{"id":49686,"date":"2025-06-12T20:09:53","date_gmt":"2025-06-12T17:09:53","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=49686"},"modified":"2025-06-12T20:20:24","modified_gmt":"2025-06-12T17:20:24","slug":"v-a-vaicaitis-italijos-konstitucinio-teismo-ir-jk-auksciausiojo-teismo-sprendimai-moters-ir-motinos-sampratos-atzvilgiu-kokios-tendencijos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2025\/06\/12\/v-a-vaicaitis-italijos-konstitucinio-teismo-ir-jk-auksciausiojo-teismo-sprendimai-moters-ir-motinos-sampratos-atzvilgiu-kokios-tendencijos\/","title":{"rendered":"V.A. Vai\u010daitis. Italijos Konstitucinio Teismo ir JK Auk\u0161\u010diausiojo Teismo sprendimai \u201emoters\u201c ir \u201emotinos\u201c sampratos at\u017evilgiu: kokios tendencijos?"},"content":{"rendered":"\n

I. 2025 m. kovo 10 dienos Italijos Konstitucinio Teismo sprendimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Jau buvo ra\u0161yta apie tai, kad 2025 m. kovo 10 d. Italijos Konstitucinis Teismas pri\u0117m\u0117 sprendim\u0105[i]<\/a>, kuriame konstatavo Italijos 2004 m. Dirbtinio apvaisinimo \u012fstatymo<\/em> 8 straipsnio[ii]<\/a> prie\u0161taravim\u0105 Konstitucijai tiek, kiek jame nenumatyta, kad vaikas, gim\u0119s Italijoje biologinei motinai (it. madre biologica<\/em>), kuri u\u017esienyje pasinaudojo teis\u0117tomis dirbtinio apvaisinimo proced\u016bromis, turi teis\u0119, kad jo gimimo dokumentuose, kaip vienas i\u0161 t\u0117v\u0173, b\u016bt\u0173 pripa\u017einta ir kita moteris \u2013 biologin\u0117s motinos partner\u0117(madre intenzionale<\/em>, liet. intencin\u0117 motina<\/em>), kuri i\u0161 anksto sutiko \u0161iam dirbtiniam apvaisinimui, prisiimdama vieno i\u0161 t\u0117v\u0173 pareigas.<\/p>\n\n\n\n

Taigi, \u010dia Italijos Konstitucinis Teismas konstatavo Italijos Dirbtinio apvaisinimo \u012fstatyme<\/em> esan\u010di\u0105 teis\u0117s sprag\u0105, kuri\u0105 Lietuvos Konstitucinis Teismas, beje, vadint\u0173 \u201elegislatyvine omisija\u201c. Kaip \u017einia, tokios \u201elegislatyvin\u0117s omisijos\u201c egzistavimas konstatuojamas tokiu atveju, kai Konstitucija \u012fpareigoja \u012fstatym\u0173 leid\u0117j\u0105 priimti koki\u0105 nors \u012fstatymo nuostat\u0105, ta\u010diau parlamentas jos nepri\u0117m\u0117. Turb\u016bt nesunku suprasti, kad Italijos Konstitucijoje tokia vaiko teis\u0117 ne\u012fvardinta, kaip nevartojamas ir \u201eintencin\u0117s motinos\u201c terminas. Taigi, pagr\u012fsdamas \u0161ios legislatyvin\u0117s omisijos egzistavim\u0105 ir kartu jo prie\u0161taravim\u0105 Italijos Konstitucijai, \u0161ios \u0161alies Konstitucinis Teismas nurod\u0117 tris Italijos Konstitucijos straipsnius: Konstitucijos 2 straipsn\u012f (neatimam\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 laidavimas)[iii]<\/a>, 3 straipsn\u012f (asmen\u0173 lygyb\u0117s principas)[iv]<\/a> ir 30 straipsn\u012f (t\u0117v\u0173 pareigos ir nesantuokini\u0173 vaik\u0173 teis\u0117 \u012f teisin\u012f pripa\u017einim\u0105)[v]<\/a>. Taigi, Teismas konstatavo, jog Konstitucijos 2 straipsnis garantuoja vaiko teis\u0119 \u012f asmens tapatyb\u0119 ir stabil\u0173 teisin\u012f status\u0105; Konstitucijos 3 straipsnis neleid\u017eia dabartinio reguliavimo nepagr\u012fstumo pateisinti kokiu nors prie\u0161ingu konstituciniu interesu; o Konstitucijos 30 straipsnis \u0161ios bylos kontekste garantuoja vaiko teises nuo pat gimimo tur\u0117ti su abiem t\u0117vais susijusias teises ir pareigas savo vaik\u0173 at\u017evilgiu.<\/p>\n\n\n\n

Italijos Konstitucinis Teismas pabr\u0117\u017e\u0117, jog Konstitucija turi b\u016bti interpretuojama per geriausi\u0173 vaiko interes\u0173 prizm\u0119, kurie bus apsaugoti, jeigu vaikas tur\u0117s abu t\u0117vus net ir tuo atveju, jei vieno i\u0161 vaiko t\u0117v\u0173 statusas bus suteiktas vaiko mamos partnerei \u2013 \u201eintencine motina\u201c. Beje, \u201cmotinos\u201d (it. madre<\/em>) s\u0105voka Italijos Konstitucijoje minima 37 str. 1 dalyje, teigiant, jog \u201cdarbo s\u0105lygos turi b\u016bti tokios, kad moteris gal\u0117t\u0173 atlikti svarbiausi\u0105 savo funkcij\u0105 \u0161eimoje ir kad b\u016bt\u0173 u\u017etikrinta derama motinos ir k\u016bdikio<\/em> apsauga\u201d[vi]<\/a>. Ta\u010diau, kaip neb\u016bt\u0173 keista, Italijos Konstitucinis Teismas \u0161iame sprendime min\u0117to straipsnio nuostatos net nepamin\u0117jo. Be to, galb\u016bt ir galima b\u016bt\u0173 tur\u0117ti \u012fvairias nuomones d\u0117l to, ar vieno i\u0161 vaiko t\u0117v\u0173 statuso suteikimas vadinamajai \u201eintencinei motinai\u201c, reik\u0161t\u0173 geriausius vaiko interesus, ta\u010diau neabejotina yra tai, kad Italijos Konstitucinis Teismas taip ir nepagrind\u0117, kaip Italijos Konstitucijos 2, 3 ir 30 straipsniuose (beje, apeinant 37 straipsn\u012f) jis rado min\u0117t\u0105 \u201eintencin\u0117s motinos\u201c samprat\u0105 ir juo labiau \u2013 \u012fpareigojim\u0105 Italijos \u012fstatym\u0173 leid\u0117jui 2004 m. Dirbtinio apvaisinimo \u012fstatyme<\/em> \u0161i\u0105 samprat\u0105 susieti su vaiko teis\u0117mis.<\/p>\n\n\n\n

II. 2025 m. baland\u017eio 15 d. Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s Auk\u0161\u010diausiojo Teismo sprendimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Vis\u0173 pirma pasakytina, kad Jungtin\u0117 Karalyst\u0117 neturi nei ra\u0161ytin\u0117s Konstitucijos, nei juo labiau \u2013 Konstitucinio Teismo, o 2009 metais \u010dia \u012fsteigtas Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s Auk\u0161\u010diausiasis Teismas (iki tol \u0161ias funkcijas vykd\u0117 Parlamento Lord\u0173 r\u016bmai) neturi kompetencijos pripa\u017einti Parlamento priimt\u0173 \u012fstatym\u0173 nekonstituciniais ir apriboti j\u0173 taikymo. I\u0161 kitos pus\u0117s, JK Auk\u0161\u010diausiasis Teismas gali nurodyti, kaip konkre\u010dios \u012fstatymo nuostatos turi b\u016bti suprantamos ir taikomos. Taigi, b\u016btent tokiame kontekste reik\u0117t\u0173 suprasti \u0161io Teismo 2025 m. baland\u017eio 15 d. sprendim\u0105[vii]<\/a>, kuriame jis pasisak\u0117, kaip turi b\u016bti suprantama \u201emoters\u201c (woman<\/em>) ir \u201elyties\u201c (sex) s\u0105vokos 2010 m.<\/em> JK<\/em> Lygyb\u0117s \u012fstatymo<\/em> (Equality Act 2010<\/em>)[viii]<\/a> kontekste. Taigi, JK Auk\u0161\u010diausiasis Teismas \u010dia konstatavo, jog \u201emoters\u201c ir \u201elyties\u201c s\u0105vokos \u0161io \u012fstatymo ribose rei\u0161kia biologin\u0119 lyt\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Taigi, \u0161is sprendimas bent kur\u012f laik\u0105 pad\u0117jo ta\u0161k\u0105 d\u0117l to, kaip reik\u0117t\u0173 ai\u0161kinti lyties samprat\u0105 Anglijoje, \u0160kotijoje ir Velse. Kaip ra\u0161o, \u201eThe Guardian\u201c, teisiniai gin\u010dai \u0161iuo klausimu prasid\u0117jo 2018 metais, kai \u0160kotijos parlamentas pri\u0117m\u0117 \u012fstatym\u0105, skirt\u0105 u\u017etikrinti ly\u010di\u0173 pusiausvyr\u0105 vie\u0161ajame sektoriuje, nustatant tam tikras ly\u010di\u0173 kvotas (The Gender Representation on Public Boards Act 2018<\/em>)[ix]<\/a>. \u0160is \u012fstatymas \u012f \u201emoters\u201c (woman<\/em>) samprat\u0105 \u012ftrauk\u0117 ir vadinam\u0105sias \u201etranslytes moteris\u201c, ta\u010diau \u0160kotijos feminis\u010di\u0173 organizacija \u201eFor Women Scotland\u201c, remiantis 2010 m.<\/em> Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s Lygyb\u0117s \u012fstatymu<\/em>, apskund\u0117 teismui min\u0117t\u0105 \u0160kotijos \u012fstatym\u0105, kaip pa\u017eeid\u017eiant\u012f biologini\u0173 moter\u0173 teises. \u0160is klausimas buvo kelis kartus gin\u010dijamas \u0160kotijos teismuose, kol pateko \u012f JK Auk\u0161\u010diausi\u0105j\u012f Teism\u0105, pri\u0117mus\u012f galutin\u012f sprendim\u0105, teigiant, kad \u201etranslyt\u0117s moterys\u201c, t.y. turin\u010dios Gender recognition <\/em>sertifikat\u0105 (pagal 2004 m. Gender recognition \u012fstatym\u0105<\/em>[x]<\/a>), kurio \u012fra\u0161as neatitinka \u0161i\u0173 asmen\u0173 vyri\u0161kos lyties pagal j\u0173 lyt\u012f gimimo metu, ne tik negali b\u016bti \u012ftrauktos \u012f moter\u0173 kvotas vie\u0161ajame sektoriuje, bet \u0161ie asmenys taip pat negali naudotis moter\u0173 tualetais, persirengimo kambariais, moterims skirtomis sulaikymo, \u012fkalinimo \u012fstaigomis ar pab\u0117g\u0117li\u0173 centr\u0173 kambariais, taip pat lyties pagrindu teikiamomis sveikatos paslaugomis bei \u0161vietimo paslaugomis mergai\u010di\u0173 mokyklose.<\/p>\n\n\n\n

Kitaip tariant, JK Auk\u0161\u010diausiasis Teismas \u0161iame sprendime nusprend\u0117, kad \u201emoteris\u201c (woman<\/em>) ir \u201elytis\u201c (sex<\/em>) 2010 m.<\/em> Lygyb\u0117s \u012fstatymo<\/em> (Equality Act 2010<\/em>) kontekste, nustatan\u010diame draudim\u0105 diskriminuoti asmenis pagal \u012fvairius kriterijus, \u012fskaitant ir lyt\u012f, rei\u0161kia biologin\u0119 moter\u012f. \u0160i\u0105 i\u0161vad\u0105 Teismas pri\u0117m\u0117, remdamasis tokiu \u012fstatymo ai\u0161kinimo metodu, kur\u012f mes gal\u0117tume vadinti \u012fstatym\u0173 leid\u0117jo intencij\u0173 metodu. Pasak Teismo, pagrindinis \u012fstatymo interpretavimo metodas, kaip tik ir yra \u012fstatymo leid\u0117jo intencija, kuri atsiskleid\u017eia \u012fstatymo tekste[xi]<\/a>. Kitaip tariant, pasak Teismo, \u012fstatymo s\u0105vokos turi b\u016bti tokios, kurias gal\u0117t\u0173 suprasti eiliniai pilie\u010diai, o \u012fstatymo ai\u0161kinimas turi b\u016bti ai\u0161kus ir nusp\u0117jamas[xii]<\/a>. Visi kiti i\u0161oriniai teis\u0117s \u0161altiniai, pasak Teismo, pvz., \u012fvairi\u0173 valstyb\u0117s ir visuomenini\u0173 institucij\u0173 nuomon\u0117s ar i\u0161vados gali b\u016bti laikomos tik pagalbine med\u017eiaga, be to, pastarieji i\u0161oriniai \u0161altiniai negali pakeisti \u012fstatymo \u017eod\u017ei\u0173 (termin\u0173), kurie yra ai\u0161k\u016bs ir n\u0117ra absurdi\u0161ki ai\u0161kinamo \u012fstatymo kontekste[xiii]<\/a>. Be to, pasak Teismo, ai\u0161kinant \u012fstatymus reikia laikytis bendros prezumpcijos, jog \u012fstatymo termin\u0173 (frazi\u0173) reik\u0161m\u0117 vienoje vietoje yra analogi\u0161ka tam pa\u010diam terminui (frazei) kitoje \u012fstatymo vietoje[xiv]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Taigi, Teismas \u010dia konstatavo, jog 2010 m.<\/em> Lygyb\u0117s \u012fstatymo<\/em> negalima ai\u0161kinti taip, kad jame vartojama \u201emoters\u201c s\u0105voka reik\u0161t\u0173 biologin\u0119 moter\u012f tik tose \u012fstatymo vietose, kurios susijusios su motinyste ir n\u0117\u0161tumu, o kitose \u012fstatymo vietose \u0161i s\u0105voka gal\u0117t\u0173 b\u016bti suprantama pla\u010diau, t.y. apimant ir \u201esertifikuotas moteris\u201c pagal auk\u0161\u010diau min\u0117t\u0105 2004 m. Gender recognition \u012fstatym\u0105<\/em>[xv]<\/a>. Paradoksalu, bet Teismas \u0161\u012f sprendim\u0105 pri\u0117m\u0117, remdamasis taip pat tuo, kad platesnis \u201emoters\u201c s\u0105vokos ai\u0161kinimas apribot\u0173 ir lesbie\u010di\u0173 klub\u0173 lankytoj\u0173 galimybes rinktis \u012f \u0161iuos klubus, ypa\u010d t\u0173, kurios patyr\u0117 vyr\u0173 prievart\u0105[xvi]<\/a>. Be to, Teismo sprendime buvo pacituota nuomon\u0117 ir apie tai, kad, jeigu \u201emoters\u201c ir \u201elyties\u201c s\u0105voka 2010 m. Lygyb\u0117s \u012fstatyme<\/em> gal\u0117t\u0173 apimti ir prie\u0161ingos biologin\u0117s lyties samprat\u0105, tuomet tai gal\u0117t\u0173 gal\u0117t\u0173 pakeisti net \u201elytin\u0117s orientacijos\u201c samprat\u0105[xvii]<\/a>. Tuo pa\u010diu JK Auk\u0161\u010diausiasis Teismas \u0161iame sprendime konstatavo, jog s\u0105vok\u0173 \u201esex\u201c ir \u201egender reassignment\u201c turinys yra skirtingas.<\/p>\n\n\n\n

Visgi, \u010dia reikia pabr\u0117\u017eti, jog \u0161is JK Auk\u0161\u010diausiojo Teismo sprendimas nepakeit\u0117 2004 m.<\/em> Gender Recognition <\/em>\u012fstatymo (ir negal\u0117jo to padaryti), kurio pagrindu \u0160kotijoje asmenims yra i\u0161duodamo min\u0117ti Gender recognition<\/em> sertifikatai, nors ir nustat\u0117 tam tikras \u0161io teis\u0117s akto taikymo ribas. Kitaip tariant, po \u0161io Teismo sprendimo, visgi, lieka neai\u0161ku, kaip jis bus \u012fgyvendinamas prakti\u0161kai, \u012fskaitant moter\u0173 sport\u0105 ir kitas sritis.<\/p>\n\n\n\n

III. Kaip \u0161ie Italijos ir Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s auk\u0161\u010diausi\u0173 teism\u0173 sprendimai atrodo Lietuvos teisin\u0117s sistemos perspektyvoje<\/strong><\/p>\n\n\n\n

1. \u010cia analizuoti dviej\u0173 u\u017esienio \u0161ali\u0173 teism\u0173 sprendimai tiesiogiai n\u0117ra susij\u0119 su Konstitucinio Teismo 2024 m. kovo 14 d. i\u0161vadoje d\u0117l Stambulo konvencijos, 2025 m. baland\u017eio 10 d. nutarime (d\u0117l dirbtinio apvaisinimo) ir 2025 m. baland\u017eio 17 d. nutarime (d\u0117l partneryst\u0117s instituto) analizuota problematika, ta\u010diau \u012fdomu tai, kad Italijos Konstitucinis Teismas moters teis\u0117s \u012f dirbtin\u012f apvaisinim\u0105 (skirtingai nei Lietuvos Konstitucinis Teismas) nesieja su asmens konstitucine teise \u012f sveikat\u0105, nors tokia teis\u0117 Italijos Konstitucijoje yra numatyta net dviejuose straipsniuose[xviii]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

2. Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s Auk\u0161\u010diausiasis Teismas 2010 m. Lygyb\u0117s \u012fstatyme<\/em> (2010 Equality Act<\/em>) numatyt\u0105 devyni\u0173 nediskriminavimo kriterij\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 (tame tarpe \u2013 ir draudim\u0105 diskriminuoti pagal lyt\u012f<\/em>) laiko baigtiniu, skirtingai nei Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, ai\u0161kindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsn\u012f. Ai\u0161ku, \u0161is \u012fstatymas n\u0117ra Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s Konstitucija formali\u0105ja prasme, bet pagal savo svarb\u0105 (jame detalizuojamas konstitucinis lygiateisi\u0161kumo principas), jis gal\u0117t\u0173 b\u016bti \u012ftrauktas \u012f \u0161ios \u0161alies nera\u0161ytin\u0117s sud\u0117tin\u0117s konstitucijos s\u0105ra\u0161\u0105. Apskritai, ger\u0105ja prasme stebina, kaip rimtai ir pagarbiai JK Auk\u0161\u010diausiasis Teismas vertina ai\u0161kinamo \u012fstatymo tekst\u0105, tuo tarpu Italijos Konstitucinio Teismo pateikta Konstitucijos ai\u0161kinimo metodologija gerokai nuvilia. Taigi, pagarbos ai\u0161kinam teisiniam tekstui i\u0161 JK Auk\u0161\u010diausiojo Teismo gal\u0117t\u0173 pasimokyti ne tik Italijos, bet Lietuvos Konstitucinis Teismas.<\/p>\n\n\n\n

3. Nors abejotina, ar Italijos Konstitucija (tiksliau jo 134 straipsnis[xix]<\/a>) leid\u017eia Italijos Konstituciniam Teismui pasisakyti d\u0117l \u012fstatymo sprag\u0173 ir spr\u0119sti d\u0117l j\u0173 konstitucingumo, ta\u010diau min\u0117tame Italijos Konstitucijos straipsnyje \u012ftvirtinta \u0161io Teismo kompetencijos formuluot\u0117 (\u201cLa Corte costituzionale giudica: sulle controversie relative alla legittimit\u00e0 costituzionale<\/em>\u201d) yra platesn\u0117 nei ta, kuri numatyta Lietuvos Konstituciniam Teismui pagal Lietuvos Konstitucijos 102 ir 105 straipsnius. Taip yra tod\u0117l, kad itali\u0161k\u0105 termin\u0105 \u201elegittimit\u00e0 costituzionale<\/em> […]\u201c \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105 galima versti, kaip \u201ekonstitucingumo\u201c arba \u201ekonstitucinio teis\u0117tumo\u201c vykdymo kompetencij\u0105. Visgi, Italijos Konstitucinis Teismas \u0161iame sprendime ne\u012ftrauk\u0117 vis\u0173 susijusi\u0173 Konstitucijos nuostat\u0173 analiz\u0117s, ta\u010diau i\u0161 kitos pus\u0117s, \u0161io sprendimo pabaigoje jis \u012fstatymo sprag\u0105 pripa\u017eino \u201enekonstitucinga\u201c (it. \u201eLa Corte Costituzionale dichiara l\u2019illegittimit\u00e0 costituzionale<\/em>\u201c), t.y. kaip prie\u0161taraujan\u010di\u0105 visai Italijos Konstitucijai, o ne tik kokiai nors vienai jos nuostatai. Taigi, ir Lietuvos Konstitucinis Teismas ateityje tur\u0117t\u0173 pakeisti toki\u0105 savo jurisprudencijos praktik\u0105, kuri nutarimo rezoliucin\u0117je dalyje \u012fstatymo nuostat\u0173 prie\u0161taravim\u0105 sieja ne su visa Konstitucija, o tik su kai kuriomis jos nuostatomis, kas, beje, prie\u0161tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 ir 105 straipsniams, \u012ftvirtinusiems \u0161io Teismo kompetencij\u0105 spr\u0119sti ar teis\u0117s aktas \u201eneprie\u0161tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai\u201c.<\/p>\n\n\n\n

4. Lietuvos teismai, skirtingai nei Italijos Konstitucinis Teismas, bent iki \u0161iol nevartoja \u201eintencin\u0117s motinos<\/em>\u201c (ar kito analogi\u0161ko) termino, ne\u017ei\u016brint to, jog Lietuvoje 2016 metais taip pat yra priimtas Pagalbinio apvaisinimo \u012fstatymas<\/em>. Ta\u010diau, manytina, kad nei Lietuvos Konstitucijos 38 str. 2 dalies nuostatos (\u201cvalstyb\u0117 saugo ir globoja motinyst\u0119<\/em> [\u2026]\u201d), nei juo labiau \u2013 39 str. 2 dalies nuostatos, kad \u201cdirban\u010dioms motinoms<\/em> \u012fstatymas numato mokamas atostogas iki gimdymo ir po jo [\u2026]\u201d turinys neapima \u201cintencin\u0117s\u201d ar \u201csocialin\u0117s\u201d motinos s\u0105vokos bent jau d\u0117l to, kad pastaroji Konstitucijos nuostata kalba apie motinos \u201cgimdym\u0105\u201d.<\/p>\n\n\n\n

5. Lyties pakeitimo ar kitas analogi\u0161kas \u012fstatymas Lietuvoje (skirtingai nei Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je) n\u0117ra priimtas ir su tuo susij\u0119 sertifikatai \u010dia n\u0117ra i\u0161duodami, tod\u0117l Lietuvoje \u0161iuo metu negali b\u016bti vartojamas \u201csertifikuotos moters\u201d s\u0105voka. Visgi, net, jei ir toks \u012fstatymas b\u016bt\u0173 priimtas, galima priminti, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 3 dalyje vartojama \u201cmoters\u201d s\u0105voka i\u0161sirei\u0161kime, kad \u201csantuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu\u201d, ir 29 straipsnyje vartojama \u201clyties\u201d s\u0105voka, kaip vienas i\u0161 diskriminacijos draudimo pagrind\u0173, apeliuoja \u012f biologin\u0119 lyties s\u0105vok\u0105 ir negal\u0117t\u0173 b\u016bti prapl\u0117sta nei \u012f \u201esertifikuotos moters\u201c, nei \u012f \u201etrans moters\u201c reik\u0161mes. Beje, JK Auk\u0161\u010diausiojo Teismo teiginys, kad termin\u0173 \u201esex\u201c ir \u201egender\u201c turinys yra skirtingas, yra svarbus ir Lietuvos teisei, nes lietuvi\u0173 kalboje n\u0117ra atitikmens termino \u201egender\u201c vartojimui atskirai (nes \u201egender\u201c n\u0117ra \u201elytis\u201c) ar jo vartojimui kartu su terminu \u201ereassignment\u201c, o bandymas angli\u0161k\u0105 termin\u0105 \u201egender reassignment<\/em>\u201c versti kaip \u201elyties pakeitimas\u201c yra netinkamas ir \u012fvedantis teisin\u0119 sumai\u0161t\u012f s\u0105vokose, nes \u201elyties pakeisti\u201c ne\u012fmanoma.<\/p>\n\n\n\n

6. Kaip mat\u0117me i\u0161 \u0161ios trumpos analiz\u0117s, Italijos Konstitucinio Teismo 2025 m. kovo 10 d. ir JK Auk\u0161\u010diausiojo Teismo 2025 m. baland\u017eio 15 d. sprendimai \u201ejuda gana skirtingomis kryptimis\u201c. Visgi, ar \u010dia analizuotas Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s Auk\u0161\u010diausiojo Teismo sprendimas \u201emoters\u201c s\u0105vokai suteikiantis biologin\u0119 reik\u0161m\u0119 yra tam tikros jurisprudencin\u0117s tendencijos prad\u017eia, ar tik laikinas atsitraukimas nuo prie\u0161ingos tendencijos, pamatysime ateityje.<\/p>\n\n\n\n

Dr. Vaidotas A. Vai\u010daitis yra VU Teis\u0117s fakulteto Vie\u0161osios teis\u0117s katedros docentas<\/em><\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

[i]<\/a> https:\/\/www.cortecostituzionale.it\/actionSchedaPronuncia.do?param_ecli=ECLI:IT:COST:2025:68<\/a><\/p>\n\n\n\n

[ii]<\/a> Dirbtinio apvaisinimo \u012fstatymas<\/strong> (Legge 19 febbraio 2004, n. 40 “Norme in materia di procreazione medicalmente assistita”). 8 straipsnis<\/strong>. Vaikai, gim\u0119 pritaikius medicininio apvaisinimo proced\u016bras, turi teis\u0117t\u0173 vaik\u0173 status\u0105 \u2013 tos poros, kuri parei\u0161k\u0117 vali\u0105 taikyti \u0161ias proced\u016bras, at\u017evilgiu (it. I nati a seguito dell’applicazione delle tecniche di procreazione medicalmente assistita hanno lo stato di figli legittimi o di figli riconosciuti della coppia che ha espresso la volont\u00e0 di ricorrere alle tecniche medesime ai sensi dell’articolo 6<\/em>). Vertimas i\u0161 ital\u0173 kalbos autoriaus.<\/p>\n\n\n\n

[iii]<\/a> 2 straipsnis<\/strong>. Respublika pripa\u017e\u012fsta ir laiduoja neatimamas \u017emogaus \u2013 ir kaip privataus asmens, ir kaip visuomenini\u0173 strukt\u016br\u0173, kuriose atsiskleid\u017eia jo asmenyb\u0117, nario \u2013 teises ir reikalauja vykdyti negin\u010dijamas pareigas, kylan\u010dias i\u0161 politinio, ekonominio ir socialinio solidarumo. (\u010cia ir toliau Italijos Konstitucijos lietuvi\u0161kam vertimui naudojamas Juozo \u017dilio vertimas, paskelbtas \u201ePasaulio Valstybi\u0173 Konstitucij\u0173\u201c I Tome. MRU, 2016. P. 1096-1133<\/em>).<\/p>\n\n\n\n

[iv]<\/a> 3 straipsnis<\/strong>. (1) Visi pilie\u010diai yra vienodai visuomeni\u0161kai gerbtini ir lyg\u016bs prie\u0161 \u012fstatym\u0105, kad ir kokia b\u016bt\u0173 j\u0173 lytis, ras\u0117, kalba, religija, politiniai \u012fsitikinimai, asmenin\u0117 ir socialin\u0117 pad\u0117tis. (2) Respublikos u\u017eduotis \u2013 pa\u0161alinti ekonomines ir socialines kli\u016btis, kurios, apribodamos pilie\u010di\u0173 laisv\u0119 ir lygyb\u0119, trukdo visapusi\u0161kai tobul\u0117ti \u017emogaus asmenybei ir visiems darbuotojams veiksmingai \u012fsitraukti \u012f politin\u0119, ekonomin\u0119 ir socialin\u0119 \u0161alies strukt\u016br\u0105.<\/p>\n\n\n\n

[v]<\/a> 30 straipsnis<\/strong>. (1) T\u0117vai turi teis\u0119 ir privalo i\u0161laikyti, mokyti ir aukl\u0117ti vaikus, net jeigu jie yra gim\u0119 nesusituokusiems t\u0117vams. (2) T\u0117v\u0173 neveiksnumo atveju \u012fstatymas nustato asmenis, kuriems priskiriamos j\u0173 pareigos. (3) \u012estatymu vaikams, gimusiems nesusituokusiems t\u0117vams, laiduojama visokeriopa teisin\u0117 ir visuomenin\u0117 apsauga, atitinkanti teis\u0117tos \u0161eimos nari\u0173 teises. (4) T\u0117vyst\u0117s nustatymo tvark\u0105 ir apribojimus nustato \u012fstatymas.<\/p>\n\n\n\n

[vi]<\/a> Be to, Italijos Konstitucijos 31 str. 1 dalyje teigiama, jog \u201cRespublika saugo ir per \u012fvairias institucijas globoja motinyst\u0119<\/em>, vaikyst\u0119 ir jaunyst\u0119\u201c.<\/p>\n\n\n\n

[vii]<\/a> UK Supreme Court judgment For Women Scotland v The Scottish Ministers<\/em>. https:\/\/supremecourt.uk\/uploads\/uksc_2024_0042_judgment_updated_16f5d72e76.pdf<\/a><\/p>\n\n\n\n

[viii]<\/a> https:\/\/www.legislation.gov.uk\/ukpga\/2010\/15\/2021-03-31<\/a>. \u0160iame \u012fstatyme yra numatyti 9 nediskriminavimo kriterijai: pagal am\u017ei\u0173, ne\u012fgalum\u0105, ras\u0119, religij\u0105 ar tik\u0117jim\u0105, lyt\u012f, motinyst\u0119, santuok\u0105 ar partneryst\u0119, lytin\u0119 orientacij\u0105 ir pagal \u201cgender reassignment\u201d, kas \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105 netinkamai ver\u010diama, kaip \u201clyties keitimas\u201d. Taip pat \u012fstatymas numato, kas asmuo negali b\u016bti diskriminuojamas d\u0117l savo \u0161eimyninio statuso ir d\u0117l moters n\u0117\u0161tumo bei motinyst\u0117s. Beje, \u201clytis\u201d \u012fstatyme  \u012fvardijama, kaip apimanti vyr\u0105 ir moter\u012f (\u201creference to a man or to a woman<\/em>\u201d).<\/p>\n\n\n\n

[ix]<\/a> https:\/\/www.theguardian.com\/society\/2025\/jun\/06\/ehrc-commissioner-calls-for-trans-people-to-accept-reduced-rights-after-years-of-lies<\/a>; taip pat \u017er. https:\/\/www.bbc.com\/news\/articles\/cvg7pqzk47zo<\/a><\/p>\n\n\n\n

[x]<\/a> https:\/\/www.legislation.gov.uk\/ukpga\/2004\/7\/contents<\/a><\/p>\n\n\n\n

[xi]<\/a> \u201eThey [methods of statutory interpretation] are the words which Parliament has chosen to enact as an expression of the purpose of the legislation and are therefore the primary source by which meaning is ascertained […].\u201c<\/p>\n\n\n\n

[xii]<\/a> \u201ecitizens with the help of their advisers should be able to understand statutes, […] an interpretation that is clear and predictable\u201c.<\/p>\n\n\n\n

[xiii]<\/a> \u201eExternal aids to interpretation therefore must play a secondary role […]. But none of these external aids displace the meanings conveyed by the words of a statute that, after consideration of that context, are clear and unambiguous and which do not produce absurdity. \u2026\u201c).<\/p>\n\n\n\n

[xiv]<\/a> \u201cIt is generally reasonable to assume that language has been used consistently by the legislature so that the same phrase when used in different places in a statute will bear the same meaning on each occasion \u2013 all the more so where the phrase has been expressly defined\u201d.<\/p>\n\n\n\n

[xv]<\/a> \u201eWe reject the suggestion of the Inner House that the words can bear a variable meaning so that in the provisions relating to pregnancy and maternity the Equality Act 2010 is referring to biological sex only, while elsewhere it refers to certificated sex as well\u201c.<\/p>\n\n\n\n

[xvi]<\/a> Accordingly, if a Gender Recognition Certificate (GRC) changes a person\u2019s sex for the purposes of the Equality Act 2010, a women-only club or a club reserved for lesbians would have to admit trans women with a GRC (legal females who are biologically male and attracted to women).<\/p>\n\n\n\n

[xvii]<\/a>\u201eIf sex means legal sex, then sexual orientation changes on acquiring a GRC: some trans women with a GRC become legally lesbian, and some trans men with a GRC become gay men\u201c.<\/p>\n\n\n\n

[xviii]<\/a> 32 straipsnis<\/strong>. (1) Respublika saugo sveikat\u0105 kaip pagrindin\u0119 asmens teis\u0119 ir svarb\u0173 vie\u0161\u0105j\u012f interes\u0105 ir laiduoja nemokam\u0105 gydym\u0105 nepasiturintiems asmenims; 41 straipsnis<\/strong>. (2) \u016akin\u0117s veiklos iniciatyva negali b\u016bti pl\u0117tojama, jeigu yra nenaudinga visuomenei arba jeigu j\u0105 pl\u0117tojant yra daroma \u017eala sveikatai, aplinkai, saugumui, laisvei, \u017emogaus orumui.<\/p>\n\n\n\n

[xix]<\/a> 134 straipsnis<\/strong>. Konstitucinis Teismas sprend\u017eia: konstitucingumo gin\u010dus d\u0117l valstyb\u0117s ir region\u0173 \u012fstatym\u0173, kit\u0173 \u012fstatymo gali\u0105 turin\u010di\u0173 teis\u0117s akt\u0173; konfliktus d\u0117l kompetencijos tarp valstyb\u0117s ir region\u0173 bei tarp region\u0173 vald\u017eios priskyrimo; ar pagr\u012fsti pagal Konstitucij\u0105 Respublikos Prezidentui i\u0161kelti kaltinimai<\/p>\n\n\n\n

(Art. 134<\/strong>. La Corte costituzionale giudica: sulle controversie relative alla legittimit\u00e0 costituzionale delle leggi e degli atti, aventi forza di legge, dello Stato e delle Regioni<\/em>; sui conflitti di attribuzione tra i poteri dello Stato e su quelli tra lo Stato e le Regioni, e tra le Regioni; sulle accuse promosse contro il Presidente della Repubblica, a norma della Costituzione). https:\/\/www.<\/a>cortecostituzionale<\/a>.it\/documenti\/download\/pdf\/Costituzione_della_Repubblica_italiana.pdf<\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

I. 2025 m. kovo 10 dienos Italijos Konstitucinio Teismo sprendimas Jau buvo ra\u0161yta apie tai, kad 2025 m. kovo 10 d. Italijos Konstitucinis Teismas pri\u0117m\u0117 sprendim\u0105[i], kuriame konstatavo Italijos 2004 m. Dirbtinio apvaisinimo \u012fstatymo 8 straipsnio[ii] prie\u0161taravim\u0105 Konstitucijai tiek, kiek jame nenumatyta, kad vaikas, gim\u0119s Italijoje biologinei motinai (it. madre biologica), kuri u\u017esienyje pasinaudojo teis\u0117tomis …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":49692,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[409,3499,312,677],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/49686"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=49686"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/49686\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":49693,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/49686\/revisions\/49693"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/49692"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=49686"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=49686"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=49686"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}