{"id":48192,"date":"2025-02-01T07:35:00","date_gmt":"2025-02-01T04:35:00","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=48192"},"modified":"2025-02-02T17:27:18","modified_gmt":"2025-02-02T14:27:18","slug":"e-kuris-teismai-kaip-valstybes-valdzia","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2025\/02\/01\/e-kuris-teismai-kaip-valstybes-valdzia\/","title":{"rendered":"E. K\u016bris. Teismai kaip valstyb\u0117s vald\u017eia"},"content":{"rendered":"\n

Kaip esame <\/em>prane\u0161\u0119<\/em><\/a>, sausio 24 d. Seime buvo pamin\u0117tas Lietuvos apeliacinio teismo ir apygard\u0173 teism\u0173 \u012fsteigimo 30-metis. Renginyje prane\u0161im\u0105 skait\u0117 ir buv\u0119s Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas bei Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismo teis\u0117jas, Vilniaus universiteto profesorius dr Egidijus K\u016bris. Skelbiame jo prane\u0161imo tekst\u0105.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Gerbiamas Apeliacinio teismo pirmininke, garb\u016bs teis\u0117jai, kiti \u0161io i\u0161kilmingo renginio dalyviai,<\/p>\n\n\n\n

Pirmiausia, d\u0117koju u\u017e pakvietim\u0105. Kalb\u0117damas i\u0161 \u0161ios trib\u016bnos, turiu galimyb\u0119 prisiliesti prie dalyk\u0173, kurie sudaro didel\u012f mano profesin\u0117s biografijos tarpsn\u012f. Nebesu teis\u0117jas jau beveik metus, bet \u010dia turb\u016bt tinka tas posakis, kur\u012f vartojame kitame kontekste: ,,buvusi\u0173j\u0173 neb\u016bna\u201c. Teis\u0117jai, nori jie to ar ne, i\u0161siugdo tam tikr\u0105 specifin\u012f po\u017ei\u016br\u012f \u012f \u012fvairias problemas, ir jis da\u017enai yra nesuprantamas kit\u0173 profesij\u0173 atstovams (pavyzd\u017eiui, istorikams).<\/p>\n\n\n\n

Vienas teis\u0117jas, Louisas Brandeisas, vienas i\u0161 garsiausi\u0173 Amerikos teis\u0117j\u0173, i\u0161\u0117j\u0119s \u012f \u201eatsarg\u0105\u201c, jau senatv\u0117je, apie t\u0105 profesin\u012f antspaud\u0105 pasak\u0117 fraz\u0119, kuri man labai patinka, ar bent jau jam ji priskiriama. Originalo kalba ji skamba taip: sometimes I wake up in the morning and have a feeling that everything around is unconstitutional<\/em> \u2013 ,,Kartais prabundu ryte ir jau\u010diuosi taip, tarsi viskas aplinkui prie\u0161taraut\u0173 Konstitucijai.<\/p>\n\n\n\n

Kuo teis\u0117jo po\u017ei\u016bris skiriasi nuo kit\u0173 profesij\u0173 atstov\u0173? Pavyzd\u017eiui, jei kyla kokia nors problema, ekonomistas klausia, kaip j\u0105 i\u0161spr\u0119sti ma\u017eiausiais ka\u0161tais, ma\u017eiausiomis s\u0105naudomis. Psichologas klausia, kaip j\u0105 i\u0161spr\u0119sti taip, kad visi patirt\u0173 kuo ma\u017eiau streso. Istorikas turb\u016bt paklaust\u0173, kaip ji b\u016bdavo sprend\u017eiama prie\u0161 daugel\u012f met\u0173. Politikas klausia, kaip pasiekti, kad d\u0117l sprendimo privalum\u0173 laurai atitekt\u0173 jam, o d\u0117l neigiam\u0173 padarini\u0173 (kuri\u0173, be abejo, visada b\u016bna) kalti likt\u0173 kiti. O teis\u0117jas klausia, kaip ta problema turi b\u016bti i\u0161spr\u0119sta pagal teis\u0119.<\/p>\n\n\n\n

Bet teis\u0117jams, kitaip nei kit\u0173 profesij\u0173 atstovams, neleid\u017eiama vieno dalyko \u2013 jiems neleid\u017eiama pripa\u017einti, kad problema apskritai gali netur\u0117ti gero sprendimo. Galb\u016bt jokio. Pavyzd\u017eiui, gydytojas gali pasakyti, kad liga yra nepagydoma. In\u017einierius \u2013 kad taisyk netais\u0119s, prietaisas neveiks, reikia j\u012f i\u0161mesti ir \u012fsigyti kit\u0105. Ekonomistas gali pasakyti, kad sprendimo, kad ir koks jis b\u016bt\u0173, kaina bus didel\u0117. Politikas gali prisidengti \u017einoma Lordo Palmerstono teze, kad politika yra galimybi\u0173 menas: jei ne\u012fmanoma pasiekti norimo rezultato, vadinasi, ne\u012fmanoma, tad siekime to, kas \u012fmanoma. Palmerston\u0105 gana cini\u0161kai yra patikslin\u0119s Otto von Bismarckas, pasak\u0119s, kad politika yra ne \u0161iaip galimybi\u0173 menas, bet menas siekti rezultato, kuris b\u016bt\u0173 antras pagal gerum\u0105. Pirmojo ne\u012fmanoma pasiekti, o pasiekti antr\u0105j\u012f pagal gerum\u0105 \u2013 \u0161tai tai ir yra politikos menas.<\/p>\n\n\n\n

Teis\u0117jas neturi tokios prabangos \u2013 siekti tokio rezultato, kuris b\u016bt\u0173 antras pagal gerum\u0105. Jis negali pareik\u0161ti, kad nepriims gero sprendimo, nes gero sprendimo n\u0117ra. Negana to, jis privalo priimti ne \u0161iaip ger\u0105, o pat\u012f geriausi\u0105 sprendim\u0105. O geriausias sprendimas pagal apibr\u0117\u017eim\u0105 yra vienas \u2013 teisingas sprendimas. Visi kiti yra blogi, nes neteisingi, kadangi ne visi\u0161kai teisingas sprendimas vis tiek yra neteisingas. Jei teismas priimt\u0173 neteising\u0105 sprendim\u0105, jis \u012fvykdyt\u0173 ne teisingum\u0105, o ka\u017ekoki\u0105 teisingumo prie\u0161yb\u0119, ir \u0161itaip jis prarast\u0173 ir legitimum\u0105, ir savo raison d\u2019\u00eatre<\/em>.<\/p>\n\n\n\n

Teismo misija \u2013 ne \u0161iaip i\u0161spr\u0119sti gin\u010d\u0105, bet j\u012f i\u0161spr\u0119sti tam tikru b\u016bdu. Kokiu? Taip, kad b\u016bt\u0173 \u012fvykdytas teisingumas. Konstitucijoje \u017eod\u017eiai \u201eteisingas\u201c ir \u201eteisingumas\u201c (\u012fvairiomis gramatin\u0117mis formomis) pavartoti de\u0161imt kart\u0173. Antai jie yra preambul\u0117je, kur ra\u0161oma apie teising\u0105 visuomen\u0119, I\u0161 t\u0173 de\u0161imties kart\u0173 penkis jie pavartoti tame kontekste, kur ra\u0161oma apie teism\u0105 ir teis\u0117j\u0105. Konstitucijos 109 straipsnyje yra \u017eodelis \u201etik\u201c: ,,Teisingum\u0105 Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.\u201c Teisingumo vykdymas yra tik teismo misija, niekino kito.<\/p>\n\n\n\n

Tiesa, kartais politiniame, vie\u0161ajame diskurse primenama, kad pagal Konstitucij\u0105 Respublikos Prezidentas prisiekia (taigi \u012fsipareigoja) b\u016bti visiems lygiai teisingas. Bet b\u016bti visiems lygiai teisingu ir vykdyti teisingum\u0105 \u2013 ne tas pats. Respublikos Prezidentas neprivalo b\u016bti \u201eteisingas\u201c pagal ka\u017ekoki\u0105 absoliu\u010di\u0105, mistin\u0119 teisingumo samprat\u0105. Jis turi b\u016bti tik lygiai teisingas visiems. Ne teisingas kiekvienu konkre\u010diu atveju, bet lygiai teisingas. Nuskamb\u0117s ereti\u0161kai, bet pasakysiu: Respublikos Prezidentas formaliai nenusi\u017eengt\u0173 Konstituciniam imperatyvui b\u016bti visiems lygiai teisingu, jei kiekvienu atveju b\u016bt\u0173 \u0161iek tiek neteisingas visuomen\u0117s po\u017ei\u016briu, bet visiems seik\u0117t\u0173 tuo pa\u010diu saiku, b\u016bt\u0173 truput\u0117l\u012f neteisingas, bet visiems vienodai.<\/p>\n\n\n\n

Kod\u0117l tai neb\u016bt\u0173 nusi\u017eengimas? Tod\u0117l, kad spr\u0119sdamas, kas teisinga ar ne, Respublikos Prezidentas, kaip ir bet kuris kitas sprendim\u0173 pri\u0117m\u0117jas, vadovaujasi savo nuomone, o jo nuomon\u0117 neprivalo sutapti su visuomen\u0117s daugumos nuomone arba su jo vertintoj\u0173 nuomone. Jis yra \u017emogus, taigi gali klysti. Bet klysti gali ir jo vertintojai, jie taip pat neturi teisingumo sampratos monopolio, nes niekada pasaulyje nebuvo, n\u0117ra ir nebus vienos visiems laikams ir visiems kra\u0161tams tinkamos, absoliutistin\u0117s teisingumo sampratos. Su manim turb\u016bt nesutikt\u0173 Imanuelis Kantas, bet jis turi labai daug oponent\u0173, o jie apie tai yra prira\u0161\u0119 daug tom\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Taigi i\u0161 teis\u0117jo reikalaujama kur kas daugiau nei i\u0161 Respublikos Prezidento. Kitaip nei \u0161is, teis\u0117jas sprendim\u0105, kur\u012f visuomen\u0117 pripa\u017eint\u0173 teisingu, turi priimti kiekvienu atveju, kiekvienoje byloje. Ir tas sprendimas tai turi b\u016bti ne antras pagal gerum\u0105 ir ne toks, kuris yra tiek pat teisingas kaip kiti, bet idealus. Teis\u0117jui privaloma siekti idealo. Jis yra teisi\u0161kai, taigi formaliai, \u012fpareigotas siekti geriausio, vienintelio teisingo sprendimo, net jei jo ne\u012fmanoma pasiekti. Tai absoliutistinis reikalavimas, absoliutistinis visuomen\u0117s l\u016bkestis. Jis retai gali b\u016bti \u012fgyvendintas, nes idealas pagal apibr\u0117\u017eim\u0105 yra tai, kas nepasiekiama. Ir vis d\u0117lto teis\u0117jas yra \u012fpareigotas jo siekti.<\/p>\n\n\n\n

Tai \u0161tai, kad teis\u0117jo sprendimas b\u016bt\u0173 kit\u0173 pripa\u017e\u012fstamas teisingu, jis negali b\u016bti \u2013 pavartosiu lotyni\u0161k\u0105 \u017eod\u012f \u2013 fiat<\/em>. Fiat<\/em> \u2013 tai ne tik itali\u0161ko automobilio mark\u0117. I\u0161vertus i\u0161 lotyn\u0173 kalbos \u0161is \u017eodis rei\u0161kia ,,teb\u016bnie\u201c. Ar \u010dia yra \u017emoni\u0173, kurie va\u017ein\u0117ja fiatais<\/em>? Ne? Labai gerai. Nes dar \u012fdomesnis yra jo vertimas \u012f hebraj\u0173 kalb\u0105. Hebraji\u0161kai fiat<\/em> yra amen<\/em>. Tai \u2013 juokauju \u2013 gal gerai, kad neva\u017ein\u0117jate fiatais<\/em>, idant neb\u016bt\u0173 amen<\/em>.<\/p>\n\n\n\n

Kad teismo sprendimas neb\u016bt\u0173 fiat<\/em>, arba amen<\/em>, jis turi b\u016bti deramai argumentuotas. Daugelio \u0161ali\u0173, taip pat ir Lietuvos, teism\u0173 jurisprudencijoje \u012ftvirtinta teismo pareiga nuodugniai ir ai\u0161kiai i\u0161d\u0117styti sprendim\u0173 motyvus. Ne visada taip buvo. Lietuvoje prie\u0161 devyniolika met\u0173 \u2013 atrodo taip seniai, bet i\u0161 tikr\u0173j\u0173 tik prie\u0161 devyniolika met\u0173 \u2013 atsisakyta tokios praktikos, kai \u012fstatymai leido teis\u0117jui pirmiau paskelbti priimt\u0105 sprendim\u0105, o po to per por\u0105 savai\u010di\u0173 sura\u0161yti jo argumentus, kitaip tariant, juos pritempti prie sprendimo, kuris gal b\u016bt\u0173 buv\u0119s kitoks, jei argumentai b\u016bt\u0173 sura\u0161yti i\u0161 anksto, prie\u0161 j\u012f priimant.<\/p>\n\n\n\n

K\u0105 rei\u0161kia \u201ederamai argumentuoti\u201c teismo sprendim\u0105? Tai, kad turi b\u016bti i\u0161d\u0117styti jo teisiniai argumentai. Sprendimas turi b\u016bti pagr\u012fstas galiojan\u010dia teise, tik tai tada jis pats taps teise.<\/p>\n\n\n\n

Ant Jungtini\u0173 Amerikos Valstij\u0173 Auk\u0161\u010diausiojo Teismo pastato frontono i\u0161kalta: Equal justice under the law<\/em> \u2013 ,, Lygus teisingumas pagal teis\u0119\u201c. Ties\u0105 sakant, po kai kuri\u0173 paskutini\u0173j\u0173 sprendim\u0173 galima galvoti, kad tai tik i\u0161kaba, bet tai b\u016bt\u0173 atskira tema. Ta\u010diau \u0161ioje geroje sentencijoje \u017eodis ,,teisingumas\u201c \u2013 tai ne ka\u017ekoks absoliutas, o siekinys, kurio turin\u012f nulemia taikomos teis\u0117s k\u016br\u0117jas. Ne pats teismas, ne teis\u0117jas, o tas, kas suk\u016br\u0117 t\u0105 teis\u0119, kuri\u0105 teismas turi taikyti. Ta\u010diau teisingumas pagal teis\u0119 ne visuomet atitinka visuomen\u0117je vyraujan\u010di\u0105 teisingumo samprat\u0105. Visuomen\u0117 gali manyti, kad teisinga yra visai kas kita nei tai, kas nustatyta \u012fstatyme.<\/p>\n\n\n\n

Tad svarbu, ar \u012fmanoma kaip nors suma\u017einti atotr\u016bk\u012f tarp teis\u0117s ir teisingumo. Mechanizmai, kurie leid\u017eia j\u012f suma\u017einti, yra. Pavyzd\u017eiui, konstitucin\u0117 kontrol\u0117. Arba galimyb\u0117 teis\u0117jui ple\u010diamai arba siaurinamai ai\u0161kinti taikom\u0105 teis\u0119 ar  net priimti sprendim\u0105 contra legem<\/em>. Vienas i\u0161 mechanizm\u0173 teism\u0173 instancin\u0117 sistema, kurios reformos sukakt\u012f \u0161iandien minime.<\/p>\n\n\n\n

I\u0161kart pasakysiu, kad, mano manymu, \u017eodis ,,reforma\u201c \u0161iandien yra \u0161iek tiek devalvuotas, nes reformomis vadinami bet kokie pertvarkymai. \u012evedamas arba i\u0161braukiamas koks nors egzaminas i\u0161 mokykl\u0173 programos, ir tai vadinama reforma. Kalbant apie teismus, tikr\u0173 teism\u0173 reform\u0173 Lietuvoje per nepriklausomyb\u0117s metus buvo trys.<\/p>\n\n\n\n

Prad\u0117siu nuo pabaigos \u2013 eisiu laiku \u012f praeit\u012f. Tre\u010dioji reforma \u2013 tai teism\u0173 stambinimas, dar vadinamas taip pat \u0161iek tiek devalvuotu \u017eod\u017eiu \u201eoptimizavimas\u201c. Tas stambinimas vyksta dabar. Jo naujas etapas (ne\u017einau ar paskutinis) prasid\u0117jo \u0161i\u0173 met\u0173 sausio 1 dien\u0105. K\u0105 galiu pasakyti apie \u0161i\u0105 reform\u0105? Reik\u0117jo tikrai didel\u0117s fantazijos tik\u0117tis, kad paprastas \u017emogus supras tokias geografines abrakadabras, kaip… \u010dia turiu perskaityti, nes nesugeb\u0117\u010diau pats i\u0161tarti. Tad perskaitysiu: ,,Panev\u0117\u017eio apylink\u0117s teismo Roki\u0161kio r\u016bmai Kupi\u0161kyje\u201c, ,,Utenos apylink\u0117s teismo Ignalinos r\u016bmai \u0160ven\u010dionyse\u201c, ,,\u0160iauli\u0173 apylink\u0117s teismo Radvili\u0161kio r\u016bmai Joni\u0161kyje\u201c… Tikrai reik\u0117jo fantazijos ne tik tai sugalvoti, bet ir tik\u0117tis, kad kas nors supras. Ties\u0105 sakant, jei jau apie tai prakalbau, tai kod\u0117l nepasekta kad ir amerikieti\u0161ku pavyzd\u017eiu, kai apygardos sunumeruojamos: pirmoji apygarda, antroji apygarda ir t. t. Sutrump\u0117ja pavadinimas. O dabar \u2013 \u017emogus nuva\u017eiuoja \u012f Ma\u017eeikius, pamato, kad ten yra Tel\u0161i\u0173 r\u016bmai, sako ,,apsirikau\u201c ir va\u017eiuoja namo. Buvo toki\u0173 atvej\u0173, \u017einome. O jei kalb\u0117sime apie esm\u0119, tai \u0161i reforma dar vyksta ir, i\u0161skyrus \u0161iuos filologinius-geografinius dalykus, j\u0105 dar anksti vertinti.<\/p>\n\n\n\n

Antroji, vidurin\u0117, reforma buvo \u012fvykdyta 1999 m., kai buvo \u012fsteigti administraciniai teismai. I\u0161 prad\u017ei\u0173 jie nebuvo visi\u0161kai atsieti nuo bendrosios kompetencijos teism\u0173, tod\u0117l \u0161i reforma buvo pati netrukus, po poros met\u0173, reformuota, vietoj Apeliacinio teismo skyriaus ir Auk\u0161tesniojo administracinio teismo (kurio neb\u0117ra) \u012fsteigus Vyriausi\u0105j\u012f administracin\u012f teism\u0105. Vytas Milius u\u017esimin\u0117 apie kai kuriuos \u0161ios reformos aspektus. Galiu tai pakartoti ir patvirtinti, kad tada \u201egrup\u0117 draug\u0173\u201c labai aktyviai agitavo, buvo i\u0161vyst\u0119 kampanij\u0105 u\u017e Vyriausiojo administracinio teismo panaikinim\u0105 ar bent jau subordinavim\u0105 Auk\u0161\u010diausiajam Teismui. Bet ta kampanija \u017elugo.<\/p>\n\n\n\n

\u0160ias dvi v\u0117lesnes reformas nustelb\u0117 pirmoji, pati svarbiausia, kurios trisde\u0161imtmet\u012f \u0161iuo metu minime. Tai 1994\u20131995 m. reforma, kai buvo sukurtos keturios teism\u0173 grandys vietoj dviej\u0173. Taigi dvejus metus, nuo 1992-\u0173j\u0173 lapkri\u010dio 2 dienos, kai \u012fsigaliojo dabartin\u0117 Konstitucija, iki 1995 m. sausio 1 d. (taigi net ilgiau nei dvejus metus) m\u016bs\u0173 teism\u0173 sistema formaliai neatitiko Konstitucijos. Ji buvo antikonstitucin\u0117. Konstitucija skelbia, kad yra keturios teism\u0173 grandys, o realiai buvo tik dvi. Negana to, Auk\u0161\u010diausiasis Teismas nagrin\u0117jo bylas pirm\u0105ja instancija. Ties\u0105 sakant, ne\u017einau, kod\u0117l kai kuriose labai rezonansin\u0117se bylose advokatai nepaband\u0117 kaip nors patempti laiko. Pavyzd\u017eiui, \u201eVilniaus brigados\u201c byloje (Boriso Dekanidz\u0117s ir kit\u0173). Tai pati 1994 m. pabaiga. Negi advokatai negal\u0117jo truput\u0117l\u012f \u201epa\u017eaisti\u201c ir sulaukti, kol atsiras keturios grandys? Viskas b\u016bt\u0173 \u201eu\u017esisuk\u0119\u201c i\u0161 naujo. Na, bet kas buvo, buvo.<\/p>\n\n\n\n

Ar buvo galima i\u0161vengti tos antikonstitucin\u0117s situacijos? Buvo galima, jei Konstitucijoje b\u016bt\u0173 pereinam\u0173j\u0173 nuostat\u0173, kuriose b\u016bt\u0173 numatyti terminai, per kuriuos ir \u012fstatymai, ir valstyb\u0117s institucij\u0173 sistema, taip pat ir teismai, tur\u0117jo b\u016bti suderinti su Konstitucija. Bet Konstitucijoje beveik n\u0117ra pereinam\u0173j\u0173 nuostat\u0173. Tod\u0117l Konstitucija, vos \u012fsigaliojusi, buvo sau, o tikrov\u0117 \u2013 sau. I\u0161 Konstitucijoje numatyt\u0173 institucij\u0173, kuri\u0173 1992 m. lapkri\u010dio 2 d. nebuvo, greitai buvo \u012fsteigta tik viena \u2013 tai buvo Konstitucinis Teismas. Bet tai nul\u0117m\u0117 ne kokie nors teisiniai sumetimai, o politinis procesas. K\u0105 turiu galvoje? Tai, kad Konstitucinio Teismo pirmininkas arba, jei jo neb\u016bt\u0173, teis\u0117jas tur\u0117jo priimti Respublikos Prezidento, kuris netrukus tur\u0117jo b\u016bti i\u0161rinktas, priesaik\u0105. B\u016bt\u0173 buv\u0119s baisus skandalas: i\u0161rinktas Respublikos Prezidentas, o n\u0117ra kam priimti jo priesaik\u0105. Tad reik\u0117jo skubiai \u012fsteigti Konstitucin\u012f Teism\u0105. Iki priesaikos buvo susp\u0117ta paskirti tik vien\u0105 teis\u0117j\u0105; Juozas \u017dilys, kai pri\u0117m\u0117 priesaik\u0105, buvo dar ne pirmininkas \u2013 jis buvo teis\u0117jas. Bet susp\u0117ta \u2013 \u0161i institucija buvo sukurta. Antraip ne\u017einia, ar Konstitucinis Teismas b\u016bt\u0173 \u012fkurtas anks\u010diau nei, pavyzd\u017eiui, sukurta keturi\u0173 pakop\u0173 teism\u0173 sistema. Kit\u0173 institucij\u0173 \u012fsteigimo reik\u0117jo laukti. Konstitucijoje yra Apeliacinis teismas, o realiai jo n\u0117ra. Joje yra Seimo kontrolieriai, o realiai j\u0173 n\u0117ra. Konstitucijoje \u012fra\u0161yta peticijos teis\u0117, bet septynerius metus truko priimti Peticij\u0173 \u012fstatym\u0105. O kiek truko pakeisti ar bent oficialiai paskelbti anks\u010diau priimtus teis\u0117s aktus. Konstitucinis Teismas 2003 m. konstatavo, kad laikotarpis, per kur\u012f tai buvo galima padaryti, tur\u0117jo b\u016bti \u201eprotingai trumpas\u201c, bet jau yra pasibaig\u0119s. O juk tuo metu, pra\u0117jus daugiau negu de\u0161imtme\u010diui po Konstitucijos \u012fsigaliojimo, buvo taikoma gausyb\u0117 \u017einyb\u0173 akt\u0173, kurie nebuvo niekur paskelbti \u2013 gul\u0117davo kokioje nors ministerijoje ant lentynos, nieko ten slapto, bet jie n\u0117ra pavie\u0161inti. Galiausiai, imkime toki\u0105 did\u017eiul\u0119 sprag\u0105 kaip \u017einybinio arba savivaldos akt\u0173 teis\u0117tumo patikros nebuvimas. Konstitucinis Teismas apie j\u0105 para\u0161\u0117 kitame nutarime 2006 m. Kadangi nebuvo administracini\u0173 teism\u0173, nebuvo kaip gin\u010dyti ministro \u012fsakym\u0105 ar savivaldyb\u0117s tarybos sprendim\u0105. Buvo tik \u0161iokios tokios Konstitucinio Teismo doktrinos u\u017euomazgos, kur nurodoma, kad teismai netur\u0117t\u0173 vadovautis tokiais aktais, jei abejoja j\u0173 konstitucingumu. Bet tol, kol nebuvo \u012fsteigti administraciniai teismai, jie jais nekriti\u0161kai vadovavosi.<\/p>\n\n\n\n

Kod\u0117l Konstitucijoje beveik nebuvo pereinam\u0173j\u0173 nuostat\u0173? Tod\u0117l, kad jos galutinis projektas buvo para\u0161ytas per kelias dienas ir naktis. Skirtingi to proceso dalyviai nurodo skirting\u0105 dien\u0173 ir nakt\u0173 skai\u010di\u0173: ma\u017eiausias yra trys, did\u017eiausias \u2013 \u0161e\u0161ios. Pasaulyje tokie projektai taip nera\u0161omi, bet tuometin\u0117s parlamentin\u0117s kriz\u0117s situacijoje buvo taip. D\u0117l to \u012f t\u0105 projekt\u0105 pamir\u0161ta \u012fra\u0161yti ne tik pereinam\u0105sias nuostatas, bet ir kai kurias kitas nuostatas, kurios ten tikrai tur\u0117jo b\u016bti. Vos ne paskutin\u0119 minut\u0119 buvo pasteb\u0117ta, kad kai kuri\u0173 nuostat\u0173 n\u0117ra, nors jos turi b\u016bti, tad jos greitai buvo \u201e\u012fki\u0161tos\u201c \u012f \u012estatym\u0105 \u201eD\u0117l Lietuvos Respublikos Konstitucijos \u012fgaliojimo tvarkos\u201c, kuris buvo priimtas kartu su Konstitucija. Taip jame atsirado, pavyzd\u017eiui, Seimo nario priesaikos tekstas. Bet k\u0105 bendro Seimo nario priesaikos tekstas turi su Konstitucijos \u012fsigaliojimo tvarka? Nieko. Bet nebuvo kaip j\u012f \u012fra\u0161yti \u012f Konstitucij\u0105, tai \u012fbruko ten.<\/p>\n\n\n\n

Vis d\u0117lto daugelio pereinam\u0173j\u0173 nuostat\u0173 niekur nebuvo galima \u012fbrukti. \u017dinoma, \u0161itaip skubiai rengtoje Konstitucijoje yra terminijos nenuoseklum\u0173, prie\u0161taring\u0173 formuluo\u010di\u0173, net kalbos klaid\u0173. Tai n\u0117ra gerai, bet tai ka\u017ekiek pataisoma ai\u0161kinant Konstitucij\u0105 konstitucin\u0117s justicijos bylose.<\/p>\n\n\n\n

Kita prie\u017eastis, d\u0117l kurios Konstitucijoje neatsirado pereinam\u0173j\u0173 nuostat\u0173, yra ta, kad tuo metu r\u016bp\u0117jo i\u0161 esm\u0117s vienintelis dalykas: kokia bus valdymo sistema \u2013 prezidentin\u0117 ar parlamentin\u0117? O ka\u017ekoks teisinis nuoseklumas, sistemi\u0161kumas buvo tre\u010diaeiliai klausimai, apie juos net nebuvo itin daug galvojama.<\/p>\n\n\n\n

Bet ne ma\u017eiau svarbu buvo tai, kad visuomenei, taip pat ir teisinei bendruomenei reik\u0117jo laiko suvokti tam, kad b\u016bt\u0173 suvokta Konstitucijos vieta teis\u0117s sistemoje. Konstitucija yra auk\u0161\u010diausia teis\u0117 ir kartu \u2013 tiesiogiai taikomas aktas. Ta\u010diau kur\u012f laik\u0105 ma\u017eai buvo kreipiama d\u0117mesio \u012f tai, kas joje para\u0161yta.<\/p>\n\n\n\n

\u0160tai pora pavyzd\u017ei\u0173 i\u0161 1992 m. pabaigos, i\u0161 1993 m. 1992 m. i\u0161renkamas naujas Seimas. Jo pirmajame pos\u0117dyje vienas Seimo narys atsisako prisiekti toje pa\u010dioje sal\u0117je su kitais Seimo nariais. Tiesiog atsisako. Pagal Konstitucijos 59 straipsn\u012f tas Seimo narys tur\u0117jo netekti Seimo nario mandato. Ir k\u0105? Ir nieko. Jam pasakoma:- ,,Gerai, nenori prisiekti \u010dia, tai prisieksi kitur\u201c. Jam buvo leista prisiekti v\u0117liau, kitoje patalpoje.<\/p>\n\n\n\n

Kitas pavyzdys. Sudaroma pirmoji po 1992 m. Konstitucijos \u012fsigaliojimo Vyriausyb\u0117 \u2013 Bronislovo Lubio Vyriausyb\u0117. Skaitome jos sud\u0117t\u012f ir matome, kad joje yra ministras be portfelio. O juk pagal Konstitucijos 98 straipsn\u012f ministras privalo vadovauti ministerijai. Negali b\u016bti ministro be portfelio. Na nieko, pabuvo be portfelio, kol buvo ta Vyriausyb\u0117. Tur\u0117jome ministr\u0105 be portfelio \u2013 i\u0161 esm\u0117s antikonstitucin\u012f ministr\u0105. Kas buvo, buvo.<\/p>\n\n\n\n

Tai ko steb\u0117tis, kad keturi\u0173 grand\u017ei\u0173 teism\u0173 sistema sukurta tik po dvej\u0173 met\u0173? Bet ir tai reformai buvo prie\u0161inamasi, \u0161iandien tai jau min\u0117ta. Pavyzd\u017eiui, buvo inicijuota byla Konstituciniame Teisme. Nesu tikras, kad \u0161iandien ta byla b\u016bt\u0173 i\u0161spr\u0119sta taip pat. Bet jei kas nors sako, kad tada Teismas pri\u0117m\u0117 ne pat\u012f geriausi\u0105 sprendim\u0105, tai a\u0161 saky\u010diau, kad jis pri\u0117m\u0117 antr\u0105 pagal gerum\u0105 sprendim\u0105. Nes pagal formali\u0105 teis\u0119 turb\u016bt geriausias sprendimas b\u016bt\u0173 toks, kai svarb\u016bs reformos elementai b\u016bt\u0173 paneigti vardan teisingumo triumfo regimyb\u0117s \u2013 pagal princip\u0105 pereat mundus, fiat<\/em> iustitia<\/em> \u2013 \u201eTepra\u017e\u016bva pasaulis, tegyvuoja teisingumas\u201c. Tik \u0161ioje sentencijoje (o ji labai skambi, da\u017enai kartojama ir patinka \u017emon\u0117ms) vis d\u0117lto slypi vienas klausimas: kur, kokioje vietoje tas teisingumas gyvuot\u0173, jei pasaulis b\u016bt\u0173 pra\u017euv\u0119s? Kur b\u016bt\u0173 tas teisingumo triumfas? Toje byloje Konstituciniam Teismui teko pripa\u017einti, kad jo galimyb\u0117s pasirinkti yra ribotos.<\/p>\n\n\n\n

Arba \u0161tai kita byla \u2013 taip pat i\u0161 ankstyvojo laikotarpio, i\u0161 1994 m. jurisprudencijos. Ji buvo d\u0117l to, kad buvo reformuota Vyriausioji rinkim\u0173 komisija. Cituoju i\u0161 nutarimo: ,,Seimo sprendimas priimtas tokiomis aplinkyb\u0117mis, kai buvo ignoruojami Auk\u0161\u010diausiojo Teismo sprendimai ir nerandama teisini\u0173 b\u016bd\u0173 priversti tuos sprendimus \u012fvykdyti, vertindamas kaip nei\u0161vengiama priemon\u0117, nes juo buvo \u012fveiktas teismin\u0117s vald\u017eios gali\u0173 ignoravimas\u201c. Lyg ir u\u017e teis\u0117s rib\u0173, bet \u2013 kitos i\u0161eities n\u0117ra.<\/p>\n\n\n\n

Kai antras pagal gerum\u0105 sprendimas b\u016bt\u0173 pripa\u017e\u012fstamas teisingu, reikia tinkamai parodyti, \u012frodyti, argumentuoti, kad Teismo pasirinkimo galimyb\u0117s tikrai yra ribotos. Ar tai \u012ftikinamai parodoma visose bylose? Ai\u0161ku, ne.<\/p>\n\n\n\n

Alfredas Bumblauskas kalb\u0117jo apie Q, W ir X. Mano manymu, tose bylose Konstitucin\u0117s Teismas to ne\u012frod\u0117 \u2013 du kartus. Kalbu atvirai \u2013 reaguoju \u012f Alfredo kalb\u0105. Kai Teismo buvo dukart paklausta, ar Lietuvos pilie\u010diai n\u0117ra diskriminuojami arba privilegijuojami, buvo gautas atsakymas be joki\u0173 argument\u0173: ne, ne, viskas tvarkoje. Konstitucijos 29 straipsnis nepa\u017eeistas.<\/p>\n\n\n\n

Tai \u0161tai dabar turime toki\u0105 situacij\u0105. Jei a\u0161 panor\u0117\u010diau ra\u0161yti savo pavard\u0119 ,,Qris\u201c (su Q \u2013 \u012fsivaizduokime, kad mano prot\u0117viai taip ra\u0161\u0117si, tai netiesa, bet tarkime), kad gal\u0117\u010diau tai daryti, tur\u0117\u010diau registre \u012fsiregistruoti kaip tautin\u0117s ma\u017eumos atstovas. Ma\u017eum\u0105 galiu susigalvoti pats. Turiu i\u0161silietuvinti!  Jeigu koks nors lietuvis V\u0117beris (pa\u017einojau tok\u012f, o yra ir Vagneriai, ir Vagnoriai, ir pan.) nori \u012f pavard\u0119 \u012fsira\u0161yti savo prot\u0117vi\u0173 W, jis turi i\u0161silietuvinti.<\/p>\n\n\n\n

Sakau tai ministro akivaizdoje. \u0160\u012f projekt\u0105 pareng\u0117 Teisingumo ministerija \u2013 ankstesnioji, tiksliau, ankstesn\u0117s ministr\u0117s vadovaujama. Ir \u0161tai ta pati ministerija neseniai pateik\u0117, o Seimas pri\u0117m\u0117 Tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 \u012fstatym\u0105. Kitas klausimas, ar jis apskritai reikalingas. Bet Tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 \u012fstatyme matome puiki\u0105 nuostat\u0105: niekas neturi b\u016bti ver\u010diamas atskleisti savo tautin\u0119 tapatyb\u0119, i\u0161 nieko neturi b\u016bti reikalaujama j\u0105 nurodyti. Labai gera nuostata, nes tautyb\u0117 \u2013 kaip religija, kaip politiniai ar kitokie \u012fsitikinimai, negalima l\u012fsti \u017emogui \u012f \u201ed\u016b\u0161i\u0105\u201c ir klausti apie juos. Tad niekas neturi b\u016bti ver\u010diamas nurodyti savo tautin\u0119 tapatyb\u0119. Bet jei a\u0161 noriu \u012fsira\u0161yti \u012f savo pavard\u0119 W arba X, a\u0161 privalau ne \u0161iaip j\u0105 nurodyti, o \u012fsiregistruoti kaip tautin\u0117s ma\u017eumos atstovas. Ta pati ministerija kaire ranka daro viena, de\u0161ine \u2013 kita.<\/p>\n\n\n\n

Tokia teis\u0117k\u016bra. Jovalas \u010dia, ne teis\u0117k\u016bra.<\/p>\n\n\n\n

Tiek to. Gr\u012f\u017etu prie savo temos.<\/p>\n\n\n\n

Reik\u0117jo laiko suvokti ne vien Konstitucijos vietai teis\u0117s sistemoje. Reik\u0117jo laiko tam, kad b\u016bt\u0173 suvoktas teismin\u0117s vald\u017eios visaverti\u0161kumas. Konstitucijos 5 straipsnyje i\u0161vardytos institucijos, kuriuos vykdo valstyb\u0117s vald\u017ei\u0105. Teismas \u2013 viena i\u0161 j\u0173. Teismas yra visavert\u0117 valstyb\u0117s vald\u017eia. Buvimas visaverte rei\u0161kia, kad Teismas yra ne menkesn\u0117 vald\u017eia nei \u012fstatym\u0173 leid\u017eiamoji arba vykdomoji.<\/p>\n\n\n\n

\u0160iandien teismin\u0117s vald\u017eios doktrina yra viena i\u0161 labiausiai i\u0161pl\u0117tot\u0173 oficialiosios konstitucin\u0117s doktrinos dali\u0173. Tai nul\u0117m\u0117, be kito ko, neproporcingai da\u017enos ir i\u0161radingos abiej\u0173 kit\u0173, politini\u0173, vald\u017ei\u0173 iniciatyvos menkinti teismus ir teis\u0117jus.<\/p>\n\n\n\n

Kadangi kalbu apie t\u0105 laik\u0105, pacituosiu kai k\u0105 i\u0161 1996 m. Seimo pos\u0117d\u017eio stenogram\u0173. Kalba pora Seimo nari\u0173. Vienas sako: \u201eVisiems ai\u0161ku, jog per anksti duota teis\u0117jams visi\u0161ka laisv\u0117, ir tai parod\u0117 gyvenimas\u201c. Kitas pritaria: \u201ejau tokia m\u016bs\u0173 priederm\u0117, kad mes \u010dia Seime … tur\u0117tume … ie\u0161koti galimybi\u0173 ir b\u016bd\u0173, kaip t\u0105 m\u016bs\u0173 visuomen\u0119 [t. y. teis\u0117j\u0173 bendruomen\u0119] pereinamuoju, i\u0161 ties\u0173 sud\u0117tingu laikotarpiu ka\u017ekiek sudrausminti, suver\u017eti … galb\u016bt tos var\u017etus mes gal\u0117sime atleisti po de\u0161imties ar penkiolikos met\u0173\u201c.<\/p>\n\n\n\n

Kokiame kontekste tai pasakyta? Tai pasakyta svarstant iniciatyv\u0105, \u012fstatymo projekt\u0105, pagal kur\u012f teis\u0117jui tur\u0117jo b\u016bti keliama drausm\u0117s byla, jei auk\u0161tesnis teismas tris kartus panaikino jo sprendim\u0105. Prisimenate vadinam\u0105j\u0105 Kubertavi\u010diaus patais\u0105? Trys kartai \u2013 ir keliauji lauk.<\/p>\n\n\n\n

Pagal toki\u0105 logik\u0105, jei Seimo narys tris kartus balsavo u\u017e \u012fstatym\u0105, kuris buvo pripa\u017eintas prie\u0161taraujan\u010diu Konstitucijai, ir j\u012f tur\u0117tume varyti lauk. Labai jau grie\u017etai: trys kartai. Krep\u0161ininkas i\u0161 aik\u0161tel\u0117s pa\u0161alinamas tik po penktos pra\u017eangos, o \u010dia \u2013 po tre\u010dios. Toki\u0173 iniciatyv\u0173 buvo daug. \u0160i konkreti iniciatyva \u012fstatymu, a\u010di\u016b Dievui, netapo, bet kai kurios kitos tapdavo ir jas tirdavo Konstitucinis Teismas \u2013 ir kartais \u201enugesindavo\u201c.<\/p>\n\n\n\n

\u201eNugesindavo\u201c, deja, ne visas. Pavyzd\u017eiui, labai gaila, kad nebuvo kaip antikonstitucin\u0117 diskvalifikuota Andriaus Kubiliaus Vyriausyb\u0117s 1999 m. nutarimo nuostata, pagal kuri\u0105 ,,atsi\u017evelgiant \u012f sud\u0117ting\u0105 ekonomin\u0119 bei finansin\u0119 b\u016bkl\u0119\u201c buvo nur\u0117\u017eti teis\u0117j\u0173 atlyginimai. Ta b\u016bkl\u0117 buvo laikina, o atlyginimai nur\u0117\u017eti neterminuotai. Bet manykime, kad b\u016btent tai, b\u016btent \u0161itas nur\u0117\u017eimas ir pad\u0117jo \u0161aliai ir jo \u0161auniajai Vyriausybei i\u0161klipti i\u0161 ekonomin\u0117s duob\u0117s, \u012f kuri\u0105 j\u0105 buvo \u012fst\u016bm\u0119 \u2013 kas gi kitas? \u2013 pinig\u0173 pertek\u0119 teis\u0117jai. Link\u0117jimai komisarui.<\/p>\n\n\n\n

Bet buvo diskvalifikuota daug kit\u0173 novel\u0173. Neturiu galimyb\u0117s j\u0173 vis\u0173 neturiu galimyb\u0117s \u010dia pavardinti. Kartais tas diskvalifikavimas paskatindavo naujas iniciatyvas, \u012fskaitant vien\u0105 labai kuriozi\u0161k\u0105. 2006 m. Seimo nari\u0173 grup\u0117 Konstituciniame Teisme u\u017egin\u010dijo Konstitucinio Teismo \u012fstatyme \u012ftvirtint\u0105 reguliavim\u0105, pagal kur\u012f Konstitucinis Teismas yra teismas. Tiesiog \u0161itaip: Konstitucinis Teismas n\u0117ra teismas, ir ta\u0161kas. J\u0173 logika buvo paprasta. Logika kabut\u0117se, tad pavadinkime taip: mintis. Jei Konstitucinis Teismas n\u0117ra teismas, vadinasi, jis nevykdo valstyb\u0117s vald\u017eios. O jei nevykdo valstyb\u0117s vald\u017eios, jo sprendim\u0173 galima nepaisyti. Bet ka\u017ekod\u0117l jiems nekilo mintis, kaip galima gin\u010dyti Konstituciniame Teisme Seimo i\u0161leist\u0105 \u012fstatym\u0105 ir tik\u0117tis, kad Konstitucinis Teismas i\u0161 jo atims teisin\u0119 gali\u0105, nes juk Seimas tai tikrai vykdo valstyb\u0117s vald\u017ei\u0105. Kaip Konstituciniais Teismas, kuris atseit nevykdo valstyb\u0117s vald\u017eios, atims teisin\u0119 gali\u0105 i\u0161 valstyb\u0117s vald\u017eios institucijos i\u0161leisto akto? Negana to, jei galima nepaklusti Konstituciniam Teismui, tai tada galima ignoruoti ir jo sprendim\u0105, kurio jie taip nor\u0117jo \u2013 kad Konstitucinis Teismas n\u0117ra teismas. Abrakadara.<\/p>\n\n\n\n

Man jau reikia art\u0117ti prie pabaigos. Tad negaliu daug ko aptarti, kaip antai \u012fvairi\u0173 tos labai turtingos oficialiosios konstitucin\u0117s doktrinos aspekt\u0173 \u2013 teis\u0117j\u0173 profesionalumo, ne\u0161ali\u0161kumo, nepriklausomumo, savivaldos ir t. t. Bet vien\u0105 aspekt\u0105 vis d\u0117lto turiu pamin\u0117ti.<\/p>\n\n\n\n

Teis\u0117jas, kitaip nei kurios nors politin\u0117s vald\u017eios atstovas, neturi auk\u0161tesn\u0117s vald\u017eios. Paprastai, buiti\u0161kai tariant, jis neturi vir\u0161ininko. Ministras turi Premjer\u0105, yra dar ir Respublikos Prezidentas, ir Seimui reikia atsiskaityti. Ir Premjeras su visa Vyriausybe privalo jausti Seimo kontrol\u0119, prie\u017ei\u016br\u0105. O teis\u0117jas to neturi.<\/p>\n\n\n\n

Ir gerai, kad neturi jokio vir\u0161ininko. Valstyb\u0117s vald\u017eia yra kiekvienas teis\u0117jas, kuris nagrin\u0117ja byl\u0105. Ne kolegijos pirmininkas. Ne teismo pirmininkas. Ir visa teismin\u0117 vald\u017eia neturi joki\u0173 vir\u0161inink\u0173 \u2013 ji turi tik savivald\u0105. Tai vienas i\u0161 svarbiausi\u0173 dalyk\u0173 m\u016bs\u0173 konstitucin\u0117je doktrinoje. Tik po to, kai tai buvo joje \u012fra\u0161yta, pagaliau atsirado Teis\u0117j\u0173 taryba kaip b\u016btent teis\u0117j\u0173 taryba, kaip ir reikalauja Konstitucija. Bet, deja, pirmininko vaidmuo da\u017enai per daug sureik\u0161minamas. Vytas Milius jau kai k\u0105 pacitavo kai k\u0105, o a\u0161 pasakysiu nuo sav\u0119s. Nepaisant geros Konstitucin\u0117s doktrinos mes Lietuvoje vis d\u0117lto tur\u0117jome \u2013 vadinkime daiktus savo vardais \u2013 du auk\u0161t\u0173j\u0173 teism\u0173 pirminink\u0173 pozicijos uzurpavimo atvejus. Du asmenys (vienas buvo Auk\u0161\u010diausiojo Teismo pirmininkas, o kitas \u2013 Konstitucinio Teismo pirmininkas), pasibaigus pirmininkavimo terminui, nepasitrauk\u0117 i\u0161 \u0161i\u0173 pareig\u0173 ir veik\u0117, kad jose likt\u0173 kiek galima ilgiau. Noriu tik\u0117tis, kad tai jau istorija, bet i\u0161kart prisimenu savo m\u0117gstam\u0105 Williamo Faulknerio sentencij\u0105 the past is never dead, it\u2019s not even past<\/em> \u2013 ,,Praeitis niekada n\u0117ra mirusi, ji net n\u0117ra praeitis\u201c. I\u0161 praeities reikia mokytis.<\/p>\n\n\n\n

Ir dar viena mintis. Teismin\u0117 vald\u017eia kartais vadinama ma\u017eiausiai pavojinga vald\u017eios \u0161aka \u2013 the least dangerous branch<\/em>. Tai ne mano \u017eod\u017eiai. Tai Federalisto u\u017era\u0161uose<\/em> prie\u0161 du su puse \u0161imtme\u010dio para\u0161\u0117 Alexanderis Hamiltonas \u2013 ir paai\u0161kino, kod\u0117l \u0161i vald\u017eia ma\u017eiausiai pavojinga.<\/p>\n\n\n\n

Visos vald\u017eios pavojingos, visos jos yra pavojaus \u0161altinis, Civilinio kodekso terminija b\u016bt\u0173 \u201edidesnio pavojaus \u0161altinis\u201c (mano studij\u0173 laikais buvo sakoma \u201epadidinto pavojaus \u0161altinis\u201c). Visos jos tokios, tod\u0117l jos turi viena kit\u0105 subalansuoti. Bet kod\u0117l \u0161i yra ma\u017eiausiai pavojinga? Pagal Hamilton\u0105, pirmiausia tod\u0117l, kad ji neturi kariuomen\u0117s, kitaip tariant, neturi materialios j\u0117gos, prievartos aparato. Antra, ji nevaldo pinigin\u0117s. Tiesa, per pinigin\u0119 kartais galima pabandyti pavaldyti j\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Taigi teismin\u0117 vald\u017eia \u201epati i\u0161 sav\u0119s\u201c yra labai negalinga vald\u017eia. Jos galia priklauso nuo to, kiek j\u0105 pripa\u017e\u012fsta ir gerbia kitos vald\u017eios, ir, \u017einoma, visuomen\u0117. O \u0161io pripa\u017einimo negalima pasiekti vien teisin\u0117mis priemon\u0117mis. Reikia mentaliteto, kult\u016bros, geros valios ir t. t.<\/p>\n\n\n\n

Be to, teismai yra dar ir tylioji vald\u017eia. Su visuomene jie kalba savo sprendimais. Jie negali atsikirtin\u0117ti \u012f kiekvien\u0105 insinuacij\u0105, kuri\u0173 \u201ejut\u016bbin\u0117s\u201c post-tiesos eroje be galo daug.<\/p>\n\n\n\n

Nenoriu vardyti pavyzd\u017ei\u0173. Pa\u017ei\u016briu \u012fvairias laidas… Na gerai, pasakysiu vien\u0105 pavard\u0119: Remigijus \u017demaitaitis. \u0160iandien tai garsiausiai, da\u017eniausiai kartojama pavard\u0117. S\u0117di studijoje ir sako: ,,Konstituciniame Teisme \u2013 \u0161e\u0161i konservatoriai\u201c. A\u0161 skai\u010diavau, lenkiau pir\u0161tus, kol supratau, kad turb\u016bt nebemoku suskai\u010diuoti iki \u0161e\u0161i\u0173, o gal net iki dviej\u0173. Ar yra koks nors korekti\u0161kumas? Ne, n\u0117ra.<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Lietuvos teism\u0173 nuotrauka<\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n\n

Kod\u0117l tai sakau? Tod\u0117l, kad Teismui b\u016bti pripa\u017e\u012fstamam legitimia ir lygiaverte kitoms vald\u017eioms reikia ir t\u0173 kit\u0173 vald\u017ei\u0173, ir visuomen\u0117s, ir \u017einiasklaidos brandos. O mes jos stokojame. Apie tai nesipl\u0117tosiu.<\/p>\n\n\n\n

Bet \u2013 ir tai turb\u016bt paskutin\u0117 mintis, kuri\u0105 noriu pasakyti, \u2013 tokiam pripa\u017einimui reikia ir pa\u010di\u0173 teism\u0173, pa\u010di\u0173 teis\u0117j\u0173 brandos. Teismai vykdo vadinam\u0105j\u0105 teismin\u0119 politik\u0105 \u2013 judicial policy.<\/em> <\/em>Nepainiokime jos su politics<\/em>, su partine politika. B\u016b\u010diau labai d\u0117kingas, jei Valstybin\u0117 lietuvi\u0173 kalbos komisija kada nors sugalvot\u0173 policy<\/em> atitinkant\u012f termin\u0105, kad Lietuvoje neb\u016bt\u0173 painiojama policy<\/em> su politics<\/em>. Teismams negalima susisaistyti su politics<\/em>, bet policy<\/em> jie vykdo. Jie turi teismin\u0119 politik\u0105: kaip spr\u0119sti bylas, kaip planuoti laik\u0105, kada pla\u010diai ai\u0161kinti teis\u0119, kada siauriau, ir t. t. Tai \u0161tai: teismin\u0117 politika, kuri\u0105 nedeklaruodami vykdo visi pasaulio teismai, ji bus legitimi tik tada, jei nei\u0161eis u\u017e racionali\u0173 rib\u0173. Tos ribas yra trij\u0173 r\u016b\u0161i\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Pirma \u2013 teis\u0117s tekstas. Teis\u0117jas turi laisv\u0119 j\u012f interpretuoti. Kita vertus, tekstas j\u012f var\u017eo. Kartais labai sunku i\u0161laviruoti: tekstas suvar\u017eo, bet turi b\u016bti interpretuojamas taip, kad, pakitus s\u0105lygoms, pats netapt\u0173 anachroni\u0161ku. Tokios tos Scil\u0117 ir Charibd\u0117, tarp kuri\u0173 reikia i\u0161laviruoti. D\u0117l to yra nei\u0161vengiamas tam tikras teismo aktyvizmas, bet jis turi b\u016bti ribotas, negali b\u016bti beribis.<\/p>\n\n\n\n

Antroji riba \u2013 vald\u017ei\u0173 padalijimas. Teismo vald\u017eia \u2013 viena i\u0161 visaver\u010di\u0173 vald\u017ei\u0173, vadinasi, lygiavert\u0117 kitoms. Ji neb\u016bt\u0173 joms lygiavert\u0117, jei teismas imt\u0173 spr\u0119sti tai, kas priklauso ne jam, o kitoms vald\u017eioms. Tai nerei\u0161kia, kad teismai negali ad hoc<\/em> u\u017epildyti sprag\u0173, kurias j\u0173 nustatytame reguliavime paliko kitos vald\u017eios, ar negali pakeisti esamos praktikos. Bet teismai turi tai daryti tik tikrindami, ar kitos vald\u017eios neper\u017eeng\u0117 teis\u0117s rib\u0173, neveik\u0117 ultra vires<\/em>, o ne i\u0161 anksto tur\u0117dami tiksl\u0105 sureguliuoti tai, kas nesureguliuota arba, j\u0173 manymu, geriau sureguliuoti tai, kas, j\u0173 manymu, sureguliuota blogai.<\/p>\n\n\n\n

Tre\u010dioji riba \u2013 vadinamasis teis\u0117j\u0173 susivar\u017eymas \u2013 judicial self restraint<\/em>, dar kartais vadinamas teis\u0117j\u0173 kuklumu \u2013 judicial modesty<\/em> (labai gra\u017eus \u017eodis).<\/em> K\u0105 tai rei\u0161kia? Ne visk\u0105 galima i\u0161spr\u0119sti teis\u0117s pagalba. Viena i\u0161 teisinio m\u0105stymo yd\u0173 yra ta, kad atrodo, jog jei yra problema, mes j\u0105 i\u0161spr\u0119sime teis\u0117s pagalba. Bet ne visk\u0105 galima i\u0161spr\u0119sti teis\u0117s pagalba. Sakoma, kad jei esi plaktukas, tau visos problemos atrodo kaip vinis: sukali, sukali, sukali, sukali. Bet, ne visos problemos yra vinys, o teis\u0117jas \u2013 ne plaktukas. Plaktukas neabejoja, o geras teis\u0117jas visada abejoja. Jei kuris nors teis\u0117jas pasakys, kad niekad nesuklydo ar neabejoja d\u0117l n\u0117 vieno savo sprendimo, jisai netur\u0117t\u0173 b\u016bti teis\u0117jas. A\u0161 sprend\u017eiu ir pagal save. Abejoju, galvoju, kad galima buvo spr\u0119sti kitaip, galima buvo spr\u0119sti geriau, sprendimas dav\u0117 ne tokius rezultatus, koki\u0173 tik\u0117jausi, ir pan. Abejon\u0117s rei\u0161kia, kad teis\u0117jai nei\u0161vengimai turi susivar\u017eyti. Jos nerei\u0161kia, kad jie neturi b\u016bti aktyv\u016bs, nesiekti nustatyti objektyvi\u0105 ties\u0105 (kiek tai \u012fmanoma). Bet jiems reikia atsargumo. Jie negali sakyti, kad \u201emes sprend\u017eiame taip, nes turime diskrecij\u0105\u201c.<\/p>\n\n\n\n

Jie turi diskrecij\u0105. \u017dodis \u201ediskrecija\u201c \u0161iandien yra labai i\u0161populiar\u0117j\u0119s, nors dar prie\u0161 kokius dvide\u0161imt met\u0173 beveik nebuvo vartojamas. Bet jis vartojamas kaip papuola, \u012f kair\u0119 ir \u012f de\u0161in\u0119, ir i\u0161 esm\u0117s rei\u0161kia savival\u0117s sinonim\u0105. ,,Mes turime diskrecij\u0105\u201c. Bet tai, apie k\u0105 kalbama, yra ne diskrecija, o savival\u0117 daryti, k\u0105 norime.<\/p>\n\n\n\n

Teismo diskrecija nieko neturi bendro su jo aktyvizmu. Teismo aktyvizmas kyla i\u0161 to, kad tam tikrais atvejais reikia tekst\u0105 pritaikyti prie pakitusi\u0173 s\u0105lyg\u0173. O diskrecija \u2013 tai laisva nuo\u017ei\u016bra. Kalb\u0117damas apie teismo diskrecij\u0105, gr\u012f\u017etu prie i\u0161tak\u0173. O i\u0161takos yra puiki daug kam \u017einomo Aharono Barako knyga ,,Teis\u0117jo diskrecija\u201c \u2013 Judicial discretion.<\/em> Skaitome: teismas turi diskrecij\u0105 tik tada, kai turi pasirinkti vien\u0105 i\u0161 dviej\u0173 (kartais daugiau) teisi\u0161kai pagrist\u0173 sprendim\u0173. Galima spr\u0119sti vienaip \u2013 ir tai bus teisi\u0161kai pagrista, bet galima ir kitaip \u2013 ir tai irgi b\u016bt\u0173 teisi\u0161kai pagr\u012fsta. Teismo diskrecija \u2013 tai ne tik ir ne tiek teis\u0117 kok\u012f nori pasirinkti sprendim\u0105, kiek pareiga pasirinkti geriausi\u0105 sprendim\u0105 ir deramai argumentuoti, kod\u0117l jis geriausias. Gal tai ne\u012ftikins, gal kitiems tas sprendimas atrodys ne geriausias, o antras pagal gerum\u0105, gal tre\u010dias pagal gerum\u0105, bet tai vertinimo dalykas.<\/p>\n\n\n\n

Jei paisoma \u0161i\u0173 teismin\u0117s politikos rib\u0173, teismas tikrai yra ma\u017eiausiai pavojinga vald\u017eios \u0161aka. O jei j\u0173 nepaisoma, jos per\u017eengiamos (kartais matome, kad bandoma tai daryti), \u0161i \u0161aka gali tapti net labai pavojinga. \u0160iandien nematau po\u017eymi\u0173, kad Lietuvoje b\u016bt\u0173 prielaid\u0173 tokiam pos\u016bkiui. Bet kit\u0173 Europos valstybi\u0173 \u2013 ir netolim\u0173, ir tolimesni\u0173 \u2013 pastarojo meto patirtis rodo, kad kartais ten, kur nieko nebuvo, ka\u017ekas ima ir atsiranda. Kaip per did\u012fj\u012f sprogim\u0105: nieko nebuvo, bet staiga atsirado viskas.<\/p>\n\n\n\n

Tik\u0117kim\u0117s, kad \u0161iuo atveju bent jau taip ne\u012fvyks.<\/p>\n\n\n\n

A\u010di\u016b u\u017e d\u0117mes\u012f ir kantryb\u0119. Visus sveikinu su jubiliejumi. Linkiu teis\u0117jams s\u0117km\u0117s vykdant j\u0173 kilni\u0105 misij\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kaip esame prane\u0161\u0119, sausio 24 d. Seime buvo pamin\u0117tas Lietuvos apeliacinio teismo ir apygard\u0173 teism\u0173 \u012fsteigimo 30-metis. Renginyje prane\u0161im\u0105 skait\u0117 ir buv\u0119s Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas bei Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismo teis\u0117jas, Vilniaus universiteto profesorius dr Egidijus K\u016bris. Skelbiame jo prane\u0161imo tekst\u0105. Gerbiamas Apeliacinio teismo pirmininke, garb\u016bs teis\u0117jai, kiti \u0161io i\u0161kilmingo renginio dalyviai, Pirmiausia, …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":48136,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[1835,1111,94,3438,54],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/48192"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=48192"}],"version-history":[{"count":8,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/48192\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":48219,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/48192\/revisions\/48219"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/48136"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=48192"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=48192"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=48192"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}