{"id":49627,"date":"2025-06-07T11:02:09","date_gmt":"2025-06-07T08:02:09","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=49627"},"modified":"2025-06-07T11:02:11","modified_gmt":"2025-06-07T08:02:11","slug":"darbuotojas-nesutinka-su-atlyginimo-mazinimu-kada-galima-atleisti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2025\/06\/07\/darbuotojas-nesutinka-su-atlyginimo-mazinimu-kada-galima-atleisti\/","title":{"rendered":"Darbuotojas nesutinka su atlyginimo ma\u017einimu: kada galima atleisti?"},"content":{"rendered":"\n

2025 m. bir\u017eelio 5 d. Lietuvos Auk\u0161\u010diausiasis Teismas (Teismas) pri\u0117m\u0117 nutart\u012f civilin\u0117je byloje<\/a> d\u0117l keli\u0173 vienos \u012fstaigos darbuotoj\u0173 atleidimo teis\u0117tumo. I\u0161nagrin\u0117toje byloje darbuotojai k\u0117l\u0117 j\u0173 atleidimo i\u0161 darbo klausim\u0105, nurodydami, kad darbdavys jiems si\u016bl\u0117 pakeisti darbo u\u017emokest\u012f, suma\u017einant j\u012f kone tris kartus, o jiems nesutikus, organizavo strukt\u016brinius pertvarkymus, panaikino j\u0173 pareigybes ir j\u0173 atliktas funkcijas nusprend\u0117 pirkti i\u0161 i\u0161orinio tiek\u0117jo.<\/p>\n\n\n\n

Apie byl\u0105 trumpai<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Darbuotojai su tokiu atleidimu nesutiko, motyvuodami Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) 45\u00a0 straipsnio 2 dalimi, numatan\u010dia, kad darbo sutartis su darbuotojais, atsisakiusiais dirbti u\u017e suma\u017eint\u0105 darbo u\u017emokest\u012f, negali b\u016bti nutraukta DK 57 straipsnyje nustatyta tvarka. Be to, nurod\u0117, kad j\u0173 atveju darbdavys perdav\u0117 dal\u012f savo vykdyto verslo, o tokiu atveju turi b\u016bti u\u017etikrinamas darbo santyki\u0173 t\u0119stinumas.<\/p>\n\n\n\n

Teismas darbuotoj\u0173 pra\u0161ymus atmet\u0117, i\u0161ai\u0161kindamas, kad darbdavys turi teis\u0119 savaranki\u0161kai organizuoti savo veikl\u0105, priimti sprendimus d\u0117l \u012fmon\u0117s strukt\u016bros, darbuotoj\u0173 skai\u010diaus, pareigybi\u0173, veiklos pl\u0117tros ar optimizavimo. Tai suteikia darbdaviui galimyb\u0119 lanks\u010diai reaguoti \u012f rinkos s\u0105lygas, priimti sprendimus, atitinkan\u010dius \u012fmon\u0117s interesus, ir u\u017etikrinti efektyv\u0173 \u012fmon\u0117s valdym\u0105. Jeigu tokie sprendimai yra \u012fgyvendinami laikantis teis\u0117s akt\u0173 reikalavim\u0173, jie negali b\u016bti pripa\u017e\u012fstami neteis\u0117tais.<\/p>\n\n\n\n

Darbo organizavimo pakeitim\u0173 realumas<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Prie\u0161ingai nei teigia ie\u0161kovai, darbuotojo atsisakymo dirbti u\u017e suma\u017eint\u0105 atlyginim\u0105 faktas savaime nelemia v\u0117liau atliekam\u0173 darbo organizavimo pakeitim\u0173 neteis\u0117tumo. Teismas taip pat nurod\u0117, jog darbdaviui pakeitus darbo u\u017emokes\u010dio mok\u0117jimo tvark\u0105 ir suma\u017einus darbuotojui darbo u\u017emokest\u012f, darbuotojas, nesutik\u0119s su suma\u017eintu darbo u\u017emokes\u010diu, negali b\u016bti atleistas i\u0161 darbo vadovaujantis DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktu d\u0117l jam DK 45 straipsnio 2 dalyje taikomos garantijos. Ta\u010diau tai nerei\u0161kia, kad darbo teisiniai santykiai tarp \u0161ali\u0173 teis\u0117tai negal\u0117t\u0173 pasibaigti kitais \u012fstatyme \u012ftvirtintais pagrindais.<\/p>\n\n\n\n

Teis\u0117j\u0173 kolegija sutiko su darbuotoj\u0173 pozicija, kad tuo atveju, jeigu b\u016bt\u0173 nustatyta, jog darbo organizavimo pakeitimai buvo atlikti tik d\u0117l to, kad b\u016bt\u0173 rasta prie\u017eastis atleisti nesutikusius su darbo u\u017emokes\u010dio suma\u017einimu darbuotojus, tokie pakeitimai neatitikt\u0173 realumo reikalavimo. Ta\u010diau \u012fvertinta, jog \u0161ios bylos atveju faktin\u0117s aplinkyb\u0117s nerod\u0117 konkre\u010diai tokio darbdavio siekio.<\/p>\n\n\n\n

Darbdavys, \u012fvertin\u0119s skyriaus, kuriame dirbo ie\u0161kovai, veikl\u0105 kaip neefektyvi\u0105, svarst\u0117 galimus sprendimo b\u016bdus \u2013 arba darbo u\u017emokes\u010dio sistemos keitim\u0105, arba etat\u0173 ma\u017einim\u0105 \u012fsigyjant paslaugas i\u0161 i\u0161orinio paslaugos vykdytojo.  Teismas pripa\u017eino, kad darbdavio pasirinkti skyriaus darbo organizavimo pakeitimai buvo atlikti ne tam, kad b\u016bt\u0173 \u012fgyvendinta darbuotoj\u0173, nesutikusi\u0173 dirbti u\u017e suma\u017eint\u0105 darbo u\u017emokest\u012f, atleidimo schema. Atitinkamai, darbo organizavimo pakeitimai \u012fvertinti kaip atitinkantys realumo reikalavim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Darbo funkcij\u0173 atsisakymas ar verslo perdavimas?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Byloje Teismas pa\u017eym\u0117jo, kad darbuotojo atliekamos darbo funkcijos reikalingumas vertinamas pagal tai, ar tam tikrai funkcijai atlikti reikalingas konkretus darbuotojas, o ne pagal tai, ar pati funkcija yra reikalinga darbdaviui. Darbuotojo atliekama darbo funkcija gali b\u016bti pripa\u017einta pertekline tiek tuo atveju, kai darbdavys apskritai atsisako tam tikros veiklos, tiek ir nusprendus, kad t\u0105 veikl\u0105 vykdys ne pats, bet pasitelkdamas tre\u010di\u0105j\u012f asmen\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Teismas nepripa\u017eino, kad darbdavys, atsisak\u0119s dalies darbuotoj\u0173 ir j\u0173 vykdytas funkcijas perdav\u0119s tre\u010diajam asmeniui (paslaug\u0173 teik\u0117jui), perk\u0117l\u0117 dal\u012f savo verslo. \u0160iuo atveju paslaug\u0173 teik\u0117jui nebuvo perduoti nei darbuotojai, nei materialus ar nematerialus turtas, specialios \u017einios ar kita, kas gal\u0117t\u0173 \u012frodyti stabiliai veikian\u010dio \u016bkio subjekto perdavim\u0105 Direktyvos 2001\/23\/EB prasme. I\u0161 esm\u0117s vienintelis dalykas, kuris buvo \u201eperduotas\u201c, \u2013 tai teis\u0117 vykdyti t\u0105 pa\u010di\u0105 veikl\u0105, kuri\u0105 anks\u010diau tiesiogiai vykd\u0117 pats darbdavys. Atitinkamai Teismas vertino, kad \u0161iuo konkre\u010diu atveju byloje n\u0117ra joki\u0173 duomen\u0173, patvirtinan\u010di\u0173, jog buvo perduotas verslas.<\/p>\n\n\n\n

Taigi, priimta nutartimi Teismas i\u0161 esm\u0117s pateik\u0117 kelet\u0105 svarbi\u0173 i\u0161ai\u0161kinim\u0173:<\/strong><\/p>\n\n\n\n

  1. darbuotojas, nesutik\u0119s su suma\u017eintu darbo u\u017emokes\u010diu, negali b\u016bti atleistas i\u0161 darbo vadovaujantis DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktu d\u0117l jam DK 45 straipsnio 2 dalyje taikomos garantijos, ta\u010diau darbo teisiniai santykiai tarp \u0161ali\u0173 teis\u0117tai gali pasibaigti kitais \u012fstatyme \u012ftvirtintais pagrindais, \u012fskaitant DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkt\u0105, numatant\u012f darbuotoj\u0173 atleidim\u0105 d\u0117l to, kad darbuotojo pareigyb\u0117 tapo pertekline;<\/li>
  2. verslo perdavimui pripa\u017einti nepakanka veiklos perdavimo, b\u016btina \u012frodyti, jog buvo perduoti ir kiti veiklos elementai, tokie kaip klientai, darbuotojai, \u012franga, gamybos proced\u016bros, praktin\u0117 patirtis (angl. know-how<\/em>) ar pan.<\/li><\/ol>\n\n\n\n

    Tekst\u0105 pareng\u0117 Akvil\u0117 Sto\u0161kut\u0117-Bendorien\u0117, WIDEN vyresnioji teisinink\u0117<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    2025 m. bir\u017eelio 5 d. Lietuvos Auk\u0161\u010diausiasis Teismas (Teismas) pri\u0117m\u0117 nutart\u012f civilin\u0117je byloje d\u0117l keli\u0173 vienos \u012fstaigos darbuotoj\u0173 atleidimo teis\u0117tumo. I\u0161nagrin\u0117toje byloje darbuotojai k\u0117l\u0117 j\u0173 atleidimo i\u0161 darbo klausim\u0105, nurodydami, kad darbdavys jiems si\u016bl\u0117 pakeisti darbo u\u017emokest\u012f, suma\u017einant j\u012f kone tris kartus, o jiems nesutikus, organizavo strukt\u016brinius pertvarkymus, panaikino j\u0173 pareigybes ir j\u0173 atliktas funkcijas …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":49628,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[27],"tags":[1268,215,1103,97],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/49627"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=49627"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/49627\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":49630,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/49627\/revisions\/49630"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/49628"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=49627"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=49627"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=49627"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}