Lietuvos Auk\u0161\u010diausiasis Teismas (LAT) ir toliau teikia aktualius i\u0161ai\u0161kinimus Darbo kodekso (DK) norm\u0173 taikymo klausimais. Nors kasacinio teismo darbo teis\u0117s byl\u0173 praktika 2024 metais nebuvo gausi, ta\u010diau priimta nema\u017eai kasdienei praktikai aktuali\u0173 nutar\u010di\u0173. Kaip ir kiekvienais metais, toliau straipsnyje glaustai ap\u017evelgsime reik\u0161mingiausius 2024 met\u0173 LAT i\u0161ai\u0161kinimus darbo teis\u0117s bylose.<\/p>\n\n\n\n
Pareiga pareikalauti paai\u0161kinimo d\u0117l darbo pareig\u0173 pa\u017eeidimo<\/strong><\/p>\n\n\n\n Nutartyje<\/a> LAT nagrin\u0117jo klausim\u0105 d\u0117l darbuotojo padaryto \u0161iurk\u0161taus darbo pareig\u0173 pa\u017eeidimo ir darbdavio pareigos reikalauti pasiai\u0161kinimo i\u0161 darbuotojo.<\/p>\n\n\n\n LAT i\u0161ai\u0161kino, kad ta aplinkyb\u0117, kad darbuotojas nebuvo supa\u017eindintas su pareiginiais nuostatais arba kad toki\u0173 pareigini\u0173 nuostat\u0173 i\u0161 viso n\u0117ra, nelaikytina aplinkybe, eliminuojan\u010dia darbuotojo atsakomyb\u0119, ypa\u010d tais atvejais, kai darbuotojas disponuoja patirtimi ir \u012fg\u016bd\u017eiais toje srityje. Darbo sutarties s\u0105lygos gali b\u016bti nustatytos ne tik ra\u0161ytin\u0117je darbo sutartyje, teis\u0117s aktuose, bet gali b\u016bti teismo nustatytos i\u0161 darbo sutarties \u0161ali\u0173 elgesio, atliekam\u0173 veiksm\u0173, kit\u0173 reik\u0161ming\u0173 aplinkybi\u0173 apie faktin\u012f sutarties vykdym\u0105.<\/p>\n\n\n\n LAT dar kart\u0105 primin\u0117, kad reikalavimas pateikti paai\u0161kinim\u0105 skirtas patikrinti ir \u012fvertinti aplinkyb\u0117ms, reik\u0161mingoms darbo sutarties nutraukimo pagr\u012fstumui ir teis\u0117tumui, ta\u010diau, darbdaviui pa\u017eeidus \u0161\u012f reikalavim\u0105, darbdavio priimtas sprendimas nutraukti darbo sutart\u012f d\u0117l darbuotojo padaryto darbo pareig\u0173 pa\u017eeidimo savaime neb\u016bt\u0173 laikomas neteis\u0117tu. Teismas taip pat nurod\u0117, kad DK 58 straipsnio 4 dalis ne\u012ftvirtina konkre\u010dios formos, kuria turi b\u016bti i\u0161rei\u0161kiamas darbdavio reikalavimas darbuotojui d\u0117l ra\u0161ytinio pasiai\u0161kinimo. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties darbdavio reikalavimas gali b\u016bti i\u0161reik\u0161tas tiek \u017eod\u017eiu, tiek ra\u0161tu.<\/p>\n\n\n\n Pamin\u0117tina, kad aptariamoje nutartyje teismas taip pat pripa\u017eino, kad darbuotojai patyr\u0117 dvasini\u0173 i\u0161gyvenim\u0173, pa\u017eeminim\u0105, netikrumo jausm\u0105 d\u0117l savo ateities, garb\u0117s ir orumo pa\u017eeminim\u0105. LAT pripa\u017eino, kad darbuotojai turi teis\u0119 \u012f neturtin\u0117s \u017ealos atlyginim\u0105. Bendrai darbuotojams buvo priteista 2 000 Eur dyd\u017eio kompensacija.<\/p>\n\n\n\n D\u0117l neteis\u0117tai atleistam darbuotojui mok\u0117tin\u0173 i\u0161mok\u0173<\/strong><\/p>\n\n\n\n Kitoje nutartyje<\/a> buvo sprend\u017eiamas klausimas d\u0117l neteis\u0117tai atleistam ir \u012f darb\u0105 negr\u0105\u017eintam darbuotojui priklausan\u010di\u0173 i\u0161mok\u0173 \u012fskaitymo \u012f jau i\u0161mok\u0117t\u0105 kompensacij\u0105. Darbdavys darbuotojui pagal susitarim\u0105 d\u0117l darbo sutarties nutraukimo i\u0161mok\u0117jo 6 m\u0117nesi\u0173 vidutinio darbo u\u017emokes\u010dio dyd\u017eio kompensacij\u0105. Darbuotojas nugin\u010dijo \u0161\u012f atleidimo pagrind\u0105 ir reikalavo papildomai i\u0161mokos pagal DK 218 straipsnio 4 dal\u012f, t.\u00a0y. 2 m\u0117nesi\u0173 vidutini\u0173 darbo u\u017emokes\u010di\u0173 dyd\u017eio i\u0161eitin\u0117s i\u0161mokos ir vidutinio darbo u\u017emokes\u010dio u\u017e priverstin\u0117s pravaik\u0161tos laik\u0105.<\/p>\n\n\n\n LAT nustat\u0117, kad abiej\u0173 i\u0161mok\u0173 (tiek pagal DK 218 straipsnio 4 dal\u012f, tiek pagal DK 54 straipsn\u012f) palikimas, kai i\u0161moka pagal \u0161ali\u0173 susitarim\u0105 vir\u0161ija DK 218 straipsnyje nustatyt\u0105 i\u0161mokos dyd\u012f, neatitikt\u0173 DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatyto pa\u017eeist\u0173 darbo teisi\u0173 gynimo b\u016bdo tiksl\u0173, nes reik\u0161t\u0173, kad kompensuojama yra didesniu mastu, nei nurodyta \u012fstatyme.<\/p>\n\n\n\n \u0160iuo atveju teismas ie\u0161kovui pagal \u0161ali\u0173 susitarim\u0105 sumok\u0117t\u0105 2 m\u0117nesi\u0173 vidutini\u0173 darbo u\u017emokes\u010di\u0173 dyd\u017eio i\u0161eitin\u0119 i\u0161mok\u0105 pripa\u017eino kompensacija pagal DK 218 straipsnio 4 dal\u012f ir pakartotinai jos nepriteis\u0117, o sumok\u0117t\u0105 4 m\u0117nesi\u0173 vidutini\u0173 darbo u\u017emokes\u010di\u0173 dyd\u017eio i\u0161eitin\u0119 i\u0161mok\u0105 \u012fskait\u0117 \u012f vidutin\u012f darbo u\u017emokest\u012f u\u017e priverstin\u0117s pravaik\u0161tos laik\u0105 nuo atleidimo i\u0161 darbo dienos iki teismo sprendimo pri\u0117mimo dienos.<\/p>\n\n\n\n Darbo apmok\u0117jimo tvarkos suderinimas su profesine s\u0105junga<\/strong><\/p>\n\n\n\n Vienoje i\u0161 nutar\u010di\u0173<\/a> buvo sprend\u017eiamas gin\u010das d\u0117l kolektyvin\u0117s sutarties punkto, nustatan\u010dio, kad \u012fstaigos darbo apmok\u0117jimo nuostatai turi b\u016bti suderinti su \u012fstaigoje veikian\u010dia profesine s\u0105junga. Pamin\u0117tina, kad \u012fstaigos profesin\u0117s s\u0105jungos atsisak\u0117 suderinti nauj\u0105 darbo apmok\u0117jimo tvark\u0105, ta\u010diau \u012fstaigos direktorius \u012fsakymu vis vien patvirtino nauj\u0105 darbo apmok\u0117jimo tvarkos apra\u0161\u0105. Byl\u0105 nagrin\u0117j\u0119 teismai, \u012fvertin\u0119 nagrin\u0117jam\u0173 darbo santyki\u0173 ir juos reglamentuojan\u010di\u0173 \u012fstatym\u0173 turin\u012f, sutarties tikslus ir jos nuostat\u0173 visum\u0105, nusprend\u0117, jog gin\u010do kolektyvin\u0117s sutarties nuostata \u201edarbo apmok\u0117jimo tvarkos apra\u0161as turi b\u016bti suderintas be kita ko su \u012fstaigoje veikian\u010dia profesine s\u0105junga\u201c rei\u0161kia, kad buvo susitarta ne d\u0117l privalomo profesin\u0117s s\u0105jungos sutikimo gavimo, o d\u0117l informavimo ir konsultavimosi pareigos.<\/p>\n\n\n\n Ilgalaikio darbo i\u0161moka<\/strong><\/p>\n\n\n\n Kitoje nutartyje<\/a> spr\u0119sta d\u0117l darbuotojo pareigos gr\u0105\u017einti ilgalaikio darbo i\u0161mokos permok\u0105 buvusiam darbdaviui. Bylos duomenimis, darbuotojo darbo sutartis buvo nutraukta pagal DK 57 straipsn\u012f, i\u0161mokant visas jam priklausan\u010dias darbo u\u017emokes\u010dio sumas, kompensacij\u0105 u\u017e nepanaudotas kasmetines atostogas ir i\u0161eitin\u0119 i\u0161mok\u0105. Teismo sprendimu darbuotojo atleidimas i\u0161 darbo buvo pripa\u017eintas neteis\u0117tu. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties darbdav\u0117 gr\u0105\u017eino Ilgalaikio darbo i\u0161mok\u0173 fondui atsakovui nepagr\u012fstai i\u0161mok\u0117t\u0105 ilgalaikio darbo i\u0161mok\u0105 ir kreip\u0117si \u012f darbuotoj\u0105 d\u0117l min\u0117tos sumos gr\u0105\u017einimo, ta\u010diau darbuotojas atsisak\u0117 j\u0105 gr\u0105\u017einti. Nagrin\u0117jamoje situacijoje LAT nurod\u0117, kad asmeniui ilgalaikio darbo i\u0161moka priklauso atleidimo i\u0161 darbo DK 57 straipsnio pagrindu. Pripa\u017einus atleidim\u0105 i\u0161 darbo DK 57 straipsnio pagrindu neteis\u0117tu ir pakeitus darbo sutarties nutraukimo pagrind\u0105, ilgalaikio darbo i\u0161mokos gavimo pagrindas i\u0161nyksta. Kadangi \u012fstatymas \u012ftvirtina, kad \u0161i\u0105 i\u0161mok\u0105, i\u0161nykus jos i\u0161mok\u0117jimo pagrindui, \u201eSodrai\u201c gr\u0105\u017einti privalo darbdavys, tai darbdavys, \u012fvykd\u0119s \u0161i\u0105 \u012fstatymu jam nustatyt\u0105 prievol\u0119, \u012fgyja teis\u0119, kad jam \u0161i\u0105 i\u0161mok\u0105 gr\u0105\u017eint\u0173 j\u0105 gav\u0119s asmuo kaip be pagrindo \u012fgyt\u0105 turt\u0105. LAT pa\u017eym\u0117jo, kad asmeniui d\u0117l atleidimo i\u0161 darbo negali priklausyti ir garantijos, taikytinos asmeniui, teis\u0117tai atleistam i\u0161 darbo DK 57 straipsnio pagrindu, ir garantijos, taikytinos asmeniui, kurio atleidimas i\u0161 darbo DK 57 straipsnio pagrindu pripa\u017eintas neteis\u0117tu ir pakeistas \u012f kit\u0105 pagrind\u0105.<\/p>\n\n\n\n Darbo u\u017emokes\u010dio suma\u017einimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n Nutartyje<\/a> spr\u0119sta d\u0117l teis\u0117s norm\u0173, reglamentuojan\u010di\u0173 darbo sutarties s\u0105lyg\u0173 keitim\u0105. Darbuotojo teigimu, darbdav\u0117 neteis\u0117tai be darbuotojo ra\u0161ytinio sutikimo suma\u017eino jo darbo u\u017emokest\u012f. Pamin\u0117tina, kad darbuotojo darbo u\u017emokestis buvo i\u0161reik\u0161tas kaip keli\u0173 atskir\u0173 element\u0173 junginys, kuri\u0173 kiekvieno dedamoji dalis \u2013 procentas nuo pacientams suteikt\u0173 paslaug\u0173 vert\u0117s. V\u0117liau darbdav\u0117s direktoriaus \u012fsakymais buvo nustatytas pacientams teikiam\u0173 paslaug\u0173 skai\u010diaus apribojimas (pvz., ne daugiau nei 4\u00a0pacientai per dien\u0105), susij\u0119s su tuo, kad bendrov\u0117 gavo ataskaitas apie tai, kad paslaug\u0173 suteikta kelis kartus daugiau, nei skiriama l\u0117\u0161\u0173 i\u0161 PSDF paslaug\u0173 i\u0161laidoms apmok\u0117ti. Vis\u0173 pirma, LAT, ai\u0161kindamas DK 45 straipsnio nuostatas, nurod\u0117, kad tuo atveju, kai darbuotojas n\u0117ra aktyvus, be pateisinamos prie\u017easties \u012fstatyme nustatyta tvarka ir terminu negina savo galb\u016bt pa\u017eeist\u0173 teisi\u0173 d\u0117l darbo apmok\u0117jimo s\u0105lyg\u0173 pakeitimo, yra laikoma, kad darbuotojas sutiko dirbti pakeistomis darbo apmok\u0117jimo s\u0105lygomis. Antra, teismas atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f ir \u012f tai, jog direktoriaus \u012fsakymais nebuvo pakeistos \u0161ali\u0173 darbo sutartyje sulygtos darbo apmok\u0117jimo s\u0105lygos. \u0160alys darbo sutartyje nebuvo susitarusios d\u0117l konkretaus darbo u\u017emokes\u010dio ir paslaug\u0173 skai\u010diaus. Atsi\u017evelgdamas \u012f tai, teismas konstatavo, kad n\u0117ra pagrindo pripa\u017einti, kad direktoriaus \u012fsakymai kvalifikuotini kaip darbdavio sprendimai, kuriais \u012fforminti darbo apmok\u0117jimo s\u0105lyg\u0173 pakeitimai.<\/p>\n\n\n\n Terminuotos darbo sutarties nutraukimas ir atsiskaitymas u\u017e mokslin\u0119 produkcij\u0105<\/strong><\/p>\n\n\n\n Kitoje byloje<\/a> buvo sprend\u017eiama d\u0117l teis\u0117s norm\u0173, reglamentuojan\u010di\u0173 terminuotos darbo sutarties nutraukim\u0105 ir atsiskaitym\u0105 u\u017e mokslin\u0119 produkcij\u0105. Bylos duomenimis, darbuotoja dirbo universitete pagal terminuot\u0105 darbo sutart\u012f, kuri buvo nutraukta DK 69 straipsnio 1 dalies pagrindu. LAT, analizuodamas aplinkybes, pa\u017eym\u0117jo, kad universiteto d\u0117stytojai gali b\u016bti \u012fdarbinami konkurso ar ne konkurso tvarka, o gin\u010das kilo d\u0117l darbo sutarties nutraukimo pasibaigus jos terminui. Be to, universiteto dekano ir rektoriaus sprendimais buvo nuspr\u0119sta i\u0161registruoti atitinkam\u0105 magistrant\u016bros studij\u0173 program\u0105, nes d\u0117l suma\u017e\u0117jusios jos paklausos i\u0161nyko poreikis i\u0161laikyti profesoriaus etato kr\u016bvio dal\u012f. Mokslo ir studij\u0173 \u012fstatymo 8 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad auk\u0161toji mokykla turi autonomij\u0105, apiman\u010di\u0105 akademin\u0119, administracin\u0119, \u016bkio ir finans\u0173 tvarkymo veikl\u0105. Atsi\u017evelgdamas \u012f tai, teismas nusprend\u0117, kad universitetas (darbdav\u0117), vadovaudamasis savo autonomija, tur\u0117jo teis\u0119 keisti darbuotoj\u0173 skai\u010di\u0173 ir strukt\u016br\u0105.<\/p>\n\n\n\n Teismas, analizuodamas klausim\u0105 d\u0117l atsiskaitymo u\u017e mokslin\u0119 produkcij\u0105, nurod\u0117, kad DK skiriamos dvi premij\u0173 kategorijos: u\u017e atlikt\u0105 darb\u0105 ir skatinamosios premijos darbdavio iniciatyva. Privalomas premijos u\u017e darb\u0105 po\u017eymis \u2013 ai\u0161k\u016bs dyd\u017eio ir mok\u0117jimo rodikliai, o skatinamoms premijoms tai n\u0117ra b\u016btina. Skatinimo u\u017e mokslin\u0119 produkcij\u0105 dydis priklauso nuo fakulteto fondo dyd\u017eio ir publikacij\u0173 vertinimo, kur\u012f atlieka komisija. Teismai nustat\u0117, kad premijos i\u0161mok\u0117jimas priklauso nuo darbdavio valios ir kriterij\u0173 apra\u0161o. Pagal kriterij\u0173 apra\u0161\u0105, premijuojami tik tie darbuotojai, kurie turi darbo sutart\u012f su atsakove t\u0173 met\u0173, u\u017e kuriuos premijuojama, gruod\u017eio 31 d. Atsi\u017evelgdamas \u012f tai, LAT pripa\u017eino, kad tuo atveju, kai neterminuota darbo sutartis nutraukiama iki met\u0173 pabaigos, toki\u0105 galimyb\u0119 darbuotojai, dirbantys pagal neterminuot\u0105 darbo sutart\u012f, taip pat praranda.<\/p>\n\n\n\n Be to, LAT priteis\u0117 darbuotojai 2 000 Eur neturtin\u0117s \u017ealos atlyginim\u0105, konstatav\u0119s, kad darbdavys pa\u017eeid\u0117 savo pareig\u0105 darbuotoj\u0105 informuoti apie b\u016bsim\u0105 magistrant\u016bros studij\u0173 programos u\u017edarym\u0105. V\u0117luojama informacija apsunkino galimybes rasti mokslin\u012f pedagogin\u012f darb\u0105 ir tai suk\u0117l\u0117 darbuotojai netikrumo d\u0117l savo ateities jausm\u0105.<\/p>\n\n\n\n \u012erodym\u0173 vertinimas vir\u0161valand\u017ei\u0173 kontekste<\/strong><\/p>\n\n\n\n Kitoje nutartyje<\/a> buvo sprend\u017eiama d\u0117l teis\u0117s norm\u0173, reglamentuojan\u010di\u0173 \u012frodym\u0173 vertinim\u0105 ir \u012frodin\u0117jim\u0105 vir\u0161valand\u017ei\u0173 kontekste. Darbuotojo teigimu, jis dirbo gerokai ilgiau, negu buvo nustatyta darbo sutartyje, darbdav\u0117 \u017einojo apie dirbamus vir\u0161valand\u017eius, ta\u010diau j\u0173 \u012f apskait\u0105 ne\u012ftrauk\u0117 ir u\u017e juos nemok\u0117jo, o apeliacin\u0117s instancijos teismas neanalizavo vis\u0173 \u012frodym\u0173. LAT nurod\u0117, kad \u012frodin\u0117jimo d\u0117l nurodymo dirbti vir\u0161valandin\u012f darb\u0105 (ne)egzistavimo pareigos darbdavei nustatymas, t. y. reikalavimas, kad darbdav\u0117 \u012frodyt\u0173, jog ji nedav\u0117 darbuotojui nurodymo dirbti vir\u0161valand\u017eius, i\u0161 esm\u0117s reik\u0161t\u0173 reikalavim\u0105 \u012frodyti t\u0105, ko darbdav\u0117 objektyviai negali \u012frodyti, tod\u0117l toks aptariam\u0173 faktini\u0173 aplinkybi\u0173 \u012frodin\u0117jimo na\u0161tos paskirstymas b\u016bt\u0173 nepagr\u012fstas. Taigi, pareiga \u012frodyti, kad darbdav\u0117 dav\u0117 darbuotojui nurodym\u0105 dirbti vir\u0161valand\u017eius, tenka pa\u010diam darbuotojui. Teismas pa\u017eym\u0117jo, kad vir\u0161valandiniai darbai dirbami darbdavio nurodymu arba su darbdavio \u017einia, o darbuotojo buvimas darbe, vir\u0161ijantis jam nustatyt\u0105 darbo laiko trukm\u0119, savaime nerei\u0161kia vir\u0161valandinio darbo, jeigu taip elgiamasi nesant darbdavio nurodymo, be jo \u017einios ar leidimo. LAT pripa\u017eino, kad apeliacin\u0117s instancijos teismas tinkamai \u012fvertino \u012frodymus bei padar\u0117 tinkam\u0105 i\u0161vad\u0105, kad darbdavei ie\u0161kovo vir\u0161valand\u017eiai paai\u0161k\u0117jo jau po fakto, tod\u0117l negalima daryti i\u0161vados, kad vir\u0161valand\u017eiai buvo dirbami su darbdav\u0117s \u017einia.<\/p>\n\n\n\n