2022 met\u0173 vasario pabaigoje atvira agresija prasid\u0117jusiam Rusijos karui Ukrainoje jau greitai \u012fpus\u0117siant ketvirtus metus ir \u012ftampai pasaulyje nesl\u016bgstant, apie ,,dien\u0105 X\u201c girdime nema\u017eai. \u0160ie \u012fvykiai nei\u0161vengiamai kelia klausim\u0173, kuri\u0173 daugumai neteko sau u\u017eduoti anks\u010diau, – kiekvienas turime savo santyk\u012f su karu. Vis tik ,,diena X\u201c, k\u0105 ji bereik\u0161t\u0173, neb\u016btinai gali b\u016bti \u012fvardijama konkre\u010diai \u2013 i\u0161nyk\u0119 laiko skirtis ir kitos ribos tarp karo ir taikos apib\u016bdina jau kone \u012fprastu tapus\u012f hibridin\u012f kar\u0105. J\u012f kariaujame ir mes: Lietuvai ir kitoms Baltijos j\u016bros regiono \u0161alims susiduriant su gr\u0117sm\u0117mis kritinei valstyb\u0117s infrastrukt\u016brai j\u016broje ir jos pa\u017eeidimais, b\u016btina ie\u0161koti politini\u0173, teisini\u0173 ir praktikos sprendim\u0173. Ir j\u0173 reikia ne tik atsakant \u012f pavojus kritinei infrastrukt\u016brai: netr\u016bksta propagandos, bandym\u0173 ki\u0161tis \u012f valstybi\u0173 demokratinius procesus ir kit\u0173 \u0161io karo form\u0173,- hibridinis karas turi daug veid\u0173.<\/p>\n\n\n\n
Pastaruoju metu skelbta apie Rusijos propagandos planus Lietuvoje siekti suma\u017einti pasitik\u0117jim\u0105 vald\u017eia ir tik\u0117jim\u0105 paramos Ukrainai poreikiu. Rusija ir Baltarusija vertina Lietuv\u0105 kaip nuo Vakar\u0173 priklausan\u010di\u0105 \u017elugusi\u0105 pseudovalstyb\u0119 ir baugina savo visuomenes neva Vakar\u0173 siekiu sukelti Tre\u010di\u0105j\u012f pasaulin\u012f kar\u0105, nesibaigia grasinimai branduoliniu ginklu ir visa tai, tik\u0117tina, stipr\u0117s art\u0117jant min\u0117t\u0173 dviej\u0173 valstybi\u0173 pratyboms ,,Zapad 2025\u201c [1]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n Neseniai Lenkija skelb\u0117 ir ateityje tirsianti pana\u0161ius \u012f \u0161alyje kilusius tris didelius gaisrus atvejus kaip sabota\u017e\u0105, siedama \u0161iuos \u012fvykius su galimomis Rusijos \u017evalgybos tarnyb\u0173 hibridin\u0117mis operacijomis [2]<\/a>. 2025 m. liepos 9 d. paskelbtas Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismo sprendimas Ukrainos ir Nyderland\u0173 byloje prie\u0161 Rusij\u0105 [3]<\/a>, kuriame jis pripa\u017eino Rusijos atsakomyb\u0119 u\u017e nuo 2014 m. vykdytus plataus masto, grubius \u017emogaus teisi\u0173 pa\u017eeidimus, \u012fskaitant be atrankos vykdomus puolimus, kankinimus, neteis\u0117tus ir savavali\u0161kus su\u0117mimus ir orlaivio MH17 numu\u0161im\u0105, kaip teis\u0117s \u012f gyvyb\u0119 pa\u017eeidim\u0105, yra ne tik pirm\u0105kart tarptautinio teismo ai\u0161kiai \u012fvardinta \u0161ios \u0161alies atsakomyb\u0117, jis taip pat primena tuomet dar Rusijos tiesiogiai ir akivaizd\u017eiai nedemonstruot\u0105 agresijos prie\u0161 Ukrain\u0105 prad\u017ei\u0105 \u2013 Krymo okupacij\u0105, \u012fvykdyt\u0105 dalyvaujant Rusijos si\u0173stiems ir vadovaujamiems ,,\u017ealiesiems \u017emogeliukams\u201c. \u0160iame Teisme sprendim\u0173 laukia bylos prie\u0161 vadinam\u0105j\u0105 instrumentalizuot\u0105 migracij\u0105 i\u0161 Baltarusijos patirian\u010dias valstybes \u2013 Lietuv\u0105, Latvij\u0105, Lenkij\u0105 [4]<\/a>. Visa tai primena apie hibridines gr\u0117smes, kuri\u0173 samprat\u0105 jau neblogai suprantame, ir kurios yra kasdien \u010dia pat, \u0161alia m\u016bs\u0173.<\/p>\n\n\n\n Gr\u0117sm\u0117s povandeninei infrastrukt\u016brai Baltijos j\u016broje<\/strong><\/p>\n\n\n\n Ma\u017edaug per pastaruosius pusantr\u0173 met\u0173 Baltijos j\u016broje buvo pa\u017eeista daugiau nei de\u0161imt tarptautin\u0117ms jungtims ir energijos perdavimui esmin\u0117s svarbos povandenini\u0173 kabeli\u0173, kas kelia nerim\u0105 d\u0117l valstyb\u0117s ar nevalstybini\u0173 subjekt\u0173 ty\u010dinio sabota\u017eo ar prie\u0161i\u0161k\u0173 veiksm\u0173 ,,pilkojoje zonoje\u201c [5]<\/a>. Baltijos j\u016bra yra strategin\u0117s svarbos, ypatingai \u012f NATO \u012fstojus Suomijai ir \u0160vedijai i\u0161augus \u0161ios organizacijos nari\u0173 skai\u010diui: j\u016bros dugnas i\u0161raizgytas svarbi\u0173 ry\u0161io ir energijos perdavimo jung\u010di\u0173, eina svarb\u016bs prekybos keliai, transporto jungtys, o j\u016bros ekosistema jautri ir pa\u017eeid\u017eiama. Ir nors \u0161iuo metu prane\u0161imai apie povandenini\u0173 kabeli\u0173 j\u016broje pa\u017eeidimus, atrodyt\u0173, nedominuoja visuomen\u0117s informacijos priemon\u0117se, kur paprastai skelbiami da\u017eniausia epizodi\u0161kai valstyb\u0119 i\u0161tinkantys pavojai, tarkim, neseniai i\u0161 Baltarusijos \u012f Lietuvos teritorij\u0105 \u012fskrid\u0119s ir nukrit\u0119s dronas, ne vienkartinio sprendimo reikalaujanti gr\u0117sm\u0117 kritinei valstyb\u0117s infrastrukt\u016brai i\u0161lieka. Didel\u0117 ir ilgam.<\/p>\n\n\n\n 2025 met\u0173 Gr\u0117smi\u0173 nacionaliniam saugumui vertinime [6]<\/a> ai\u0161kiai \u012fvardinta: ,,rizika povandeninei infrastrukt\u016brai Baltijos j\u016broje auga\u201c toliau nurodant, kad pastaraisiais metais \u012fvyko keletas incident\u0173, kuriuos Baltijos j\u016broje suk\u0117l\u0117 Kinijos kompanijoms priklausantys ar Rusijos \u201e\u0161e\u0161\u0117liniam laivynui\u201c priskiriami laivai. Ataskaitoje nurodoma tikimyb\u0117, kad Baltijos j\u016broje daug\u0117s aplaid\u017eiu po\u017ei\u016briu \u012f saugi\u0105 laivyb\u0105 pasi\u017eymin\u010di\u0173 Rusijai draugi\u0161k\u0173 \u0161ali\u0173 laiv\u0173, did\u0117s incident\u0173 rizika, o povandenin\u0117 infrastrukt\u016bra gali tapti net ir ty\u010dini\u0173 atak\u0173 taikiniu (10 p.). \u0160iame vertinime taip pat atsispindi hibridini\u0173 gr\u0117smi\u0173 \u012fvairov\u0117: ,,2024 m. Lietuvoje ir kitose Europos valstyb\u0117se surengtos de\u0161imtys diversij\u0173 prie\u0161 Ukrainos r\u0117m\u0117j\u0173 infrastrukt\u016br\u0105, energetikos, transporto, informacines sistemas, istorin\u0117s atminties objektus\u201c (6 p.). Rusija t\u0119sti kar\u0105 Ukrainoje i\u0161tekli\u0173 turi ir stiprina karinius paj\u0117gumus, diplomatinis jo baigimas artimiausiu metu ma\u017eai tik\u0117tinas, o Rusijos valdantysis re\u017eimas grei\u010diausia mano, kad santykiai su Vakarais yra tarp karo ir taikos (8, 13 p.). Apie i\u0161augusios svarbos technologij\u0173 ir ginkluot\u0117s s\u0105sajas ir j\u0173 naudojim\u0105 karyboje, \u012fskaitant kritinei infrastrukt\u016brai pa\u017eeisti, bei poveik\u012f tarptautinei taikai ir saugumui nurodoma ir 2023 m. liepos m\u0117n. Jungtini\u0173 Taut\u0173 dokumente ,,A New Agenda for Peace\u201c [7]<\/a>, kur taip pat pabr\u0117\u017eiamas regiono organizacij\u0173 vaidmuo. \u0160iuo po\u017ei\u016briu reik\u0161mingas valstybi\u0173 bendradarbiavimas tiek Europos S\u0105jungoje (ES), tiek NATO.<\/p>\n\n\n\n ,,NATO organizacijai kritin\u0117s povandenin\u0117s infrastrukt\u016bros apsauga yra esmin\u0117s svarbos m\u016bs\u0173 saugumui ir gynybai, nes ji yra esmin\u0117 m\u016bs\u0173 visuomeni\u0173 saugumo ir gerov\u0117s apsaugai\u201c, jau prie\u0161 kelerius metus tvirtino tuomet NATO Generalinis Sekretorius J. Stoltenbergas [8]<\/a>. Nuo karini\u0173 paj\u0117g\u0173 patruliavimo j\u016broje iki povandenin\u0117s j\u016br\u0173 infrastrukt\u016bros steb\u0117senos ir bendradarbiavimo (\u012fskaitant su ES ir priva\u010diu sektoriumi) koordinavimo siekiant didinti atsparum\u0105 \u0161io pob\u016bd\u017eio gr\u0117sm\u0117ms ir atsakyti \u012f jas, – ne vieneri\u0173 met\u0173 NATO pastangos. NATO pakankamai greitai ir ai\u0161kiai \u012fvardijo teroristines ir hibridines gr\u0117smes tarp pagrindini\u0173 aljansui ir i\u0161rei\u0161k\u0117 pozicij\u0105, kad greta j\u0173 atgrasymo ir atsparumo joms didinimo tokio pob\u016bd\u017eio atakos tam tikrais atvejais, jei jos yra didelio masto ir sukelian\u010dios rimt\u0173 padarini\u0173, gali priart\u0117ti prie kolektyvin\u0117s savigynos reikalaujan\u010di\u0173 situacij\u0173 [9]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n Hibridines gr\u0117smes paprastai suprantame kaip esan\u010dias \u017eemiau tiesioginio karin\u0117s j\u0117gos naudojimo slenks\u010dio. Kai 20 a. prad\u017eioje formavosi ir 1945 m. JT Chartijoje buvo \u012ftvirtintas j\u0117gos ir grasinimo j\u0117ga draudimo principas, valstyb\u0117s \u0117m\u0117 ie\u0161koti nauj\u0173 b\u016bd\u0173 j\u0173 \u012fprastam \u012frankiui u\u017eimti teritorijas ir pasaulio istorijos palydovui \u2013 karui: band\u0117 pl\u0117sti \u012ftakos zonas steigdamos marionetinius darinius. Dabar \u2013 kitas transformacijos etapas, kai karas \u012fgijo nauj\u0173 form\u0173 ir b\u016bd\u0173, ma\u017eiau matom\u0173, sud\u0117tingiau \u012frodom\u0173, sunkiau priskiriam\u0173 valstybei. J\u016br\u0173 erdv\u0117 tam imli: j\u016bros ir vandenynai niekada neatskleisdavo paslap\u010di\u0173 lengvai, nusikalstamo pob\u016bd\u017eio veikas \u010dia nustatyti gali neb\u016bti lengva d\u0117l \u012fvairi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, nuo jurisdikcijos ribotumo iki veik\u0173 priskyrimo konkre\u010diam subjektui sunkum\u0173.<\/p>\n\n\n\n Diskusija d\u0117l hibridini\u0173 gr\u0117smi\u0173 teisinio reguliavimo k\u016brimo poreikio ar esamo (pri)taikymo naujai realybei pakankamumo neturi ai\u0161ki\u0173 vienareik\u0161mi\u0173 atsakym\u0173. Kalbant apie esam\u0173 j\u016br\u0173 teis\u0117s sutar\u010di\u0173 taikym\u0105 nagrin\u0117jamo pob\u016bd\u017eio gr\u0117sm\u0117ms, tai yra pana\u0161u \u012f, tarkim, tuomet \u012fprastam konvenciniam karui priimt\u0173 tarptautin\u0117s humanitarin\u0117s teis\u0117s sutar\u010di\u0173 taikym\u0105 dabar dronams ir kitiems bepilo\u010diams \u2013 \u0161iandien pla\u010diai naudojamiems kare. \u010cia nesiekiant gilesn\u0117s analiz\u0117s, ai\u0161ku bent viena: apimti visas hibridinio pob\u016bd\u017eio veikas po vienu reglamentavimo ,,sk\u0117\u010diu\u201c b\u016bt\u0173 sud\u0117tinga pirmiausia d\u0117l j\u0173 skirtingumo: pavyzd\u017eiui, propaganda ir kabeli\u0173 nutraukimas yra visi\u0161kai skirtingi pagal sritis, pob\u016bd\u012f, atsako b\u016bdus ir reguliavim\u0105, kiek jo beb\u016bt\u0173. Ir vis d\u0117lto, jis reikalingas.<\/p>\n\n\n\n Ar turime reguliavim\u0105, nustatant\u012f kabeli\u0173 ir vamzdyn\u0173 j\u016broje apsaug\u0105?<\/strong><\/p>\n\n\n\n J\u016bros erdvi\u0173, ypatingai i\u0161skirtin\u0117s ekonomin\u0117s zonos ir kontinentinio \u0161elfo reglamentavimo Lietuvos teis\u0117je spragas ir tr\u016bkumus pirm\u0105kart \u012fvardijau prie\u0161 15 met\u0173 [10]. Per t\u0105 laik\u0105 buvo iniciatyv\u0173, poky\u010di\u0173 ir progreso \u2013 atskiras veiklos j\u016broje sritis (saugi\u0105 laivyb\u0105, j\u016br\u0173 aplinkos apsaug\u0105, \u017euvininkyst\u0119 ir kt.) reguliuojan\u010di\u0173 teis\u0117s akt\u0173 patais\u0173 (nes konkre\u010diai j\u016bros erdvei ar j\u016bros erdv\u0117ms skirt\u0173 atskir\u0173 \u012fstatym\u0173 neturime). Pagrind\u0173 reikalauti i\u0161 u\u017esienio subjekt\u0173 laikytis teis\u0117s norm\u0173 arba atsakyti \u012f galimus pa\u017eeidimus nacionalin\u0117je teis\u0117je paie\u0161kos ypatingai i\u0161ry\u0161k\u0117davo konkre\u010di\u0173 gr\u0117smi\u0173 akivaizdoje: kai i\u0161 prad\u017ei\u0173 dar nebuvo ai\u0161kios \u0160iaur\u0117s srov\u0117s dujotiekio (,,Nord Stream\u201c) trasa ir kitos pavoj\u0173 aplinkai ir saugumui k\u0117lusio projekto aplinkyb\u0117s arba kai buvo \u012fgyvendinamas Lietuvos elektros jungties su \u0160vedija projektas, kuriam trukd\u0117 Rusijos karo laivai (d\u0117l karo pratyb\u0173 nurodydav\u0119 nutraukti kabelio j\u016bros dugnu tiesimo darbus).<\/p>\n\n\n\n Buvo visko: diplomatini\u0173 not\u0173, Lietuvos Karini\u0173 j\u016br\u0173 paj\u0117g\u0173 patruliavimo, politini\u0173 diskusij\u0173 ir teisini\u0173 vertinim\u0173. Dabar jau kitame \u2013 povandenin\u0117s infrastrukt\u016bros apsaugos \u2013 kontekste tarsi i\u0161 dalies v\u0117l kyla tie patys klausimai ir galimos spragos. Ir nors esamo reguliavimo kaita yra nat\u016bralus procesas, skatinamas nauj\u0173 \u012fvyki\u0173 ir aplinkybi\u0173, neapleid\u017eia jausmas, kad teisin\u0117s iniciatyvos kyla kiek ,,progi\u0161kai\u201c, kas didina reglamentavimo sistemi\u0161kumo ir teisinio stabilumo stokos rizik\u0105. Vis tik geriau v\u0117liau nei niekada.<\/p>\n\n\n\n Lietuvos baud\u017eiamojo kodekso pakeitimais si\u016bloma nustatyti atsakomyb\u0119: laisv\u0117s at\u0117mimu b\u016bt\u0173 baud\u017eiami asmenys, sunaikin\u0119, sugadin\u0119 ar kitaip sutrikd\u0119 strategin\u0119 ar svarbi\u0105 reik\u0161m\u0119 nacionaliniam saugumui turin\u010dio objekto ar jo dalies arba j\u0173 ry\u0161io ar informacin\u0117s sistemos funkcionavim\u0105, taip siekdami pakenkti Lietuvos interesams [11]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n Hibridini\u0173 gr\u0117smi\u0173 ar sabota\u017eo s\u0105vok\u0173 1982 m. J\u016br\u0173 teis\u0117s konvencijoje (JTK) [12] ar kitose tarptautin\u0117s j\u016br\u0173 teis\u0117s sutartyse ie\u0161koti nereik\u0117t\u0173. J\u016br\u0173 teis\u0117s konvencija reguliuoja ne visk\u0105: pavyzd\u017eiui, ji nereglamentuoja karo pratyb\u0173, ginkl\u0173 bandym\u0173 j\u016broje, nustato karo laiv\u0173 imunitet\u0105. Atsako \u012f gr\u0117smes povandeninei infrastrukt\u016brai galimybi\u0173 \u0161iuo metu reikia ie\u0161koti ai\u0161kinant ir taikant esamus tarptautin\u0117s j\u016br\u0173 teis\u0117s principus ir normas. Pakrant\u0117s valstyb\u0117s galimyb\u0117 imtis poveikio priemoni\u0173 u\u017esienio laiv\u0173 at\u017evilgiu pirmiausia priklauso nuo jurisdikcijos pagrindo buvimo nacionalin\u0117je ir (arba) tarptautin\u0117je teis\u0117je. Suverenitetas ma\u017e\u0117ja tolstant nuo valstyb\u0117s pakrant\u0117s: j\u016br\u0173 vidaus vandenyse (pvz. uostuose) ir teritorin\u0117je j\u016broje i\u0161 suvereniteto kylanti valstyb\u0117s teis\u0117 veikti i\u0161 esm\u0117s labai plati, ta\u010diau u\u017e pastarosios prasidedan\u010dioje i\u0161skirtin\u0117je ekonomin\u0117je zonoje ar kontinentiniame \u0161elfe valstyb\u0117 gali reguliuoti u\u017esienio subjekt\u0173 veikl\u0105, tikrinti ir taikyti atsakomyb\u0119 tada, kai ir kiek, kiek tai leid\u017eiama, o atvirojoje j\u016broje \u2013 remiantis tarptautin\u0117se sutartyse nustatytais jurisdikcijos pagrindais (kurie taikomi ir i\u0161skirtin\u0117je ekonomin\u0117je zonoje, atsi\u017evelgiant \u012f jos re\u017eim\u0105). Kitaip tariant, bes\u0105lygin\u0117s teis\u0117s stabdyti ir tikrinti laivus bet kurioje j\u016bros erdv\u0117je d\u0117l bet kurio galimo pa\u017eeidimo n\u0117ra. Greta \u0161io, \u012fvardinkim, erdvinio, po\u017ei\u016brio, svarbus funkcinis (paskirties) j\u016br\u0173 naudojimo aspektas, t.y. pavyzd\u017eiui, pakrant\u0117s valstyb\u0117 d\u0117l vykdom\u0173 pratyb\u0173 j\u016broje gali i\u0161 anksto prane\u0161usi tam tikrose erdv\u0117se riboti u\u017esienio laiv\u0173 navigacijos laisv\u0119, o pakrant\u0117s ir kit\u0173 valstybi\u0173 veiklos j\u016broje r\u016b\u0161i\u0173 pusiausvyr\u0105 kilus interes\u0173 konfliktui tenka spr\u0119sti vadovaujantis teisingumo principu (JTK 59 str.). Tam tikra jungiamoji grandis yra vadinamoji persekiojimo kar\u0161tais p\u0117dsakais teis\u0117 (JTK 111 str.), kuri neapsiriboja viena j\u016bros erdve ir j\u0105 \u012fgyvendinant turi b\u016bti laikomasi reikalavim\u0173 \u2013 nepertraukiamumo, perteklin\u0117s j\u0117gos naudojimo draudimo, teisinio pagrindo buvimo ir kt. <\/p>\n\n\n\n Neretai minima povandeninei kritinei infrastrukt\u016brai gr\u0117smes kelian\u010dio ,,\u0161e\u0161\u0117linio laivyno\u201c prasta laiv\u0173 b\u016bkl\u0117, ta\u010diau techniniais, administraciniais, socialiniais klausimais jurisdikcija priklauso v\u0117liavos valstybei, taigi valstyb\u0117, su kurios v\u0117liava tokie laivai plaukia, tur\u0117t\u0173 b\u016bti atsakinga u\u017e tai, kad jie laikosi vis\u0173 saugios laivybos reikalavim\u0173 ir nepa\u017eeid\u017eia kabeli\u0173, vamzdyn\u0173 ar kit\u0173 \u012frengini\u0173 j\u016broje. ,,\u0160e\u0161\u0117linis laivynas\u201c netolygu ,,patogiai v\u0117liavai\u201c, bet kas d\u0117l jurisdikcijos \u012fgyvendinimo, suinteresuotumo kontroliuoti savo laivus vienodai ma\u017eai. Lietuva, kaip kitos pakrant\u0117s valstyb\u0117s, u\u017esienio laivus tikrina \u012fgyvendamos uosto valstyb\u0117s kontrol\u0119, ta\u010diau su nagrin\u0117jamo pob\u016bd\u017eio gr\u0117sm\u0117mis siejami laivai neb\u016btinai \u012fplaukia \u012f uostus. <\/p>\n\n\n\n Kas d\u0117l nacionalinio reguliavimo, pakrant\u0117s valstyb\u0117 toki\u0105 teis\u0119 turi. Teritorin\u0117je j\u016broje, kiek tai susij\u0119 su taikiu plaukimu, ji gali priimti teis\u0117s aktus \u012fvairiose srityse, tarp kuri\u0173 ir navigacijos saugumo ir j\u016br\u0173 eismo reguliavimo; navigacijos priemoni\u0173 ir \u012frengini\u0173 bei kit\u0173 \u012frengini\u0173 ar instaliacij\u0173 apsaugos; kabeli\u0173 ir vamzdyn\u0173 apsaugos (JTK 21 str.). JTK (79 str. 4 dalis) neriboja pakrant\u0117s valstyb\u0117s jurisdikcijos kabeliams ar vamzdynams, paklotiems arba naudojamiems tyrin\u0117jant kontinentin\u012f \u0161elf\u0105 arba eksploatuojant jo gamtos turtus, taip pat eksploatuojant dirbtines salas, \u012frenginius ir statinius, priklausan\u010dius jos jurisdikcijai. Teritorinis principas leid\u017eia ne tik reglamentuoti, bet ir imtis priemoni\u0173 d\u0117l vykdymo u\u017etikrinimo ir taikyti atsakomyb\u0119. Kiek kitaip yra i\u0161skirtin\u0117je ekonomin\u0117je zonoje: b\u016bdama sui generis<\/em>, ji integruoja dal\u012f atvirosios j\u016bros laisvi\u0173 (JTK 58 str. 2 dalis nukreipia \u012f atvirosios j\u016bros re\u017eim\u0105 \u2013 88-115 str.), ta\u010diau pakrant\u0117s valstyb\u0117 gali vykdyti jurisdikcij\u0105 JTK arba tarptautini\u0173 sutar\u010di\u0173 d\u0117l laivybos saugumo arba tarptautinio pob\u016bd\u017eio nusikaltim\u0173 j\u016broje leid\u017eiamais pagrindais ir apimtimi. Atitinkamai, stabdyti u\u017esienio laivo plaukim\u0105, \u012f j\u012f patekti, juo labiau are\u0161tuoti galima tik gavus laivo v\u0117liavos valstyb\u0117s sutikim\u0105. Ap\u017ei\u016bros teis\u0117 (JTK 110 str.) i\u0161vardija s\u0105ra\u0161\u0105 j\u0105 \u012fgyvendinti leid\u017eian\u010di\u0173 veik\u0173, pavyzd\u017eiui, \u012ftarim\u0105 piratavimu, ta\u010diau \u012ftarimo d\u0117l kabeli\u0173 ar vamzdyn\u0173 pa\u017eeidim\u0173 n\u0117ra. U\u017esienio laiv\u0173 at\u017evilgiu valstybes imtis priemoni\u0173 gali \u012fpareigoti ir JT Saugumo Tarybos rezoliucijos, bet nagrin\u0117jamu atveju tai i\u0161 esm\u0117s nerealus scenarijus.<\/p>\n\n\n\n Ai\u0161kiausias galim\u0173 atsakomyb\u0117s priemoni\u0173 d\u0117l povandenin\u0117s infrastrukt\u016bros \u012fvardijimas yra JTK 113 straipsnyje ,,Povandeninio kabelio ar vamzdyno nutraukimas ar pa\u017eeidimas\u201c, kuris numato, kad u\u017e \u0161i\u0105 veik\u0105 kiekviena valstyb\u0117 priima \u012fstatymus ir kitus teis\u0117s aktus, \u012ftvirtinan\u010dius baud\u017eiam\u0105j\u0105 atsakomyb\u0119. \u017dinoma, kalbama apie tai, kad j\u0105 nustatyti ir taikyti tur\u0117t\u0173 v\u0117liavos valstyb\u0117, be to, atsakomyb\u0117 galima tik u\u017e tam tikrus padarinius sukelian\u010dias veikas, o j\u016bros erdv\u0117 yra nurodoma atviroji j\u016bra (bet pagal JTK galiot\u0173 ir i\u0161skirtin\u0117je ekonomin\u0117je zonoje), i\u0161 esm\u0117s tai vienas i\u0161 baud\u017eiamosios atsakomyb\u0117s nustatymo nacionalin\u0117je teis\u0117je pagrind\u0173. Kitos JTK normos (pavyzd\u017eiui, 58 str. 3 dalis) \u012ftvirtina u\u017esienio laiv\u0173 pareig\u0105 deramai atsi\u017evelgti \u012f pakrant\u0117s valstyb\u0117s teises ir pareigas bei laikytis pakrant\u0117s valstyb\u0117s pagal JTK nuostatas ir kitas tarptautin\u0117s teis\u0117s normas priimt\u0173 \u012fstatym\u0173 ir kit\u0173 teis\u0117s akt\u0173.<\/p>\n\n\n\n Taigi pakrant\u0117s valstyb\u0117s teis\u0117 \u012ftvirtinti (baud\u017eiam\u0105j\u0105) atsakomyb\u0119 u\u017e kritin\u0117s infrastrukt\u016bros j\u016broje pa\u017eeidimus yra, nors lieka erdv\u0117s diskusijai d\u0117l detali\u0173. Tai matyti ir, pavyzd\u017eiui, Tarptautinio kabeli\u0173 apsaugos komiteto ir kit\u0173 organizatori\u0173 surengtame forume, kur ekspert\u0173 pritarta d\u0117l tokios teis\u0117s, ta\u010diau pasteb\u0117ta, kad valstyb\u0117s \u012fstatymai savaime neturi eksteritorialaus galiojimo, abejoni\u0173 n\u0117ra d\u0117l j\u0173 taikymo teritorin\u0117je j\u016broje, ta\u010diau kas d\u0117l \u012fgyvendinimo kitose j\u016bros erdv\u0117se, reik\u0117t\u0173 vis\u0173 suinteresuot\u0173 subjekt\u0173 bendradarbiavimo, be to, i\u0161reik\u0161ta mintis d\u0117l 1884 Pary\u017eiaus konvencijos (Konvencijos d\u0117l povandenini\u0173 telegrafo kabeli\u0173 apsaugos) ratifikavimo [13]<\/a> (pavadinimas netrukdyt\u0173 jos taikyti \u0161iuolaikiniame kontekste, ji numato tam tikt\u0173 jurisdikcijos u\u017e teritorin\u0117s j\u016bros rib\u0173 galimybi\u0173, bet jos lieka ribotos). Kiti mokslininkai, pavyzd\u017eiui, A. Lott, si\u016blo sprendim\u0173 d\u0117l povandenin\u0117s infrastrukt\u016bros apsaugos ie\u0161koti \u0161iose srityse: piratavimo j\u016broje ir terorizmo, aplinkos apsaugos, universalios jurisdikcijos ir b\u016btinojo reikalingumo, saugumo zon\u0173 ir privalomo laiv\u0173 vedimo (locmanavimo) [14]<\/a>, nors ne vis\u0173 \u0161i\u0173 sri\u010di\u0173 norm\u0173 pritaikymas nagrin\u0117jamoje situacijoje b\u016bt\u0173 paprastas.<\/p>\n\n\n\n Stiprinti atsparum\u0105, u\u017ekirsti keli\u0105 ar nubausti?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Nors pavieniai tyrimai iki \u0161iol ne\u012frodo konkre\u010di\u0173 valstybi\u0173 s\u0105saj\u0173 su Baltijos j\u016broje pa\u017eeistais kabeliais ir dar anksti kalb\u0117ti apie atsakomyb\u0117s u\u017e tokio pob\u016bd\u017eio veikas taikymo praktik\u0105, tai nerei\u0161kia, kad reikia nuleisti rankas. Baltijos j\u016bros regionas lieka pa\u017eeid\u017eiamas ne tik gr\u0117smi\u0173 povandeninei infrastrukt\u016brai, tik\u0117tina, kad j\u0173 bus ir kitoki\u0173.<\/p>\n\n\n\n Kabelius ir kit\u0105 infrastrukt\u016br\u0105 j\u016broje reikia saugoti nuo \u012fvairi\u0173 pa\u017eeidim\u0173 (pavoj\u0173) \u2013 fizini\u0173 (\u012fskaitant \u017evejyb\u0105 ar inkaravim\u0105si), kibernetini\u0173 (kurios pa\u017eeist\u0173 informacines ir valdymo sistemas, jung\u010di\u0173 veikim\u0105) ir hibridini\u0173 (\u012fskaitant sabota\u017e\u0105). Apsauga b\u016btina kompleksin\u0117 \u2013 sistemi\u0161kai derinant politinius sprendimus, praktinius veiksmus ir teisines priemones. Kabeliai, t\u0119sdamiesi \u0161imtus kilometr\u0173, n\u0117ra tas objektas, kur\u012f b\u016bt\u0173 paprasta visi\u0161kai apsaugoti pylimais ir kitais \u012ftvirtinimais, kaip stacionar\u0173 statin\u012f. Teisiniame lygmenyje, remiantis JTK ir kit\u0173 tarptautini\u0173 sutar\u010di\u0173 normomis, nacionalin\u0117je teis\u0117je svarbu nustatyti reikalavimus u\u017esienio laivams ir atsakomyb\u0119 u\u017e pa\u017eeidimus. Reikia siekti maksimaliai i\u0161naudoti pakrant\u0117s valstyb\u0117s teises jos infrastrukt\u016bros j\u016broje, saugios laivybos, net ir aplinkos apsaugos srityse (nors kabeli\u0173 j\u016broje keliama gr\u0117sm\u0117 neprilygsta vamzdyn\u0173 ir dujotiek\u0173 eksploatavimo keliamiems pavojams), galima svarstyti ir galimybes d\u0117l apsaugos \u012frengini\u0173 (platform\u0173) ar privalomo laiv\u0173 vedimo, gal kiek kebliau taikyti kovai su terorizmu ar piratavimu skirtas nuostatas. N\u0117ra pagrindo jurisdikcij\u0105 ai\u0161kinti kitaip, nei kaip apiman\u010di\u0105 tiek reguliavim\u0105, tiek jo vykdymo u\u017etikrinim\u0105 ir atsakomyb\u0117s \u012fgyvendinim\u0105. Be to, reikia i\u0161naudoti uosto valstyb\u0117s kontrol\u0117s mechanizm\u0105 tikrinant u\u017esienio laivus.<\/p>\n\n\n\n Greta valstyb\u0117s pastang\u0173, b\u016btina veikti bendradarbiaujant regiono organizacijose. Reik\u0161minga taikyti NATO strategijas kritin\u0117s infrastrukt\u016bros, \u012fskaitant povandenin\u0119, apsaugai, apiman\u010dias ankstyvo prane\u0161imo sistemas, civilio-karinio lygmen\u0173 bendradarbiavim\u0105, priemones informuotumui didinti, atgrasym\u0105 ir atsparumo didinim\u0105 (\u012fskaitant bendradarbiaujant su ES).<\/p>\n\n\n\n Teis\u0117s normos pa\u010dios savaime vis tik negali pad\u0117ti pasiekti rezultat\u0173: praktiniame lygmenyje \u012fgyvendinant reguliavim\u0105 reik\u0117t\u0173 realiai stabdyti vadinamuosius ,,\u0161e\u0161\u0117linio laivyno\u201c laivus, tikrinti, prad\u0117ti procesus, \u012frodyti pa\u017eeidimus ir nustatyti atsakingus subjektus. Kitos priemon\u0117s \u2013 karo laiv\u0173 patruliavimas \u2013 yra vienas i\u0161 \u012fprast\u0173 b\u016bd\u0173, galim\u0173 pasitelkti atgrasymo ir apsaugos reikalaujan\u010diose situacijose (tarkim, taikytos piratavimo j\u016broje keltos gr\u0117sm\u0117s komercinei laivybai laikotarpiu). Vis tik reikia nepamir\u0161ti, kad kiekvien\u0105 minut\u0119 pakrant\u0117s valstyb\u0117s j\u016bros erdv\u0117se yra \u0161imtai u\u017esienio laiv\u0173, karinio buvimo didinimas neatsiejamas nuo \u012ftampos eskalavimo rizikos. Taigi svarbus ir strateginis, politinis (apsi)sprendimas.<\/p>\n\n\n\n Galiausia, reikia nepamir\u0161ti ir \u012fprast\u0173 priemoni\u0173 atsakyti \u012f tarptautin\u0117s teis\u0117s pa\u017eeidimus \u2013 atsakom\u0173j\u0173 priemoni\u0173, sankcij\u0173, b\u016btinojo reikalingumo saugoti valstyb\u0117s interesus (kritin\u0117s svarbos infrastrukt\u016br\u0105) galimyb\u0117s. Susipina daug subjekt\u0173 (laivybos \u012fmon\u0117s, nevalstybiniai subjektai, valstyb\u0117s), bet d\u0117l valstyb\u0117s jurisdikcijos ne\u012fgyvendinimo savo laivams atsakomyb\u0117 kyla valstybei. Valstybi\u0173 gin\u010do atveju (Lietuvai keliant reikalavimus Rusijai) JTK mechanizmas grei\u010diausia vest\u0173 \u012f arbitra\u017e\u0105, bet bent kol kas tai labiau teorin\u0117 galimyb\u0117 nei prioritetinis poreikis. Dabar pakakt\u0173 svarstyti galimybes pasinaudoti \u0161iame komentare nagrin\u0117tomis pagrindin\u0117mis priemon\u0117mis ir b\u016bdais siekiant stiprinti povandenin\u0117s infrastrukt\u016bros apsaug\u0105. J\u0173 ir darbo valstybei hibridini\u0173 gr\u0117smi\u0173 akivaizdoje yra.<\/p>\n\n\n\n Dr. Indr\u0117 Isokait\u0117-Valu\u017e\u0117 yra VU Teis\u0117s fakulteto Vie\u0161osios tes\u0117s katedros docent\u0117<\/em><\/p>\n\n\n\n _____<\/p>\n\n\n\n 1. LRT Radijas, 2025 m. vasario 27 d. Ekspertas apie propagand\u0105 Rusijoje: ten Lietuva \u2013 \u017elugusi valstyb\u0117, kurios neverta ginti: https:\/\/www.lrt.lt\/mediateka\/irasas\/2000395069\/ekspertas-apie-propaganda-rusijoje-ten-lietuva-zlugusi-valstybe-kurios-neverta-ginti?srsltid=AfmBOooZhB_lhar3qcfmmbT91cHp0Ycg7LmEgRuTZJbqLb_Mv9KhIhkQ<\/a><\/p>\n\n\n\n 2. Euractive, 16 July 2025. Series of fires across Poland, Russian sabotage suspected: \u00a0https:\/\/www.euractiv.com\/section\/politics\/news\/series-of-fires-across-poland-russian-sabotage-suspected\/<\/a><\/p>\n\n\n\n 3. ECHR Press Release, Q&A \u2013 Ukraine and the Netherlands v. Russia, 9 July 2025: https:\/\/www.echr.coe.int\/documents\/d\/echr\/press-q-a-ukraine-netherlands-russia-eng<\/a><\/p>\n\n\n\n 4. Council of Europe. News, 12 February 2025. ECtHR Grand Chamber hearings concerning Latvia, Lithuania and Poland: https:\/\/www.coe.int\/en\/web\/migration-and-refugees\/-\/ecthr-grand-chamber-hearings-concerning-latvia-lithuania-and-poland<\/a><\/p>\n\n\n\n 5.\u00a0 Maciata Klaudia. Fortifying the Baltic Sea – NATO\u2019s defence and deterrence strategy for hybrid threats, NATO Review, 5 May 2025: https:\/\/www.nato.int\/docu\/review\/articles\/2025\/05\/05\/fortifying-the-baltic-sea-natos-defence-and-deterrence-strategy-for-hybrid-threats\/index.html<\/a><\/p>\n\n\n\n 6. Gr\u0117smi\u0173 nacionaliniam saugumui vertinimas 2025: https:\/\/kam.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/03\/2025-GR-LT-02-21-El-be-uzraso_.pdf<\/a><\/p>\n\n\n\n 7. United Nations, A New Agenda for Peace, July 2023 https:\/\/www.un.org\/sites\/un2.un.org\/files\/our-common-agenda-policy-brief-new-agenda-for-peace-en.pdf<\/a>, 7, 8, 12 p.<\/p>\n\n\n\n 8. \u00a0\u00a0\u00a0NATO Secretary General engages industry on critical undersea infrastructure, 5 May 2023: https:\/\/www.nato.int\/cps\/en\/natohq\/news_214322.htm?selectedLocale=en<\/a><\/p>\n\n\n\n 9. NATO, 7 May 2024, Countering hybrid threats: https:\/\/www.nato.int\/cps\/en\/natohq\/topics_156338.htm<\/a><\/p>\n\n\n\n 10. Isokait\u0117 Indr\u0117. J\u016bros erdvi\u0173 reglamentavimas tarptautin\u0117je ir Lietuvos Respublikos teis\u0117je: daktaro disertacija. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2010.<\/p>\n\n\n\n 11. LRT, ELTA, Pank\u016bnas Gytis, 2025 m. kovo 3 d., U\u017e kritin\u0117s infrastrukt\u016bros sugadinim\u0105 si\u016blo bausti laisv\u0117s at\u0117mimu nuo 2 iki 15 met\u0173: https:\/\/www.lrt.lt\/naujienos\/lietuvoje\/2\/2502284\/uz-kritines-infrastrukturos-sugadinima-siulo-bausti-laisves-atemimu-nuo-2-iki-15-metu?srsltid=AfmBOorVrxnejyHMxqpOed0pHNMFgmadRD3fY40RJqehs_Oe_IwzTf7C<\/a><\/p>\n\n\n\n 12. 1982 m. Jungtini\u0173 Taut\u0173 J\u016br\u0173 teis\u0117s konvencija. Valstyb\u0117s \u017einios, 2003, Nr. 107-4786.<\/p>\n\n\n\n 13. Law of the Sea and Submarine Cables, 2024 ICPC \u2013 CIL Workshop Report: https:\/\/www.iscpc.org\/documents\/?id=4224<\/a><\/p>\n\n\n\n