{"id":48246,"date":"2025-02-06T11:42:38","date_gmt":"2025-02-06T08:42:38","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=48246"},"modified":"2025-02-06T11:42:44","modified_gmt":"2025-02-06T08:42:44","slug":"s-vilcinskaite-a-andrieieva-ar-uzsienio-investuotoju-ieskiniai-pries-valstybes-dar-turi-ateiti-2024-m-apzvalga-ir-2025-m-perspektyvos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2025\/02\/06\/s-vilcinskaite-a-andrieieva-ar-uzsienio-investuotoju-ieskiniai-pries-valstybes-dar-turi-ateiti-2024-m-apzvalga-ir-2025-m-perspektyvos\/","title":{"rendered":"S. Vil\u010dinskait\u0117, A. Andrieieva. Ar u\u017esienio investuotoj\u0173 ie\u0161kiniai prie\u0161 valstybes dar turi ateit\u012f? 2024 m. ap\u017evalga ir 2025 m. perspektyvos"},"content":{"rendered":"\n

Investicini\u0173 gin\u010d\u0173 srityje pernai \u012fvyk\u0119 poky\u010diai tikrai verti diskusij\u0173 ir ap\u017evalgos. Stipr\u0117jant pasauliniams neramumams, daug\u0117ja investuotoj\u0173 gin\u010d\u0173 su valstyb\u0117mis, o kartu auga ir valstybi\u0173 skepticizmas investicini\u0173 arbitra\u017e\u0173 at\u017evilgiu. Teisin\u0117 aplinka, skatinanti investicijas, vis labiau susiduria su i\u0161\u0161\u016bkiais d\u0117l aplinkosaugos, saugumo ir ekonomini\u0173 veiksni\u0173. Ar investuotoj\u0173 apsauga netampa antraeile, ir kokios \u0161i\u0173 poky\u010di\u0173 pasekm\u0117s bus \u0161iems, 2025-iesiems metams?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Energetikos chartijos likimas ir klimato kaitos tema arbitra\u017ee<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Did\u0117jant \u012ftampai d\u0117l klimato kaitos, 2024-ieji investicij\u0173 apsaugos srityje prasid\u0117jo Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s prane\u0161imu apie pasitraukim\u0105 i\u0161 Energetikos chartijos sutarties (Energetikos chartija),  kuri skirta apsaugoti, be kita ko, ir investuojan\u010di\u0173 \u012f i\u0161kastin\u012f kur\u0105 teises. Deja, susitarian\u010di\u0173j\u0173 \u0161ali\u0173 pastangos suderinti \u0161ia Energetikos Chartija prisiimtus \u012fsipareigojimus su nulin\u0117s emisijos tikslu iki \u0161iol nedav\u0117 rezultat\u0173, tod\u0117l b\u016btent tai tapo pretekstu Jungtinei Karalystei \u0161i\u0105 sutart\u012f nutraukti [1]. I\u0161kart po jos, remdamasi tais pa\u010diais motyvais,  Europos S\u0105junga taip pat paskelb\u0117 apie sprendim\u0105 trauktis i\u0161 \u0161ios chartijos [2].<\/p>\n\n\n\n

Pasteb\u0117tina, kad viena naujausi\u0173 tendencij\u0173 Energetikos chartijos gin\u010duose, susijusiuose su ES valstyb\u0117mis nar\u0117mis, yra investuotoj\u0173 ie\u0161kini\u0173, kuri\u0173 i\u0161kastinio kuro veikla tur\u0117jo b\u016bti palaipsniui ar visi\u0161kai nutraukta  d\u0117l teisinio reguliavimo apribojim\u0173, did\u0117jimas (pvz., RWE prie\u0161 Nyderlandus<\/em> (ICSID byla Nr. ARB\/21\/4), Uniper prie\u0161 Nyderlandus<\/em> (ICSID byla Nr. ARB\/21\/22)). Tod\u0117l, nors vidiniai ES (vadinamieji intra-EU BITs) investiciniai gin\u010dai po Achmea\/Komstroy<\/em> byl\u0173 ES negalimi, ES valstyb\u0117ms klausimas, kaip suderinti j\u0173 \u012fsipareigojimus investicij\u0173 \u012f i\u0161kastin\u012f kur\u0105 apsaugos srityje su pareiga ma\u017einti CO2 emisijas, vis dar i\u0161lieka [3].<\/p>\n\n\n\n

2022 m. ES paskelb\u0117 apie s\u0117kmingas Energetikos chartijos modernizavimo derybas, kuri\u0173 rezultatu tapo su i\u0161kastinio kuro investicij\u0173 apsauga susijusi\u0173 nuostat\u0173 pa\u0161alinimas i\u0161 investicin\u0117s apsaugos [4]. Be to, \u012f modernizuotos chartijos sutarties priedo NI redakcij\u0105 buvo \u012ftrauktas investicij\u0173, kurioms nebebus taikoma apsauga, s\u0105ra\u0161as. [5]. Deja, kaip parod\u0117 2024 m., viltys d\u0117l Energetikos Chartijos \u017ealiosios pertvarkos nepasiteisino. Galiausiai dar prie\u0161 pasitraukiant i\u0161 \u0161ios chartijos pa\u010diai ES, t\u0105 padar\u0117 eil\u0117 valstybi\u0173 nari\u0173, tarp j\u0173 Pranc\u016bzija, Vokietija, Italija, Liuksemburgas, Lenkija, Portugalija, Slov\u0117nija ir Ispanija. Lietuva kol kas \u0161io sprendimo n\u0117ra pri\u0117musi [6]. Kadangi \u012ftampa d\u0117l papildom\u0173 tarptautini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173, kuriuos derinti su investuotoj\u0173 apsaugos standartais vis sud\u0117tingiau, did\u0117ja, akivaizdu, kad pasitraukimo i\u0161 Energetikos chartijos tendencija t\u0119sis, nors b\u016btent \u0161i tarptautin\u0117 sutartis vis dar lieka viena da\u017eniausiai investiciniuose gin\u010duose cituojam\u0173 tarptautini\u0173 sutar\u010di\u0173, kuria remiamasi ginant investuotoj\u0173 teises [7]. Pavyzd\u017eiui, Ispanijos, turin\u010dios daugiausia ne\u012fvykdyt\u0173 arbitra\u017eo sprendim\u0173, susijusi\u0173 su Energetikos chartijos pa\u017eeidimais, suma siekia 1,5 mlrd. JAV doleri\u0173. Eil\u0117 kit\u0173 ES valstybi\u0173, kaip, pvz., \u00a0\u010cekija, Lenkija, Rumunija, Vengrija, Kroatija, Slovakija, Italija, Bulgarija, Vokietija ir Nyderlandai, taip pat susiduria su investiciniais ie\u0161kiniais, kurie grind\u017eiami Energetikos Chartija [8]. Nat\u016bralu, kad \u0161i tendencija kur\u012f laik\u0105 i\u0161liks, nes net ir po sutarties nutraukimo toliau galioja vadinamoji \u201esaul\u0117lyd\u017eio i\u0161lyga\u201c, numatyta Energetikos chartijos sutarties 47 straipsnio 3 dalyje, kuri prat\u0119sia investuotoj\u0173 apsaug\u0105 dar dvide\u0161im\u010diai met\u0173 po susitarian\u010diosios \u0161alies pasitraukimo i\u0161 sutarties.<\/p>\n\n\n\n

Valstybi\u0173 sprendimas atsisakyti investicij\u0173 apsaugos sutar\u010di\u0173 d\u0117l did\u0117jan\u010di\u0173 tarptautini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 grei\u010diausiai n\u0117ra veiksminga priemon\u0117 kovai su klimato kaita. Tai labiau atspindi politin\u0119 tendencij\u0105, siekiant parodyti veiksmus \u0161ia kryptimi, ir kartu \u2013 bandym\u0105 suma\u017einti su investiciniais gin\u010dais susijusias i\u0161laidas.<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Solveiga Vil\u010dinskait\u0117<\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n\n

\u201eAchmea\u201c precedentu nepavyksta u\u017eblokuoti ES investicini\u0173 arbitra\u017eo sprendim\u0173 pripa\u017einimo bei vykdymo u\u017e ES rib\u0173<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

2024 m. i\u0161siskyr\u0117 eile teism\u0173 praktikos pavyzd\u017ei\u0173, kuriais pavyko pasiekti ES investicini\u0173 arbitra\u017eo sprendim\u0173 (vadinam\u0173j\u0173 intra \u2013 EU arbitral awards<\/em>) pripa\u017einimo u\u017e ES rib\u0173. Pavyzd\u017eiui, \u0160veicarijos Auk\u0161\u010diausiasis Teismas 2024 m. bir\u017eelio 13 d. sprendimu paliko galioti arbitra\u017eo sprendim\u0105, priimt\u0105 prie\u0161 \u010cekijos Respublik\u0105, nepaisant pastarosios prie\u0161taravim\u0173 d\u0117l jurisdikcijos nebuvimo remiantis ESTT sprendimu Achmea <\/em>byloje [9].<\/p>\n\n\n\n

Priminsime Achmea <\/em>bylos aplinkybes: ESTT paskelb\u0117, kad gin\u010d\u0173 pagal ES vidaus dvi\u0161ales investicij\u0173 sutartis inicijavimas yra nesuderinamas su ES teis\u0117s autonomijos principu. Kitaip tariant, ESTT \u012fpareigojo investuotojus siekti savo teisi\u0173 apsaugos ES teism\u0173 sistemoje, u\u017euot perdavus tokius gin\u010dus spr\u0119sti investiciniams arbitra\u017eams [10]. Nepaisant to, investuotojai atrado \u201esprag\u0105\u201c, leid\u017eian\u010di\u0105 apeiti Achmea <\/em>sprendimo apribojimus, siekiant j\u0173 pripa\u017einimo ir vykdymo u\u017e ES rib\u0173.<\/p>\n\n\n\n

I\u0161kart po \u0160veicarijos sprendimo Jungtini\u0173 Amerikos Valstij\u0173 Kolumbijos apygardos apeliacinis teismas 2024 m. rugpj\u016b\u010dio 16 d. pri\u0117m\u0117 sprendim\u0105, kuriuo atmet\u0117 Ispanijos vyriausyb\u0117s argument\u0105 d\u0117l  Achmea <\/em>precedento kaip esmin\u0117s kli\u016bties vykdyti sprendim\u0105 Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose [11].<\/p>\n\n\n\n

Analizuojant situacij\u0105 ES, 2024 m. rugs\u0117j\u012f Vokietijos Konstitucinis Teismas paskelb\u0117 sprendim\u0105, kuriuo atmet\u0117 Nyderland\u0173 draudimo bendrov\u0117s skund\u0105 d\u0117l \u017eemesni\u0173 instancij\u0173 teism\u0173 anuliuoto investicinio arbitra\u017eo sprendimo [12]. 2025 m. ESTT tur\u0117s nagrin\u0117ti dar vien\u0105 su tokiais gin\u010dais susijusi\u0105 Micula<\/em> byl\u0105 d\u0117l Rumunijos atsisakymo vykdyti jau 12 met\u0173 senumo ICSID arbitra\u017eo sprendim\u0105, priimt\u0105 gerokai prie\u0161 Achmea<\/em> atvej\u012f.  Bus \u012fdomu pamatyti, ar ESTT ir toliau laikysis savo grie\u017etos pozicijos vis\u0173 ES vidaus investicini\u0173 arbitra\u017e\u0173 at\u017evilgiu net ir tose bylose, kuriose sprendimai priimti ICSID tribunol\u0173 ir labai seniai [13].<\/p>\n\n\n\n

Iki \u0161iol dauguma ICSID tribunol\u0173, nagrin\u0117jan\u010di\u0173 ES vidaus investicinius gin\u010dus, nepaisant ESTT ir ES teism\u0173 pozicijos, ir\u00a0 toliau pripa\u017e\u012fsta savo jurisdikcij\u0105 nagrin\u0117ti tokias bylas [14]. Kadangi realus arbitra\u017eo sprendim\u0173 vykdymas \u012fmanomas tik u\u017e ES rib\u0173, o investiciniai gin\u010dai reikalauja daug laiko ir s\u0105naud\u0173, kyla klausimas, kiek toks investuotoj\u0173 pasirinkimas i\u0161 ties\u0173 dar veiksmingas. Nepaisant to, investuotojai vis dar vengia ES nacionalini\u0173 teism\u0173 kaip j\u0173 gin\u010d\u0173 su valstyb\u0117mis sprendimo b\u016bdo, tod\u0117l poreikis ie\u0161koti alternatyv\u0173 investuotoj\u0173 ir valstybi\u0173 gin\u010dams spr\u0119sti u\u017e ES teismin\u0117s sistemos rib\u0173 yra did\u017eiulis.<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Anhelina Indrieieva<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

Rusijos karo su Ukraina poveikis arbitra\u017eo tendencijoms<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

T\u0119sdama sankcij\u0173 politik\u0105, ES nustat\u0117 papildomas ribojam\u0105sias priemones \u2013 sankcijas Rusijai ir Baltarusijai. 2024 m. bir\u017eelio 25 d. Europos Taryba pri\u0117m\u0117 sprendim\u0105, kuriuo panaikinama investuotoj\u0173 teisi\u0173 apsauga pagal Energetikos chartijos sutart\u012f Rusijos ir Baltarusijos pilie\u010di\u0173 kontroliuojamiems investuotojams. Kaip paai\u0161kinta Tarybos sprendime, nors nei Rusija, nei Baltarusija n\u0117ra Energetikos chartijos \u0161alys, \u0161i\u0173 \u0161ali\u0173 investuotojai gali bandyti pasinaudoti ES teritorijoje \u012fsteigtais juridiniais asmenimis ir teigti, kad ES ar jos valstyb\u0117s nar\u0117s pa\u017eeid\u0117 savo \u012fsipareigojimus d\u0117l investicij\u0173 apsaugos. Siekiant u\u017ekirsti keli\u0105 tokiai tarpininkavimo schemai, Tarybos sprendime remiamasi Energetikos chartijos sutarties 17 straipsnio 2 dalies b punktu, pagal kur\u012f susitarian\u010diai valstybei palikta teis\u0117 atsisakyti suteikti teisin\u0119 apsaug\u0105 investicijai, kuri\u0105 de facto <\/em>kontroliuoja investuotojai i\u0161 tre\u010diosios valstyb\u0117s, su kuria susitarian\u010dioji valstyb\u0117 draud\u017eia sandorius [15].<\/p>\n\n\n\n

Siekiant efektyvaus arbitra\u017eo sprendim\u0173 vykdymo u\u017esienio \u0161alyse, pastarieji metai parod\u0117, kad b\u016btent arbitra\u017eas tampa reik\u0161minga priemone gin\u010duose Ukrainos karo kontekste [16]. Jau b\u016bta pavyzd\u017ei\u0173, kai Ukrainos investuotojai s\u0117kmingai parei\u0161k\u0117 ie\u0161kinius d\u0117l turto Kryme nusavinimo keliuose investiciniuose gin\u010duose prie\u0161 Rusij\u0105 [17]. Pasiteisinus \u0161iems atvejams, pana\u0161u, kad investicini\u0173 byl\u0173 d\u0117l ekspropriacijos Kryme skai\u010dius did\u0117s ir toliau. \u201eGlobal Arbitration Review\u201c duomenimis, 2024 m. Nuolatinio arbitra\u017eo teismas (Permanent Court of Arbitration) pripa\u017eino jurisdikcij\u0105 dar vienam tarptautine sutartimi d\u0117l investicij\u0173 apsaugos grind\u017eiamam Ukrainos ie\u0161kiniui prie\u0161 Rusij\u0105 d\u0117l turto Kryme nusavinimo, kuriame reikalaujama atlyginti apie 527 mln. eur\u0173 \u017eal\u0105 [18].<\/p>\n\n\n\n

Vertinant arbitra\u017eo tendencijas Rusijoje, \u0161ios valstyb\u0117s teismai ir toliau vadovaujasi vadinamuoju \u201enedraugi\u0161kos valstyb\u0117s\u201c argumentu, siekdami pateisinti atsisakym\u0105 pripa\u017einti ir vykdyti u\u017esienio arbitra\u017eo sprendimus. Rusijos Auk\u0161\u010diausiasis Teismas 2024 m. liepos 26 d. sprendime suformulavo prezumpcij\u0105, kad jei arbitrai yra \u201enedraugi\u0161k\u0173 valstybi\u0173\u201c pilie\u010diai, jie laikomi \u0161ali\u0161kais, nebent b\u016bt\u0173 pateikti prie\u0161ingi \u012frodymai. Teismo nuomone, tariamai \u0161ali\u0161k\u0173 arbitr\u0173 i\u0161 \u201enedraugi\u0161k\u0173 valstybi\u0173\u201c priimtas sprendimas prie\u0161tarauja Rusijos vie\u0161ajai tvarkai, tod\u0117l jis negali b\u016bti pripa\u017eintas ir vykdomas pagal Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punkt\u0105 [19].<\/p>\n\n\n\n

Rusijos Auk\u0161\u010diausiasis Teismas, remdamasis \u201enedraugi\u0161kos valstyb\u0117s\u201c argumentu, sistemingai atsisako pripa\u017einti u\u017esienio arbitra\u017eo sprendimus, o u\u017esienio subjektams patariama vengti teismini\u0173 proces\u0173 Rusijos teismuose. Kaip atsak\u0105 kai kurios \u0161alys prad\u0117jo taikyti anti-suit injunction mechanizm\u0105, kuris neleid\u017eia procesams vykti Rusijoje. Be to, 2024 m. lapkri\u010dio 14 d. sprendimu (byla Nr. \u041040-214726\/2023) Rusijos Auk\u0161\u010diausiasis Teismas i\u0161pl\u0117t\u0117 \u201eLugovojaus \u012fstatymo\u201c taikymo srit\u012f, neleisdamas gin\u010d\u0173 nagrin\u0117ti Londono Tarptautiniame Arbitra\u017eo Teisme ir nukreipdamas juos \u012f Rusijos teismus. Tokia praktika rei\u0161kia, kad \u012fmon\u0117s, svarstan\u010dios arbitra\u017e\u0105 su Rusijos kontrahentais, tur\u0117t\u0173 per\u017ei\u016br\u0117ti arbitra\u017eines i\u0161lygas ir rinktis arbitra\u017eo vietas, kuriose sprendim\u0173 vykdymas b\u016bt\u0173 u\u017etikrintas.<\/p>\n\n\n\n

Lietuvos teisin\u0117 darbotvark\u0117 investiciniams gin\u010dams globali\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 kontekste<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Viena pla\u010diausiai 2024 m. Lietuvos bendruomen\u0117je aptart\u0173 tem\u0173 buvo du investiciniai gin\u010dai, inicijuoti \u0160veicarijos \u201eHasenberg\u201c ir Baltarusijos \u201eBelaruskalij\u201c prie\u0161 Lietuv\u0105, siekiant prisiteisti milijardines \u017ealas. Pasak \u017einiasklaidos prane\u0161im\u0173, abu gin\u010dai yra susij\u0119 su Lietuvos Vyriausyb\u0117s sprendimu nuo 2022 m. vasario u\u017edrausti baltarusi\u0161k\u0173 tr\u0105\u0161\u0173 tranzit\u0105 per Lietuvos teritorij\u0105 [21]. Atsi\u017evelgiant \u012f tai, kad procesai konfidencial\u016bs, apie vykstan\u010dius arbitra\u017eus n\u0117ra daug oficialios informacijos. Naujausias Nuolatinio arbitra\u017eo teismo prane\u0161imas spaudai rodo, kad \u201eBelaruskalij\u201c jau pateik\u0117 ie\u0161kin\u012f, kuriuo siekia i\u0161 Lietuvos Respublikos prisiteisti 12,1 mlrd. JAV doleri\u0173 nuostoli\u0173 (2024 m. lapkri\u010dio 27 d. duomenimis). Byloje Belaruskalij prie\u0161 Lietuv\u0105<\/em> tribunolas jau yra suformuotas ir jame dalyvauja pasaulinio pripa\u017einimo sulauk\u0119 akademikai: profesor\u0117 Gabrielle Kaufmann-Kohler (pirmininkaujanti arbitr\u0117), profesorius Azzedine Kettani (ie\u0161kovo paskirtas arbitras) ir profesorius Zachary Douglas KC (Lietuvos Respublikos paskirtas arbitras) [22].<\/p>\n\n\n\n

Nors Lietuva neseniai denonsavo dvi dvi\u0161ales investicij\u0173 apsaugos sutartis su Rusija ir Baltarusija [23], \u0161ios sutartys turi vadinam\u0105sias \u201esaul\u0117lyd\u017eio i\u0161lygas\u201c, kurios garantuoja \u0161i\u0173 \u0161ali\u0173 investuotoj\u0173 apsaug\u0105 dar de\u0161imt met\u0173 po sutar\u010di\u0173 nutraukimo [24]. Tai rei\u0161kia, kad Lietuvos \u012fsipareigojimai Rusijos ir Baltarusijos investuotojams baigsis tik po de\u0161imtme\u010dio. Autori\u0173 nuomone, racionaliau b\u016bt\u0173 buv\u0119 ne nutraukti sutartis, o jas suspenduoti, nes \u201esaul\u0117lyd\u017eio i\u0161lygos\u201c pagal Vienos konvencijos d\u0117l tarptautini\u0173 sutar\u010di\u0173 44(1) straipsn\u012f aktyvuojamos tik nutraukiant sutartis [25]. Kita vertus, matyt, politi\u0161kai tok\u012f sprendim\u0105 paai\u0161kinti b\u016bt\u0173 sud\u0117tingiau.<\/p>\n\n\n\n

Kaip aspekt\u0105, turint\u012f \u012ftakos tarptautiniams gin\u010d\u0173 sprendimo procesams, reikia pamin\u0117ti, kad Lietuva taip pat denonsavo ir 1992 m. su Rusija pasira\u0161yt\u0105 dvi\u0161al\u0119 sutart\u012f d\u0117l teisin\u0117s pagalbos civilin\u0117se, \u0161eimos ir baud\u017eiamosiose bylose [26]. Tuo tarpu analogi\u0161ka sutartis su Baltarusija kol kas lieka galioti [27]. Akivaizdu, kad viena i\u0161 \u0161io \u017eingsnio teisini\u0173 pasekmi\u0173 buvo i\u0161pl\u0117sti atsisakymo pripa\u017einti ir vykdyti Rusijos teism\u0173 sprendimus pagrindus. Pagal denonsuotos sutarties 56 straipsn\u012f Lietuva gal\u0117jo atsisakyti vykdyti Rusijos teismo sprendimus tik trimis siaurais pagrindais: (i) jei \u0161alis nebuvo informuota apie teismo proces\u0105, (ii) jei Lietuvoje tarp t\u0173 pa\u010di\u0173 \u0161ali\u0173 d\u0117l to paties dalyko jau vyksta procesas ir (iii) jei byla priklauso i\u0161imtinei Lietuvos institucij\u0173 kompetencijai. \u0160iuo metu \u0161i proced\u016bra reglamentuojama Lietuvos civilinio proceso kodekso 810(1) straipsniu, kuriame numatyta platesn\u0117 atsisakymo vykdyti sprendim\u0105 pagrind\u0173 apimtis, \u012fskaitant prie\u0161taravim\u0105 Lietuvos vie\u0161ajai tvarkai.<\/p>\n\n\n\n

Pa\u017eym\u0117tina tai, kad Lietuvos Auk\u0161\u010diausiasis Teismas 2024 m. vasario 29 d. nutartyje nurod\u0117, jog vien faktas, kad teismo sprendimo vykdymo siekiantis subjektas yra registruotas Rusijos Federacijoje, n\u0117ra pakankamas pagrindas konstatuoti vie\u0161osios tvarkos pa\u017eeidimo. \u0160iuo precedentu buvo suformuotas gana auk\u0161tas vie\u0161osios tvarkos pa\u017eeidimo \u012frodin\u0117jimo standartas, nes \u0161alis, gin\u010dijanti sprendimo pripa\u017einim\u0105 ir vykdym\u0105 vie\u0161osios tvarkos pagrindu, privalo \u012frodyti, kad pats subjektas ar jo akcininkai yra \u012ftraukti \u012f ES sankcij\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 arba turi glaud\u017eius ry\u0161ius su sankcionuotais asmenimis [28].<\/p>\n\n\n\n

I\u0161vados<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Apibendrinant pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 tendencijas, matyti, jog pasaulyje daug\u0117jant karini\u0173 neramum\u0173, su klimato kaita ir kitomis globaliais poky\u010diais susijusi\u0173 problem\u0173 bei did\u0117jant politin\u0117ms \u012ftampoms, tarptautiniam verslui ir investuotojams tenka vis daug i\u0161\u0161\u016bki\u0173. Nors versle didesn\u0117s rizikos da\u017enai susijusios ir su didesniu pelnu, teisinio stabilumo, teis\u0117tumo ir teisinio tikrumo bei teis\u0117s \u012f teising\u0105 ir ne\u0161ali\u0161k\u0105 gin\u010d\u0173 sprendimo mechanizm\u0105 poreikis investuotojams \u0161iandien kaip niekad aktualus. Nors pastar\u0173j\u0173 met\u0173 tendencijos investicini\u0173 gin\u010d\u0173 srityje rodo valstybi\u0173 skepticizm\u0105 investicini\u0173 gin\u010d\u0173 at\u017evilgiu ir m\u0117ginim\u0105 atsitraukti nuo prisiimt\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 investuotojams, neradus geresni\u0173 alternatyv\u0173, investicini\u0173 gin\u010d\u0173 skai\u010dius tik did\u0117s. Tod\u0117l kai pasaulin\u0117s kriz\u0117s, neramumai ir kiti globalaus pasaulio diktuojami i\u0161\u0161\u016bkiai veikia ne tik valstybes, bet aktual\u016bs ir investuotojams, kad verslo aplinka b\u016bt\u0173 stabili ir numatoma, matyt, tiek valstyb\u0117ms, tiek verslui veiksminga b\u016bt\u0173 ie\u0161koti bendr\u0173 s\u0105ly\u010dio ta\u0161k\u0173 ir bendromis pastangomis siekti kiek \u012fmanoma subalansuoti skirtingus interesus \u2013 kad suvienijus j\u0117gas b\u016bt\u0173 galima veiksmingiau dorotis su pasauliniais i\u0161\u0161\u016bkiais.<\/p>\n\n\n\n

Prof. dr. Solveiga Vil\u010dinskait\u0117 yra advokat\u0173 kontoros \u201eTGS Baltic\u201c partner\u0117, Anhelina Andrieieva yra advokat\u0173 kontoros\u00a0\u201eTGS Baltic\u201c teisinink\u0117, MRU doktorant\u0117 <\/em><\/p>\n\n\n\n

___<\/p>\n\n\n\n

\u0160altini\u0173 s\u0105ra\u0161as:<\/strong><\/p>\n\n\n\n[1] Energetinio saugumo ir \u201eNet Zero\u201c departamentas, \u201eUK departs Energy Charter Treaty<\/em><\/a>\u201c (prane\u0161imas spaudai), 2024\u00a0m. vasario 22 d.<\/p>\n\n\n\n[2] 2024 m. gegu\u017e\u0117s 30 d. Tarybos sprendimas (ES) 2024\/1638<\/a> d\u0117l S\u0105jungos pasitraukimo i\u0161 Energetikos chartijos sutarties.<\/p>\n\n\n\n[3] Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismo 2024 m. baland\u017eio 9 d. sprendimas byloje Verein KlimaSeniorinnen Schweiz ir kiti prie\u0161 \u0160veicarij\u0105 <\/em>(Nr. 53600\/20<\/a>), p. 519, 550.<\/p>\n\n\n\n[4] Europos Komisijos prane\u0161imas \u201eAgreement in principle reached on Modernised Energy Charter Treaty<\/em><\/a>\u201c (prane\u0161imas spaudai), 2022 m. bir\u017eelio 24 d.<\/p>\n\n\n\n[5] Europos Komisija, Energy Charter Treaty modernisation<\/em> (No. WK 9218\/2022 INIT<\/a>), 2022 m. bir\u017eelio 27 d.<\/p>\n\n\n\n[6] Anna De Luca, \u201eThe Withdrawal by the EU and some Member States from the Energy Charter Treaty: International Protection for Energy Investments and Climate Change Related Carve-outs<\/em>,\u201c Kluwer Arbitration Blog, 2024 m. rugpj\u016b\u010dio 5 d.; Energetikos Chartija, Contracting Parties and Signatories of the Energy Charter Treaty<\/em><\/a> (prieiga: 2025 m. sausio 31 d.).<\/p>\n\n\n\n[7] Jungtin\u0117s Tautos (UNCTAD), \u201eInvestor-State Dispute Settlements: facts and figures 2020<\/em><\/a>\u201c (prane\u0161imas spaudai), 2021 m. rugs\u0117jis, 1 p.<\/p>\n\n\n\n[8] Nikos Lavranos, \u201eSpain Tops the Ranking as the Most Non-compliant State: Main Findings of the 2024 Report on Compliance With Investment Treaty Awards<\/em>,\u201c Kluwer Arbitration Blog<\/a>, 2025 m. sausio 3 d.<\/p>\n\n\n\n[9] \u0160veicarijos Federalinio Auk\u0161\u010diausiojo Teismo 2024 m. bir\u017eelio 13 d. sprendimas byloje Nr. 4A_66\/2024<\/a>, p. 4.2.<\/p>\n\n\n\n[10] Europos S\u0105jungos Teisingumo Teismo 2018 m. kovo 6 d. sprendimas byloje Slowakische Republik prie\u0161 Achmea BV <\/em>(Nr. C-284\/16<\/a>), p. 58\u201360.<\/p>\n\n\n\n[11] JAV Kolumbijos apygardos Apeliacinio teismo 2024 m. rugpj\u016b\u010dio 16 d. sprendimas byloje Blasket Renewable Investments LLC prie\u0161 Ispanijos Karalyst\u0119 <\/em>(Nr. 23-7031<\/a>).<\/p>\n\n\n\n[12] Tarptautinis darniojo vystymosi institutas (IISD), \u201eThe German Constitutional Court rejected Achmea-related complaints<\/em><\/a>\u201c, 2024 m. spalio 9 d.<\/p>\n\n\n\n[13] Global Arbitration Review, \u201eMiculas appeal to CJEU over ban on payment of ICSID award<\/em><\/a>\u201c<\/em>, 2025 m. sausio 15 d.<\/p>\n\n\n\n[14] Louise Woods and Sophie Freelove, \u201eA(nother) Turning Point for Intra-EU ECT Disputes?<\/em>,” ArbitralWomen Newsletter, Nr. 57, 2025 m. sausis, p. 16.<\/p>\n\n\n\n[15] 2024 m. bir\u017eelio 25 d. Tarybos sprendimas (ES) 2024\/1852 <\/a>d\u0117l S\u0105jungos atsisakymo teikti Energetikos chartijos sutarties III dalyje numatytas lengvatas bet kuriam juridiniam asmeniui, kuris priklauso Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos pilie\u010diams ar pilie\u010diams arba yra j\u0173 kontroliuojamas.<\/p>\n\n\n\n[16] \u201eNaftogaz Ukraine\u201c, \u201eNaftogaz” gavo Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s \u012fsakym\u0105, kuriuo pripa\u017e\u012fstamas 5 mlrd. JAV doleri\u0173 vert\u0117s K6ymo sprendimas prie\u0161 Rusij\u0105<\/em><\/a>\u201c (prane\u0161imas spaudai), 2023 m. gruod\u017eio 19 d.<\/p>\n\n\n\n[17] Nuolatinio arbitra\u017eo teismo 2018 m. lapkri\u010dio 26 d. sprendimas byloje Oschadbank prie\u0161 Rusij\u0105<\/em>, bylos <\/em>Nr. 2016-14<\/a>; 2023 m. baland\u017eio 12 d. sprendimas byloje Naftogaz ir kiti prie\u0161 Rusij\u0105<\/em>, bylos Nr. 2017-16<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

(18] Global Arbitration Review, \u201eUkrainian state entity’s claim against Russia clears bardle<\/em><\/a>\u201c, 2024 m. rugpj\u016b\u010dio 14 d.<\/p>\n\n\n\n[19] Rusijos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo 2024 m. liepos 26 d. sprendimas byloje Nr. \u041045-19015\/2023<\/a>, 9 p.<\/p>\n\n\n\n[20] Anglijos ir Velso Auk\u0161tojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. sprendimas byloje Re Russian Aircraft Operator Policy Claims <\/em>([20<\/a>2<\/a>4] EWHC 734 (Comm))<\/a>, para. 472. 2024 m. gegu\u017e\u0117s 21\u00a0d. sprendimas byloje Ziyavudin Magomedov & Ors v PJSC Transneft & Ors<\/em> ([2024] EWHC 1176 (Comm)<\/a>), para. 99.<\/p>\n\n\n\n[21] LRT, \u201eBaltarusi\u0161k\u0173 tr\u0105\u0161\u0173 gabentojai nerimsta: Udovickio bendrov\u0117 prad\u0117jo arbitra\u017e\u0105 prie\u0161 Lietuv\u0105<\/em><\/a>\u201c, 2025 m. sausio 10 d.<\/p>\n\n\n\n[22] Nuolatinio arbitra\u017eo teismo prane\u0161imas, \u201eOJSC Belaruskali v. the Republic of Lithuania: The Claimant Files its Statement of Claim<\/em><\/a>\u201c (prane\u0161imas spaudai), 2025 m. sausio 21 d.<\/p>\n\n\n\n[23] \u012estatymo \u201eD\u0117l Lietuvos Respublikos Vyriausyb\u0117s ir Baltarusijos Respublikos Vyriausyb\u0117s sutarties d\u0117l investicij\u0173 skatinimo ir apsaugos denonsavimo\u201c projektas (Nr. XIVP-4136<\/a>); Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, \u201eSeimas denonsavo tris tarptautines sutartis su Rusija ir Baltarusija\u201c, (spaudos prane\u0161imas), 2024 m. spalio 1\u00a0d.<\/p>\n\n\n\n[24] International Investment Agreements Navigator: Lithuania – Russian Federation BIT<\/em><\/a> (1999) ir Belarus – Lithuania BIT<\/em><\/a> (1999) (\u017er. \u201eTreaty Duration, Amendment and Termination\u201c).<\/p>\n\n\n\n[25] Josef Ost\u0159ansk\u00fd, The Termination and Suspension of Bilateral Investment Treaties due to an Armed Conflict<\/em><\/a>, Journal of International Dispute Settlement, T. 6, Nr. 1, 2015 m. kovas, p. 159.<\/p>\n\n\n\n[26] Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, \u201ePritarta Teisingumo ministerijos iniciatyvai nutraukti tarptautin\u0119 sutart\u012f su Rusijos Federacija<\/em><\/a>\u201c, 2024 m. gegu\u017e\u0117s 29 d.<\/p>\n\n\n\n[27] Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartis d\u0117l teisin\u0117s pagalbos ir teisini\u0173 santyki\u0173 civilin\u0117se, \u0161eimos ir baud\u017eiamosiose bylose<\/a>, 1992 m. spalio 20 d.<\/p>\n\n\n\n[28] Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-35-823\/2024<\/a>, p. 45.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Investicini\u0173 gin\u010d\u0173 srityje pernai \u012fvyk\u0119 poky\u010diai tikrai verti diskusij\u0173 ir ap\u017evalgos. Stipr\u0117jant pasauliniams neramumams, daug\u0117ja investuotoj\u0173 gin\u010d\u0173 su valstyb\u0117mis, o kartu auga ir valstybi\u0173 skepticizmas investicini\u0173 arbitra\u017e\u0173 at\u017evilgiu. Teisin\u0117 aplinka, skatinanti investicijas, vis labiau susiduria su i\u0161\u0161\u016bkiais d\u0117l aplinkosaugos, saugumo ir ekonomini\u0173 veiksni\u0173. Ar investuotoj\u0173 apsauga netampa antraeile, ir kokios \u0161i\u0173 poky\u010di\u0173 pasekm\u0117s bus \u0161iems, …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":48248,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[203,1354,2931,1679],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/48246"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=48246"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/48246\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":48253,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/48246\/revisions\/48253"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/48248"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=48246"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=48246"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=48246"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}