Pastaraisiais metais dirbtinio intelekto (DI) technologijos i\u0161 smalsum\u0105 kelian\u010dios naujov\u0117s virto realia kasdienyb\u0117s dalimi \u2013 nuo balsu valdom\u0173 asistent\u0173 ir informacijos paie\u0161kos \u012franki\u0173 iki sud\u0117ting\u0173 sistem\u0173, kurios pasitelkiamos sprendim\u0173 pri\u0117mimui. Vis da\u017eniau diskutuojama ir apie j\u0173 taikym\u0105 teis\u0117je, ypa\u010d teism\u0173 veikloje. DI diegimas teismuose kelia ne tik vil\u010di\u0173 d\u0117l didesnio efektyvumo, bet ir i\u0161kelia svarbi\u0173 klausim\u0173, susijusi\u0173 su teis\u0117jo vaidmeniu, algoritm\u0173 sprendim\u0173 skaidrumu, paai\u0161kinamumu ir patikimumu. Viena i\u0161 opiausi\u0173 dilem\u0173 \u2013 vadinamasis \u201ejuodosios d\u0117\u017e\u0117s\u201c rei\u0161kinys: kai DI sistemos pateikia rezultatus, ta\u010diau lieka neai\u0161ku, kokiais duomenimis ir logika jie yra grind\u017eiami. Tokiu atveju kyla rizika, kad automatizuotos rekomendacijos bus priimamos nekriti\u0161kai, menkinant teis\u0117jo diskrecij\u0105 ir individual\u0173 bylos vertinim\u0105. Be to, b\u016btina spr\u0119sti algoritminio \u0161ali\u0161kumo rizikas, siekiant u\u017etikrinti, kad modeliai neperduot\u0173 i\u0161ankstini\u0173 nuostat\u0173 ar diskriminacini\u0173 tendencij\u0173. \u0160i\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 svarba rodo, kad DI naudojimas teismuose negali b\u016bti vertinamas tik i\u0161 technologin\u0117s perspektyvos \u2013 b\u016btinas gilus, tarpdisciplininis ir teis\u0117s mokslu pagr\u012fstas diskursas.<\/p>\n\n\n\n
Vis d\u0117lto atsakym\u0173 \u012f \u0161iuos diskusinius klausimus Lietuvoje ilg\u0105 laik\u0105 tr\u016bko \u2013 ypa\u010d lietuvi\u0173 kalba para\u0161yt\u0173 mokslini\u0173 darb\u0173, kurie sistemingai analizuot\u0173 \u0161ios srities specifik\u0105. \u0160i spraga pagaliau u\u017epildyta \u2013 \u0161\u012f m\u0117nes\u012f i\u0161leista monografija \u201eDirbtinis intelektas teismuose: teorija, praktika ir teisinis reguliavimas\u201c tampa pirmuoju i\u0161samiu lietuvi\u0161ku moksliniu darbu, skirtu b\u016btent DI taikymo galimyb\u0117ms ir i\u0161\u0161\u016bkiams teism\u0173 sistemoje. Leidinys parengtas atsi\u017evelgiant \u012f aktual\u0173 teisinink\u0173, akademik\u0173, praktik\u0173 ir politikos formuotoj\u0173 poreik\u012f tur\u0117ti patikim\u0105, nuosekl\u0173 ir mokslu pagr\u012fst\u0105 \u0161altin\u012f, kuris pad\u0117t\u0173 orientuotis spar\u010diai besikei\u010dian\u010dioje technologin\u0117je aplinkoje.<\/p>\n\n\n\n
Monografijoje nagrin\u0117jama plati DI panaudojimo teism\u0173 veikloje tem\u0173 \u012fvairov\u0117. Pradedama nuo DI sampratos, pagrindini\u0173 su DI naudojimu susijusi\u0173 s\u0105vok\u0173, analizuojami Europos S\u0105jungos teis\u0117k\u016bros procesai ir dokumentai, ypa\u010d DI aktas, kuris ai\u0161kiai apibr\u0117\u017eia dal\u012f teismuose naudojam\u0173 DI sistem\u0173 kaip \u201eauk\u0161tos rizikos\u201c, tod\u0117l reikalauja grie\u017et\u0173 saugumo, skaidrumo ir \u017emogaus prie\u017ei\u016bros standart\u0173. Taip pat aptariami konkret\u016bs DI sprendimai, kurie \u0161iuo metu taikomi ar svarstomi taikyti teismuose \u2013 nuo automatinio kalbos atpa\u017einimo ir sprendim\u0173 projekto generavimo iki bylos analiz\u0117s sistem\u0173. Pateikiama tarptautin\u0117 praktika i\u0161 Estijos, Vokietijos, Ispanijos bei kit\u0173 ES \u0161ali\u0173, taip pat aptariami ir Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s ir JAV teism\u0173 naudojami technologiniai sprendimai.<\/p>\n\n\n\n
Svarbi monografijos dalis skirta diskusijai kaip u\u017etikrinti, kad DI nesukelt\u0173 sistemini\u0173 \u0161ali\u0161kum\u0173, nepa\u017eeist\u0173 teis\u0117s \u012f teising\u0105 teism\u0105 princip\u0173 ir duomen\u0173 apsaugos reikalavim\u0173. Autor\u0117s nuosekliai pagrind\u017eia, kod\u0117l \u017emogaus-teis\u0117jo vaidmuo, net ir taikant pa\u017eangiausias DI sistemas, turi i\u0161likti esminis ir nepakei\u010diamas.<\/p>\n\n\n\n
\u0160is leidinys aktualus ne tik mokslininkams. Tikimasi, kad jis taps vertingu \u012frankiu teism\u0173 darbuotojams, teis\u0117jams, teisininkams, kurie siekia suprasti, kaip DI gali keisti j\u0173 darbo kasdienyb\u0119, kokias galimybes suteikia ir koki\u0173 atsargumo priemoni\u0173 reikia imtis. Monografija taip pat sudaro pagrind\u0105 tolesniems moksliniams tyrimams ir studijoms \u2013 tai tarsi atspirties ta\u0161kas akademinei bendruomenei, norin\u010diai gilintis \u012f \u0161iuolaikin\u0117s teis\u0117s ir technologij\u0173 s\u0105veik\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Svarbiausia \u2013 \u0161is darbas kuria s\u0105lygas Lietuvos teism\u0173 sistemai konstruktyviai ir atsakingai pasiruo\u0161ti technologij\u0173 integracijai. Iki \u0161iol DI diegimas vyko fragmenti\u0161kai, neretai be ai\u0161kios strategijos ar vieningos reguliacin\u0117s vizijos. Monografijoje si\u016blomi modeliai ir vertinimo kriterijai leid\u017eia \u017eengti \u017eingsn\u012f link sistemingo, teisi\u0161kai pagr\u012fsto ir socialiai atsakingo technologij\u0173 pri\u0117mimo teismuose.<\/p>\n\n\n\n
\u201eDirbtinis intelektas teismuose: teorija, praktika ir teisinis reguliavimas\u201c \u2013 tai ne tik mokslinis tyrimas, bet ir kvietimas i\u0161 naujo perm\u0105styti, k\u0105 rei\u0161kia teisingumas technologij\u0173 am\u017eiuje. Ar b\u016bsime pasiruo\u0161\u0119 DI ne tik priimti, bet ir atsakingai j\u012f \u012fvaldyti, pritaikydami savo teisin\u0117ms reikm\u0117ms? Monografijoje pabr\u0117\u017eiama, kad net ir spar\u010diai tobul\u0117jant technologijoms, b\u016btent teisinis m\u0105stymas lieka kertiniu principu, u\u017etikrinan\u010diu \u017emogaus orumo, atsakomyb\u0117s ir teisingumo i\u0161laikym\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Monografijos autor\u0117s \u2013 dr. Agn\u0117 Limant\u0117, dr. Neringa Gaubien\u0117 ir Monika \u0160ukyt\u0117 \u2013 yra trys auk\u0161tos kvalifikacijos Lietuvos mokslinink\u0117s, kurios aktyviai formuoja nacionalin\u012f ir europin\u012f diskurs\u0105 apie dirbtinio intelekto reguliavim\u0105 bei technologij\u0173 integracij\u0105 teis\u0117je. Dr. Agn\u0117 Limant\u0117 \u2013 Lietuvos socialini\u0173 moksl\u0173 centro Teis\u0117s instituto vyriausioji mokslo darbuotoja, \u017emogaus teisi\u0173 teis\u0117s ekspert\u0117, pastaruoju metu ypating\u0105 d\u0117mes\u012f skirianti \u017emogaus teisi\u0173 ir technologij\u0173 s\u0105veikai. Nuo 2025 m. gegu\u017e\u0117s ji dirba Europos dirbtinio intelekto biure, kur prisideda prie DI reguliavimo ir atitikties prie\u017ei\u016bros visos ES mastu. Dr. Neringa Gaubien\u0117 \u2013 Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakulteto mokslinink\u0117 ir mokslini\u0173 tyrim\u0173 grup\u0117s \u201eSkaitmenin\u0117s technologijos, kibernetinis saugumas ir teis\u0117\u201c nar\u0117, turinti didel\u0119 patirt\u012f tiek akademin\u0117je, tiek praktin\u0117je srityje. Ji priklauso ES Dirbtinio intelekto biuro ekspert\u0173 grupei, rengian\u010diai praktikos kodeks\u0105 bendrosios paskirties DI sistemoms, konsultuoja vie\u0161us ir priva\u010dius subjektus dirbtinio intelekto reguliavimo klausimais. Tre\u010dioji autor\u0117 \u2013 doktorant\u0117 Monika \u0160ukyt\u0117 dirba Lietuvos socialini\u0173 moksl\u0173 centro Teis\u0117s institute ir \u0161iuo metu sta\u017euojasi Europos Komisijoje.<\/p>\n\n\n\n