{"id":50498,"date":"2025-09-03T08:44:08","date_gmt":"2025-09-03T05:44:08","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=50498"},"modified":"2025-09-03T08:44:10","modified_gmt":"2025-09-03T05:44:10","slug":"a-stankeviciute-tarptautinio-baudziamojo-teismo-jurisdikcija-tarptautiniams-nusikaltimams-vykdomiems-ne-valstybese-narese-galimybes-ir-ribos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2025\/09\/03\/a-stankeviciute-tarptautinio-baudziamojo-teismo-jurisdikcija-tarptautiniams-nusikaltimams-vykdomiems-ne-valstybese-narese-galimybes-ir-ribos\/","title":{"rendered":"A. Stankevi\u010di\u016bt\u0117. Tarptautinio Baud\u017eiamojo Teismo jurisdikcija tarptautiniams nusikaltimams, vykdomiems ne valstyb\u0117se nar\u0117se: galimyb\u0117s ir ribos"},"content":{"rendered":"\n

Poreikis taikyti individuali\u0105 baud\u017eiam\u0105j\u0105 atsakomyb\u0119 u\u017e \u012fvykdytus tarptautinius nusikaltimus siejamas su ideologine slinktimi nuo pozityvistin\u0117s tarptautin\u0117s sistemos, kurioje teises ir pareigas turi tik valstyb\u0117s [1], iki liberalios \u012f \u017emog\u0173 ir pamatini\u0173 jo teisi\u0173 apsaug\u0105 orientuotos tarptautin\u0117s teis\u0117s sistemos, sukurtos po II pasaulinio karo. Niurnbergo tribunolo jurisprudencijoje \u012ftvirtinta nuostata, kad tarptautinius nusikaltimus daro \u017emon\u0117s, o ne abstrakt\u016bs subjektai, ir tik nubaudus tokius nusikaltimus padariusius asmenis galima u\u017etikrinti tarptautin\u0117s teis\u0117s nuostat\u0173 \u012fgyvendinim\u0105 [2]. Taigi individualios baud\u017eiamosios atsakomyb\u0117s \u012fgyvendinimas yra viena i\u0161 pagrindini\u0173 priemoni\u0173 tarptautin\u0117s teis\u0117s efektyvumui ir pamatini\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 apsaugos u\u017etikrinimui ginkluot\u0173 konflikt\u0173 metu. Skirtingai nei konkretiems konfliktams \u012fsteigti ad hoc<\/em> specialieji tribunolai, Tarptautinis Baud\u017eiamasis Teismas (TBT, Teismas) buvo \u012fsteigtas kaip nuolatin\u0117 teismin\u0117 institucija, orientuota \u012f universalaus, nuoseklaus ir nuo politin\u0117s valios atriboto teisingumo \u012fgyvendinim\u0105 [3]. Ta\u010diau Teismo jurisdikcij\u0105 ne valstyb\u0117ms nar\u0117ms efektyviai \u012fgyvendinti sud\u0117tinga d\u0117l teritorinio principo ir kit\u0173 ribojim\u0173. \u0160i problema itin aktuali toki\u0173 ginkluot\u0173 konflikt\u0173 kaip Rusijos agresija prie\u0161 Ukrain\u0105 ar Izraelio karas su \u201cHamas\u201d kontekste, nes pagrindiniai tarptautini\u0173 nusikaltim\u0173 vykdytojai ir organizatoriai yra i\u0161 ne valstybi\u0173 nari\u0173. Taigi esami jurisdikciniai apribojimai s\u0105lygoja tarptautinio nebaud\u017eiamumo sprag\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Teismas gali vykdyti jurisdikcij\u0105 ne valstybi\u0173 nari\u0173 at\u017evilgiu tik dviem 1998 m. Tarptautinio Baud\u017eiamojo Teismo Romos statute (Romos statutas) apibr\u0117\u017etais atvejais: kai tarptautinius nusikaltimus valstyb\u0117se nar\u0117se ar jurisdikcij\u0105 ad hoc<\/em> pripa\u017einusiose valstyb\u0117se \u012fvykdo asmenys i\u0161 ne valstybi\u0173 nari\u0173 arba tarptautiniai nusikaltimai \u012fvykdomi ne valstybi\u0173 nari\u0173 teritorijose [4]. Teritorinio principo kaip esminio valstyb\u0117s jurisdikcijos \u012fgyvendinimo elemento svarba \u2013 nepaisant didel\u0117s valstybi\u0173 diskrecijos nustatyti \u012fsakom\u0105j\u0105 jurisdikcij\u0105 \u2013 tarptautin\u0117s teis\u0117s doktrinoje buvo \u012ftvirtinta Lotus <\/em>byloje [5]. Taigi valstyb\u0117 gali vykdyti jurisdikcij\u0105, kai jos teritorijoje atsiranda nusikaltimo padariniai, t.y. tiesioginis fizinis rezultatas, kuris pats savaime yra padaryto nusikaltimo sud\u0117tin\u0117 ar esmin\u0117 dalis [6]. Tarptautiniai nusikaltimai taip pat yra ir masiniai \u017emogaus teisi\u0173 pa\u017eeidimai, \u012f kuriuos tarptautin\u0117 bendruomen\u0117 ir valstyb\u0117s nar\u0117s privalo reaguoti. Vis d\u0117lto, teritoriniu principu paremtos jurisdikcijos efektyvus \u012fgyvendinimas yra reik\u0161mingai apsunkintas tais atvejais, kai tarptautiniai nusikaltimai \u012fvykdomi ne valstyb\u0117s nar\u0117s teritorijoje.\u00a0<\/p>\n\n\n\n

Jurisdikcija asmenims i\u0161 ne valstyb\u0117s nar\u0117s gali b\u016bti taikoma tik tuo atveju, jei su tuo sutinka pati valstyb\u0117. Vis d\u0117lto, aktuali\u0173 ginkluot\u0173 konflikt\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 analiz\u0117 parodo, kad viena\u0161alis vienos i\u0161 ginkluoto konflikto \u0161ali\u0173 sutikimas su Teismo jurisdikcija nesukuria prielaid\u0173 praktiniam jos \u012fgyvendinimui asmenims i\u0161 ne valstybi\u0173 nari\u0173. Pavyzd\u017eiui, Ukraina 2014\u20132015 m. deklaracijomis pripa\u017eino Teismo jurisdikcij\u0105 ad hoc<\/em> \u0161ios valstyb\u0117s teritorijoje \u012fvykdytiems tarptautiniams nusikaltimams [7], [8], ta\u010diau realus Rusijos pilie\u010di\u0173 baud\u017eiamasis persekiojimas u\u017e Ukrainos teritorijoje \u012fvykdytus tarptautinius nusikaltimus yra sud\u0117tingas d\u0117l draudimo teisti in absentia<\/em> (kaltinamajam nedalyvaujant), o Rusija yra nutraukusi bendradarbiavim\u0105 su Teismu [9]. Tod\u0117l Rusijos pilie\u010diai gal\u0117t\u0173 b\u016bti sulaikyti tik tuo atveju, jei atvykt\u0173 \u012f Ukrain\u0105 ar \u012f kit\u0105 valstyb\u0119 nar\u0119. \u0160is pavyzdys parodo, kad ne valstyb\u0117s nar\u0117s sutikimo b\u016btinyb\u0117 reik\u0161mingai apsunkina efektyv\u0173 Teismo jurisdikcijos taikym\u0105. <\/p>\n\n\n\n

 Anks\u010diau aptarti TBT praktikos pavyzd\u017eiai parodo teritorinio principo \u012fgyvendinimo kli\u016btis. Kita vertus, Teismo praktikoje yra pavyzd\u017ei\u0173, kuriais siekta sustiprinti \u0161io principo taikym\u0105 didesn\u0119 reik\u0161m\u0119 teikiant valstyb\u0117je nar\u0117je atsiradusiems tarptautini\u0173 nusikaltim\u0173 padariniams. Pavyzd\u017eiui, Mianmaro precedente Teismas konstatavo, kad ne valstyb\u0117s nar\u0117s Mianmaro vykdytos potenciali\u0173 genocido po\u017eymi\u0173 turin\u010dios rohinj\u0173 priverstin\u0117s deportacijos \u012f valstyb\u0119 nar\u0119 Banglade\u0161\u0105 yra pagrindas nustatyti ir \u012fgyvendinti baud\u017eiam\u0105j\u0105 jurisdikcij\u0105 pagal teritorin\u012f princip\u0105, nes esminis nusikaltimo elementas \u2013 sienos kirtimas \u2013 \u012fvyko valstyb\u0117s nar\u0117s Banglade\u0161o teritorijoje, o tai neprie\u0161tarauja nusistov\u0117jusiems tarptautin\u0117s baud\u017eiamosios teis\u0117s principams ir atliepia klausimus d\u0117l priverstin\u0117s migracijos, kurie sulaukia didelio tarptautinio susir\u016bpinimo [10]. \u0160is TBT praktikos precedentas yra reik\u0161mingas teritorinio principo taikymui platesne apimtimi tarptautiniams nusikaltimams, i\u0161 dalies padarytiems valstyb\u0117s nar\u0117s teritorijoje, ir patraukti baud\u017eiamojon atsakomyb\u0117n pilie\u010dius i\u0161 ne valstybi\u0173 nari\u0173 [11]. <\/p>\n\n\n\n

Teritorinio principo taikymas pagal valstyb\u0117s teritorijoje atsiradusius padarinius galimas ir tais atvejais, kai d\u0117l to \u012f Teismo prokuror\u0105 kreipiasi valstyb\u0117 nar\u0117 d\u0117l galim\u0173 tarptautini\u0173 nusikaltim\u0173, \u012fvykdyt\u0173 ne valstyb\u0117je nar\u0117je, ir pateikia pra\u0161yme \u012fvardytas faktines aplinkybes pagrind\u017eian\u010dius \u012frodymus. \u0160iuo atveju perdavimo objektas yra pati situacija, kuri buvo pasirinkta vietoj termino \u201eskundas\u201c siekiant i\u0161vengti rizikos, kad valstyb\u0117s gali perduoti individualizuotus skundus, o ne konfliktin\u0119 situacij\u0105 kaip visum\u0105 [12]. Taip pat Teismo praktikoje suformuota nuostata, kad toks valstyb\u0117s kreipimasis yra suderinamas su Romos statutu [13]. Reik\u0161mingos \u012ftakos \u0161ios Romos statuto nuostatos taikymo praktikai gali tur\u0117ti 2024 m. Lietuvos kreipimasis \u012f TBT d\u0117l ne valstyb\u0117je nar\u0117je Baltarusijoje vykdom\u0173 nusikaltim\u0173 \u017emoni\u0161kumui. Lietuvos Respublikos Vyriausyb\u0117 nurod\u0117, jog yra pagr\u012fst\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 manyti, kad Baltarusijos auk\u0161\u010diausi\u0173 politini\u0173, teis\u0117saugos ir karini\u0173 lyderiu nurodymu nuo 2020 m. baland\u017eio m\u0117n. ir bent jau iki nuo 2020 m. gegu\u017e\u0117s 1 d. (i\u0161 dalies ir iki \u0161i\u0173 dien\u0173) buvo vykdomi nusikaltimai \u017emoni\u0161kumui \u2013 \u012fskaitant deportacij\u0105, persekiojim\u0105 ir kitus ne\u017emoni\u0161kus veiksmus \u2013 prie\u0161 Baltarusijos civilius gyventojus, ir kad dalis \u0161i\u0173 nusikaltim\u0173 element\u0173 buvo \u012fvykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje, tod\u0117l tokie nusikaltimai laiko, teritorijos ir med\u017eiagos (pagal dalyk\u0105) at\u017evilgiu patenka \u012f Teismo jurisdikcij\u0105 [14]. Taigi \u0161i situacija gali tapti esminiu precedentu platesniam teritorinio principo taikymo apimties ai\u0161kinimui pagal padarinius, kurie kaip tarptautini\u0173 nusikaltim\u0173 elementas atsirado valstyb\u0117s nar\u0117s teritorijoje.<\/p>\n\n\n\n

Kitas esminis ribojimas efektyviam Teismo jurisdikcijos \u012fgyvendinimui yra Jungtini\u0173 Taut\u0173 Saugumo Tarybos (JT Saugumo Tarybos) \u012fgaliojimai d\u0117l konkre\u010dios situacijos perdavimo Teismui ir prad\u0117to baud\u017eiamojo proceso atid\u0117jimo.\u00a0 \u0160ios nuostatos reik\u0161mingai silpnina Teismo nepriklausomum\u0105 d\u0117l keli\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Pirma, JT Saugumo Tarybos teis\u0117 perduoti Teismui konkre\u010di\u0105 situacij\u0105 d\u0117l tam tikroje teritorijoje vykdom\u0173 masini\u0173 ir sisteming\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 pa\u017eeidim\u0173 kyla i\u0161 beveik visuotin\u0117s \u0161ali\u0173 naryst\u0117s JT ir yra skirti tarptautin\u0117s taikos ir saugumo palaikymui [15], ta\u010diau priklauso nuo valstybi\u0173 politin\u0117s valios, tod\u0117l yra taikoma nenuosekliai. Pavyzd\u017eiui, JT Saugumo Tarybos rezoliucijomis TBT buvo perduotos Darf\u016bro (Sudano) ir Libijos situacijos, ta\u010diau d\u0117l Rusijos ir Kinijos veto blokavo Sirijos situacijos perdavim\u0105 [16], nors visais atvejais perdavimo pagrindas buvo tas pats \u2013 \u0161i\u0173 valstybi\u0173 teritorijose \u012fvykdyti tarptautiniai nusikaltimai ir b\u016btinyb\u0117 pritaikyti baud\u017eiam\u0105j\u0105 atsakomyb\u0119 juos \u012fvykd\u017eiusiems asmenims. Antra, teis\u0117 atid\u0117ti prad\u0117t\u0105 baud\u017eiam\u0105j\u012f persekiojim\u0105 kai kuri\u0173 autori\u0173 vertinimu suteikia reikalingo lankstumo sud\u0117tingoms pasaulin\u0117ms kriz\u0117ms i\u0161spr\u0119sti [17], ta\u010diau sutiktina su pozicija, kad \u0161i nuostata gali b\u016bti nesuderinama su tarptautiniu mastu pripa\u017eintais \u017emogaus teisi\u0173 standartais [18] ir yra vertintina kaip trukdymas Teismui vykdyti teisingum\u0105 [19]. Toki\u0173 sprendim\u0173 neigiam\u0105 poveik\u012f Teismo nepriklausomumui parodo ir praktiniai pavyzd\u017eiai. Pavyzd\u017eiui, rezoliucijomis Nr.1422 ir 1487 JT Saugumo Taryba apribojo TBT galimybes prad\u0117ti baud\u017eiam\u0105j\u012f persekiojim\u0105 JAV pilie\u010di\u0173 at\u017evilgiu. Tod\u0117l siekiant i\u0161vengti dvigub\u0173 standart\u0173 taikymo ir u\u017etikrinti nuosekli\u0105 tarptautinio baud\u017eiamojo teisingumo \u012fgyvendinimo praktik\u0105 b\u016btina stiprinti Teismo institucin\u012f veikimo model\u012f u\u017etikrinant jo nepriklausomum\u0105. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties Romos statuto 13 ir 16 str. nuostatos, suteikian\u010dios JT Saugumo Tarybai teis\u0119 savo sprendimais inicijuoti baud\u017eiam\u0105j\u012f persekiojim\u0105 ne valstybi\u0173 nari\u0173 at\u017evilgiu Teisme, turi tiesiogin\u0117s \u012ftakos Teismo nepriklausomumo vertinimui, nes Teismas gali \u012fgyvendinti jurisdikcij\u0105 tik tada, kai JT Saugumo Taryba priima savalaikius sprendimus ir \u012fgyvendina savo mandat\u0105 tarptautin\u0117s taikos ir saugumo u\u017etikrinimo srityje ir masini\u0173 ir sisteming\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 pa\u017eeidim\u0173 atvejais.<\/p>\n\n\n\n

Teismo veikla yra orientuota \u012f realaus teisingumo u\u017etikrinim\u0105. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties efektyvus are\u0161to orderi\u0173 \u012fgyvendinimas yra pagrindin\u0117 realaus teisingumo u\u017etikrinimo prielaida. Tarptautini\u0173 nusikaltim\u0173 \u012fvykdymu \u012ftariamiems asmenims i\u0161 ne valstybi\u0173 nari\u0173 i\u0161duoti are\u0161to orderiai gali b\u016bti \u012fgyvendinti tik tada, jei jie atvyks \u012f valstyb\u0117s nar\u0117s teritorij\u0105 ir \u0161i valstyb\u0117 nuspr\u0119s juos sulaikyti. Vis d\u0117lto, praktini\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 analiz\u0117 parodo, kad valstybi\u0173 bendradarbiavimo praktika su Teismu yra nenuosekli ir prie\u0161taringa. Pavyzd\u017eiui, 2023 m. TBT i\u0161davus are\u0161to orderius Rusijos prezidentui u\u017e karo nusikaltimus plataus masto agresijos prie\u0161 Ukrain\u0105 kontekste, JAV [20] ir daugelis ES valstybi\u0173 tok\u012f TBT sprendim\u0105 par\u0117m\u0117 [21], ta\u010diau po to, kai 2024 m. TBT i\u0161dav\u0117 are\u0161to orderius auk\u0161\u010diausiems Izraelio vadovams ir teroristin\u0117s grupuot\u0117s \u201eHamas\u201c vadeivoms d\u0117l karo nusikaltim\u0173 Gazos ruo\u017ee Izraelio \u2013 \u201eHamas\u201c karo kontekste, Europos ir JAV pozicijos i\u0161siskyr\u0117. Kelios Europos \u0161alys pripa\u017eino, kad gerbia TBT sprendim\u0105, ta\u010diau svarbi Izraelio s\u0105junginink\u0117 JAV are\u0161to orderius pavadino \u201esiaubingais\u201c ir parei\u0161k\u0117, kad remia Izraelio kov\u0105 su teroristais [22]. 2025 m. vasario m\u0117n. JAV prezidentas i\u0161leido vykdom\u0105j\u012f \u012fsakym\u0105, kuriuo kaltino TBT \u201eneteis\u0117tais ir nepagr\u012fstais veiksmais, nukreiptais prie\u0161 Amerik\u0105 ir jos s\u0105junginink\u0105 Izrael\u012f\u201c ir \u012fved\u0117 sankcijas TBT prokurorui ir teis\u0117jams, kurie \u0161iuos orderius patvirtino [23]. \u0160iuo atveju kontraversi\u0161k\u0105 valstybi\u0173 reakcij\u0105 nul\u0117m\u0117 Teismo sprendimas i\u0161duoti are\u0161to orderius vienu metu ir Izraelio valstyb\u0117s vadovams, ir \u201cHamas\u201d teroristams, ta\u010diau teisiniu po\u017ei\u016briu situacijos ir konkre\u010di\u0173 asmen\u0173 \u012fsakymais s\u0105lygoti \u0161iurk\u0161t\u016bs tarptautin\u0117s humanitarin\u0117s teis\u0117s pa\u017eeidimai sutampa, tod\u0117l bendradarbiavimo pareiga vykdant are\u0161to orderius tur\u0117t\u0173 b\u016bti atsieta nuo politinio spaudimo ir kit\u0173 geopolitikos veiksni\u0173. <\/p>\n\n\n\n

Praktin\u012f are\u0161to orderi\u0173 \u012fgyvendinim\u0105 apsunkina ir skirtingos valstybi\u0173 pozicijos d\u0117l asmenini\u0173 imunitet\u0173 netaikymo valstybi\u0173 vadovams, ypa\u010d tais atvejais, kai sprend\u017eiama d\u0117l pareigas einan\u010di\u0173 valstyb\u0117s vadov\u0173 i\u0161 ne valstybi\u0173 nari\u0173. Esmin\u0117 teisin\u0117 kli\u016btis \u0161iuo atveju yra nei\u0161spr\u0119sta teisin\u0117 kolizija tarp dviej\u0173 Romos statuto nuostat\u0173 turinio: viena vertus, Romos statuto 27 str. numato, kad Romos statutas visiems asmenims taikomas vienodai, nepaisant j\u0173 oficialaus statuso ar imunitet\u0173. Tai rei\u0161kia, kad asmeniniai imunitetai n\u0117ra taikomi auk\u0161to rango pareig\u016bnams, \u012fskaitant ir valstyb\u0117s vadovus. Kita vertus, pagal Romos statuto 98 str., TBT negali kreiptis su pra\u0161ymu perduoti asmen\u012f ar suteikti pagalb\u0105, jei tai pa\u017eeist\u0173 valstyb\u0117s ar diplomatin\u012f imunitet\u0105, o tre\u010dioji valstyb\u0117, kurios sutikimas b\u016btinas, tam prie\u0161tarauja. \u0160i kolizija nulemia reik\u0161mingai apribot\u0105 TBT are\u0161to orderi\u0173 praktin\u012f \u012fgyvendinim\u0105 ne valstybi\u0173 nari\u0173 pilie\u010diams tiek d\u0117l paprotin\u0117s teis\u0117s, tiek ir d\u0117l dvi\u0161ali\u0173 sutar\u010di\u0173, o tai leid\u017eia ne valstybi\u0173 nari\u0173 vadovams i\u0161vengti bausm\u0117s. Vis d\u0117lto, TBT byloje \u201eProkuroras prie\u0161 O. al-Bashir\u201c, kurioje buvo sprend\u017eiama valstyb\u0117s nar\u0117s Jordanijos atsisakymas sulaikyti tuomet\u012f Sudano prezident\u0105 jo apsilankymo metu, TBT konstatavo, kad imunitetas nuo are\u0161to ir perdavimo negalioja nei pagal tarptautin\u0119 paprotin\u0119 teis\u0119, nei pagal dvi\u0161ales sutartis, tod\u0117l Romos statuto 98 str. negali b\u016bti laikomas pagrindu sulaikyti valstyb\u0117s vadov\u0105, kuriam i\u0161duotas are\u0161to orderis ir tam tikrais atvejais gali b\u016bti i\u0161ple\u010diamas ir ne valstyb\u0117ms nar\u0117ms per JT Chartij\u0105 [24]. Taigi Romos statuto 27 str. visais atvejais, kai tarptautiniais nusikaltimais kaltinami oficialias pareigas einantys valstyb\u0117s vadovai ar kiti auk\u0161to rango pareig\u016bnai, tur\u0117t\u0173 b\u016bti taikomas tiesiogiai. \u0160i\u0105 problem\u0105 ai\u0161kiai iliustruoja ir 2024 m. Pranc\u016bzijos atsisakymas sulaikyti Izraelio vadovus, nurodant, kad jiems taikomas imunitetas, galiojantis ne TBT nar\u0117ms, ir valstyb\u0117 negali pa\u017eeisti su tuo susijusi\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 [25]. Valstybi\u0173 pozicij\u0173 skirtumai d\u0117l \u0161ios taisykl\u0117s ai\u0161kinimo i\u0161liko ir diskutuojant d\u0117l Specialiojo Tribunolo d\u0117l Rusijos agresijos nusikaltimo prie\u0161 Ukrain\u0105 \u012fsteigimo: susitarta, kad kaltinamieji aktai auk\u0161\u010diausiems Rusijos vadovams bus patvirtinti ir are\u0161to orderiai gal\u0117s b\u016bti i\u0161duoti tik tuomet, kai jie nustos eiti pareigas [26]. <\/p>\n\n\n\n

Pagrindu ne taip konservatyviai ai\u0161kinti valstybi\u0173 vadov\u0173 asmenini\u0173 imunitet\u0173 klausim\u0105 gali tapti Tarptautinio Teisingumo Teismo byloje \u201eKongo Demokratin\u0117 Respublika prie\u0161 Belgij\u0105\u201c pateiktas ai\u0161kinimas, kad auk\u0161to rango valstyb\u0117s pareig\u016bnai i\u0161saugo asmeninius imunitetus, kai j\u0173 at\u017evilgiu baud\u017eiamasis persekiojimas vykdomas pagal kitos valstyb\u0117s nacionalin\u0119 jurisdikcij\u0105, ta\u010diau oficialios pareigos neturi tapti kli\u016btimi pritaikyti atsakomyb\u0119 tokiems asmenims juos teisiant tarptautiniuose tribunoluose [27]. Niurnbergo tribunolo sprendimuose buvo konstatuota, kad oficialios pareigos negali tapti kli\u016btimi asmeniui taikyti baud\u017eiam\u0105j\u0105 atsakomyb\u0119 [28]. Taigi galima teigti, kad skirtingos valstybi\u0173 interpretacijos d\u0117l Romos statuto nuostat\u0173 atitikties JT Chartijai ar j\u0173 suderinamumo su kitais j\u0173 \u012fsipareigojimais JT bei \u0161i\u0173 dokument\u0173 norm\u0173 konkurencija su valstybi\u0173 prisiimtas dvi\u0161aliais tarptautiniais \u012fsipareigojimais reik\u0161mingai apsunkina Teismo jurisdikcijos efektyv\u0173 \u012fgyvendinim\u0105 tais atvejais, kai TBT \u012fgyvendina jurisdikcij\u0105  asmeniniais imunitetais  saugom\u0173 valstyb\u0117s vadov\u0173 at\u017evilgiu. Atsi\u017evelgiant \u012f tarptautin\u0117s teis\u0117s vystym\u0105si, \u017emogaus teisi\u0173 evoliucij\u0105 ir tarptautin\u0119 jurisprudencij\u0105 ir TBT praktik\u0105, galima daryti i\u0161vad\u0105, jog Teismui vykdant valstyb\u0117s vadov\u0173 tarptautin\u012f baud\u017eiam\u0105j\u012f persekiojim\u0105 d\u0117l tarptautini\u0173 nusikaltim\u0173, padaryt\u0173 valstyb\u0117s nar\u0117s teritorijoje, atvejais asmeniniai imunitetai netur\u0117t\u0173 b\u016bti taikomi nepriklausomai nuo to, ar j\u0173 kilm\u0117s valstyb\u0117 pripa\u017e\u012fsta Teismo jurisdikcij\u0105. Valstybi\u0173 praktika, \u012fgyvendinant Teismo i\u0161duotus are\u0161to orderius ne valstybi\u0173 nari\u0173 vadovams, tur\u0117s lemiamos \u012ftakos \u0161ios asmenini\u0173 \u012fmunitet\u0173 taisykl\u0117s \u012fsitvirtinimui tarptautin\u0117je teis\u0117je.<\/p>\n\n\n\n

Valstybi\u0173 nuostatos i\u0161siskiria ir d\u0117l jurisdikcijos agresijos nusikaltimui, kuriam nustatytos i\u0161skirtin\u0117s jurisdikcijos \u012fgyvendinimo s\u0105lygos, pasiektos 2010 m. Kampalos konferencijoje d\u0117l Romos statuto nuostat\u0173 per\u017ei\u016bros. Skirtingai nei jau aptartos bendrosios \u012fgyvendinimo prielaidos, kurios taikomos karo nusikaltimams, genocidui ir nusikaltimams \u017emoni\u0161kumui, Teismo jurisdikcijai d\u0117l agresijos nusikaltimo teritorinis principas netaikomas, ta\u010diau yra b\u016btinas abiej\u0173 valstybi\u0173 sutikimas, taip pat valstyb\u0117 turi teis\u0119 \u0161ios jurisdikcijos bet kada atsisakyti. Tokie ribojimai nepagr\u012fstai apriboja Teismo jurisdikcijos efektyv\u0173 \u012fgyvendinim\u0105 Rusijos agresijos prie\u0161 Ukrain\u0105 ir kit\u0173 ginkluot\u0173 konflikt\u0173 kontekste, tod\u0117l b\u016btina siekti \u0161i\u0173 s\u0105lyg\u0173 suvienodinimo su bendrosiomis jurisdikcijos \u012fgyvendinimo prielaidomis. Vis d\u0117lto, naujausios valstybi\u0173 pastangos susitarti d\u0117l ribojim\u0173 agresijos nusikaltimui panaikinimo buvo nes\u0117kmingos – 2025 m. liepos 7-9 d. vykusioje Specialiojoje sesijoje d\u0117l agresijos nusikaltimo patais\u0173 per\u017ei\u016bros metu valstyb\u0117s nar\u0117s nesugeb\u0117jo susitarti d\u0117l \u0161i\u0173 jurisdikcijos s\u0105lyg\u0173 at\u0161aukimo [29]. Ypa\u010d daug diskusij\u0173 suk\u0117l\u0117 pasi\u016blymas d\u0117l valstyb\u0117s teis\u0117s atsisakyti jurisdikcijos agresijos nusikaltimui: pasi\u016blymo \u0161alininkai teig\u0117, kad \u0161ios s\u0105lygos reikia atsisakyti, nes ji pa\u017eeid\u017eia tarptautin\u0117s teis\u0117s lygyb\u0117s princip\u0105 ir sudaro prielaidas selektyvaus teisingumo taikymui, ta\u010diau dalis valstybi\u0173 pabr\u0117\u017e\u0117, kad s\u0105lyga buvo sunkiai pasiektas kompromisas Kampalos deryb\u0173 metu, tod\u0117l jo pakeitimus reikia si\u016blyti atsargiai [30]. Valstyb\u0117s nar\u0117s nesutar\u0117 ir d\u0117l toki\u0173 pasi\u016blym\u0173 teisinio poveikio: pasi\u016blymo \u0161alininkams akcentuojant j\u0173 svarb\u0105 sustiprinant Romos statuto nuoseklum\u0105 ir atgrasom\u0105j\u012f poveik\u012f, kai kurios delegacijos i\u0161rei\u0161k\u0117 susir\u016bpinim\u0105 d\u0117l didesnio TBT jurisdikcijos \u012fgyvendinimo nesuderinamumo ateityje, kai prie Kampalos patais\u0173 prisijungs daugiau valstybi\u0173 ir bus laikomasi skirting\u0173 teisini\u0173 po\u017ei\u016bri\u0173. Nors per\u017ei\u016bros procesas gali tur\u0117ti \u012ftakos valstybi\u0173, turin\u010di\u0173 skirtingus po\u017ei\u016brius \u012f Kampalos pataisas bei j\u0173 sukurtas teisines pasekmes, grupi\u0173 atsiradimui, sutiktina su pozicija, kad \u0161is aspektas netur\u0117t\u0173 stabdyti progreso, nes tik\u0117tina, kad tokie skirtumai ilgainiui i\u0161nykt\u0173 d\u0117l nauj\u0173 patais\u0173 ratifikavimo privalum\u0173, daugumai valstybi\u0173 siekiant geriau apsisaugoti nuo agresijos nusikaltimo [31]. <\/p>\n\n\n\n

Specialiojoje sesijoje d\u0117l agresijos nusikaltimo patais\u0173 per\u017ei\u016bros taip pat i\u0161ry\u0161k\u0117jo valstybi\u0173 nesutarimai d\u0117l jurisdikcijos privalomumo, kurie i\u0161 esm\u0117s atkartoja jau aptart\u0105 problematik\u0105 d\u0117l dalies valstybi\u0173 nenoro atsisakyti suvereniteto vir\u0161enyb\u0117s ar valstyb\u0117s sutikimo principo, ta\u010diau vienas i\u0161 pagrindini\u0173 nesutarim\u0173 tarp valstybi\u0173 siejamas su galima Romos statuto pataisym\u0173 prie\u0161tara JT Chartijai: pasi\u016blymo \u0161alinink\u0117ms si\u016blant i\u0161pl\u0117sti Teismo jurisdikcij\u0105 taip, kad ji b\u016bt\u0173 taikoma nuosekliai ir vienodai visoms valstyb\u0117ms, Pranc\u016bzija teig\u0117, kad Kampalos pataisos prie\u0161tarauja  JT Chartijai, o ypa\u010d jos 39 str., bei joje numatytai JT Saugumo Tarybos kompetencijai nustatyti agresijos akto buvim\u0105 [32]. Argumentas d\u0117l prie\u0161taravimo JT Chartijai yra sunkiai pagrind\u017eiamas, nes tarptautin\u0117 baud\u017eiamoji teis\u0117 yra skirta pamatin\u0117ms \u017emogaus teis\u0117ms apsaugoti nuo itin \u0161iurk\u0161\u010di\u0173 masini\u0173 ir sisteming\u0173 pagrindini\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 pa\u017eeidim\u0173. Kaip min\u0117ta, JT Saugumo Taryba d\u0117l nuolatini\u0173 nari\u0173 veto negali efektyviai \u012fgyvendinti savo atsakomyb\u0117s tarptautinio baud\u017eiamojo teisingumo srityje, o ankstesn\u0117 \u0161ios institucijos kreipimosi \u012f TBT  instituto praktika suk\u016br\u0117 dvigubais standartais ir politiniu selektyvumu pagr\u012fst\u0105 teisingumo u\u017etikrinimo sistem\u0105. Taigi nes\u0117kmingos valstybi\u0173 pastangos suvienodinti TBT jurisdikcij\u0105 visiems tarptautiniams nusikaltimams vertintinos kaip dar viena praleista proga sustiprinti Teismo nepriklausomum\u0105 ir u\u017etikrinti efektyv\u0173 jurisdikcijos \u012fgyvendinim\u0105. Romos statute nustatytos i\u0161skirtin\u0117s TBT jurisdikcijos agresijos nusikaltimui \u012fgyvendinimo s\u0105lygos, skirtingos valstybi\u0173 pozicijos d\u0117l jurisdikcijos suvienodinimo kaip efektyviausio b\u016bdo siekiant sustiprinti Teismo jurisdikcij\u0105 agresijos nusikaltimo atveju ai\u0161kiai \u012frodo, kad  pagrindin\u0117 prie\u017eastis, neleid\u017eianti u\u017etikrinti nuoseklaus ir vieningo Teismo veikimo vis\u0173 tarptautini\u0173 nusikaltim\u0173 atvejais, \u012fskaitant ir agresijos nusikaltim\u0105, yra tarptautin\u0117s politikos ir tarptautinio teisingumo sistemos s\u0105sajumas bei valstybi\u0173  politin\u0117s valios stoka. Tod\u0117l siekiant u\u017etikrinti tarptautin\u0117s teis\u0117s vir\u0161enyb\u0119 ir i\u0161vengti dvigub\u0173 standart\u0173 tarptautinio baud\u017eiamojo teisingumo \u012fgyvendinimo srityje, b\u016btina suvienodinti Teismo jurisdikcijos taikymo s\u0105lygas tam, kad Teismas gal\u0117t\u0173 veikti visais atvejais, kai tarptautiniai nusikaltimai vykdomi valstyb\u0117s nares teritorijoje nepaisant to, kad \u0161i\u0173 nusikaltim\u0173 vydytoj\u0173 kilm\u0117s valstyb\u0117 nepripa\u017e\u012fsta TBT jurisdikcijos.<\/p>\n\n\n\n

\u200b\u200bDraudimas teisti in absentia,<\/em> t.y. kaltinamajam nedalyvaujant, i\u0161 esm\u0117s atitinka bendruosius teis\u0117s principus bei Teismo siek\u012f u\u017etikrinti auk\u0173 interes\u0173 apsaug\u0105 [33]. Nepaisant to, toks draudimas gali b\u016bti interpretuojamas kaip kli\u016btis TBT efektyviai pa\u017eaboti tarptautin\u012f nebaud\u017eiamum\u0105 ir u\u017etikrinti nuo tarptautini\u0173 nusikaltim\u0173 nukent\u0117jusi\u0173 asmen\u0173 teisi\u0173 apsaug\u0105. Pavyzd\u017eiui, Rusijos agresijos prie\u0161 Ukrain\u0105 kontekste, toks ribojimas rei\u0161kia, kad TBT i\u0161duoti are\u0161to orderiai auk\u0161\u010diausiems Rusijos pareig\u016bnams d\u0117l \u012ftarim\u0173 karo nusikaltim\u0173 vykdymu, \u012fskaitant prezident\u0105 V. Putin\u0105, nebus realiai \u012fgyvendinti. Bendradarbiavimo tarp valstybi\u0173 tr\u016bkumas fizi\u0161kai atvesdinant tarptautinius nusikalt\u0117lius \u012f teism\u0105 gali s\u0105lygoti proces\u0173 stagnacij\u0105 ir d\u0117l to tapti kli\u016btimi siekiant toki\u0173 institucij\u0173 kaip TBT u\u017esibr\u0117\u017et\u0173 tiksl\u0173 ir \u012fgyvendinant j\u0173 paskirt\u012f [34]. Tod\u0117l tikslinga svarstyti apie \u0161ios nuostatos pakeitim\u0105 numatant i\u0161imtis, kuriais atvejais teismo procesas gal\u0117t\u0173 vykti kaltinamajam nedalyvaujant, kartu u\u017etikrinant jo pamatini\u0173 teisi\u0173 apsaug\u0105 kitomis priemon\u0117mis. \u0160iuo atveju \u0161ios formuluot\u0117s turinys gal\u0117t\u0173 b\u016bti parengtas remiantis kit\u0173 speciali\u0173j\u0173 tarptautini\u0173 tribunol\u0173, kurie tam tikromis situacijomis leido teisti in absentia<\/em>, praktika. Pavyzd\u017eiui, Specialiojo tribunolo Siera Leonei Taisykl\u0117se nurodyta, kad kaltinamasis turi teis\u0119 dalyvauti teisme, ta\u010diau teismo procesas gali vykti ir jam nedalyvaujant, jei jis pats to atsisak\u0117 [35], o Statute yra numatytos kaltinamojo teis\u0117s [36]. Nors \u0161i i\u0161imtis siejama su situacija, kai kaltinamasis buvo bent kart\u0105 pasirod\u0119s teismo procese, Romos statute \u0161i nuostata gal\u0117t\u0173 b\u016bti pritaikyta taip, kad teismo procesas gali vykti kaltinamajam nedalyvaujant, ypa\u010d tais atvejais, kai valstyb\u0117 atsisako j\u012f perduoti.<\/p>\n\n\n\n

Apibendrinant galima pasakyti, kad aptarti teisiniai apribojimai turi b\u016bti koreguojami taip, kad b\u016bt\u0173 u\u017etikrintas vienodas ir nuoseklus Teismo jurisdikcijos \u012fgyvendinimas, atitinkantis Niurnbergo ir kituose ad hoc<\/em> tribunoluose suformuotus individualios baud\u017eiamosios atsakomyb\u0117s principus bei u\u017etikrinantis nukent\u0117jusi\u0173j\u0173 teisi\u0173 atk\u016brim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Komentar\u0105 pareng\u0117 VU Teis\u0117s fakulteto student\u0117 Agota Stankevi\u010di\u016bt\u0117, atliekanti vasaros praktik\u0105 Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakultete. Praktik\u0105 finansuoja Lietuvos mokslo taryba,\u00a0 o jos vadov\u0117 \u2013 Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakulteto dr. Gabija Grigait\u0117-Daugird\u0117. <\/em><\/p>\n\n\n\n

______<\/p>\n\n\n\n

\u0160altiniai:<\/p>\n\n\n\n

1.KELSEN, Hans (2002). Grynoji teis\u0117s teorija<\/em>. Vilnius: Eugrimas, p. 262.<\/p>\n\n\n\n

2.International Military Tribunal. The Trial of German Major War Criminals, judgment of 1 October 1946, Part 22 (22 August 1946 to 1 October 1946), para. 446.<\/p>\n\n\n\n

3. Report of the inter-sessional meeting from 19 to 30 January 1998 in Zutphen, the Netherlands: Preparatory Committee on the Establishment of an International Criminal Court.<\/p>\n\n\n\n

4. Tarptautinio baud\u017eiamojo teismo Romos statutas (1998). Valstyb\u0117s \u017einios, 2003, 49-2165<\/p>\n\n\n\n

5. The Case of the S.S. Lotus (France v. Turkey) PCIJ Res Ser. A, No. 10 (1927), par. 18\u201319<\/p>\n\n\n\n

6. JENNINGS, R. Y. The Limits of State Jurisdiction. In: JENNINGS, R. Y (1998). The Collected Writings of Sir Robert Jennings. The Hague: Kluwer Law International, vol. II, 892\u2013893., cituota i\u0161 VAGIAS, Michael. Definitions and State territorial jurisdiction. In: VAGIAS, Michael (ed.) (2014). The Territorial Jurisdiction of the International Criminal Court. Cambridge University Press pp. 12 \u2013 36 DOI: https:\/\/doi.org\/10.1017\/CBO9781139525374.003<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

7. Declaration by Ukraine lodged under article 12(3) of the Rome Statute, 9 April 2014 https:\/\/www.icc-cpi.int\/sites\/default\/files\/itemsDocuments\/997\/declarationRecognitionJuristiction09-04-2014.pdf<\/a><\/p>\n\n\n\n

8. Declaration by Ukraine lodged under Article 12(3) of the Rome Statute, 8 September 2015, https:\/\/www.icc-cpi.int\/sites\/default\/files\/iccdocs\/other\/Ukraine_Art_12-3_declaration_08092015.pdf<\/a><\/p>\n\n\n\n

9. MASOL, Sergii (2022). Ukraine and the International Criminal Court Between Realpolitik and Post-truth Politics. Journal of International Criminal Justice, 20, 1, 167\u2013190, DOI: 10.1093\/jicj\/mqac012 p. 185.<\/p>\n\n\n\n

10. Prosecution\u2019s Request for a Ruling on Jurisdiction under Article 19(3) of the Statute ICC-RoC46(3)-01\/18-1 09 April 2018, par. 2, 4-5.<\/p>\n\n\n\n

11. VAGIAS, Michael (2018). The Prosecutor\u2019s Request Concerning the Rohingya Deportation to Bangladesh: Certain Procedural Questions. Leiden Journal of International Law (2018), 31, pp. 981\u20131002. doi:10.1017\/S0922156518000481, p. 982.<\/p>\n\n\n\n

12. STEGMILLER, Ignaz. Article 14. In: KLAMBERG, Max; NILSSON, Jonas; ANGOTTI, Antonio (eds.) (2023). Commentary on the law of the International Criminal Court. volume 1: Commentary on the law of the International Criminal Court: the statute. FICHL Publication series, 2nd edition. Brussels: Torkel Opsahl Academic EPublisher [online] https:\/\/www.diva-portal.org\/smash\/get\/diva2:1822990\/FULLTEXT01.pdf  p.531-538<\/p>\n\n\n\n

13. 81. Reasons for the Oral Decision on the Motion Challenging the Admissibility of the Case (Article 19 of the Statute) ICC-01\/04-01\/07-1213-tENG 18 June 2009 | Trial Chamber II | Decision Case: The Prosecutor v. Germain Katanga, par. 79-80.<\/p>\n\n\n\n

14. 82. ICC-01\/24-1-AnxI, Annex I to the Decision assigning the situation in the Republic of Lithuania\/Republic of Belarus to Pre-Trial Chamber I<\/p>\n\n\n\n

15. CORMIER, Monique. The UN Security Council, the ICC and Nationals of Non-States Parties. In: CORNIER, Monnique (ed.) (2020). The Jurisdiction of the International Criminal Court over Nationals of Non-States Parties. [online]. Cambridge University Press. DOI: 10.1017\/9781108588706, p. 131-132.<\/p>\n\n\n\n

16. United Nations (2014-05-22). Referral of Syria to International Criminal Court Fails as Negative Votes Prevent Security Council from Adopting Draft Resolution [online] https:\/\/press.un.org\/en\/2014\/sc11407.doc.htm<\/a><\/p>\n\n\n\n

17. LAMINE, Mohamed Mohammedi (2025). THE POWERS OF THE SECURITY COUNCIL TO DEFER INVESTIGATIONS AND PROSECUTIONS BEFORE THE INTERNATIONAL CRIMINAL COURT, 13, 5, 1-16, DOI: 10.55908\/sdgs.v13i5.4425, p. 9.<\/p>\n\n\n\n

18. KIM, Sun (2011). Maintaining the Independence of the International Criminal Court: The Legal and Procedural Implications of an Article 16 Deferral Request [online]. Revista Agenda Internacional, 29, 175-212. https:\/\/vlex.com.pe\/vid\/maintaining-procedural-implications-deferral-430872518 p. 191<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

19. 36. FREMUTH, Michael Lysander and STAVROU, Konstantina (2022). The Future We Want? Reflections on the Exercise of the United Nations Security Council Members\u2019Veto Powers towards the International Criminal Court. Max Planck Yearbook of United Nations Law Online, 25, 1, 167-215. DOI:10.1163\/18757413_02501008 p. 180<\/p>\n\n\n\n

20.. BBC (2023-03-18). Putin arrest warrant: Biden welcomes ICC’s war crimes charges [online]. https:\/\/www.bbc.com\/news\/world-europe-64998165<\/a><\/p>\n\n\n\n

21. GURMENDI, Alonso (2023-03-29). Tracking State Reactions to the ICC\u2019s Arrest Warrant against Vladimir Putin [online]. https:\/\/opiniojuris.org\/2023\/03\/29\/tracking-state-reactions-to-the-iccs-arrest-warrant-against-vladimir-putin\/<\/a><\/p>\n\n\n\n

22. BBC (2024-11-22). Biden says ICC war crimes arrest warrant ‘outrageous’.[online]. https:\/\/www.bbc.com\/news\/articles\/c704y7gwr95o<\/a><\/p>\n\n\n\n

23. GALBRAITH, Jean (2025-06-07). U.S. Sanctions on the International Criminal Court: The Details and The Pattern. Preprint. VerfBlog [online] https:\/\/verfassungsblog.de\/u-s-sanctions-on-the-international-criminal-court\/, DOI: 10.59704\/2fc624d0e6e15bd3.<\/p>\n\n\n\n

24. ICC. Pre-trial Chamber II. SITUATION IN DARFUR, SUDAN IN THE CASE OF THE PROSECUTOR v. OMAR HASSAN AHMAD AL BASHIR, Decision under article 87(7) of the Rome Statute on the non-compliance by Jordan with the request by the Court for the arrest and surrender or Omar Al-Bashir. No.: ICC-02\/05-01\/09<\/p>\n\n\n\n

Date: 11 December 2017; par. 32-35.<\/p>\n\n\n\n

25. Le Monde (2024-11-27). France says ‘immunities apply’ to Netanyahu regarding ICC arrest warrant [online]. https:\/\/www.lemonde.fr\/en\/international\/article\/2024\/11\/27\/france-says-immunities-apply-to-netanyahu-regarding-icc-arrest-warrant_6734304_4.html<\/a><\/p>\n\n\n\n

26. THE CONVERSATION (2025-06-30). New special tribunal for Ukraine will pave the way for holding Russian leaders to account for the invasion. https:\/\/theconversation.com\/new-special-tribunal-for-ukraine-will-pave-the-way-for-holding-russian-leaders-to-account-for-the-invasion-260022<\/a><\/p>\n\n\n\n

27. INTERNATIONAL C O U R T O F JUSTICE IiEPORTS OF JUDGMENTS, ADVI SORY OPINIONS AND OItDERS<\/p>\n\n\n\n

CASE CONCE,RNING THE ARRE ST WARRANT OF 11 APRIL 2000 (DEMOCRATIC REPUBLIC OF THE CONGO v. BELGIUM) JUDGMENT OF 14 FEBRUARY 2002, par. 56-61.<\/p>\n\n\n\n

28. Trial of the Major War Criminals before the International Military Tribunal, Vol. I (Nuremberg, 1947) [online] https:\/\/biotech.law.lsu.edu\/Books\/blue\/pdf\/NT_Vol-I.pdf , p. 223.<\/p>\n\n\n\n

29 Pass Blue (2025-07-10). ICC Members Tell Victims of the Crime of Aggression to Wait [online]. https:\/\/passblue.com\/2025\/07\/10\/icc-members-tell-victims-of-the-crime-of-aggression-to-wait\/<\/a><\/p>\n\n\n\n

30.  Special session on the review of the amendments on the crime of aggressionNew York, 7-9 July 2025. REPORT OF THE WORKING GROUP ON AMENDMENTS REGARDING ITS WORK ON THE REVIEW OF THE KAMPALA AMENDMENTS CONCERNING THE EXERCISE OF JURISDICTIONWITH REGARD TO THE CRIME OF AGGRESSION [online] https:\/\/asp.icc-cpi.int\/sites\/default\/files\/asp_docs\/ICC-ASP-S-1-2-ENG.pdf, p. 4<\/p>\n\n\n\n

31. GRZEBYK, Patricija (2025-06-06). Myths around the review process of the Kampala amendments on the crime of aggression [online]. https:\/\/www.ejiltalk.org\/myths-around-the-review-process-of-the-kampala-amendments-on-the-crime-of-aggression\/<\/a><\/p>\n\n\n\n

32. Permanent mission of France to the United Nations in New York (2025). France supports unity in favor of the International Criminal Court [online]. https:\/\/onu.delegfrance.org\/france-supports-unity-in-favor-of-the-international-criminal-court<\/a><\/p>\n\n\n\n

33. WHEELER, Caleb, H. (2019). Justice in the Absence of the Accused. Journal of International Criminal Justice, 17, 2, 413-430. DOI: 10.1093\/jicj\/mqz016, p. 415.<\/p>\n\n\n\n

34. MASSIMINO, Irene-Victoria (2024). The ICC and in-absentia proceedings: Finding a response to the<\/p>\n\n\n\n

difficulties of executing arrest warrants. ESIL Reflections 13, 9 [online] https:\/\/esil-sedi.eu\/wp-content\/uploads\/2024\/05\/Massimino-Vol.13-Issue-9.pdf p. 3-4<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

35. Rules of the Procedure and Evidence of the special Court for Sierra Leone, r. 60.<\/p>\n\n\n\n

36. Statute of the special court for Sierra Leone, art. 17.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Poreikis taikyti individuali\u0105 baud\u017eiam\u0105j\u0105 atsakomyb\u0119 u\u017e \u012fvykdytus tarptautinius nusikaltimus siejamas su ideologine slinktimi nuo pozityvistin\u0117s tarptautin\u0117s sistemos, kurioje teises ir pareigas turi tik valstyb\u0117s [1], iki liberalios \u012f \u017emog\u0173 ir pamatini\u0173 jo teisi\u0173 apsaug\u0105 orientuotos tarptautin\u0117s teis\u0117s sistemos, sukurtos po II pasaulinio karo. Niurnbergo tribunolo jurisprudencijoje \u012ftvirtinta nuostata, kad tarptautinius nusikaltimus daro \u017emon\u0117s, o ne …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":50499,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[634,3522,270,2994,49],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/50498"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=50498"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/50498\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":50500,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/50498\/revisions\/50500"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/50499"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=50498"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=50498"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=50498"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}