{"id":48848,"date":"2025-03-29T11:34:02","date_gmt":"2025-03-29T08:34:02","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=48848"},"modified":"2025-03-29T11:34:04","modified_gmt":"2025-03-29T08:34:04","slug":"l-meskauskaite-zodzio-laisves-ribu-paieska-baudziamosios-atsakomybes-kontekste-asmens-orumas-v-saviraiskos-laisve","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2025\/03\/29\/l-meskauskaite-zodzio-laisves-ribu-paieska-baudziamosios-atsakomybes-kontekste-asmens-orumas-v-saviraiskos-laisve\/","title":{"rendered":"L. Me\u0161kauskait\u0117. \u017dod\u017eio laisv\u0117s rib\u0173 paie\u0161ka baud\u017eiamosios atsakomyb\u0117s kontekste: asmens orumas v. savirai\u0161kos laisv\u0117"},"content":{"rendered":"\n

\u017dod\u017eio laisv\u0117 yra demokratin\u0117s valstyb\u0117s pamatas, ta\u010diau ji n\u0117ra absoliuti. Rasti rib\u0105 tarp \u017eod\u017eio laisv\u0117s ir piktnaud\u017eiavimo \u0161ia teise, kuomet yra taikoma teisin\u0117 atsakomyb\u0117, n\u0117ra lengva. Nors u\u017e savirai\u0161kos laisv\u0117s pa\u017eeidimus, kai yra pa\u017eeid\u017eiami asmens garb\u0117 ir orumas (dalykin\u0117 reputacija), da\u017eniausiai yra taikoma etin\u0117 ar civilin\u0117 atsakomyb\u0117, ta\u010diau atskirais atvejais galima ir i\u0161skirtin\u0117 (lotyni\u0161kai – ultima ratio)<\/em> baud\u017eiamoji atsakomyb\u0117. Primintina, kad asmens garb\u0117s ir orumo gynim\u0105 Europos \u017emogaus Teisi\u0173 Teismas (E\u017dTT) Europos \u017dmogaus teisi\u0173 ir pagrindini\u0173 laisvi\u0173 apsaugos konvencijos (Konvencija) kontekste priskiria 8 straipsniui (teis\u0117 \u012f privataus gyvenimo gerbim\u0105). \u0160ioje publikacijoje aptariama b\u016btent baud\u017eiamosios atsakomyb\u0117s taikymo problematika \u017eod\u017eio laisv\u0117s ir asmens orumo sankirtoje.<\/p>\n\n\n\n

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (Konstitucija) 25 straipsnio 4 dalyje \u012ftvirtinta nuostata, kad laisv\u0117 reik\u0161ti \u012fsitikinimus ir skleisti informacij\u0105 nesuderinama su nusikalstamais veiksmais \u2013 tautin\u0117s, rasin\u0117s, religin\u0117s ar socialin\u0117s neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, \u0161mei\u017etu ir dezinformacija. Taigi, Konstitucijoje, savirai\u0161kos laisv\u0117s ir asmens orumo sankirtoje, nusikalstamais yra \u012fvardinti trys veiksmai, kuriais gali b\u016bti pa\u017eeid\u017eiamas kartu su kitomis \u012fstatymo saugomomis vertyb\u0117mis taip pat ir asmens orumas: tautin\u0117s, rasin\u0117s, religin\u0117s ar socialin\u0117s neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymas (a), \u0161mei\u017etas (b) ir dezinformacija (c).<\/p>\n\n\n\n

Lietuvos Respublikos Baud\u017eiamajame kodekse (BK) dezinformacija n\u0117ra kriminalizuota, o \u0161mei\u017etas laikomas kriminaliniu nusikaltimu tik atskirais atvejais: kai per visuomen\u0117s informavimo priemon\u0119 paskleista apie kit\u0105 \u017emog\u0173 tikrov\u0117s neatitinkanti informacija, galinti paniekinti ar pa\u017eeminti t\u0105 asmen\u012f arba pakirsti pasitik\u0117jim\u0105 juo (a), kai yra ap\u0161mei\u017etas asmuo neva jis padar\u0117 ty\u010din\u012f nusikaltim\u0105 (b), ir kai \u0161mei\u017eikas yra fizinis asmuo (c).<\/p>\n\n\n\n

Kitais atvejais, pavyzd\u017eiui, kai \u0161mei\u017eia juridinis asmuo (a), kai yra ap\u0161mei\u017etas juridinis asmuo (b) bei tuo atveju, kai fizinis asmuo \u0161mei\u017eiamas ne per visuomen\u0117s informavimo priemones (pavyzd\u017eiui, susirinkime, elektroniniuose lai\u0161kuose ir pan.) ir \u0161mei\u017etas n\u0117ra susij\u0119s su kaltinimu padarius ty\u010din\u012f nusikaltim\u0105 (c), baud\u017eiamoji atsakomyb\u0117 nenumatyta.<\/p>\n\n\n\n

Socialiniuose tinkluose paskelbta informacija gali b\u016bti taip pat prilyginta \u0161mei\u017eimui per visuomen\u0117s informavimo priemones, nes atskir\u0173 asmen\u0173 paskyros socialiniuose tinkluose pagal teismin\u0119 praktik\u0105 tam tikra apimtimi yra prilyginamos visuomen\u0117s informavimo priemon\u0117ms, o j\u0173 valdytojai yra teisi\u0161kai kvalifikuojami kaip vie\u0161osios informacijos reng\u0117jai (skleid\u0117jai). Apie \u017durnalist\u0173 etikos inspektoriaus kompetencij\u0105 vertinti socialini\u0173 tinkl\u0173 paskyrose paskelbtos informacijos teis\u0117tum\u0105 bei toki\u0173 paskyr\u0173 priskyrim\u0105 visuomen\u0117s informavimo priemon\u0117ms bei j\u0173 valdytoj\u0173 pripa\u017einim\u0105 vie\u0161osios informacijos reng\u0117jais (skleid\u0117jais) yra pasisak\u0119s Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT). Jis yra i\u0161ai\u0161kin\u0119s, kad socialinio tinklo paskyra atitinka informacin\u0117s visuomen\u0117s informavimo priemon\u0117s kriterijus, o tokios paskyros valdytojas laikytinas vie\u0161osios informacijos reng\u0117ju bei skleid\u0117ju, atsakingu u\u017e jo asmenin\u0117je paskyroje paskelbtos informacijos teis\u0117tum\u0105[1]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Taigi fizinio asmens orumas baud\u017eiamosios teis\u0117s priemon\u0117mis, t. y. pagal BK 154 straipsn\u012f, yra ginamas tik atskirais atvejais, o  juridinio asmens dalykin\u0117 reputacija pagal BK i\u0161 viso n\u0117ra ginama.<\/p>\n\n\n\n

 Ar yra ginamas asmens orumas kit\u0173 BK norm\u0173 ir kokia apimtimi?<\/strong><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Konstitucijoje \u012fvardintas tautin\u0117s, rasin\u0117s, religin\u0117s ar socialin\u0117s neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymas yra detalizuotas BK 170 straipsnyje. \u0160i teis\u0117s norma yra daugialyp\u0117, apimanti kelis nusikalstamus veiksmus, ta\u010diau teismin\u0117je praktikoje suprantama per siaurai, t. y. baud\u017eiamoji atsakomyb\u0117 yra taikoma paprastai tik tuo atveju, kai nustatomas neapykantos motyvas d\u0117l tam tikr\u0173 neapykantos kalbos aukos asmenini\u0173 ypatybi\u0173 ar statuso (saugomi bruo\u017eai), tod\u0117l taikoma fragmenti\u0161kai. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2023 m. liepos 26 d. patvirtint\u0173 \u201eNeapykantos ir neapykantos kalbos ikiteisminio tyrimo metodini\u0173 rekomendacij\u0173\u201c (GP Rekomendacijos) 19 punkte i\u0161vardintos neapykantos kalbos aukos asmenin\u0117s ypatyb\u0117s ar statusas: am\u017eius, lytis, seksualin\u0117 orientacija, negalia, ras\u0117, odos spalva, tautyb\u0117, kalba, kilm\u0117, etnin\u0117 kilm\u0117, socialin\u0117 pad\u0117tis, tik\u0117jimas, \u012fsitikinimai ar pa\u017ei\u016bros yra vadinami\u00a0 saugomais bruo\u017eais (saugomi bruo\u017eai)[2]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Autor\u0117s nuomone, BK 170 straipsnio 2 dalyje esanti baud\u017eiamosios te<\/a>is\u0117s norma, nepriklausomai nuo to, kad ji yra BK 25 skyriuje \u201eNusikaltimai ir baud\u017eiamieji nusi\u017eengimai asmens lygiateisi\u0161kumui ir s\u0105\u017ein\u0117s laisvei[3]<\/a>, tur\u0117t\u0173 b\u016bti skirta taip pat ir atskiro asmens orumo apsaugai tais atvejais, kai i\u0161 \u017emogaus yra ty\u010diojamasi, kai jis yra niekinamas bei skatinama neapykanta tokio asmens at\u017evilgiu, t. y. ir tuo atveju, kai yra neapykantos motyvas (angli\u0161kai bias motive<\/em>), ta\u010diau neidentifikuojami saugomi bruo\u017eai.<\/p>\n\n\n\n

Nors BK 170 straipsnio pavadinime yra \u012fvardintastikkurstymas prie\u0161 bet koki\u0105 \u017emoni\u0173 grup\u0119, ta\u010diau i\u0161 teis\u0117s normos dispozicijos matyti, kad ji apima ne tik kurstym\u0105, bet ir kitus veiksmus: gaminim\u0105, \u012fsigijim\u0105, siuntim\u0105, gabenim\u0105 bei laikym\u0105 dalyk\u0173, kuriuose ty\u010diojamasi, niekinama, skatinama neapykanta, jeigu tokie veiksmai atliekami turint tiksl\u0105 i\u0161vardintus dalykus platinti.<\/p>\n\n\n\n

Be to min\u0117to straipsnio 2 dalyje \u012fvardintos dar dvi, autor\u0117s nuomone, savaranki\u0161kos nusikalstam\u0173 veik\u0173 sud\u0117tys: ty\u010diojimasis, niekinimas bei skatinimas neapykantos (a) ir kurstymas diskriminuoti \u017emoni\u0173 grup\u0119 ar jai priklausant\u012f asmen\u012f d\u0117l saugom\u0173 bruo\u017e\u0173 (b), o \u0161io straipsnio 3 dalyje numatytos dar dvi savaranki\u0161kos nusikaltimo sud\u0117tys: vie\u0161as kurstymas smurtauti, fizi\u0161kai susidoroti su \u017emoni\u0173 grupe ar jai priklausan\u010diu asmeniu d\u0117l saugom\u0173 bruo\u017e\u0173 (a) ir finansavimas ar kitoks materialus tokios veiklos r\u0117mimas (b). U\u017e visas 170 straipsnyje numatytas ve<\/a>ikas atsako ir juridinis asmuo.<\/p>\n\n\n\n

D\u0117l BK 170 straipsnio 2 dalies taikymo praktikoje<\/strong><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Asmens orumo ir savirai\u0161kos laisv\u0117s sankirtos kontekste, aktuali yra BK 170 straipsnio 2 dalyje i\u0161d\u0117styta teis\u0117s norma, kurioje i\u0161vardinti veiksmai, t. y. ty\u010diojimasis, niekinimas bei neapykantos skatinimas. Kiekvienas i\u0161 \u0161i\u0173 nusikalstam\u0173 veiksm\u0173 gali b\u016bti traktuojamas kaip nusikalstamas, ta\u010diau da\u017enai jie yra tarpusavyje susij\u0119. Pavyzd\u017eiui, vie\u0161\u0105 \u012f\u017eeid\u017eian\u010dio pob\u016bd\u017eio gest\u0173 ir (ar) asmen\u012f \u012f\u017eeid\u017eian\u010di\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 panaudojim\u0105 galima traktuoti, kaip ty\u010diojim\u0105si i\u0161 asmens, jo niekinim\u0105 bei neapykantos prie\u0161 t\u0105 asmen\u012f skatinim\u0105. Tokie nusikalstami veiksmai, autor\u0117s nuomone, sudaro savaranki\u0161k\u0105 nusikalstamos veikos sud\u0117t\u012f ir \u0161ioje teis\u0117s normoje gramatiniu po\u017ei\u016briu neapykantos motyvas n\u0117ra siejamas su saugomais bruo\u017eais. \u0160ios nusikalstamos veikos objektai fakti\u0161kai yra ne tik asmens lygiateisi\u0161kumas ir s\u0105\u017ein\u0117s laisv\u0117, kaip tai yra nurodyta BK 25 skyriaus pavadinime, bet ir asmens orumas, nes ty\u010diojimosi, niekinimo bei neapykantos skatinimo atveju pirmiausia yra pa\u017eeid\u017eiamas neapykantos kalbos[4]<\/a>\u00a0aukos orumas.<\/p>\n\n\n\n

Tokia i\u0161vada darytina pirmiausia d\u0117l BK 170 straipsnio 2 dalies gramatin\u0117s konstrukcijos. Jeigu \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas b\u016bt\u0173 tur\u0117j\u0119s tiksl\u0105 visus \u0161ioje teis\u0117s normoje nurodytus nusikalstamus veiksmus susieti su motyvu, susijusiu su saugomais bruo\u017eais, tai gramatin\u0117 konstrukcija, matyt, tur\u0117t\u0173 b\u016bti kitokia, t. y.: \u201eTas, kas vie\u0161ai ty\u010diojosi, niekino, skatino neapykant\u0105 prie\u0161 \u017emoni\u0173 grup\u0119 ar jai priklausant\u012f asmen\u012f d\u0117l am\u017eiaus, lyties, seksualin\u0117s orientacijos, ne\u012fgalumo, ras\u0117s, odos spalvos, tautyb\u0117s, kalbos, kilm\u0117s, etnin\u0117s kilm\u0117s, socialin\u0117s pad\u0117ties, tik\u0117jimo, \u012fsitikinim\u0173 ar pa\u017ei\u016br\u0173 ar kurst\u0117 juos diskriminuoti\u201c.<\/em> Baud\u017eiamojoje teis\u0117je interpretacij\u0173 netur\u0117t\u0173 b\u016bti, nes kaip \u017einia, baud\u017eiamoji teis\u0117 yra grie\u017e\u010diausia teis\u0117s \u0161aka ir jos taikymas tur\u0117t\u0173 b\u016bti ne tik ultima ratio<\/em>, bet taip pat \u0161ios teis\u0117s \u0161akos normos turi b\u016bti precizi\u0161kai tikslios.<\/p>\n\n\n\n

Pagal dabartin\u0119 BK 170 straipsnio 2 dalies gramatin\u0119 konstrukcij\u0105 asmens, prie\u0161 kur\u012f atliekami nusikalstami veiksmai, t. y. ty\u010diojimasis, niekinimas, neapykantos skatinimas ir kurstymas diskriminuoti, priklausymo tam tikrai grupei po\u017eymis yra siejamas tik su kurstymu diskriminuoti \u017emoni\u0173 grup\u0119 ar jai priklausant\u012f asmen\u012f<\/a>.Pagr\u012fstai galima teigti, kad nusikalstami veiksmai (ty\u010diojimasis, niekinimas bei neapykantos skatinimas) gali b\u016bti nukreipti tiek prie\u0161 atskir\u0105 asmen\u012f, nesiejant jo su priklausomybe vienai ar kitai socialinei grupei ir saugomais bruo\u017eais, tiek prie\u0161 asmen\u0173 grup\u0119, tiek ir prie\u0161 vis\u0105 visuomen\u0119. Tiesiog atskirais atvejais tokie veiksmai gali b\u016bti kaip neapykantos prover\u017eis prie\u0161 bet kok\u012f asmen\u012f ar asmenis ir toki\u0173 veiksm\u0173 kriminalizavimo pagr\u012fstumas tur\u0117t\u0173 b\u016bti vertinamas pagal teismin\u0117s praktikos suformuotus pavojingumo lygmens kriterijus, o toki\u0173 veiksm\u0173 atlikimo motyvas nors yra neapykanta, ta\u010diau j\u0173 padarymas d\u0117l saugom\u0173 bruo\u017e\u0173 teisinei kvalifikacijai pagal BK 170 straipsnio 2 dal\u012f yra b\u016btinas tik vienu atveju, kai yra kurstymas diskriminuoti \u017emoni\u0173 grup\u0119 ar jai priklausant\u012f asmen\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Tokius argumentus dar labiau sustiprina Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (Konstitucinis Teismas) i\u0161ai\u0161kinimas, kad \u201eb\u016bt\u0173 ne\u012fmanoma u\u017etikrinti pagarbos kiekvieno \u017emogaus orumui ir vis\u0173 asmen\u0173 lygiateisi\u0161kumo, jeigu Konstitucijos tekste nurodytas draud\u017eiamo diskriminavimo pagrind\u0173 s\u0105ra\u0161as b\u016bt\u0173 suvokiamas kaip baigtinis. Tod\u0117l pagal Konstitucij\u0105 negalima pateisinti diskriminacijos, be kita ko, tokiais jos tekste ne\u012fra\u0161ytais pagrindais\u201c<\/em>[5]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Taigi, Konstitucinis Teismas pripa\u017e\u012fsta, kad saugom\u0173 bruo\u017e\u0173 s\u0105ra\u0161as n\u0117ra baigtinis. Be to atkreiptinas d\u0117mesys, kad kai kuriuose tarptautiniuose dokumentuose saugom\u0173 bruo\u017e\u0173 s\u0105ra\u0161as yra skirtingas. Antai Europos S\u0105jungos pagrindini\u0173 teisi\u0173 chartijos (Chartija) 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draud\u017eiama bet kokia diskriminacija, ypa\u010d d\u0117l asmens lyties, ras\u0117s, odos spalvos, tautin\u0117s ar socialin\u0117s kilm\u0117s, genetini\u0173 bruo\u017e\u0173, kalbos, religijos ar tik\u0117jimo, politini\u0173 ar kitoki\u0173 pa\u017ei\u016br\u0173, priklausymo tautinei ma\u017eumai, turtin\u0117s pad\u0117ties, gimimo, negalios, am\u017eiaus, seksualin\u0117s orientacijos. Taigi Chartija numato ir tokius neapykantos kalbos aukos saugomus bruo\u017eus, kuri\u0173 n\u0117ra BK 170 straipsnyje: asmens genetinius bruo\u017eus, politines pa\u017ei\u016bras bei gimim\u0105, o Nusikaltim\u0173 auk\u0173 direktyvos[6]<\/a> preambul\u0117s 9 punkte i\u0161vardinti  dar keli papildomi saugomi bruo\u017eai, kuri\u0173 taip pat n\u0117ra BK 170 straipsnio dispozicijoje: lytin\u0117 rai\u0161ka, lytin\u0117s tapatyb\u0117, gyventojo statusas ar sveikata.<\/p>\n\n\n\n

Autor\u0117s nuomone, asmens orumo, kaip vienos i\u0161 pagrindini\u0173 asmens konstitucini\u0173 teisi\u0173, apsaugos negalima b\u016bt\u0173 u\u017etikrinti, jeigu tokia apsauga priklaustyt\u0173 nuo saugomo bruo\u017eo imperatyvo. Atskirais atvejais tokio motyvo buvimas gali b\u016bti traktuojamas kaip kvalifikuojantis po\u017eymis, rodantis auk\u0161tesn\u012f pavojingumo laipsn\u012f, ta\u010diau \u0161iuo metu galiojan\u010dioje BK 170 straipsnio 2 dalies dispozijos gramatin\u0117je konstrukcijoje tokio kvalifikuojan\u010dio po\u017eymio (saugomo bruo\u017eo buvimo), kalbant apie ty\u010diojim\u0105si, niekinim\u0105 ir neapykantos skatinim\u0105 atskiro asmens at\u017evilgiu, n\u0117ra.<\/p>\n\n\n\n

GP Rekomendacij\u0173 2 punkte yra nurodoma, kad neapykantos nusikaltimais ir neapykantos kalba pa\u017eeid\u017eiami pamatiniai demokratin\u0117s visuomen\u0117s principai \u2013 asmen\u0173 lygiateisi\u0161kumo, orumo ir individualumo. Taigi GP Rekomendacijose taip pat yra \u012ftvirtintas universalus asmens orumo apsaugos principas bei pripa\u017e\u012fstama, kad \u201eneapykantos kalba gali b\u016bti nukreipta ne tik \u012f konkret\u0173 asmen\u012f ar objekt\u0105, bet \u012f vis\u0105 bendruomen\u0119 ar asmen\u0173 grup\u0119\u201c (3 punktas).<\/p>\n\n\n\n

Nors Rekomendacij\u0173 19 punkte yra \u012fvardinti tam tikri motyvai, kuriais siekiama i\u0161reik\u0161ti nusikalstam\u0105 veik\u0105 padariusio asmens neapykant\u0105 kitiems asmenims d\u0117l saugom\u0173 bruo\u017e\u0173, ta\u010diau tokie bruo\u017eai n\u0117ra nusikalstam\u0173 veiksm\u0173, pasirei\u0161kian\u010di\u0173 ty\u010diojimusi i\u0161 atskiro asmens, jo niekinimo ir neapykantos skatinimo tokio asmens at\u017evilgiu privalomi kvalifikuojantys po\u017eymiai. Rekomendacijose visos su neapykantos motyvu susijusios nusikalstamos veikos yra skirstomos \u012f neapykantos nusikaltimus (1) ir neapykantos kalb\u0105 (2) (19 punktas).<\/p>\n\n\n\n

Neapykantos kalbos apibr\u0117\u017eim\u0173 yra labai \u012fvairi\u0173. Antai 2015 m. gruod\u017eio 8 d. Europos Komisijos rekomendacijoje Nr. 15 (EK Rekomendacijos) neapykantos kalba apibr\u0117\u017eiama kaip vienos ar daugiau i\u0161rai\u0161kos form\u0173 \u2013 b\u016btent asmens ar asmen\u0173 grup\u0117s juodinimo, neapykantos ar \u0161mei\u017eimo \u2013 palaikymas (angl. advocacy), skatinimas ar kurstymas, taip pat bet koks priekabiavimas, \u012f\u017eeidin\u0117jimas, neigiamas stereotipizavimas, stigmatizavimas arba grasinimai tokiam asmeniui ar asmenims, taip pat bet koks vis\u0173 \u0161i\u0173 i\u0161rai\u0161kos form\u0173 pateisinimas \u2013 panaudojimas ras\u0117s, spalvos, kilm\u0117s, nacionalin\u0117s ar etnin\u0117s kilm\u0117s, am\u017eiaus, negalios, kalbos, religijos arba \u012fsitikinim\u0173, lyties, lyti\u0161kumo, lytin\u0117s tapatyb\u0117s, seksualin\u0117s orientacijos ir kit\u0173 asmenini\u0173 ypatybi\u0173 ar statuso pagrindu<\/em>[7]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Europos Tarybos Ministr\u0173 Komiteto rekomendacijoje CM\/Rec(2022)16 \u201eD\u0117l kovos su neapykantos kalba\u201c (ET MK Rekomendacijos) neapykantos kalba suprantama kaip vis\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 i\u0161rai\u0161ka, kuria kurstomi, skatinami, skleid\u017eiami ar pateisinami smurtas, neapykanta ar diskriminacija prie\u0161 asmen\u012f ar asmen\u0173 grup\u0119 arba jie niekinami d\u0117l j\u0173 tikr\u0173 ar priskiriam\u0173 asmenini\u0173 savybi\u0173 ar statuso, pavyzd\u017eiui, ras\u0117s, odos spalvos, kalbos, religijos, tautyb\u0117s, nacionalin\u0117s ar etnin\u0117s kilm\u0117s, am\u017eiaus, negalios, lyties, lytin\u0117s tapatyb\u0117s ir seksualin\u0117s orientacijos.<\/p>\n\n\n\n

Neapykantos kalba yra nusikalstama, kai tam tikros i\u0161rai\u0161kos (kalbin\u0117s, vaizdin\u0117s ir pan.) turinys yra kriminalizuotas (t. y. vie\u0161as ty\u010diojimasis, niekinimas, neapykantos, diskriminacijos, smurto skatinimas) ir konkreti i\u0161rai\u0161ka pasiekia tarptautinius standartus atitinkant\u012f pavojingumo lyg\u012f (Rekomendacij\u0173 28 punktas).<\/p>\n\n\n\n

Tokie standartai (kriterijai) yra suformuluoti E\u017dTT praktikoje d\u0117l Konvencijos 10 straipsnyje \u012ftvirtintos savirai\u0161kos laisv\u0117s ribojimo atsi\u017evelgiant \u012f tai, kad naudojantis \u0161ia laisve buvo tariamai kurstomas ar pateisinamas smurtas, neapykanta ar netolerancija, t. y. buvo i\u0161sakyta neapykantos kalba. Vertindamas, ar konkre\u010diu atveju savirai\u0161kos laisv\u0117s \u012fgyvendinimo ribojimas buvo b\u016btinas demokratin\u0117je visuomen\u0117je, E\u017dTT atsi\u017evelgia \u012f tokius reik\u0161mingus pavojingumo lygmens kriterijus:<\/p>\n\n\n\n

1) ar svarstomi teiginiai buvo i\u0161sakyti \u012ftemptame politiniame ar socialiniame kontekste, kuriam esant bendriausia prasme paprastai pripa\u017e\u012fstamas tam tikro savirai\u0161kos laisv\u0117s \u012fgyvendinimo ribojimo b\u016btinumas;<\/p>\n\n\n\n

2) ar teiginiai, ai\u0161kinant s\u0105\u017einingai ir vertinant tiesioginiame ar platesniame kontekste, gali b\u016bti vertinami kaip tiesioginis ar netiesioginis raginimas naudoti smurt\u0105 ar smurto, neapykantos ar netolerancijos pateisinimas;<\/p>\n\n\n\n

3) kokiu b\u016bdu i\u0161sakyti teiginiai ir ar jie gali tiesiogiai ar netiesiogiai skatinti \u017ealing\u0173 padarini\u0173 kilim\u0105[8]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Teismin\u0117je praktikoje yra pripa\u017e\u012fstama, kad neapykantos kalbos internete, be kita ko, ir socialiniuose tinkluose, atsi\u017evelgiant \u012f itin greito ir plataus tokios kalbos skleidimo skaitmenin\u0117je aplinkoje galimyb\u0119 bei keliamus pavojus, yra pavojingesn\u0117s[9]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Darytina pagr\u012fsta i\u0161vada, kad tokie atvejai, kai yra vie\u0161ai rodomi \u012f\u017eeid\u016bs gestai ar vie\u0161ai i\u0161sakomi \u012f\u017eeid\u017eiantys niekinamojo pob\u016bd\u017eio \u017eod\u017eiai atskiro asme<\/a>ns at\u017evilgiu, nusikalstami veiksmai neb\u016btinai tur\u0117t\u0173 b\u016bti siejami su neapykantos kalbos aukos priklausymu tam tikrai grupei, o BK 170 straipsnyje i\u0161vardint\u0173 saugom\u0173 bruo\u017e\u0173 s\u0105ra\u0161as (am\u017eius, lytis, seksualin\u0117 orientacija, ne\u012fgalumas, ras\u0117, odos spalva, tautyb\u0117, kalba, kilm\u0117, etnin\u0117 kilm\u0117, socialin\u0117 pad\u0117tis, tik\u0117jimas, \u012fsitikinimai ar pa\u017ei\u016bros) yra nebaigtinis ir kaip kvalifikuojantis po\u017eymis tur\u0117t\u0173 b\u016bti siejamas tik su kurstymu diskriminuoti \u017emoni\u0173 grup\u0119 ar jai priklausant\u012f asmen\u012f, bet neb\u016bt\u0173 privalomas tais atvejais, kuomet yra ty\u010diojim\u0105sis, niekinimas bei neapykantos skatinimas prie\u0161 atskir\u0105 asmen\u012f. Juk neapykantos kalba gali b\u016bti siejama, ne tik su odos, plauk\u0173, aki\u0173 spalva, k\u016bno sud\u0117jimu, socialine pad\u0117time, bet ir su ekonomine veikla[10]<\/a>, tokia neapykanta gali b\u016bti rei\u0161kiama ir prie\u0161 atskir\u0173 profesij\u0173 atstovus, papvyzd\u017eiui, prie\u0161 antstolius[11]<\/a>, teis\u0117jus, \u017eurnalistus, kari\u0161kius, dvasininkus ar policininkus etc.<\/p>\n\n\n\n

Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad draud\u017eiama \u017eeminti \u017emogaus orum\u0105. \u0160is konstitucinis imperatyvas \u012ftvirtina valstyb\u0117s pareig\u0105 u\u017etikrinti \u017emogaus, nepriklausomai nuo jo priklausymo atskirai \u017emoni\u0173 grupei, orumo apsaug\u0105 ir gynim\u0105. Tai, kad \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas, reguliuodamas su \u017emogaus teisi\u0173 ir laisvi\u0173 \u012fgyvendinimu susijusius santykius, turi garantuoti deram\u0105 j\u0173 apsaug\u0105, yra viena i\u0161 \u017emogaus orumo, kaip konstitucin\u0117s vertyb\u0117s, u\u017etikrinimo prielaid\u0173. Valstyb\u0117s pareiga u\u017etikrinti \u017emogaus orumo apsaug\u0105 ir gynim\u0105 rei\u0161kia ir tai, kad valstyb\u0117s institucijos ir pareig\u016bnai negali nepagr\u012fstai riboti \u017emogaus teisi\u0173 ir laisvi\u0173, \u017emogaus traktuoti vien kaip subjekto, priklausan\u010dio tam tikrai socialinei, ekonominei, profesinei ar kitokiai kategorijai. Kiekvienu atveju \u012f \u017emog\u0173 turi b\u016bti \u017evelgiama kaip \u012f laisv\u0105 asmenyb\u0119, kurios \u017emogi\u0161kasis orumas yra gerbtinas nepriklausomai nuo to kokia asmen\u0173 grupei jis priklauso ar nepriklauso, t. y. nepriklasomai nuo to, ar identifikuojami saugomi bruo\u017eai ar ne.<\/p>\n\n\n\n

Teismin\u0117je praktikoje paprastai yra akcentuojamas nusikalstam\u0173 veiksm\u0173, numatyt\u0173 BK 170 straipsnyje neapykantos motyvas, susij\u0119s su saugomais bruo\u017eais, t. y. toki\u0173 veiksm\u0173 padarymas d\u0117l am\u017eiaus, lyties, seksualin\u0117s orientacijos, ne\u012fgalumo, ras\u0117s, odos spalvos, tautyb\u0117s, kalbos, kilm\u0117s, etnin\u0117s kilm\u0117s, socialin\u0117s pad\u0117ties, tik\u0117jimo, \u012fsitikinim\u0173 ar pa\u017ei\u016br\u0173. Nesant tokio motyvo nusikalstami veiksmai: ty\u010diojimasis, niekinimas ir skatinimas neapykantos prie\u0161 atskir\u0105 asmen\u012f, paprastai n\u0117ra inkriminuojami kaip nusikalstami, jeigu n\u0117ra identifikuojamas specialus motyvas, t. y. toki\u0173 veiksm\u0173 padarymas d\u0117l saugom\u0173 bruo\u017e\u0173. Toks po\u017ei\u016bris, autor\u0117s nuomone, yra teisi\u0161kai nepagr\u012fstas ir siaurina, o kartais visi\u0161kai eliminuoja asmens orumo apsaug\u0105 baud\u017eiamosios teis\u0117s kontekste.<\/p>\n\n\n\n

BK 170 straipsnio 2 dalies ai\u0161kinimas ir taikymas praktikoje ypa\u010d pasidar\u0117 aktualus po 2015 m., kuomet \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas dekriminalizavo \u012f\u017eeidim\u0105 bei valstyb\u0117s tarnautojo ar vie\u0161ojo administravimo funkcijas atliekan\u010dio asmens \u012f\u017eeidim\u0105 bei panaikino BK 155 straipsn\u012f bei BK 290 straipsn\u012f[12]<\/a>, o pasaulin\u0117s pandemijos bei karin\u0117s agresijos Vidurio Europoje bei Artimuosiuose Rytuose kontekste, ypa\u010d pagaus\u0117jo konstitucini\u0173 teisi\u0173 (savirai\u0161kos laisv\u0117s bei \u017emogaus orumo) sankirt\u0173 tiek socialin\u0117je, tiek ir politin\u0117je erdv\u0117je. \u017dod\u017eio laisv\u0117s rib\u0173 paie\u0161ka pasiek\u0117 kritin\u0119 rib\u0105, kai d\u0117l neatsaking\u0173 pasisakym\u0173 buvo pritaikyta konstitucin\u0117 atsakomyb\u0117 tiesioginiuose rinkimuose i\u0161rinktiems politikams[13]<\/a>, o taip pat tais atvejais, kuomet \u0161ios teis\u0117s sankirtoje su asmens orumo apsauga, vie\u0161i \u012f\u017eeidin\u0117jimai atskir\u0173 asmen\u0173 at\u017evilgiu prilyginami vie\u0161\u0173j\u0173 asmen\u0173 kritikai arba  vertinami kaip administraciniai nusi\u017eengimai,[14]<\/a> etc.<\/p>\n\n\n\n

\u0160iuos procesus ypa\u010d sunkina visuomen\u0117s ideologinis susiskaldymas ir to pas\u0117koje taikomi skirtingi standartai, kuomet \u012fvair\u016bs neigiami vie\u0161i pasisakymai bei neapykantos prove\u017eiai prie\u0161 atskirus asmenis bei socialines grupes teis\u0117saugos institucij\u0173 yra traktuojami skirtingai nei vie\u0161i pasisakymai prie\u0161 kitus asmenis bei kitas socialines grupes. \u012esimintiniausi toki\u0173 skirting\u0173 vertinim\u0173 pavyzd\u017eiai yra:<\/p>\n\n\n\n

Antai, komentuodamas rinkim\u0173 rezultatus visuomeninio transliuotojo ilgametis laid\u0173 ved\u0117jas A. Valinskas vie\u0161ai parei\u0161k\u0117, kad \u201eLenk\u0173 partija ir Toma\u0161evskis neturi nieko bendro. Toma\u0161evskis yra absoliutus kolorado vabalas, kuris, gaudamas finansavim\u0105 savo partijai i\u0161 Lietuvos valstyb\u0117s biud\u017eeto, jis yra antivalstybininkas. Tokius reik\u0117t\u0173 \u0161audyt \u0161iaip jau. Po vien\u0105 \u012f metus. Prad\u0117t nuo jo, nes tai yra b\u0117da, k\u0105 jis daro\u201c<\/em>.  D\u0117l toki\u0173 A. Valinsko teigini\u0173 buvo prad\u0117tas ikiteisminis tyrimas pagal BK 170 straipsnio (kurstymas prie\u0161 bet kokios tautos, ras\u0117s, etnin\u0119, religin\u0119 ar kitoki\u0105 \u017emoni\u0173 grup\u0119) 2 ir 3 dalis, ta\u010diau prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nenusta\u010dius nusikalstamos veikos, numatytos BK 170 straipsnio 2 ir 3 dalyse, po\u017eymi\u0173. Tiek vyriausiojo prokuroro nutarimu, tiek ir teismo nutartimis parei\u0161k\u0117jo skundai d\u0117l ikiteisminio tyrimo nutraukimo buvo atmesti, o ikiteisminis tyrimas d\u0117l toki\u0173 pasisakym\u0173 buvo nutrauktas, remiantis kalbos specialist\u0173 i\u0161vadomis, kad tokie \u201eteiginiai negali b\u016bti pripa\u017einti kurstymu smurtauti ar fizi\u0161kai susidoroti, nes \u0161i\u0173 teigini\u0173 komunikacinis tikslas \u2013 ne raginti ar skatinti \u017ei\u016brovus atitinkamai elgtis, o i\u0161reik\u0161ti A. Valinsko asmenin\u0119 negatyvi\u0105 nuomon\u0119\u201c<\/em>[15]<\/a>. Taigi ikiteisminio tyrimo organai bei teismas tokiuose pasisakymuose ne\u012f\u017evelg\u0117 ne tik kurstymo smurtauti ar fizi\u0161kai susidoroti (BK 170 straipsnio 3 dalis), o akivaizd\u017eiai i\u0161reik\u0161t\u0105 vie\u0161ais pasisakymais ty\u010diojim\u0105si, niekinim\u0105 bei neapykantos skatinim\u0105 politiko at\u017evilgiu (BK 170 straipsnio 2 dalis) teisi\u0161kai kvalifikavo kaip \u201eA. Valinsko asmenin\u0119 negatyvi\u0105 nuomon\u0119\u201c<\/em>[16]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Primintina, kad E\u017dTT \u0161iuo metu yra nagrin\u0117jama politiko V. T. peticija prie\u0161 Lietuv\u0105. \u0160ioje byloje Strasb\u016bro teismas vertins, ar buvo pa\u017eeistas Konvencijos 14 straipsnis, taikomas kartu su 8 straipsniu[17]<\/a>, nacionalin\u0117ms institucijoms nutraukus ikiteismin\u012f tyrim\u0105 d\u0117l A. V. teigini\u0173 parei\u0161k\u0117jo at\u017evilgiu. E\u017dTT taip pat vertins, ar buvo pa\u017eeista parei\u0161k\u0117jo teis\u0117 pagal Konvencijos pirmojo protokolo 3 straipsn\u012f dalyvauti laisvuose rinkimuose, kuriuose garantuojama \u017emoni\u0173 nuomon\u0117s rai\u0161kos laisv\u0117 renkant \u012fstatym\u0173 leidybos institucijas[18]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Ikiteisminis tyrimas taip pat buvo nutrauktas d\u0117l vie\u0161ai i\u0161sakyt\u0173 buvusio visuomeninio transliuotojo laid\u0173 ved\u0117jo A.Ramanausko akivaizd\u017eiai neapykant\u0105 skatinan\u010di\u0173 teigini\u0173: \u201eDid\u017eioji daugum\u0105 t\u0173, kuri\u0173 teigimu \u201eprie ruso buvo geriau\u201c, yra gyvuliai…\u201c\u201eMano skai\u010diavimais, Lietuvoje yra nuo ketvirtadalio iki tre\u010ddalio \u017emoni\u0173, kuriuos b\u016bt\u0173 gerai i\u0161tremti \u2013 tai yra visa ta rusifikuota gyvuli\u0173, sovietin\u0117 mas\u0117.\u201c\u201eMes turime daug \u0161it\u0173 galvij\u0173, jie dvesia po truput\u012f, tai yra gerai.\u201c\u201eI\u0161aug\u0119 prastos genetin\u0117s kokyb\u0117s asmenys galvij\u0173 \u0161eimose, nieko nuostabaus, kad jie irgi tampa galvijais\u201c<\/em>[19]<\/a>. <\/em>\u0160ioje situacijoje teis\u0117saugos institucijos taip pat ne\u012f\u017evelg\u0117 akivaizd\u017eiai neapykant\u0105 kurstan\u010di\u0173 teigini\u0173 ir  prioritet\u0105 suteik\u0117 savirai\u0161kos laisvei jos sankirtoje su tam tikros socialin\u0117s grup\u0117s ir tam tikr\u0173 politini\u0173 pa\u017ei\u016br\u0173 asmen\u0173 orumo apsauga[20]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Visai kitoks teis\u0117saugos institucij\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f neapykantos kalb\u0105, nukreipt\u0105 prie\u0161 homoseksualius asmenis. Antai \u0160iauli\u0173 apylink\u0117s teismo 2022 m. gruod\u017eio 8 d. nuosprend\u017eiu R. B. <\/a>nors ir buvo i\u0161teisintas pagal BK 170 straipsnio 3 dal\u012f u\u017e tai, kad jis socialiniame tinkle www.facebook.com<\/em>, po paskyros \u201eT. <\/a>V. R<\/a>.\u201c vartotojo paskelbta dviej\u0173 besibu\u010diuojan\u010di\u0173 vyr\u0173 nuotrauka pavadinimu \u201eMeil\u0117 yra meil\u0117!\u201c para\u0161\u0117 komentar\u0105: \u201ePiderasai jobani blet naikint jumis blet<\/em>\u201c, ta\u010diau buvo pripa\u017eintas kaltu pagal BK 170 straipsnio 2 dal\u012f. Teismas sprend\u0117, kad komentaras negali b\u016bti vertinamas kaip ai\u0161kiai lenkiantis kitus asmenis smurtauti ar fizi\u0161kai susidoroti su homoseksualiais asmenimis, ta\u010diau, \u012fvertin\u0119s R. B. <\/a>parodymus apie komentaro paskelbimo aplinkybes, kad ryte pabud\u0119s jis pamat\u0117 T. V. R. <\/a>\u012fra\u0161\u0105 socialiniame tinkle \u201eFacebook\u201c, susinervino ir po juo pakomentavo, padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad teisiamasis R. B. <\/a>savirai\u0161kos laisv\u0119 \u012fgyvendino netinkamai, t. y. vie\u0161ai niekino nukent\u0117jus\u012fj\u012f T. V. R. <\/a>d\u0117l jo seksualin\u0117s orientacijos. Su tokia teisine kvalifikacija sutiko ir Lietuvos Auk\u0161\u010diausiasis Teismas (LAT)[21]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Lyginant \u0161iuos pavyzd\u017eius, akivaizdus teis\u0117saugos institucij\u0173 skirtingas neapykantos kalbos traktavimas atskir\u0173 asmen\u0173 grupi\u0173 at\u017evilgiu. Homoseksuali\u0173 asmen\u0173 grupei priklausan\u010dio asmens at\u017evilgiu net ir lakoni\u0161kas netinkamas i\u0161sirei\u0161kimas u\u017etraukia baud\u017eiam\u0105j\u0105 atsakomyb\u0119, o kit\u0173 socialini\u0173 grupi\u0173 bei atskir\u0173 asmen\u0173 at\u017evilgiu (politiko V. T., Kauno mero V. M. bei asmen\u0173, kuriems \u201eprie ruso buvo geriau\u201c, <\/em>i\u0161sakyti akivaizd\u017eiai pavojingesnio lygmens i\u0161sirei\u0161kimai teis\u0117saugos institucij\u0173 yra toleruojami.<\/p>\n\n\n\n

E\u017dTT 2020 m. sausio 14 d. sprendime byloje Beizaras ir Levickas prie\u0161 Lietuv\u0105<\/a>[22]<\/a> nusprend\u0117, kad Lietuvos vald\u017eios institucijoms atsisakius prad\u0117ti ikiteismin\u012f tyrim\u0105 d\u0117l neapykantos kurstymo, Lietuva pa\u017eeid\u0117 Konvencijos 14 straipsn\u012f (diskriminacijos u\u017edraudimas), taikom\u0105 kartu su 8 straipsniu (teis\u0117 \u012f privataus ir \u0161eimos gyvenimo gerbim\u0105) bei 13 straipsn\u012f (teis\u0117 \u012f veiksming\u0105 teisin\u0117s gynybos priemon\u0119). Taigi, \u0161ios bylos kontekste buvo suformuluoti BK 170 staipsnio taikymo homofobin\u0117s neapykantos kalbos nusikaltimuose standartai.<\/p>\n\n\n\n

E\u017dTT 2020 m. bir\u017eelio 11 d. sprendime byloje Lilliendahl prie\u0161 Islandij\u0105[23]<\/a> i\u0161ai\u0161kino, kad pagal E\u017dTT praktik\u0105 neapykantos kalbos sunkiausios formos patenka \u012f Konvencijos 17 straipsnio, draud\u017eian\u010dio piktnaud\u017eiavim\u0105 teis\u0117mis, taikymo srit\u012f ir neturi apsaugos pagal Konvencijos 10 straipsn\u012f, ginant\u012f savirai\u0161kos laisv\u0119.<\/p>\n\n\n\n

Nors nei Konstitucija, nei Konvencija ner\u016b\u0161iuoja asmens teisi\u0173 pagal j\u0173 svarb\u0105, vis d\u0117l to \u017emogaus orumo apsaugos svarba negin\u010dytina, nes daugeliu atveju b\u016btent \u017emogi\u0161kojo orumo gynimas yra pagrindas visoms kitoms \u017emogaus teis\u0117ms apsaugoti. Demokratin\u0117je visuomen\u0117je taip pat negin\u010dijamai pripa\u017e\u012fstame asmens savirai\u0161kos ir \u017eod\u017eio laisv\u0117s svarb\u0105, kaip demokratin\u0117s valstyb\u0117s  pagrind\u0105 ir b\u016btin\u0105j\u0105 s\u0105lyg\u0105. Taigi rasti rib\u0105 tarp \u0161i\u0173 abiej\u0173 pamatini\u0173 teisi\u0173 n\u0117ra lengva.<\/p>\n\n\n\n

Matyt, sprend\u017eiant tok\u012f sud\u0117ting\u0105 u\u017edavin\u012f, svarbiausia nenukrypti nuo pagrindinio principo, jog taikant proporcingumo princip\u0105 ir ie\u0161kant balanso tarp \u0161i\u0173 svarbi\u0173 teisi\u0173 ir laisvi\u0173 n\u0117 viena i\u0161 j\u0173 neturi b\u016bti nuneigta.<\/p>\n\n\n\n

Dr. Liudvika Me\u0161kauskait\u0117 yra advokat\u0117, VU Teis\u0117s fakulteto partneryst\u0117s profesor\u0117<\/em><\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

[1]<\/a>     LVAT 2023 m. rugs\u0117jo 27 d. nutarties 25-27 punktai bei LVAT 2023 m. rugs\u0117jo 20 d. nutarties administracin\u0117je byloje Nr. eA-1125-821\/2\u00ad023 35-37  punktai. <\/p>\n\n\n\n

[2]<\/a>\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Interaktyvi nuoroda:\u00a0 https:\/\/www.prokuraturos.lt\/data\/public\/uploads\/2023\/09\/20230726_neapykantos_nusikaltimai_rekomendacijos.pdf<\/a>, \u017ei\u016br\u0117ta 2025 m. vasario 5 d.<\/p>\n\n\n\n

[3]<\/a>     \u0160is BK skyriaus pavadinimas n\u0117ra visi\u0161kai tikslus, nes \u0161io skyriaus normos saugoja ir kitas vertybes, \u012fskaitamt bet neapsiribojant, asmens orum\u0105, savirai\u0161kos laisv\u0119 etc.<\/p>\n\n\n\n

[4]<\/a>     Neapykantos kalba(angli\u0161kai hate speech<\/em>) \u2013 tai vis\u0173 form\u0173 rai\u0161ka (kalbin\u0117, vaizdin\u0117 ir pan.), kurstanti, skatinanti, skleid\u017eianti ar pateisinanti smurt\u0105 prie\u0161 asmen\u012f ar asmen\u0173 grup\u0119, neapykant\u0105 ar diskriminacij\u0105 arba menkinanti asmen\u012f ar asmen\u0173 grup\u0119 d\u0117l j\u0173 tikr\u0173 ar priskiriam\u0173 asmenini\u0173 bruo\u017e\u0173 ar pad\u0117ties, toki\u0173 kaip ras\u0117, odos spalva, kalba, religija, tautyb\u0117, tautin\u0117 ar etnin\u0117 kilm\u0117, am\u017eius, negalia, lytis, lytin\u0117 tapatyb\u0117 ar seksualin\u0117 orientacija \u2013 E\u017dTT2017 m. kovo 28 d.  sprendimas byloje \u0160korjanec v. Croatia<\/em>, peticijos Nr. 25536\/14; GP Rekomendacij\u0173 26 punktas.<\/p>\n\n\n\n

[5]<\/a>     Ten pat, psl. 166.<\/p>\n\n\n\n

[6]<\/a>\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos d<\/a>irektyva 2012\/29\/ES, kuria nustatomi b\u016btiniausi nusikaltim\u0173 \u00a0auk\u0173 teisi\u0173, paramos joms ir j\u0173 apsaugos standartai ir kuria pakei\u010diamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001\/220\/TVR – interaktyvi nuoroda – https:\/\/eur-lex.europa.eu\/legal-content\/LT\/ALL\/?uri=celex%3A32012L0029<\/a>, \u017ei\u016br\u0117ta 2025 m. vasario 3d.<\/p>\n\n\n\n

[7]<\/a>     2015 m. gruod\u017eio 8 d. Europos Komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija (ECRI) bendrosios politikos rekomendacijos Nr. 15 \u201eD\u0117l kovos su neapykantos kalba\u201c ai\u0161kinamojo ra\u0161to 9 punktas.<\/p>\n\n\n\n

[8]<\/a>     E\u017dTT Did\u017eiosios kolegijos 2015 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Perin\u00e7ek v. Switzerland<\/em>, peticijos Nr. 27510\/08, 204\u2013212 punktai; E\u017dTT Did\u017eiosios kolegijos 2023 m. gegu\u017e\u0117s 15 d. sprendimas byloje Sanchez v. France<\/em>, peticijos Nr. 45581\/15, 154 punktas etc.<\/p>\n\n\n\n

[9]<\/a>     E\u017dTT 2020 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Beizaras ir Levickas v. Lithuania<\/em>, peticijos Nr. 41288\/15, 127 punktas, su nuoroda \u012f ECRI ataskait\u0105 apie Lietuv\u0105<\/p>\n\n\n\n

[10]<\/a>   Antai niekindami Kauno mer\u0105 sporto sirgaliai  j\u012f vie\u0161ai \u012f\u017eeidin\u0117jo d\u0117l anks\u010diau buvusi\u0173 verslo ry\u0161i\u0173 Rusijoje  -intraktyvi nuoroda: lrt.lt\/naujienos\/sportas\/10\/2425588\/matijosaitis-kreipesi-i-policija-del-sirgaliu-poelgio-banditu-laikai-seniai-praeityje, \u017ei\u016br\u0117ta 2024 m. vasario 2 d.<\/p>\n\n\n\n

[11]<\/a>\u00a0\u00a0 \u201eLietuvos antstoli\u0173 r\u016bmai yra u\u017efiksav\u0119 daugiau nei 200 incident\u0173, susijusi\u0173 su antstoli\u0173 profesine veikla. D\u0117l teism\u0173 sprendim\u0173 \u012fnir\u0161\u0119 skolininkai pykt\u012f da\u017eniausiai i\u0161lieja b\u016btent ant savo darb\u0105 dirban\u010di\u0173 ir teism\u0173 sprendimus vykdan\u010di\u0173 antstoli\u0173, antstoli\u0173 pad\u0117j\u0117j\u0173 ir kontor\u0173 darbuotoj\u0173\u201c- interaktyvi nuoroda: https:\/\/www.antstoliurumai.lt\/index.php?id=3120<\/a>, \u017ei\u016br\u0117ta 2025 m. vasario 5 d.<\/p>\n\n\n\n

[12]<\/a>   Lietuvos Respublikos Baud\u017eiamojo kodekso 155 ir 290 straipsni\u0173 pripa\u017einimo netekusiais galios \u012fstatymas Nr. XII-1888, priimtas 2015 m. bir\u017eelio 25 d., \u012fsigaliojo 2015 m. liepos 10 d., (\u012estatymo 2 straipsnis \u012fsigalioja 2016-04-01.) – registracimo duomenys: 2015-07-09 Nr. 2015-11 https:\/\/lrkt.lt\/lt\/teismo-aktai\/paieska\/135\/ta2996\/content179.<\/p>\n\n\n\n

[13]<\/a>   Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. baland\u017eio 25 d. i\u0161vada Nr. KT37-12\/2024 \u201eD\u0117l Lietuvos Respublikos Seimo nario Remigijaus \u017demaitai\u010dio, kuriam prad\u0117ta apkaltos byla, veiksm\u0173 atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai\u201c- interaktyvi nuoroda: https:\/\/lrkt.lt\/lt\/teismo-aktai\/paieska\/135\/ta2996\/content , \u017ei\u016br\u0117ta 2025 m. sausio 31 d.<\/p>\n\n\n\n

[14]<\/a>\u00a0\u00a0 Interaktyvi nuoroda: https:\/\/www.15min.lt\/naujiena\/aktualu\/nusikaltimaiirnelaimes\/policija-pradejo-administracine-teisena-del-fanu-skanduotes-kauno-merui-59-2349486<\/a>, \u017ei\u016br\u0117ta 2025 m. vasaio 5 d.<\/p>\n\n\n\n

[15]<\/a>   https:\/\/www.lrt.lt\/naujienos\/lietuvoje\/2\/2309554\/eztt-nagrineja-tomaszewskio-skunda-del-valinsko-pareiskimu<\/p>\n\n\n\n

[16]<\/a>\u00a0\u00a0 Interaktyvi nuoroda: https:\/\/tm.lrv.lt\/media\/viesa\/saugykla\/2024\/3\/KkneWG8fUxs.pdf <\/a>, \u017ei\u016br\u0117ta 2025 m. sausio 31 d.<\/p>\n\n\n\n

[17]<\/a>   Primintina, kad asmens garb\u0117s bei orumo apsauga yra sud\u0117tin\u0117 Konvencijos 8 straipsnio (teis\u0117 \u012f privataus gyvenimo gerbim\u0105) dalis.<\/p>\n\n\n\n

[18]<\/a>\u00a0\u00a0 Interaktyvi nuoroda: https:\/\/tm.lrv.lt\/media\/viesa\/saugykla\/2024\/3\/KkneWG8fUxs.pdf<\/a> , \u017ei\u016br\u0117ta 2025 m. sausio 31 d.<\/p>\n\n\n\n

[19]<\/a>\u00a0\u00a0 Interaktyvi nuoroda: https:\/\/www.lrt.lt\/naujienos\/lietuvoje\/2\/2371074\/profesore-ramanausko-pasisakymai-yra-net-blogiau-nei-zemaitaicio-ar-kartuves-prie-seimo<\/a>, \u017ei\u016br\u0117ta 2025 m. vasario 5 d.<\/p>\n\n\n\n

[20]<\/a>\u00a0\u00a0 Interaktyvi nuoroda: https:\/\/www.lrt.lt\/naujienos\/lietuvoje\/2\/2371074\/profesore-ramanausko-pasisakymai-yra-net-blogiau-nei-zemaitaicio-ar-kartuves-prie-seimo<\/a>, \u017ei\u016br\u0117ta 2025 m. vasario 5 d.<\/p>\n\n\n\n

[21]<\/a>   LAT 2024 m. kovo 1 d. nutartis baud\u017eiamojoje byloje Nr. Nr. 2K-58-489\/2024<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

[22]<\/a>   E\u017dTT 2020 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Beizaras ir Levickas prie\u0161 Lietuv\u0105, ptiijos Nr., \u017ei\u016br\u0117ta 2024-11-04. Prieiga internetu: http:\/\/lrv-atstovas-eztt.lt\/uploads\/BEIZARAS_ir_ Levickas_2020_sprendimas.pdf.<\/p>\n\n\n\n

[23]<\/a>   E\u017dTT 2020 m. bir\u017eelio 11 d. sprendimo byloje Lilliendahl prie\u0161 Islandij\u0105, peticijos Nr. 29297\/18, \u017ei\u016br\u0117ta 2024-11-04. Prieiga internetu: https:\/\/hudoc.echr.coe.int\/eng#{%22itemid%22:[%22001- 203199%22.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u017dod\u017eio laisv\u0117 yra demokratin\u0117s valstyb\u0117s pamatas, ta\u010diau ji n\u0117ra absoliuti. Rasti rib\u0105 tarp \u017eod\u017eio laisv\u0117s ir piktnaud\u017eiavimo \u0161ia teise, kuomet yra taikoma teisin\u0117 atsakomyb\u0117, n\u0117ra lengva. Nors u\u017e savirai\u0161kos laisv\u0117s pa\u017eeidimus, kai yra pa\u017eeid\u017eiami asmens garb\u0117 ir orumas (dalykin\u0117 reputacija), da\u017eniausiai yra taikoma etin\u0117 ar civilin\u0117 atsakomyb\u0117, ta\u010diau atskirais atvejais galima ir i\u0161skirtin\u0117 (lotyni\u0161kai – …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":36325,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[105,1818,3219,1096,162],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/48848"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=48848"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/48848\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":48850,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/48848\/revisions\/48850"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/36325"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=48848"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=48848"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=48848"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}