{"id":50131,"date":"2025-07-28T14:12:11","date_gmt":"2025-07-28T11:12:11","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=50131"},"modified":"2025-07-28T14:12:13","modified_gmt":"2025-07-28T11:12:13","slug":"pokalbis-su-lietuvos-auksciausiojo-teismo-pirmininke-apie-teismu-ir-teiseju-nepriklausomuma-europos-sajungoje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2025\/07\/28\/pokalbis-su-lietuvos-auksciausiojo-teismo-pirmininke-apie-teismu-ir-teiseju-nepriklausomuma-europos-sajungoje\/","title":{"rendered":"Pokalbis su Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo pirmininke apie teism\u0173 ir teis\u0117j\u0173 nepriklausomum\u0105 Europos S\u0105jungoje"},"content":{"rendered":"\n

Kovo 28 d. bendrame Europos S\u0105jungos auk\u0161\u010diausi\u0173j\u0173 teism\u0173 pirminink\u0173 tinklo (Tinklo) ir Europos S\u0105jungos Teisingumo Teismo (Teisingumo Teismo, ESTT) susitikime Liuksemburge diskutuota tema \u201eTeism\u0173 nepriklausomumas Europos S\u0105jungoje: pasidalyta atsakomyb\u0117\u201c.<\/em> Renginio \u012fsp\u016bd\u017eiais dalijasi susitikime dalyvavusi Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo pirminink\u0117 dr. Danguol\u0117 Bublien\u0117.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Kod\u0117l pasirinkta teism\u0173 ir teis\u0117j\u0173 nepriklausomumo tema? Atrodyt\u0173, kad apie tai jei ne viskas, tai labai daug jau pasakyta.<\/strong><\/em><\/p>\n\n\n\n

Kad daug pasakyta, nepaneigsi. Ta\u010diau tai, kad auk\u0161\u010diausiojo lygio teis\u0117j\u0173 forumuose nuolat gr\u012f\u017etama prie teism\u0173 nepriklausomumo principo, jo apsaugos analiz\u0117s, patvirtina nema\u017e\u0117jant\u012f \u0161ios srities, vis naujai joje kylan\u010di\u0173 klausim\u0173 aktualum\u0105. Be kita ko, apie teism\u0173 nepriklausomum\u0105 bus diskutuojama ir \u0161i\u0173 met\u0173 rugs\u0117j\u012f vyksian\u010diame \u0160iaur\u0117s ir Baltijos \u0161ali\u0173 auk\u0161\u010diausiosios kompetencijos teism\u0173 pirminink\u0173 susitikime.<\/p>\n\n\n\n

Pagrindinis susitikimo ESTT tikslas \u2013 aptarti naujausius ESTT jurisprudencijos poky\u010dius teism\u0173 nepriklausomumo srityje ir j\u0173 atgars\u012f nacionalini\u0173 teism\u0173 praktikoje. Atspirties ta\u0161ku diskusijai pasirinkta vadinamoji Portugalijos teis\u0117j\u0173 byla, nuo sprendimo kurioje pri\u0117mimo pra\u0117jo septyneri metai. Pasirinkta neatsitiktinai. Ji \u012f Europos teis\u0119 \u012f\u0117jo kaip viena svarbiausi\u0173 (ir net keliais at\u017evilgiais) ESTT byl\u0173. Ir tikrai rasiu prog\u0105 \u0161i\u0105 svarb\u0105 pakomentuoti kiek v\u0117liau. <\/p>\n\n\n\n

Analizuoti ne tik \u0161ios bylos sprendimo padariniai, kaip jie atsispindi ir i\u0161pl\u0117toti kituose ESTT sprendimuose, bet ir tai, ar \u0161is sprendimas vis dar turi \u012ftakos dabartiniam Europos kontekstui \u2013 Europos S\u0105jungos (ES) konstitucingumui, jos vertybi\u0173 gynimui, kokias problemas reik\u0117t\u0173 apsvarstyti atei\u010diai.<\/p>\n\n\n\n

\u0160ie klausimai buvo paliesti \u012fvairiais pj\u016bviais, aptarta tikrai daug aspekt\u0173, tarp j\u0173: ES kaip teis\u0117s bendrija ir vertybi\u0173 bendrija; teisin\u0117 valstyb\u0117 kaip pagrindin\u0117 ES teis\u0117s vertyb\u0117 bei principas (ES sutarties 2 straipsnis) ir esmin\u0117 ES konstitucin\u0117s s\u0105rangos garantija; teisin\u0117s valstyb\u0117s principas ir ES sutarties 19 straipsnis; ES sutarties 19 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos (\u201eValstyb\u0117s nar\u0117s numato teisi\u0173 gynimo priemones, b\u016btinas u\u017etikrinant veiksming\u0105 teismin\u0119 apsaug\u0105 S\u0105jungos teisei priklausan\u010diose srityse\u201c) taikymo apimtis; nacionalini\u0173 teism\u0173 pra\u0161ymai priimti prejudicin\u012f sprendim\u0105 d\u0117l ES sutarties 19 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos ai\u0161kinimo (instituciniu ir proced\u016briniu po\u017ei\u016briu), kitaip tariant, pusiausvyros tarp ES teis\u0117s veiksmingumo ir nacionalin\u0117s procesin\u0117s autonomijos paie\u0161ka, toki\u0173 pra\u0161ym\u0173 priimtinumo nagrin\u0117ti standartai; preliminaraus sprendimo proced\u016bra ir teism\u0173 nepriklausomumo principas; kuo svarbus ESTT pasi\u016blytas dviej\u0173 \u017eingsni\u0173 testas, siekiant nustatyti, ar konkreti nacionalin\u0117 valstyb\u0117 atitinka teisin\u0117s valstyb\u0117s reikalavimus (LM (Celmer)<\/em> byla); Europos are\u0161to orderis (EAO) ir teisin\u0117 valstyb\u0117; kt.<\/p>\n\n\n\n

Susitikimui rengtasi i\u0161 anksto: tam tikrais aspektais apibendrinta ES teism\u0173 \u2013 nacionalini\u0173 ir vir\u0161nacionalini\u0173 \u2013 praktika ginant teism\u0173 ir teis\u0117j\u0173 nepriklausomum\u0105. I\u0161klaus\u0117me du i\u0161samius prane\u0161imus. Pagal special\u0173 klausimyn\u0105 parengtas Tinklo nari\u0173 \u012f\u017evalgas \u0161ia tema apibendrino ir \u012f\u017eangin\u012f prane\u0161im\u0105 skait\u0117 Airijos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo pirmininkas Donalas O\u2019Donnellis. Prane\u0161im\u0105 \u0161ia tema taip pat pristat\u0117 ESTT Ketvirtosios kolegijos pirmininkas Irmantas Jarukaitis. Nat\u016bralu, kad prane\u0161imai, kurie atspind\u0117jo tikrai svarbiausias aktualijas, \u012f\u017eieb\u0117 diskusijas. O jose gird\u0117jome nevienareik\u0161mi\u0173, tarp j\u0173 \u2013 ir kriti\u0161k\u0173, nuomoni\u0173. <\/p>\n\n\n\n

Visada svarbu kuo geriau suprasti, apie k\u0105 kalbama. Taigi, kaip suprantamas teis\u0117j\u0173 ir teism\u0173 nepriklausomumas?<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Teis\u0117jai (teismai) sprend\u017eia d\u0117l asmen\u0173 laisvi\u0173, teisi\u0173, pareig\u0173, kitaip tariant \u2013 d\u0117l j\u0173 gyvenimo. Tad teis\u0117j\u0173 (teism\u0173) nepriklausomumas pirmiausia yra b\u016btina ir pagrindin\u0117 teisingo, ne\u0161ali\u0161ko bylos nagrin\u0117jimo garantija. Teis\u0117j\u0173 nepriklausomumas n\u0117ra j\u0173 prerogatyva ar privilegija, tai \u2013 pirmiausia t\u0173, kurie siekia ir laukia teisingumo, garantija, kalbant dar pla\u010diau \u2013 svarbi teisin\u0117s valstyb\u0117s garantija. Tai atkartota ne viename dokumente, tiek tarptautini\u0173 teismus vienijan\u010di\u0173 organizacij\u0173, pvz., 2001 m. Konsultacin\u0117je Europos teis\u0117j\u0173 tarybos nuomon\u0117je Nr. 1 d\u0117l standart\u0173, susijusi\u0173 su teism\u0173 ir teis\u0117j\u0173 nepriklausomumu, tiek teism\u0173 sprendimuose, pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir administracini\u0173 teism\u0173, ESTT, Europos \u017dmogaus Teisingumo Teismo (E\u017dTT) baigiamuosiuose aktuose.<\/p>\n\n\n\n

N\u0117ra laisv\u0173 pilie\u010di\u0173, n\u0117ra laisvo verslo be nepriklausom\u0173 teism\u0173 ir ne\u0161ali\u0161k\u0173 teis\u0117j\u0173. Nepriklausomumas yra pagrindinis abipusio pasitik\u0117jimo reikalavimas. B\u016btent nepriklausomumas yra pagrindas, kuriuo remiantis kuriamos ir nacionalin\u0117s, ir tarptautin\u0117s, ir ES teisingumo politikos.<\/p>\n\n\n\n

Ar teis\u0117jo ir teismo (teis\u0117j\u0173 ir teism\u0173) nepriklausomumas yra tas pats, ar \u0161ios sampratos sutampa?<\/strong><\/em><\/p>\n\n\n\n

Teism\u0173 nepriklausomumas ir atskir\u0173 teis\u0117j\u0173 nepriklausomumas yra atskiri, nors ir glaud\u017eiai susij\u0119 dalykai. Tai yra pabr\u0117\u017e\u0119s ir ESTT. Pirmojo stiprinimas automati\u0161kai nerei\u0161kia antrojo stiprinimo. Prie\u0161ingai, net ir sisteminiai nesklandumai, susij\u0119 su teism\u0173 nepriklausomumu, i\u0161 anksto ir savaime nepaneigia to, kad teis\u0117jas, kuris net ir sunkiomis aplinkyb\u0117mis i\u0161lieka nepriklausomas, u\u017etikrins asmens teis\u0119 \u012f teising\u0105 teism\u0105 (\u017er., pvz., Teisingumo Teismo Did\u017eiosios kolegijos 2018 m. liepos 25 d. sprendim\u0105 byloje Teisingumo ir lygiateisi\u0161kumo ministras prie\u0161 LM<\/em> (pagal Airijos Auk\u0161tojo Teismo (The High Court of Ireland<\/em>) pra\u0161ym\u0105 priimti prejudicin\u012f sprendim\u0105), C-216\/18 PPU, 79 punktas).<\/p>\n\n\n\n

Vis d\u0117lto, kaip ra\u0161\u0117 buv\u0119s Izraelio Auk\u0161\u010diausiojo Teismo pirmininkas Aharonas Barakas, teism\u0173 nepriklausomumas prasideda nuo nepriklausomo ir ne\u0161ali\u0161ko individualaus teis\u0117jo. Anot jo, toks teis\u0117jas nebijo nauj\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173, kuriuos nuolat kelia nauja teisin\u0117 tvarka \u2013 naujas teisinis reguliavimas, kur\u012f jis turi taikyti. Toks teis\u0117jas tiesiog pasiry\u017e\u0119s mokytis ir tobul\u0117ti vis\u0105 profesin\u012f gyvenim\u0105. Toks teis\u0117jas turi pakankamai pasitik\u0117jimo savimi ir savigarbos, kad nesijaust\u0173 prastesnis u\u017e kitus. Toks teis\u0117jas turi kompetencijos ir geb\u0117jim\u0173, asmenini\u0173 j\u0117g\u0173 ir dr\u0105sos atsispirti rinktis lengviausi\u0105 keli\u0105 ir atsisako u\u017esimerkti prie\u0161 bet kok\u012f \u012fstatymo pa\u017eeidim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

O gr\u012f\u017etant prie teism\u0173 praktikos ir kartu orientuojantis \u012f susitikimo tem\u0105, reik\u0117t\u0173 prad\u0117ti nuo to, kad ESTT pripa\u017e\u012fsta kiekvieno nacionalinio teis\u0117jo svarb\u0105 ES teis\u0117s taikymo procese ir pabr\u0117\u017eia, kad i\u0161saugoti individualaus teis\u0117jo nepriklausomum\u0105 ypa\u010d svarbu, ir ypa\u010d \u2013 prejudicinio sprendimo mechanizmo veiksmingumui. Ne vienas ESTT sprendimas patvirtina, kad teis\u0117j\u0173 asmeninio nepriklausomumo apsauga yra vienintelis b\u016bdas ES lygmeniu i\u0161taisyti sistemines klaidas teisingumo sistemoje ir leisti abipusio pasitik\u0117jimo mechanizmui toliau veikti netgi nepaisant bendr\u0173 nacionalinio lygmens tr\u016bkum\u0173. Galiu pamin\u0117ti kelis \u0161iuo aspektu svarbesnius sprendimus, priimtus Teisingumo Teismo Did\u017eiosios kolegijos.<\/p>\n\n\n\n

\u0160tai 2008 m. sprendimas Cartesio<\/em> byloje (Vengrija) \u2013 nuspr\u0119sta, kad auk\u0161tesn\u0117s instancijos teismas negali panaikinti nacionalinio teismo sprendimo kreiptis \u012f Teisingumo Teism\u0105. 2010 m. Elchinov<\/em> byloje (Bulgarija) konstatuota, kad auk\u0161tesn\u0117s instancijos teismo \u017eemesniajam teismui gr\u0105\u017eintoje byloje pastarasis nebuvo saistomas auk\u0161tesniojo teismo nurodym\u0173, jei, atsi\u017evelgdamas \u012f Teisingumo Teismo i\u0161ai\u0161kinim\u0105, man\u0117, kad \u0161ie nurodymai prie\u0161tarauja Europos S\u0105jungos teisei. 2013 m. Kri\u017ean<\/em> byloje (Slovakija) nuspr\u0119sta, kad nacionalin\u0117 procesin\u0117 taisykl\u0117 negali kelti abejoni\u0173 d\u0117l nacionalini\u0173 teism\u0173 diskrecijos pateikti Teisingumo Teismui pra\u0161ym\u0105 priimti prejudicin\u012f sprendim\u0105 tais atvejais, kai jiems kyla abejoni\u0173 d\u0117l ES teis\u0117s ai\u0161kinimo. Nacionalinis teismas i\u0161laiko toki\u0105 galimyb\u0119 ir tais atvejais, kai nacionalin\u0117 teis\u0117 \u012fpareigoja j\u012f vadovautis Konstitucinio Teismo teisine pozicija. Pana\u0161ioje 2021 m. RS<\/em> byloje (Rumunija) i\u0161ai\u0161kinta, kad teis\u0117j\u0173 nepriklausomumo garantijos apima j\u0173 teis\u0119 be jokios baim\u0117s kreiptis \u012f ESTT d\u0117l prejudicinio sprendimo pagal Sutarties d\u0117l Europos S\u0105jungos veikimo 267 straipsn\u012f. Nacionalin\u0117s teis\u0117s normos ar praktika, leid\u017eian\u010dios taikyti drausmin\u0119 atsakomyb\u0119 teis\u0117jui u\u017e tai, kad jis taik\u0117 ES teis\u0119, o ne atitinkamos valstyb\u0117s nar\u0117s Konstitucinio Teismo sprendim\u0105, kuriuo \u0161is teismas atsisak\u0117 laikytis Teisingumo Teismo priimto prejudicinio sprendimo, pa\u017eeid\u017eia ES teis\u0117s vir\u0161enyb\u0117s princip\u0105, teis\u0117j\u0173 nepriklausomum\u0105 bei lojalaus bendradarbiavimo pareig\u0105.<\/p>\n\n\n\n

V\u0117lgi 2016 m. Ognyanov<\/em> byloje (Bulgarija) dar kart\u0105 pabr\u0117\u017eta, kad ES teis\u0117 turi b\u016bti ai\u0161kinama kaip draud\u017eianti nacionalin\u012f reguliavim\u0105, pagal kur\u012f pra\u0161ym\u0105 priimti prejudicin\u012f sprendim\u0105 pateik\u0119s teismas tur\u0117t\u0173 nusi\u0161alinti nuo tos bylos nagrin\u0117jimo d\u0117l to, kad pra\u0161yme priimti prejudicin\u012f sprendim\u0105 jis pateik\u0117 tos bylos faktin\u012f ir teisin\u012f kontekst\u0105. Teismas nustat\u0117, kad pagal Bulgarijos teis\u0119 teis\u0117jo pateiktas nagrin\u0117jamos bylos faktinis ir teisinis kontekstas yra pripa\u017e\u012fstamas \u0161io teis\u0117jo i\u0161ankstin\u0117s nuomon\u0117s i\u0161rai\u0161ka, kuri lemia ne tik teis\u0117jo nu\u0161alinim\u0105 ir jo galutinio sprendimo panaikinim\u0105, bet ir drausm\u0117s byl\u0105. Teisingumo Teismas konstatavo, kad tokia taisykl\u0117 kenkia Teisingumo Teismo ir nacionalini\u0173 teism\u0173 bendradarbiavimo veiksmingumui, nustatytam pagal prejudicinio sprendimo mechanizm\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Vienoje teis\u0117j\u0173 drausm\u0117s byloje (Lenkija) 2021 m. sprendimu patvirtinta, kad neleistinas nacionalinis reguliavimas, pagal kur\u012f nacionaliniams teis\u0117jams gali b\u016bti taikoma drausmin\u0117 atsakomyb\u0117 d\u0117l to, kad jie pateik\u0117 ESTT pra\u0161ym\u0105 priimti prejudicin\u012f sprendim\u0105. Vien tik galimyb\u0117 teis\u0117jui kelti drausm\u0117s byl\u0105 tokiu atveju gali pakenkti nacionaliniams teis\u0117jams veiksmingai naudotis savo diskrecija, vadinasi \u2013 ir veiksmingai vykdyti u\u017e S\u0105jungos teis\u0117s taikym\u0105 atsakingo teismo funkcijas.<\/p>\n\n\n\n

V\u0117liau \u0161iais pirminiais sprendimais remtasi, j\u0173 argumentacija pl\u0117tota ir kitose bylose.<\/p>\n\n\n\n

Taigi konkre\u010dios Teisingumo Teismo bylos rodo, koks svarbus kiekvieno teis\u0117jo nepriklausomumas, nes, nepriklausomai nuo teismo grandies, visi nacionaliniai teis\u0117jai yra vieni i\u0161 svarbiausi\u0173 ES teis\u0117s u\u017etikrinam\u0173 teisi\u0173 \u012fgyvendinimo proceso dalyvi\u0173, kartais net auk\u0161tesni\u0173 teism\u0173 autoriteto s\u0105skaita.<\/p>\n\n\n\n

Kaip ir kiekvienas teis\u0117s institutas, teism\u0173 ir teis\u0117j\u0173 nepriklausomumas neabejotinai patyr\u0117 tam tikr\u0105 raid\u0105. Gal b\u016bt\u0173 galima i\u0161skirti esmingiausius etapus?<\/strong><\/em><\/p>\n\n\n\n

Taip, galima. \u0160io principo pl\u0117tot\u0117 komentuotina atsi\u017evelgiant ir \u012f nacionalin\u0119, ir \u012f Europos \u2013 ES, \u017dmogaus teisi\u0173 ir pagrindini\u0173 laisvi\u0173 apsaugos konvencijoje (Konvencijoje) \u012ftvirtint\u0105 teis\u0119. B\u016btent \u2013 pl\u0117tot\u0117, nes visais pirmiau nurodytais lygmenimis \u0161is principas buvo reik\u0161mingai i\u0161pl\u0117totas apimant labai \u012fvairius jo aspektus.<\/p>\n\n\n\n

\u0160iandien kalbame apie ES rengin\u012f, tad nuoseklu, o ir prasmingiausia b\u016bt\u0173 teism\u0173 nepriklausomumo princip\u0105 ai\u0161kinti pirmiausia ES teis\u0117s kontekste, teis\u0117s, kuri u\u017etikrina dvejop\u0105 ry\u0161\u012f \u2013 tiek su nacionaline, tiek su Konvencijoje \u012ftvirtinta teise.<\/p>\n\n\n\n

Jau klaus\u0117te, kod\u0117l vis gr\u012f\u017etama prie nepriklausomumo standarto. Jo raidos aptarimas kaip tik ir bus platus atsakymas \u012f tai. <\/p>\n\n\n\n

Taigi, vienu laikotarpiu (prie\u0161 kokius 15 ar daugiau met\u0173) nepriklausomumo tema atrod\u0117 i\u0161 esm\u0117s i\u0161semta daugumoje ES valstybi\u0173 nari\u0173. Kai kas t\u0105 laikmet\u012f vadino teism\u0173 nepriklausomumo principo aukso am\u017eiumi. Vykstant vadinamajai did\u017eiajai ES pl\u0117trai ir po jos, kai 2004 m. \u012f S\u0105jung\u0105 \u012fstojo de\u0161imt daugiausia Ryt\u0173 ir Vidurio Europos \u0161ali\u0173, tarp j\u0173 \u2013 ir Lietuva, o 2007 m. dar prisid\u0117jo Bulgarija ir Rumunija, teism\u0173 nepriklausomumas buvo priimtas kaip aksioma arba objektyvi b\u016btinyb\u0117. Visos \u0161ios \u0161alys tur\u0117jo atitikti vadinamuosius Kopenhagos kriterijus kaip i\u0161ankstin\u0119 stojimo s\u0105lyg\u0105, o tai rei\u0161kia, kad tur\u0117jo atitikti ir europinius teisingumo vykdymo standartus.<\/p>\n\n\n\n

Tuo metu ka\u017ekoki\u0173 sistemini\u0173 \u0161io principo taikymo problem\u0173 neatskleid\u0117 nei ESTT, nei E\u017dTT, nors j\u0173 praktikoje \u0161ios kategorijos bylos buvo ir lieka gana da\u017enos. Atrod\u0117, kad \u012fvyko negr\u012f\u017etamos, \u012f teism\u0173 nepriklausomumo stiprinim\u0105 nukreiptos reformos.<\/p>\n\n\n\n

Deja, \u012fsp\u016bdis apie nuolat stipr\u0117jant\u012f teism\u0173 nepriklausomum\u0105 pasirod\u0117 es\u0105s kiek apgaulingas. Ypa\u010d antrasis XXI am\u017eiaus de\u0161imtmetis parod\u0117, koks trapus gali b\u016bti teism\u0173 nepriklausomumas. 2011 m. pasaulio d\u0117mes\u012f sukaust\u0117 Vengrijos Konstitucija \u2013 kai kurios jos nuostatos balansavo ties demokratini\u0173 princip\u0173 riba. 2016-\u0173j\u0173 liep\u0105 didel\u012f susir\u016bpinim\u0105 suk\u0117l\u0117 Turkijos vald\u017eios veiksmai po nes\u0117kmingo perversmo, kai t\u016bkstan\u010diai Turkijos teis\u0117j\u0173 ir prokuror\u0173 buvo atleisti arba suimti, nesant tinkamos proced\u016bros. Kiek v\u0117liau vyk\u0119 \u012fvykiai Lenkijoje (Lenkijos vald\u017eios ki\u0161imasis, \u012fskaitant Konstitucinio Teismo kriz\u0119 suk\u0117lusius sprendimus, nacionalin\u0117s Teism\u0173 tarybos, Auk\u0161\u010diausiojo Teismo ir bendr\u0173j\u0173 teism\u0173, Nacionalin\u0117s teis\u0117j\u0173 mokyklos reformos) taip pat rodo gr\u0117sm\u0119 ne tik teisinei valstybei ir teism\u0173 nepriklausomumui, bet ir pasitik\u0117jimui teisingumo vykdymu.<\/p>\n\n\n\n

Tiesa, teism\u0173 nepriklausomumo kai kuri\u0173 problem\u0173 nei\u0161vengia ir Vakar\u0173 \u0161alys. B\u016btent tai rodo pasaulio teis\u0117s vir\u0161enyb\u0117s \u0161vieslent\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Pasaulis \u012f min\u0117tus antrojo de\u0161imtme\u010dio ekscesus reagavo labai pla\u010diai. Visuomen\u0117s nuomon\u0117, ypa\u010d tarptautinis, taip pat ir teismini\u0173 organizacij\u0173, po\u017ei\u016bris, buvo vienas i\u0161 svarbiausi\u0173 ginkl\u0173 ginant ir puosel\u0117jant visuotinai pripa\u017eintas demokratines vertybes, remiant tuos, kurie atsisako pripa\u017einti pagrindini\u0173 princip\u0173 pa\u017eeidimus.<\/p>\n\n\n\n

Visuomen\u0117s reakcija buvo labai svarbi. Idealiuoju atveju to gal\u0117t\u0173 ir pakakti, o realiai vis d\u0117lto buvo b\u016btinos ir politin\u0117s bei teisin\u0117s priemon\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

Ir \u010dia jau, matyt, gera proga pereiti prie vadinamosios Portugalijos teis\u0117j\u0173 bylos.<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Tikrai nuoseklu b\u016bt\u0173 dabar komentuoti \u0161i\u0105 byl\u0105. I\u0161 ties\u0173, esmini\u0173 atsakym\u0173 teismai sulauk\u0117 b\u016btent joje. Kaip jau min\u0117ta, \u0161ios bylos reik\u0161m\u0117 i\u0161skirtin\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Vieni jos reik\u0161m\u0119 prilygina ESTT sprendim\u0173 bylose Van Gend prie\u0161 Loos<\/em>, Costa prie\u0161 ENEL (Italijos elektros energijos \u012fmon\u0117)<\/em> ir Simmenthal<\/em> svarbai: \u0161iose bylose Teismas i\u0161pl\u0117tojo pagrindin\u0119 ES teis\u0117s vir\u0161enyb\u0117s doktrin\u0105. Remiantis \u0161ia doktrina, ES teis\u0117 turi absoliu\u010di\u0105 vir\u0161enyb\u0119 prie\u0161 nacionalin\u0119 teis\u0119, ir nacionaliniai teismai, priimdami savo sprendimus, turi paisyti \u0161ios vir\u0161enyb\u0117s (primintina, kad pirmojoje nustatytas principas, pagal kur\u012f valstybi\u0173 nari\u0173 teismai Bendrijos teis\u0119 taiko tiesiogiai; antrojoje Bendrijos teis\u0117 apibr\u0117\u017eta kaip nepriklausoma teisin\u0117 sistema, kuri yra vir\u0161esn\u0117 u\u017e valstybi\u0173 nari\u0173 teis\u0117s nuostatas; tre\u010diojoje i\u0161ai\u0161kinta, kad nacionalinis teismas, \u012fgaliotas pagal savo jurisdikcij\u0105 taikyti Bendrijos teis\u0117s nuostatas, turi pareig\u0105 u\u017etikrinti visapusi\u0161k\u0105 \u0161i\u0173 nuostat\u0173 veikim\u0105 ir prireikus savo iniciatyva privalo atsisakyti taikyti bet koki\u0105 prie\u0161taraujan\u010di\u0105 nacionalin\u0117s teis\u0117s akto nuostat\u0105, net jei \u0161i priimta v\u0117liau; ir toks teismas neprivalo pra\u0161yti arba laukti, kol tokia nuostata i\u0161 prad\u017ei\u0173 bus panaikinta teis\u0117s akt\u0173 leidybos ar kitomis konstitucin\u0117mis priemon\u0117mis. ESTT visada tvirtino, kad jis yra auk\u0161\u010diausia institucija, turinti jurisdikcij\u0105 nustatyti ES ir nacionalin\u0117s teis\u0117s santyk\u012f).<\/p>\n\n\n\n

Kiti Portugalijos teis\u0117j\u0173 byl\u0105 apib\u016bdina kaip tur\u0117jusi\u0105 tiesiogin\u012f poveik\u012f klausimui, kuris pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f Europos S\u0105jungai tur\u0117jo egzistencin\u0119 reik\u0161m\u0119, t. y. teisin\u0117s valstyb\u0117s principo apsaugai.<\/p>\n\n\n\n

Treti pabr\u0117\u017eia, kad ji priklauso nedidelei svarbi\u0173 sprendim\u0173 kategorijai (pvz., \u0161alia JAV sprendimo Marbury prie\u0161 Madison\u0105<\/em>), kai byla, kurios baigtis nebuvo netik\u0117ta ir kurioje ie\u0161kovo ie\u0161kinys buvo atmestas, tapo priemone i\u0161ai\u0161kinti princip\u0105, kuris gerokai pranoksta pa\u010dios bylos reik\u0161m\u0119 bei rezultat\u0105 ir, kas svarbiausia, \u0161iuo at\u017evilgiu jau suformuot\u0105 Teisingumo Teismo praktik\u0105 individualaus asmens teisi\u0173 gynimo kontekste.<\/p>\n\n\n\n

Neabejotinai visi Europos auk\u0161\u010diausieji teismai pripa\u017eino Portugalijos teis\u0117j\u0173 bylos reik\u0161m\u0119 ir poveik\u012f teisin\u0117s valstyb\u0117s principui.<\/p>\n\n\n\n

Byla, kuri buvo i\u0161kelta d\u0117l grie\u017eto taupymo priemoni\u0173 poveikio teis\u0117j\u0173 atlyginimams, t. y. kaip eilin\u0117 teis\u0117j\u0173 socialini\u0173 garantij\u0173 byla, tapo neeilin\u0117 \u2013 joje ekonomin\u0117s kriz\u0117s klausimai pertvarkyti \u012f teisin\u0117s valstyb\u0117s kriz\u0117s dalykus. Papildydama jau pirmiau min\u0117tus \u0161ios bylos apib\u016bdinimus, priminsiu, kad ESTT teis\u0117jas I. Jarukaitis savo prane\u0161ime \u0161i\u0105 byl\u0105 ir jos 2018 m. vasario 27 d. sprendim\u0105 pavadino Vasario revoliucija. Ir tai labai taiklu \u2013 atsirado galimyb\u0117 \u012fvertinti kai kurias prie\u0161taringai vertintas teism\u0173 reformas keliose Europos \u0161alyse, o Teisingumo Teismo jurisprudencija tapo svarbiu ir veiksmingu teisiniu \u012frankiu asmenims ginant savo teises nepriklausomame teisme, taigi ir pl\u0117tojant bendr\u0105j\u012f nepriklausomumo standart\u0105. <\/p>\n\n\n\n

K\u0105 gi pasak\u0117 ESTT \u0161ioje byloje, kokia esmin\u0117 sprendimo argumentacija?<\/p>\n\n\n\n

Pirma, yra gerai \u017einoma, kad ESTT palaipsniui kodifikuoja ES sutarties 2 straipsnyje \u012ftvirtintas vertybes. Portugalijos teis\u0117j\u0173 byloje susiduriame su naujovi\u0161ku ir originaliu ES sutarties 19 straipsnio 1 dalies antrosios pastraipos (\u201eValstyb\u0117s nar\u0117s u\u017etikrina priemones, b\u016btinas veiksmingai teisminei apsaugai u\u017etikrinti S\u0105jungos teis\u0117s reglamentuojamose srityse\u201c) ai\u0161kinimu. ESTT konstatavo, kad veiksmingos teismin\u0117s apsaugos reikalavimas yra konkretizuoti ES sutarties 2 straipsnyje \u012ftvirtint\u0105 teisin\u0117s valstyb\u0117s vertyb\u0119. Sutartyse nebuvo ai\u0161kiai apibr\u0117\u017etas teism\u0173 nepriklausomumas, vienas i\u0161 esmini\u0173 teisin\u0117s valstyb\u0117s princip\u0173, \u012ftvirtint\u0173 ES sutarties 19 ir 47 straipsniuose. Nat\u016bralu, kad ESTT \u0117m\u0117si tai konkretizuoti visos ES at\u017evilgiu. Realyb\u0117 tokia, kad ES negal\u0117jo ir negali likti neveikli susid\u016brusi su teism\u0173 nepriklausomumo grimasomis. Neigiamos tendencijos teism\u0173 nepriklausomumo klausimais negal\u0117jo b\u016bti traktuojamos tik kaip valstybi\u0173 nari\u0173 vidaus problema, nes tai i\u0161 esm\u0117s buvo Europos konstitucin\u0117 kriz\u0117 d\u0117l savo poveikio Europos vertyb\u0117ms. Teisin\u0117s valstyb\u0117s principo tr\u016bkumai nacionaliniu lygmeniu yra \u0161io principo tr\u016bkumai ir ES lygmeniu.<\/p>\n\n\n\n

Antra, \u0161iuo naujovi\u0161ku ES sutarties 19 straipsnio ai\u0161kinimu ESTT i\u0161pl\u0117t\u0117 (kai kuriomis nuomon\u0117mis \u2013 gin\u010dytinai ar nepakankamai \u012ftikinamais argumentais i\u0161pl\u0117t\u0117) veiksmingos teismin\u0117s apsaugos apimt\u012f: nustat\u0117 savo kompetencij\u0105 \u201eS\u0105jungos teis\u0117s reglamentuojamose srityse\u201c, ir ji yra platesn\u0117 nei Chartijos 51 straipsnyje nustatyta kompetencija, apibr\u0117\u017eta per S\u0105jungos teis\u0117s taikymo sritis. Teismas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 suteik\u0117 sau teis\u0119 per\u017ei\u016br\u0117ti nacionalines taisykles d\u0117l teisingumo organizavimo ir vykdymo, o tai nebuvo ai\u0161kiai nurodyta Sutartyse ir tradici\u0161kai buvo palikta nacionalin\u0117ms valstyb\u0117ms. Toks ai\u0161kinimas gr\u012fstas Europos teis\u0117s veiksmingumo reikalavimu, nes nacionaliniai teismai yra potencial\u016bs S\u0105jungos teis\u0117s vykdytojai, ESTT laiko juos \u201eEuropos teism\u0173 sistema\u201c, kuri turi gerbti S\u0105jungos vertybes, vadinasi \u2013 turi atitikti ir veiksmingos teismin\u0117s apsaugos reikalavimus. Taigi u\u017e veiksming\u0105 teismin\u0119 kontrol\u0119 atsako ne tik ESTT, bet ir nacionaliniai teismai. ESTT, pabr\u0117\u017edamas, kad ES yra teisin\u0117s valstyb\u0117s principu paremta organizacija (\u201eteis\u0117s s\u0105junga\u201c), primin\u0117, kad, norint b\u016bti ES dalimi, b\u016btina, kad tiek nacionalini\u0173 teism\u0173 sutvarkymas (s\u0105ranga) atitikt\u0173 nepriklausomumo standart\u0105, tiek ES teis\u0119 taikantys nacionaliniai teis\u0117jai b\u016bt\u0173 nepriklausomi. Nors po \u0161io sprendimo valstyb\u0117s nar\u0117s ir gali laisvai organizuoti savo teismus pagal nacionalines preferencijas, jos tai atlieka stebint Teisingumo Teismui.<\/p>\n\n\n\n

Negana to, ir tai yra tre\u010diasis svarbus momentas, Teisingumo Teismas paskatino Europos Komisij\u0105, taip pat nacionalinius teismus b\u016bti aktyvius ir kreiptis abejotinais nepriklausomumo paisymo atvejais \u012f Teisingumo Teism\u0105. Taip ESTT pasiunt\u0117 signal\u0105, kad, remiantis ES pirmine teise, jis yra pasireng\u0119s \u012fvertinti nacionalines priemones, kurios tariamai kenkia nacionalini\u0173 teism\u0173, kaip ES teism\u0173 sistemos dalies, nepriklausomumui.<\/p>\n\n\n\n

Kaip matyti, toks ESTT po\u017ei\u016bris \u012f teism\u0173 nepriklausomumo s\u0105vok\u0105 \u012ftrauk\u0117 europin\u012f aspekt\u0105 ir suteik\u0117 nacionaliniams teis\u0117jams, kaip Europos teis\u0117jams, papildom\u0105 j\u0173 nepriklausomumo gynimo priemon\u0119. Pasak ESTT, ES teism\u0173 nepriklausomum\u0105 saugo ES sutartyje (jos 19 straipsnio 1 dalyje) nustatyta veiksmingos teismin\u0117s apsaugos garantija, ir ji taikoma bet kuriam teismui, kuris gali pateikti pra\u0161ym\u0105 priimti prejudicin\u012f sprendim\u0105, o ne tik tada, kai tokie teismai \u012fgyvendina ES teis\u0119.<\/p>\n\n\n\n

V\u0117lesni \u012fvykiai, teismams pateikus nema\u017eai pra\u0161ym\u0173 pateikti prejudicin\u012f sprendim\u0105 d\u0117l j\u0173 teisin\u0117se sistemose nustatyto reguliavimo, patvirtino, kad toks ESTT i\u0161ai\u0161kinimas d\u0117l veiksmingos teismin\u0117s gynybos yra veiksmingas ir toliaregi\u0161kas, pvz., \u012fvykiai Lenkijoje at\u0161aukiant Auk\u0161\u010diausiojo Teismo reform\u0105, kelios Rumunijos bylos, perduotos ESTT d\u0117l teis\u0117j\u0173 atlyginim\u0173 ir teis\u0117jams taikom\u0173 drausmini\u0173 priemoni\u0173, Kroatijos Auk\u0161\u010diausiojo Komercinio Teismo klausimai d\u0117l Teism\u0173 praktikos registravimo tarnybos poveikio teism\u0173 nepriklausomumui, taip pat sujungtos Lenkijos ir Lietuvos teis\u0117j\u0173 atlyginim\u0173 bylos, kai kurios kitos.<\/p>\n\n\n\n

Jau u\u017esimin\u0117te apie Portugalijos teis\u0117j\u0173 sprendimo kritik\u0105. \u017dinant, kokius nevienareik\u0161mius vertinimus jis suk\u0117l\u0117 tarp teis\u0117s mokslinink\u0173, vis d\u0117lto ar to neatspind\u0117jo ir auk\u0161\u010diausi\u0173j\u0173 teism\u0173 po\u017ei\u016briai?<\/strong> Ar forume i\u0161sirutuliojo gilesni\u0173, o gal a\u0161tresni\u0173 diskusij\u0173?<\/strong><\/em><\/p>\n\n\n\n

\u017dinoma, Europos teisin\u0117s bendruomen\u0117s nuomon\u0117s neaplenkia ir teism\u0173, juo labiau kad teismuose dirba nema\u017eai teis\u0117s mokslinink\u0173. Nat\u016bralu, kad jau i\u0161 anksto parengtuose auk\u0161\u010diausi\u0173j\u0173 teism\u0173 atsakymuose buvo i\u0161skirti keli platesni\u0173 diskusij\u0173 verti klausimai. Kai kuriuos j\u0173 galiu pamin\u0117ti dabar, kiti, net neabejoju, atsiskleis t\u0119siant m\u016bs\u0173 pokalb\u012f ir aptariant atskirus sprendimo padarinius.<\/p>\n\n\n\n

Pvz., kaip jau sakiau, pasigesta ai\u0161kesnio sprendimo Portugalijos teis\u0117j\u0173 byloje argumentavimo, r\u0117mimosi ai\u0161kesn\u0117mis nuostatomis ir reik\u0161ta nuomon\u0117, kad ESTT praktika d\u0117l ES sutarties 2 straipsnio vertybi\u0173 ir j\u0173 gynimo priemoni\u0173, nors naujovi\u0161ka, bet nepakankamai \u012ftikinama (kaip teig\u0117 \u0161i\u0105 nuomon\u0119 d\u0117st\u0119s vienas i\u0161 renginio dalyvi\u0173, ESTT \u201eper\u017eeng\u0117 rib\u0105\u201c, o \u201eESTT i\u0161ai\u0161kinimas d\u0117l ES sutarties 2 straipsnio vertybi\u0173 ir j\u0173 gynimo priemoni\u0173, nors naujovi\u0161kas ir vertas susi\u017eav\u0117jimo bent jau tiems, kurie pritaria rezultatui\u201c, ta\u010diau \u201etur\u0117t\u0173 geb\u0117ti \u012ftikinti <…> net ir tuos, kuriems rezultatas gali nepatikti\u201c).<\/p>\n\n\n\n

Kitas susir\u016bpinim\u0105 k\u0117l\u0119s klausimas \u2013 tai, kad ESTT praktika apeina Chartijos 51 straipsnio 1 dalyje nustatyt\u0105 apribojim\u0105, pagal kur\u012f Chartijoje \u012ftvirtinti principai taikomi tik \u012fgyvendinant ES teis\u0119. \u0160is apribojimas yra svarbi valstybi\u0173 nari\u0173 ir S\u0105jungos kompetencijos pusiausvyros garantija. <\/p>\n\n\n\n

\u0160tai Nyderland\u0173 Auk\u0161\u010diausiasis Teismas pa\u017eym\u0117jo, kad prejudicinio sprendimo pri\u0117mimo mechanizmo tinkamumas ir veiksmingumas labai priklauso nuo to, kiek atsargiai ir labai gerai pasv\u0117r\u0119s ESTT ai\u0161kina ES sutarties 19 straipsnio 1 dal\u012f. Juk ES veiksmingos teismin\u0117s apsaugos sistemos veikimui b\u016bdinga tai, kad ESTT yra kompetentingas apibr\u0117\u017eti savo teismin\u0117s kompetencijos apimt\u012f pagal savo pagrindin\u0119 u\u017eduot\u012f \u2013 u\u017etikrinti ES teis\u0117s veiksmingum\u0105. Ta\u010diau ESTT privalo tai daryti netur\u0117damas galimyb\u0117s detaliai numatyti savo sprendim\u0173 \u0161iais klausimais padarini\u0173 visose valstyb\u0117se nar\u0117se, ir jau vien tai reikalauja tam tikro rezervuotumo arba atsargumo. Nacionalinis teis\u0117jas yra ES teis\u0117jas, o ESTT \u012fsiki\u0161imas \u012f nacionalin\u0119 (procesin\u0119) teis\u0119 ES teis\u0117s sistemoje ar u\u017e jos rib\u0173 gali apsunkinti nacionalinio teismo pareig\u0105 ai\u0161kinti ir taikyti nacionalin\u0119 ir ES teis\u0119 u\u017etikrinant teis\u0119 \u012f teising\u0105 teism\u0105, kuriame procesas turi vykti greitai ir pagr\u012fstomis s\u0105naudomis. Suabejota, ar ESTT, visi\u0161kai pagr\u012fstai pabr\u0117\u017edamas nepriklausomos teism\u0173 sistemos svarb\u0105, kreipia pakankam\u0105 d\u0117mes\u012f \u012f esmin\u012f nacionalinio auk\u0161\u010diausiojo teismo vaidmen\u012f, u\u017etikrinant ir skatinant teis\u0117s vienov\u0119 kaip teisinio tikrumo element\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Kitas diskusij\u0173 sulauk\u0119s klausimas \u2013 ES ir ESTT vykdomos nacionalin\u0117s teis\u0117s kontrol\u0117s apimtis. Svarstyta, kad jei argumentavimo \u201emechanizmas\u201c (vadinamasis atvirk\u0161tinis inkorporavimas), savo naujovi\u0161kumu analogi\u0161kas Portugalijos teis\u0117j\u0173 bylos sprendimo argumentavimo logikai, b\u016bt\u0173 taikomas ir kitose srityse, Chartijos nuostatos b\u016bt\u0173 laikomos netiesiogiai \u012ftrauktomis \u012f Sutar\u010di\u0173 nuostatas ir taip tapt\u0173 taikytinos nacionalin\u0117se teis\u0117s sistemose, net jei jomis ne\u012fgyvendinama ES teis\u0117. O tai gerokai i\u0161pl\u0117st\u0173 ES ir ESTT vykdomos nacionalin\u0117s teis\u0117s kontrol\u0117s apimt\u012f. Nacionaliniams teismams r\u016bpi apsaugoti teisin\u0117s valstyb\u0117s princip\u0105, ta\u010diau jiems taip pat r\u016bpi apsaugoti nacionalin\u0117s teis\u0117s autonomij\u0105. O \u0161ie siekiai gali b\u016bti prie\u0161taringi. \u0160tai testo taikymas gali paskatinti pagal ES teis\u0119 svarstyti nacionalines nuostatas (pavyzd\u017eiui, baud\u017eiamosios teis\u0117s srityje), kurios pa\u010dios n\u0117ra ES teis\u0117s objektas. Ir \u010dia kyla trinties gr\u0117sm\u0117 ne tik d\u0117l problem\u0173, susijusi\u0173 su nacionalin\u0117s teis\u0117s suverenitetu ir procesine autonomija, bet ir d\u0117l institucin\u0117s kompetencijos klausim\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Portugalijos teis\u0117j\u0173 sprendime, be kita ko, buvo pabr\u0117\u017eta, kad valstybi\u0173 nari\u0173 teism\u0173 nepriklausomumas yra esminis Europos integracijos veiksnys, kuriuo siekiama skatinti abipus\u012f pasitik\u0117jim\u0105 ir lojal\u0173 bendradarbiavim\u0105 vykstant teisminiam dialogui, ypating\u0105 d\u0117mes\u012f skiriant su\u0117mimo ir perdavimo proced\u016broms. Gal galima b\u016bt\u0173 stabtel\u0117ti prie \u0161io aspekto pla\u010diau pakomentuojant dviej\u0173 \u017eingsni\u0173 ar etap\u0173 test\u0105, apie kur\u012f jau u\u017esimin\u0117te?<\/strong><\/em><\/p>\n\n\n\n

Portugalijos teis\u0117j\u0173 byla abipusio pasitik\u0117jimo, lojalaus bendradarbiavimo principams suteik\u0117, saky\u010diau, nauj\u0105 pagreit\u012f. Nacionaliniai teismai prejudicinio sprendimo mechanizm\u0105 prad\u0117jo taikyti, keldami klausimus d\u0117l teisminio bendradarbiavimo su valstyb\u0117mis, d\u0117l kuri\u0173 kilo sisteminis susir\u016bpinimas d\u0117l teisin\u0117s valstyb\u0117s principo, taip pat ir sprend\u017eiant Europos are\u0161to orderio klausim\u0105. Tiesa, nedaug auk\u0161\u010diausi\u0173j\u0173 teism\u0173, ta\u010diau buvo ir toki\u0173, kurie nurod\u0117 kreip\u0119si d\u0117l prejudicinio sprendimo u\u017esienio teism\u0173 sprendim\u0173 pripa\u017einimo ir vykdymo, Dublino III reglamento ir kai kuriais Europos tarptautin\u0117s privatin\u0117s teis\u0117s srities taikymo klausimais.<\/p>\n\n\n\n

Dabar \u2013 konkre\u010diau apie teismin\u012f bendradarbiavim\u0105, kurio standartus taikant Europos are\u0161to order\u012f (EAO) \u2013 dviej\u0173 etap\u0173 test\u0105 \u2013 nustat\u0117 ESTT 2018 m. sprendimas LM (Celmer)<\/em> byloje (papildydamas 2016 m. Aranyosi <\/em>ir C\u0103ld\u0103raru <\/em>sprendim\u0105).<\/p>\n\n\n\n

Kokia gi testo esm\u0117? Pirmiausia, remiantis objektyvia, patikima ir konkre\u010dia med\u017eiaga, turi b\u016bti padaryta i\u0161vada, ar egzistuoja reali rizika, kad pra\u0161an\u010diosios valstyb\u0117s teismas d\u0117l sistemini\u0173 tos valstyb\u0117s teisin\u0117s sistemos tr\u016bkum\u0173 n\u0117ra nepriklausomas. Antrasis \u017eingsnis \u2013 nusta\u010dius, kad tokia reali rizika egzistuoja, vykdantysis teismas turi konkre\u010diai ir tiksliai \u012fvertinti, ar konkre\u010dios bylos aplinkyb\u0117mis yra rimto pagrindo manyti, kad perdavus pra\u0161om\u0105 perduoti asmen\u012f jam kils i\u0161 tikr\u0173j\u0173 tokia rizika. <\/p>\n\n\n\n

N\u0117ra abejoni\u0173, kad LM (Celmer)<\/em> sprendimu, kuris detalizuoja, papildo ir sugrie\u017etina Portugalijos teis\u0117j\u0173 byloje i\u0161kelt\u0105 veiksmingos teismin\u0117s apsaugos kaip pagrindin\u0117s teis\u0117s ir ypa\u010d teis\u0117s \u012f teising\u0105 bylos nagrin\u0117jim\u0105 nepriklausomame teisme aspekt\u0105, siekta pragmatini\u0173 tiksl\u0173 ir sud\u0117tingoje, ir jautrioje EAO taikymo situacijoje. Ta\u010diau pati testo proced\u016bra n\u0117ra paprasta ir, tiesa, kai kurie teismai yra skepti\u0161ki tiek d\u0117l jos racionalumo, tiek d\u0117l patikimumo.<\/p>\n\n\n\n

Diskusijoje aptarta nema\u017eai principini\u0173 klausim\u0173 ir pripa\u017einta, kad antrojo \u017eingsnio reikalavimas tampa didele kli\u016btimi atsisakyti perduoti asmen\u012f d\u0117l pra\u0161an\u010diojoje valstyb\u0117je nustatyt\u0173 sistemini\u0173 tr\u016bkum\u0173. Sunkum\u0173 kyla ypa\u010d renkant atitinkamus \u012frodymus. Dauguma \u012frodym\u0173 geriausiu atveju b\u016bna susij\u0119 su sisteminiais tr\u016bkumais, o ne su konkre\u010diu pavojumi konkre\u010diu atveju. Svarstyta, ar nepakakt\u0173 pirmojo \u017eingsnio, t. y. ar neb\u016bt\u0173 pakankamas pagrindas asmens neperduoti, jei pra\u0161an\u010diojoje valstyb\u0117je nustatoma sistemini\u0173 teisin\u0117s valstyb\u0117s principo pa\u017eeidim\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Kelta ir abejoni\u0173, ar nacionaliniai teismai i\u0161 viso tur\u0117t\u0173 b\u016bti \u012fpareigoti arba jiems tur\u0117t\u0173 b\u016bti leista nustatyti, ar kitos valstyb\u0117s nar\u0117s teisin\u0117 sistema pa\u017eeid\u017eia teism\u0173 nepriklausomumo princip\u0105 (ar yra didel\u0117 to rizika). Juk skirtingi nacionaliniai teismai gal\u0117t\u0173 padaryti skirtingas i\u0161vadas, o to tikrai netur\u0117t\u0173 b\u016bti, tad netur\u0117t\u0173 b\u016bti net prielaid\u0173 tokiam rezultatui. Neatsitiktinai vienas Tinklo narys pa\u017eym\u0117jo, kad \u201evisa kontrol\u0117s na\u0161ta tenka d\u0117l perdavimo sprend\u017eian\u010diam teismui, kuris susiduria su dideliais i\u0161\u0161\u016bkiais analizuodamas vis\u0105 teisin\u0119 sistem\u0105 kitoje valstyb\u0117je nar\u0117je\u201c. Buvo i\u0161reik\u0161ta nuomon\u0117, kad klausimas, ar valstyb\u0117s nar\u0117s teisin\u0117 sistema pa\u017eeid\u017eia teism\u0173 nepriklausomumo princip\u0105 taip, kad sukelt\u0173 pavoj\u0173 ES sutarties 2 straipsnyje nustatytam teisin\u0117s valstyb\u0117s principui (principui, kuriuo grind\u017eiama S\u0105junga), yra esminis sprendimas, kur\u012f turi priimti Europos institucijos, o jei reikia, \u2013 ir ESTT.<\/p>\n\n\n\n

Taikant \u0161\u012f test\u0105 kyla daug ir praktini\u0173 klausim\u0173, pvz., ar ir kaip teis\u0117jas gali suderinti rimt\u0105 asmens i\u0161sakyt\u0105 susir\u016bpinim\u0105 per trump\u0105 termin\u0105, skirt\u0105 sprendimams d\u0117l perdavimo priimti (termin\u0105, nustatyt\u0105 EAO reglamentuojan\u010diuose dokumentuose); koki\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 \u012frodymai tinka kiekvienam i\u0161 testo etap\u0173, kurie gal\u0117t\u0173 \u012frodyti atitinkamas aplinkybes, susijusias su konkre\u010diu pra\u0161omu perduoti asmeniu.<\/p>\n\n\n\n

Galiausiai, nacionaliniam teismui privalu matyti pla\u010diai \u2013 jam yra svarbu \u012f\u017evelgti, kad tam tikri klausimai n\u0117ra vien tik ES teis\u0117s klausimai. Taip, ESTT funkcija \u2013 i\u0161ai\u0161kinti ES teis\u0117s taikym\u0105, kuris turi b\u016bti pateiktas bylai i\u0161spr\u0119sti. Tuo tarpu nacionalinio teismo funkcija yra i\u0161spr\u0119sti visus bylos klausimus. ES teis\u0117 n\u0117ra vienintel\u0117 susijusi teisin\u0117 sistema. Gali b\u016bti, kad klausimas susij\u0119s su nacionaline teise, \u012fskaitant nacionalin\u0119 konstitucin\u0119 teis\u0119. Akivaizdu, kad bet kokie su teism\u0173 nepriklausomumu susij\u0119 klausimai taip pat kels klausim\u0173 pagal \u017dmogaus teisi\u0173 ir pagrindini\u0173 laisvi\u0173 apsaugos konvencij\u0105, taikom\u0105 visoms valstyb\u0117ms nar\u0117ms. Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismas \u0161iuo klausimu pri\u0117m\u0117 ne vien\u0105 svarb\u0173 sprendim\u0105, ir j\u0173 privalome paisyti. Tuo tarpu, prie\u0161ingai nei kreipiantis d\u0117l prejudicinio sprendimo, \u012f Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teism\u0105 paprastai kreipiamasi po to, kai i\u0161naudojamos nacionalin\u0117s teis\u0117s gynimo priemon\u0117s. Visa tai gali sukelti painiav\u0105 nacionaliniam teismui, kuriam tampa sud\u0117tinga, taigi i\u0161\u0161\u016bkiu, suderinti skirting\u0173 vir\u0161nacionalini\u0173 sistem\u0173 besiskirian\u010dias praktikas tuo pa\u010diu klausimu.<\/p>\n\n\n\n

Ar pagr\u012fsta manyti, kad<\/strong> <\/em>Portugalijos teis\u0117j\u0173 byla vien\u0105 svarbiausi\u0173 bendradarbiavimo priemoni\u0173 \u2013 prejudicin\u012f sprendim\u0105 \u2013 padar\u0117 ypatingu nacionalini\u0173 teism\u0173 ir teis\u0117j\u0173 nepriklausomumo gynimo \u012frankiu?<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

B\u016btent taip ir \u012fvyko. Vienas i\u0161 prane\u0161\u0117j\u0173 (ESTT teis\u0117jas I. Jarukaitis) pabr\u0117\u017e\u0117, kad absoliu\u010di\u0105 daugum\u0105 sprendim\u0173 d\u0117l teism\u0173 nepriklausomumo ESTT pri\u0117m\u0117 nacionalini\u0173 teism\u0173 pra\u0161ym\u0173 pateikti prejudicin\u012f sprendim\u0105 pagrindu. Jau min\u0117jau, kad galimyb\u0117 pateikti pra\u0161ym\u0105 priimti prejudicin\u012f sprendim\u0105 d\u0117l vienoki\u0173 ar kitoki\u0173 poky\u010di\u0173 nacionalinio teismo teisin\u0117je sistemoje yra svarbus pirmiausia pa\u010di\u0173 nacionalini\u0173 teism\u0173, kurie susiduria su i\u0161\u0161\u016bkiais ir spaudimu savo sistemoje, arsenalo papildymas. Dar svarbiau ar ne ma\u017eiau svarbu, kad prejudicinio sprendimo proced\u016bra dabar \u012ftraukia kitus ar visus nacionalinius teismus \u012f tai, kad b\u016bt\u0173 siekiama i\u0161laikyti teisin\u0117s valstyb\u0117s princip\u0105 bet kurioje nacionalin\u0117je valstyb\u0117je, taigi ir visoje Europos S\u0105jungoje. Tai tikrai stiprina nacionalini\u0173 teism\u0173 vien\u0173 kitais pasitik\u0117jim\u0105, solidarum\u0105, bendryst\u0119. Be to, diskusijoje buvo atkreiptas d\u0117mesys ir \u012f tai, kad aptariamosios srities prejudiciniai sprendimai neabejotinai suteikia tam tikro a\u0161trumo Europos Komisijos teisin\u0117s valstyb\u0117s ataskaitai, susijusiai su nacionalin\u0117mis teisin\u0117mis sistemomis. Komisijai atsiranda papildoma galimyb\u0117 ir argumentacija kelti susir\u016bpinim\u0105 ir imtis priemoni\u0173 d\u0117l teisini\u0173 sistem\u0173, kurios pa\u010dios nemato problem\u0173, ta\u010diau gali kelti susir\u016bpinim\u0105 teis\u0117jams net ir stabiliose teisin\u0117se sistemose. Prejudiciniai sprendimai tampa tam tikra prevencine priemone, u\u017ekardan\u010dia bet kokias iniciatyvas, galin\u010dias pakenkti teism\u0173 sistemai, vald\u017ei\u0173 atskyrimui ar teisinei valstybei \u012fsitvirtinti. Pavyzd\u017eiui, buvo aptartas Suomijos atvejis. Suomijos (\u0161alies, kuri pagal teism\u0173 nepriklausomumo suvokim\u0105 nuolat u\u017eima pirm\u0105j\u0105 viet\u0105 ES teisingumo rezultat\u0173 suvestin\u0117je) Auk\u0161\u010diausiasis Teismas pa\u017eym\u0117jo, kad nors \u0161alis nesusid\u016br\u0117 su sisteminiais teism\u0173 nepriklausomumo i\u0161\u0161\u016bkiais, ESTT jurisprudencija neabejotinai prisid\u0117jo prie didesnio informuotumo apie teism\u0173 nepriklausomumo apsaug\u0105; darbo grup\u0117 \u0161iuo metu nagrin\u0117ja, ar Suomijos Konstitucijos formuluot\u0117je nereik\u0117t\u0173 sustiprinti teism\u0173 nepriklausomumo formali\u0173 garantij\u0173, nors praktini\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 \u0161iuo at\u017evilgiu n\u0117ra kil\u0119.<\/p>\n\n\n\n

Dauguma auk\u0161\u010diausi\u0173j\u0173 teism\u0173 pripa\u017e\u012fsta, kad prejudicinio sprendimo proced\u016bra yra tinkamas ir veiksmingas mechanizmas su teism\u0173 nepriklausomumu susijusiems klausimams spr\u0119sti, toliau t\u0119siant ir pl\u0117tojant ESTT jurisprudencijoje \u012fdiegt\u0105 sistemin\u0119 teisin\u0117s valstyb\u0117s principo koncepcij\u0105. Tiesa, teismai i\u0161skyr\u0117 dar ir kitus \u0161ios proced\u016bros privalumus: jos svarb\u0105 u\u017etikrinant vienod\u0105 ES teis\u0117s taikym\u0105, ai\u0161kinant ES teis\u0117s klausimus ir teikiant ai\u0161kias gaires nacionalin\u0117ms institucijoms; \u0161i proced\u016bra \u2013 svarbi priemon\u0117 veiksmingam ES teis\u0117s veikimui u\u017etikrinti, operatyvus b\u016bdas u\u017etikrinti ai\u0161kum\u0105 taikant skubaus prejudicinio sprendimo proced\u016br\u0105, b\u016bdas ES ry\u017etingai ir laiku \u012fsiki\u0161ti nelaukiant, kol tai padarys kitos ES institucijos.<\/p>\n\n\n\n

Tai galima manyti, kad teismai nemato joki\u0173 prejudicinio sprendimo mechanizmo tr\u016bkum\u0173?<\/strong><\/em><\/p>\n\n\n\n

Ne visai taip. Reikia pripa\u017einti, kad kai kurie teismai, kurie patvirtino prejudicinio sprendimo proced\u016bros privalumus, savo atsakymus siejo su i\u0161lygomis. \u0160tai kai kurie i\u0161 j\u0173 laik\u0117si nuomon\u0117s, kad prejudicinio sprendimo mechanizmas siekiant apsaugoti teism\u0173 nepriklausomum\u0105 yra kit\u0173 mechanizm\u0173 nes\u0117km\u0117s rezultatas. Kai kurie pabr\u0117\u017e\u0117, kad kiti teisin\u0117s valstyb\u0117s garantij\u0173 rinkinio mechanizmai, pavyzd\u017eiui, pa\u017eeidim\u0173 nagrin\u0117jimo proced\u016bros ir finansin\u0117s nuobaudos, yra tokie pat, jei ne svarbesni, siekiant veiksmingai ir tinkamai spr\u0119sti sistemines teisin\u0117s valstyb\u0117s problemas valstyb\u0117je nar\u0117je. Skepsio suteik\u0117 dar bent keli teism\u0173 nurodyti argumentai: nacionalini\u0173 teism\u0173 susilaikymas perduoti klausimus d\u0117l laiko stokos ir sunkumai vykdant sprendimus \u0161alyse, kuriose yra \u012fsisen\u0117jusi\u0173 problem\u0173 d\u0117l teism\u0173 nepriklausomumo. Juk prejudicin\u0117s proced\u016bros priklauso nuo to, ar nacionalinis teis\u0117jas nusprend\u017eia pateikti klausim\u0105 ESTT, o ESTT priimto sprendimo veiksmingumas priklauso nuo valstybi\u0173 nari\u0173 nusiteikimo atitinkamai didesniu ar ma\u017eesniu mastu j\u012f vykdyti.<\/p>\n\n\n\n

Atkreiptas d\u0117mesys, kad pati prejudicinio sprendimo proced\u016bra gali kelti problem\u0173, taip pat ir tais atvejais, kai ji turi tapti ir tampa priemone, skirta rimtoms teisin\u0117s valstyb\u0117s problemoms valstyb\u0117se nar\u0117se spr\u0119sti. Pirma, ji susijusi su abstrak\u010diu sprendimu d\u0117l teis\u0117s klausim\u0173, kuris priimamas \u201eavansu\u201c (i\u0161 anksto) iki priimant baigiam\u0105j\u012f akt\u0105 byloje ir yra nutol\u0119s nuo jo. Problema dar pagil\u0117ja, jei sprendimas, kur\u012f turi priimti nacionalinis teismas, yra siejamas su \u201erealios rizikos\u201c ir \u201esvarbi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173\u201c kriterijais. Negalima nesutikti, kad i\u0161 principo n\u0117ra gerai skaidyti sprendim\u0173 pri\u0117mim\u0105, t. y. kad vienas teismas nustatyt\u0173 taikytin\u0105 kriterij\u0173, o kitas j\u012f taikyt\u0173, ypa\u010d kai kriterijus suformuluotas nei\u0161vengiamai hipoteti\u0161kai.<\/p>\n\n\n\n

Ir tai \u2013 jau ne nauja diskusija, kuri buvo tiesiog priminta kaip labai svarbi ir teism\u0173 nepriklausomumo kontekste.<\/p>\n\n\n\n

Juk da\u017eniausiai ESTT savo sprendimuose nustato tam tikras gaires, o nustatyti arba i\u0161tirti tam tikrus bylos aspektus palieka pra\u0161ym\u0105 pateikusiems nacionaliniams teismams. Tai gerai matyti ir lietuvi\u0161kose bylose (pvz., byloje d\u0117l asmenvard\u017ei\u0173 ra\u0161ybos, teis\u0117j\u0173 atlyginim\u0173 byloje). Taip, ESTT ai\u0161kina ES teis\u0119, o nacionaliniai teismai j\u0105 taiko pagal konkre\u010dios teisin\u0117s sistemos ypatumus ir jautrum\u0105. Ta\u010diau skiriamoji linija yra labai plona ir trapi. Ir aptariamame susitikime, saky\u010diau, dar kart\u0105 pa\u017eym\u0117ta, jog ESTT gali i\u0161ai\u0161kinti \u012fstatym\u0105 taip, kad nebus ko taikyti, tik vykdyti. Tiesa, kaip jau ne kart\u0105 buvo gird\u0117ta, kartais nacionaliniai teismai net labiau d\u017eiaugiasi tokiais atsakymais nei tais, kuriuos tenka skaityti kelis kartus ir vis tiek lieka abejoni\u0173, kas jais nor\u0117ta pasakyti, ar teisingai jie suprasti.<\/p>\n\n\n\n

Suvokdami, kad teis\u0117jas tur\u0117t\u0173 susilaikyti nuo platesni\u0173 komentar\u0173 apie nebaigt\u0105 nagrin\u0117ti byl\u0105, nors jis pats tos bylos nenagrin\u0117ja, vis d\u0117lto, naudodamiesi proga, pra\u0161ytume pakomentuoti (tiek, kiek manote esant leistina) vien\u0105 naujausi\u0173 ESTT sprendim\u0173 Lietuvos teis\u0117j\u0173 atlyginim\u0173 byloje.<\/strong><\/em><\/p>\n\n\n\n

Pirmiausia reikia atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f tai, kad Teisingumo Teismas \u0161ioje byloje t\u0119s\u0117 jau prad\u0117t\u0105 formuoti savo praktik\u0105 ir i\u0161d\u0117st\u0117 bendruosius teis\u0117j\u0173 atlyginim\u0173 nustatymo reikalavimus, kuri\u0173 turi laikytis ES nar\u0117s. Kokie klausimai buvo nagrin\u0117jami \u0161ioje byloje? Pirmiausia Teisingumo Teismas susistemino teism\u0173 nepriklausomumo standartus. Pasisakydamas d\u0117l vieno i\u0161 j\u0173 \u2013 \u201ederamo teis\u0117jo atlyginimo\u201c garantijos, pabr\u0117\u017e\u0117, kad tai, ar teis\u0117jo atlyginimas yra deramas, turi b\u016bti vertinama atsi\u017evelgiant \u012f tos valstyb\u0117s nar\u0117s ekonomin\u0119, finansin\u0119 ir socialin\u0119 pad\u0117t\u012f. \u0160i\u0105 pad\u0117t\u012f nusako \u012fvairios aplinkyb\u0117s, be kita ko, ir vidutinis darbo u\u017emokestis bei kit\u0173 teisinink\u0173 darbo u\u017emokestis. ESTT pabr\u0117\u017e\u0117 ir tai, kad vertinant, ar teis\u0117j\u0173 atlyginim\u0173 \u201eu\u017e\u0161aldymas\u201c laiku nekeliant t\u0173 atlyginim\u0173 buvo objektyviai pagr\u012fstas, svarbu atsi\u017evelgti \u012f tai, ar ir kit\u0173 vie\u0161ojo sektoriaus darbuotoj\u0173 atlyginimai taip pat nebuvo didinami ar, kitaip tariant, buvo didinami neesmingai. Kaip jau min\u0117ta, remiantis bendruoju Teisingumo Teismo ir nacionalini\u0173 teism\u0173 kompetencijos atskyrimu, Teisingumo Teismas i\u0161ai\u0161kina ES teis\u0119, o nacionalinis teismas, remdamasis pateiktu i\u0161ai\u0161kinimu, pritaiko ES teis\u0119 konkre\u010dioje byloje, t. y. \u0161iuo konkre\u010diu atveju vis\u0173 pamin\u0117t\u0173 aplinkybi\u0173 vertinim\u0105 atliks nacionalinis teismas.<\/p>\n\n\n\n

Ir vis d\u0117lto pabaigoje\u2026 koks b\u016bt\u0173 apibendrinimas?<\/strong><\/em><\/p>\n\n\n\n

Teism\u0173 nepriklausomumo doktrina nuolat tobul\u0117ja. N\u0117ra baigtinio teism\u0173 nepriklausomumo kriterij\u0173 s\u0105ra\u0161o, suformuluoto nei nacionaliniu, nei Europos lygiu. Taip, ES teis\u0117je yra pateiktas nepriklausomo teismo s\u0105vokos apibr\u0117\u017eimas. Bet jo negana. Tuo tarpu i\u0161 spar\u010diai augan\u010dios ESTT praktikos \u0161iuo klausimu galima daryti i\u0161vad\u0105 apie besiformuojant\u012f bendr\u0105 ES teism\u0173 nepriklausomumo standart\u0105.<\/p>\n\n\n\n

\u0160iandien galime dr\u0105siai sakyti, kad Portugalijos teis\u0117j\u0173 sprendimas esmingai prisid\u0117jo prie \u0161io standarto ir tikrai savo vert\u0117s nepraras ir ateityje. Po \u0161io sprendimo ESTT praktika d\u0117l teis\u0117s \u012f veiksming\u0105 teisin\u0119 gynyb\u0105 suklest\u0117jo, ji pla\u010diai i\u0161pl\u0117tota. Bet lazda turi du galus. Deja, kartu \u0161i \u012fsp\u016bdingai plati jurisprudencija kelia nerim\u0105, nes atsirado reaguojant \u012f neigiamus dalykus \u2013esmingus teisin\u0117s valstyb\u0117s kriz\u0117s, susijusios su nacionalini\u0173 teism\u0173 sutvarkymu, po\u017eymius, kuriuos patiria kai kurios Europos S\u0105jungos valstyb\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo informacija<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kovo 28 d. bendrame Europos S\u0105jungos auk\u0161\u010diausi\u0173j\u0173 teism\u0173 pirminink\u0173 tinklo (Tinklo) ir Europos S\u0105jungos Teisingumo Teismo (Teisingumo Teismo, ESTT) susitikime Liuksemburge diskutuota tema \u201eTeism\u0173 nepriklausomumas Europos S\u0105jungoje: pasidalyta atsakomyb\u0117\u201c. Renginio \u012fsp\u016bd\u017eiais dalijasi susitikime dalyvavusi Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo pirminink\u0117 dr. Danguol\u0117 Bublien\u0117. Kod\u0117l pasirinkta teism\u0173 ir teis\u0117j\u0173 nepriklausomumo tema? Atrodyt\u0173, kad apie tai jei ne viskas, …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":50132,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[32],"tags":[109,97,574],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/50131"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=50131"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/50131\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":50134,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/50131\/revisions\/50134"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/50132"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=50131"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=50131"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=50131"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}