{"id":48746,"date":"2025-03-20T08:22:00","date_gmt":"2025-03-20T05:22:00","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=48746"},"modified":"2025-03-19T21:22:43","modified_gmt":"2025-03-19T18:22:43","slug":"m-tamosaitis-n-gaubiene-dirbtinio-intelekto-atsakomybes-issukiai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2025\/03\/20\/m-tamosaitis-n-gaubiene-dirbtinio-intelekto-atsakomybes-issukiai\/","title":{"rendered":"M. Tamo\u0161aitis, N. Gaubien\u0117. Dirbtinio intelekto atsakomyb\u0117s i\u0161\u0161\u016bkiai"},"content":{"rendered":"\n<p>Dirbtinio intelekto (DI) tema per pastaruosius metus tapo viena aktualiausi\u0173 diskusijose apie technologij\u0173 ir inovacij\u0173 ateit\u012f.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Dirbtinio intelekto aktas: teis\u0117saugos ir teisin\u0117s atsakomyb\u0117s i\u0161\u0161\u016bkiai<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Nuo 2020 m. stebimas eksponentinis DI populiarumo augimas, ypa\u010d i\u0161plitus generatyviniams modeliams, tokiems kaip ChatGPT, Gemini ar Grok. Ta\u010diau \u0161i technologija kelia ne tik naujas galimybes, bet ir teisines rizikas. I\u0161 teisin\u0117s ir kriminologin\u0117s pus\u0117s matome, kad Europos S\u0105jungos (ES) priimtas Dirbtinio intelekto aktas (DI aktas) i\u0161 esm\u0117s kei\u010dia inovacij\u0173 reguliavimo krypt\u012f ne vien naujausi\u0173 technologij\u0173 pritaikyme, ta\u010diau ir teis\u0117saugos srityje bei baud\u017eiamosios atsakomyb\u0117s kontekste.<\/p>\n\n\n\n<p>Kiekvienas \u012f ateit\u012f \u017evelgiantis verslas, akylai steb\u0117damas naujausias dirbtinio intelekto pl\u0117tojimosi galimyb\u0117s, tuo pa\u010diu metu aktyviai ie\u0161ko b\u016bd\u0173 \u0161i\u0105 technologij\u0105 kuo s\u0117kmingiau pa\u017eaboti bei \u012fdarbinti savo veiklos srityse. Pagrindinis tikslas \u2013 didesnis produktyvumas. Ir i\u0161 ties\u0173, spar\u010diai tobul\u0117jantis dirbtinis intelektas tampa precedento neturin\u010dia priemone, galin\u010dia ne tik efektyviai optimizuoti veikl\u0105, bet ir pasiekti nauj\u0105 visapusio produktyvumo lygmen\u012f. Kaip pa\u017eym\u0117ta 2018 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir pl\u0117tros organizacijos (OECD) prane\u0161ime &#8211; \u201eAutomatizavimas, \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 naudojimas ir mokymai\u201c, Lietuvoje net apie 57 % vidutinio darbininko atliekam\u0173 darbo\u00a0<a href=\"https:\/\/www.oecdilibrary.org\/docserver\/2e2f4eeaen.pdf?expires=1547645576&amp;id=id&amp;accname=guest&amp;checksum=F5749D-91C5AA239A6A0EBE6D00E3FCE6\" target=\"_blank\" rel=\"noreferrer noopener\">u\u017eduo\u010di\u0173 gal\u0117t\u0173 b\u016bti automatizuotos<\/a>\u00a0ir b\u016btent dirbtinio intelekto sistemos turi galimyb\u0119 pad\u0117ti \u0161\u012f automatizavim\u0105 \u012fgyvendinti.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Reguliavimo i\u0161\u0161\u016bkiai: b\u016btina apsauga ar kli\u016btis inovacijoms?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>DI pl\u0117tr\u0105 lydi ir naujos rizikos, susijusios su piktnaud\u017eiavimu technologija bei \u017emogaus teisi\u0173 pa\u017eeidimais. Pavyzd\u017eiui, kai kurios DI sistemos gali b\u016bti naudojamos automatizuoti sprendim\u0173 pri\u0117mim\u0105, kuris daro \u012ftak\u0105 \u017emoni\u0173 gyvenimui \u2013 nuo \u012fdarbinimo iki kredit\u0173 suteikimo ar net teis\u0117saugos sprendim\u0173. \u0160i\u0173 technologij\u0173 netinkamas reguliavimas gali sukelti diskriminacij\u0105 ar neteis\u0117t\u0105 asmens duomen\u0173 naudojim\u0105. Reaguodama \u012f \u0161iuos i\u0161\u0161\u016bkius, Europos S\u0105junga pri\u0117m\u0117 DI akt\u0105 \u2013 pirm\u0105j\u012f tokio pob\u016bd\u017eio reguliavimo dokument\u0105 pasaulyje, kurio tikslas \u2013 skatinti atsaking\u0105 DI naudojim\u0105 u\u017etikrinant pagrindini\u0173 teisi\u0173 apsaug\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>Ta\u010diau aktas sulaukia kritikos i\u0161 technologij\u0173 bendruomen\u0117s ir inovacij\u0173 skatinimo organizacij\u0173. Ekspertai baiminasi, kad pernelyg grie\u017etos reguliacin\u0117s priemon\u0117s gali sul\u0117tinti Europos konkurencingum\u0105 DI srityje, palyginti su kitais regionais, pavyzd\u017eiui, JAV ar Kinija, kur reguliavimo aplinka yra lankstesn\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p>Visgi, greitai judan\u010diame ir besikei\u010dian\u010diame pasaulyje, net toks svarbus teis\u0117s aktas yra \u017einomas ne visiems, nors jame numatyti reguliavimo ir rizik\u0173 valdymo veiksniai paveikia prakti\u0161kai kiekvieno Europos pilie\u010dio gyvenim\u0105 ir neabejotina, kad ateityje \u0161is poveikis tik augs.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>DI teis\u0117saugoje: nauda ir pavojai<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Ne paslaptis, kad \u0161i galinga technologija susilaukia ir didelio valstybinio sektoriaus \u012fstaig\u0173 d\u0117mesio. Dirbtinis intelektas jau dabar naudojamas teis\u0117saugos institucijose \u2013 pradedant automatizuotomis steb\u0117jimo sistemomis, baigiant duomen\u0173 analize kriminalistikos tyrimuose. DI aktas reikalauja ypatingo atsargumo, kai kalbama apie biometrinius duomenis, veid\u0173 atpa\u017einimo technologijas ar automatizuotus sprendimus baud\u017eiamosiose bylose. Nors tokios sistemos gali padidinti operatyvum\u0105, kyla rimt\u0173 klausim\u0173 d\u0117l neteis\u0117to asmens duomen\u0173 naudojimo, klaidingo kaltinim\u0173 paskelbimo ar net diskriminacijos rizikos. Viena did\u017eiausi\u0173 DI teis\u0117saugos i\u0161\u0161\u016bki\u0173 \u2013 algoritminis \u0161ali\u0161kumas. Jei DI modeliai mokomi su neobjektyviais ar istori\u0161kai diskriminaciniais duomenimis, jie gali kartoti ir stiprinti egzistuojan\u010dius teis\u0117saugos netolygumus.<\/p>\n\n\n\n<p>Pavyzd\u017eiui, jei dirbtinio intelekto sistema mokoma naudojant duomenis apie nusikaltusius asmenis, kuriuose dominuoja tam tikros ras\u0117s, religijos ar lyties nusikalt\u0117liai, ji gali tapti \u0161ali\u0161ka b\u016btent \u0161i\u0173 grupi\u0173 at\u017evilgiu. Kinijoje jau dabar yra naudojamos \u012fvairios dirbtinio intelekto sistemos, padedan\u010dios skirti bausm\u0119 nusikaltimus padariusiems asmenims ir kai kurie moksliniai tyrimai rodo, kad \u0161ios sistemos yra \u0161ali\u0161kos bei linkusios skirti grie\u017etesnes bausmes\u00a0<a href=\"https:\/\/www.semanticscholar.org\/paper\/Automated-Repression%3A-Ethnic-Discrimination-in-Yang\/4232abf7db139d73abaa3231d3ab7010d9c54bdb\" target=\"_blank\" rel=\"noreferrer noopener\">atskir\u0173 etnini\u0173 ma\u017eum\u0173 atstovams<\/a>.<\/p>\n\n\n\n<p>ES reguliavimas numato grie\u017etas duomen\u0173 apsaugos priemones, ta\u010diau praktikoje kyla klausimas, ar DI sprendimai atitiks pagrindinius teisinio skaidrumo principus. Jei baud\u017eiamosios atsakomyb\u0117s klausimu sprendimus dalinai lemt\u0173 DI modeliai, kas prisiims atsakomyb\u0119 u\u017e klaidingus ar neteisingus sprendimus?<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Atsakomyb\u0117s klausimas: kas atsako u\u017e DI klaidas?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>DI aktas numato sankcijas u\u017e neleistin\u0105 DI naudojim\u0105, ypa\u010d didel\u0117s rizikos srityse. \u0160ios sankcijos yra vienos grie\u017e\u010diausi\u0173 Europos S\u0105jungos teis\u0117s istorijoje. Pavyzd\u017eiui, nusta\u010dius, kad yra naudojama u\u017edrausto pob\u016bd\u017eio dirbtinio intelekto sistema gali b\u016bti skiriama administracin\u0117 bauda net iki 35 000 000 EUR dyd\u017eio, tuo tarpu jeigu pa\u017eeidim\u0105 padar\u0117 \u012fmon\u0117, tai \u0161i suma gali siekti iki 7 proc. jos bendros pasaulin\u0117s pra\u0117jusi\u0173 finansini\u0173 met\u0173 metin\u0117s apyvartos, atsi\u017evelgiant \u012f tai, kuri baudos suma yra didesn\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p>DI aktas numato daugyb\u0119 apribojim\u0173, \u012fpareigojim\u0173 ir sankcij\u0173, u\u017e j\u0173 nesilaikym\u0105. Visgi, ne visos sritys DI akte yra ai\u0161kiai apibr\u0117\u017etos ir lieka neatsakyt\u0173 klausim\u0173 \u2013 ar baud\u017eiamosios atsakomyb\u0117s atveju galima teisti DI sistem\u0173 vystytojus, jeigu \u0161ios sistemos padaro klaid\u0105? Ar atsakomyb\u0119 tur\u0117t\u0173 prisiimti DI naudotojai, kurie ne visada supranta technologijos veikimo principus?<\/p>\n\n\n\n<p>Pagal DI akt\u0105, nepriimtinos rizikos sistemos (pvz., manipuliacin\u0117s ar socialinio reitingavimo sistemos) yra visi\u0161kai draud\u017eiamos, su keliomis smulkiomis i\u0161imtimis teis\u0117saugos institucijoms. Didel\u0117s rizikos DI sprendimai, tokie kaip teis\u0117saugos naudojami steb\u0117jimo \u012frankiai, gali b\u016bti taikomi tik grie\u017etai laikantis skaidrumo ir prie\u017ei\u016bros reikalavim\u0173. Ta\u010diau realyb\u0117je net ir teisi\u0161kai leid\u017eiama DI sistema gali sukelti pavoj\u0173. Pavyzd\u017eiui, jei automatizuota sistema neteisingai priskiria asmen\u012f nusikaltimui, kas u\u017e tai atsakingas?<\/p>\n\n\n\n<p>Be to, DI aktas numato grie\u017et\u0105 prie\u017ei\u016bros mechanizm\u0105 \u2013 kiekviena ES nar\u0117 privalo paskirti atsakingas institucijas DI reguliavimui ir vykdymo prie\u017ei\u016brai. Lietuvoje \u0161i funkcija patik\u0117ta Ry\u0161i\u0173 reguliavimo tarnybai bei Inovacij\u0173 agent\u016brai.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Ar DI aktas stabdo inovacijas, ar u\u017etikrina teisin\u0119 apsaug\u0105?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Didel\u0117 dalis technologij\u0173 bendruomen\u0117s atstov\u0173 baiminasi, kad DI aktas gali apriboti Europos konkurencingum\u0105 ir sukurti biurokratin\u0119 na\u0161t\u0105 inovacijoms. Jau dabar vie\u0161ojoje erdv\u0117je da\u017enai girdima mintis, kad dirbtinio intelekto inovacijos Europoje gerokai atsilieka nuo JAV ar Kinijos. Ta\u010diau, kaip teis\u0117s srities atstovai, matome ir kit\u0105 pus\u0119 \u2013 jei DI nebus reguliuojamas, mes susidursime su precedento neturin\u010diomis teisin\u0117mis problemomis, ypa\u010d baud\u017eiamosios atsakomyb\u0117s ir privatumo apsaugos srityse.<\/p>\n\n\n\n<p>Tod\u0117l svarbiausias klausimas lieka atviras: ar reguliavimas bus pakankamai lankstus, kad leist\u0173 vystytis technologijoms, bet kartu u\u017etikrint\u0173, jog DI naudojimas nepa\u017eeis pamatini\u0173 teisi\u0173 ir teis\u0117saugos princip\u0173? \u0160iame kontekste Lietuvai ypa\u010d svarbu pasitvirtinti ai\u0161ki\u0105 nacionalin\u0119 strategij\u0105, kuri ne tik leist\u0173 planuoti investicijas \u012f DI, bet ir pad\u0117t\u0173 br\u0117\u017eti ilgalaik\u0119 krypt\u012f. Be ai\u0161kios vizijos, Lietuva rizikuoja tapti tik reguliavimo vartotoja, o ne aktyvia DI politikos formuotoja.<\/p>\n\n\n\n<p>DI aktas yra bendro pob\u016bd\u017eio dokumentas, skirtas visoms Europos S\u0105jungos valstyb\u0117ms nar\u0117ms. D\u0117l to jis negali nustatyti konkre\u010di\u0173 dirbtinio intelekto pl\u0117tros kryp\u010di\u0173 ar princip\u0173 atskirai \u0161aliai, \u012fskaitant Lietuv\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>Lietuvoje vis dar tr\u016bksta ai\u0161kios politin\u0117s krypties \u0161iuo klausimu, tod\u0117l rasti tinkamus sprendimus yra sud\u0117tinga. Atrodo, kad dirbtinio intelekto teis\u0117 yra apgaubta ne\u017einomyb\u0117s ir abejoni\u0173 migla, o norint per veiksmingai per j\u0105 naviguoti reikalingas ai\u0161ki\u0173 politini\u0173 gairi\u0173 nutiestas kelia. Deja, \u0161io kelio Lietuvoje rasti dar nepavyksta. Tai stabdo dirbtinio intelekto pl\u0117tojim\u0105 ir pritaikym\u0105, ypatingai teis\u0117saugos srityse. Be to, ai\u0161ki\u0173 politini\u0173 sprendim\u0173 stoka ne tik l\u0117tina \u0161io pob\u016bd\u017eio inovacijas, ta\u010diau ir kelia rizik\u0173, palieka vietos interpretacijoms ir gali lemti neteising\u0105 dirbtinio intelekto naudojim\u0105, pa\u017eeid\u017eiant \u017emogaus teises bei laisves.<\/p>\n\n\n\n<p>\u0160iai problemai spr\u0119sti b\u016btini auk\u0161\u010diausio lygio politiniai sprendimai, kurie tur\u0117t\u0173 b\u016bti priimti kuo grei\u010diau, nes kiekvienas neai\u0161kaus klaid\u017eiojimo momentas brangiai kainuoja \u0161alies vidiniam saugumui bei vystymuisi. Tik ai\u0161kios gair\u0117s leis tiek verslo, tiek vie\u0161ojo sektoriaus institucijoms u\u017etikrintai ir atsakingai taikyti dirbtin\u012f intelekt\u0105 bei atvers duris s\u0117kmingai dirbtinio intelekto inovacijai bei pl\u0117trai.<\/p>\n\n\n\n<p>Kaip kriminologas ir teisinink\u0117, raginame ne tik technologij\u0173 vystymo bendruomen\u0119, bet ir teis\u0117saugos bei, svarbiausia, politikos formuotojus aktyviai diskutuoti apie DI taikymo galimybes ir ribas, siekiant i\u0161vengti tiek teis\u0117saugos piktnaud\u017eiavimo, tiek inovacij\u0173 stagnacijos. Strategi\u0161kai suplanuotas DI reguliavimas gali tapti ne stabd\u017eiu, o galimybe Lietuvai i\u0161naudoti DI pl\u0117tr\u0105 savo konkurencingumo didinimui tarptautin\u0117je erdv\u0117je.<\/p>\n\n\n\n<p>Su DI aktu privalo susipa\u017einti kuo daugiau Lietuvos privataus ir vie\u0161ojo sektoriaus atstov\u0173. Lietuva turi galimyb\u0119 tapti \u0161ios srities lydere, u\u017etikrinan\u010dia ai\u0161k\u0173 ir subalansuot\u0105 dirbtinio intelekto inovacij\u0173 keli\u0105. Tai laukas, kuriam neu\u017etenka ger\u0173 sprendim\u0173, reikia skirti visas pastangas ideali\u0173 sprendim\u0173 paie\u0161kai, nes nuo \u0161i\u0173 sprendim\u0173 priklauso tolimesn\u0117 \u0161alies ateitis ne vien versle ar ekonomikoje, ta\u010diau ir teis\u0117je bei teis\u0117saugoje.<\/p>\n\n\n\n<p><em>Matas Tamo\u0161aitis yra Lietuvos kriminolog\u0173 asociacijos narys ir Lietuvos kriminalin\u0117s policijos biuro atstovas,\u00a0dr. Neringa Gaubien\u0117 yra Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakulteto asistent\u0117<\/em><br><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Dirbtinio intelekto (DI) tema per pastaruosius metus tapo viena aktualiausi\u0173 diskusijose apie technologij\u0173 ir inovacij\u0173 ateit\u012f. Dirbtinio intelekto aktas: teis\u0117saugos ir teisin\u0117s atsakomyb\u0117s i\u0161\u0161\u016bkiai Nuo 2020 m. stebimas eksponentinis DI populiarumo augimas, ypa\u010d i\u0161plitus generatyviniams modeliams, tokiems kaip ChatGPT, Gemini ar Grok. Ta\u010diau \u0161i technologija kelia ne tik naujas galimybes, bet ir teisines rizikas. I\u0161 &hellip;<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":48747,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[390,1524,896,200,1820,754],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/48746"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=48746"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/48746\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":48748,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/48746\/revisions\/48748"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/48747"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=48746"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=48746"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=48746"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}