin\u0119 kult\u016br\u0105 ir operatyviai \u0161alinti \u012fstatym\u0173 leid\u0117jo paliktas akivaizd\u017eias klaidas, bet kartu ir \u201egr\u0117smingas ginklas\u201c, kur\u012f teismai kartais naudoja ne tiek \u201eteis\u0117tumo, tiesos ir teisingumo atmosferos\u201c, kiek savo asmeninio patogumo k\u016brimui.<\/p>\n\n\n\n

Dr. Remigijus Merkevi\u010dius yra advokatas, VU Teis\u0117s fakulteto Baud\u017eiamosios justicijos katedros docentas<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Pirmoji rugs\u0117jo savait\u0117 buvo itin derlinga teisiniais renginiais: tre\u010diadien\u012f Lietuvos Auk\u0161\u010diausiasis Teismas pristat\u0117 solid\u0173 mokslini\u0173 straipsni\u0173 rinkin\u012f, skirt\u0105 nepriklausom\u0173 Lietuvos teism\u0173 35-me\u010diui pamin\u0117ti, esami ir buv\u0119 Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo ar jo skyri\u0173 vadovai aptar\u0117 istorin\u0119 Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo patirt\u012f, reik\u0161m\u0119 ir ind\u0117l\u012f formuojant Lietuvos teis\u0119, puosel\u0117jant ir stiprinant teismin\u0117s vald\u017eios nepriklausomum\u0105 ir autoritet\u0105, pasidalino \u012f\u017evalgomis …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":50555,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[178,2455,94,1648],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/50554"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=50554"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/50554\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":50556,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/50554\/revisions\/50556"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/50555"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=50554"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=50554"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=50554"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}