Neseniai Lietuvoje prisiek\u0117 nauji Vyriausyb\u0117s nariai, i\u0161 kuri\u0173 beveik pus\u0117 (t.y. 7 i\u0161 15-os) turi Seimo nario mandat\u0105, t.y.: Ministras Pirmininkas, ekonomikos ir inovacij\u0173 ministras, kult\u016bros ministras, kra\u0161to apsaugos ministr\u0117, socialin\u0117s apsaugos ir darbo ministr\u0117, \u0161vietimo, mokslo ir sporto ministr\u0117 bei susisiekimo ministras. Kaip \u017einia, nuo 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos pri\u0117mimo, t.y. daugiau nei per trisde\u0161imt met\u0173, Lietuvoje nusistov\u0117jo tradicija, kad Seimo nariai gali eiti ir ministro pareigas. Nors pasaulio konstitucijose \u0161iuo klausimu yra didel\u0117 \u012fvairov\u0117, ta\u010diau paprastai tokia tradicija artimesn\u0117 parlamentin\u0117s valdymo formos valstybi\u0173 konstitucijose, kuriose n\u0117ra grie\u017etos \u012fstatym\u0173 leid\u017eiamosios ir vykdomosios vald\u017eios atskyrimo. \u0160iuo at\u017evilgiu geriausiai mums \u017einoma Jungin\u0117s Karalyst\u0117s (nera\u0161ytin\u0117s) konstitucijos tradicija, pagal kuri\u0105 ministrai skiriami tik i\u0161 i\u0161rinkt\u0173 Bendruomen\u0117s r\u016bm\u0173 nari\u0173. Tuo tarpu Jungtin\u0117se Valstijose, kurios Konstitucija nustato prezidentin\u0119 valdymo form\u0105, parlamentarai negali eiti joki\u0173 pareig\u0173 Prezidento administracijoje. Pana\u0161iai ir Pranc\u016bzijoje, kurioje vyrauja vadinamoji pusiau prezidentin\u0117 arba mi\u0161rioji valdymo forma, parlamentarai negali b\u016bti Vyriausyb\u0117s nariais.<\/p>\n\n\n\n
Kaip \u017einia, pasak Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, \u201em\u016bs\u0173 valstyb\u0117s valdymo formai b\u016bdingi ir kai kurie vadinamosios mi\u0161riosios (pusiau prezidentin\u0117s) valdymo formos ypatumai\u201c, tod\u0117l nat\u016bralu, kad Lietuvos Konstitucijoje numatytas \u012fstatym\u0173 leid\u017eiamosios ir vykdomosios vald\u017eios santykis neprivalo b\u016bti analogi\u0161kas tam, kuris egzistuoja parlamentin\u0117s valdymo formos valstyb\u0117se. Taigi, \u010dia kyla klausimas, ar min\u0117ta tradicija, kai Lietuvoje Seimo nariai eina ir ministr\u0173 pareigas, atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucij\u0105? Atsakymas \u012f \u0161\u012f klausim\u0105 yra vienareik\u0161mis \u2013 neatitinka. \u010cia pam\u0117ginsiu parodyti, kod\u0117l taip yra.<\/p>\n\n\n\n
Vis\u0173 pirma, reikia pasakyti, kad \u010dia ypa\u010d yra svarb\u016bs du Konstitucijos straipsniai: 60 ir 99:<\/p>\n\n\n\n
60 straipsnis<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n (1) Seimo nario pareigos, i\u0161skyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybin\u0117se \u012fstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose priva\u010diose \u012fstaigose ar \u012fmon\u0117se. Savo \u012fgaliojim\u0173 laikui Seimo narys atleid\u017eiamas nuo pareigos atlikti kra\u0161to apsaugos tarnyb\u0105.<\/em><\/p>\n\n\n\n (2) Seimo narys gali b\u016bti skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru.<\/em><\/p>\n\n\n\n (3) Seimo nario darbas, taip pat i\u0161laidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos i\u0161 valstyb\u0117s biud\u017eeto. Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, i\u0161skyrus atlyginim\u0105 u\u017e k\u016brybin\u0119 veikl\u0105 […].<\/em><\/p>\n\n\n\n 99 straipsnis<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n Ministras Pirmininkas ir ministrai negali u\u017eimti joki\u0173 kit\u0173 renkam\u0173 ar skiriam\u0173 pareig\u0173, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose priva\u010diose \u012fstaigose ar \u012fmon\u0117se, taip pat gauti kitok\u012f atlyginim\u0105, i\u0161skyrus jam nustatyt\u0105 pagal pareigas Vyriausyb\u0117je bei u\u017emokest\u012f u\u017e k\u016brybin\u0119 veikl\u0105.<\/em><\/p>\n\n\n\n Taigi, \u010dia reikia pasakyti, jog min\u0117ta tradicija m\u016bs\u0173 politin\u0117je praktikoje remiasi b\u016btent Konstitucijos 60 straipsnio 2 dalies nuostata, kurioje teigiama, jog \u201eSeimo narys gali b\u016bti skiriamas<\/em> tik Ministru Pirmininku ar ministru\u201c. Visgi, Seimo nario \u201epaskyrimo<\/em>\u201c ministru s\u0105voka n\u0117ra analogi\u0161ka \u201epareig\u0173 \u0117jimo\u201c (97 str. 2 d.) arba \u201epareig\u0173 u\u017e\u0117mimo\u201c (99 str.) s\u0105vokai. Kitaip tariant, \u0161ie Konstitucijos straipsniai ai\u0161kiai nustato Seimo ir Vyriausyb\u0117s nari\u0173 pareig\u0173 \u0117jimo nesuderinamum\u0105 (60 str. 1 d.) ir draud\u017eia u\u017eimti abi pareigas (99 str.). Taigi, 60 str. 2 dalyje minima Seimo nario \u201epaskyrimo\u201c Vyriausyb\u0117s nariu s\u0105voka apima laikotarp\u012f nuo Prezidento paskyrimo iki Vyriausyb\u0117s programos patvirtinimo Seime ir Vyriausyb\u0117s nario priesaikos davimo, o \u0161is laikotarpis gali t\u0119stis tik vien\u0105 dien\u0105 arba net iki keli\u0173 savai\u010di\u0173. Tuo tarpu po Vyriausyb\u0117s nario priesaikos, pagal Konstitucijos 63 straipsnio 1 d. 7 punkt\u0105, \u201eSeimo nario \u012fgaliojimai nutr\u016bksta\u201c, nes jis \u201epereina dirbti arba neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis<\/em>\u201c. Kitaip tariant, atsakant \u012f klausim\u0105, kod\u0117l Seimo nar\u012f galima skirti ministru, jei jis negali eiti ministro pareig\u0173, reik\u0117t\u0173 pasakyti, jog Konstitucijoje numatyta galimyb\u0117 Vyriausyb\u0117s nariu paskirti Seimo nar\u012f, neprarandant jam mandato, yra tam tikra jo konstitucin\u0117 garantija tam atvejui, jei paskyrus Seimo nar\u012f ministru, Seimas nepritart\u0173 Vyriausyb\u0117s programai: tokiu atveju, jis neprarast\u0173 Tautos atstovo statuso.<\/p>\n\n\n\n Be to, min\u0117tas Seimo nario pareig\u0173 nesuderinamo principas su ministro pareigomis dera ne tik su Konstitucijos 5 straipsnyje \u012ftvirtintu vald\u017eios padalijimo principu, bet tok\u012f po\u017ei\u016br\u012f sustiprina ir min\u0117tuose (t.y. 60 bei 99) straipsniuose nustatytas draudimas Seimo nariui \u201cgauti kit\u0105 atlyginim\u0105\u201d bei Vyriausyb\u0117s nariui \u2013 draudimas \u201cgauti kitok\u012f atlyginim\u0105, i\u0161skyrus jam nustatyt\u0105 pagal pareigas Vyriausyb\u0117je [\u2026]\u201d. Kitaip tariant, pagal Konstitucij\u0105, Seimo narys negali gauti Vyriausyb\u0117s nario atlyginimo, o Vyriausyb\u0117s narys \u2013 Seimo nario atlyginimo. Beje, \u012f \u0161i\u0105 situacij\u0105 \u017evelgiant i\u0161 Lietuvos konstitucionalizmo istorijos perspektyvos, galima b\u016bt\u0173 pasakyti, jog tik 1920 m. Laikinosios Lietuvos Valstyb\u0117s Konstitucijoje buvo nuostata teigianti, jog \u201eSteigiamojo Seimo nariai, \u012f\u0117j\u0119 \u012f Ministeri\u0173 Kabinet\u0105, nenustoja buv\u0119 Steigiamojo Seimo nariais\u201c. Visgi, Steigiamojo Seimo nario statusas n\u0117ra tapatus Seimo nario statusui, be to, analogi\u0161ka nuostata nebuvo \u012ftraukta nei \u012f nuolatin\u0119 1922 m. Konstitucij\u0105, nei \u012f dabar galiojan\u010di\u0105 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucij\u0105. Beje, analogi\u0161kos nuostatos (d\u0117l Seimo nario pareig\u0173 suderinamumo su Vyriausyb\u0117s nario pareigomis) nebuvo n\u0117 viename Lietuvos Respublikos Konstitucijos projekte.<\/p>\n\n\n\n Visgi, \u010dia gali kilti klausimas, k\u0105 gi rei\u0161kia Konstitucijos 60 straipsnio 2 dalies \u017eodelis \u201etik\u201c sakinyje, kad \u201eSeimo narys gali b\u016bti skiriamas tik <\/em>Ministru Pirmininku ar ministru\u201c? Manytina, kad jis ir rei\u0161kia tai, kad Seimo narys d\u0117l savo, kaip Tautos atstovo (55 str. 1 d. ir 59 str. 2 d.), statuso gali b\u016bti skiriamas tik Lietuvos Respublikos Vyriausyb\u0117s nariu, ta\u010diau negali b\u016bti skiriamas nei Konstitucinio Teismo (bei kito Lietuvos ar tarptautinio teismo) teis\u0117ju, nei Valstyb\u0117s kontrolieriumi, nei Lietuvos banko vadovu ar kitu valstyb\u0117s pareig\u016bnu. Pastaruoju atveju, jei Seimo narys nor\u0117t\u0173 u\u017eimti \u0161ias ar kitas pareigas, jis, vis\u0173 pirma, tur\u0117t\u0173 atsisakyti Seimo nario mandato, t.y. atsistatydinti i\u0161 Seimo nario pareig\u0173, pagal Konstitucijos 63 straipsnio 1 d. 3 punkt\u0105.<\/p>\n\n\n\n Taigi, \u0161io trumpo komentaro pabaigoje galima kelti ir tolimesn\u012f klausim\u0105, k\u0105 daryti, jei, visgi, Seimo nariai, paskirti ministrais ir dav\u0119 ministro priesaik\u0105, pasilieka s\u0117d\u0117ti \u201eant dviej\u0173 k\u0117d\u017ei\u0173\u201c, t.y. \u0161ie ministrai ir toliau eina Tautos atstovo pareigas? Manytina, jog bet kuriuo atveju Seimo nariui davus ministro priesaik\u0105, Seimas turi tuo pa\u010diu priimti nutarim\u0105, kad jo \u012fgaliojimai nutr\u016bko, remiantis Konstitucijos 60, 90 straipsniu ir 63 straipsnio 7 punktu. Kuo tai bus atlikta grei\u010diau, tuo ma\u017eesn\u0117 \u017eala bus padaryta m\u016bs\u0173 Konstitucijai.<\/p>\n\n\n\n Dr. Vaidotas A. Vai\u010daitis yra VU Teis\u0117s fakulteto Vie\u0161osios teis\u0117s katedros docentas<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Neseniai Lietuvoje prisiek\u0117 nauji Vyriausyb\u0117s nariai, i\u0161 kuri\u0173 beveik pus\u0117 (t.y. 7 i\u0161 15-os) turi Seimo nario mandat\u0105, t.y.: Ministras Pirmininkas, ekonomikos ir inovacij\u0173 ministras, kult\u016bros ministras, kra\u0161to apsaugos ministr\u0117, socialin\u0117s apsaugos ir darbo ministr\u0117, \u0161vietimo, mokslo ir sporto ministr\u0117 bei susisiekimo ministras. Kaip \u017einia, nuo 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos pri\u0117mimo, t.y. daugiau nei …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":47753,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[157,409,196,677,457],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47751"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=47751"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47751\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":47752,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47751\/revisions\/47752"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/47753"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=47751"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=47751"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=47751"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}