{"id":47619,"date":"2024-12-09T09:19:14","date_gmt":"2024-12-09T06:19:14","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=47619"},"modified":"2024-12-09T09:20:14","modified_gmt":"2024-12-09T06:20:14","slug":"pirmieji-zingsniai-link-imoniu-atsakomybes-uz-klimato-kaita-ar-tai-pagrista-ir-realu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2024\/12\/09\/pirmieji-zingsniai-link-imoniu-atsakomybes-uz-klimato-kaita-ar-tai-pagrista-ir-realu\/","title":{"rendered":"Pirmieji \u017eingsniai link \u012fmoni\u0173 atsakomyb\u0117s u\u017e klimato kait\u0105: ar tai pagr\u012fsta ir realu?"},"content":{"rendered":"\n

Teisinink\u0173, besispecializuojan\u010di\u0173 klimato kaitos ir aplinkosaugos srityse, tarptautin\u0117je bendruomen\u0117je pastaraisiais m\u0117nesiais pla\u010diai diskutuojama d\u0117l Hagos apeliacinio teismo  (Teismas) 2024 m. lapkri\u010dio 12 d. sprendimo Shell <\/em>byloje, kurioje teismas pirm\u0105 kart\u0105 nusprend\u0117, kad priva\u010dios korporacijos, vadovaudamosi socialin\u0117s r\u016bpestingumo pareigos standartais, privalo imtis priemoni\u0173 ma\u017einti CO2 i\u0161metim\u0105. Tokiu sprendimu Hagos apeliacinis teismas i\u0161 esm\u0117s pripa\u017eino pozityvi\u0105 \u012fmoni\u0173 pareig\u0105 kovoti su klimato kaita.<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Socialin\u0117s r\u016bpestingumo pareigos reik\u0161m\u0117<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Teismas pabr\u0117\u017e\u0117, kad bendrov\u0117s socialin\u0117 r\u016bpestingumo pareiga apima atsakomyb\u0119 \u012fgyvendinti ir laikytis savo \u012fmon\u0117s politikos, kuria siekiama kovoti su klimato kaitos gr\u0117sme. Kitaip tariant, \u012fmon\u0117s turi ne tik laikytis \u012fstatym\u0173, bet ir aktyviai vykdyti savo vidinius \u012fsipareigojimus kovoti su klimato kaita [1]. Didesn\u0117 atsakomyb\u0117 tenka tokioms bendrov\u0117ms kaip \u201eShell\u201c, kurios savo veikla prisid\u0117jo prie klimato problemos atsiradimo [2].<\/p>\n\n\n\n

Kita vertus, nepaisant daug \u017eadan\u010dio tokio Teismo parei\u0161kimo, tuo pa\u010diu sprendimu jis atsisak\u0117 patenkinti kolektyvin\u012f \u201eMilieudefensie\u201c, \u201eGreenpeace\u201c ir kit\u0173 aplinkosauginink\u0173 ie\u0161kin\u012f bendrovei \u201eShell\u201c d\u0117l 45 proc. i\u0161metam\u0173j\u0173 ter\u0161al\u0173 kiekio suma\u017einimo iki 2030 m. pagal 1, 2 ir 3 apr\u0117pt\u012f, Tai buvo padaryta d\u0117l \u0161i\u0173 argument\u0173:<\/p>\n\n\n\n

Pirma<\/strong>, atsi\u017evelgdamas \u012f konkre\u010dius \u201eShell\u201c veiksmus, kuri\u0173 ji \u0117m\u0117si siekdama suma\u017einti 1 ir 2 apimties i\u0161metam\u0173j\u0173 ter\u0161al\u0173 kiek\u012f, Teismas nerado pagrindo \u012fpareigoti \u201eShell\u201c iki 2030 m. suma\u017einti i\u0161metamo CO2 kiek\u012f 45 procentais. Bendrov\u0117 \u201eShell\u201c sugeb\u0117jo 2023 m. suma\u017einti savo 1 ir 2 apimties i\u0161metam\u0105 \u0160ESD kiek\u012f 31 proc., taip pat nusistat\u0117 dar didesn\u012f tiksl\u0105 \u2013 iki 2030 m. i\u0161metam\u0105 \u0160ESD kiek\u012f suma\u017einti 50 proc. ir savo ataskaitose nurod\u0117, kaip konkre\u010diai planuoja \u0161\u012f tiksl\u0105 pasiekti. Teismas atmet\u0117 \u201eMilieudefensie\u201c ir kit\u0173 ie\u0161kov\u0173 argument\u0105, kad \u201eShell\u201c jau anks\u010diau yra per\u017ei\u016br\u0117jusi ir suma\u017einusi savo i\u0161metam\u0173j\u0173 ter\u0161al\u0173 ma\u017einimo tikslus, tod\u0117l v\u0117liau ji potencialiai gali atsisakyti dabartinio 50 proc. tikslo [3].<\/p>\n\n\n\n

Antra, <\/strong>Teismas atmet\u0117 reikalavim\u0105 d\u0117l 3 apimties i\u0161metam\u0173j\u0173 ter\u0161al\u0173 kiekio suma\u017einimo 45 procentais, nes jis n\u0117ra pakankamai susij\u0119s su konkre\u010diu \u201eShell\u201c atveju. Kiekvienoje pramon\u0117s \u0161akoje ar net \u0161alyje i\u0161metam\u0173 ter\u0161al\u0173 kiekio ma\u017einimo procentas gali skirtis, tod\u0117l teigiant, kad \u201eShell\u201c prival\u0117jo suma\u017einti i\u0161metam\u0173 ter\u0161al\u0173 kiek\u012f 45 proc., reik\u0117jo atlikti individual\u0173 vertinim\u0105 [4]. Parei\u0161k\u0117jo pateikti moksliniai tyrimai buvo susij\u0119 su konkre\u010diam regionui (Jungtin\u0117ms Valstijoms), o ne konkre\u010diai \u012fmonei rekomenduojamais standartais [5]. Be to, net jei \u201eShell\u201c nustot\u0173 si\u016blyti naft\u0105 ir dujas savo vartotojams, \u0161ie produktai vis tiek gal\u0117t\u0173 pasiekti galutin\u012f vartotoj\u0105 per kit\u0105 bendrov\u0119. Tod\u0117l teigiamas sprendimo poveikis (effet utile<\/em>) neb\u016bt\u0173 pasiektas [6].<\/p>\n\n\n\n

Teismo sprendimo ribos<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Nepaisant to, kad ie\u0161kinys buvo atmestas, \u0161iame Teismo sprendime buvo i\u0161pl\u0117toti kelis svarb\u016bs dalykai teisin\u0117s tvarumo apsaugos srityje. Pirma, teismai tampa vis labiau link\u0119 pripa\u017einti, kad bylose, kuriose ginama darni pl\u0117tra, egzistuoja teis\u0117 pareik\u0161ti ie\u0161kin\u012f prie\u0161 priva\u010dius subjektus \u2013  korporacijas. Antra, teism\u0173 vertinimu, \u012fmoni\u0173 tvarumo gair\u0117s gali b\u016bti pripa\u017e\u012fstamos svarbiu teis\u0117s \u0161altiniu, i\u0161 kurio kildinami ir nustatomi priva\u010dius subjektus \u012fpareigojantys standartai. Prie\u0161 penkerius metus \u0161ios tendencijos b\u016bt\u0173 \u012fvertintos skepti\u0161kai.<\/p>\n\n\n\n

Atsi\u017evelgiant \u012f tai, kad klimato kaitos bylose sunku \u012frodyti tiesiogin\u0119 \u017eal\u0105, riba tarp actio popularis, <\/em>kuris neleid\u017eiamas,ir pa\u017eeisto intereso, kuris gal\u0117t\u0173 b\u016bti teisi\u0161kai ginamas, yra gana plona [7]. Nepaisant to, \u0161ioje byloje Teismas pripa\u017eino, kad \u201eMilieudefensie\u201c ir kiti gal\u0117jo atstovauti Nyderland\u0173 pilie\u010di\u0173, kurie vargu ar atskirai b\u016bt\u0173 patys i\u0161k\u0117l\u0119 byl\u0105 prie\u0161 \u201eShell\u201c, interesams siekiant u\u017ekirsti keli\u0105 pavojingai klimato kaitai [8]. Pa\u017eym\u0117tina, kad Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teisme (toliau \u2013 E\u017dTT) bylose, galimyb\u0117 privatiems subjektams kelti tokias bylas iki \u0161iol nepripa\u017einta (Car\u00eame prie\u0161 Pranc\u016bzij\u0105<\/em>, Nr. 7189\/21<\/a>; Duarte Agostinho ir kiti prie\u0161 Portugalij\u0105 ir kitus, <\/em>Nr. 3<\/a>9<\/a>371\/20<\/a>), ta\u010diau pripa\u017einta teis\u0117 nukent\u0117jusi\u0173j\u0173 interesus klimato kaitos bylose ginti b\u016btent nevyriausybin\u0117ms organizacijoms (Verein KlimaSeniorinnen Schweiz ir kiti prie\u0161 \u0160veicarij\u0105<\/em>, Nr. 53600\/20<\/a>) [9].<\/p>\n\n\n\n

Teisin\u0117s naujov\u0117s ir i\u0161\u0161\u016bkiai<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Savo prie\u0161taravimuose komentuojamoje byloje \u201eShell\u201c teig\u0117, kad \u012fpareigojimas bendrov\u0117ms tam tikru procentu suma\u017einti i\u0161metamo CO2 kiek\u012f priklauso \u012fstatym\u0173 leid\u0117jo domaine r\u00e9serv\u00e9 <\/em>ir negali b\u016bti nustatytas  teismo [10].  Teismas \u0161\u012f argument\u0105 atmet\u0117, nurodydamas, kad apsauga nuo pavojingos klimato kaitos yra \u017emogaus teis\u0117, o privatin\u0117s teis\u0117s santykiuose \u017emogaus teis\u0117s, \u012fskaitant apsaug\u0105 nuo pavojingos klimato kaitos, gali tur\u0117ti teisin\u012f poveik\u012f per atvirus standartus, kaip socialin\u012f r\u016bpestingumo pareiga ir pan. Teismas sprend\u0117, jog: \u201e<…> socialin\u0117 r\u016bpestingumo pareiga rei\u0161kia, kad \u012fmon\u0117s taip pat privalo prisid\u0117ti prie pavojingos klimato kaitos \u0161velninimo<\/em>\u201c. [11] Prie\u0161ingai, nei ICSID tribunolas Urbaser <\/em>byloje, kuris priva\u010dios kompanijos pareig\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 srityje ai\u0161kino tik kaip negatyvias, t. y. kaip reikalaujan\u010dias nesiki\u0161ti ir netrukdyti jas \u012fgyvendinti [12], Teismas Shell <\/em>byloje nurod\u0117, jog tai gali reikalauti ir  pozityvi\u0173 priva\u010dios kompanijos faktini\u0173 veiksm\u0173 kovai su klimato kaita.   <\/p>\n\n\n\n

\u201eMilieudefensie\u201c ir kiti savo ie\u0161kin\u012f grind\u0117, be  kita ko, teise \u012f saugi\u0105 aplink\u0105 kaip \u017emogaus teise pagal Europos \u017emogaus teisi\u0173 konvencijos 8 straipsn\u012f (teis\u0117 \u012f privataus ir \u0161eimos gyvenimo gerbim\u0105) [13]. Teismas pripa\u017eino \u0161\u012f pagrind\u0105 kaip legitim\u0173, nes visai neseniai  E\u017dTT byloje Verein KlimaSeniorinnen Schweiz ir kiti prie\u0161 \u0160veicarij\u0105 <\/em>pripa\u017eino, kad Konvencijos 8 straipsnis apima asmen\u0173 teis\u0119 \u012f veiksming\u0105 valstyb\u0117s institucij\u0173 apsaug\u0105 nuo rimto neigiamo klimato kaitos poveikio j\u0173 gyvenimui, sveikatai, gerovei ir gyvenimo kokybei [14]. E\u017dTT sprendimo 550 punkte i\u0161vardijo pozityvius \u012fpareigojimus, kuriuos valstyb\u0117s institucijos tur\u0117t\u0173 \u012fgyvendinti atsi\u017evelgiant \u012f 8 straipsn\u012f, t. y. priimti teisi\u0161kai privalomas normas, nustatyti anglies dioksido kiekio ma\u017einimo tikslus, j\u0173 \u012fgyvendinimo b\u016bdus ir terminus ir pan. [15]\n\n\n\n

ES ir tarptautinio konteksto \u012ftaka<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Nors reikalavimas Olandijos byloje buvo pateiktas priva\u010diai korporacijai, o ne valstybei, E\u017dTT KlimaSeniorinnen <\/em>byla tur\u0117jo \u012ftakos ir Hagos teismo sprendimo logikai ir argumentacijai. Teismas savo sprendime nurod\u0117, kad privat\u016bs subjektai \u2013 korporacijos turi nusistatyti sav\u0105j\u0105 kovos su klimato kaita politik\u0105, nustatyti i\u0161metamo CO2 kiekio ma\u017einimo tikslus ir siekti \u0161i\u0173 tiksl\u0173 \u012fgyvendinimo konkre\u010diais veiksmais. I\u0161 to galima daryti prielaid\u0105, kad KlimaSeniorinnen <\/em>byloje i\u0161vardytos pareigos ir ateityje galimai tur\u0117s \u012ftakos ir b\u016bsimai Tarptautinio Teisingumo Teismo patariamajai nuomonei d\u0117l valstybi\u0173 pareig\u0173, susijusi\u0173 su klimato kaita <\/em>[16], dar stipriau jas pripa\u017e\u012fstant kaip teisi\u0161kai \u012fpareigojan\u010dias.<\/p>\n\n\n\n

Po E\u017dTT KlimaSeniorinnen <\/em>bylos sekusi Shell <\/em>byla iliustruoja tam tikr\u0105 \u017emogaus teisi\u0173 teis\u0117s raidos etap\u0105, kuriame pozityvios pareigos jau nustatomos ne tik valstyb\u0117ms, bet ir korporacijoms. \u0160i tendencija gali tur\u0117ti tolesni\u0173 pasekmi\u0173. Pirmiausia ji tur\u0117s \u012ftakos investuotoj\u0173 ir valstybi\u0173 gin\u010dams d\u0117l reguliacin\u0117s ekspropriacijos, kai valstyb\u0117s priima \u012fstatymus, kuriais reikalaujama, kad korporacijos palaipsniui nutraukt\u0173 veikl\u0105, prisidedan\u010di\u0105 prie CO2 emisijos (\u017er., pavyzd\u017eiui, RWE AG ir RWE Eemshaven Holding II BV prie\u0161 Nyderland\u0173 Karalyst\u0119<\/em>, ICSID byla Nr. ARB\/21\/4<\/a>, taip pat Uniper SE ir Uniper Benelux Holding B.V. ir Uniper Benelux N.V. prie\u0161 Nyderland\u0173 Karalyst\u0119<\/em>, ICSID byla Nr. ARB\/21\/22<\/a>). Antra, d\u0117l klimato kaitos sukelt\u0173 neigiam\u0173 pasekmi\u0173 rimtumo galimos teisin\u0117s atsakomyb\u0117s ribos pl\u0117sis ne tik valstybi\u0173, bet ir priva\u010di\u0173 subjekt\u0173 at\u017evilgiu. Tod\u0117l, jei klimato kaita ir toliau darys negr\u012f\u017etam\u0105 \u017ealing\u0105 poveik\u012f, privat\u016bs subjektai taps ne tik teisi\u0173 \u012f saugi\u0105 aplink\u0105 tur\u0117tojais, bet ir patys prival\u0117s imtis aktyvi\u0173 reali\u0173 veiksm\u0173, prisidedan\u010di\u0173 prie neigiamo klimato kaitos padarini\u0173 ma\u017einimo.<\/p>\n\n\n\n

Analogi\u0161k\u0173 ie\u0161kini\u0173 perspektyvos Lietuvoje<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Vertinant pana\u0161i\u0173 ie\u0161kini\u0173 perspektyvas Lietuvoje, kol kas b\u016bt\u0173 sunku b\u016bt\u0173 jas laikyti realiomis. Shell <\/em>byloje parei\u0161k\u0117jai r\u0117m\u0117si Olandijos civilinio kodekso 6:162 straipsnio 2 dalimi, kurioje deliktas apibr\u0117\u017eiamas kaip \u012fstatymu nustatytos pareigos arba to, kas pagal nera\u0161yt\u0105 teis\u0119 gali b\u016bti laikoma tinkamu socialiniu elgesiu, pa\u017eeidimu [17]. Atsi\u017evelgdamas \u012f tai, Teismas detalizavo, kad pareiga elgtis r\u016bpestingai kyla i\u0161 tinkamo socialinio elgesio (angl. proper social conduct) s\u0105vokos. Vadovaudamasis negrie\u017etosios teis\u0117s dokumentais, tokiais kaip JT pagrindiniai verslo ir \u017emogaus teisi\u0173 principai ir EBPO gair\u0117s daugia\u0161al\u0117ms \u012fmon\u0117ms d\u0117l atsakingo verslo elgesio, Teismas padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad socialinis r\u016bpestingumo standartas apima pareig\u0105 ma\u017einti CO2 i\u0161metim\u0105 [18].<\/p>\n\n\n\n

Tuo tarpu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnio 4 dalyje \u012ftvirtintas delikto apibr\u0117\u017eimas yra siauras, t. y. jis apibr\u0117\u017eiamas kaip prievol\u0117s, nesusijusios su sutartiniais santykiais, pa\u017eeidimas, ir jo tekste n\u0117ra nei nuorodos \u012f \u201enera\u0161yt\u0105 teis\u0119\u201c ar \u012f \u201etinkam\u0105 socialin\u012f elges\u012f\u201c. Teori\u0161kai, jei aplinkosaugininkai pareik\u0161t\u0173 pana\u0161\u0173 deliktin\u012f ie\u0161kin\u012f Lietuvoje, jie gal\u0117t\u0173 remtis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnio 1 ir 3 dalimis, pra\u0161ydami pripa\u017einti Lietuvos pilie\u010di\u0173 teis\u0117s \u012f saugi\u0105 aplink\u0105, pa\u017eeidim\u0105, [19] bei u\u017edrausti \u201eShell\u201c atlikti veiksmus, kelian\u010dius pagr\u012fst\u0105 \u017ealos atsiradimo gr\u0117sm\u0119 (prevencinis ie\u0161kinys).<\/p>\n\n\n\n

I\u0161vados ir pamokos verslui<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Apibendrinant, Nyderland\u0173 teismo sprendimas, kuriame aplinkosauginiai \u012fpareigojimai priva\u010dioms korporacijoms grind\u017eiami bendrais vertybiniais standartais, o ne ra\u0161ytine teise, primena mokslininko Paulo Freudo \u017eod\u017eius, kad teismai \u201eniekada netur\u0117t\u0173 priklausyti nuo vienos dienos oro, o tik nuo epochos klimato\u201c [20].<\/p>\n\n\n\n

Shell <\/em>pavyzdys parodo, kaip teis\u0117jai pl\u0117toja ir vysto teis\u0119, atsi\u017evelgdami \u012f besikei\u010dian\u010dio pasaulio realijas. Nors i\u0161 vieno pavyzd\u017eio apibendrinim\u0173 daryti nereikt\u0173, ta\u010diau bendrame kontekste su naujausiais E\u017dTT pavyzd\u017eiais, galima manyti, jog ateityje atsakomyb\u0117s apimtis ir atsaking\u0173 subjekt\u0173 ratas klimato kaitos bylose tik pl\u0117sis. Tod\u0117l privat\u016bs verslo subjektai jau dabar tur\u0117t\u0173 apgalvoti savo strategij\u0105 \u0161ioje srityje, nusibr\u0117\u017edami ir \u012fgyvendindami konkre\u010dius veiksmus, kuri\u0173 jiems reikt\u0173 prisidedant prie neigiam\u0173 klimato kaitos padarini\u0173 ma\u017einimo.<\/p>\n\n\n\n

Angli\u0161kai i\u0161verst\u0105 Teismo sprendimo versij\u0105 galima rasti \u0161ioje nuorodoje: https:\/\/uitspraken.rechtspraak.nl\/details?id=ECLI:NL:GHDHA:2024:2100.<\/a><\/p>\n\n\n\n

Tekst\u0105 pareng\u0117 advokat\u0173 kontoros \u201eTGS Baltic\u201c partner\u0117, prof. dr. Solveiga Vil\u010dinskait\u0117 bei \u201eTGS Baltic\u201c jaunesnioji teisinink\u0117 Anhelina Andrieieva<\/em><\/p>\n\n\n\n

____<\/p>\n\n\n\n[1] 2024 m. lapkri\u010dio 12 d. Hagos apeliacinio teismo sprendimas byloje Shell Plc prie\u0161 Milieudefensie ir kt., <\/em>7.55\u20137.57 p.<\/p>\n\n\n\n[2] Ten pat, 7.26\u20137.27 p.<\/p>\n\n\n\n[3] Ten pat,3.39\u20133.40, 7.63\u20137.65 p.<\/p>\n\n\n\n[4]Ten pat,7.75 p.<\/p>\n\n\n\n[5] Ten pat,7.107, 7.111 p.<\/p>\n\n\n\n[6] Ten pat, 7.106 p.<\/p>\n\n\n\n[7] Solveiga Vil\u010dinskait\u0117. Aplinkosaugos byla Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teisme: kuo tai gresia Lietuvai, nesiimant reikiam\u0173 priemoni\u0173 stabdyti neigiamus klimato kaitos padarinius?<\/a><\/p>\n\n\n\n[8] Supra note <\/em>1, 6.4\u20136.5 p.<\/p>\n\n\n\n[9] Solveiga Vil\u010dinskait\u0117. E\u017dTT sprendimai: valstyb\u0117s turi d\u0117ti daugiau pastang\u0173 kovodamos su neigiamais klimato kaitos padariniais<\/a>.<\/p>\n\n\n\n[10] Supra note <\/em>1, 7.52 p.<\/p>\n\n\n\n[11] Ten pat,7.55 p.<\/p>\n\n\n\n[12] Urbaser S.A. ir Consorcio de Aguas Bilbao Bizkaia, Bilbao Biskaia Ur Partzuergoa prie\u0161 Argentinos Respublik\u0105<\/em><\/a>, ICSID byla Nr. ARB\/07\/26, 1210 p.<\/p>\n\n\n\n[13] Supra note <\/em>1, 7.6, 7.9 p.<\/p>\n\n\n\n[14] Verein KlimaSeniorinnen Schweiz ir kiti prie\u0161 \u0160veicarij\u0105<\/em><\/a>, E\u017dTT byla Nr. 53600\/20, 519 p.: \u201eRemiantis pirmiau i\u0161d\u0117stytais argumentais ir atsi\u017evelgiant \u012f prie\u017eastin\u012f ry\u0161\u012f tarp valstyb\u0117s veiksm\u0173 ir (arba) neveikimo, susijusio su klimato kaita, ir \u017ealos arba \u017ealos pavojaus, turin\u010dio \u012ftakos asmenims <…>, 8 straipsnis turi b\u016bti vertinamas kaip apimantis asmen\u0173 teis\u0119 \u012f veiksming\u0105 valstyb\u0117s institucij\u0173 apsaug\u0105 nuo rimto neigiamo klimato kaitos poveikio j\u0173 gyvenimui, sveikatai, gerovei ir gyvenimo kokybei.\u201c<\/p>\n\n\n\n[15] Supra note <\/em>9.<\/p>\n\n\n\n[16] 2023 m. baland\u017eio 12 d. Pra\u0161ymas Tarptautiniam Teisingumo Teismui pateikti patariam\u0105j\u0105 nuomon\u0119 d\u0117l valstybi\u0173 \u012fsipareigojim\u0173, susijusi\u0173 su klimato kaita<\/em><\/a>.<\/p>\n\n\n\n[17] Olandijos civilinis kodeksas<\/a>.<\/p>\n\n\n\n[18] Supra note <\/em>1, 7.55 p.<\/p>\n\n\n\n[19] Taip pat \u017er. <\/em>Tarptautinio ekonomini\u0173, socialini\u0173 ir kult\u016brini\u0173 teisi\u0173 pakto<\/a> 12 straipsnio 2 dalies b punkt\u0105.<\/p>\n\n\n\n[20] Marcia Coyle. Auk\u0161\u010diausiasis Teismas ir \u201eepochos klimatas\u201c<\/a>.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Teisinink\u0173, besispecializuojan\u010di\u0173 klimato kaitos ir aplinkosaugos srityse, tarptautin\u0117je bendruomen\u0117je pastaraisiais m\u0117nesiais pla\u010diai diskutuojama d\u0117l Hagos apeliacinio teismo  (Teismas) 2024 m. lapkri\u010dio 12 d. sprendimo Shell byloje, kurioje teismas pirm\u0105 kart\u0105 nusprend\u0117, kad priva\u010dios korporacijos, vadovaudamosi socialin\u0117s r\u016bpestingumo pareigos standartais, privalo imtis priemoni\u0173 ma\u017einti CO2 i\u0161metim\u0105. Tokiu sprendimu Hagos apeliacinis teismas i\u0161 esm\u0117s pripa\u017eino pozityvi\u0105 \u012fmoni\u0173 …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":47620,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[27],"tags":[435,1282,3414,163,1726,2747,345],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47619"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=47619"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47619\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":47623,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47619\/revisions\/47623"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/47620"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=47619"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=47619"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=47619"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}