{"id":47846,"date":"2024-12-30T16:58:03","date_gmt":"2024-12-30T13:58:03","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=47846"},"modified":"2024-12-30T16:58:05","modified_gmt":"2024-12-30T13:58:05","slug":"v-a-vaicaitis-ar-konstitucijoje-numatyta-seimos-kurimo-samprata-priestarauja-konstitucijai-2024-12-18-d-konstitucinio-teismo-nutarimo-komentaras","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2024\/12\/30\/v-a-vaicaitis-ar-konstitucijoje-numatyta-seimos-kurimo-samprata-priestarauja-konstitucijai-2024-12-18-d-konstitucinio-teismo-nutarimo-komentaras\/","title":{"rendered":"V. A. Vai\u010daitis. Ar Konstitucijoje numatyta \u0161eimos k\u016brimo samprata prie\u0161tarauja Konstitucijai (2024-12-18 d. Konstitucinio Teismo nutarimo komentaras)?"},"content":{"rendered":"\n

Kaip \u017einia, prie\u0161 Kal\u0117das nema\u017eo visuomen\u0117s susidom\u0117jimo sulauk\u0117 Konstitucinio Teismo nutarimas<\/a> (2023-12-18), kuriuo Nepilname\u010di\u0173 apsaugos nuo neigiamo vie\u0161osios informacijos poveikio \u012fstatymo<\/em> nuostata, pripa\u017e\u012fstanti, jog neigiam\u0105 poveik\u012f nepilname\u010diams daro tokia informacija, kuria skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje \u012ftvirtinta, santuokos sudarymo ir \u0161eimos k\u016brimo samprata, pripa\u017einta prie\u0161taraujan\u010dia Konstitucijos 25 straipsnio 1, 2, 3 dalims, 38 straipsnio 1, 2 dalims ir konstituciniam teisin\u0117s valstyb\u0117s principui. Tod\u0117l verta kiek atid\u017eiau pa\u017evelgti \u012f \u0161io nutarimo turin\u012f ir jame pateikt\u0105 argumentavim\u0105. Taigi, skaitytojui reik\u0117t\u0173 dar kart\u0105 pacituoti gin\u010dijam\u0105 \u012fstatymo nuostat\u0105 ir tas Konstitucijos nuostatas, kurioms pasak Konstitucinio Teismo, prie\u0161taravo min\u0117ta \u012fstatymo nuostata:<\/p>\n\n\n\n

Nepilname\u010di\u0173 apsaugos nuo neigiamo vie\u0161osios informacijos poveikio \u012fstatymas<\/em><\/strong><\/em><\/p>\n\n\n\n

4 straipsnis. Neigiam\u0105 poveik\u012f nepilname\u010di\u0173 vystymuisi daranti vie\u0161oji informacija […]:<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

16) kuria niekinamos \u0161eimos vertyb\u0117s, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse \u012ftvirtinta, santuokos sudarymo ir \u0161eimos k\u016brimo samprata.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Lietuvos Respublikos Konstitucija<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

25 straipsnis<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

(1) \u017dmogus turi teis\u0119 tur\u0117ti savo \u012fsitikinimus ir juos laisvai reik\u0161ti.<\/em><\/p>\n\n\n\n

(2) \u017dmogui neturi b\u016bti kliudoma ie\u0161koti, gauti ir skleisti informacij\u0105 bei id\u0117jas.<\/em><\/p>\n\n\n\n

(3) Laisv\u0117 reik\u0161ti \u012fsitikinimus, gauti ir skleisti informacij\u0105 negali b\u016bti ribojama kitaip, kaip tik \u012fstatymu, jei tai b\u016btina apsaugoti \u017emogaus sveikatai, garbei ir orumui, priva\u010diam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.<\/em><\/p>\n\n\n\n

38 straipsnis<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

(1) \u0160eima yra visuomen\u0117s ir valstyb\u0117s pagrindas.<\/em><\/p>\n\n\n\n

(2) Valstyb\u0117 saugo ir globoja \u0161eim\u0105, motinyst\u0119, t\u0117vyst\u0119 ir vaikyst\u0119.<\/em><\/p>\n\n\n\n

1. Vis\u0173 pirma, reikia pasteb\u0117ti, jog Konstitucinis Teismas \u0161io nutarimo rezoliucin\u0117je dalyje taip ir nekonstatavo, ar min\u0117to \u012fstatymo nuostata prie\u0161tarauja pa\u010diai Konstitucijai<\/em>, k\u0105 jis turi padaryti pagal Konstitucijos 102[i]<\/a> ir 105[ii]<\/a> straipsnius. Kitaip tariant, teiginys, kad \u012fstatymo nuostata nedera su Konstitucijos 25 ir 38 straipsni\u0173 kai kuriomis nuostatomis, dar nerei\u0161kia, jog \u0161i \u012fstatymo nuostata prie\u0161tarauja visai Konstitucijai. Taip yra tod\u0117l, kad Konstitucij\u0105 sudaro \u012fvairios nuostatos, \u012ftvirtintos 154 Konstitucijos straipsnyje bei konstituciniuose aktuose, kurie yra sudedamoji Konstitucijos dalis. Tod\u0117l negalima b\u016bt\u0173 pritarti tokiai Konstitucinio Teismo pozicijai, kuria jis nusprend\u0117 \u201etoliau netirti [parei\u0161k\u0117jo gin\u010dytus] gin\u010dijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijos 29 straipsniui, 138 straipsnio 3 daliai\u201c klausimus. Kitaip tariant, Konstitucinis Teismas \u0161iuo atveju, nor\u0117damas nuspr\u0119sti d\u0117l \u012fstatymo nuostatos atitikimo Konstitucijai, tur\u0117jo tirti jos atitikim\u0105 ne tik kai kurioms 25 straipsnio ir 38 straipsnio nuostatoms, bet ir parei\u0161k\u0117jo pamin\u0117tiems 29 bei 138 straipsniams bei visoms kitoms su \u0161ia byla susijusioms Konstitucijos nuostatoms, i\u0161 kuri\u0173 \u010dia galima pamin\u0117ti tik kelet\u0105, pavyzd\u017eiui, Konstitucijos 26 str. 5 dalies nuostat\u0105, kad \u201ct\u0117vai ir glob\u0117jai nevar\u017eomi r\u016bpinasi vaik\u0173 ir globotini\u0173 religiniu ir doroviniu aukl\u0117jimu pagal savo \u012fsitikinimus\u201d ir 38 str. 6 dalies nuostat\u0105, kad \u201et\u0117v\u0173 teis\u0117 ir pareiga \u2013 aukl\u0117ti savo vaikus dorais \u017emon\u0117mis ir i\u0161tikimais pilie\u010diais, iki pilnametyst\u0117s juos i\u0161laikyti\u201c. Kitaip tariant, Konstitucinis Teismas n\u0117ra civilinis teismas ir jam negalioja reikalavimas nei\u0161eiti i\u0161 civilinio ie\u0161kinio rib\u0173 ir juo labiau \u2013 jis negali savo nuo\u017ei\u016bra \u201esusisiaurinti\u201c konstitucin\u0117s prie\u017ei\u016bros objekto nei iki parei\u0161k\u0117jo nurodyt\u0173, nei iki savo pasirinkt\u0173 keli\u0173 Konstitucijos nuostat\u0173, nes taip b\u016bt\u0173 pa\u017eeisti min\u0117ti Konstitucijos 102 ir 105 straipsniai ir \u0161ia prasme \u2013 Konstitucijos, kaip skirting\u0173 konstitucini\u0173 vertybi\u0173 pusiausvyros, samprata. Kaip matysime v\u0117liau, Konstitucinis Teismas taip pat neturi kompetencijos susiaurinti konstitucin\u0117s prie\u017ei\u016bros byloje gin\u010dijamos nuostatos turinio.<\/p>\n\n\n\n

2. Visgi, \u010dia b\u016bt\u0173 \u012fdomu atid\u017eiau panagrin\u0117ti ir tai, ar Konstitucinis Teismas pagrind\u0117 \u012fstatymo neatitikim\u0105, min\u0117tiems dviej\u0173 Konstitucijos straipsni\u0173 nuostatoms, t.y. 25 str. 1, 2 ir 3 dalims bei 38 str. 1 ir 2 dalims. Taigi, prad\u0117kime nuo Konstitucijos 38 straipsnio, kurio 1 dalyje numatytas bendras principas, jog \u201c\u0161eima yra visuomen\u0117s ir valstyb\u0117s pagrindas\u201d, kuris yra abstraktaus pob\u016bd\u017eio ir joki\u0173 norm\u0173 nenustato. Tuo tarpu \u0161io straipsnio 2 dalyje teigiama, jog \u201cvalstyb\u0117 saugo ir globoja \u0161eim\u0105, motinyst\u0119, t\u0117vyst\u0119 ir vaikyst\u0119\u201d, kuri tiesiog nurodo, jog \u201cmotinyst\u0117, t\u0117vyst\u0117 ir vaikyst\u0117\u201d, kylanti i\u0161 vaiko santykio su savo t\u0117vais, valstyb\u0117s yra saugoma taip pat, kaip ir \u201e\u0161eima\u201c , tod\u0117l \u0161ia prasme gali b\u016bti \u012ftraukta pastarosios sampratos turin\u012f. Bet kuriuo atveju, Konstitucijos 38 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos apie \u0161eim\u0105 (kaip valstyb\u0117s ir visuomen\u0117s pagrind\u0105 bei valstyb\u0117s teikiam\u0105 apsaug\u0105 \u0161eimai) yra gin\u010dijamu \u012fstatymu saugomos \u201eKonstitucijoje \u012ftvirtintos […] \u0161eimos k\u016brimo sampratos\u201c dalis. Tod\u0117l sekant Konstitucinio Teismo argumentavimo logik\u0105, i\u0161eit\u0173, kad Konstitucijai prie\u0161tarauja tai, … kas \u012ftvirtina Konstitucijoje.<\/p>\n\n\n\n

Tiesa, tok\u012f teigin\u012f galb\u016bt reik\u0117t\u0173 suprasti kartu su tuo, kad, pasak Konstitucinio Teismo, gin\u010dijama \u012fstatymo nuostata (kad nepilname\u010diams neigiam\u0105 poveik\u012f daro vie\u0161a informacija, \u201ekuria niekinamos \u0161eimos vertyb\u0117s, skatinama kitokia, negu Konstitucijoje […] \u012ftvirtinta, santuokos sudarymo ir \u0161eimos k\u016brimo samprata) neva tai yra neai\u0161ki, t.y. \u201eneai\u0161ku, koki\u0105 konkre\u010diai informacij\u0105 […] siekiama riboti\u201c. Tod\u0117l, pasak Teismo, \u0161is neai\u0161kumas savaime s\u0105lygoja prie\u0161taravim\u0105 teisin\u0117s valstyb\u0117s principui. Ta\u010diau, ar bet kurio \u012fstatymo nuoroda \u012f Konstitucij\u0105 gali b\u016bti vadinama neai\u0161kia? Sunku b\u016bt\u0173 atsakyti teigiamai \u012f \u0161\u012f klausim\u0105, ta\u010diau net jeigu kas nors taip gal\u0117t\u0173 teigti, tokiu atveju reik\u0117t\u0173 pasteb\u0117ti, jog teism\u0173 (vis\u0173 pirma, Konstitucinio Teismo) prerogatyva kaip tik ir yra i\u0161ai\u0161kinti \u0161ios nuostatos turin\u012f, remiantis Konstitucija. Taigi, Konstitucinio Teismo teiginys, kad gin\u010dijama \u012fstatymo nuostata prie\u0161tarauja Konstitucijos 38 str. 1 ir 2 daliai (kartu su prie\u0161taravimu teisin\u0117s valstyb\u0117s principui) \u0161velniai tariant, ne\u012ftikina.<\/p>\n\n\n\n

3. Dabar pabandykime panagrin\u0117ti gin\u010dijamos informacijos nepilname\u010diams ribojimo neatitikim\u0105 Konstitucijos 25 straipsnio 1-3 dalims. \u0160iame kontekste \u012fdomus yra Konstitucinio Teismo teiginys, jog pagal Konstitucij\u0105 \u201enegali b\u016bti nustatytas<\/em> toks teisinis reguliavimas, kuriuo b\u016bt\u0173 suponuojama, kad informacija apie<\/em> bet kokius \u0161eimos modelius<\/em> ir asmen\u0173 tarpusavio santykius<\/em> savaime yra netinkama nepilname\u010diams vaikams\u201c, nes toks ribojimas, pasak Konstitucinio Teismo, \u201etrukdo nepilname\u010diams vaikams formuotis kaip brand\u017eioms, visapusi\u0161koms asmenyb\u0117ms […], yra nesuderinamas su demokratinei visuomenei b\u016bdingomis lygyb\u0117s, pliuralizmo ir tolerancijos vertyb\u0117mis\u201c. Nelabai ai\u0161ku, k\u0105 \u010dia rei\u0161kia \u201ebet koki\u0173<\/em> \u0161eimos modeli\u0173\u201c s\u0105voka, nes jei \u010dia turimi omenyje kiti (\u201ebet kokie\u201c) \u0161eimos modeliai nei tie, kurie yra numatyti Konstitucijoje, tuomet i\u0161eit\u0173, kad Konstitucija bet kuriuo aspektu draud\u017eia riboti informacij\u0105 nepilname\u010diams, pavyzd\u017eiui, apie poligamin\u0117s ar be tarpusavio \u012fsipareigojim\u0173 gyvenan\u010dios \u0161eimos modelius. Ta\u010diau, paprastai visos \u017emogaus teis\u0117s turi tam tikrus ribojimo pagrindus, jie yra numatyti ir Konstitucijos 25 str. 3 dalyje, teigiant, kad \u201elaisv\u0117 reik\u0161ti \u012fsitikinimus, gauti ir skleisti informacij\u0105 negali b\u016bti ribojama kitaip, kaip tik \u012fstatymu, jei tai b\u016btina apsaugoti \u017emogaus sveikatai, garbei ir orumui, priva\u010diam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai\u201c. Kaip matysime v\u0117liau, Konstitucinis Teismas savo nutarime net neanalizavo min\u0117tos \u012fstatymo nuostatos santykio nei su 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytais \u012fsitikinim\u0173 laisv\u0117s bei teis\u0117s \u012f informacij\u0105 principais, nei su 3 dalyje numatytais \u0161ios teis\u0117s ribojimo pagrindais.<\/p>\n\n\n\n

Tiesa, paprastai Konstitucinis Teismas, siekdamas nustatyti konstitucini\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 ribojim\u0173 konstitucingum\u0105, naudoja i\u0161 Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismo \u201epasiskolint\u0105\u201c keturi\u0173 kriterij\u0173 test\u0105, teigiant, kad: konstitucin\u0117s \u017emogaus teis\u0117s gali b\u016bti ribojamos tik \u012fstatymu, \u0161is ribojimas turi b\u016bti b\u016btinas demokratin\u0117je valstyb\u0117je, jis turi b\u016bti proporcingas siekiamam tikslui ir nepa\u017eeisti ribojamos teis\u0117s esm\u0117s. Ta\u010diau \u0161ioje byloje Konstitucinis Teismas nusprend\u0117 (nepaai\u0161kin\u0119s prie\u017easties) min\u0117to \u017emogaus teisi\u0173 ribojimo konstitucingumo vertinimo testo netaikyti. Gaila, nes \u010dia galima buvo pritaikyti bent jau teis\u0117s \u012f informacij\u0105 ribojimo proporcingumo<\/em> test\u0105, turint omenyje, kad \u012fstatyme informacija ribojama ne visiems asmenims, o tik nepilname\u010diams vaikams. Kitaip tariant, ne\u017ei\u016brint \u012f tai, ar, kaip teigia Konstitucinis Teismas, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra \u012ftvirtintas \u201ekonstitucinis vaiko interes\u0173 pirmumo imperatyvas\u201c[iii]<\/a>, vis\u0173 pirma, \u0161ioje byloje Teismui reik\u0117jo atskleisti, kuo gi konstitucin\u0117s teis\u0117s \u012f informacij\u0105 (ir kartu galimyb\u0117s j\u0105 riboti) turinys skiriasi nepilname\u010dio at\u017evilgiu, palyginus j\u0105 su pilname\u010dio asmens teisi\u0173 turiniu. Be to, analizuojant ribojimo proporcingumo klausim\u0105 galima buvo atsi\u017evelgti ir \u012f tai, kad gin\u010dijamame \u012fstatyme numatytas ribojimas n\u0117ra absoliutus, nes \u012fstatymo 5 straipsnyje yra numatytos \u201eribojim\u0173 skleisti neigiam\u0105 poveik\u012f nepilname\u010diams daran\u010di\u0105 informacij\u0105 i\u0161imtys, [kai] 1) jos turin\u012f sudaro tik informacija apie \u012fvykius, politinius, socialinius, religinius \u012fsitikinimus ar pasaul\u0117\u017ei\u016br\u0105; 2) \u0161i informacija yra reik\u0161minga moksliniu ar meniniu po\u017ei\u016briu arba reikalinga tyrimams, \u0161vietimui ar ugdymui; 3) yra vie\u0161asis interesas j\u0105 skelbti; 4) jos mastas ir poveikis yra ma\u017eareik\u0161miai\u201c. Ai\u0161ku, Konstitucinis Teismas neprivalo taikyti b\u016btent \u201estrasb\u016bri\u0161k\u0105\u201c \u017emogaus teisi\u0173 ribojimo vertinimo test\u0105, ta\u010diau visais atvejais Teismas turi pamin\u0117ti, koks testas (ai\u0161ku, numatytas Konstitucijoje) \u0161ioje byloje bus naudojamas. Pavyzd\u017eiui, \u0161ioje byloje reik\u0117jo atskleisti, ar informacijos nepilname\u010diams vaikams ribojimas apie Konstitucijoje ne\u012ftvirtintus \u0161eimos modelius atitinka 25 str. 3 dalyje \u012fvardint\u0105 \u201eprivataus gyvenimo\u201d ir \u201edorov\u0117s\u201d apsaugos kriterij\u0173 bei 26 str. 5 dalyje \u012ftvirtint\u0105 t\u0117v\u0173 ir glob\u0117j\u0173 nevar\u017eom\u0105 teis\u0119 r\u016bpintis \u201evaik\u0173 ir globotini\u0173 religiniu ir doroviniu aukl\u0117jimu pagal savo \u012fsitikinimus\u201c. Tod\u0117l nesuprantama, kaip Konstitucinis Teismas gal\u0117jo konstatuoti gin\u010dijam\u0173 \u012fstatym\u0173 nuostat\u0173 prie\u0161taravim\u0105 \u201eKonstitucijos 25 str. 3 daliai\u201c, jei joje numatyt\u0173 informacijos skleidimo pagrind\u0173 jis visai neanalizavo?<\/p>\n\n\n\n

Taigi, Konstitucinis Teismas \u0161ioje byloje Konstitucinis Teismas leido suprasti, jog informacija nepilname\u010diams apie \u0161eimos k\u016brimo modelius negali b\u016bti ribojama jokiais pagrindais. Ta\u010diau bandant suprasti, kod\u0117l Konstitucinis Teismas \u0161ioje byloje d\u0117l informacijos ribojimo nepilname\u010diams apie kitokius nei Konstitucijoje \u012ftvirtintus \u0161eimos k\u016brimo modelius nusprend\u0117 visai netaikyti jokio Konstitucijoje numatyto (ar ankstesn\u0117je savo jurisprudencijoje \u012fvardinto) ribojimo konstitucingumo vertinimo testo, \u012f galv\u0105 ateina mintis, kad galb\u016bt tokio pasirinkimo prie\u017eastis buvo ta, kad gin\u010dijamo \u012fstatymo nuostatoje apskritai nebuvo \u012fvardinta \u017emogaus (\u0161ioje byloje \u2013 nepilname\u010dio) teisi\u0173 ribojimo. Kitaip sakant, \u010dia galima kelti klausim\u0105, kaip galima vertinti informacijos skleidimo ribojimo b\u016btinum\u0105, esm\u0119, proporcingum\u0105 ar kitus ribojimo pagrindus (pvz., privataus gyvenimo apsaug\u0105), kai \u012fstatyme ribojamos informacijos apie \u0161eimos k\u016brimo samprat\u0105 turinys visai n\u0117ra \u012fvardijimas, o nukreipiamas \u012f Civilin\u012f Kodeks\u0105 ir, vis\u0173 pirma \u012f Konstitucij\u0105? Bet kuriuo atveju, kaip buvo min\u0117ta, negalima konstatuoti \u012fstatymo prie\u0161taravimo toms Konstitucijos nuostatoms (vis\u0173 pirma, 25 str. 1-3 dalims), kuri\u0173 at\u017evilgiu nebuvo atlikta \u012fstatymo konstitucingumo prie\u017ei\u016bra.<\/p>\n\n\n\n

4. Visgi, kaip tuomet Konstitucinis Teismas gal\u0117jo konstatuoti, kad \u012fstatyme pateikta nuoroda \u012f \u201eKonstitucijoje \u012ftvirtin\u0105 \u0161eimos k\u016brimo samprat\u0105\u201c gali prie\u0161tarauti pa\u010diai Konstitucijai? Ogi tai galima buvo padaryti tik performulavus pa\u010di\u0105 \u012fstatymo nuostat\u0105. Taigi, Konstitucinis Teismas nutarime konstatavo, jog gin\u010dijam\u0105 \u012fstatymo nuostat\u0105 reikia suprasti ne kaip ribojan\u010di\u0105 informacij\u0105 apie \u201eKonstitucijoje \u012ftvirtin\u0105 \u0161eimos k\u016brimo samprat\u0105\u201c, o kaip ribojan\u010di\u0105 \u201einformacij\u0105 apie kitokius nei vyro ir moters santuokos pagrindu<\/em> sukurtos \u0161eimos modelius\u201c. Jei paklaustum\u0117te, kaip yra \u012fmanoma padaryti tok\u012f \u012fstatymo nuostatos pakeitim\u0105 ir susiaurinim\u0105, tai reikt\u0173 atsakyti, jog tok\u012f performulavim\u0105 Konstitucinis Teismas pagrind\u0117, atsi\u017evelgdamas \u012f \u201e\u012fstatymo projekto parengiamuosius dokumentus\u201c ir atsi\u017evelgiant \u012f gin\u010dijamos \u012fstatymo nuostatos \u201etaikymo praktik\u0105\u201c. Kitaip tariant, Konstitucinis Teismas nurod\u0117, jog \u201ei\u0161 Seimo nari\u0173 pasisakym\u0173 \u0161io \u012fstatymo projekto svarstymo metu matyti, kad gin\u010dijama nuostata siekta apsaugoti toki\u0105 Konstitucijoje \u012ftvirtint\u0105 \u0161eimos ir santuokos samprat\u0105, pagal kuri\u0105 \u0161eim\u0105 sudaro susituok\u0119 vyras ir moteris, o neigiam\u0105 poveik\u012f nepilname\u010diams daran\u010dia laikytina informacija apie bet kokius kitus \u0161eimos modelius\u201c. Ta\u010diau nustatyti, k\u0105 galvojo kiekvienas (savo motyv\u0173 ne\u012fvardij\u0119s) Seimo narys, balsuodamas u\u017e \u0161\u012f \u012fstatym\u0105, n\u0117ra galimyb\u0117s. Ta\u010diau netgi ir tuo atveju, jei visi u\u017e \u012fstatym\u0105 balsav\u0119 Seimo nariai b\u016bt\u0173 galvoj\u0119 taip, kaip u\u017efiksuota kai kuri\u0173 Seimo nari\u0173 pasisakymuose, visgi, \u012fstatymo taikymui svarbiausia yra konkreti \u012fstatymo formuluot\u0117, o ne \u0161i\u0173 Seimo nari\u0173 intencija. Pana\u0161iai reik\u0117t\u0173 vertinti Konstitucinio Teismo nutarime minim\u0105 \u0161ios \u012fstatymo nuostatos (\u017durnalist\u0173 etikos inspektoriaus ir Vilniaus apygardos teismo) \u201etaikymo praktikos\u201c argument\u0105, nes galimai netinkamas institucij\u0173 \u0161ios nuostatos taikymas negali pakeisti ar susiaurinti gin\u010dijamos \u012fstatymo nuorodos \u012f \u201eKonstitucijoje \u012ftvirtin\u0105 \u0161eimos k\u016brimo samprat\u0105\u201c, kuri, beje, \u012ftvirtinta Konstitucijos 38 straipsnyje ir i\u0161ai\u0161kinta 2011 m. rugs\u0117jo 28 d. bei pakartota 2019 m. sausio 11 d. Konstitucinio Teismo nutarimuose[iv]<\/a>. Kitaip tariant, Konstitucinis Teismas turi ne performuluoti gin\u010dijamos \u012fstatymo nuostatos turin\u012f (tai gali padaryti tik \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas), o pateikti tok\u012f \u0161io \u012fstatymo nuostatos ai\u0161kinim\u0105, kuris pad\u0117t\u0173 Lietuvos teismams ir kitoms institucijoms \u012fgyvendinti konstituci\u0161kai pagr\u012fst\u0105 \u012fstatymo nuostatos taikym\u0105, jeigu b\u016bt\u0173 pasteb\u0117tas Konstitucijai prie\u0161taraujantis jo taikymas.<\/p>\n\n\n\n

5. Visgi, \u010dia galima manyti, jog Konstitucinio Teismo sprendim\u0105 performuluoti gin\u010dijamos \u012fstatymo nuostatos turin\u012f \u012ftakojo pernyk\u0161tis Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismo (E\u017dTT) 2023 m. sausio 23 d. sprendimas byloje Macat\u0117 prie\u0161 Lietuv\u0105<\/em>, kur jis pripa\u017eino, jog \u201epriemon\u0117mis, kuri\u0173 buvo imtasi prie\u0161 parei\u0161k\u0117jos knyg\u0105, buvo siekiama apriboti vaik\u0173 galimyb\u0119 gauti informacij\u0105, vaizduojan\u010di\u0105 tos pa\u010dios lyties asmen\u0173 santykius kaip i\u0161 esm\u0117s lygiaver\u010dius skirting\u0173 ly\u010di\u0173 santykiams, \u012fvardijant toki\u0105 informacij\u0105 kaip \u017ealing\u0105\u201c, ir konstatavo, jog \u201e\u0161iomis priemon\u0117mis nebuvo siekiama teis\u0117to tikslo<\/em>, numatyto Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje\u201d (leid\u017eian\u010dio riboti savirai\u0161kos laisv\u0119)[v]<\/a>. Manomai tod\u0117l, Konstitucinio Teismo nutarimo viena i\u0161 strukt\u016brini\u0173 dali\u0173 kaip tik ir vadinasi \u2013 \u201eII. \u0160iai konstitucin\u0117s justicijos bylai aktuali E\u017dTT jurisprudencija\u201c, kur Konstitucinis Teismas pateik\u0117 tam tikr\u0105 E\u017dTT byl\u0173, susijusi\u0173 su tos pa\u010dios lyties asmen\u0173 santykiais, santrauk\u0105 ir atskirai \u2013 sprendimo Macat\u0117 prie\u0161 Lietuv\u0105<\/em> santrauk\u0105. Visgi, \u010dia b\u016btina priminti, jog gin\u010dytinoje \u012fstatymo nuostatoje niekur n\u0117ra minimi tos pa\u010dios lyties asmen\u0173 santykiai.<\/p>\n\n\n\n

Ta\u010diau tokios Konstitucinio Teismo praktikos ateityje b\u016btina atsisakyti, nes, kaip jau daug kart\u0173 buvo min\u0117ta, Konstitucija ir jos nuostatos negali b\u016bti ai\u0161kinamos nei Europos \u017emogaus teisi\u0173 konvencijos nuostat\u0173, nei E\u017dTT jurisprudencijos pagrindu ne tik tod\u0117l, kad taip b\u016bt\u0173 pa\u017eeistas Konstitucijos vir\u0161enyb\u0117s principas, ta\u010diau ir tod\u0117l, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos turinys yra daug platesnis, t.y. susij\u0119s ne tik su \u017emogaus teis\u0117mis, bet su visomis trimis pamatin\u0117mis konstitucin\u0117mis vertyb\u0117mis: teisine valstybe, demokratija ir \u017emogaus teis\u0117mis. \u010cia ne vieta pla\u010diau apsistoti ties \u0161i\u0173 trij\u0173 pamatini\u0173 konstitucini\u0173 vertybi\u0173 turiniu, ta\u010diau galima tik pamin\u0117ti, jog \u012f teisin\u0117s valstyb\u0117s sampratos turin\u012f \u012feina ne tik formalaus pob\u016bd\u017eio elementai (kaip, teisinis tikrumas ir ai\u0161kumas), ta\u010diau ir tokie substancinio turinio principai, kaip vald\u017ei\u0173 padalijimas. Tuo tarpu Konvencijos turinys yra daug siauresnis, nes susij\u0119s, vis\u0173 pirma, su \u017emogaus teis\u0117mis, tuo tarpu nuorodas \u012f demokratijos ir teisin\u0117s valstyb\u0117s principus (gana siauroje apimtyje) Konvencijoje galima rasti tik jos preambul\u0117je ir \u017emogaus teisi\u0173 ribojimo nuostatose. Tod\u0117l Konstituciniam Teismui, vykdan\u010diam konstitucingumo kontrol\u0119 nacionaliniuose teis\u0117s aktuose \u012ftvirtint\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 at\u017evilgiu, reikia jas subalansuoti ne tik su \u017emogus teisi\u0173 ribojimo pagrindais, bet ir su Konstitucijoje \u012ftvirtintomis teisin\u0117s valstyb\u0117s bei demokratijos ir kitomis vertyb\u0117mis, kurios, kaip min\u0117ta, Konvencijoje visai n\u0117ra minimos arba j\u0173 turinys joje yra daug siauresnis. Pavyzd\u017eiui, Konvencija niekaip nepasisako apie nepilname\u010di\u0173 apsaug\u0105, tuo tarpu Lietuvos Respublikos Konstitucija \u012ftvirtina tam tikras vaiko teises ir pareigas bei mini valstyb\u0117s pareig\u0105 ginti nepilname\u010di\u0173 vaik\u0173 teises. Taip pat Konvencija nepasisako (ir negali pasisakyti) apie tai, kad teis\u0119 \u012f informacij\u0105 galima riboti, jei tuo b\u016btina apginti Lietuvos Respublikos \u201ekonstitucin\u0119 santvark\u0105\u201c, kaip tai numatyta Konstitucijos 25 str. 3 dalyje. Be to, Strasb\u016bro teismas nevykdo nacionalini\u0173 teis\u0117s akt\u0173 teis\u0117tumo kontrol\u0117s, o konstatuoja tik j\u0173 taikymo<\/em> atitikim\u0105 Konvencijai, tuo tarpu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, atvirk\u0161\u010diai, neturi kompetencijos konstatuoti netinkamo teis\u0117s akt\u0173 taikymo praktikoje, o gali tik abstrak\u010diai konstatuoti teis\u0117s akt\u0173 atitikt\u012f<\/em> Konstitucijai. Ai\u0161ku, nacionalini\u0173 konstitucini\u0173 teism\u0173 ir Europos teism\u0173 dialogas vienokia ar kitokia forma yra svarbus \u0161iuolaikin\u0117se demokratijose, ta\u010diau pats \u017eodis dia<\/em>-logas suponuoja tai, kad \u0161iame pokalbyje turi dalyvauti du lygiaver\u010diai pokalbio partneriai, tod\u0117l dialogo dia<\/em>-lektika negali b\u016bti vienos krypties jud\u0117jimas, nes tokio pokalbio negalima b\u016bt\u0173 vadinti dialogu<\/em>. Taigi, ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, dalyvaudamas \u0161iame dialoge, netur\u0117t\u0173 jo suprasti, kaip tiesiog bandymo prisitaikyti prie E\u017dTT sprendim\u0173 net ir tais atvejais, kai toks \u201eprisitaikymas\u201c neder\u0117t\u0173 su Lietuvos Respublikos Konstitucija. Toks teism\u0173 \u201edialogas\u201c ne tik neb\u016bt\u0173 niekam naudingas, bet ir n\u0117ra galimas pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij\u0105. <\/p>\n\n\n\n

6. Nors \u0161is komentaras n\u0117ra tinkama vieta pla\u010diau apra\u0161yti Konstitucijos interpretavimo metodologij\u0105, ta\u010diau norisi priminti, jog dar 2004 m. gegu\u017e\u0117s 25 d. nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, jog yra bent devyni Konstitucijos ai\u0161kinimo metodai (lingvistinis, sisteminis, bendr\u0173j\u0173 teis\u0117s princip\u0173, loginis, teleologinis, \u012fstatym\u0173 leid\u0117jo ketinim\u0173, precedent\u0173, istorinis, lyginamasis ir kt.)[vi]<\/a>, tod\u0117l, ai\u0161kinant Konstitucij\u0105, negalima taikyti tik kurio nors vieno i\u0161 j\u0173. Visgi, perskai\u010dius \u0161\u012f nutarim\u0105, taip liko ir neai\u0161ku, kokius Konstitucijos interpretavimo metodus Konstitucinis Teismas \u010dia naudojo, kurie leido prieiti i\u0161vados, kad Konstitucinis Teismas gali netirti gin\u010dijamos \u012fstatymo nuostatos atitikties visai Konstitucijai ir turi kompetencij\u0105 pats susiaurinti gin\u010dijamo \u012fstatymo nuostatos turin\u012f; pagaliau, neai\u0161ku, koks Konstitucijos ai\u0161kinimo metodas gal\u0117t\u0173 privesti prie i\u0161vados, jog Konstitucijai prie\u0161tarauja nuoroda \u012f pa\u010di\u0105 Konstitucija.<\/p>\n\n\n\n

Pabaigai reik\u0117t\u0173 priminti, jog Konstitucinis Teismas n\u0117ra civilinis ar kitas ordinarinis teismas, vykdantis teisingum\u0105 Konstitucijos IX skirsnio prasme, visgi, jo nariai vadinami \u201eteis\u0117jais\u201c, tod\u0117l jis negali tapti politine institucija, o jo sprendimams turi b\u016bti taikomas ne\u0161ali\u0161ko teismo proceso ir pagr\u012fst\u0173 sprendim\u0173 pri\u0117mimo reikalavimas. Tam, kad Konstitucinio Teismo nutarimus visuomen\u0117 gal\u0117t\u0173 priimti ne kaip politin\u0117s institucijos, o kaip ne\u0161ali\u0161ko ir objektyvaus teismo, b\u016btina keisti ir Konstitucinio Teismo teismin\u012f proces\u0105, leid\u017eiant d\u0117l byloje keliam\u0173 konstitucingumo kausim\u0173 savo nuomon\u0119 pateikti ir tam tikroms suinteresuot\u0173 asmen\u0173 grup\u0117ms. Tuo tarpu \u0161iame nutarime buvo priimti tik vieno \u201esuinteresuoto asmens Seimo atstovo Seimo nario Tomo Vytauto Raskevi\u010diaus ra\u0161ytiniai paai\u0161kinimai\u201c. Ai\u0161ku, negalima buvo drausti tuometiniam \u017dmogaus teisi\u0173 komiteto pirmininkui atstovauti Seimo \u0161ioje byloje, bet Konstitucinio Teismo sprendimas apsiriboti i\u0161imtinai tik \u0161io politiko ra\u0161ytiniais paai\u0161kinimais vargiai gal\u0117jo prisid\u0117ti prie didesnio pasitik\u0117jimo \u0161io nutarimo objektyvumu ir atitikti bendr\u0105 teis\u0117s princip\u0105 audiatur et altera pars<\/em>.<\/p>\n\n\n\n

Taigi, \u010dia nor\u0117t\u0173si gr\u012f\u017eti prie \u0161io komentaro pavadinime u\u017eduoto klausimo: kaip gi gin\u010dijimo \u012fstatymo nuoroda \u012f Konstitucij\u0105 (tiksliau \u2013 \u012f \u201eKonstitucijoje \u012ftvirtint\u0105 \u0161eimos k\u016brimo samprat\u0105\u201c) Konstitucinio Teismo \u017eod\u017eiais tariant, gal\u0117jo \u201esudaryti prielaidas susiaurinti \u0161eimos, kaip konstitucinio instituto, turin\u012f\u201c ir \u201epaneigti Konstitucijoje \u012ftvirtintas vertybes […]\u201c? Atsakym\u0105 \u012f \u0161\u012f klausim\u0105 palieku pa\u010diam skaitytojui.<\/p>\n\n\n\n

Keletas apibendrinim\u0173<\/strong><\/p>\n\n\n\n

1. Konstitucinis Teismas turi keisti savo rezoliucin\u0117s dalies formuluotes, nes dabartin\u0117 j\u0173 formulavimo praktika (\u012fskaitant ir \u0161\u012f nutarim\u0105) yra nepakankama, norint konstatuoti gin\u010dijamos nuostatos prie\u0161taravim\u0105 Konstitucijai pagal Konstitucijos 102 ir 105 straipsnius.<\/p>\n\n\n\n

2. Tik Konstitucinio Teismo spendimas performuluoti ir susiaurinti gin\u010dijamos \u012fstatymo nuostatos (d\u0117l informacijos nepilname\u010diams ribojimo) turin\u012f \u012f siauresn\u012f leido jam pripa\u017einti \u0161i\u0105 nuostat\u0105 prie\u0161taraujan\u010dia Konstitucijos 38 str. 2 daliai. Toks sprendimas de facto<\/em> s\u0105lygojo tai, jog Konstitucijai prie\u0161taraujanti buvo pripa\u017einta originali gin\u010dijamo \u012fstatymo nuostatos nuoroda \u012f pa\u010di\u0105 Konstitucij\u0105.<\/p>\n\n\n\n

3. Netgi performulav\u0119s gin\u010dijimo \u012fstatymo nuostat\u0105, Konstitucinis Teismas nepagrind\u0117 jos prie\u0161taravimo Konstitucijos 25 str. 1-3 dalims ir teisin\u0117s valstyb\u0117s principui d\u0117l to, kad jis visai neanalizavo 25 str. 3 dalyje numatyt\u0173 informacijos ribojimo pagrind\u0173.<\/p>\n\n\n\n

4. Tok\u012f gin\u010dijamo \u012fstatymo nuostatos turinio susiaurinim\u0105 s\u0105lygojo E\u017dTT 2023 m. sausio 23 d. sprendime Macat\u0117 prie\u0161 Lietuv\u0105<\/em> \u012fvardintas \u0161ios nuostatos turinio \u201eneai\u0161kumas\u201c ir jos taikymo Lietuvos institucijose praktika. Visgi, jei Konstitucinis Teismas b\u016btent taip supranta nacionalini\u0173 ir Europos teism\u0173 \u201eteismin\u012f dialog\u0105\u201c, tai reikia pasakyti, jog jis yra netinkamas ir prie\u0161tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.<\/p>\n\n\n\n

5. Siekiant Konstitucinio Teismo proces\u0105 padaryti labiau objektyv\u0173 ir ne\u0161ali\u0161k\u0105, b\u016btina leisti jo nagrin\u0117jamose bylose dalyvauti ir ra\u0161ytinius paai\u0161kinimus teikti suinteresuotoms byloje \u0161alims.<\/p>\n\n\n\n

Dr. Vaidotas A. Vai\u010daitis yra VU Teis\u0117s fakulteto Vie\u0161osios teis\u0117s katedros docentas<\/em><\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

[i]<\/a> 102 straipsnis<\/strong>. (1) Konstitucinis Teismas sprend\u017eia, ar \u012fstatymai ir kiti Seimo aktai neprie\u0161tarauja Konstitucijai […].<\/p>\n\n\n\n

[ii]<\/a> 105 straipsnis<\/strong>. (1) Konstitucinis Teismas nagrin\u0117ja ir priima sprendim\u0105, ar neprie\u0161tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos \u012fstatymai ir kiti Seimo priimti aktai.<\/p>\n\n\n\n

[iii]<\/a> Neneigiant, kad Konstitucija (pvz. 39 str.) numato ypating\u0105 d\u0117mes\u012f vaiko teisi\u0173 apsaugai, tiksliau b\u016bt\u0173 konstatuoti, jog Konstitucija (22 str. 4 d., 31 str. 3 d., 38 str. 1, 2, 6, 7 dalys) neleid\u017eia \u201evaiko interes\u0173\u201c prie\u0161inti \u0161eimos interesams, kur vaiko interesai ir yra geriausiai garantuojami. <\/p>\n\n\n\n

[iv]<\/a> Tai, kad pagal Konstitucijos 38 str. 2 dal\u012f, \u0161eimos santykiai atsiranda ne tik i\u0161 santuokos, bet kyla ir i\u0161 \u201evaikyst\u0117s, t\u0117vyst\u0117s ir motinyst\u0117s\u201c, t.y. vyrui ir moteriai \u201cauginant vaikus\u201d, buvo konstatuota 2011 m. rugs\u0117jo 28 d. nutarime. Taigi, Konstitucinis Teismas ir \u0161iame nutarime pamin\u0117jo, kad negalima sudaryti prielaid\u0173 diskriminuoti \u0161eimos santyki\u0173 dalyvi\u0173, \u201ekaip antai santuokos ne\u012fregistravusi\u0173 bendrai gyvenan\u010di\u0173 vyro ir moters<\/em>, j\u0173 vaik\u0173 (\u012fvaiki\u0173), vieno i\u0161 t\u0117v\u0173, auginan\u010dio vaik\u0105 (\u012fvaik\u012f), ir kt\u201d. \u012edomu, kad cituodamas 2011 m. KT nutarim\u0105, kiek \u201epagudravo\u201c, nes nepamin\u0117jo, to, kad pastarajame, kaip viena i\u0161 \u0161eimos santyki\u0173 atsiradimo s\u0105lyg\u0173, yra minima vyro ir moters \u201ebendras vaik\u0173 auginimas<\/em>\u201c (tiesa, jis \u0161iame nutarime to ir nepaneig\u0117). Toks nepilnas ankstesni\u0173 savo nutarim\u0173 citavimas n\u0117ra tinkama vadinamojo \u201eprecedent\u0173\u201c Konstitucijos ai\u0161kinimo metodo naudojimas.<\/p>\n\n\n\n

[v]<\/a> https:\/\/hudoc.echr.coe.int<\/a>\/<\/a>eng#{%22itemid%22:[%22001-222072%22]}<\/a><\/p>\n\n\n\n

[vi]<\/a> https:\/\/lrkt.lt\/lt\/teismo-aktai\/paieska\/135\/ta265\/content<\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kaip \u017einia, prie\u0161 Kal\u0117das nema\u017eo visuomen\u0117s susidom\u0117jimo sulauk\u0117 Konstitucinio Teismo nutarimas (2023-12-18), kuriuo Nepilname\u010di\u0173 apsaugos nuo neigiamo vie\u0161osios informacijos poveikio \u012fstatymo nuostata, pripa\u017e\u012fstanti, jog neigiam\u0105 poveik\u012f nepilname\u010diams daro tokia informacija, kuria skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje \u012ftvirtinta, santuokos sudarymo ir \u0161eimos k\u016brimo samprata, pripa\u017einta prie\u0161taraujan\u010dia Konstitucijos 25 straipsnio 1, 2, 3 dalims, 38 straipsnio …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":47849,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[409,158,537,677,595],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47846"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=47846"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47846\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":47848,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47846\/revisions\/47848"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/47849"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=47846"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=47846"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=47846"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}