Jau kuris laikas vie\u0161oje erdv\u0117je diskutuojama apie vis did\u0117jan\u010di\u0105 problem\u0105 \u2013 vagystes i\u0161 prekybos centr\u0173, kuri\u0173 skai\u010dius nuolat auga, o esamos priemon\u0117s \u0161io rei\u0161kinio u\u017ekardyti nepaj\u0117gia. Tai lemia kelios esmin\u0117s prie\u017eastys. Pirmiausia, prekybos centrai nenori investuoti \u012f apsaug\u0105 d\u0117l dideli\u0173 ka\u0161t\u0173. Jie vertina, kad nuostoliai, atsirandantys d\u0117l pasikartojan\u010di\u0173 vagys\u010di\u0173, yra ma\u017eesni nei reikiamos papildomos investicijos \u012f saugos priemones, tod\u0117l nesiima reikiam\u0173 veiksm\u0173, tik\u0117damiesi, kad teis\u0117sauga i\u0161spr\u0119s \u0161i\u0105 problem\u0105. Ta\u010diau teis\u0117saugos institucijos da\u017enai susiduria su sunkumais, kadangi \u0161iuolaikiniai vagys yra pakankamai i\u0161man\u016bs \u2013 jie vagia prekes taip, kad j\u0173 vert\u0117 nevir\u0161yt\u0173 administracin\u0117s atsakomyb\u0117s ribos ir nepasiekt\u0173 sumos, nuo kurios kyla baud\u017eiamoji atsakomyb\u0117. Tokiu b\u016bdu, nors parduotuvi\u0173 apsaugos darbuotojai ir teis\u0117sauga da\u017enai sugeba sugauti vagis, ta\u010diau pastarieji i\u0161vengia realios atsakomyb\u0117s, kadangi neturi oficiali\u0173 pajam\u0173, i\u0161 kuri\u0173 b\u016bt\u0173 galima i\u0161ie\u0161koti administracine tvarka paskirtas baudas ar priteist\u0105 \u017eal\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Vis d\u0117lto pastaruoju metu imta vie\u0161ai kalb\u0117ti, kad pasikeitus teism\u0173 praktikai ir prad\u0117jus u\u017e tokias vagystes taikyti ne administracin\u0119, o baud\u017eiam\u0105j\u0105 atsakomyb\u0119, vagyst\u0117ms i\u0161 prekybos centr\u0173 pagaliau ateis pabaiga. Baud\u017eiamoji atsakomyb\u0117 imta taikyti d\u0117l vis\u0173 asmens iki sulaikymo \u012fvykdyt\u0173 vagys\u010di\u0173 konstatuojant asmens viening\u0105 ty\u010di\u0105 ir to pas\u0117koje visas vagystes kvalifikuojant kaip pavien\u0119 t\u0119stin\u0119 nusikalstam\u0105 veik\u0105, nes sud\u0117jus kartu bendra pavogt\u0173 preki\u0173 suma paprastai vir\u0161ija 3 MGL dyd\u017eio sum\u0105 ir j\u0105 vir\u0161ijus jau kyla nebe administracin\u0117, o baud\u017eiamoji atsakomyb\u0117.<\/p>\n\n\n\n
Vienoje i\u0161 byl\u0173 apeliacin\u0117s instancijos teismas galimyb\u0119 sumuoti atskiras svetimo turto vagys\u010di\u0173 vertes ir jas kvalifikuoti kaip vien\u0105 t\u0119stin\u0119 nusikalstam\u0105 veik\u0105 i\u0161 esm\u0117s grind\u0117 tuo, kad laikotarpiu, kuriuo asmuo vykd\u0117 vagystes i\u0161 parduotuvi\u0173, jis nedirbo, nebuvo registruotas u\u017eimtumo tarnyboje, netur\u0117jo nuolatini\u0173 pajam\u0173, vog\u0117 reguliariai, \u012f parduotuves \u0117jo jau tur\u0117damas tiksl\u0105 i\u0161 j\u0173 pagrobti kok\u012f nors turt\u0105, o v\u0117liau vogtas prekes parduoti. Asmuo vog\u0117 paklausias ir lengvai realizuojamas prekes. Atsi\u017evelgdamas \u012f tai, teismas dar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad asmens veiksmai buvo i\u0161 anksto apgalvoti, motyvuoti ir kryptingi. Tai, pasak teismo, rei\u0161kia asmens bendr\u0105 ty\u010di\u0105 pasiekti u\u017esibr\u0117\u017et\u0105 tiksl\u0105 \u2013 i\u0161 vagys\u010di\u0173 u\u017esidirbti pragyvenimui.<\/p>\n\n\n\n
Lietuvos Auk\u0161\u010diausiasis Teismas (Baud\u017eiamoji byla Nr. 2K-86-628\/2024) tokiai praktikai pritar\u0117. Kasacin\u0117s instancijos teismas konstatavo, jog vagyst\u0117s ir vogt\u0173 daikt\u0173 perpardavimas buvo asmens pragyvenimo \u0161altinis, tod\u0117l tai leid\u017eia daryti i\u0161vad\u0105, kad asmuo tur\u0117jo bendr\u0105 sumanym\u0105 vogti i\u0161 parduotuvi\u0173 ir taip gauti l\u0117\u0161\u0173 pragyvenimui. Teismas pa\u017eym\u0117jo, jog tokius veiksmus asmuo t\u0119s\u0117 tol, kol buvo sulaikytas prad\u0117jus ikiteismin\u012f tyrim\u0105 ir sprend\u0117, jog darydamas vagystes asmuo veik\u0117 bendra ty\u010dia, d\u0117l ko yra pagrindas jo veiksmus kvalifikuoti kaip pavien\u0119 t\u0119stin\u0119 nusikalstam\u0105 veik\u0105 [1].<\/p>\n\n\n\n
Taigi, i\u0161 min\u0117to nuosprend\u017eio galima daryti prielaid\u0105, kad teismai viening\u0105 ty\u010di\u0105, kuri yra b\u016btina norint atskirus veiksmus kvalifikuoti kaip pavien\u0119 t\u0119stin\u0119 nusikalstam\u0105 veik\u0105, \u0117m\u0117 ai\u0161kinti j\u0105 siedami su asmens bendru apsisprendimu vogti i\u0161 parduotuvi\u0173 ir tokiu b\u016bdu u\u017esidirbti. Kitaip tariant, jei asmuo vagia, kad i\u0161 to pragyvent\u0173, pasipelnyt\u0173 (kas i\u0161 esm\u0117s yra kiekvienos ekonomin\u0117s nusikalstamos veikos tikslas), vadinasi, yra pagrindas d\u0117l vis\u0173 vagys\u010di\u0173 konstatuoti viening\u0105 ty\u010di\u0105. Vis d\u0117lto atsiribojant nuo konkretaus teismo sprendimo teis\u0117tumo vertinimo, Kasacinio teismo pateiktas vieningos ty\u010dios i\u0161ai\u0161kinimas, kuris yra naujas ir netgi \u201erevoliucinis\u201c, kelia abejoni\u0173 tiek teis\u0117s doktrinos prasme, tiek ir d\u0117l galim\u0173 pasekmi\u0173 formuojant vienod\u0105 bendrosios kompetencijos teism\u0173 praktik\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Ty\u010dia negali b\u016bti visi\u0161ka abstrakcija<\/strong><\/p>\n\n\n\n Vis\u0173 pirma, svarbu pa\u017eym\u0117ti, kad teis\u0117s teorijoje ir praktikoje suformuotas reikalavimas, kad bendra (vieninga) ty\u010dia turi b\u016bti ai\u0161kiai susijusi su konkre\u010diu veiksmu ar konkre\u010diais veiksmais ir veikos pasekm\u0117mis. T\u0119stin\u0117s nusikalstamos veikos epizodus jungian\u010diai bendrai ty\u010diai paprastai b\u016bdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientis\u0105 nusikalstam\u0105 veik\u0105 ir, darydamas pirm\u0105 veiksm\u0105, jau turi susiformavus\u012f (pradin\u012f) sumanym\u0105 ir d\u0117l kito nusikalstamos veikos epizodo [2], ta\u010diau d\u0117l nusikalstamos veikos padarymo aplinkybi\u0173 \u0161is sumanymas \u012fgyvendinamas ne i\u0161 karto, o per kelis etapus [3].<\/p>\n\n\n\n Tad norint konstatuoti viening\u0105 ty\u010dia b\u016btina, kad asmuo dar prie\u0161 prad\u0117damas daryti pirm\u0105j\u0105 nusikalstam\u0105 veik\u0105 (epizod\u0105) tur\u0117t\u0173 ai\u0161k\u0173 ir apibr\u0117\u017et\u0105 tiksl\u0105, kokius konkre\u010diai prie\u0161ingus teisei veiksmus jis nori atlikti ir kaip jis konkre\u010diai t\u0105 darys. Pavyzd\u017eiui, asmuo gali tur\u0117ti viening\u0105 ty\u010di\u0105 ir b\u016bti suplanav\u0119s apvogti septynias parduotuves, kurias vykdydamas savo i\u0161 anksto sumanyt\u0105 plan\u0105 ir apvogs; arba asmuo gali tur\u0117ti viening\u0105 ty\u010di\u0105 u\u017edirbti i\u0161 parduotuv\u0117se vagiam\u0173 preki\u0173 ne ma\u017eiau kaip 800 EUR ir tuo tikslu vogti tol, kol nebus pasiektas pageidaujamas pelnas; arba, pavogti i\u0161 parduotuvi\u0173 kiekvien\u0105 m\u0117nes\u012f ne ma\u017eiau kaip u\u017e 400 EUR preki\u0173 ir pan.<\/p>\n\n\n\n Ta\u010diau jei asmuo prie\u0161 prad\u0117damas daryti nusikalstamas veikas neturi jokio konkretaus plano, kuris b\u016bt\u0173 nukreiptas \u012f konkre\u010dios nusikalstamos veikos objekt\u0105 ar dalyk\u0105, o papras\u010diausiai pradeda daryti nusikalstamas veikas, nes taip nori u\u017esidirbti pragyvenimui, praturt\u0117ti ar \u0161iaip pasipelnyti, ir neturi ai\u0161kiai numatyt\u0173 ir apibr\u0117\u017et\u0173 tiksl\u0173 ar plano kaip tai pasiekti per nusikalstamas veikas, tokia ty\u010dia yra per daug abstrakti ir, manytina, jog nepakankama baud\u017eiamosios teis\u0117s teorijos po\u017ei\u016briu \u012fvertinti j\u0105 kaip viening\u0105 ty\u010di\u0105 t\u0119stin\u0117je nusikalstamoje veikoje. <\/p>\n\n\n\n Vieningai ty\u010diai yra b\u016bdingas konkretus ir apibr\u0117\u017etas planas, kaip ir kas bus daroma, kur\u012f asmuo turi identifikuoti kaip viening\u0105 sumanym\u0105 ir turi nor\u0117ti \u0161\u012f konkret\u0173 sumanym\u0105 \u012fgyvendinti. Tokiu atveju kiekvienas veiksmas, kur\u012f asmuo atlieka, yra jau anks\u010diau sugalvoto plano dalis skirta konkre\u010diam sumanymui \u012fgyvendinti. Visa tai yra pagrindas konstatuoti asmens viening\u0105 ty\u010di\u0105 vis\u0173 veiksm\u0173 at\u017evilgiu ir veik\u0105 kvalifikuoti kaip t\u0119stin\u0119. Tuo tarpu abstraktus noras praturt\u0117ti, gyventi i\u0161 nusikalstam\u0173 veik\u0173, tarp j\u0173 vagiant i\u0161 prekybos centr\u0173, neturi bendros ty\u010dios vienai konkre\u010diai nusikalstamai veikai. Tai tik apsisprendimas nusikalstamai veikti vagiant, ta\u010diau n\u0117ra psichinio santykio su konkre\u010diais ir apibr\u0117\u017etais veiksmais. Paprastai kiekvienu atveju, kai asmuo ka\u017ek\u0105 pavagia, prie\u0161 tai abstrak\u010diai nusprend\u0119s, kad b\u016btent taip jis \u012fgis l\u0117\u0161\u0173 pragyvenimui, i\u0161 esm\u0117s d\u0117l kiekvieno veiksmo jam susiformuoja atskira ir nauja ty\u010dia. Kaltininkas nori atitinkamu b\u016bdu veikti \u0161ioje konkre\u010dioje situacijoje, o kokiu b\u016bdu ir k\u0105 jis veiks ateityje asmuo dar ne\u017eino.<\/p>\n\n\n\n Manytina, kad esant abstrak\u010diam asmens apsisprendimui u\u017esidirbti pragyvenimui i\u0161 vagys\u010di\u0173, d\u0117l ko ir yra vagiama i\u0161 prekybos centr\u0173, toks apsisprendimas pats savaime, kuris gali b\u016bti lydimas oficiali\u0173 pajam\u0173 netur\u0117jimu ar registracijos u\u017eimtumo tarnyboje nebuvimu ir pan., dar nesudaro pakankamo pagrindo teisinei i\u0161vadai, kad d\u0117l vis\u0173 veiksm\u0173 asmuo tur\u0117jo viening\u0105 ty\u010di\u0105, o ne ty\u010dia susiformuodavo d\u0117l kiekvieno veiksmo atskirai. Tai b\u016bt\u0173 tik prielaida, sp\u0117jimas, d\u0117l kurios preziumuoti ar numanyti viening\u0105 kaltininko ty\u010di\u0105 vargu ar galima, kadangi baud\u017eiamojoje teis\u0117je jokios abejon\u0117s, sp\u0117lion\u0117s ir prielaidos d\u0117l galiojan\u010dios nekaltumo prezumpcijos bei in dubio pro reo<\/em> principo n\u0117ra galimos. Baud\u017eiamoji atsakomyb\u0117 yra grie\u017e\u010diausia atsakomyb\u0117s forma, kuri reglamentuota imperatyviomis teis\u0117s normomis. Dispozityvumas baud\u017eiamajai teisei n\u0117ra b\u016bdingas. Baud\u017eiamoji atsakomyb\u0117 pasi\u017eymi tuo, kad j\u0105 taikant b\u016btina konkre\u010diai ir negin\u010dijamai nustatyti veik\u0105 padarius\u012f asmen\u012f, konkre\u010di\u0105 veik\u0105 ir konkre\u010di\u0105 kalt\u0117s r\u016b\u0161\u012f. Tad siekis i\u0161 nusikalstam\u0173 veik\u0173 pasipelnyti, u\u017esidirbti pragyvenimui negali b\u016bti pakankamas argumentas, konstatuojant vieningos ty\u010dios buvim\u0105.<\/p>\n\n\n\n Vieningos ty\u010dios ai\u0161kinimo supaprastinimas gali vesti link dirbtinio veik\u0173 kriminalizavimo<\/strong><\/p>\n\n\n\n Manytina, kad vieningos ty\u010dios supaprastinimas ir dirbtinis atskir\u0173 nusikalstam\u0173 veik\u0173 laikymas vienos t\u0119stin\u0117s veikos epizodais teisi\u0161kai yra pavojingas rei\u0161kinys, kadangi gali neigiamai paveikti vis\u0105 baud\u017eiamosios atsakomyb\u0117s sistem\u0105. Jei vieningos ty\u010dios ai\u0161kinimas i\u0161ties b\u016bt\u0173 i\u0161pl\u0117totas j\u0105 siejant su aplinkyb\u0117mis, kad asmuo nedirba, neturi legalaus pragyvenimo \u0161altinio, neregistruotas u\u017eimtumo tarnyboje ir pan., tuomet veiksm\u0173 priskyrimas administracinei ar baud\u017eiamajai atsakomybei priklausyt\u0173 i\u0161imtinai nuo administracin\u012f nusi\u017eengim\u0105 tirian\u010di\u0173 pareig\u016bn\u0173 noro ir valios. B\u016btent jie nuspr\u0119st\u0173, ar sujungti visas vagystes ir pripa\u017einti jas t\u0119stin\u0117s nusikalstamos veikos epizodais ar jas laikyti atskirais administracin\u0117s teis\u0117s pa\u017eeidimais. To pas\u0117koje atsirast\u0173 neapibr\u0117\u017etumo ir subjektyvaus vertinimo galimyb\u0117, nes pareig\u016bnas tur\u0117t\u0173 galimyb\u0119 savo nuo\u017ei\u016bra spr\u0119sti, kada ir koki\u0105 atsakomyb\u0119 taikyti. Ta\u010diau vertinant, jog baud\u017eiamoji atsakomyb\u0117 n\u0117ra dispozityvi, tur\u0117t\u0173 i\u0161likti ai\u0161kios ribos, kurios j\u0105 atskirt\u0173 nuo administracin\u0117s atsakomyb\u0117s, kaip kad \u0161iuo metu skiria turto vert\u0117 (3 MGL). Tuo tarpu viening\u0105 ty\u010di\u0105 siejant su abstrak\u010diu sumanymu gauti l\u0117\u0161\u0173 ir pasipelnyti ar sistemin\u0117mis (pavyzd\u017eiui, narkoman\u0173) vagyst\u0117mis i\u0161 skirting\u0173 \u0161altini\u0173, i\u0161kilt\u0173 gr\u0117sm\u0117 \u0161iai ribai i\u0161nykti ir \u012fsigal\u0117ti dirbtinei kriminalizacijai, kuomet administraciniai nusi\u017eengimai be teisinio pagrindo bus prad\u0117ti traktuoti kaip nusikalstamos veikos, pa\u017eeid\u017eiant baud\u017eiamosios atsakomyb\u0117s kaip ultima ratio<\/em> princip\u0105.<\/p>\n\n\n\n Vie\u0161ojoje erdv\u0117je nuolat yra girdimas argumentas, kad ne\u012fmanoma pa\u017eaboti vagys\u010di\u0173 i\u0161 prekybos centr\u0173, nes administracine tvarka paskyrus baud\u0105, asmenys neturi i\u0161 ko j\u0173 sumok\u0117ti, tod\u0117l fakti\u0161kai joki\u0173 neigiam\u0173 pasekmi\u0173 nepatiria ir toliau vagia. Tad toks naratyvas suponuoja, kad teis\u0117saugos institucij\u0173 tikslas i\u0161 esm\u0117s ir yra tokiems etatiniams vagims taikyti ne administracin\u0119, o b\u016btent baud\u017eiam\u0105j\u0105 atsakomyb\u0119 ir paskirti kitoki\u0105 bausm\u0119, nei administracin\u0117s atsakomyb\u0117s numatoma bauda. Grei\u010diausiai tai b\u016bt\u0173 laisv\u0117s at\u0117mimas. Tokia retorika neabejotinai kelia nerim\u0105, nes atsiranda pavojus, jog siekiant susidoroti su administraciniais nusi\u017eengimais, u\u017e juos nepagr\u012fstai bus prad\u0117ta taikyti baud\u017eiamoji atsakomyb\u0117, o tai s\u0105lygos dirbtin\u0117s kriminalizacijos atvej\u0173 did\u0117jim\u0105 ir, savaime ai\u0161ku, atsilieps Lietuvos bausmi\u0173 politikai \u2013 padid\u0117s laisv\u0117s at\u0117mimo bausm\u0119 atliekan\u010di\u0173 asmen\u0173 skai\u010dius, kur\u012f pastaraisiais metais Lietuva siekia ma\u017einti skatindama alternatyvi\u0173 bausmi\u0173 taikym\u0105. Kriminologai nuolatos pabr\u0117\u017eia, kad Lietuva turi vienus did\u017eiausi\u0173 laisv\u0117s at\u0117mimo bausmi\u0173 skyrimo rodiklius Europos S\u0105jungoje.<\/p>\n\n\n\n Ar yra ribos laike pla\u010diai ai\u0161kinamai vieningai ty\u010diai?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Nerim\u0105 kelia ir tai, kad einant aptartu vieningos ty\u010dios keliu yra galima i\u0161pl\u0117sti baud\u017eiamosios atsakomyb\u0117s taikymo ribas laike. Tiek Lietuvos Respublikos baud\u017eiamasis kodeksas, tiek Lietuvos Respublikos administracini\u0173 nusi\u017eengim\u0173 kodeksas reglamentuoja terminus, kuriems su\u0117jus nuo nusikalstamos veikos ir atitinkamai administracinio nusi\u017eengimo padarymo, baud\u017eiamoji bei administracin\u0117 atsakomyb\u0117 negalima. Vis tik teism\u0173 siekiamas vieningos ty\u010dios ai\u0161kinimo modelis suponuoja, kad vieninga ty\u010dia tarsi tampa i\u0161t\u0119sta laike ir gali trukti neribotai, kol asmuo nebus sulaikytas pareig\u016bn\u0173 ar bendra jo pagrobto turto vert\u0117 pagaliau sudarys pagrind\u0105 baud\u017eiamajai atsakomybei. Tad t\u0119siant toki\u0105 logik\u0105, galima preziumuoti, jog asmeniui b\u016bt\u0173 galima pritaikyti baud\u017eiam\u0105j\u0105 atsakomyb\u0119 ir u\u017e veikas ar administracinius nusi\u017eengimus, d\u0117l kuri\u0173 su\u0117jo senatis.<\/p>\n\n\n\n Pavyzd\u017eiui, asmuo, padar\u0119s daug vagys\u010di\u0173, kurios yra atskiros savaranki\u0161kos nusikalstamos veikos (nusikalstam\u0173 veik\u0173 daugetas), ir daliai i\u0161 j\u0173 jau su\u0117jus apkaltinamojo nuosprend\u017eio pri\u0117mimo sena\u010diai, o daliai ne, gal\u0117t\u0173 b\u016bti patrauktas baud\u017eiamojon atsakomyb\u0117n ir u\u017e tas veikas, kurioms su\u0117jo apkaltinamojo nuosprend\u017eio pri\u0117mimo senatis, \u0161ias veikas laikant t\u0173 veik\u0173, d\u0117l kuri\u0173 senatis nesu\u0117jusi, atskirais epizodais. Kitaip tariant, konstatavus viening\u0105 ty\u010di\u0105 ir visas veikas kvalifikavus paviene t\u0119stine nusikalstama veika.<\/p>\n\n\n\n Analogi\u0161kai galima pasielgti ir su administraciniais nusi\u017eengimais. Matant, kad d\u0117l j\u0173 su\u0117jo senatis ir administracin\u0117 atsakomyb\u0117 jau negalima, prad\u0117ti vertinti, jog asmuo tur\u0117jo tiksl\u0105 vogdamas pasipelnyti, kad tai buvo jo pragyvenimo \u0161altinis ir visas vagystes kartu kvalifikuoti kaip pavien\u0119 t\u0119stin\u0119 nusikalstam\u0105 veik\u0105 taikant baud\u017eiam\u0105j\u0105 atsakomyb\u0119, kuriai dar neb\u016bt\u0173 su\u0117jusi senatis.<\/p>\n\n\n\n Akivaizdu, kad tai n\u0117ra geri ir sektini pavyzd\u017eiai. Pirmuoju atveju, nepagr\u012fstai b\u016bt\u0173 sunkinama asmens pad\u0117tis, nes gal\u0117t\u0173 atsirasti veik\u0105 kvalifikuojantis po\u017eymis (pavyzd\u017eiui, didel\u0117s arba labai didel\u0117s vert\u0117s turtas), kas savaime lemia grie\u017etesn\u0119 atsakomyb\u0119, ir b\u016bt\u0173 vertinama veikos padarymo aplinkyb\u0117 \u201eanalogi\u0161k\u0173 veiksm\u0173 pakartojimas\u201c, kuris taip pat gal\u0117t\u0173 tur\u0117ti \u012ftakos bausm\u0117s skyrimui. Antruoju gi atveju, vietoj netaikymo jokios atsakomyb\u0117s, b\u016bt\u0173 taikoma baud\u017eiamoji atsakomyb\u0117, kas v\u0117l s\u0105lygoja dirbtin\u0119 veik\u0173 kriminalizacij\u0105.<\/p>\n\n\n\n Aptariamas vieningos ty\u010dios ai\u0161kinimas gal\u0117t\u0173 b\u016bti b\u016bdas i\u0161vengti baud\u017eiamosios atsakomyb\u0117s<\/strong><\/p>\n\n\n\n Galimas ir kitas kra\u0161tutinis variantas, kai asmenims bus sudarytos s\u0105lygos i\u0161vengti grie\u017etos atsakomyb\u0117s net ir u\u017e padarytus sunkius nusikaltimus. Sakykime, kad asmuo, kuriam vagyst\u0117s yra pragyvenimo \u0161altinis ir kuris visi\u0161kai atitinka naujai formuojamos vieningos ty\u010dios s\u0105lygas (niekur nedirba, neregistruotas u\u017eimtumo tarnyboje ir t.t.), specializuojasi vagyst\u0117mis i\u0161 prabangi\u0173 nam\u0173 ir iki kol bus sulaikytas teis\u0117saugos institucij\u0173, padaro penkiolika toki\u0173 vagys\u010di\u0173 skirtingu metu, skirtingose vietose ir i\u0161 kiekvieno namo atskirai bus pa\u0117m\u0119s turto u\u017e vien\u0105 milijon\u0105 eur\u0173. Toks asmuo gal\u0117s i\u0161vengti grie\u017etesn\u0117s atsakomyb\u0117s. Vadovaujantis analizuojamos vieningos ty\u010dios ai\u0161kinimu, jis gal\u0117s \u012frodin\u0117ti, kad tai jo pragyvenimo \u0161altinis, ir jis bus teisiamas ne u\u017e penkiolika nusikalstam\u0173 veik\u0173, o tik u\u017e vien\u0105 t\u0119stin\u0119 nusikalstam\u0105 veik\u0105, kuri kvalifikuojama pagal Baud\u017eiamojo kodekso 178 str. 4 d. (labai didel\u0117s vert\u0117s svetimo turto pagrobimas). Tokia i\u0161vada galima d\u0117l to, kad pagal formuojam\u0105 teism\u0173 praktik\u0105 vien nusikalstam\u0173 veik\u0173 darymas su tikslu i\u0161 to pragyventi, jau yra pagrindas konstatuoti vieningos ty\u010dios buvim\u0105 ir net penkiolika atskir\u0173 nusikalstam\u0173 veik\u0173 vertinti kaip vien\u0105 t\u0119stin\u0119 veik\u0105. Tokiu b\u016bdu asmuo i\u0161vengs bausmi\u0173 skyrimo u\u017e keturiolika i\u0161 penkiolikos nusikaltim\u0173, toki\u0173 bausmi\u0173 bendrinimo ir galutin\u0117 subendrinta bausm\u0117 tik\u0117tina jam bus skirta kelis kartus \u0161velnesn\u0117 nei b\u016bt\u0173 paskirta u\u017e penkiolika padaryt\u0173 vagys\u010di\u0173, i\u0161 kuri\u0173 kiekviena b\u016bt\u0173 kvalifikuojama pagal t\u0105 pa\u010di\u0105 Baud\u017eiamojo kodekso 178 str. 4 d.<\/p>\n\n\n\n Aptartas pavyzdys neabejotinai rodo, kad vieninga ty\u010dia vagyst\u0117s atveju negali b\u016bti ai\u0161kinama i\u0161imtinai per asmens abstrakt\u0173 siek\u012f gyventi i\u0161 nusikalstam\u0173 veik\u0173 ir netur\u0117jim\u0105 legalaus pragyvenimo \u0161altinio. Tai b\u016bt\u0173 ai\u0161kinimas, kuris gal b\u016bt formaliai ir spr\u0119st\u0173 konkre\u010di\u0105 smulki\u0173 vagys\u010di\u0173 i\u0161 prekybos centr\u0173 problem\u0105, ta\u010diau kartu sukurt\u0173 dar didesnes problemas \u2013 kyla rizika, jog asmenims bus taikoma baud\u017eiamoji atsakomyb\u0117 net u\u017e administracinius pa\u017eeidimus, o sunkesni nusikaltimai gali b\u016bti vertinami per \u0161velniai. Tai savo ruo\u017etu gali neigiamai paveikti bausmi\u0173 politik\u0105 ir sukelti neigiamas pasekmes tiek atsakomyb\u0117n traukiamiems asmenims, tiek ir teismams apsunkinti \u012fstatym\u0173 taikym\u0105, kadangi tr\u016bks elementaraus ai\u0161kumo ir apibr\u0117\u017etumo. Tod\u0117l manytina, kad bet koks kardinalus teismin\u0117s praktikos pasikeitimas tur\u0117t\u0173 b\u016bti labai pamatuotas ir \u012fvertintas visais aspektais.<\/p>\n\n\n\n \u017dinoma,\u00a0 teis\u0117 neturi b\u016bti sustabar\u0117jusi. Ji gali ir turi evoliucionuoti atsi\u017evelgiant \u012f vykstan\u010dius socialinius poky\u010dius, ta\u010diau neder\u0117t\u0173 pamir\u0161ti, kad egzistuoja ir tokia samprata kaip \u201eevoliucin\u0117 aklaviet\u0117\u201c.<\/p>\n\n\n\n Prof. dr. Romualdas Drak\u0161as yra Lietuvos Respublikos advokat\u016bros Advokat\u0173 tarybos narys, Rasa Valiukait\u0117 yra advokat\u0117. Advokat\u0173 kontora Drak\u0161as, Mekionis ir partneriai<\/em><\/p>\n\n\n\n __________________________<\/p>\n\n\n\n[1] Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo nutartis baud\u017eiamojoje byloje Nr. 2K-86-628\/2024;<\/p>\n\n\n\n[2] Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo nutartys baud\u017eiamosiose bylose Nr. 2K-232\/2010, 2K-7-96\/2012, 2K-258-677\/2016, 2K-178-699\/2018;<\/p>\n\n\n\n[3] Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo nutartis baud\u017eiamosiose bylose Nr. 2K-649\/2006, 2K-258-677\/2016.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Jau kuris laikas vie\u0161oje erdv\u0117je diskutuojama apie vis did\u0117jan\u010di\u0105 problem\u0105 \u2013 vagystes i\u0161 prekybos centr\u0173, kuri\u0173 skai\u010dius nuolat auga, o esamos priemon\u0117s \u0161io rei\u0161kinio u\u017ekardyti nepaj\u0117gia. Tai lemia kelios esmin\u0117s prie\u017eastys. Pirmiausia, prekybos centrai nenori investuoti \u012f apsaug\u0105 d\u0117l dideli\u0173 ka\u0161t\u0173. Jie vertina, kad nuostoliai, atsirandantys d\u0117l pasikartojan\u010di\u0173 vagys\u010di\u0173, yra ma\u017eesni nei reikiamos papildomos investicijos …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":48971,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[392,105,3466,3467,192],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/48970"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=48970"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/48970\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":48972,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/48970\/revisions\/48972"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/48971"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=48970"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=48970"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=48970"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}