{"id":50299,"date":"2025-08-13T09:49:06","date_gmt":"2025-08-13T06:49:06","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=50299"},"modified":"2025-09-23T18:26:51","modified_gmt":"2025-09-23T15:26:51","slug":"l-burneikaite-teisines-krionikos-problemos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2025\/08\/13\/l-burneikaite-teisines-krionikos-problemos\/","title":{"rendered":"L. Burneikait\u0117. Teisin\u0117s krionikos problemos"},"content":{"rendered":"\n

Nuo neatmenam\u0173 laik\u0173 \u017emon\u0117s ie\u0161kojo ilgaam\u017ei\u0161kumo paslapties. Kai kuri\u0173 autori\u0173 teigimu, pirmasis Kinijos imperatorius Qin Shi Huang mir\u0117 i\u0161g\u0117r\u0119s gyvsidabrio tablet\u0119, manydamas, kad tai suteiks am\u017ein\u0105 gyvenim\u0105[1]<\/a>. Viduram\u017ei\u0173 alchemikai tik\u0117jo, jog gali b\u016bti sukurtas gyvyb\u0117s eliksyras[2]<\/a>, o kai kuri\u0173 istorik\u0173 nuomone, ispan\u0173 keliautojas Juan\u202fPonce\u202fde\u202fLe\u00f3n XVI a. atrado Florid\u0105 ie\u0161kodamas Jaunyst\u0117s fontano[3]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

1962 metais amerikie\u010di\u0173 akademikas Robert\u202fEttinger publikavo knyg\u0105 The Prospect of Immortality (liet<\/em>. Nemirtingumo perspektyva), kurioje pirm\u0105kart pristatyta krionikos (angl. cryonics<\/em>) id\u0117ja. Pasak autoriaus, u\u017e\u0161aldytas po mirties \u017emogus ateityje gal\u0117t\u0173 b\u016bti atgaivintas, pasitelkus medicinos ir kit\u0173 moksl\u0173 laim\u0117jimus[4]<\/a>. Nors pastaroji id\u0117ja skamba lyg i\u0161 mokslin\u0117s fantastikos, vis d\u0117lto pasaulyje jau egzistuoja \u012fmon\u0117s, teikian\u010dios krionikos paslaugas. Pasak kai kuri\u0173 autori\u0173, 1967\u202fm. amerikie\u010di\u0173 psichologijos profesorius James Bedford tapo pirmuoju asmeniu, kuriam buvo atlikta viso k\u016bno krioprezervacija[5]<\/a>. Pasteb\u0117tina, kad krionikos paslaugoms pasaulyje besivystant atsiranda ir \u012fvairi\u0173 su \u0161iuo procesu susijusi\u0173 teisini\u0173 dilem\u0173.<\/p>\n\n\n\n

\u0160ioje publikacijoje autor\u0117 pristatys teisini\u0173 problem\u0173 pavyzd\u017eius, identifikuotus analizuojant publikacijas duomen\u0173 baz\u0117je \u201eWeb of Science\u201c 2025 m. liepos\u2013rugpj\u016b\u010dio m\u0117nesiais, student\u0173 vasaros praktikos metu, kuri\u0105 organizavo Lietuvos mokslo taryba.<\/p>\n\n\n\n

Kas yra krionika (angl. cryonics)? <\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u017dodis \u201ekrionika\u201c moksliniuose straipsniuose da\u017enai minimas kaip sinonimas \u017eod\u017eiui \u201ekrioprezervacija\u201c. Pasteb\u0117tina, kad, krioprezervacija da\u017eniausiai apib\u016bdinama kaip \u2013 biologini\u0173 med\u017eiag\u0173 (l\u0105steli\u0173, audini\u0173, organ\u0173) u\u017e\u0161aldymas labai \u017eemoje temperat\u016broje, taip i\u0161saugant j\u0173 strukt\u016brines savybes ilgam laikui[6]<\/a>. Tuo tarpu krionika yra siauresn\u0117 s\u0105voka \u2013 tai k\u016bn\u0173 u\u017e\u0161aldymas ir laikymas po mirties, remiantis prielaida, kad ateityje bus \u012fmanoma prikelti (atgaivinti) asmen\u012f naudojant pa\u017eangias medicinos technologijas[7]<\/a>. \u0160i\u0173 proces\u0173 negalima tapatinti su \u012fprastiniu biologinio organizmo u\u017e\u0161aldymu, nes krioprezervacijos metu organizmas pasiekia gerokai \u017eemesn\u0119 nei u\u017e\u0161alimo temperat\u016br\u0105 (-196\u00b0 C).<\/p>\n\n\n\n

Pana\u0161iai krionika apibr\u0117\u017eiama ir lietuvi\u0173 kalba. Kaip minima Visuotin\u0117je lietuvi\u0173 enciklopedijoje, krionika (gr. kryos<\/em> \u2013 ledinis \u0161altinis)  \u2013 tai \u017emogaus arba gyv\u016bn\u0173 ar j\u0173 k\u016bno dali\u0173 u\u017e\u0161aldymas skystajame azote, siekiant sustabdyti fizin\u012f irim\u0105[8]<\/a>. Lietuvi\u0173 kalbos nauja\u017eod\u017ei\u0173 duomenyne krionika apibr\u0117\u017eiama kaip \u017emoni\u0173 ar gyv\u016bn\u0173 palaik\u0173 u\u017e\u0161aldymas ir saugojimas \u017eemoje temperat\u016broje, tikintis, kad ateityje jie gal\u0117s b\u016bti atgaivinti[9]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Neretai mokslin\u0117je literat\u016broje taip pat i\u0161skiriama s\u0105voka \u201eneurokrionika\u201c (angl. neurocryopreservation<\/em>) pastar\u0105j\u0105 apibr\u0117\u017eiant kaip \u017emogaus galvos u\u017e\u0161aldym\u0105 su tikslu vien\u0105 dien\u0105 \u0161\u012f asmen\u012f prikelti. \u0160i praktika grind\u017eiama teorija, jog svarbiausia informacija apie \u017emog\u0173 gl\u016bdi jo smegenyse, tod\u0117l manoma, kad u\u017e\u0161ald\u017eius vien galv\u0105, ateityje b\u016bt\u0173 \u012fmanoma atkurti asmen\u012f. [10]<\/a><\/p>\n\n\n\n

Da\u017eniausiai krionikos procesas apib\u016bdinamas i\u0161skiriant kelis etapus. Mokslin\u0117je literat\u016broje minima, kad pastarasis turi b\u016bti prad\u0117tas kuo grei\u010diau po to, kai asmuo paskelbiamas mirusiu.[11]<\/a>. Po asmens mirties dirbtinai palaikomas jo \u0161irdies ir plau\u010di\u0173 darbas, k\u016bnas at\u0161aldomas ledu[12]<\/a>. \u012e kraujotakos sistem\u0105 suleid\u017eiamas specialus skystis, kuris nesikristalizuoja[13]<\/a>. Individas at\u0161aldomas iki -196\u00b0 C temperat\u016bros. K\u016bnas laikomas metalin\u0117je vakuumin\u0117je kapsul\u0117je, \u0161aldomas naudojant skyst\u0105 azot\u0105. Kapsul\u0117 nenaudoja elektros energijos ir u\u017etikrina ilgalaik\u012f k\u016bno i\u0161saugojim\u0105[14]<\/a>. Iki \u0161iol nei vienai krionikos organizacijai nepavyko atgaivinti krioni\u0161kai u\u017e\u0161aldyto individo. Ta\u010diau krionikos \u0161alinink\u0173 teigimu  nanotechnologijos ir kitos mokslo naujov\u0117s galb\u016bt suteiks pla\u010dias galimybes t\u0105 padaryti ateityje[15]<\/a>. Viso k\u016bno kriopreservacija kainuoja apie 200 t\u016bkstan\u010di\u0173 doleri\u0173, o galvos u\u017e\u0161aldymas \u2013 80 t\u016bkstan\u010di\u0173 doleri\u0173[16]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Kaip teigia Mullock ir Romanis neretai kyla klausimas kaip vadinti asmenis, kuriems buvo atliktas krioninis u\u017e\u0161aldymas. Krionikos paslaugas teikian\u010dios \u012fmon\u0117s tokius asmenis laiko \u201epacientais\u201c,  traktuoja juos kaip laikinoje, tarsi komos b\u016bsenoje esan\u010dius asmenis. Tuo tarpu medicininiu ir teisiniu po\u017ei\u016briu \u0161ie \u017emon\u0117s yra mirusieji[17]<\/a>. Nors mokslin\u0117se publikacijose nepateikiama tiksli\u0173 duomen\u0173 apie krioni\u0161kai u\u017e\u0161aldyt\u0173 asmen\u0173 skai\u010di\u0173 pasaulyje, kai kuriais atvejais nurodoma, jog j\u0173 gal\u0117t\u0173 b\u016bti iki 1000. Taip pat kartais minima, kad \u0161iuo metu pasaulyje keli t\u016bkstan\u010diai asmen\u0173 yra sudar\u0119 krionikos sutartis d\u0117l  u\u017e\u0161aldymo ateityje[18]<\/a>. JAV krionikos organizacijos \u201eCryonics Institute\u201c duomenimis, tarp asmen\u0173, sudariusi\u0173 sutartis d\u0117l krionikos proced\u016bros su \u0161ia organizacija, yra ir vienas Lietuvos gyventojas[19]<\/sup><\/a>.<\/p>\n\n\n\n

\u012edomu ir tai, kad krionikos organizacijos si\u016blo u\u017e\u0161aldymo paslaugas \u017emoni\u0173 augintiniams. Kadangi u\u017e\u0161aldymas atliekamas i\u0161kart po gyv\u016bno eutanazijos, toks procesas kartais apib\u016bdinamas, kaip lengviau suvaldomas, kadangi nereikia bud\u0117ti laukiant nat\u016bralios augintinio mirties, o krionikos proced\u016bra vyksta i\u0161 anksto suplanuotu metu. Augintinio krioninio u\u017e\u0161aldymo kaina priklauso nuo augintinio dyd\u017eio ir vyrauja nuo 16 iki 80 t\u016bkst. doleri\u0173[20]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Nors dauguma krionikos organizacij\u0173 veikia Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose, tokios paslaugos teikiamos ir kitose \u0161alyse, pavyzd\u017eiui Rusijoje[21]<\/a>, Kinijoje[22]<\/a>. 2024 metais pirm\u0105j\u012f savo \u201epacient\u0105\u201c u\u017e\u0161ald\u0117 Australijoje veikianti krionikos \u012fstaiga[23]<\/a>, o Vokietijoje \u012fsik\u016br\u0119s krionikos startuolis pirm\u0105j\u012f u\u017e\u0161aldym\u0105 atliko 2023 metais[24]<\/a>. Akivaizdu, kad krionikos paslaugos tampa vis populiaresn\u0117s, o jas teikian\u010dios organizacijos steigiamos \u012fvairiose pasaulio valstyb\u0117se.<\/p>\n\n\n\n

Stichin\u0117s nelaim\u0117s, karas ar politiniai neramumai (force majeure) gali lemti krionikos proceso nutr\u016bkim\u0105. \u0160iame kontekste \u012fdomu pa\u017eym\u0117ti, kad Alcor krionikos organizacija veikia Arizonoje, Scottsdale mieste. \u0160is miestas pasirinktas pasirinktas s\u0105moningai, d\u0117l \u017eemos stichini\u0173 nelaimi\u0173 rizikos, ma\u017eo nusikalstamumo, ger\u0173 oro salyg\u0173 ir lengvos oro uosto prieigos[25]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Publikacijoje nagrin\u0117t\u0173 straipsni\u0173 atranka<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Kaip min\u0117ta, \u0161iai analizei atlikti buvo naudojama WebOfScience duomen\u0173 baz\u0117. Naudojantis Advanced Search funkcija \u012fvedus raktin\u012f \u017eod\u012f \u201ecryonics<\/em>\u201c gautas 61  \u012fra\u0161as. Nusta\u010dius pastar\u0173j\u0173 de\u0161imties met\u0173 laikotarp\u012f (2015\u20132025) liko 44 tyrimui aktual\u016bs \u012fra\u0161ai. Pasirinkus mokslo sritis aktualiausias teisinei analizei, t.y. \u201eGovernmental Law\u201c ir \u201eLegal Medicine\u201c \u012fdentifikuoti 5 analizei aktual\u016bs \u0161altiniai, t. y. 4 moksliniai straipsniai ir 1 knygos recenzija. Atmetus knygos recenzij\u0105 kokybinei analizei palikti 4 moksliniai straipsniai, kurie sudaro \u0161ios publikacijos pagrind\u0105. Svarbiausia informacija apie \u0161iuos \u0161altinius pateikiama lentel\u0117je \u017eemiau. Daugiausia remtasi did\u017eiausi\u0105 citavimo vidurk\u012f turin\u010diu straipsniu. Pamin\u0117tina, kad per\u017ei\u016br\u0117ta ir lietuvi\u0161ka duomen\u0173 baz\u0117 eLABa[26]<\/a>. Paie\u0161kai buvo naudoti raktiniai \u017eod\u017eiai \u201ecryonics\u201c, \u201ekrionika\u201c ir \u201ekriokonservavimas\u201c, \u201ekrioprezervacija\u201c, vis d\u0117lto, tyrimui aktuali\u0173 \u0161altini\u0173 ie\u0161kant pagal min\u0117tus raktinius \u017eod\u017eius nenustatyta.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure><\/div>\n\n\n\n

Pasteb\u0117ta, kad analizuotose straipsniuose min\u0117tos su krionika susijusios teisin\u0117s problemos s\u0105lyginai gali b\u016bti skirstomos \u012f tris kategorijas: problemos kylan\u010dios prie\u0161 krionikos proced\u016br\u0105, jos atlikimo metu ir kitos, nesusijusios su konkre\u010diu etapu. K\u0105 manytina tikslinga aptarti pla\u010diau.<\/p>\n\n\n\n

Teisin\u0117s problemos kylan\u010dios iki krionikos atlikimo<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Literat\u016broje analizuojami pavyzd\u017eiai, atskleid\u017eiantys, kokio pob\u016bd\u017eio teisiniai nesutarimai kyla pasaulyje dar prie\u0161 pradedant taikyti krionikos proced\u016br\u0105. Da\u017eniausiai tokie gin\u010dai kyla d\u0117l mirusio asmens artim\u0173j\u0173 nesutarim\u0173, susijusi\u0173 su jo valios \u012fgyvendinimu \u2013 krionikos proced\u016bros taikymu po mirties.<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Pirmiausia pamin\u0117tina, kad yra byl\u0173 susijusi\u0173 su nepilname\u010diais asmenimis. <\/strong><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Pavyzd\u017eiui, 2015 metais Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je keturiolikmetei JS buvo nustatytas v\u0117\u017eys. Mergait\u0117 parei\u0161k\u0117 nor\u0105, kad po mirties jai b\u016bt\u0173 taikyta krionikos proced\u016bra JAV esan\u010dioje krionikos organizacijoje \u201eAlcor\u201c. Kaip teig\u0117 pastaroji: \u201eMan\u0119s papra\u0161\u0117 paai\u0161kinti, kod\u0117l noriu \u0161ios ne\u012fprastos proced\u016bros. Man tik 14 met\u0173 ir a\u0161 nenoriu mirti, nors \u017einau, kad mirsiu. Manau, kad kriokonservavimas suteiks man galimyb\u0119 b\u016bti i\u0161gydytai ir atgaivintai net ir po \u0161imt\u0173 met\u0173. Nenoriu b\u016bti palaidota. Noriu gyventi ilgiau, ir manau, kad ateityje gali b\u016bti atrastas vaistas nuo v\u0117\u017eio. Noriu tur\u0117ti \u0161i\u0105 galimyb\u0119. Tai mano noras.”\u00a0 (angl.: \u201cI have been asked to explain why I want this unusual thing done. I’m only 14 years old and I don’t want to die, but I know I am going to. I think being cryo-preserved gives me a chance to be cured and woken up, even in hundreds of years’ time. I don’t want to be buried underground. I want to live and live longer and I think that in the future they might find a cure for my cancer and wake me up. I want to have this chance. This is my wish.\u201d[27]<\/strong><\/a>) <\/em>Gin\u010das kilo tarp mergait\u0117s t\u0117v\u0173, kuomet mergait\u0117s motina pritar\u0117 dukros pageidavimui, o t\u0117vas paprie\u0161taravo proced\u016brai. Byloje buvo sprend\u017eiamas klausimas d\u0117l t\u0117v\u0173 teis\u0117s priimti sprendimus d\u0117l dukters k\u016bno po jos mirties. Gin\u010das buvo i\u0161spr\u0119stas JS ir jos motinos naudai, kuri buvo paskirta vienintele, galin\u010dia priimti sprendimus d\u0117l dukters palaik\u0173. Kaip mini kai kurie autoriai, pagarba mergait\u0117s norams ir jos emocin\u0117 gerov\u0117 buvo svarbiausi argumentai priimant sprendim\u0105[28]<\/a>. Be to, t\u0117vo nedalyvavimas dukters gyvenime taip pat buvo svarbus argumentas l\u0117m\u0119s JS ir motinos pergal\u0119 teisme. Svarbu ir tai, kad ligonin\u0117, kurioje buvo gydoma JS, buvo pasiruo\u0161usi pad\u0117ti su krionikos procesu ir bendradarbiauti.[29]<\/a><\/p>\n\n\n\n

Moksliniuose straipsniuose pateikiami ir pavyzd\u017eiai, rodantys, kad teisiniai gin\u010dai kyla ir tuomet, kai siekiama po mirties taikyti krionikos proced\u016br\u0105 pilname\u010diams asmenims.<\/p>\n\n\n\n

Pilname\u010diai ir veiksn\u016bs asmenys gali sudaryti sutart\u012f su krionikos paslaugas teikian\u010diu subjektu, vis d\u0117lto, tai dar nerei\u0161kia, kad proced\u016bra bus atlikta [30]<\/a>.  Pavyzd\u017eiui, tokia situacija kilo po amerikie\u010di\u0173 beisbolo \u017evaig\u017ed\u0117s Ted Williams mirties. S\u016bnaus ir vienos i\u0161 dukr\u0173 iniciatyva buvo \u012fgyvendintas t\u0117vo krioninis u\u017e\u0161aldymas, vis d\u0117lto kita dukra parei\u0161k\u0117 siek\u012f atlikti kremavim\u0105 ir reikalavo gr\u0105\u017einti t\u0117vo palaikus i\u0161 krionikos paslaugas teikusios organizacijos. Paraleliai tarp palikuoni\u0173 vyko teisminis gin\u010das d\u0117l paveld\u0117jimo. Nors ie\u0161kinys v\u0117liau buvo atsiimtas, \u0161i byla iliustruoja, kaip paveld\u0117toj\u0173 finansiniai nesutarimai ir prie\u0161taringos nuomon\u0117s d\u0117l mirusiojo valios \u012fgyvendinimo gali tapti kli\u016btimi krionikos proced\u016bros taikymui[31]<\/a>. Kaip pa\u017eymi kai kurie autoriai, kai \u0161eimos nari\u0173 pozicijos krionikos taikymo klausimu prie\u0161tarauja viena kitai, teismas nustato, kuris asmuo turi \u012fgaliojimus priimti sprendim\u0105 d\u0117l asmens palaik\u0173. Jeigu byloje ai\u0161kiai \u012frodytas mirusiojo noras b\u016bti u\u017e\u0161aldytu, teismas da\u017eniausiai atsi\u017evelgia \u012f toki\u0105 pozicij\u0105[32]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Teisin\u0117s problemos krionikos taikymo procese<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Da\u017eniausiai mokslin\u0117je literat\u016broje aptariamos teisin\u0117s problemos, kylan\u010dios krionikos proced\u016bros atlikimo etape, susijusios su netinkamu proced\u016bros  \u012fgyvendinimu ir \u017ealos atlyginimu.<\/p>\n\n\n\n

Pavyzd\u017eiui, Laurence Pilegram atveju, gin\u010das kilo, kai tarp jo ir krionikos organizacijos buvo sudaryta sutartis d\u0117l viso k\u016bno u\u017e\u0161aldymo. Vis d\u0117lto, krionikos paslaugas teikusi organizacija \u012fvykd\u0117 neurokrioprezervacij\u0105, t.y. u\u017e\u0161ald\u0117 tik asmens galv\u0105[33]<\/a>. Kai kuri\u0173 autori\u0173 teigimu, sutarties d\u0117l krionikos netinkamo \u012fvykdymo atveju galimi tik du gynybos b\u016bdai: kainos suma\u017einimas arba vis\u0173 sumok\u0117t\u0173 l\u0117\u0161\u0173 gr\u0105\u017einimas. Reikalavimas \u012fvykdyti sutart\u012f nat\u016bra ne\u012fmanomas, nes krionikos proced\u016broje esminis yra laiko aspektas \u2013 po mirties laiku neu\u017e\u0161ald\u017eius, proced\u016bra praranda prasm\u0119[34]<\/a>. Pavyzd\u017eiui Pilegram byloje vietoje viso k\u016bno u\u017e\u0161aldyta tik galva. \u0160iuo atveju atrodo teisinga gr\u0105\u017einti kainos skirtum\u0105 tarp viso k\u016bno ir galvos u\u017e\u0161aldymo proced\u016br\u0173. Vis d\u0117lto, kaip mini kiti autoriai, viso k\u016bno ir galvos krioprezervacija yra itin skirtingos proced\u016bros ir kvestionuotina ar vien kainos skirtumo gr\u0105\u017einimas yra pakankama kompensacija.[35]<\/a> Be to, keliamas klausimas, ar neturtin\u0119 \u017eal\u0105 tokiu atveju gal\u0117t\u0173 prisiteisti mirusio asmens palikuonys.[36]<\/a>. Min\u0117toje byloje, Laurence Pilegram s\u016bnus kreip\u0117si \u012f teism\u0105 d\u0117l neturtin\u0117s \u017ealos atlyginimo d\u0117l netinkamai u\u017e\u0161aldyto t\u0117vo k\u016bno. Vis d\u0117lto, 2020\u2011ais, pastar\u0105sis mir\u0117 ir teisminis procesas nutr\u016bko. Pasak kai kuri\u0173 autori\u0173, \u0161iuo metu esantis teisinis krionikos sutar\u010di\u0173 reguliavimas n\u0117ra pakankamas, o vartotojai n\u0117ra apginami proporcingomis priemon\u0117mis[37]<\/a>. Vis d\u0117lto, yra ir prie\u0161taraujan\u010di\u0173 tokiam teiginiui, paminint, kad atsi\u017evelgiant \u012f nedidel\u012f kiek\u012f \u017emoni\u0173 pasirenkan\u010di\u0173 \u0161i\u0105 proced\u016br\u0105, \u0161iuo metu esantis reguliavimas yra pakankamas[38]<\/a>, faktinis u\u017e\u0161aldyt\u0173 ir norin\u010di\u0173 b\u016bti u\u017e\u0161aldytais asmen\u0173 skai\u010dius kol kas nepateisina reglamentavimo tobulinimo b\u016btinyb\u0117s[39]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Pamin\u0117tinas ir dar vienos \u012fdomios situacijos pavyzdys. 1970-ais metais Dennis ir Terry Harris sudar\u0117 sutart\u012f su krionikos organizacija ir u\u017e\u0161ald\u0117 savo t\u0117vo ir motinos palaikus. Ta\u010diau po penki\u0173 met\u0173 krionikos organizacija bankrutavo, k\u016bn\u0173 laikymo talpa nebuvo tinkamai apr\u016bpinama skystu azotu, tod\u0117l k\u016bnai suiro[40]<\/a>.  \u0160ioje situacijoje kai kurie autoriai \u012f\u017evelgia dar vien\u0105 \u012fdom\u0173 aspekt\u0105 \u2013 kaip tur\u0117t\u0173 b\u016bti \u012fvertinta \u017eala kai d\u0117l neatliktos krionikos proced\u016bros asmuo prarado galimyb\u0119  b\u016bti atgaivintas ateityje. Mullock ir Romanis teigimu \u0161iuo metu galimyb\u0117 ateityje prisikelti yra spekuliatyvi, tod\u0117l tikriausiai teismai nepriteist\u0173 \u017ealos d\u0117l prarastos galimyb\u0117s prisikelti[41]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Kai kurie autoriai atkreipia d\u0117mes\u012f, jog \u0161iuo metu sudaromos krionikos sutartys numato ilgalaik\u012f u\u017e\u0161aldyto asmens laikym\u0105, ta\u010diau expressis verbis<\/em> negarantuoja jo atgaivinimo ateityje. Mullock ir Romanis kelia klausim\u0105: kas nutikt\u0173, jei ateityje atsirast\u0173 technologin\u0117 galimyb\u0117 prikelti asmenis, ta\u010diau krionikos organizacija nesiimt\u0173 joki\u0173 veiksm\u0173 tam \u012fgyvendinti? Tokioje situacijoje kyla vartotojo i\u0161naudojimo ir apgaul\u0117s rizika. Pasak mokslinink\u0173 si\u016blytina \u012f sutartis \u012ftraukti nuostatas, \u012fpareigojan\u010dias organizacijas, atsiradus prik\u0117limo galimybei, imtis veiksm\u0173 siekiant j\u0105 realizuoti[42]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Kitos teisin\u0117s problemos<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Pa\u017eym\u0117tina, kad mokslin\u0117je literat\u016broje nagrin\u0117jami ir kiti probleminiai krionikos klausimai, nesusij\u0119 su konkre\u010diais \u0161ios proced\u016bros etapais.<\/p>\n\n\n\n

Nagrin\u0117tuose straipsniuose svarstoma, kam tur\u0117t\u0173 b\u016bti suteikiamas prioritetas, kai reikalinga atlikti asmens k\u016bno autopsij\u0105[43]<\/a>. Kaip min\u0117ta anks\u010diau, krionikos proced\u016bra turi b\u016bti atliekama kuo grei\u010diau po asmens mirties. Ta\u010diau tam tikrais atvejais, pavyzd\u017eiui kai mirtis smurtin\u0117, gali b\u016bti reikalinga atlikti skrodim\u0105. Tokiu atveju prioritetas teikiamas vie\u0161ajam interesui \u2013 mirties prie\u017easties ir aplinkybi\u0173 i\u0161ai\u0161kinimui, tod\u0117l krionikos proced\u016bros \u012fgyvendinti nepavyks.<\/p>\n\n\n\n

Kai kurie autoriai straipsniuose kelia baud\u017eiamosios atsakomyb\u0117s klausimus. Pavyzd\u017eiui, kas atsitikt\u0173 jei u\u017e\u0161aldytas k\u016bnas b\u016bt\u0173 pagrobtas. Kaip analogij\u0105 Mullock ir Romanis pateikia R v Kelly and Lindsay <\/em>byl\u0105. 1998 m. Anglijoje Anthony-Noel Kelly buvo nuteistas devyni\u0173 m\u0117nesi\u0173 laisv\u0117s at\u0117mimo bausme u\u017e k\u016bno dali\u0173 vagyst\u0119 i\u0161 Royal College of Surgeons<\/em>. Nuteistasis, b\u016bdamas menininkas, k\u016bno dalis naudojo kaip pavyzd\u017eius formuodamas skulpt\u016bras, o vagyst\u0117je jam talkino institucijos darbuotojas. Teisme buvo nagrin\u0117jama, ar pavogtas k\u016bno dalis galima laikyti Royal College of Surgeons<\/em> nuosavybe ir ar Kelly veiksmus galima kvalifikuoti kaip vagyst\u0119. Teismas pripa\u017eino, kad k\u016bno dalys nuosavyb\u0117s teise priklaus\u0117 institucijai, nes jos darbuotojai jas u\u017ekonservavo ir modifikavo taip, kad \u0161ios \u012fgijo savybi\u0173, skirian\u010di\u0173 jas nuo \u012fprast\u0173 \u017emogaus k\u016bno dali\u0173[44]<\/a>. Mullock ir Romanis svarsto, ar \u0161i taisykl\u0117 gal\u0117t\u0173 b\u016bti taikoma visam u\u017e\u0161aldytam k\u016bnui. Kriokonservavimas \u2013 tai ekstremali u\u017e\u0161aldymo proced\u016bra, kuri i\u0161 esm\u0117s pakei\u010dia lavono nat\u016brali\u0105 b\u016bkl\u0119. Autori\u0173 teigimu, krionika taip pat tur\u0117t\u0173 b\u016bti laikoma radikaliu k\u016bno modifikavimu, d\u0117l kurio jis \u012fgyt\u0173 nuosavyb\u0117s objekto status\u0105[45]<\/a>. Tokiu atveju u\u017e\u0161aldyti k\u016bnai gal\u0117t\u0173 b\u016bti apsaugoti nuo vagyst\u0117s ar tre\u010di\u0173j\u0173 asmen\u0173 padarytos \u017ealos. Ta\u010diau kyla klausimas, ar nuosavyb\u0117s teis\u0117 tur\u0117t\u0173 priklausyti mirusiojo artimiesiems, ar krionikos organizacijai.<\/p>\n\n\n\n

Mokslin\u0117je literat\u016broje taip pat aptariamas krionikos ir eutanazijos[46]<\/a> santykis. Kadangi krionikos proced\u016bra turi b\u016bti atliekama kuo grei\u010diau po asmens mirties, eutanazija sudaryt\u0173 s\u0105lygas suplanuoti proces\u0105 i\u0161 anksto. Ta\u010diau tokia praktika ne\u012fmanoma valstyb\u0117se, kuriose eutanazija n\u0117ra legalizuota. Pavyzd\u017eiui, 1992 m. Kalifornijoje Thomas A. Donaldson siek\u0117 teismo pripa\u017einimo, jog turi \u201ekonstitucin\u0119 teis\u0119\u201c mirti ir po eutanazijos b\u016bti u\u017e\u0161aldytas. Pastarasis sirgo v\u0117\u017eiu ir tik\u0117josi, jog tokia proced\u016bra sustabdys ligos darom\u0105 \u017eal\u0105 smegenims. Teismas pra\u0161ym\u0105 atmet\u0117, nes tuo metu eutanazija Kalifornijoje buvo neteis\u0117ta[47]<\/a>. Kai kurie autoriai pabr\u0117\u017eia, kad Donaldson siek\u0117 ne mirties, o proced\u016bros, kurios metu u\u017e\u0161ald\u017eius smegenis b\u016bt\u0173 sustabdytas tolimesnis ligos progresavimas ir ateityje padid\u0117t\u0173 jo \u0161ansai b\u016bti s\u0117kmingai prikeltam. \u0160i\u0173 autori\u0173 nuomone tokia proced\u016bra yra moraliai pateisinama, tod\u0117l si\u016bloma tokiai proced\u016brai vartoti ne \u201eeutanazijos\u201c, o \u201ekriocido\u201c (angl<\/em>. cryocide) ar \u201dkrioeutanazijos\u201c (angl<\/em>. cryothanasia) terminus[48]<\/a>. Pasak Moen kriocido arba krioeutanazijos proced\u016br\u0173 pagrindinis tikslas yra ne nutraukti gyvyb\u0119, o j\u0105 i\u0161saugoti[49]<\/a>. Remiantis \u0161iuo po\u017ei\u016briu, krioeutanazija gal\u0117t\u0173 b\u016bti \u012fteisinta net ir tais atvejais, kai eutanazija yra nelegali[50]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Kai kurie autoriai pa\u017eymi, kad ateityje krionika gali tur\u0117ti \u012ftakos mirties s\u0105vokos apibr\u0117\u017eimui. Pagal Lietuvos Respublikos \u017emogaus mirties nustatymo ir kritini\u0173 b\u016bkli\u0173 \u012fstatym\u0105 mirties faktas konstatuojamas nusta\u010dius negr\u012f\u017etamai nutr\u016bkusi\u0105 \u017emogaus kraujotak\u0105 ir kv\u0117pavim\u0105 arba smegen\u0173 mirt\u012f[51]<\/a>. Vis d\u0117lto, kai kuri\u0173 autori\u0173 teigimu, mirties s\u0105voka priklauso nuo tuo metu prieinam\u0173 technologij\u0173 ir medicinos pa\u017eangos[52]<\/a>. Pavyzd\u017eiui, prie\u0161 kelis de\u0161imtme\u010dius sustojusi \u0161irdis reik\u0161t\u0173 negr\u012f\u017etam\u0105 mirt\u012f, ta\u010diau dabar medikai turi galimyb\u0119 atgaivinti jos plakim\u0105. Krionikos \u0161alinink\u0173 nuomone, mirtis yra procesas, o ne momentinis \u012fvykis \u2013 u\u017e\u0161aldymas sustabdo \u0161\u012f proces\u0105 iki tol, kol bus atrasti b\u016bdai gyvybei prat\u0119sti[53]<\/a>. Moksliniuose \u0161altiniuose pa\u017eymima, kad krionika ir kitos medicinos technologijos ateityje lems ir teisin\u012f mirties s\u0105vokos pokyt\u012f[54]<\/a>. Kaip \u017einia mirties s\u0105vokos apibr\u0117\u017eimas svarbus d\u0117l daugelio teisini\u0173 aspekt\u0173. Nuo to priklauso asmens teisinis subjekti\u0161kumas, teisi\u0173 ir prievoli\u0173 galiojimas, paveld\u0117jimo bei \u0161eimos santykiai, baud\u017eiamosios atsakomyb\u0117s taikymas ir kt.<\/p>\n\n\n\n

Kai kurie autoriai kelia klausim\u0105, ar ateityje prikeltas asmuo b\u016bt\u0173 laikytinas tuo pa\u010diu asmeniu, koks jis buvo prie\u0161 mirt\u012f.  Biologine ir medicinine prasme Moen teigia, jog prikeltas asmuo susidaryt\u0173 i\u0161 t\u0173 pa\u010di\u0173 daleli\u0173 ir jos b\u016bt\u0173 i\u0161sid\u0117s\u010diusios pana\u0161iai, tod\u0117l tik\u0117tina, kad ir tos neuronin\u0117s strukt\u016bros, kurios u\u017ekoduoja asmenyb\u0119, mintis, prisiminimus irgi i\u0161likt\u0173 tokios pat[55]<\/a>. Tuo tarpu kiti autoriai pabr\u0117\u017eia psichologin\u012f aspekt\u0105 \u2013 krionika gali b\u016bti itin radikali patirtis asmens psichikai, d\u0117l kurios gali susiformuoti visi\u0161kai nauja tapatyb\u0117[56]<\/a>. \u0160iame kontekste kyla ir teisinio identiteto klausim\u0173: kaip b\u016bt\u0173 galima teisi\u0161kai \u201eatgaivinti\u201c asmen\u012f, kuris jau buvo paskelbtas mirusiu? Ar toks asmuo tur\u0117t\u0173 teis\u0119 susigr\u0105\u017einti iki mirties tur\u0117t\u0105 turt\u0105[57]<\/a>? Taip pat neai\u0161ku, ar jam b\u016bt\u0173 taikomas tas pats asmens kodas, ar likt\u0173 galioti iki u\u017e\u0161aldymo galiojusios prievol\u0117s, bei ar b\u016bt\u0173 galima naudotis tais pa\u010diais tapatyb\u0117s dokumentais. S\u0117kmingas u\u017e\u0161aldyto \u017emogaus prik\u0117limas ateityje gal\u0117t\u0173 kelti ir kitoki\u0173 teisini\u0173 ir socialini\u0173 klausim\u0173. Pavyzd\u017eiui, kas tapt\u0173 oficialiu prikeltos nepilnamet\u0117s JS glob\u0117ju? Kaip prikeltas asmuo prisitaikyt\u0173 prie pakitusios visuomen\u0117s[58]<\/a>? Tai atviri klausimai, \u012f kuriuos \u0161iuo metu n\u0117ra atsakym\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Kartais minima, kad krionika kelia klausimus d\u0117l tinkamo \u017dem\u0117s i\u0161tekli\u0173 naudojimo. \u0160iuo klausimu \u012fvairi\u0173 autori\u0173 nuomon\u0117s skiriasi. Huxtable teigimu kiti laidojimo b\u016bdai yra gerokai ekologi\u0161kesn\u0117s alternatyvos[59]<\/a>. Tuo tarpu Shaw teigia, kad toks palyginimas netikslus, nes krionikos tikslas skiriasi nuo kit\u0173 laidojimo b\u016bd\u0173 \u2013 siekiama ateityje atgaivinti u\u017e\u0161aldyt\u0105 asmen\u012f[60]<\/a>. Madanamoothoo ir Schoch mano, jog nenat\u016braliai prailgintas \u017emogaus gyvenimas gali padidinti populiacij\u0105 ir kelti gr\u0117sm\u0119 ne tik \u017emon\u0117ms, bet ir kitoms gyvyb\u0117s formoms[61]<\/a>. Tuo tarpu Moen teigimu, \u0161ias problemas b\u016bt\u0173 galima spr\u0119sti taikant papildomus mokes\u010dius, o visuomen\u0117 prisitaikyt\u0173 prie i\u0161augusio gyventoj\u0173 skai\u010diaus[62]<\/a>. Be to, kai kurie autoriai teigia, kad krionika ir kitos medicinos technologijos gali dar labiau padidinti socialin\u0119 atskirt\u012f tarp pasiturin\u010di\u0173j\u0173 ir t\u0173, kurie toki\u0173 paslaug\u0173 negali \u012fpirkti[63]<\/a>. Taip pat \u0161iame kontekste kyla klausimas: jei mirtis ir sen\u0117jimas taps pagydomais, ar valstyb\u0117 tur\u0117t\u0173 finansuoti tok\u012f gydym\u0105[64]<\/a>?<\/p>\n\n\n\n

Apibendrinant tyrimo rezultatus, Web of Science duomen\u0173 baz\u0117s analiz\u0117 parod\u0117, kad teis\u0117s mokslo srityje krionikos tema nagrin\u0117ta vos keliose publikacijose, o dauguma \u012fra\u0161\u0173 priskirtini kitoms disciplinoms. Dauguma rast\u0173 straipsni\u0173 yra palyginti nauji \u2013 paskelbti per pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f. Nors \u0161altini\u0173 kiekis nedidelis, juose minimos krionikos problemos yra susijusios su skirtingom teis\u0117s sritim, pavyzd\u017eiui, – civiline ar baud\u017eiamaja teise. Da\u017eniausiai nagrin\u0117jami klausimai susij\u0119 su artim\u0173j\u0173 nepritarimu krionikos proced\u016bros atlikimui ir \u017ealos atlyginimu.<\/p>\n\n\n\n

Komentar\u0105 pareng\u0117 Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakulteto IV kurso student\u0117 Liepa Burneikait\u0117. Praktikos vadov\u0117 \u2013 doc. dr. Justyna Levon. Teksto autor\u0117 d\u0117koja Vilniaus universiteto Mokslin\u0117s komunikacijos ir informacijos centrui (MKIC) ir darbuotojai Ievai Litvinavi\u010dienei u\u017e duomen\u0173 bazi\u0173 pristatym\u0105 bei apmokym\u0105 jomis naudotis.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Straipsnis parengtas \u012fgyvendinant  Lietuvos mokslo tarybos finansuot\u0105 Student\u0173 vasaros praktikos (2025) projekt\u0105.<\/em><\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

[1]<\/a> WRIGHT, David Curtis (2001). The History of China<\/em>. Greenwood. p. 49.<\/p>\n\n\n\n

[2]<\/a> WELTER, Brian (2018). Alchemy against the Antichrist. Jung Journal<\/em>, 12<\/em>(3),  p. 84.<\/p>\n\n\n\n

[3]<\/a> MADANAMOOTHOO, Allane ir SCHOCH, Patrice (2024). The quest for the Benjamin Button effect in Silicon Valley: Bioethical and ecological issues posed by the longevity and immortality industry.<\/em> MEDECINE & DROIT 2024 (187), p. 73.<\/p>\n\n\n\n

[4]<\/a> ROMAIN, Tiffany (2010). Extreme Life Extension: Investing in Cryonics for the Long, Long Term. Medical Anthropology, 29(2), p. 195.<\/p>\n\n\n\n

[5]<\/a> FALCONER, Kate (2024). Cryopreservation and the death of legal personhood. Mortality<\/em>, 29<\/em>(4), p. 762.<\/p>\n\n\n\n

[6]<\/a> JANG, Tae Hoon; PARK, Sung Choel; YANG, Ji Hyun ir kt. (2017). Cryopreservation and its clinical applications. Integrative Medicine Research, 6(1), p. 13.<\/p>\n\n\n\n

[7]<\/a> ROMAIN, Tiffany (2010). Extreme Life Extension: Investing in Cryonics for the Long, Long Term. Medical Anthropology<\/em>, 29<\/em>(2).<\/p>\n\n\n\n

[8]<\/a> Visuotin\u0117 lietuvi\u0173 enciklopedija: https:\/\/www.vle.lt\/straipsnis\/krionika\/<\/a><\/p>\n\n\n\n

[9]<\/a> Lietuvi\u0173 kalbos nauja\u017eod\u017ei\u0173 duomenynas: https:\/\/ekalba.lt\/naujazodziai\/krionika?paieska=krionika&i=b486b7c6-3769-47d6-bef7-238fb1839a38<\/a><\/p>\n\n\n\n

[10]<\/a> MULLOCK, Alexandra ir ROMANIS, Elizabeth Chloe (2023). Cryopreservation and current legal problems: seeking and selling immortality. Journal of Law and the Biosciences<\/em> 10(2), p. 5.<\/p>\n\n\n\n

[11]<\/a> MULLOCK, Alexandra ir ROMANIS, Elizabeth Chloe (2023). Cryopreservation and current legal problems: seeking and selling immortality. Journal of Law and the Biosciences 10(2), p. 4.<\/p>\n\n\n\n

[12]<\/a> COHEN, Jeremy (2020). Frozen Bodies and Future Imaginaries: Assisted Dying, Cryonics, and a Good Death. Religions 11(11), 584.<\/p>\n\n\n\n

[13]<\/a> MULLOCK, Alexandra ir ROMANIS, Elizabeth Chloe (2023). Cryopreservation and current legal problems: seeking and selling immortality. Journal of Law and the Biosciences<\/em> 10(2), p. 4.<\/p>\n\n\n\n

[14]<\/a> Alcor. https:\/\/www.alcor.org\/<\/a><\/p>\n\n\n\n

[15]<\/a> Alcor. https:\/\/www.alcor.org\/<\/a><\/p>\n\n\n\n

[16]<\/a> MADANAMOOTHOO, Allane ir SCHOCH, Patrice (2024). The quest for the Benjamin Button effect in Silicon Valley: Bioethical and ecological issues posed by the longevity and immortality industry. MEDECINE & DROIT 2024 (187), p. 74.<\/p>\n\n\n\n

[17]<\/a> MULLOCK, Alexandra ir ROMANIS Elizabeth Chloe (2023). Cryopreservation and current legal problems: seeking and selling immortality. Journal of Law and the Biosciences<\/em> 10(2), 6 p.<\/p>\n\n\n\n

[18]<\/a> FALCONER, Kate (2024). Cryopreservation and the death of legal personhood. Mortality<\/em>, 29<\/em>(4), p. 762.<\/p>\n\n\n\n

[19]<\/a> Cryonics Institute: https:\/\/cryonics.org\/member-statistics\/<\/a><\/p>\n\n\n\n

[20]<\/a> Tomorrow.bio: https:\/\/www.tomorrow.bio\/pet-cryopreservation<\/a><\/p>\n\n\n\n

[21]<\/a> Kriorus: https:\/\/kriorus.ru\/en<\/a><\/p>\n\n\n\n

[22]<\/a> Yinfeng: https:\/\/en.yinfenglife.org.cn\/<\/a><\/p>\n\n\n\n

[23]<\/a> SOMERVILLE, Erin (2024-05-23). Southern Hemisphere’s first cryogenically frozen client at rest in regional New South Wales facility. Australian Broadcasting Corporation [interaktyvus]. https:\/\/www.abc.net.au\/news\/2024-05-23\/sydney-man-first-cryogenically-frozen-holbrook-regional-nsw\/103879454<\/a><\/p>\n\n\n\n

[24]<\/a> Tomorrow.bio: https:\/\/www.tomorrow.bio\/about-us<\/a><\/p>\n\n\n\n

[25]<\/a> Alcor. https:\/\/www.alcor.org\/<\/a><\/p>\n\n\n\n

[26]<\/a> ELABa: https:\/\/www.elaba.lt\/elaba-portal\/<\/a><\/p>\n\n\n\n

[27]<\/a> Sprendimas JS byloje: [2016] EWHC 2859 (Fam) Case No: FD16P00526 10 November 2016  https:\/\/www.bailii.org\/ew\/cases\/EWHC\/Fam\/2016\/2859.html<\/em><\/a><\/p>\n\n\n\n

[28]<\/a> HUXTABLE, Richard (2017). Cryonics in the Courtroom: Which Interests? Whose Interests? Med Law Rev<\/em>. 26(3), p. 480.<\/p>\n\n\n\n

[29]<\/a> HUXTABLE, Richard (2017). Cryonics in the Courtroom: Which Interests? Whose Interests? Med Law Rev<\/em>. 26(3), p. 488.<\/p>\n\n\n\n

[30]<\/a> MULLOCK, Alexandra ir ROMANIS, Elizabeth Chloe (2023). Cryopreservation and current legal problems: seeking and selling immortality. Journal of Law and the Biosciences<\/em> 10(2), p 8.<\/p>\n\n\n\n

[31]<\/a> MULLOCK, Alexandra ir ROMANIS, Elizabeth Chloe (2023). Cryopreservation and current legal problems: seeking and selling immortality. Journal of Law and the Biosciences<\/em> 10(2), p. 10.<\/p>\n\n\n\n

[32]<\/a> MULLOCK, Alexandra ir ROMANIS, Elizabeth Chloe (2023). Cryopreservation and current legal problems: seeking and selling immortality. Journal of Law and the Biosciences<\/em> 10(2), p. 12.<\/p>\n\n\n\n

[33]<\/a> MULLOCK, Alexandra ir ROMANIS, Elizabeth Chloe (2023). Cryopreservation and current legal problems: seeking and selling immortality. Journal of Law and the Biosciences<\/em> 10(2), p. 15.<\/p>\n\n\n\n

[34]<\/a> MULLOCK, Alexandra ir ROMANIS, Elizabeth Chloe (2023). Cryopreservation and current legal problems: seeking and selling immortality. Journal of Law and the Biosciences<\/em> 10(2), p. 17.<\/p>\n\n\n\n

[35]<\/a> MULLOCK, Alexandra ir ROMANIS, Elizabeth Chloe (2023). Cryopreservation and current legal problems: seeking and selling immortality. Journal of Law and the Biosciences<\/em> 10(2), p. 18.<\/p>\n\n\n\n

[36]<\/a> MULLOCK, Alexandra ir ROMANIS, Elizabeth Chloe (2023). Cryopreservation and current legal problems: seeking and selling immortality. Journal of Law and the Biosciences<\/em> 10(2), p. 19.<\/p>\n\n\n\n

[37]<\/a> MULLOCK, Alexandra ir ROMANIS, Elizabeth Chloe (2023). Cryopreservation and current legal problems: seeking and selling immortality. Journal of Law and the Biosciences<\/em> 10(2), p. 17 p.<\/p>\n\n\n\n

[38]<\/a> CONWAY, Heather (2018). Frozen Corpses and Feuding Parents: Re JS (Disposal of Body), Modern law review 81(1), p. 135.<\/p>\n\n\n\n

[39]<\/a> HUXTABLE, Richard (2017). Cryonics in the Courtroom: Which Interests? Whose Interests? Med Law Rev<\/em>. 26(3), p. 494.<\/p>\n\n\n\n

[40]<\/a> SMITH, George P. II (1983). Intimations of Immorality: Clones, Cyrons and the Law. U.N.S.W. Law Journal 6, p. 131.<\/p>\n\n\n\n

[41]<\/a> MULLOCK, Alexandra ir ROMANIS, Elizabeth Chloe (2023). Cryopreservation and current legal problems: seeking and selling immortality. Journal of Law and the Biosciences<\/em> 10(2), p. 20.<\/p>\n\n\n\n

[42]<\/a> MULLOCK, Alexandra ir ROMANIS, Elizabeth Chloe (2023). Cryopreservation and current legal problems: seeking and selling immortality. Journal of Law and the Biosciences<\/em> 10(2), p. 29.<\/p>\n\n\n\n

[43]<\/a> Autopsija<\/em> \u2013 med. lavono skrodimas patologiniams pakitimams ir mirties prie\u017eas\u010diai nustatyti. https:\/\/www.lietuviuzodynas.lt\/terminai\/Autopsija<\/a><\/p>\n\n\n\n

[44]<\/a> PETRINI, Carlo (2012). Ethical and legal considerations regarding the ownership and commercial use of human biological materials and their derivatives. J Blood Med. 3, p. 89.<\/p>\n\n\n\n

[45]<\/a> MULLOCK, Alexandra ir ROMANIS, Elizabeth Chloe (2023). Cryopreservat<\/p>\n\n\n\n

ion and current legal problems: seeking and selling immortality. Journal of Law and the Biosciences<\/em> 10(2), p. 25.<\/p>\n\n\n\n

[46]<\/a> Eutanazija<\/em> \u2013 lengvas ir neskausmingas \u017emogaus ar kito gyv\u016bno gyvyb\u0117s nutraukimas, mirtis. https:\/\/www.zodynas.lt\/terminu-zodynas\/E\/eutanazija<\/a><\/p>\n\n\n\n

[47]<\/a> POMMER, Robert W. III (1993). Donaldson v. Van de Kamp: cryonics, assisted suicide, and the challenges of medical science. Journal of Contemporary Health & Law Policy 9(1), p. 591.<\/p>\n\n\n\n

[48]<\/a> ANDRADE, Gabriel ir REDONDO, Maria Campo (2023). Cryonics, euthanasia, and the doctrine of double efect. Philosophy, Ethics, and Humanities in Medicine 18(7), p. 6.<\/p>\n\n\n\n

[49]<\/a> MOEN, Ole Martin (2015). The case for cryonics. JOURNAL OF MEDICAL ETHICS <\/em>41(8), p. 680.<\/p>\n\n\n\n

[50]<\/a> MINERVA, Francesca ir SANDBERG, Anders (2017). Euthanasia and cryothanasia. Bioethics. 31, p. 526.<\/p>\n\n\n\n

[51]<\/a> Lietuvos Respublikos \u017emogaus mirties nustatymo ir kritini\u0173 b\u016bkli\u0173 \u012fstatymas (1997). Valstyb\u0117s \u017einios 43-1601. <\/p>\n\n\n\n

[52]<\/a> MOEN, Ole Martin (2015). The case for cryonics. JOURNAL OF MEDICAL ETHICS <\/em>41(8), p. 677.<\/p>\n\n\n\n

[53]<\/a> MOEN, Ole Martin (2015). The case for cryonics. JOURNAL OF MEDICAL ETHICS 41(8), p. 678.<\/p>\n\n\n\n

[54]<\/a> HUXTABLE, Richard (2017). Cryonics in the Courtroom: Which Interests? Whose Interests? Med Law Rev<\/em>. 26(3), p. 496.<\/p>\n\n\n\n

[55]<\/a> MOEN, Ole Martin (2015). The case for cryonics. JOURNAL OF MEDICAL ETHICS <\/em>41(8), p. 679.<\/p>\n\n\n\n

[56]<\/a> HUXTABLE, Richard (2017). Cryonics in the Courtroom: Which Interests? Whose Interests? Med Law Rev<\/em>. 26(3), p. 486.<\/p>\n\n\n\n

[57]<\/a> CONWAY, Heather (2026-11-30). Is someone reanimated from cryogenic freezing legally dead or alive? And other problems. The Conversation [interaktyvus]. https:\/\/theconversation.com\/is-someone-reanimated-from-cryogenic-freezing-legally-dead-or-alive-and-other-problems-69514?utm_source=chatgpt.com<\/a><\/p>\n\n\n\n

[58]<\/a> HUXTABLE, Richard (2017). Cryonics in the Courtroom: Which Interests? Whose Interests? Med Law Rev<\/em>. 26(3), p. 489.<\/p>\n\n\n\n

[59]<\/a> HUXTABLE, Richard (2017). Cryonics in the Courtroom: Which Interests? Whose Interests? Med Law Rev<\/em>. 26(3), p. 494.<\/p>\n\n\n\n

[60]<\/a> SHAW, David (2009). Cryoethics: seeking life after death. Bioethics 23(9), p. 518.<\/p>\n\n\n\n

[61]<\/a> MADANAMOOTHOO, Allane ir SCHOCH, Patrice (2024). The quest for the Benjamin Button effect in Silicon Valley: Bioethical and ecological issues posed by the longevity and immortality industry. MEDECINE & DROIT 2024 (187), p. 75.<\/p>\n\n\n\n

[62]<\/a> MOEN, Ole Martin (2015). The case for cryonics. JOURNAL OF MEDICAL ETHICS 41(8), p. 680.<\/p>\n\n\n\n

[63]<\/a> MADANAMOOTHOO, Allane ir SCHOCH, Patrice (2024). The quest for the Benjamin Button effect in Silicon Valley: Bioethical and ecological issues posed by the longevity and immortality industry. MEDECINE & DROIT 2024 (187), p. 74.<\/p>\n\n\n\n

[64]<\/a> MADANAMOOTHOO, Allane ir SCHOCH, Patrice (2024). The quest for the Benjamin Button effect in Silicon Valley: Bioethical and ecological issues posed by the longevity and immortality industry. MEDECINE & DROIT 2024 (187), p. 74.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Nuo neatmenam\u0173 laik\u0173 \u017emon\u0117s ie\u0161kojo ilgaam\u017ei\u0161kumo paslapties. Kai kuri\u0173 autori\u0173 teigimu, pirmasis Kinijos imperatorius Qin Shi Huang mir\u0117 i\u0161g\u0117r\u0119s gyvsidabrio tablet\u0119, manydamas, kad tai suteiks am\u017ein\u0105 gyvenim\u0105[1]. Viduram\u017ei\u0173 alchemikai tik\u0117jo, jog gali b\u016bti sukurtas gyvyb\u0117s eliksyras[2], o kai kuri\u0173 istorik\u0173 nuomone, ispan\u0173 keliautojas Juan\u202fPonce\u202fde\u202fLe\u00f3n XVI a. atrado Florid\u0105 ie\u0161kodamas Jaunyst\u0117s fontano[3]. 1962 metais amerikie\u010di\u0173 akademikas …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":50305,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[3518,1863,345],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/50299"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=50299"}],"version-history":[{"count":5,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/50299\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":50695,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/50299\/revisions\/50695"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/50305"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=50299"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=50299"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=50299"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}