Tir\u0161ti d\u016bmai, stiprus triuk\u0161mas, \u012f gyvenviet\u0119 pasklid\u0119s medienos plau\u0161as \u2013 prie pat sostin\u0117s esanti gamykla dar tik atlieka bandymus, o gyventoj\u0173 socialiniai tinklai virto \u012ftampos barometru. Vilniaus rajone, Pagiri\u0173 kaime pastatyta UAB \u201eHomanit Lietuva\u201c kol kas neprad\u0117jo pilnai veikti, bet \u010dia gyvenantys \u017emon\u0117s aktyviai rei\u0161kia susir\u016bpinim\u0105 d\u0117l kaimynyst\u0117je pastatytos gamyklos.<\/p>\n\n\n\n
2025 m. bir\u017eelio 28 d. \u012fvyko incidentas \u2013 d\u0117l techninio \u012frangos gedimo \u012f aplink\u0105 pasklido perteklinis medienos plau\u0161as, kuris v\u0117juot\u0105 nakt\u012f nus\u0117do gatv\u0117se, ant automobili\u0173, nam\u0173 ir suk\u0117l\u0117 sveikatos sutrikim\u0173 daliai gyventoj\u0173 (LRT, 2025)<\/a>. D\u0117l \u0161io \u012fvykio Pagiri\u0173 seni\u016bnijoje net buvo svarstoma skelbti ekstremali\u0105 situacij\u0105 (BNS, 2025)<\/a>. Tuo pat metu nerim\u0105 kelia ir min\u0117tos gamyklos keliamas triuk\u0161mas, kuris, pasak Aplinkos ministro P. Poderskio, yra per didelis, kad gyventojai gal\u0117t\u0173 ramiai gyventi (ELTA, 2025)<\/a>.<\/p>\n\n\n\n Be to, kol Pagiri\u0173 bendruomen\u0117 \u201cMedeina\u201c jau tre\u010dius metus teismuose siekia apginti jau ne kart\u0105 ma\u017eint\u0105 Pagiri\u0173 vandenviet\u0117s apsaugos zon\u0105, Seimas pri\u0117m\u0117 Speciali\u0173j\u0173 \u017eem\u0117s naudojimo s\u0105lyg\u0173 \u012fstatymo 106 straipsnio 5 dalies 1 punkto pakeitim\u0105, kuriuo i\u0161 esm\u0117s pakeit\u0117 iki \u0161iol galiojusi\u0105 vandenviet\u0117s apsaugos tvark\u0105. 2025 m. bir\u017eelio 1 d. \u012fsigalioj\u0119s min\u0117to \u012fstatymo pakeitimas dabar leid\u017eia Vyriausyb\u0117s nustatytomis s\u0105lygomis \u201egaminti, naudoti ir sand\u0117liuoti pavojing\u0105sias chemines med\u017eiagas ir cheminius mi\u0161inius\u201c net pa\u010dioje vandenviet\u0117s apsaugos zonoje. Toks reglamentavimas buvo ir yra b\u016btina UAB \u201eHomanit Lietuva\u201c veiklos s\u0105lyga siekiant, kad \u0161alia vandenviet\u0117s apsaugos zonos esanti gamykla gal\u0117t\u0173 veikti visu paj\u0117gumu, nors iki \u0161iol tokia veikla saugomose teritorijose buvo visi\u0161kai draud\u017eiama. Tod\u0117l kyla esminis klausimas: ar \u0161ioje situacijoje yra u\u017etikrinama pusiausvyra tarp dviej\u0173 Lietuvos Respublikos Konstitucijos ginam\u0173 g\u0117ri\u0173: verslo laisv\u0117s ir aplinkos apsaugos garant\u0173?<\/p>\n\n\n\n Konstitucin\u0117 pusiausvyra<\/strong><\/p>\n\n\n\n Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau \u2013 Konstitucija) verslo laisv\u0117 yra tiesiogiai \u012ftvirtinta 46 straipsnio 1 dalyje: \u201eLietuvos \u016bkis grind\u017eiamas priva\u010dios nuosavyb\u0117s teise, asmens \u016bkin\u0117s veiklos laisve ir iniciatyva\u201c. Vis d\u0117lto \u0161i laisv\u0117 n\u0117ra absoliuti \u2013 46 straipsnio 3 dalis ai\u0161kiai nurodo, kad valstyb\u0117 reguliuoja \u016bkin\u0119 veikl\u0105 \u201etaip, kad ji tarnaut\u0173 bendrai tautos gerovei\u201c. Greta to, Konstitucijos 53 straipsnyje pabr\u0117\u017eiama valstyb\u0117s ir kiekvieno asmens pareiga saugoti aplink\u0105 nuo kenksming\u0173 poveiki\u0173, o 54 straipsnis \u012fpareigoja valstyb\u0119 r\u016bpintis nat\u016bralia gamtine aplinka. \u0160iame straipsnyje taip pat nustatytas draudimas niokoti \u017eem\u0119, jos gelmes, vandenis bei ter\u0161ti aplink\u0105. Visa tai liudija, kad Konstitucijoje \u012ftvirtinta ne tik verslo laisv\u0117, bet ir ai\u0161ki pareiga u\u017etikrinti aplinkos apsaug\u0105, tad tarp \u0161i\u0173 dviej\u0173 konstitucini\u0173 vertybi\u0173 turi b\u016bti u\u017etikrinama pusiausvyra, grind\u017eiama \u201ebendros tautos gerov\u0117s\u201c (Konstitucijos 46 str.) siekiu.<\/p>\n\n\n\n Kaip pa\u017eymi Vilniaus universiteto doc. dr. Agn\u0117 Ju\u0161kevi\u010di\u016bt\u0117-Vilien\u0117, \u201eekonomin\u0117 veiklos laisv\u0117 gali b\u016bti apribota valstybei siekiant Konstitucijoje nustatyto jos veiklos tikslo \u2013 u\u017etikrinti \u017emoni\u0173 teises \u012f sveik\u0105 ir \u0161vari\u0105 aplink\u0105\u201c, ta\u010diau tai turi b\u016bti daroma remiantis proporcingumo principu: \u201e\u016bkin\u0117s veiklos laisv\u0117s negalima var\u017eyti labiau, nei b\u016btina konstituciniams \u017emoni\u0173 sveikatos ir aplinkos apsaugos tikslams pasiekti\u201c (Sudavi\u010dius et al<\/em>, 2019, p. 132)<\/a>.<\/p>\n\n\n\n Ypatingai svarbu pabr\u0117\u017eti, kad valstyb\u0117 privalo derinti \u0161ias konstitucines vertybes ne tik post factum<\/em>, kai aplinkai jau padaryta \u017eala. Tokia pav\u0117luota reakcija yra kriti\u0161kai vertinama ne tik teisin\u0117je doktrinoje, bet ir \u0161iuolaikiniame aplinkosaugos moksle. Aplinkosaugos mokslinink\u0173 grup\u0117, vadovaujama J. Rockstr\u00f6mo, suk\u016br\u0117 \u201ePlanetarini\u0173 rib\u0173\u201c (angl. planetary boundaries<\/em>) teorij\u0105, kuri teigia, kad gamtin\u0117s ribos (pavyzd\u017eiui, g\u0117lo vandens naudojimas) \u00a0turi b\u016bti saugomos dar iki pastebimos \u017ealos atsiradimo, nes j\u0173 per\u017eengimas gali sukelti negr\u012f\u017etam\u0105 ekologin\u012f destabilizavim\u0105 (Rockstr\u00f6m et al<\/em>, 2009)<\/a>. Tok\u012f i\u0161ankstin\u012f veikimo imperatyv\u0105 \u012ftvirtina ir Sutarties d\u0117l Europos S\u0105jungos veikimo 191 straipsnyje nustatytas atsargumo principas bei Europos S\u0105jungos Teisingumo Teismo (ESTT) formuojama praktika. \u0160is principas rei\u0161kia, kad jei kyla abejoni\u0173 d\u0117l pavojaus \u017emoni\u0173 sveikatai buvimo ar jo masto, apsaugos priemoni\u0173 galima imtis nelaukiant, kol bus visi\u0161kai \u012frodyta, kad \u0161is pavojus realus ir didelis; jeigu paai\u0161k\u0117ja, kad d\u0117l atlikt\u0173 tyrim\u0173 rezultat\u0173 ne\u012ftikinamumo ne\u012fmanoma neabejotinai nustatyti nurodomos rizikos buvimo ar masto, ta\u010diau realios \u017ealos aplinkai tikimyb\u0117 i\u0161lieka tuo atveju, jeigu rizika pasitvirtina, atsargumo principas pateisina ribojam\u0173j\u0173 priemoni\u0173 \u0117mim\u0105si (2019 m. spalio 1\u00a0d. sprendimo byloje C\u2011616\/17\u00a0Blaise ir kt.<\/em>43 punktas, 2022 m. bir\u017eelio 16 d. sprendimo sujungtose bylose C\u201165\/21 P ir C\u201173\/21 P\u2013C\u201175\/21 P\u00a0SGL Carbon SE\u00a0<\/em>96 punktas).<\/p>\n\n\n\n Atsargumo principas ir konstitucin\u0117 pusiausvyra Vokietijoje bei Lenkijoje<\/strong><\/p>\n\n\n\n Vokietijoje atsargumo principas (vok. Vorsorgeprinzip<\/em>) yra viena svarbiausi\u0173 aplinkosaugos teis\u0117s a\u0161i\u0173, kuri\u0105 konstatuoja tiek konstitucin\u0117 jurisprudencija, tiek ir Vokietijos Federacin\u0117s Respublikos \u012fstatymai (Federalinis tar\u0161os kontrol\u0117s \u012fstatymas, (vok. Bundes-Immissionsschutzgesetz<\/em>), Federalinis vandens i\u0161tekli\u0173 valdymo \u012fstatymas (vok. Wasserhaushaltsgesetz<\/em>)). Vokietijos Federalinis Konstitucinis Teismas taiko vadinam\u0105j\u0105 trij\u0173 lygi\u0173 teorij\u0105 (vok. Drei-Stufen-Lehre<\/em>), kuri leid\u017eia proporcingai riboti verslo laisv\u0119, kai to reikalauja vie\u0161asis interesas \u2013 \u012fskaitant aplinkos apsauga. Kiekvienu atveju vertinama, ar ekonomin\u0117s veiklos laisv\u0117s apribojimas yra b\u016btinas ir proporcingas i\u0161sikeltam teis\u0117tam principui (Ju\u0161kevi\u010di\u016bt\u0117-Vilien\u0117, 2023, p. 12)<\/a>.<\/p>\n\n\n\n Be to, teisin\u012f naratyv\u0105 papildo ir \u016bkio subjekt\u0173 bendradarbiavimo kult\u016bra, vadovaujantis kuria verslo subjektai da\u017enai siekia u\u017emegzti dialog\u0105 su valstyb\u0117s institucijomis ir vietos bendruomen\u0117mis dar iki galim\u0173 aplinkosaugos pa\u017eeidim\u0173. Advokat\u0173 profesin\u0117s bendrijos \u201eWIDEN Legal\u201c partner\u0117 Vilma Sabaliauskien\u0117 atkreipia d\u0117mes\u012f, kad Vokietijos investuotojai Lietuvoje neretai bando suburti savivaldybi\u0173, bendruomeni\u0173 ir aplinkosaugos institucij\u0173 atstovus prie bendro stalo siekiant derinti verslo ir bendruomen\u0117s interesus. Vis d\u0117lto praktika rodo, jog \u0161ie bandymai da\u017enai nepasiekia konstruktyvaus rezultato, nes Lietuvos institucijoms tai n\u0117ra \u012fprastas dalykas (i\u0161 interviu su V. Sabaliauskiene, 2025-07-17). Prie\u0161ingai, Vokietijoje tokia dialogo forma laikoma \u012fprasta, o ne i\u0161imtin\u0117.<\/p>\n\n\n\n Ypatingas d\u0117mesys aplinkos apsaugai skiriamas ir kitose ES valstyb\u0117s nar\u0117se. Pavyzd\u017eiui, Lenkijos Respublikos Konstitucijos 86 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas privalo r\u016bpintis aplinkos kokybe ir atsako u\u017e jos bloginim\u0105. Tokiu b\u016bdu, kaimynin\u0117s \u0161alies konstitucijoje ekspliciti\u0161kai \u012ftvirtintas \u201eter\u0161\u0117jas moka\u201c principas, kuris Lietuvos Respublikos Konstitucijoje n\u0117ra tiesiogiai \u012ftvirtinamas. Be to, Lenkijos teisin\u0117je doktrinoje aplinkos apsauga yra ne tik svarbi vie\u0161oji u\u017eduotis, bet ir vertyb\u0117 (lenk. warto\u015b\u0107<\/em>), pateisinanti ekonomin\u0117s veiklos laisv\u0117s ribojim\u0173 \u012fvedim\u0105 (Trzcinska, 2020, p. 412)<\/a>.<\/p>\n\n\n\n Pa\u017eeid\u017eiama konstitucin\u0117 pusiausvyra<\/strong><\/p>\n\n\n\n Straipsnio prad\u017eioje aptarta situacija Pagiriuose, leid\u017eia kelti klausim\u0105, ar Lietuvoje veiksmingai taikomas atsargumo principas. I\u0161analizavus faktin\u0119 ir teisin\u0119 situacij\u0105 teigtina, kad vandenviet\u0117s apsaugos zona buvo suma\u017einta Lietuvoje ne vien\u0105 kart\u0105, v\u0117liau pakei\u010diama Speciali\u0173j\u0173 \u017eem\u0117s naudojimo s\u0105lyg\u0173 \u012fstatymo nuostata, leid\u017eianti naudoti chemines med\u017eiagas \u0161ioje jautrioje teritorijoje. Tokie valstyb\u0117s vald\u017eios institucij\u0173 veiksmai rodo, kad teis\u0117k\u016bra buvo orientuota \u012f investicinio privataus verslo projekt\u0173 \u012fgyvendinim\u0105, o ne \u012f prevencin\u0119 aplinkos apsaug\u0105.<\/p>\n\n\n\n Lietuvos Respublikos Konstitucijoje \u012ftvirtinta tokia \u017emogaus teisi\u0173 ir laisvi\u0173 samprata, kad vien\u0173 asmen\u0173 teis\u0117s ir laisv\u0117s sugyvena su kit\u0173 asmen\u0173 teis\u0117mis ir laisv\u0117mis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (LR KT) 2004 m. gruod\u017eio 29 d. nutarimas). \u0160iuolaikin\u0117 \u017emogaus teisi\u0173 doktrina yra grind\u017eiama \u017emogaus teisi\u0173 nedalumo ir vis\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 vienodo svarbumo principais (LR KT 2015 m. gegu\u017e\u0117s 26 d. nutarimas). Tod\u0117l verslo laisv\u0117 negali b\u016bti vertinama kaip \u201eauk\u0161tesn\u0117s vert\u0117s\u201d \u017emogaus laisv\u0117 ir labiau saugojama ar m\u016bs\u0173 analizuojamu atveju \u201eproteguojama\u201d labiau nei kitos \u017emoni\u0173 teis\u0117s ir laisv\u0117s. Svarbus konstitucini\u0173 \u00a0vertybi\u0173 derinimo mechanizmas, kurio pagrindinis tikslas, kaip nurodyta pagrindiniame Lietuvos Respublikos teis\u0117s akte – \u201ebendras tautos gerov\u0117s\u201c siekis.<\/p>\n\n\n\n Svarbu pamin\u0117ti, kad anks\u010diau min\u0117tas atsargumo principas Lietuvos konstitucin\u0117je jurisprudencijoje kol kas buvo pla\u010diausiai pritaikytas tik vien\u0105 kart\u0105 (LR KT 2023 m. sausio 24 d. nutarime), ta\u010diau ne aplinkos apsaugos byl\u0173 kontekste, o \u00a0Konstituciniam Teismui nagrin\u0117jant Covid-19 pandemijos metu valstyb\u0117s taikyt\u0173 \u016bkin\u0117s veiklos laisv\u0117s ribojim\u0173 pagr\u012fstum\u0105. Ta\u010diau \u0161iame nutarime atsargumo principas nebuvo tiesiogiai apibr\u0117\u017etas, o tik perimtas i\u0161 Europos S\u0105jungos Teisingumo Teismo praktikos ir \u201eimportuotas\u201c nacionalin\u0117je konstitucin\u0117je doktrinoje (Ju\u0161kevi\u010di\u016bt\u0117-Vilien\u0117, 2024, p. 165)<\/a>.<\/p>\n\n\n\n Konstitucin\u0117 pusiausvyra \u2013 tik teorinis idealas?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Verslo laisv\u0117 ir aplinkos apsauga n\u0117ra tarpusavyje nesuderinamos konstitucin\u0117s vertyb\u0117s \u2013 jos turi b\u016bti derinamos, vadovaujantis proporcingumo, atsargumo bei kitais konstituciniais principais. Vis d\u0117lto Pagiri\u0173 atvejis atskleid\u017eia, kad Lietuvoje \u0161ios pusiausvyros \u012fgyvendinimas gali b\u016bti selektyvus. Analizuoti teis\u0117s akt\u0173 pakeitimai, kuriais leista naudoti chemines med\u017eiagas jautrioje teritorijoje ir nepagr\u012fstai suma\u017eintos vandenviet\u0117s apsaugos zonos, liudija ne apie prevencin\u012f valstyb\u0117s po\u017ei\u016br\u012f siekiant u\u017ekirsti keli\u0105 galimai \u017ealai aplinkai, o apie pavojing\u0105 teis\u0117k\u016bros tendencij\u0105 \u2013 norminius sprendimus taikyti kaip priemon\u0119 investicinio verslo projekto \u012fgyvendinimui pagr\u012fsti.<\/p>\n\n\n\n Komentar\u0105 pareng\u0117 Erikas Me\u010dkovskis, VU Teis\u0117s fakulteto studentas, atliekantis LMT studentin\u0119 vasaros praktik\u0105.<\/em><\/p>\n\n\n\n Nuo\u0161ird\u017eiai d\u0117koju praktikos vadovei ir ekspertams, kurie skyr\u0117 laiko ir dalinosi savo \u017einiomis bei \u012f\u017evalgomis \u0161ios praktikos metu. Ypa\u010d d\u0117koju:<\/em> Praktikos vadovei \u2013 Agnei Ju\u0161kevi\u010di\u016btei-Vilienei;<\/em> Verslo atstovui \u2013 Remigijui Lapinskui;<\/em> Advokatei \u2013 Vilmai Sabaliauskienei;<\/em> Teis\u0117jai \u2013 Indrei \u017dvaig\u017edinienei.<\/em><\/p>\n\n\n\n ______<\/p>\n\n\n\n \u0160altiniai:<\/p>\n\n\n\n Tir\u0161ti d\u016bmai, stiprus triuk\u0161mas, \u012f gyvenviet\u0119 pasklid\u0119s medienos plau\u0161as \u2013 prie pat sostin\u0117s esanti gamykla dar tik atlieka bandymus, o gyventoj\u0173 socialiniai tinklai virto \u012ftampos barometru. Vilniaus rajone, Pagiri\u0173 kaime pastatyta UAB \u201eHomanit Lietuva\u201c kol kas neprad\u0117jo pilnai veikti, bet \u010dia gyvenantys \u017emon\u0117s aktyviai rei\u0161kia susir\u016bpinim\u0105 d\u0117l kaimynyst\u0117je pastatytos gamyklos. 2025 m. bir\u017eelio 28 d. …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":50319,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[435,409,3519],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/50318"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=50318"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/50318\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":50323,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/50318\/revisions\/50323"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/50319"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=50318"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=50318"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=50318"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}