Darbuotoj\u0173 atstovavimas yra viena svarbiausi\u0173 darbo santyki\u0173 sudedam\u0173j\u0173 dali\u0173, u\u017etikrinan\u010di\u0173 darbuotoj\u0173 interes\u0173 gynim\u0105 ir geresnes darbo s\u0105lygas. Tai procesas, kuriame pa\u010di\u0173 darbuotoj\u0173 i\u0161rinkti ir \u012fgalioti asmenys (atstovai) turi galimyb\u0119 tiesiogiai dalyvauti priimant sprendimus, turin\u010dius \u012ftakos darbuotoj\u0173 socialiniams ir ekonominiams interesams.<\/p>\n\n\n\n
Darbo tarybos \u2013 nepriklausomi darbdavio lygmeniu veikiantys darbuotoj\u0173 atstovai, leid\u017eiantys darbuotojams tur\u0117ti bals\u0105 svarbiausiuose darbdavio organizacijos klausimuose. Visgi, praktikoje da\u017enu atveju kyla neai\u0161kum\u0173 d\u0117l \u0161ios darbuotoj\u0173 atstovavimo formos kompetencij\u0173, atsakomybi\u0173 ir santykio su darbdaviu. Toliau \u0161iame straipsnyje aptarsime darbo taryb\u0173 funkcijas, atsakomybes ir kompetencij\u0173 ribas. Darbo tarybos yra nepriklausomas darbuotojams atstovaujantis organas, kuris pagal Darbo kodekso numatytas s\u0105lygas ir tvark\u0105 atstovauja visiems darbuotojams darbdavio lygmeniu arba, jei tai nustatyta Darbo kodekse ar socialini\u0173 partneri\u0173 susitarimuose \u2013 darbo vietos lygmeniu. Darbo tarybos dalyvauja informavimo, konsultavimo ir kitose proced\u016brose, per kurias darbuotojai yra \u012ftraukiami \u012f darbdavio sprendim\u0173 pri\u0117mim\u0105.<\/p>\n\n\n\n Kaip suformuojamos darbo tarybos ir kaip jos veikia?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Darbo taryba privalo b\u016bti sudaryta darbdavio iniciatyva, kai vidutinis darbuotoj\u0173 skai\u010dius siekia dvide\u0161imt ir daugiau. Pagal \u012fsigaliojusius Darbo kodekso pakeitimus, jeigu darbo tarybos rinkimai laikomi ne\u012fvykusiais (nepasiekiamas bals\u0173 kvorumas ar n\u0117ra pakankamai kandidat\u0173), darbdavys privalo organizuoti pakartotinius darbo tarybos rinkimus pra\u0117jus \u0161e\u0161iems m\u0117nesiams.<\/p>\n\n\n\n I\u0161imtis, kai darbo taryba gali b\u016bti nesudaroma \u2013 kai darboviet\u0117je darbdavio lygmeniu veikia profesin\u0117 s\u0105junga, kurios nariai sudaro daugiau nei tre\u010ddal\u012f vis\u0173 darbdavio darbuotoj\u0173. Tokiu atveju darbo taryba nesudaroma, o profesin\u0117 s\u0105junga perima darbo tarybos funkcijas ir \u012fgaliojimus.<\/p>\n\n\n\n Darbo tarybos turi teis\u0119 dalyvauti informavimo, konsultavimo ir kitose proced\u016brose, kurios \u012ftraukia darbuotojus \u012f darbdavio sprendim\u0173 pri\u0117mim\u0105, gauti reikiam\u0105 informacij\u0105 i\u0161 darbdavio ir valstyb\u0117s institucij\u0173, teikti darbdaviui pasi\u016blymus d\u0117l ekonomini\u0173, socialini\u0173 ir darbo klausim\u0173, inicijuoti kolektyvinius darbo gin\u010dus d\u0117l teis\u0117s, bei, prireikus, su\u0161aukti darbuotoj\u0173 susirinkimus. Darbo tarybos veikia pos\u0117d\u017eiaudamos, \u012f kuriuos, darbo tarybos sutikimu, gali b\u016bti kvie\u010diami darbdavio atstovai, profesini\u0173 s\u0105jung\u0173 atstovai ir ekspertai.<\/p>\n\n\n\n Darbo taryboms suteikiamos garantijos<\/strong><\/p>\n\n\n\n Darbdavys turi u\u017etikrinti darbo tarybos nariams patalpas ir darbo priemones. Tarp darbdavio ir darbo taryb\u0173 taip pat gali b\u016bti sudaromas ra\u0161ytinis susitarimas d\u0117l darbo taryb\u0173 veiklos organizavimo, finansavimo ir papildom\u0173 garantij\u0173. Ta\u010diau tokio pob\u016bd\u017eio susitarimas negali apimti darbuotoj\u0173 darbo s\u0105lyg\u0173, darbo u\u017emokes\u010dio ar poilsio laiko ar kit\u0173 klausim\u0173, taip pat tokie susitarimai negali pa\u017eeisti darbo tarybos nepriklausomumo garantij\u0173.<\/p>\n\n\n\n Darbo taryb\u0173 nariai pareigas paprastai atlieka darbo metu. Tuo tikslu darbo taryb\u0173 nariai atleid\u017eiami nuo darbo ne ma\u017eiau kaip 60 valand\u0173 per metus, u\u017e kurias i\u0161mokamas vidutinis darbo u\u017emokestis.<\/p>\n\n\n\n Darbo taryb\u0173 kompetencijos ribos<\/strong><\/p>\n\n\n\n Darbo tarybos negali atlikti t\u0173 darbuotoj\u0173 atstovavimo funkcij\u0173, kurios pagal Darbo kodeks\u0105 laikomos i\u0161imtin\u0117mis profesini\u0173 s\u0105jung\u0173 teis\u0117mis, tokioms kaip kolektyvin\u0117s derybos, kolektyvini\u0173 sutar\u010di\u0173 sudarymas ir kolektyvini\u0173 darbo gin\u010d\u0173 d\u0117l interes\u0173 inicijavimas, darbuotoj\u0173 atstovavimas individualiuose santykiuose su darbdaviu. Tai rei\u0161kia, kad darbo taryboms draud\u017eiama sudaryti kolektyvines sutartis ar inicijuoti streikus, atstovauti darbuotojus j\u0173 individualiuose gin\u010duose su darbdaviu. Darbo taryboms taip pat n\u0117ra taikomas Lietuvos Respublikos profesini\u0173 s\u0105jung\u0173 \u012fstatymas ir jame nustatytos garantijos.<\/p>\n\n\n\n Informavimo ir konsultavimo proced\u016bra<\/strong><\/p>\n\n\n\n Darbuotojai turi teis\u0119 per darbo tarybas gauti informacij\u0105 ir dalyvauti konsultacijose su darbdaviais bei j\u0173 atstovais, sprend\u017eiant klausimus, susijusius su darbuotoj\u0173 darbo, socialin\u0117mis ir ekonomin\u0117mis teis\u0117mis bei interes\u0173 apsauga ir \u012fgyvendinimu. Informavimas apima informacijos (duomen\u0173) perdavim\u0105 darbo tarybai, siekiant j\u0105 supa\u017eindinti su klausim\u0173, susijusi\u0173 su darbuotoj\u0173 teis\u0117mis ir interesais, pagrindu. Informavimo proceso metu darbdavys turi \u012fsipareigoti teikti informacij\u0105 darbo tarybai laiku, nemokamai ir ra\u0161tu. Konsultavimas rei\u0161kia nuomoni\u0173 mainus ir dialogo tarp darbo taryb\u0173 ir darbdavio k\u016brim\u0105 bei pl\u0117tojim\u0105. Konsultacijomis turi b\u016bti siekiama abi \u0161alis tenkinan\u010dio sprendimo. Konsultacij\u0173 rezultatai \u012fforminami protokolu, susitarimu, ar tiesiog apsikei\u010diant nuomon\u0117mis el. ry\u0161i\u0173 priemon\u0117mis, o pasiekt\u0105 rezultat\u0105 taip pat pasitvirtinant, pavyzd\u017eiui, el. pa\u0161tu (darbdaviui rekomenduojama tok\u012f susira\u0161in\u0117jim\u0105 saugotis).<\/p>\n\n\n\n Taigi informavimo ir konsultavimo tikslas yra dialogo mezgimas tarp darbdavio ir darbuotoj\u0173 (j\u0173 atstov\u0173). Visgi teism\u0173 praktikoje yra i\u0161ai\u0161kinta, jog bendro susitarimo nesudarymas (kompromiso nepasiekimas tarp \u0161ali\u0173), tais atvejais, kai darbuotoj\u0173 atstovai nesutinka su numatomais darbdavio sprendimais, nerei\u0161kia informavimo ir konsultavimosi proced\u016br\u0173 nesilaikymo. Taigi, \u0161iuo atveju bendro, abi \u0161alis tenkinan\u010dio, sprendimo pri\u0117mimas n\u0117ra b\u016btinas, ta\u010diau, jeigu darbdavys apskritai nevykd\u0117 informavimo ar konsultavimo, darbo taryba per du m\u0117nesius nuo su\u017einojimo apie pa\u017eeidim\u0105 turi teis\u0119 inicijuoti darbo gin\u010d\u0105 d\u0117l teis\u0117s.<\/p>\n\n\n\n Darbo gin\u010d\u0105 d\u0117l teis\u0117s nagrin\u0117jantis organas turi teis\u0119 panaikinti darbdavio sprendimus ir \u012fpareigoti vykdyti informavim\u0105 ir konsultavim\u0105.<\/p>\n\n\n\n Apibendrinant, darbo tarybos atlieka svarb\u0173 vaidmen\u012f, u\u017etikrinant darbuotoj\u0173 teis\u0117s ir interes\u0173 apsaug\u0105, \u012ftraukdamos juos \u012f sprendim\u0173 pri\u0117mimo proces\u0105 ir skatinant socialin\u012f dialog\u0105 tarp darbdavi\u0173 ir darbuotoj\u0173, kas padeda sukurti teising\u0105 ir skaidri\u0105 darbo aplink\u0105 bei stiprinti pasitik\u0117jim\u0105.<\/p>\n\n\n\n Tekst\u0105 pareng\u0117 Migl\u0117 Mackevi\u010di\u016bt\u0117, advokat\u0173 kontoros \u201eWIDEN\u201c teisinink\u0117<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Darbuotoj\u0173 atstovavimas yra viena svarbiausi\u0173 darbo santyki\u0173 sudedam\u0173j\u0173 dali\u0173, u\u017etikrinan\u010di\u0173 darbuotoj\u0173 interes\u0173 gynim\u0105 ir geresnes darbo s\u0105lygas. Tai procesas, kuriame pa\u010di\u0173 darbuotoj\u0173 i\u0161rinkti ir \u012fgalioti asmenys (atstovai) turi galimyb\u0119 tiesiogiai dalyvauti priimant sprendimus, turin\u010dius \u012ftakos darbuotoj\u0173 socialiniams ir ekonominiams interesams. Darbo tarybos \u2013 nepriklausomi darbdavio lygmeniu veikiantys darbuotoj\u0173 atstovai, leid\u017eiantys darbuotojams tur\u0117ti bals\u0105 svarbiausiuose darbdavio …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":6994,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[27],"tags":[820,215],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/48417"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=48417"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/48417\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":48422,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/48417\/revisions\/48422"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6994"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=48417"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=48417"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=48417"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
Darbo taryb\u0173 atstovavimo svarba darbuotojams<\/strong><\/p>\n\n\n\n