{"id":48724,"date":"2025-03-18T18:57:45","date_gmt":"2025-03-18T15:57:45","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=48724"},"modified":"2025-03-18T18:57:47","modified_gmt":"2025-03-18T15:57:47","slug":"isleista-kasmetine-liberties-europos-sajungos-teisines-valstybes-ataskaita","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2025\/03\/18\/isleista-kasmetine-liberties-europos-sajungos-teisines-valstybes-ataskaita\/","title":{"rendered":"I\u0161leista kasmetin\u0117 \u201eLiberties\u201c Europos S\u0105jungos teisin\u0117s valstyb\u0117s ataskaita"},"content":{"rendered":"\n<p><a href=\"https:\/\/www.liberties.eu\/f\/vdxw3e\" target=\"_blank\" rel=\"noreferrer noopener\">\u0160e\u0161toji metin\u0117 ataskaita<\/a>\u00a0apie teisin\u0117s valstyb\u0117s pad\u0117t\u012f Europos S\u0105jungoje, kuri\u0105 paskelb\u0117\u00a0<a href=\"https:\/\/www.liberties.eu\/en\/about\/about-us\" target=\"_blank\" rel=\"noreferrer noopener\">Civil Liberties Union for Europe (Liberties)<\/a>\u00a0\u2013 iki \u0161iol i\u0161samiausia pilietin\u0117s visuomen\u0117s tinklo ataskaita apie teisin\u0119 valstyb\u0119 ES. Ataskaita, kuri\u0105 pareng\u0117 \u017dmogaus teisi\u0173 steb\u0117jimo institutas kartu su \u201eLiberties\u201c ir kitomis nacionalin\u0117mis organizacijos nar\u0117mis bei partner\u0117mis, yra \u017einoma kaip \u201e\u0161e\u0161\u0117lin\u0117 ataskaita\u201c, skirta Europos Komisijos metiniam teisin\u0117s valstyb\u0117s auditui ir pateikia \u0161ali\u0173 ataskait\u0173 ap\u017evalg\u0105, tendencijas ir rekomendacijas ES institucijoms, kaip spr\u0119sti i\u0161ry\u0161kintus tr\u016bkumus. Ataskaitos i\u0161vados patenka \u012f Europos Komisijos teis\u0117s vir\u0161enyb\u0117s steb\u0117senos cikl\u0105, o prisidedan\u010dios organizacijos pristato savo vietines \u012f\u017evalgas kasmetini\u0173 \u0161ali\u0173 vizit\u0173 metu.<\/p>\n\n\n\n<p><em><strong>Demokratijos nuosmukis gil\u0117ja, ES \u012frankiai neveiksmingi<\/strong><\/em><\/p>\n\n\n\n<p><strong>\u25cf Tikrinimo ir pusiausvyros sistema silpn\u0117ja d\u0117l skubot\u0173, greit\u0173 teis\u0117s akt\u0173 pri\u0117mimo proced\u016br\u0173<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p><strong>\u25cf Teisingumo sistemos patiria vis didesn\u012f politin\u012f spaudim\u0105, apipinto \u0161mei\u017etu ir nepakankamu finansavimu<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p><strong>\u25cf Klimato, pro-palestini\u0161ki protestai pla\u010diai ribojami, susiduria su pertekliniu policijos smurtu<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Europoje demokratijos nuosmukis per 2024 metus gil\u0117jo, kaip nurodo \u201eLiberties\u201c teisin\u0117s valstyb\u0117s ataskaita. \u0160alys, laikytos demokratijos tvirtov\u0117mis, pradeda linkti autoritarizmo link, o Europos S\u0105jungos minimalus teis\u0117s vir\u0161enyb\u0117s priemoni\u0173 naudojimas nesugeb\u0117jo pasiekti reik\u0161ming\u0173 rezultat\u0173. \u0160e\u0161toje ataskaitoje nuo 2019 met\u0173, kuri apima daugiau nei 600 puslapi\u0173, pateikiami svarbiausi pa\u017eeidimai d\u0117l teisingumo, korupcijos, \u017einiasklaidos laisv\u0117s, tikrinimo ir pusiausvyros, pilietin\u0117s erdv\u0117s ir \u017emogaus teisi\u0173 2024 metais Europos S\u0105jungoje.<\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"https:\/\/www.liberties.eu\/f\/wappj_\" target=\"_blank\" rel=\"noreferrer noopener\">Lietuva<\/a>\u00a0padar\u0117 dalin\u0119 pa\u017eang\u0105 gerindama savo teisingumo sistem\u0105, ypa\u010d didinant skaidrum\u0105 svarstant teis\u0117j\u0173 kandidat\u016bras ir ruo\u0161iantis reformoms 2025 metais. Ta\u010diau i\u0161lieka i\u0161\u0161\u016bkiai, susij\u0119 su teismini\u0173 proces\u0173 v\u0117lavimais, personalo tr\u016bkumu ir ribotais i\u0161tekliais, ypa\u010d regionuose. Teisin\u0117s pagalbos reformos buvo \u012fvestos, ta\u010diau jos susiduria su administraciniais sunkumais. Antikorupcijos sistema pager\u0117jo, ypa\u010d vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 skaidrumo srityje, ta\u010diau i\u0161lieka problem\u0173, susijusi\u0173 su politiniu protekcionizmu ir nepakankamu prane\u0161\u0117j\u0173 apsaugos \u012fgyvendinimu. \u017diniasklaidos laisv\u0117 pager\u0117jo, ta\u010diau i\u0161lieka i\u0161\u0161\u016bki\u0173, toki\u0173 kaip dezinformacija ir politinis spaudimas \u017eurnalistams. Nors tikrinimo ir pusiausvyros sistema stipr\u0117jo, i\u0161tekli\u0173 tr\u016bkumas vis dar trukdo svarbiems institucij\u0173 veiksmams, o marginalizuot\u0173 grupi\u0173 konsultacij\u0173 srityje reikalingas pagerinimas. Pilietin\u0117 erdv\u0117 susiduria su spaudimu d\u0117l grie\u017et\u0173 finansavimo ir atsakomyb\u0117s reikalavim\u0173. Be to, Seimas nesugeb\u0117jo priimti \u012fstatymo, legalizuojan\u010dio tos pa\u010dios lyties asmen\u0173 partneryst\u0119, ir panaikinti diskriminacini\u0173 nuostat\u0173 d\u0117l LGBTQIA+ teisi\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p><em><strong>Pagrindin\u0117s \u0161ali\u0173 grupi\u0173 \u012f\u017evalgos<\/strong><\/em><\/p>\n\n\n\n<p>\u25cf&nbsp;<strong>\u201eSilpniausia grandis\u201c:<\/strong>&nbsp;Vengrija, jau ilg\u0105 laik\u0105 laikoma blogiausia \u0161alimi pagal teis\u0117s vir\u0161enyb\u0117s rodiklius, parod\u0117 didel\u012f regres\u0105 daugelyje sri\u010di\u0173, \u012fskaitant naujas \u201ehibridinio re\u017eimo\u201c kampanijas prie\u0161 teisin\u0119 nepriklausomyb\u0119, pilietin\u0117s visuomen\u0117s organizacijas, vie\u0161\u0105j\u012f dalyvavim\u0105 ir \u017einiasklaidos laisv\u0119.<\/p>\n\n\n\n<p>\u25cf&nbsp;<strong>\u201eI\u0161montuotojai\u201c<\/strong>: Italijos, Bulgarijos, Kroatijos, Rumunijos, Slovakijos vyriausyb\u0117s sistemingai, ty\u010dia silpnina teis\u0117s vir\u0161enyb\u0119 beveik visose srityse.<\/p>\n\n\n\n<p>\u25cf&nbsp;<strong>\u201eSlankikliai\u201c<\/strong>: Pavyzdin\u0117s demokratijos, tokios kaip Belgija, Pranc\u016bzija, Vokietija ir \u0160vedija, parod\u0117 atskirus, ta\u010diau vis tiek r\u016bpimus nuosmukio atvejus, kurie kelia pavoj\u0173 d\u0117l galimo ma\u017eesni\u0173 standart\u0173 sekimo.<\/p>\n\n\n\n<p>\u25cf<strong>&nbsp;\u201eI\u0161laikytojai\u201c<\/strong>: Graikija, Airija, Malta, Nyderlandai ir Ispanija stagnuoja arba padar\u0117 minimal\u0173 pa\u017eang\u0105 teis\u0117s vir\u0161enyb\u0117s rodikliuose.<\/p>\n\n\n\n<p>\u25cf&nbsp;<strong>\u201eDarbininkai\u201c<\/strong>: Estija ir \u010cekija rodo tikrus ir sisteminius patobulinimus, pabr\u0117\u017edamos s\u0117kming\u0105 pilietin\u0117s visuomen\u0117s vaidmen\u012f pasiekiant teigiam\u0173 poky\u010di\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p>\u25cf&nbsp;<strong>\u201e\u012esp\u0117jimo pavyzdys\u201c<\/strong>: Lenkija, kur naujoji vyriausyb\u0117 band\u0117 atkurti teism\u0173 nepriklausomyb\u0119 ir \u017einiasklaidos pluralizm\u0105, ta\u010diau be didesni\u0173 pasiekim\u0173, iliustruoja, kad spr\u0119sti apie nepriklausom\u0173 institucij\u0173 pa\u017eeidimus yra itin sud\u0117tingas ir trapus procesas.<\/p>\n\n\n\n<p><em><strong>Pagrindin\u0117s \u012f\u017evalgos apie dimensijas<\/strong><\/em><\/p>\n\n\n\n<p>\u25cf&nbsp;<strong>Teisingumo&nbsp;<\/strong>sistema vis dar ken\u010dia nuo politinio manipuliavimo, nepakankam\u0173 i\u0161tekli\u0173 ir teisin\u0117s pagalbos kli\u016b\u010di\u0173, kas silpnina jos nepriklausomyb\u0119, kokyb\u0119 ir efektyvum\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>\u25cf&nbsp;<strong>Antikorupcijos<\/strong>&nbsp;srityje i\u0161lieka skaidrumo stoka, silpnas teis\u0117saugos darbas ir nepakankama prane\u0161\u0117j\u0173 apsauga, kas s\u0105lygoja nepasitik\u0117jim\u0105 vyriausybes s\u0105\u017einingumu.<\/p>\n\n\n\n<p>\u25cf&nbsp;<strong>\u017diniasklaidos<\/strong>&nbsp;laisvei vis dar kilusi gr\u0117sm\u0117, kadangi politin\u0117s \u012ftakos darymas kompromituoja reguliavimo institucij\u0173 nepriklausomyb\u0119, o \u017eurnalist\u0173 persekiojimas ir teisiniai i\u0161\u0161\u016bkiai vis labiau trukdo laisvai \u017eurnalistikai.<\/p>\n\n\n\n<p>\u25cf&nbsp;<strong>Tikrinimo ir pusiausvyros<\/strong>&nbsp;sistemos dar labiau susilpn\u0117jo d\u0117l per didelio skubot\u0173 teis\u0117s akt\u0173 pri\u0117mimo proceso naudojimo, politin\u0117s \u012ftakos nepriklausomoms institucijoms ir sukompromituoto rinkim\u0173 sistemos vientisumo, kurie silpnina demokratin\u0119 ir teisin\u0119 vald\u017eios kontrol\u0119.<\/p>\n\n\n\n<p>\u25cf&nbsp;<strong>Pilietin\u0117 erdv\u0117<\/strong>&nbsp;toliau ma\u017e\u0117ja, o pla\u010dios \u0161mei\u017eto kampanijos skatina vyriausybes priimti ribojan\u010dius \u012fstatymus, ypa\u010d d\u0117l teis\u0117s \u012f taik\u0173 protest\u0105 ir asociacij\u0173 laisv\u0117s.<\/p>\n\n\n\n<p>\u25cf&nbsp;<strong>\u017dmogaus teis\u0117s<\/strong>&nbsp;patiria vis didesn\u012f spaudim\u0105 d\u0117l grie\u017etesn\u0117s migracijos politikos, nepakankamos apsaugos pa\u017eeid\u017eiamoms grup\u0117ms ir augan\u010dios diskriminacijos bei neapykantos kalbos, daran\u010dios \u012ftak\u0105 ma\u017eumoms visame regione.<\/p>\n\n\n\n<p><strong><em>Balazs Denes, Civil Liberties Union for Europe (Liberties) vykdantysis direktorius, sak\u0117:<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>\u201eKylant kra\u0161tutin\u0117ms de\u0161in\u0117ms populistin\u0117ms j\u0117goms ir \u017elungant demokratijai JAV, Europos teis\u0117s vir\u0161enyb\u0117s kriz\u0117 gil\u0117ja. Auganti kra\u0161tutin\u0117s de\u0161in\u0117s \u012ftaka kelia gr\u0117sm\u0119 ES vienybei, o Rusijos karas Ukrainoje ir spar\u010diai kintantys transatlantiniai ry\u0161iai i\u0161bando bloko atsparum\u0105. Norint apsaugoti ES ir pasaulin\u0119 tvark\u0105, gr\u012fst\u0105 taisykl\u0117mis, Europos Komisija turi stiprinti teis\u0117s vir\u0161enyb\u0117s u\u017etikrinim\u0105 \u2013 tai turi b\u016bti daroma siejant su 7 straipsniu, biud\u017eeto s\u0105lyg\u0173 taikymu ir pa\u017eeidim\u0173 nagrin\u0117jimu.\u201c<\/p>\n\n\n\n<p><em>\u017dmogaus teisi\u0173 steb\u0117jimo instituto informacija<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u0160e\u0161toji metin\u0117 ataskaita\u00a0apie teisin\u0117s valstyb\u0117s pad\u0117t\u012f Europos S\u0105jungoje, kuri\u0105 paskelb\u0117\u00a0Civil Liberties Union for Europe (Liberties)\u00a0\u2013 iki \u0161iol i\u0161samiausia pilietin\u0117s visuomen\u0117s tinklo ataskaita apie teisin\u0119 valstyb\u0119 ES. Ataskaita, kuri\u0105 pareng\u0117 \u017dmogaus teisi\u0173 steb\u0117jimo institutas kartu su \u201eLiberties\u201c ir kitomis nacionalin\u0117mis organizacijos nar\u0117mis bei partner\u0117mis, yra \u017einoma kaip \u201e\u0161e\u0161\u0117lin\u0117 ataskaita\u201c, skirta Europos Komisijos metiniam teisin\u0117s valstyb\u0117s auditui &hellip;<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":48725,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[27],"tags":[56,1504,162,704],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/48724"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=48724"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/48724\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":48726,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/48724\/revisions\/48726"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/48725"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=48724"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=48724"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=48724"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}