{"id":49128,"date":"2025-04-23T10:16:38","date_gmt":"2025-04-23T07:16:38","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=49128"},"modified":"2025-04-23T10:19:16","modified_gmt":"2025-04-23T07:19:16","slug":"v-a-vaicaitis-del-istatyme-numatytu-dirbtinio-apvaisinimo-paslaugu-konstitucingumo","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2025\/04\/23\/v-a-vaicaitis-del-istatyme-numatytu-dirbtinio-apvaisinimo-paslaugu-konstitucingumo\/","title":{"rendered":"V.A. Vai\u010daitis. D\u0117l \u012fstatyme numatyt\u0173 dirbtinio apvaisinimo paslaug\u0173 konstitucingumo"},"content":{"rendered":"\n

Kaip \u017einia, Konstitucinis Teismas 2025 m. baland\u017eio m\u0117nes\u012f pri\u0117m\u0117 du nutarimus, vienaip ar kitaip susijusius su \u0161eimos konstitucine samprata: 2025 m. baland\u017eio 10 d. nutarim\u0105 <\/a>\u201eD\u0117l dirbtinio apvaisinimo paslaug\u0173 teikimo\u201c ir 2025 m. baland\u017eio 17 d. nutarim\u0105 \u201eD\u0117l bendro gyvenimo nesudarius santuokos (partneryst\u0117s) instituto\u201c. \u0160iame komentare nor\u0117t\u0173si pateikti trump\u0105 analiz\u0119 pirmojo i\u0161 \u0161i\u0173 dviej\u0173 nutarim\u0173, t.y. 2025 m. baland\u017eio 10 d. nutarimo, kuriame buvo konstatuota, jog Pagalbinio apvaisinimo \u012fstatymo<\/em> 5 straipsnio 3 dalis tiek, kiek pagal j\u0105 teis\u0119 gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas turi tik santuok\u0105 ar registruotos partneryst\u0117s sutart\u012f sudar\u0119 asmenys, prie\u0161tarauja Konstitucijos 29 straipsniui ir 53 straipsnio 1 daliai. Taigi, Konstitucinis Teismas \u010dia konstatavo, kad min\u0117ta Pagalbinio apvaisinimo \u012fstatymo<\/em> nuostata, be kita ko, diskriminuoja nesusituokusias ar vieni\u0161as moteris, nes pa\u017eeid\u017eia \u201evien\u0105 i\u0161 Konstitucijos 29 straipsnyje draud\u017eiamo diskriminavimo pagrind\u0173\u201c \u2013 draudim\u0105 diskriminuoti asmenis d\u0117l \u201e\u0161eimin\u0117s pad\u0117ties\u201c bei \u201enesilaik\u0117 i\u0161 Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalies kylan\u010dio reikalavimo u\u017etikrinti visiems prieinam\u0105 sveikatos prie\u017ei\u016br\u0105\u201c.<\/p>\n\n\n\n

\u010cia reikt\u0173 priminti, jog Pagalbinio apvaisinimo \u012fstatymo<\/em> 2 str. 2 dalyje teigiama, kad \u201epagalbinis apvaisinimas \u2013 procesas<\/em>, atliekamas \u0161io \u012fstatymo nustatyta tvarka naudojant medicinos technologijas<\/em>, apimantis su lytin\u0117mis l\u0105stel\u0117mis ir (ar) embrionu atliekamus veiksmus, taikomus siekiant sukelti moters n\u0117\u0161tum\u0105\u201c. \u0160io \u012fstatymo 5 straipsnio 1 dalyje teigiama, jog \u201epagalbin\u012f apvaisinim\u0105 atlikti leid\u017eiama tik tais atvejais, kai nevaisingumo negalima i\u0161gydyti jokiais gydymo b\u016bdais<\/em> arba juos taikant n\u0117ra realios s\u0117km\u0117s tikimyb\u0117s […]\u201c. Tuo tarpu \u0161io straipsnio 3 dalyje teigiama, jog \u201cpagalbinis apvaisinimas gali b\u016bti atliekamas tik \u012fstatym\u0173 nustatyta tvarka santuok\u0105 ar registruotos partneryst\u0117s sutart\u012f sudariusiems veiksniems asmenims\u201c.<\/p>\n\n\n\n

Kadangi \u012fstatymo nuostatos atitikim\u0105 konstituciniam asmen\u0173 lygiateisi\u0161kumo principui galima vertinti tik tuo atveju, jei konstatuojamas konkre\u010dios Konstitucijoje ar \u012fstatyme numatytos \u017emogaus teis\u0117s ribojimas, tod\u0117l \u0161\u012f komentar\u0105 reik\u0117t\u0173 prad\u0117ti b\u016btent nuo (\u0161iame nutarime konstatuoto) gin\u010dijamos \u012fstatymo nuostatos prie\u0161taravimo 53 str. 1 daliai, kurioje \u012ftvirtinta valstyb\u0117s pareiga r\u016bpintis \u017emoni\u0173 sveikata ir laiduoti medicinos paslaugas \u017emogui susirgus. Taigi, vis\u0173 pirma, reikia nustatyti, ar moters teis\u0117 \u012f pagalbin\u012f apvaisinim\u0105 kyla i\u0161 Konstitucijos 53 str. 1 dalyje numatytos \u017emogaus teis\u0117s \u012f sveikat\u0105, kaip teigia Konstitucinis Teismas.<\/p>\n\n\n\n

53 straipsnis<\/strong><\/p>\n\n\n\n

(1) Valstyb\u0117 r\u016bpinasi \u017emoni\u0173 sveikata<\/em> ir laiduoja medicinos pagalb\u0105 bei paslaugas \u017emogui susirgus<\/em>. \u012estatymas nustato pilie\u010diams nemokamos medicinos pagalbos valstybin\u0117se gydymo \u012fstaigose teikimo tvark\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Kaip matome, moters teis\u0117 \u012f pagalbinio apvaisinimo proced\u016bros paslaug\u0105 tiesiogiai yra numatyta ne Konstitucijoje, o ordinarin\u0117je teis\u0117je, t.y. Pagalbinio apvaisinimo \u012fstatyme<\/em>. Kaip min\u0117ta, Konstitucinis Teismas \u0161iame nutarime konstatavo, jog pagalbinis apvaisinimas yra \u201esveikatos prie\u017ei\u016bros paslauga<\/em>\u201c, susijusi su i\u0161 Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalies kylan\u010diu reikalavimu u\u017etikrinti visiems prieinam\u0105 sveikatos prie\u017ei\u016br\u0105. Visgi, \u0161is \u012estatymas, skirtingai nei Konstitucinis Teismas, pagalbinio apvaisinimo paslaugos nevadina \u201esveikatos prie\u017ei\u016bros paslauga\u201c. Atvirk\u0161\u010diai, pagal \u0161io \u012fstatymo 2 straipsnio 2 dal\u012f, \u201epagalbinis apvaisinimas \u2013 procesas<\/em>, kuriuo siekiama naudojant medicinos technologijas<\/em> sukelti moters n\u0117\u0161tum\u0105, apimantis su lytin\u0117mis l\u0105stel\u0117mis ir (ar) embrionu atliekamus veiksmus\u201c, kurie gali b\u016bti in vivo<\/em> (moters k\u016bne) ar in vitro<\/em> (ne moters k\u016bne). Kitaip tariant, pagal \u012estatym\u0105, pagalbiniu apvaisinimu n\u0117ra gydomas moters nevaisingumas, nes j\u012f \u201eatlikti leid\u017eiama tik tais atvejais, kai nevaisingumo negalima i\u0161gydyti<\/em> jokiais gydymo b\u016bdais<\/em>\u201c (\u012estatymo 5 str. 1 d.). Be to, dirbtinio apvaisinimo paslauga negali b\u016bti laikoma sveikatos prie\u017ei\u016bros paslauga<\/em> ne tik pagal \u0161\u012f \u012fstatym\u0105 ar Konstitucijos 53 str. 1 dal\u012f, bet ir remiantis kitais Konstitucijos straipsniais, kuriuose minima \u017emogaus sveikatos <\/em>s\u0105voka[i]<\/a>. Taigi, dirbtinio apvaisinimo proced\u016bra pagal min\u0117t\u0105 \u012fstatym\u0105 yra laikoma medicinos<\/em>, o ne sveikatos prie\u017ei\u016bros<\/em> paslauga. Tiesa, Konstitucijos 53 str. 1 dalis apima ne tik sveikatos paslaugas, bet ir \u201cmedicinos pagalb\u0105 bei paslaugas\u201d, ta\u010diau tik tokias medicinos paslaugas, kurios teikiamos \u201c\u017emogui susirgus<\/em>\u201d. Tod\u0117l galima dr\u0105siai teigti, kad dirbtinio apvaisinimo ir kitos su juo susijusios \u012fstatyme numatytos medicinos paslaugos nepatenka \u012f Konstitucijos 53 str. 1 dalies reguliavimo srit\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Visgi, ne\u017ei\u016brint to, kad \u017emogaus teis\u0117s \u012f dirbtinio apvaisinimo proced\u016br\u0105 negalima tiesiogiai kildinti i\u0161 Konstitucijos 53 straipsnio ar kit\u0173 jos nuostat\u0173, \u0161i proced\u016bra yra numatyta Lietuvos ordinarin\u0117je teis\u0117je. Kitaip tariant, moterys Lietuvoje nuo Pagalbinio apvaisinimo \u012fstatymo<\/em> pri\u0117mimo 2016 metais momento \u012fgijo \u012fstatymu reguliuojam\u0105 teis\u0119 pasinaudoti \u0161ia proced\u016bra, tod\u0117l Konstitucinis Teismas tur\u0117jo teis\u0119 vertinti \u012fstatymo nuostatos (nesuteikusios \u0161ios teis\u0117s nesusituokusioms ir vieni\u0161oms motinoms) atitikimo Konstitucijos 29 straipsnyje numatytam lygiateisi\u0161kumo principui.<\/p>\n\n\n\n

Pagalbinio \u012fstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostatos atitikimas Konstitucijos 29 straipsniui<\/strong><\/p>\n\n\n\n

29 straipsnis<\/strong><\/p>\n\n\n\n

(1) \u012estatymui, teismui ir kitoms valstyb\u0117s institucijoms ar pareig\u016bnams visi asmenys lyg\u016bs.<\/p>\n\n\n\n

(2) \u017dmogaus teisi\u0173 negalima var\u017eyti ir teikti jam privilegij\u0173 d\u0117l jo lyties, ras\u0117s, tautyb\u0117s, kalbos, kilm\u0117s, socialin\u0117s pad\u0117ties, tik\u0117jimo, \u012fsitikinim\u0173 ar pa\u017ei\u016br\u0173 pagrindu.<\/p>\n\n\n\n

Kaip min\u0117ta, Konstitucinis Teismas, nustat\u0119s gin\u010dijamos \u012fstatymo nuostatos prie\u0161taravim\u0105 Konstitucijos 29 straipsniui, nurod\u0117, jog \u201eKonstitucijos 29 straipsnio 2 dalis negali b\u016bti suprantama kaip \u012ftvirtinanti baigtin\u012f nediskriminavimo pagrind\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105; prie\u0161ingu atveju b\u016bt\u0173 sudarytos prielaidos paneigti Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje laiduojam\u0105 vis\u0173 asmen\u0173 lygyb\u0119 \u012fstatymui, teismui ir kitoms valstyb\u0117s institucijoms, t. y. pa\u010di\u0105 konstitucinio asmen\u0173 lygiateisi\u0161kumo principo esm\u0119\u201c (17). Tod\u0117l pasak Teismo, \u201evienas i\u0161 pagal Konstitucijos 29 straipsn\u012f draud\u017eiamo diskriminavimo pagrind\u0173 yra \u017emogaus teisi\u0173 var\u017eymas d\u0117l jo \u0161eimin\u0117s pad\u0117ties<\/em>\u201c (24), kuris, pasak Teismo, \u0161iuo atveju ir buvo pa\u017eeistas.<\/p>\n\n\n\n

Visgi, reikia pasteb\u0117ti, jog Konstitucinis Teismas neteisingai ai\u0161kina Konstitucijos 29 straipsn\u012f. Vis\u0173 pirma, su \u017emogaus teis\u0117mis susijusi\u0173 (o kartais ir kit\u0173) Konstitucijos straipsni\u0173 nuostatos paprastai suformuluotos taip, kad 1 dalyje yra pateikiamas bendras su konkre\u010dia \u017emogaus teise susij\u0119s principas, o kitose straipsnio dalyse \u0161io principo turinys detalizuojamas, kartais pateikiant ir \u0161io principo i\u0161imtis. Pavyzd\u017eiui, 20 straipsnio 1 dalyje teigiama, jog \u201e\u017dmogaus laisv\u0117 nelie\u010diama<\/em>\u201c, tuo tarpu 2 dalyje nurodoma, jog, visgi, \u012fstatymas gali nustatyti laisv\u0117s at\u0117mimo pagrindus ir proced\u016bras, o 3 dalyje \u2013 kad asmen\u012f galima sulaikyti nusikaltimo vietoje ir pristatyti \u012f teism\u0105. Pana\u0161iai sukonstruotas ir 22 straipsnis: jo 1 dalyje teigiama, jog \u201e\u017dmogaus privatus gyvenimas nelie\u010diamas<\/em>\u201c, tuo tarpu 3 dalyje teigiama, jog, visgi, \u201epagal \u012fstatym\u0105\u201c ir \u201emotyvuotu teismo sprendimu\u201c galima rinkti informacij\u0105 apie privat\u0173 asmen\u012f. Kitaip tariant, negalima interpretuoti \u0161i\u0173 Konstitucijos straipsni\u0173 teigiant, kad, pavyzd\u017eiui, 20 straipsnio 2 dalies nuostata, leid\u017eianti nusikaltimo vietoje sulaikyti asmen\u012f, neva tai prie\u0161tarauja 1 dalyje numatytam asmens nelie\u010diamumo principui. Pana\u0161iai negalima teigti ir to, jog 22 straipsnio 3 dalyje numatyta vald\u017eios kompetencija tam tikrais \u012fstatymo nustatytais atvejais rinkti informacij\u0105 apie privat\u0173 asmen\u012f, per se<\/em> prie\u0161tarauja \u0161io straipsnio 1 dalyje \u012ftvirtintam privataus gyvenimo nelie\u010diamumo principui.<\/p>\n\n\n\n

Taigi, analogi\u0161kai sukonstruotas ir Konstitucijos 29 straipsnis, kurio 1 dalyje yra suformuluotas bendras principas (\u201c\u012estatymui, teismui ir kitoms valstyb\u0117s institucijoms ar pareig\u016bnams visi asmenys lyg\u016bs<\/em>\u201d), o jo 2 dalyje \u0161is principas detalizuojamas, teigiant, kad asmen\u0173 lygyb\u0117s principas, be kita ko, rei\u0161kia draudim\u0105 \u017emon\u0117ms teikti privilegijas pagal 9 kriterijus, t.y. d\u0117l asmens \u201elyties, ras\u0117s, tautyb\u0117s, kalbos, kilm\u0117s, socialin\u0117s pad\u0117ties, tik\u0117jimo, \u012fsitikinim\u0173 ar pa\u017ei\u016br\u0173 pagrindu\u201d (tiesa, paskutiniai trys kriterijai gali b\u016bti suprantami ir kaip vienas). Taigi, 29 str. 2 dalyje yra pateiktas baigtinis draudimo diskriminuoti kriterij\u0173 s\u0105ra\u0161as, o suprantant \u0161\u012f s\u0105ra\u0161\u0105, kaip \u201eatvir\u0105\u201c (Konstitucijoje, kaip kokiame nors \u201enei\u0161baigtame dokumente\u201c), neb\u016bt\u0173 jokios prasm\u0117s Konstitucijoje \u012fvardinti draud\u017eiam\u0173 privilegijuoti kriterij\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105, nes Konstitucijos interpretatorius visuomet gal\u0117t\u0173 savo nuo\u017ei\u016bra \u0161\u012f s\u0105ra\u0161\u0105 pl\u0117sti.<\/p>\n\n\n\n

Kaip jau buvo min\u0117ta, Konstitucinis Teismas \u0161iame nutarime konstatavo, jog \u201enagrin\u0117jamos konstitucin\u0117s justicijos bylos kontekste pa\u017eym\u0117tina, kad vienas i\u0161 pagal Konstitucijos 29 straipsn\u012f draud\u017eiamo diskriminavimo pagrind\u0173 yra \u017emogaus teisi\u0173 var\u017eymas d\u0117l jo \u0161eimin\u0117s pad\u0117ties<\/em>\u201c. Visgi, nors Konstitucinis Teismas neturi \u012fgaliojim\u0173 pildyti Konstitucijos 29 str. 2 dalyje \u012fvardint\u0173 kriterij\u0173, draud\u017eian\u010di\u0173 teikti asmenims privilegijas (o ne \u201ediskriminuoti\u201c, kaip teigia Teismas) kriterij\u0173, \u010dia galima priminti, kad min\u0117toje Konstitucijos nuostatoje vienu i\u0161 draud\u017eiam\u0173 kriterij\u0173 yra \u017emogaus \u201esocialin\u0117 <\/em>pad\u0117tis\u201c, \u012f kurios turin\u012f i\u0161 principo gali \u012feiti ir asmens \u201e\u0161eimin\u0117<\/em> pad\u0117tis\u201c, nes \u0161eima, pagal Konstitucijos 38 straipsn\u012f, yra visuomen\u0117s, kaip socialinio junginio, \u201epagrindas\u201c. Taigi, Konstitucinis Teismas \u0161iame nutarime tur\u0117jo ne \u201eprikurti\u201c nauj\u0173 kriterij\u0173 (nepaai\u0161kin\u0119s kokiu teisiniu pagrindu), o pateikti Konstitucijos 29 str. 2 dalies nuostatos atitinkam\u0105 i\u0161ai\u0161kinim\u0105. To nepadar\u0119s, Konstitucinis Teismas netur\u0117jo kompetencijos gin\u010dijamos Pagalbinio apvaisinimo \u012fstatymo <\/em>nuostatos pripa\u017einti neatitinkan\u010dios Konstitucijos 29 straipsnio.<\/p>\n\n\n\n

Visgi, pabandykime \u012fsivaizduoti, kad Konstitucinis Teismas b\u016bt\u0173 draudim\u0105 teikti privilegijas d\u0117l asmens \u201e\u0161eimin\u0117s pad\u0117ties\u201c s\u0105vok\u0105 i\u0161ved\u0119s i\u0161 Konstitucijos 29 str. 2 dalyje numatytos \u201esocialin\u0117s pad\u0117ties\u201c sampratos; tuomet u\u017eduokime klausim\u0105, ar Konstitucija draud\u017eia pagalbinio apvaisinimo proced\u016br\u0105 sieti i\u0161imtinai su moterimi, sudariusi\u0105 santuok\u0105?<\/p>\n\n\n\n

Taigi, atsakant \u012f \u0161\u012f klausim\u0105, reikia priminti, kad Konstitucijos 38 straipsnyje su \u0161eimos samprata yra siejami du institutai: motinyst\u0117s, t\u0117vyst\u0117s ir vaikyst\u0117s<\/em> institutas (2 d.) bei vyro ir moters santuokos<\/em> institutas (3 d.). Konstitucijos leid\u0117jas taip numat\u0117 grei\u010diausiai tod\u0117l, kad b\u016btent i\u0161 vyro ir moters gimsta vaikai ir kad b\u016btent santuokos pagrindu sudarytoje \u0161eimoje yra geriausia vieta augti vaikams. Kitaip tariant, Konstitucijoje ne tik \u0161eima<\/em>, bet ir santuoka <\/em>yra \u012fvardinta, kaip tam tikras konstitucinis g\u0117ris<\/em>, i\u0161skiriant j\u012f i\u0161 kit\u0173 bendro sugyvenimo form\u0173 \u0161eimos konstitucin\u0117s sampratos kontekste. \u010cia reikia priminti, kad pagal Konstitucij\u0105 visi asmenys gali sudaryti santuok\u0105, ai\u0161ku, nedraud\u017eiant jiems pasirinkti ir kitokio bendro gyvenimo b\u016bdo, kylan\u010dio i\u0161 Konstitucijos 20 (\u017emogaus laisv\u0117s nelie\u010diamumas), 21 (\u017emogaus orumo nelie\u010diamumas) bei 22 (\u017emogaus privataus gyvenimo nelie\u010diamumas) straipsni\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Be to, dirbtinio moters apvaisinimo tikslas yra susilaukti vaik\u0173, tod\u0117l pagal Pagalbinio apvaisinimo \u012fstatymo<\/em> 3 straipsn\u012f, \u201evisi klausimai, susij\u0119 su pagalbiniu apvaisinimu, privalo b\u016bti sprend\u017eiami atsi\u017evelgiant \u012f vaiko<\/em>, kuris gims po pagalbinio apvaisinimo, interesus<\/em>\u201c. Taigi, \u010dia galime konstatuoti b\u016btinyb\u0119 \u0161ioje byloje \u012f konstitucingumo analiz\u0119 \u012ftraukti Konstitucijos 38 str. 2 dalies nuostat\u0105, teigian\u010di\u0105, jog \u201evalstyb\u0117 saugo ir globoja\u201c vaikyst\u0119 kartu su \u201emotinyste ir t\u0117vyste<\/em>\u201c. Beje, analizuojant konstitucines vaiko teises, svarbu analizuoti ne tik 38 str. 2 dalies nuostatas, bet ir kitas Konstitucijos nuostatas: 26 str. 5 dal\u012f[ii]<\/a>, 38 str. 6 ir 7 dalis[iii]<\/a> bei 39 straipsn\u012f[iv]<\/a>. Kitaip tariant, analizuojant, ar galima konstituci\u0161kai pateisinti \u012fstatym\u0173 leid\u0117jo sprendim\u0105 apriboti vieni\u0161\u0173 it nesusituokusi\u0173 moter\u0173 teis\u0119 \u012f pagalbin\u012f apvaisinim\u0105, b\u016btina \u012fvertinti, ar toks ribojimas gali b\u016bti pateisinamas kitomis konstitucin\u0117mis vertyb\u0117mis ir konstituciniais g\u0117riais.<\/p>\n\n\n\n

Taigi, skirtingai, nei \u0161iame nutarime konstatavo Konstitucinis Teismas, gin\u010dijama Pagalbinio \u012fstatymo nuostata<\/em> gal\u0117t\u0173 b\u016bti pripa\u017einta privilegijuojanti susituokusias moteris (vieni\u0161\u0173 ir nesusituokusi\u0173 moter\u0173 at\u017evilgiu) tik tuo atveju, jei pastaroji moters teis\u0117 \u0161iuo atveju b\u016bt\u0173 pripa\u017einta svarbesn\u0117 nei \u012fstatymo leid\u0117jo siekis geriausius vaiko interesus sieti su tokia \u0161eimos aplinka, kurioje jis augt\u0173 su abiem t\u0117vais ir kurie kyla i\u0161 Konstitucijos 38 str. 2 dalyje numatyto \u201cmotinyst\u0117s, t\u0117vyst\u0117s ir vaikyst\u0117s\u201d instituto. Be to, teis\u0117s hierarchijos kontekste \u010dia reikia priminti, jog jau anks\u010diau buvo pasteb\u0117ta, jog moters teis\u0117 \u012f dirbtin\u012f apvaisinim\u0105 n\u0117ra \u012ftvirtinta Konstitucijoje, skirtingai nei vyro ir moters teis\u0117 \u012f santuok\u0105 bei \u201evaikyst\u0117s\u201c instituto siejimas su \u201emotinyst\u0117s ir t\u0117vyst\u0117s\u201c institutu. Ai\u0161ku, \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas, pagal Konstitucij\u0105, teis\u0119 \u012f dirbtinio apvaisinimo proced\u016br\u0105 gali suteikti visoms moterims, sulaukusioms tam tikro am\u017eiaus, ta\u010diau, b\u016bt\u0173 sunku surasti argument\u0173, kad jei jis nuspr\u0119st\u0173 \u0161i\u0105 teis\u0119 suteikti i\u0161imtinai susituokusioms moterims, siekdamas geriausi\u0173 vaiko interes\u0173, remiantis Konstitucijos 26, 38 ir 39 straipsniais, toks reguliavimas gal\u0117t\u0173 kaip nors pa\u017eeisti Konstitucij\u0105, kaip \u012fvairi\u0173 konstitucini\u0173 g\u0117ri\u0173 ir vertybi\u0173 balans\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Keletas apibendrinim\u0173<\/strong><\/p>\n\n\n\n

1. Pagalbinio apvaisinimo proced\u016bra, kaip \u017emogaus l\u016bkes\u010dio susilaukti vaik\u0173 priemon\u0117, n\u0117ra numatyta Konstitucijoje. Be to, \u0161i proced\u016bra yra ne sveikatos prie\u017ei\u016bros paslauga, susijusi su ligos gydymu<\/em>, o medicinos proced\u016bra, apimanti su lytin\u0117mis l\u0105stel\u0117mis ir (ar) embrionu atliekamus veiksmus, taikomus siekiant sukelti moters n\u0117\u0161tum\u0105. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties ji nekyla i\u0161 Konstitucijos 53 straipsnio turinio (kalban\u010dio apie medicinos paslaugas \u017emogui susirgus<\/em>) ir tod\u0117l negali jam prie\u0161tarauti.<\/p>\n\n\n\n

2. Konstitucijos 29 str. 2 dalyje numatytas draudimo teikti \u017emogui privilegijas devyni\u0173 kriterij\u0173<\/em> s\u0105ra\u0161as yra baigtinis ir gali b\u016bti ple\u010diamas tik Konstitucijos pataisos pagalba, ta\u010diau \u0161iame s\u0105ra\u0161e pamin\u0117tas draudimas teikti \u017emogui privilegijas d\u0117l jo \u201esocialin\u0117s pad\u0117ties\u201c gali b\u016bti suprantamas, kaip apimantis ir jo \u201e\u0161eimin\u0119 pad\u0117t\u012f\u201c. Vis d\u0117lto, Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje \u012fvardintas ne tik \u201emotinyst\u0117s\u201c, bet ir \u201et\u0117vyst\u0117s\u201c institutas (kartu su konstituciniu santuokos institutu) leid\u017eia \u012fstatym\u0173 leid\u0117jui, siekian\u010diam geriausi\u0173 vaiko interes\u0173 augti \u0161eimoje su abiem t\u0117vais, teis\u0119 \u012f pagalbinio apvaisinimo proced\u016br\u0105 suteikti i\u0161imtinai susituokusiomis moterimis, nepa\u017eeid\u017eiant asmen\u0173 lygiateisi\u0161kumo principo.<\/p>\n\n\n\n

3. Reikia apgailestauti, kad Konstitucinis Teismas \u0161ioje konstitucin\u0117s justicijos byloje neatliko savo darbo iki galo, konstatav\u0119s, jog gin\u010dijamos \u012fstatymo nuostatos konstitucingumo tyrime apsiribos tik jos atitikimo analize Konstitucijos 29 ir 53 straipsniams ir \u201cnetirs gin\u010dijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijos 21 straipsnio 2, 3 dalims, 22 straipsnio 1, 4 dalims, 38 straipsnio 1, 2 dalims\u201c, kurios, beje, buvo i\u0161keltos parei\u0161k\u0117jo. Ta\u010diau tokiu atveju reikia pripa\u017einti, jog Konstitucinis Teismas taip ir nei\u0161tyr\u0117 gin\u010dijamos \u012fstatymo nuostatos prie\u0161taravimo Konstitucijai<\/em> klausimo, k\u0105 jis prival\u0117jo padaryti pagal Konstitucijos 102 ir 105 straipsnius[v]<\/a> ir Konstitucinio Teismo \u012fstatym\u0105. Kitaip tariant, Konstitucinis Teismas, pagal Konstitucij\u0105 ir Konstitucinio Teismo \u012fstatym\u0105, \u012fgyvendindamas konstitucin\u012f teis\u0117tum\u0105, privalo nuspr\u0119sti, ar gin\u010dijama \u012fstatymo nuostata neprie\u0161tarauja visai Konstitucijai<\/em>, kaip svarbiausi\u0173 teisini\u0173 nuostat\u0173 rinkiniui, sudarytam i\u0161 pusantro \u0161imto straipsni\u0173 (ir dar keturi\u0173 konstitucini\u0173 akt\u0173), bet negali atlikti \u012fstatymo konstitucingumo analiz\u0117s tik keliems (savo nuo\u017ei\u016bra pasirinktiems) Konstitucijos straipsniams. Taigi, konstitucin\u0117s kontrol\u0117s institutas yra susij\u0119s su visos Konstitucijos<\/em> analize d\u0117l to, kad Konstitucija yra \u012fvairi\u0173 konstitucini\u0173 g\u0117ri\u0173 ir vertybi\u0173 pusiausvyros ir darnos sistema, kurioje vienos konstitucin\u0117s vertyb\u0117s (ir g\u0117riai) yra tinkamai subalansuojamos su kitomis.<\/p>\n\n\n\n

4. Konstitucijos 7 straipsnyje teigiama, jog \u201cnegalioja joks \u012fstatymas ar kitas aktas prie\u0161ingas Konstitucijai<\/em>\u201d, o Konstitucijos 107 straipsnyje numatyta, jog \u012fstatymo nuostata \u201enegali b\u016bti taikoma nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prie\u0161tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai<\/em>\u201c. Pana\u0161iai ir 110 straipsnyje numatyta, kad \u201eteis\u0117jas negali taikyti \u012fstatymo, kuris prie\u0161tarauja Konstitucijai<\/em>\u201c. T\u0105 fakt\u0105, kad Konstitucinio Teismo 2025 m. baland\u017eio 10 d. nutarime \u201eD\u0117l pagalbinio apvaisinimo paslaug\u0173 teikimo<\/em>\u201c buvo atsisakyta tirti gin\u010dijamos \u012fstatymo nuostatos prie\u0161taravimas visai Konstitucijai ir kad min\u0117tas prie\u0161taravimas Konstitucijai<\/em> n\u0117ra konstatuotas \u0161io nutarimo rezoliucin\u0117je ir bet kurioje kitoje dalyje, galima vertinti dvejopai: arba tai yra \u201enetikslumas\u201c, kur\u012f pagal Konstitucinio Teismo \u012fstatymo 58 straipsn\u012f Konstitucinis Teismas turi kuo skubiau i\u0161taisyti[vi]<\/a>, arba reikia konstatuoti, jog \u00a0Konstitucinis Teismas \u0161iame nutarime atliko tik dalin\u0119 gin\u010dijamos \u012fstatymo nuostatos konstitucingumo analiz\u0119. Visgi, norisi tik\u0117ti, kad \u010dia yra min\u0117tas \u201enetikslumas\u201c, nes\u00a0 prie\u0161ingu atveju \u0161ioje konstitucin\u0117s justicijos byloje gin\u010dytos Pagalbinio apvaisinimo \u012fstatymo<\/em> 5 str. 3 dalies nuostatos negali b\u016bti laikomos, kaip \u201eprie\u0161ingos Konstitucijai\u201c (Konstitucijos 7 straipsnio prasme) ir kaip tos, kuri\u0173 \u201enegali taikyti\u201c teis\u0117s subjektai, \u012fskaitant teismus (107 ir 110 straipsni\u0173 prasme).<\/p>\n\n\n\n

Dr. Vaidotas A. Vai\u010daitis yra VU Teis\u0117s fakulteto Vie\u0161osios teis\u0117s katedros docentas<\/em><\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

[i]<\/a> 24 straipsnis<\/strong><\/p>\n\n\n\n

(2) Be gyventojo sutikimo \u012feiti \u012f b\u016bst\u0105 neleid\u017eiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba \u012fstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia […] gelb\u0117ti \u017emogaus gyvyb\u0119, sveikat\u0105<\/em> ar turt\u0105.<\/p>\n\n\n\n

25 straipsnis<\/strong><\/p>\n\n\n\n

(3) Laisv\u0117 reik\u0161ti \u012fsitikinimus, gauti ir skleisti informacij\u0105 negali b\u016bti ribojama kitaip, kaip tik \u012fstatymu, jei tai b\u016btina apsaugoti \u017emogaus sveikatai<\/em> […].<\/p>\n\n\n\n

26 straipsnis<\/strong><\/p>\n\n\n\n

(4) \u017dmogaus laisv\u0117 i\u0161pa\u017einti ir skleisti religij\u0105 arba tik\u0117jim\u0105 negali b\u016bti apribota kitaip, kaip tik \u012fstatymu ir tik tada, kai b\u016btina garantuoti visuomen\u0117s saugum\u0105, vie\u0161\u0105j\u0105 tvark\u0105, \u017emoni\u0173 sveikat\u0105<\/em> ir dorov\u0119 […].<\/p>\n\n\n\n

32 straipsnis<\/strong><\/p>\n\n\n\n

(2) \u0160ios teis\u0117s [laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenam\u0105j\u0105 viet\u0105 Lietuvoje] negali b\u016bti var\u017eomos kitaip, kaip tik \u012fstatymu ir jeigu tai b\u016btina valstyb\u0117s saugumui, \u017emoni\u0173 sveikatai apsaugoti<\/em>, taip pat vykdant teisingum\u0105.<\/p>\n\n\n\n

36 straipsnis<\/strong><\/p>\n\n\n\n

(2) \u0160i teis\u0117 [rinktis be ginklo \u012f taikius susirinkimus] negali b\u016bti ribojama kitaip, kaip tik \u012fstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstyb\u0117s ar visuomen\u0117s saugum\u0105, vie\u0161\u0105j\u0105 tvark\u0105, \u017emoni\u0173 sveikat\u0105<\/em> ar dorov\u0119 […].<\/p>\n\n\n\n

53 straipsnis<\/strong><\/p>\n\n\n\n

(1) Valstyb\u0117 r\u016bpinasi \u017emoni\u0173 sveikata<\/em> ir laiduoja medicinos pagalb\u0105 bei paslaugas \u017emogui susirgus. \u012estatymas nustato pilie\u010diams nemokamos medicinos pagalbos valstybin\u0117se gydymo \u012fstaigose teikimo tvark\u0105.<\/p>\n\n\n\n

89 straipsnis<\/strong><\/p>\n\n\n\n

(1) Respublikos Prezidentui mirus, atsistatydinus, pa\u0161alinus j\u012f i\u0161 pareig\u0173 apkaltos proceso tvarka ar tada, kai Seimas nutaria, kad Respublikos Prezidento sveikatos b\u016bkl\u0117 neleid\u017eia jam eiti pareig\u0173<\/p>\n\n\n\n

105 straipsnis<\/strong><\/p>\n\n\n\n

(3) Konstitucinis Teismas teikia i\u0161vadas […]: 2) ar Respublikos Prezidento sveikatos b\u016bkl\u0117<\/em> leid\u017eia jam ir toliau eiti pareigas […];<\/p>\n\n\n\n

108 straipsnis<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Konstitucinio Teismo teis\u0117jo \u012fgaliojimai nutr\u016bksta, kai […]: 4) negali eiti savo pareig\u0173 d\u0117l sveikatos b\u016bkl\u0117s<\/em>.<\/p>\n\n\n\n

115 straipsnis<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Lietuvos Respublikos teism\u0173 teis\u0117jai atleid\u017eiami i\u0161 pareig\u0173 \u012fstatymo nustatyta tvarka \u0161iais atvejais [\u2026]: 3) d\u0117l sveikatos b\u016bkl\u0117s<\/em>.<\/p>\n\n\n\n

146 straipsnis<\/strong><\/p>\n\n\n\n

(1) Valstyb\u0117 globoja ir apr\u016bpina karius, kurie eidami karo tarnyb\u0105 nustoja sveikatos<\/em> […].<\/p>\n\n\n\n

(2) Valstyb\u0117 apr\u016bpina ir pilie\u010dius, kurie gindami Valstyb\u0119 nustojo sveikatos<\/em> […].<\/p>\n\n\n\n

[ii]<\/a> 26 straipsnis<\/strong><\/p>\n\n\n\n

(5) T\u0117vai ir glob\u0117jai nevar\u017eomi r\u016bpinasi vaik\u0173 ir globotini\u0173 religiniu ir doroviniu aukl\u0117jimu pagal savo \u012fsitikinimus.<\/p>\n\n\n\n

[iii]<\/a> 38 straipsnis<\/strong><\/p>\n\n\n\n

(6) T\u0117v\u0173 teis\u0117 ir pareiga \u2013 aukl\u0117ti savo vaikus dorais \u017emon\u0117mis ir i\u0161tikimais pilie\u010diais, iki pilnametyst\u0117s juos i\u0161laikyti.<\/p>\n\n\n\n

(7) Vaik\u0173 pareiga \u2013 gerbti t\u0117vus, globoti juos senatv\u0117je ir tausoti j\u0173 palikim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

[iv]<\/strong><\/a> 39 straipsnis<\/strong><\/p>\n\n\n\n

(1) Valstyb\u0117 globoja \u0161eimas, auginan\u010dias ir aukl\u0117jan\u010dias vaikus namuose, \u012fstatymo nustatyta tvarka teikia joms param\u0105.<\/p>\n\n\n\n

(2) Dirban\u010dioms motinoms \u012fstatymas numato mokamas atostogas iki gimdymo ir po jo, palankias darbo s\u0105lygas ir kitas lengvatas.<\/p>\n\n\n\n

(3) Nepilname\u010dius vaikus gina \u012fstatymas.<\/p>\n\n\n\n

[v]<\/a> 102 straipsnis<\/strong><\/p>\n\n\n\n

(1) Konstitucinis Teismas sprend\u017eia, ar \u012fstatymai ir kiti Seimo aktai neprie\u0161tarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausyb\u0117s aktai \u2013 neprie\u0161tarauja Konstitucijai arba \u012fstatymams.<\/p>\n\n\n\n

105 straipsnis<\/strong><\/p>\n\n\n\n

(1) Konstitucinis Teismas nagrin\u0117ja ir priima sprendim\u0105, ar neprie\u0161tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos \u012fstatymai ir kiti Seimo priimti aktai.<\/p>\n\n\n\n

[vi]<\/a> 58 straipsnis. Konstitucinio Teismo nutarimo, i\u0161vados ir sprendimo i\u0161taisymas<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Konstitucinis Teismas, paskelb\u0119s nutarim\u0105, i\u0161vad\u0105 ar sprendim\u0105, gali savo iniciatyva ar dalyvaujan\u010di\u0173 byloje asmen\u0173 pra\u0161ymu i\u0161taisyti juose esan\u010dius netikslumus ir akivaizd\u017eias redakcines klaidas, jeigu tai nekei\u010dia nutarimo, i\u0161vados ar sprendimo esm\u0117s. D\u0117l to Konstitucinis Teismas priima sprendim\u0105. \u0160is sprendimas i\u0161siun\u010diamas ir skelbiamas \u0161io \u012fstatymo nustatyta tvarka.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kaip \u017einia, Konstitucinis Teismas 2025 m. baland\u017eio m\u0117nes\u012f pri\u0117m\u0117 du nutarimus, vienaip ar kitaip susijusius su \u0161eimos konstitucine samprata: 2025 m. baland\u017eio 10 d. nutarim\u0105 \u201eD\u0117l dirbtinio apvaisinimo paslaug\u0173 teikimo\u201c ir 2025 m. baland\u017eio 17 d. nutarim\u0105 \u201eD\u0117l bendro gyvenimo nesudarius santuokos (partneryst\u0117s) instituto\u201c. \u0160iame komentare nor\u0117t\u0173si pateikti trump\u0105 analiz\u0119 pirmojo i\u0161 \u0161i\u0173 dviej\u0173 nutarim\u0173, …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":49129,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[409,3478,677],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/49128"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=49128"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/49128\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":49131,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/49128\/revisions\/49131"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/49129"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=49128"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=49128"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=49128"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}