Visuotin\u0117s \u017emogaus teisi\u0173 deklaracijos 15 str. skelbia, kad \u201eniekam negali b\u016bti savavali\u0161kai atimta jo pilietyb\u0117.\u201c<\/p>\n\n\n\n
Pilietyb\u0117s netekimas rei\u0161kia esmin\u012f asmens statuso pasikeitim\u0105. Pilietyb\u0117s at\u0117mimu reikia laikyti tok\u012f pilietyb\u0117s netekimo b\u016bd\u0105, kai valstyb\u0117s kompetentingos institucijos sprendimu asmuo netenka \u0161ios valstyb\u0117s pilietyb\u0117s. Tokie pilietyb\u0117s netekimo pagrindai nurodyti 1997 m. Europos konvencijoje d\u0117l pilietyb\u0117s: pilietyb\u0117s \u012fgijimas d\u0117l nes\u0105\u017einingo elgesio, melagingos informacijos arba nusl\u0117pus bet kok\u012f su parei\u0161k\u0117ju priskirtin\u0105 reik\u0161ming\u0105 fakt\u0105, laisvanori\u0161ka tarnyba u\u017esienio karin\u0117se paj\u0117gose, elgesys, darantis rimt\u0105 \u017eal\u0105 gyvybiniams valstyb\u0117s interesams. \u0160iais atvejais asmens pilietyb\u0117s netekim\u0105 galima vertinti kaip sankcij\u0105 u\u017e veiksmus, nesuderinamus su pilietyb\u0117s statusu. Kitais atvejais pilietyb\u0117s netekimas yra objektyvi ir automati\u0161ka asmens statuso pasikeitimo pasekm\u0117, pavyzd\u017eiui, kai asmuo atsisako savo valstyb\u0117s pilietyb\u0117s arba \u012fgyja kitos valstyb\u0117s pilietyb\u0119, d\u0117l ko praranda buvusi\u0105 pilietyb\u0119, taip pat jeigu asmuo, nuolat gyvendamas u\u017esienyje, praranda ry\u0161\u012f su savo pilietyb\u0117s valstybe. Europos konvencijos d\u0117l pilietyb\u0117s 7 straipsnis skirsto pilietyb\u0117s netekimo pagrindus \u012f pilietyb\u0117s netekim\u0105 valstyb\u0117s iniciatyva ir pilietyb\u0117s netekim\u0105 pagal \u012fstatym\u0105 (ex lege<\/em>).[1]<\/a> Pilietyb\u0117s at\u0117mimas kaip sankcija reikalauja atskiro d\u0117mesio d\u0117l \u0161ios priemon\u0117s teis\u0117tumo kriterij\u0173, kuriuos taiko tarptautiniai teismai ir tarptautin\u0117s institucijos.<\/p>\n\n\n\n Lietuvos Respublikos pilietyb\u0117s netekimo pagrindai nustatyti LR pilietyb\u0117s \u012fstatymo 24 straipsnyje.[2]<\/a><\/p>\n\n\n\n 1923 metais Nuolatinis Tarptautinio Teisingumo Teismas konsultacin\u0117je i\u0161vadoje byloje Pilietyb\u0117s dekretai, paskelbti Tunise ir Maroke<\/em> nurod\u0117, kad \u201eatsakymas \u012f klausim\u0105, ar kokia nors sritis yra valstyb\u0117s i\u0161imtin\u0117s kompetencijos dalis yra i\u0161 esm\u0117s s\u0105lyginis: jis priklauso nuo tarptautini\u0173 santyki\u0173 vystymosi.\u201c Teismas pa\u017eym\u0117jo, kad \u201esrityje, kurios, kaip ir pilietyb\u0117, i\u0161 esm\u0117s nereglamentuoja tarptautin\u0117 teis\u0117, valstyb\u0117s laisv\u0119 spr\u0119sti taip, kaip ji nori, vis d\u0117lto riboja jos \u012fsipareigojimai kitoms valstyb\u0117ms. \u0160iuo atveju i\u0161 esm\u0117s i\u0161imtin\u0119 valstyb\u0117s kompetencij\u0105 riboja tarptautin\u0117s teis\u0117s normos.\u201c[3]<\/a><\/p>\n\n\n\n Tarptautin\u0117s teis\u0117s normos, reguliuojan\u010dios pilietyb\u0117s \u012fgijim\u0105, netekim\u0105 ir kitus pilietyb\u0117s klausimus buvo kodifikuotos 1930 m. Hagos konvencijoje d\u0117l kai kuri\u0173 klausim\u0173, lie\u010dian\u010di\u0173 pilietyb\u0117s \u012fstatym\u0173 kolizij\u0105.[4]<\/a> Europos Taryboje pilietyb\u0117s normos kodifikuotos 1997 m. Europos konvencijoje d\u0117l pilietyb\u0117s.[5]<\/a> Europos S\u0105jungos Teisingumo Teismas taiko pastar\u0105j\u0105 konvencij\u0105 kaip tarptautin\u0117s teis\u0117s \u0161altin\u012f (2019 m. kovo 12 d. Sprendimas Tjebbes ir kt.<\/em> C\u2013221\/17, 5 ir 37 punktai; 2022 m. sausio 18 d. Sprendimas JY<\/em>, C\u2011118\/20, 4-9 ir 55 punktai ir kt.). Lietuva 1930 m. Hagos ir 1997 m. Europos konvencijoje nedalyvauja. Lietuva yra 1954 m. Konvencijos d\u0117l asmen\u0173 be pilietyb\u0117s statuso ir1961 m. Konvencijos d\u0117l asmen\u0173 be pilietyb\u0117s skai\u010diaus ma\u017einimo dalyv\u0117.<\/p>\n\n\n\n Pa\u017eym\u0117tina, kad dar 1930 m. Hagos konvencijos 1 straipsnis numat\u0117, kad valstyb\u0117s laisv\u0119 nustatyti jos pilietyb\u0117s normas riboja tarptautin\u0117 teis\u0117:<\/p>\n\n\n\n \u201eKiekviena valstyb\u0117 pagal savo teis\u0119 turi nustatyti, kas yra jos pilie\u010diai. \u0160i\u0105 teis\u0119 kitos valstyb\u0117s pripa\u017e\u012fsta tiek, kiek ji atitinka tarptautines konvencijas, tarptautinius papro\u010dius ir visuotinai pripa\u017eintus teis\u0117s principus pilietyb\u0117s srityje.\u201c<\/p>\n\n\n\n Jungtini\u0173 Taut\u0173 Generalin\u0117 Asambl\u0117ja 2000 m. gruod\u017eio 12 d. Rezoliucijoje 55\/153 \u201eFizini\u0173 asmen\u0173 pilietyb\u0117 perimant valstybi\u0173 teises\u201c pabr\u0117\u017e\u0117, kad \u201enors pilietyb\u0119 i\u0161 esm\u0117s reguliuoja vidaus teis\u0117, ta\u010diau tarptautin\u0117 teis\u0117 nustato tam tikrus apribojimus valstybi\u0173 veiksm\u0173 laisvei \u0161ioje srityje.\u201c<\/p>\n\n\n\n Neretai teiginiams apie i\u0161imtin\u0119 valstyb\u0117s kompetencij\u0105 reguliuoti pilietyb\u0119 pasitelkiamas Tarptautinio Teisingumo Teismo 1955 m. sprendimas byloje Nottebohm (Liechtenstein c. Guatemala)<\/em>. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 \u0161ioje byloje buvo sprend\u017eiami ne pilietyb\u0117s, o fizinio asmens diplomatin\u0117s gynybos pagrindai.[6]<\/a> 1939 metais, jau Antrojo pasaulinio karo metu Vokietijos pilietis Fridrichas Notebomas (Friedrich Nottebohm<\/em>) \u012fgijo Lichten\u0161teino pilietyb\u0119 nat\u016bralizacijos keliu. Jis 34 metus gyveno ir vert\u0117si verslu Gvatemaloje, kol 1943 metais ten buvo suimtas ir i\u0161si\u0173stas i\u0161 \u0161alies kaip prie\u0161o valstyb\u0117s Vokietijos pilietis. Gvatemala nepripa\u017eino Notebomui Lichten\u0161teino pilietyb\u0117s, konfiskavo jo turt\u0105 ir u\u017edraud\u0117 atvykti \u012f Gvatemal\u0105. Lichten\u0161teinas Tarptautiniame Teisingumo Teisme parei\u0161k\u0117 ie\u0161kin\u012f, kuriame pra\u0161\u0117 pripa\u017einti, kad Gvatemala tuo pa\u017eeid\u0117 tarptautin\u0119 teis\u0119 ir pra\u0161\u0117 priteisti reparacij\u0105 \u2013 atlyginti savo pilie\u010diui Notebomui padaryt\u0105 \u017eal\u0105. Teismas ie\u0161kin\u012f atmet\u0117.<\/p>\n\n\n\n Tarptautinio Teisingumo Teismas Nottebohm<\/em> sprendime nurod\u0117, kad \u201etarptautin\u0117 teis\u0117 palieka kiekvienai valstybei teis\u0119 nustatyti savo pilietyb\u0117s suteikimo taisykles. <…> I\u0161 kitos pus\u0117s, valstyb\u0117 gali pretenduoti, kad kita valstyb\u0117 turi pripa\u017einti jos tokiu b\u016bdu nustatytas taisykles, jei ji laik\u0117si bendro reikalavimo suteikti teisin\u012f pilietyb\u0117s ry\u0161\u012f, atitinkant\u012f veiksmingai asmens priklausomybei valstybei, kuri u\u017etikrina savo pilie\u010di\u0173 gynyb\u0105, taikydama gynybos priemones prie\u0161 kitas valstybes.\u201c Teismas \u0161ioje byloje pateik\u0117 tok\u012f pilietyb\u0117s apibr\u0117\u017eim\u0105:<\/p>\n\n\n\n \u201ePagal valstybi\u0173 praktik\u0105, arbitra\u017eo ir teism\u0173 sprendimus bei doktrinos i\u0161vadas pilietyb\u0117 yra teisinis ry\u0161ys, pagr\u012fstas socialinio ry\u0161io faktu, veiksmingo solidarumo, interes\u0173, jausm\u0173 egzistavimu kartu su teisi\u0173 ir pareig\u0173 abipusi\u0161kumu.\u201c[7]<\/a><\/p>\n\n\n\n Tarptautinio Teisingumo Teismas suformulavo princip\u0105, kad fizinio asmens, turin\u010dio keli\u0173 valstybi\u0173 pilietyb\u0119, diplomatin\u0117 gynyba leid\u017eiama tai valstybei, su kuria jis turi tikr\u0105 ir veiksming\u0105 ry\u0161\u012f (angl. genuine and effective link<\/em>).<\/p>\n\n\n\n Tod\u0117l n\u0117ra pagrindo teigti, kad Tarptautinis Teisingumo Teismas Nottebohm<\/em> sprendime pripa\u017eino absoliu\u010di\u0105 i\u0161imtin\u0119 valstyb\u0117s kompetencij\u0105 nustatyti pilietyb\u0117s taisykles. Toks absoliutus, da\u017enai kartojamas ir supaprastinantis \u0161iuos sud\u0117tingus pilietyb\u0117s reikalus po\u017ei\u016bris doktrinoje taikliai pavadintas \u201edoktrinos mantra\u201c.[8]<\/sup><\/a><\/p>\n\n\n\n Lietuvos konstitucin\u0117s teis\u0117s doktrina ir praktika taip pat nepripa\u017e\u012fsta suabsoliutinto nacionalinio po\u017ei\u016brio \u012f pilietyb\u0119. Profesorius Vytautas Sinkevi\u010dius pa\u017eymi:<\/p>\n\n\n\n \u201eNors kiekviena valstyb\u0117 savo aktais apibr\u0117\u017eia, kas yra jos pilie\u010diai, vis d\u0117lto valstyb\u0117s n\u0117ra visi\u0161kai laisvos savo nacionaliniais \u012fstatymais ar sudarytomis tarptautin\u0117mis sutartimis nustatydamos pilietyb\u0117s teisin\u012f reguliavim\u0105. \u0160is teisinis reguliavimas turi u\u017etikrinti \u017emogaus teis\u0117s \u012f pilietyb\u0119 \u012fgyvendinim\u0105, atitikti tarptautines konvencijas, paprotin\u0119 tarptautin\u0119 teis\u0119 ir visuotinai pripa\u017e\u012fstamus teis\u0117s principus, susijusius su pilietybe.\u201c[9]<\/a><\/p>\n\n\n\n Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkri\u010dio 13 d. nutarime nurod\u0117, kad \u012fstatymais, taip pat tarptautin\u0117mis sutartimis nustatytas pilietyb\u0117s teisinis reguliavimas turi inter alia <\/em>atitikti tarptautines konvencijas, paprotin\u0119 tarptautin\u0119 teis\u0119 ir visuotinai pripa\u017eintus su pilietybe susijusius teis\u0117s principus.<\/p>\n\n\n\n Daugumoje valstybi\u0173 pilietyb\u0117s at\u0117mimas galimas tik tuo atveju, jei d\u0117l to asmuo nelikt\u0173 be pilietyb\u0117s i\u0161skyrus ribotas i\u0161imtis. Konvencijos d\u0117l asmen\u0173 be pilietyb\u0117s skai\u010diaus ma\u017einimo 8 str. numato, kad valstyb\u0117 nepripa\u017e\u012fsta asmen\u012f netekusiu pilietyb\u0117s, jeigu d\u0117l tokio netekimo jis tapt\u0173 asmeniu be pilietyb\u0117s. \u0160is straipsnis taip pat nustato \u0161ios normos i\u0161imtis, pavyzd\u017eiui, jei asmuo \u012fgijo pilietyb\u0119 apgaul\u0117s keliu. Taip pat nustatyta, kad Konvencij\u0105 pasira\u0161ydama, ratifikuodama ar prisijungdama prie jos valstyb\u0117 gali pareik\u0161ti, kad pasilieka teis\u0119 pagal savo \u012fstatymus atimti pilietyb\u0119 netaikydama draudimo palikti asmen\u012f be pilietyb\u0117s nelojaliam asmeniui, kuris be leidimo teikia paslaugas kitai valstybei ar gauna i\u0161 jos atlyginim\u0105, arba elg\u0117si taip, kad gal\u0117jo rimtai pakenkti esminiams valstyb\u0117s interesams. Taip pat valstyb\u0117, tapdama Konvencijos dalyve, gali pareik\u0161ti, kad pagal \u012fstatymus gali atimti vienintel\u0119 pilietyb\u0119 i\u0161 asmens, prisiekusio kitai valstybei ar parei\u0161kusio, jog atsisako b\u016bti i\u0161tikimas savo valstybei.[10]<\/a><\/p>\n\n\n\n 2.<\/strong> Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismo praktika<\/strong><\/p>\n\n\n\n Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismo (E\u017dTT) praktikoje pilietyb\u0117s at\u0117mimas vertinamas pagal Europos \u017emogaus teisi\u0173 konvencijos (E\u017dTK) 8 straipsnio nuostatas, garantuojan\u010dias teis\u0119 \u012f privataus ir \u0161eimos gyvenimo gerbim\u0105. Nors Konvencija teis\u0117s \u012f pilietyb\u0119 negarantuoja ir pilietyb\u0117s at\u0117mimo nedraud\u017eia, teis\u0117 \u012f pilietyb\u0119 savavali\u0161ko at\u0117mimo atvejais ginama pagal jos 8 straipsn\u012f. E\u017dTT pilietyb\u0117s at\u0117mimo bylose taiko dvigub\u0105 test\u0105, kad nustatyt\u0173 8 straipsnio pa\u017eeistas: pirma, ar at\u0117mimas nebuvo savavali\u0161kas ir antra, ar pilietyb\u0117s at\u0117mimo pasekm\u0117s parei\u0161k\u0117jui atitiko proporcingumo princip\u0105. Teismas taip pat sprend\u017eia, ar buvo pa\u017eeistos parei\u0161k\u0117jo teis\u0117s, kurias saugo Konvencija.<\/p>\n\n\n\n Terorizmas laikomas teis\u0117tu pagrindu atimti i\u0161 nuteistojo asmens pilietyb\u0119 po apkaltinamojo nuosprend\u017eio. Byloje Johansen prie\u0161 Danij\u0105, (peticijos Nr.<\/em> 27801\/19) Danijos ir Tuniso pilietis Johansenas, kuris buvo Danijos pilie\u010diu pagal gimim\u0105, Danijoje buvo nuteistas u\u017e terorizm\u0105 ir v\u0117liau buvo atimta jo pilietyb\u0117, taip pat buvo priimtas sprendimas j\u012f i\u0161si\u0173sti i\u0161 \u0161alies ir visam laikui u\u017edrausta atvykti \u012f Danij\u0105. Jis nuteistas u\u017e tai, kad i\u0161vyk\u0119s \u012f Sirij\u0105, mok\u0117si vykdyti teroristinius aktus taip vadinamos \u201eIslamo valstyb\u0117s\u201c treniruo\u010di\u0173 stovykloje. E\u017dTT konstatavo, kad i\u0161 parei\u0161k\u0117jo Danijos pilietyb\u0117 buvo atimta d\u0117l jo nuteisimo u\u017e labai sunk\u0173 teroristin\u012f nusikaltim\u0105. Be to, kaip ne kart\u0105 pabr\u0117\u017e\u0117 Teismas, terorist\u0173 smurtas pats savaime kelia didel\u0119 gr\u0117sm\u0119 \u017emogaus teis\u0117ms. Tod\u0117l valstyb\u0117s pagr\u012fstai laikosi tvirtos pozicijos prie\u0161 asmenis, prisidedan\u010dius prie teroristini\u0173 akt\u0173, kuri\u0173 Teismas negali toleruoti jokiomis aplinkyb\u0117mis. E\u017dTT savo 2022 vasario 1 d. sprendime padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad Danijos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo sprendimas atimti i\u0161 parei\u0161k\u0117jo Danijos pilietyb\u0119 nebuvo savavali\u0161kas (sprendimo \u00a7 50\u201351). Teismas atsi\u017evelg\u0117 \u012f tai, kad parei\u0161k\u0117jas buvo nuteistas u\u017e sunkius teroristinius nusikaltimus, kurie patys k\u0117l\u0117 rimt\u0105 gr\u0117sm\u0119 \u017emogaus teis\u0117ms ir kurie ai\u0161kiai parod\u0117 jo svetimum\u0105 Danijai ir jos vertyb\u0117ms. Tai, kad parei\u0161k\u0117jas gavo Danijos pilietyb\u0119 gim\u0119s (filiacijos b\u016bdu), reik\u0161mingai nekei\u010dia ir nepadidina pasekmi\u0173 parei\u0161k\u0117jui (sprendimo \u00a7 70). Vertindamos parei\u0161k\u0117jo \u0161eimos aplinkybes (jo \u017emona ir j\u0173 nepilnametis s\u016bnus yra Danijos pilie\u010diai), nacionalin\u0117s vald\u017eios institucijos pagr\u012fstai nurod\u0117, kad buvo \u201elabai rimtos prie\u017eastys\u201c j\u012f i\u0161si\u0173sti i\u0161 Danijos. I\u0161siuntimas buvo proporcingas siekiamam teis\u0117tam tikslui apsaugoti visuomen\u0119 nuo terorizmo gr\u0117sm\u0117s (\u00a7 84).<\/p>\n\n\n\n E\u017dTT, spr\u0119sdamas ar pilietyb\u0117s at\u0117mimas nebuvo savavali\u0161kas, tikrina, ar gin\u010dijama priemon\u0117 atitiko \u012fstatymus, ar buvo taikomos b\u016btinos proced\u016brin\u0117s garantijos, \u012fskaitant tai, ar asmuo, i\u0161 kurio atimta pilietyb\u0117, gal\u0117jo apsk\u0173sti sprendim\u0105 suteikiant teisminio nagrin\u0117jimo garantijas, ir ar vald\u017eios institucijos veik\u0117 stropiai ir greitai (angl. diligently and swiftly<\/em>). Nepakanka vien tik to, kad pilietyb\u0117 buvo atimta pagal \u012fstatymo numatyt\u0105 formal\u0173 pagrind\u0105.<\/p>\n\n\n\n E\u017dTT 2020 m.sprendime byloje Usmanov prie\u0161 Rusij\u0105 <\/em>(peticijos Nr. 43936\/18)pripa\u017eino, kadRusija, atimdama Rusijos pilietyb\u0119 vien tik formaliais pagrindais i\u0161 Tad\u017eikijos pilie\u010dio Usmanovo ir i\u0161si\u0173sdama j\u012f i\u0161 Rusijos pa\u017eeid\u0117 Konvencijos 8 straipsn\u012f. Parei\u0161k\u0117jui Rusijos pilietyb\u0117 buvo panaikinta po de\u0161imties met\u0173 po jos suteikimo, kai vald\u017eios institucijos su\u017einojo, kad jis savo pra\u0161yme nenurod\u0117 savo broli\u0173 ir seser\u0173 pavard\u017ei\u0173. Teismas konstatavo, nebuvo \u012ftikinamai nustatyta, jog parei\u0161k\u0117jas tariamai k\u0117l\u0117 gr\u0117sm\u0119 nacionaliniam saugumui, taip pat atsi\u017evelg\u0117 \u012f tai, kad Usmanovas ilg\u0105 laik\u0105 gyveno Rusijoje santuokoje su Rusijos piliete, su kuria susilauk\u0117 keturi\u0173 vaik\u0173, i\u0161 kuri\u0173 du gim\u0117 Rusijoje. Parei\u0161k\u0117jas nepadar\u0117 joki\u0173 nusikaltim\u0173. Vyriausyb\u0117 ne\u012frod\u0117, kod\u0117l tai, kad parei\u0161k\u0117jas nepateik\u0117 informacijos apie kai kuriuos savo brolius ir seseris, buvo toks rimtas, kad pateisint\u0173 Rusijos pilietyb\u0117s at\u0117mim\u0105 po tiek met\u0173, pra\u0117jusi\u0173 po to, kai parei\u0161k\u0117jas j\u0105 gavo. Ne\u012fvertinus pusiausvyros, k\u0105 tur\u0117jo atlikti valstyb\u0117s vidaus institucijos, gin\u010dijama priemon\u0117 atrodo labai neproporcinga tokiam parei\u0161k\u0117jo neveikimui (\u00a7 71).<\/p>\n\n\n\n E\u017dTT 2018 m.sprendime byloje Alpeyeva ir Dzhalagoniya prie\u0161 Rusij\u0105 <\/em>(peticij\u0173 Nr. 7549\/09 ir 33330\/11) nustat\u0117, kad tai, jog Rusijos vald\u017eios institucijos nepripa\u017eino parei\u0161k\u0117jams Rusijos pilietyb\u0117s ir atsisak\u0117 i\u0161duoti ar pakeisti \u012f galiojan\u010dius Rusijos pasus d\u0117l to, kad jiems pilietyb\u0117 1994 ir 1998 metais buvo pripa\u017einta nepagr\u012fstai, pa\u017eeid\u0117 j\u0173 teis\u0119 \u012f privat\u0173 gyvenim\u0105. Parei\u0161k\u0117jai nebuvo kalti d\u0117l to, kad pilietyb\u0117s pripa\u017einimas jiems po SSRS \u017elugimo buvo pripa\u017eintas nepagr\u012fstu. E\u017dTT nustat\u0117, kad sprendimai d\u0117l to, kad parei\u0161k\u0117jai niekada nebuvo \u012fgij\u0119 Rusijos pilietyb\u0117s, at\u0117m\u0117 i\u0161 j\u0173 bet kok\u012f teisin\u012f status\u0105 Rusijoje ir fakti\u0161kai pavert\u0117 juos asmenimis be pilietyb\u0117s (\u00a7 112). Be to, parei\u0161k\u0117jai ne tik buvo laikomi ne\u012fgijusiais Rusijos pilietyb\u0117s, bet ir liko be galiojan\u010di\u0173 asmens dokument\u0173. Teismas taip pat atsi\u017evelg\u0117 \u012f tai, kad Rusijos pilie\u010diai savo tapatyb\u0119 turi \u012frodyti ne\u012fprastai da\u017enai kasdieniame gyvenime net atlikdami tokias kasdienes u\u017eduotis kaip valiutos keitimas ar traukinio biliet\u0173 pirkimas, ir kad vidaus paso reik\u0117jo ir svarbesniems poreikiams, pavyzd\u017eiui, susirasti darb\u0105 ar gauti medicinin\u0119 prie\u017ei\u016br\u0105. Teismas nusprend\u0117, kad paso at\u0117mimas \u0161iuo atveju buvo nuolatinis ki\u0161imasis \u012f parei\u0161k\u0117j\u0173 privat\u0173 gyvenim\u0105 (\u00a7 113).<\/p>\n\n\n\n Neu\u017etenka formaliai nustatyti, kad pilietyb\u0117 atimta pagal \u012fstatyme nustatyt\u0105 teisin\u012f pagrind\u0105. Teismas, spr\u0119sdamas, ar pilietyb\u0117s at\u0117mimas buvo savavali\u0161kas, tur\u0117t\u0173 patikrinti, ar gin\u010dijama priemon\u0117 atitiko \u012fstatymus, taip pat ar buvo suteiktos b\u016btinos proced\u016brin\u0117s garantijos, \u012fskaitant tai, ar asmeniui, i\u0161 kurio atimta pilietyb\u0117, buvo u\u017etikrintos teisminio nagrin\u0117jimo garantijos, ar vald\u017eios institucijos veik\u0117 r\u016bpestingai ir greitai (\u017er. Alpeyeva ir Dzhalagoniya<\/em>, \u00a7 109; ir kt.). Tam, kad pilietyb\u0117s netekimas tur\u0117t\u0173 pagrind\u0105 nacionalin\u0117je teis\u0117je, taip pat vertinama \u0161ios teis\u0117s kokyb\u0117 ir reikalaujama, kad ji b\u016bt\u0173 prieinama suinteresuotam asmeniui ir b\u016bt\u0173 nusp\u0117jamos asmens elgesio teisiniai padariniai. \u012estatyme turi b\u016bti pakankamai ai\u0161kiai nurodyta kompetentingoms institucijoms suteiktos diskrecijos apimtis ir jos \u012fgyvendinimo b\u016bdas, atsi\u017evelgiant \u012f teis\u0117t\u0105 nagrin\u0117jamos priemon\u0117s tiksl\u0105 \u2013 suteikti asmeniui tinkam\u0105 apsaug\u0105 nuo savavali\u0161ko ki\u0161imosi (\u017er. Usmanov<\/em>, \u00a7 64, ir kt.).<\/p>\n\n\n\n E\u017dTT taip pat atsi\u017evelgia \u012f tai, ar asmuo, i\u0161 kurio pilietyb\u0117 buvo atimta, d\u0117l to tapo asmeniu be pilietyb\u0117s (Emin Huseynov prie\u0161 Azerbaid\u017ean\u0105 (Nr. 2)<\/em> (peticijos Nr.\u00a01\/16), \u00a7\u00a7 60-62). \u0160ioje byloje \u017eurnalistas Huseinovas d\u0117l baud\u017eiamojo persekiojimo buvo priverstas atsisakyti Azerbaid\u017eano pilietyb\u0117s, kuri i\u0161 jo buvo atimta prezidento \u012fsaku, nors \u012fstatymai pilietyb\u0117s atsisakymo i\u0161vis nenumat\u0117. Azerbaid\u017eanas nepais\u0117 1961 m. Konvencijos d\u0117l asmen\u0173 be pilietyb\u0117s skai\u010diaus ma\u017einimo, kuri buvo Azerbaid\u017eano teisin\u0117s sistemos dalis ir pagal kuri\u0105 pilietyb\u0117s atsisakymas nerei\u0161kia jos praradimo, nebent suinteresuotasis asmuo tur\u0117t\u0173 ar \u012fgyt\u0173 kit\u0105 pilietyb\u0119. Be to, parei\u0161k\u0117jas netur\u0117jo galimyb\u0117s gin\u010dyti prezidento \u012fsako nacionaliniuose teismuose.<\/p>\n\n\n\n 3.<\/strong> Europos S\u0105jungos Teisingumo Teismo praktika<\/strong><\/p>\n\n\n\n Europos S\u0105jungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktika pilietyb\u0117s netekimo srityje paremta S\u0105jungos pilietyb\u0117s statusu, kuris, kaip ne kart\u0105 pabr\u0117\u017e\u0117 \u0161is Teismas, valstybi\u0173 nari\u0173 pilie\u010diams yra pagrindinis statusas (2001 m. rugs\u0117jo 20 d. Sprendimo Grzelczyk<\/em>, C\u2011184\/99, 31 punktas ir kt.). \u0160is statusas apibr\u0117\u017etas Sutarties d\u0117l ES veikimo (SESV) 20 straipsnyje, kuris nustato, kad kiekvienas asmuo, turintis valstyb\u0117s nar\u0117s pilietyb\u0119, yra S\u0105jungos pilietis. SESV 21 str. ir ES Pagrindini\u0173 teisi\u0173 chartijos 39-46 str. apibr\u0117\u017eia S\u0105jungos pilie\u010di\u0173 teises ir pareigas: teis\u0119 laisvai jud\u0117ti ir apsigyventi valstybi\u0173 nari\u0173 teritorijoje, teis\u0119 balsuoti ir b\u016bti kandidatais Europos Parlamento ir vietos savivaldos rinkimuose valstyb\u0117je nar\u0117je, kurioje jie gyvena, tomis pa\u010diomis s\u0105lygomis kaip ir tos valstyb\u0117s pilie\u010diai, teis\u0119 \u012f diplomatin\u0119 ir gynyb\u0105, teikiam\u0105 bet kurios kitos valstyb\u0117s nar\u0117s diplomatini\u0173 ir konsulini\u0173 \u012fstaig\u0173 tre\u010diosios \u0161alies teritorijoje, kurioje n\u0117ra toki\u0173 pilietyb\u0117s valstyb\u0117s \u012fstaig\u0173, teis\u0119 pateikti peticijas Europos Parlamentui, teis\u0117 kreiptis \u012f Europos ombudsmen\u0105, taip pat teis\u0117 kreiptis \u012f S\u0105jungos institucijas ir patariamuosius organus bet kuria Sutar\u010di\u0173 kalba bei ta pa\u010dia kalba gauti atsakym\u0105.<\/p>\n\n\n\n ESTT 2024 m. baland\u017eio 25 d. sprendime S.\u00d6. ir kt.<\/em> s<\/strong>ujungtose bylose C\u2011684\/22 \u2013 C\u2011686\/22, 36 p., pabr\u0117\u017e\u0117, kad S\u0105jungos pilie\u010di\u0173, kurie turi tik vienos valstyb\u0117s nar\u0117s pilietyb\u0119 ir, netek\u0119 \u0161ios pilietyb\u0117s, kartu netenka ir pagal SESV 20 straipsn\u012f suteikiamo statuso bei su juo susijusi\u0173 teisi\u0173, situacija pagal savo pob\u016bd\u012f ir pasekmes patenka \u012f S\u0105jungos teis\u0117s taikymo srit\u012f. Tod\u0117l \u012fgyvendindamos savo kompetencij\u0105 pilietyb\u0117s srityje valstyb\u0117s nar\u0117s turi laikytis S\u0105jungos teis\u0117s ir proporcingumo principo. Atlikdamos proporcingumo vertinim\u0105 kompetentingos nacionalin\u0117s vald\u017eios institucijos ir nacionaliniai teismai turi \u012fsitikinti, kad toks pilietyb\u0117s netekimas atitinka Europos S\u0105jungos pagrindini\u0173 teisi\u0173 chartijoje, kurios laikym\u0105si u\u017etikrina Teisingumo Teismas, garantuojamas pagrindines teises ir ypa\u010d Chartijos 7 straipsnyje \u012ftvirtint\u0105 teis\u0119 \u012f privataus ir \u0161eimos gyvenimo gerbim\u0105. \u0160is straipsnis prireikus turi b\u016bti ai\u0161kinamas kartu su pareiga pirmiausia atsi\u017evelgti \u012f vaiko interesus pagal Chartijos 24 str. 2 d. (Sprendimo 51 p.).<\/p>\n\n\n\n Sprendime Rottmann<\/em>, C\u2011135\/08, Teisingumo Teismas pa\u017eym\u0117jo, kad \u012fgyvendindamos savo kompetencij\u0105 pilietyb\u0117s srityje valstyb\u0117s nar\u0117s privalo laikytis S\u0105jungos teis\u0117s (Sprendimo 45 punktas). Byloje nustatyta, kad Austrijos pilietis Rotmanas persik\u0117l\u0117 gyventi \u012f Vokietij\u0105 po to, kai Austrijoje jo at\u017evilgiu buvo prad\u0117tas baud\u017eiamasis tyrimas \u012ftariant j\u012f sistemingu suk\u010diavimu dideliu mastu ir jam buvo i\u0161duotas are\u0161to orderis. Pateik\u0119s pra\u0161ym\u0105, jis \u012fgijo Vokietijos pilietyb\u0119, nors per pilietyb\u0117s suteikimo proced\u016br\u0105 jis nepamin\u0117jo jo at\u017evilgiu Austrijoje vykdomo baud\u017eiamojo tyrimo. Tap\u0119s Vokietijos pilie\u010diu, jis neteko Austrijos pilietyb\u0117s, kaip numatyta pagal Austrijos teis\u0119. Vokietijos institucijoms gavus informacij\u0105, kad parei\u0161k\u0117jo pagrindin\u0117je byloje Austrijoje jam i\u0161duotas are\u0161to orderis, Rotmanas buvo apklaustas Vokietijoje. Sprendimas d\u0117l Vokietijos pilietyb\u0117s suteikimo Rotmanui buvo at\u0161auktas atgaline data, kaip tai numato Vokietijos \u012fstatymai, nes jis nutyl\u0117jo apie Austrijoje vykdom\u0105 tyrim\u0105 ir taip apgaule \u012fgijo Vokietijos pilietyb\u0119.<\/p>\n\n\n\n ESTT nurod\u0117, kad sprendimas d\u0117l pilietyb\u0117s suteikimo nat\u016bralizacijos b\u016bdu akto panaikinimo j\u012f motyvuojant nes\u0105\u017einingais veiksmais atitinka vie\u0161ojo intereso reikalavim\u0105. \u0160iuo sprendimu valstyb\u0117 nar\u0117 teis\u0117tai siekia apsaugoti ypating\u0105 solidarumo ir lojalumo ry\u0161\u012f tarp sav\u0119s ir savo pilie\u010di\u0173 bei teisi\u0173 ir pareig\u0173 abipusi\u0161kum\u0105, kurie yra pilietyb\u0117s santyki\u0173 pagrindas. \u0160i\u0105 i\u0161vad\u0105 d\u0117l tokio principinio sprendimo d\u0117l pilietyb\u0117s suteikimo nat\u016bralizacijos b\u016bdu akto panaikinimo patvirtina Konvencijos d\u0117l asmen\u0173 be pilietyb\u0117s skai\u010diaus ma\u017einimo 7 ir 8 str. nuostatos, kurios nedraud\u017eia atimti i\u0161 asmens pilietyb\u0117s, net jeigu d\u0117l to jis tapt\u0173 asmeniu be pilietyb\u0117s, jei pilietyb\u0117 \u012fgyta apgaul\u0117s b\u016bdu, pateikiant melaging\u0105 informacij\u0105 arba nuslepiant kokius nors svarbius duomenis apie tok\u012f asmen\u012f (sprendimo 51-52 p.). Teisingumo Teismas, nusprend\u0119s, kad ES teis\u0117 nedraud\u017eia tokio pilietyb\u0117s at\u0117mimo, taip pat nurod\u0117, kad pra\u0161ym\u0105 priimti prejudicin\u012f sprendim\u0105 pateik\u0119s teismas turi patikrinti, ar sprendimas atimti pilietyb\u0119 pagrindin\u0117je byloje atitinka proporcingumo princip\u0105 tiek pagal nacionalin\u0119 teis\u0119, tiek, kiek tai susij\u0119 su min\u0117to sprendimo pasekm\u0117mis atitinkamo asmens pad\u0117\u010diai, atsi\u017evelgiant \u012f S\u0105jungos teis\u0119. B\u016btina atsi\u017evelgti \u012f tokio sprendimo galimas pasekmes suinteresuotam asmeniui ir tam tikrais atvejais jo \u0161eimos nariams, kiek tai susij\u0119 su teisi\u0173, kuriomis naudojasi kiekvienas S\u0105jungos pilietis, praradimu. Vis\u0173 pirma svarbu patikrinti, ar toks praradimas pateisinamas atsi\u017evelgiant \u012f suinteresuoto asmens padaryto pa\u017eeidimo sunkum\u0105, laik\u0105, pra\u0117jus\u012f nuo sprendimo suteikti pilietyb\u0119 nat\u016bralizacijos b\u016bdu iki sprendimo d\u0117l pilietyb\u0117s suteikimo akto panaikinimo, ir galimyb\u0119 suinteresuotam asmeniui atgauti savo pirmin\u0119 pilietyb\u0119 (55-56 p.).<\/p>\n\n\n\n Byloje Tjebbes ir kt.<\/em>,<\/strong> C\u2013221\/17, ESTT nagrin\u0117jo keli\u0173 asmen\u0173, turin\u010di\u0173 tre\u010di\u0173j\u0173 valstybi\u0173 pilietybes, S\u0105jungos pilietyb\u0117s netekim\u0105 ex lege<\/em> (pagal \u012fstatym\u0105) pagal Nyderland\u0173 teis\u0119. Nyderland\u0173 pilietyb\u0117s \u012fstatymo 15 str. numatyta, jog pilnametis asmuo netenka Nyderland\u0173 pilietyb\u0117s, jeigu jis turi ir u\u017esienio valstyb\u0117s pilietyb\u0119 ir b\u016bdamas pilnametis 10 met\u0173 nepertraukiamai, tur\u0117damas abi pilietybes, nuolat gyveno ne Nyderlanduose ir ne teritorijose, kur taikoma ES sutartis. Be to, to paties \u012fstatymo 16 str. numato, kad nepilnametis asmuo netenka Nyderland\u0173 pilietyb\u0117s, kai jo t\u0117vas ar motina netenka Nyderland\u0173 pilietyb\u0117s pagal auk\u0161\u010diau nurodyt\u0105 15 straipsn\u012f. 10 met\u0173 terminas nutr\u016bksta i\u0161davus dokument\u0105, patvirtinant\u012f Nyderland\u0173 pilietyb\u0119, ir skai\u010diuojamas i\u0161 naujo i\u0161davus kelion\u0117s dokument\u0105 arba Nyderland\u0173 asmens tapatyb\u0117s dokument\u0105.<\/p>\n\n\n\n Byloje nustatyta, kad Nyderland\u0173 pilie\u010diai, turintys Kanados, Irano ir \u0160veicarijos pilietybes kreip\u0117si \u012f Nyderland\u0173 diplomatines ir konsulines \u012fstaigas \u0161iose valstyb\u0117se, pra\u0161ydami i\u0161duoti jiems Nyderland\u0173 pasus vietoje baigusi\u0173 galioti pas\u0173. Nyderland\u0173 ministras atsisak\u0117 nagrin\u0117ti j\u0173 pra\u0161ymus motyvuodamas tuo, kad jie ex lege<\/em> jau neteko Nyderland\u0173 pilietyb\u0117s pagal Pilietyb\u0117s \u012fstatymo 15 ir 16 str. Toks pilietyb\u0117s netekimas gali b\u016bti prilyginamas pilietyb\u0117s at\u0117mimui, nors jis yra i\u0161 esm\u0117s automatinis, nes priimant sprendim\u0105 kiekvienu konkre\u010diu atveju neatliekamas proporcingumo vertinimas d\u0117l pilietyb\u0117s netekimo pasekmi\u0173 suinteresuotojo asmens situacijai pagal S\u0105jungos teis\u0119. ESTT tur\u0117jo atsakyti \u012f prejudicin\u012f klausim\u0105, ar tokios Nyderland\u0173 \u012fstatymo nuostatos, ne\u012fpareigojan\u010dios vertinti pilietyb\u0117s netekimo proporcingumo, n\u0117ra draud\u017eiamos pagal SESV 20 ir 21 straipsnius d\u0117l S\u0105jungos pilie\u010dio statuso ir pagal ES pagrindini\u0173 teisi\u0173 chartijos 7 straipsn\u012f, garantuojant\u012f teis\u0117 \u012f privat\u0173 ir \u0161eimos gyvenim\u0105.<\/p>\n\n\n\n ESTT pa\u017eym\u0117jo, kad valstyb\u0117, \u012fgyvendindama savo kompetencij\u0105 apibr\u0117\u017eti pilietyb\u0117s netekimo s\u0105lygas gali pagr\u012fstai vadovautis tuo, jog pilietybei reikalingas jos ir pilie\u010dio faktinis ry\u0161ys, tod\u0117l ji gali susieti pilietyb\u0117s netekim\u0105 su tuo, kad tokio ry\u0161io n\u0117ra arba jis nutr\u016bko. Taip pat valstyb\u0117 nar\u0117 teis\u0117tai gali siekti i\u0161saugoti vienod\u0105 tos pa\u010dios \u0161eimos nari\u0173 pilietyb\u0119. Tai, kad valstyb\u0117s nar\u0117s pilietyb\u0117s, esant tokioms situacijoms, netenkama teis\u0117tai, patvirtina ir Konvencijos d\u0117l asmen\u0173 be pilietyb\u0117s skai\u010diaus ma\u017einimo 6 straipsnio ir 7 straipsnio nuostatos, kuriose numatyta, kad, esant pana\u0161ioms situacijoms, asmuo gali netekti valstyb\u0117s, \u0161ios konvencijos \u0161alies, pilietyb\u0117s, jei d\u0117l to jis netampa asmeniu be pilietyb\u0117s (Sprendimo 35-37 p.).<\/p>\n\n\n\n Ta\u010diau, kaip nurod\u0117 ESTT, kiekvienu konkre\u010diu atveju turi b\u016bti reikalaujama \u012fvertinti suinteresuotojo asmens individuali\u0105 ir \u0161eimos situacij\u0105, kai netenkama S\u0105jungos pilie\u010dio statuso. Vertindamos proporcingum\u0105, kompetentingos vald\u017eios institucijos, o prireikus ir nacionaliniai teismai turi \u012fsitikinti, kad toks pilietyb\u0117s netekimas atitinka Chartijoje garantuojamas pagrindines teises, kuri\u0173 paisym\u0105 u\u017etikrina Teisingumo Teismas, ypa\u010d teis\u0119 \u012f \u0161eimos gyvenimo apsaug\u0105, \u012ftvirtint\u0105 Chartijos 7 straipsnyje, o \u0161is straipsnis turi b\u016bti ai\u0161kinamas kartu su pareiga atsi\u017evelgti \u012f vaiko interes\u0173 pirmum\u0105, pripa\u017eint\u0105 Chartijos 24 straipsnyje. Atliekant \u0161\u012f vertinim\u0105, reikia atsi\u017evelgti \u012f tai, kad netek\u0119s Nyderland\u0173 pilietyb\u0117s ex lege<\/em> ir kartu prarad\u0119s S\u0105jungos pilie\u010dio status\u0105, suinteresuotasis asmuo patirt\u0173 apribojim\u0173 \u012fgyvendindamas savo teis\u0119 laisvai jud\u0117ti ir gyventi valstybi\u0173 nari\u0173 teritorijoje ir d\u0117l to jam gal\u0117t\u0173 kilti sunkum\u0173 atvykti \u012f Nyderlandus ar kit\u0105 valstyb\u0119 nar\u0119, siekiant i\u0161laikyti faktinius reguliarius ry\u0161ius su \u0161eimos nariais ir vykdyti profesin\u0119 veikl\u0105. Reikia atsi\u017evelgti ir \u012f didel\u0119 rizik\u0105, kad bus i\u0161 esm\u0117s pakenkta suinteresuotojo asmens saugumui ir jo jud\u0117jimo laisvei, nes jis nebegal\u0117t\u0173 tre\u010diosios valstyb\u0117s, kurioje gyvena, teritorijoje pasinaudoti konsulini\u0173 \u012fstaig\u0173 teikiama apsauga pagal SESV 20 straipsnio 2 dalies c punkt\u0105 (Sprendimo 44-46 p.).<\/p>\n\n\n\n \u0160ioje byloje ESTT nusprend\u0117, kad yra nedraud\u017eiamos valstyb\u0117s nar\u0117s \u012fstatymo nuostatos, kai asmenys netenka \u0161ios valstyb\u0117s nar\u0117s pilietyb\u0117s ex lege<\/em> ir neturi kitos valstyb\u0117s nar\u0117s pilietyb\u0117s, su s\u0105lyga, kad kompetentingos nacionalin\u0117s institucijos, \u012fskaitant nacionalinius teismus, turi galimyb\u0119 kiekvienu konkre\u010diu atveju \u012fvertinti tokio pilietyb\u0117s netekimo pasekmes ir prireikus ex tunc<\/em> (atgaline tvarka) gr\u0105\u017einti suinteresuotiesiems asmenims pilietyb\u0119 ir j\u0173 pra\u0161ymu i\u0161duoti kelion\u0117s dokument\u0105 ar bet kur\u012f kit\u0105 j\u0173 pilietyb\u0119 patvirtinant\u012f dokument\u0105. Analogi\u0161k\u0105 sprendim\u0105 d\u0117l pilietyb\u0117s netekimo, kai u\u017esienyje nuolat gyvenantis ES pilietis neturi faktinio ry\u0161io su ES valstybe nare ESTT pri\u0117m\u0117 2023 m. rugs\u0117jo 5 d. byloje X prie\u0161 Udl\u00e6ndinge- og Integrationsministeriet,<\/em> C\u2011689\/21.<\/p>\n\n\n\n 2022 m. sausio 18 d. Sprendime JY<\/em>, C\u2011118\/20, Teisingumo Teismas pabr\u0117\u017e\u0117 b\u016btinum\u0105 laikytis proporcingumo principo pilietyb\u0117s netekimo atveju. Byloje buvo nagrin\u0117jamas Austrijos teismo prejudicinis paklausimas d\u0117l atsisakymo suteikti buvusiai Estijos pilietei JY Austrijos pilietyb\u0119, po to kai ji atsisak\u0117 Estijos pilietyb\u0117s ir kompetentinga Austrijos administracin\u0117 institucija suteik\u0117 garantij\u0105, kad jai bus suteikta Austrijos pilietyb\u0117. D\u0117l tokio atsisakymo JY neteko Estijos pilietyb\u0117s ir S\u0105jungos piliet\u0117s statuso. Austrijos institucija, gr\u012fsdama savo sprendim\u0105 panaikinti suteikt\u0105 garantij\u0105 ir atmesti pilietyb\u0117s pra\u0161ym\u0105 nurod\u0117, kad JY nebetenkina nacionalin\u0117je teis\u0117je numatyt\u0173 pilietyb\u0117s suteikimo s\u0105lyg\u0173. Austrija teig\u0117, kad JY, gavusi garantij\u0105, kad jai bus suteikta Austrijos pilietyb\u0117, padar\u0117 du sunkius administracinius nusi\u017eengimus, t. y. ant jos automobilio nebuvo priklijuotas technin\u0117s ap\u017ei\u016bros lipdukas ir ji vairavo motorin\u0119 transporto priemon\u0119, b\u016bdama apsvaigusi nuo alkoholio. Be to, dar prie\u0161 suteikiant \u0161i\u0105 garantij\u0105 ji padar\u0117 a\u0161tuonis administracinius nusi\u017eengimus. Vienos administracinis teismas atmet\u0117 JY skund\u0105 tuo motyvu, kad kyla abejoni\u0173 d\u0117l tinkamo JY elgesio ateityje, kaip tai suprantama pagal Pilietyb\u0117s \u012fstatymo 10 straipsnio reikalavim\u0105 u\u017esienie\u010diui u\u017etikrinti, \u201ekad yra teigiamai nusiteik\u0119s Respublikos at\u017evilgiu ir nekelia nei pavojaus taikai, vie\u0161ajai tvarkai ir visuomen\u0117s saugumui, nei gr\u0117sm\u0117s kitiems vie\u0161iesiems interesams.\u201c<\/p>\n\n\n\n Teisingumo Teismas sprendime JY patvirtino savo jurisprudencij\u0105, kad \u201es\u0105voka \u201evie\u0161oji tvarka\u201c bet kuriuo atveju rei\u0161kia, kad, be socialin\u0117s tvarkos sutrikdymo, kur\u012f sukelia bet koks \u012fstatymo pa\u017eeidimas, turi kilti tikra, esama ir pakankamai rimta gr\u0117sm\u0117 vienam i\u0161 pagrindini\u0173 visuomen\u0117s interes\u0173. D\u0117l s\u0105vokos \u201evisuomen\u0117s saugumas\u201c pa\u017eym\u0117tina, jog i\u0161 Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad \u0161i s\u0105voka apima valstyb\u0117s nar\u0117s vidaus ir jos i\u0161or\u0117s saugum\u0105, tod\u0117l gr\u0117sm\u0117 institucij\u0173 ir pagrindini\u0173 vie\u0161\u0173j\u0173 tarnyb\u0173 veikimui ir gyventoj\u0173 i\u0161likimui, taip pat pavojus d\u0117l rimto i\u0161orini\u0173 santyki\u0173 arba taikaus taut\u0173 sugyvenimo sutrikdymo ir gr\u0117sm\u0117 kariuomen\u0117s interesams gali paveikti visuomen\u0117s saugum\u0105. Teismas pa\u017eym\u0117jo, kad atsi\u017evelgiant min\u0117t\u0173 dviej\u0173 administracini\u0173 nusi\u017eengim\u0173 pob\u016bd\u012f ir sunkum\u0105, taip pat \u012f reikalavim\u0105 s\u0105vokas \u201evie\u0161oji tvarka\u201c ir \u201evisuomen\u0117s saugumas\u201c ai\u0161kinti siaurai, neatrodo, kad JY kelia tikr\u0105, esam\u0105 ir pakankamai rimt\u0105 gr\u0117sm\u0119 vienam i\u0161 pagrindini\u0173 visuomen\u0117s interes\u0173 ar Austrijos Respublikos visuomen\u0117s saugumui (Sprendimo 69-70 punktai).<\/p>\n\n\n\n ESTT \u0161ioje byloje nusprend\u0117, kad priiman\u010diosios ES valstyb\u0117s nar\u0117s kompetentingos nacionalin\u0117s vald\u017eios institucijos, o prireikus ir nacionaliniai teismai, turi patikrinti, ar sprendimas at\u0161aukti garantij\u0105 d\u0117l \u0161ios valstyb\u0117s nar\u0117s pilietyb\u0117s suteikimo, d\u0117l kurio atitinkamas asmuo galutinai netenka S\u0105jungos pilie\u010dio statuso, atsi\u017evelgiant \u012f jo pasekmes to asmens pad\u0117\u010diai, yra suderinamas su proporcingumo principu. \u0160is suderinamumo su proporcingumo principu reikalavimas ne\u012fvykdytas, jei toks sprendimas grind\u017eiamas administraciniais Keli\u0173 eismo taisykli\u0173 pa\u017eeidimais, u\u017e kuriuos pagal taikytinus nacionalin\u0117s teis\u0117s aktus skiriamos tik pinigin\u0117s sankcijos.<\/p>\n\n\n\n 4. Tarptautini\u0173 organizacij\u0173 ir institucij\u0173 praktika<\/strong><\/p>\n\n\n\n 4.1. Jungtini\u0173 Taut\u0173 organizacija<\/strong><\/p>\n\n\n\n 2013 m. Jungtini\u0173 Taut\u0173 Generalinis Sekretorius paskelb\u0117 prane\u0161im\u0105 \u201e\u017dmogaus teis\u0117s ir savavali\u0161kas pilietyb\u0117s at\u0117mimas\u201c, kuriame ap\u017evelg\u0117 s\u0105lygas, kurioms pagal tarptautin\u0119 teis\u0119 tur\u0117t\u0173 atitikti nacionalin\u0117s teis\u0117s aktai, numatantys pilietyb\u0117s at\u0117mim\u0105.[11]<\/a> Pilietyb\u0117s netekimas ar at\u0117mimas turi atitikti teis\u0117tam tikslui, turi b\u016bti pasirenkama ma\u017eiausiai teises ribojanti priemon\u0117 norimam rezultatui pasiekti, \u0161i priemon\u0117 turi b\u016bti proporcinga saugotinam interesui. Bet kokio pilietyb\u0117s at\u0117mimo pasekm\u0117s turi b\u016bti kruop\u0161\u010diai pasvertos, atsi\u017evelgiant \u012f elgesio ar nusikaltimo, d\u0117l kurio numatytas pilietyb\u0117s at\u0117mimas, sunkum\u0105. Kai asmuo tampa asmeniu be pilietyb\u0117s, tokios pasekm\u0117s yra tikrai sunkios, tod\u0117l abejotina, ar proporcingumo reikalavimas gal\u0117t\u0173 pateisinti pilietyb\u0117s netekim\u0105 ar at\u0117mim\u0105.<\/p>\n\n\n\n JT Generalinis Sekretorius prane\u0161ime nurodo, kad jeigu asmens veiksmai daro rimt\u0105 \u017eal\u0105 gyvybiniams valstyb\u0117s interesams, gali b\u016bti laikoma, kad tuo jis pa\u017eeid\u0117 i\u0161 pilietyb\u0117s kylan\u010di\u0105 lojalumo pareig\u0105. Tod\u0117l valstyb\u0117s gali numatyti pilietyb\u0117s at\u0117mim\u0105, nesvarbu, ar tai b\u016bt\u0173 bausm\u0117, ar atsakas \u012f akivaizd\u017eiai nutr\u016bkus\u012f i\u0161tikimyb\u0117s ry\u0161\u012f.<\/p>\n\n\n\n Prane\u0161ime nurodoma, kad pla\u010dios diskrecijos suteikimas valstyb\u0117s institucioms spr\u0119sti, kada jos gali atimti pilietyb\u0119 kelia pavoj\u0173, kad bus nesilaikoma tarptautini\u0173 standart\u0173, draud\u017eian\u010di\u0173 savavali\u0161k\u0105 pilietyb\u0117s at\u0117mim\u0105. Pavyzd\u017eiui, kai kuri\u0173 valstybi\u0173 pilietyb\u0117s \u012fstatymai leid\u017eia atimti pilietyb\u0119 u\u017e nelojalumo demonstravim\u0105 \u201eveiksmu ar kalba\u201c. Tod\u0117l tokios \u012fstatym\u0173 nuostatos neturi b\u016bti priimamos, nes jos pa\u017eeist\u0173 kitas \u017emogaus teisi\u0173 normas ir standartus, pavyzd\u017eiui, \u017eod\u017eio laisv\u0119.<\/p>\n\n\n\n Generalinis Sekretorius pa\u017eymi, kad net jei pilietyb\u0117s praradimas ar at\u0117mimas nepadaro asmens asmeniu be pilietyb\u0117s, valstyb\u0117s turi \u012fvertinti pilietyb\u0117s praradimo ar at\u0117mimo pasekmes su interesais, kuriuos jos siekia apsaugoti, ir apsvarstyti alternatyvias priemones, kurios gal\u0117t\u0173 b\u016bti taikomos. Pagal tarptautin\u0119 teis\u0119 pilietyb\u0117s praradimas ar at\u0117mimas, kuriuo nesiekiama teis\u0117to tikslo arba kuris n\u0117ra proporcingas, yra savavali\u0161kas ir tod\u0117l draud\u017eiamas.<\/p>\n\n\n\n Prane\u0161ime nurodoma, kad valstyb\u0117s tur\u0117t\u0173 per\u017ei\u016br\u0117ti prie\u017eastis, d\u0117l kuri\u0173 asmenys gali netekti pilietyb\u0117s arba ji b\u016bt\u0173 atimta, siekdamos pa\u0161alinti visus pagrindus, kurie neatitinka tarptautin\u0117s teis\u0117s.<\/p>\n\n\n\n Jungtini\u0173 Taut\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 taryba 2016 m. bir\u017eelio 30 d. pri\u0117m\u0117 rezoliucij\u0105 32\/5 \u201e\u017dmogaus teis\u0117s ir savavali\u0161kas pilietyb\u0117s at\u0117mimas\u201c[12]<\/a>, kurioje pa\u017eym\u0117jo, kad asmenis, kuri\u0173 pilietyb\u0117 atimta, gina tarptautini\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 ir pab\u0117g\u0117li\u0173 teis\u0117s normos, o taip pat teis\u0117s aktai d\u0117l asmen\u0173 be pilietyb\u0117s skai\u010diaus ma\u017einimo. \u017dmogaus teisi\u0173 taryba ragina visas valstybes susilaikyti nuo diskriminacini\u0173 priemoni\u0173 priimant ar taikant galiojant\u012f teis\u0117s akt\u0105, kuris savavali\u0161kai atimt\u0173 i\u0161 asmen\u0173 j\u0173 pilietyb\u0119 d\u0117l ras\u0117s, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politini\u0173 ar kit\u0173 pa\u017ei\u016br\u0173, tautin\u0117s ar socialin\u0117s kilm\u0117s, turtin\u0117s, gimimo ar kitokios pad\u0117ties, ypa\u010d jeigu tokios priemon\u0117s ir teis\u0117s aktai palieka asmen\u012f be pilietyb\u0117s. Rezoliucija patvirtino kiekvieno vaiko teis\u0119 \u012fgyti pilietyb\u0119 ir speciali\u0105 vaiko apsaug\u0105 nuo savavali\u0161ko pilietyb\u0117s at\u0117mimo. Valstyb\u0117s neturi automati\u0161kai taikyti pilietyb\u0117s netekimo ar at\u0117mimo priklausomiems asmenims. Jos privalo laikytis minimali\u0173 proced\u016bros standart\u0173, reikaling\u0173 u\u017etikrinti, kad sprendimai d\u0117l pilietyb\u0117s netekimo ar at\u0117mimo neb\u016bt\u0173 savavali\u0161ki, \u012fskaitant asmens teis\u0119, kad \u0161ie sprendimai b\u016bt\u0173 per\u017ei\u016br\u0117ti pagal valstyb\u0117s tarptautinius \u017emogaus teisi\u0173 apsaugos \u012fsipareigojimus. Valstyb\u0117s turi per\u017ei\u016br\u0117ti, ar pilietyb\u0117s praradimas ar at\u0117mimas yra proporcingas interesui, kuris turi b\u016bti apsaugotas pilietyb\u0119 praradus ar j\u0105 at\u0117mus, taip pat atsi\u017evelgdamos \u012f sunkias pasekmes asmeniui be pilietyb\u0117s ir turi apsvarstyti, kokias alternatyvias priemones galima b\u016bt\u0173 taikyti. <\/a><\/p>\n\n\n\n Jungtini\u0173 Taut\u0173 Vyriausiojo pab\u0117g\u0117li\u0173 reikal\u0173 komisaro 2020 m. Gair\u0117s Nr. 5 d\u0117l asmen\u0173 be pilietyb\u0117s[13] yra skirtos 1961 m. Konvencijos d\u0117l asmen\u0173 be pilietyb\u0117s skai\u010diaus ma\u017einimo 5-9 straipsni\u0173, numatan\u010di\u0173 apsaug\u0105 nuo pilietyb\u0117s netekimo ar at\u0117mimo, ai\u0161kinimui. Sprend\u017eiant, ar atimti asmens pilietyb\u0119, kompetentingos valstyb\u0117s institucijos vis\u0173 pirma turi nustatyti, ar \u0161is asmuo liks be pilietyb\u0117s. Pareiga nustatyti, ar asmuo liks be pilietyb\u0117s, tenka valstyb\u0117s institucijoms, nes \u012frodin\u0117jimo na\u0161tos perk\u0117limas asmeniui, i\u0161 kurio pilietyb\u0117 atimama, prie\u0161tarauja 1961 m. Konvencijos nuostatoms ir gali nepagr\u012fstai apsunkinti jo pad\u0117t\u012f. Ta\u010diau tai neatleid\u017eia \u0161io asmens nuo pareigos pateikti visus jo turimus \u012frodymus.<\/p>\n\n\n\n D\u0117l i\u0161im\u010di\u0173 i\u0161 bendro draudimo nepriimti sprendim\u0173, d\u0117l kuri\u0173 asmuo liks be pilietyb\u0117s, numatyt\u0173 1961 m. Konvencijos 8 str. 3 d. (tarnyba kitai valstybei ar atlyginimo gavimas i\u0161 jos, taip pat veiksmai, darantys rimt\u0105 \u017eal\u0105 gyvybiniams valstyb\u0117s interesams, priesaika kitai valstybei) \u0161ios Gair\u0117s nurodo, kad jos turi b\u016bti ai\u0161kinamos siaur\u0105ja prasme nepa\u017eeid\u017eiant valstyb\u0117s \u012fsipareigojim\u0173 gerbti \u017emogaus teises. \u00a0B\u016btina i\u0161nagrin\u0117ti, at toks asmuo s\u0105moningai pa\u017eeid\u0117 pilie\u010dio lojalumo savo valstybei pareig\u0105 ir veik\u0117 pa\u017eeisdamas \u012fstatymo ai\u0161kiai nustatytus draudimus. \u012eprasta s\u0105vok\u0173 \u201erimta \u017eala\u201c ir \u201egyvybiniai interesai\u201c reik\u0161m\u0117 rodo, kad elgesys, kuriam taikoma \u0161i i\u0161imtis, turi kelti gr\u0117sm\u0119 valstyb\u0117s, kurios pilietyb\u0117 atimama, pagrindams ir organizacijai. Kita i\u0161imtis \u2013 kai pilietyb\u0117 atimama d\u0117l jos \u012fgijimo apgaul\u0117s b\u016bdu \u2013 gali b\u016bti taikoma, jeigu apgaul\u0117 buvo tiesiogin\u0117 pilietyb\u0117s \u012fgijimo prie\u017eastis. Pilietyb\u0117s netekimui ar at\u0117mimui taikomas proporcingumo principas, tod\u0117l pilietyb\u0117s praradimo pasekm\u0117s turi atitikti siekiamam tikslui. Be to, siekiamas tikslas turi b\u016bti teis\u0117tas, nes pilietyb\u0117s at\u0117mimu neturi b\u016bti siekiama nubausti asmen\u012f u\u017e tai, kad jis naudojosi savo teis\u0117mis, pavyzd\u017eiui, savirai\u0161kos ar asociacij\u0173 laisve.<\/p>\n\n\n\n 4.2. Europos Taryba<\/strong><\/p>\n\n\n\n Europos Taryboje pilietyb\u0117s klausimams skirta 1963 m. Konvencija d\u0117l dvigubos pilietyb\u0117s atvej\u0173 ma\u017einimo ir karo prievol\u0117s dvigubos pilietyb\u0117s atveju ir 1997 m. Europos konvencija d\u0117l pilietyb\u0117s. Lietuva \u0161iose konvencijose nedalyvauja. Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismo praktikoje pilietyb\u0117s netekimas buvo vertinamas pagal Europos \u017emogaus teisi\u0173 konvencijos 8 straipsnio, apsaugan\u010dio teis\u0119 \u012f privataus ir \u0161eimos gyvenimo gerbim\u0105 nuostatas.<\/p>\n\n\n\n Europos konvencijos d\u0117l pilietyb\u0117s norm\u0173 ai\u0161kinimui skirtas oficialus Europos Tarybos Ai\u0161kinamasis prane\u0161imas d\u0117l Europos konvencijos d\u0117l pilietyb\u0117s.[14]<\/a> Ai\u0161kinamajame prane\u0161ime pilietyb\u0117s netekimo ex lege<\/em> ir pilietyb\u0117s at\u0117mimo normos ai\u0161kinamos Konvencijos 7 straipsnio \u201ePilietyb\u0117s netekimas ex lege <\/em>ir Valstyb\u0117s dalyv\u0117s iniciatyva\u201c komentare. Komentare ra\u0161oma, kad 7 straipsnis pateikia i\u0161sam\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 atvej\u0173, kai pilietyb\u0117 gali b\u016bti prarasta automati\u0161kai pagal \u012fstatym\u0105 (ex lege<\/em>) arba atimta valstyb\u0117s iniciatyva. \u0160io straipsnio nuostatos suformuluotos neigiama forma (\u201eValstyb\u0117 dalyv\u0117 negali nustatyti savo vidaus teis\u0117je, kad jos pilietyb\u0117s netenkama ex lege<\/em> ar Valstyb\u0117s dalyv\u0117s iniciatyva, i\u0161skyrus \u0161iuos atvejus <…>.\u201c Tai rei\u0161kia, kad pilietyb\u0117s netekimas yra kra\u0161tutin\u0117 priemon\u0117. Ta\u010diau valstyb\u0117 gali leisti asmenims i\u0161laikyti savo pilietyb\u0119 net ir tokiais atvejais.<\/p>\n\n\n\n Atskirai reikia ap\u017evelgti Ai\u0161kinam\u0105j\u012f prane\u0161im\u0105 d\u0117l atvej\u0173, kai leid\u017eiamas pilietyb\u0117s netekimas valstyb\u0117s iniciatyva: d\u0117l apgaul\u0117s, laisvanori\u0161kos tarnybos u\u017esienio kariuomen\u0117je ir elgesio, kuriuo darom rimta \u017eala gyvybiniams valstyb\u0117s interesams.<\/p>\n\n\n\n Nes\u0105\u017einingas elgesys, melaginga informacija arba bet kokio reik\u0161mingo fakto nusl\u0117pimas \u012fgyjant pilietyb\u0119 turi b\u016bti ty\u010dinis ir reik\u0161mingas pilietyb\u0117s \u012fgijimui. Tai gali b\u016bti suklastot\u0173 dokument\u0173 pateikimas, ky\u0161io davimas, kitos pilietyb\u0117s arba nuosprend\u017eio u\u017e sunk\u0173 nusikaltim\u0105 sl\u0117pimas ar kiti nes\u0105\u017einingi veiksmai ar neveikimas siekiant \u012fgyti pilietyb\u0119.<\/p>\n\n\n\n Laisvanori\u0161ka tarnyba bet kokiose u\u017esienio karin\u0117se paj\u0117gose gali b\u016bti pagrindu atimti pilietyb\u0119. \u0160is pilietyb\u0117s at\u0117mimo pagrindas taikomas tik profesionaliems kariams. Be to, asmuo nelaikomas tarnaujan\u010diu u\u017esienio karin\u0117se paj\u0117gose, jei prie\u0161 \u012fgydamas vienos valstyb\u0117s pilietyb\u0119, jis tarnavo karin\u0117se paj\u0117gose kitos \u0161alies, kurios pilie\u010diu jis buvo. Pilietyb\u0117 taip pat negali b\u016bti atimta asmeniui, kuris tarnavo kitos valstyb\u0117s kariuomen\u0117je arba daugia\u0161al\u0117se paj\u0117gose pagal tarptautin\u0119 sutart\u012f. Konvencija taip pat numato, kad asmenys, turintys dvigub\u0105 pilietyb\u0119, turi teis\u0119 pasirinkti, kur atliks karin\u0119 tarnyb\u0105 vienoje i\u0161 savo pilietyb\u0117s valstybi\u0173.<\/p>\n\n\n\n \u201eElgesys, darantis rimt\u0105 \u017eal\u0105 gyvybiniams valstyb\u0117s interesams\u201c Europos konvencijoje d\u0117l pilietyb\u0117s perimtas i\u0161 1961 m. Konvencijos d\u0117l asmen\u0173 be pilietyb\u0117s skai\u010diaus ma\u017einimo 8 straipsnio. Ai\u0161kinamajame ra\u0161te nurodoma, kad toks elgesys vis\u0173 pirma apima i\u0161davyst\u0119 ir kit\u0105 veikl\u0105, nukreipt\u0105 prie\u0161 gyvybinius interesus (pavyzd\u017eiui, darbas u\u017esienio slaptojoje tarnyboje), bet neapima bendro pob\u016bd\u017eio nusikalstamas veikas, kad ir kokios sunkios jos beb\u016bt\u0173. Manau, kad terorizmu gali b\u016bti laikomas \u201eelgesys, daran\u010diu rimt\u0105 \u017eal\u0105 gyvybiniams valstyb\u0117s interesams\u201c, u\u017e kur\u012f gali b\u016bti atimta pilietyb\u0117, k\u0105 rodo ir auk\u0161\u010diau aptartas E\u017dTT sprendimas Johansen prie\u0161 Danij\u0105<\/em> byloje.<\/p>\n\n\n\n 4.3. Europos S\u0105junga<\/strong><\/p>\n\n\n\n Europos Parlamento Pilietini\u0173 teisi\u0173 ir konstitucini\u0173 klausim\u0173 politikos departamentas 2015 metais paskelb\u0117 studij\u0105 \u201eES valstybi\u0173 nari\u0173 praktika ir po\u017ei\u016briai \u012f asmenis be pilietyb\u0117s.\u201c[15]<\/a> Studija nagrin\u0117ja ES valstybi\u0173 nari\u0173 \u012fstatymus ir praktik\u0105 d\u0117l asmen\u0173 be pilietyb\u0117s apsaugos. D\u0117l pilietyb\u0117s at\u0117mimo studija remiasi 1997 m. Europos konvencija d\u0117l pilietyb\u0117s, taip pat 1961 m. Konvencija d\u0117l asmen\u0173 be pilietyb\u0117s skai\u010diau ma\u017einimo. <\/p>\n\n\n\n Studijoje pa\u017eymima, kad kai kuri\u0173 ES valstybi\u0173 nari\u0173 \u012fstatym\u0173 nuostatos, numatan\u010dios pilietyb\u0117s at\u0117mim\u0105 suformuluotos pernelyg bendr\u0173 formuo\u010di\u0173 pagalba, kas leid\u017eia jas pla\u010diai ai\u0161kinti ir taikyti praktikoje. Taip pat nurodoma, kad neturi b\u016bti skirting\u0173 pilietyb\u0117s netekimo pagrind\u0173 asmenims, \u012fgijusiems pilietyb\u0119 ne gimstant, o kitais b\u016bdais (nat\u016bralizacijos keliu, i\u0161imties tvarka ar pan.). Tai prie\u0161tarauja pilie\u010di\u0173 lygiateisi\u0161kumui ir diskriminacijos draudimui. Pilietyb\u0117s at\u0117mimo proced\u016brose taip pat turi b\u016bti laikomasi proporcingumo reikalavim\u0173 ir suteikiamos galimybes per\u017ei\u016br\u0117ti priimtus sprendimus.<\/p>\n\n\n\n \u0160iuo metu n\u0117ra ES teis\u0117s akto, skirto asmen\u0173 be pilietyb\u0117s skai\u010diaus ma\u017einimui. Studija rekomenduoja priimti ES teis\u0117s akt\u0105, skirt\u0105 asmen\u0173 be pilietyb\u0117s teisi\u0173 apsaugai. Europos Parlamento studijos autoriai teigia, kad tokio ES teis\u0117s akto pri\u0117mimo pagrindu tur\u0117t\u0173 b\u016bti SESV nuostatos d\u0117l S\u0105jungos pilietyb\u0117s ir SESV 67 str. 2 d., numatanti, kad asmenys be pilietyb\u0117s prilyginami tre\u010di\u0173j\u0173 \u0161ali\u0173 pilie\u010diams. <\/p>\n\n\n\n Kas d\u0117l ES teis\u0117s akto, kuris reguliuot\u0173 ES valstybi\u0173 nari\u0173 pilietyb\u0117s \u012fgijimo ar netekimo normas, jo pri\u0117mimo perspektyvos yra abejotinos d\u0117l subsidiarumo principo. Srityse, kurios nepriklauso ES i\u0161imtinei kompetencijai, taikant subsidiarumo princip\u0105 siekiama ne tik i\u0161saugoti valstybi\u0173 nari\u0173 teis\u0119 priimti sprendimus ir imtis veiksm\u0173, bet ir \u012fteisinti S\u0105jungos veiksmus, kai valstyb\u0117s nar\u0117s veiksmo tiksl\u0173 negali deramai pasiekti, o S\u0105jungos lygiu \u201ed\u0117l numatomo veiksmo masto arba poveikio\u201c juos pasiekti b\u016bt\u0173 geriau. ESTT, pripa\u017eindamas, kad pilietyb\u0117s nustatymas yra ES valstybi\u0173 nari\u0173 kompetencijos dalis, reikalauja laikytis ES Pagrindini\u0173 teisi\u0173 chartijos garantuojam\u0173 teisi\u0173 \u012f privat\u0173 ir \u0161eimos gyvenim\u0105, vaiko teisi\u0173, S\u0105jungos pilie\u010di\u0173 teisi\u0173 ir tarptautini\u0173 konvencij\u0173 d\u0117l pilietyb\u0117s.<\/p>\n\n\n\n \u0160iuo metu Teisingumo Teisme nagrin\u0117jama byla Komisija prie\u0161 Malt\u0105<\/em>, C\u2011181\/23. B\u016bsimas sprendimas yra svarbus tam, kad b\u016bt\u0173 i\u0161ai\u0161kintas santykis tarp ES valstybi\u0173 nari\u0173 kompetencijos ir S\u0105jungos kompetencijos nustatant pilietyb\u0117s \u012fgijimo ir netekimo normas. Europos Komisija pra\u0161o Teismo pripa\u017einti, kad Malta savo \u012fstatymuose nusta\u010diusi, kad mainais u\u017e i\u0161 anksto nustatyto dyd\u017eio mok\u0117jimus ar investicijas asmenims suteikiama pilietyb\u0117 nat\u016bralizacijos tvarka, nepaisant to, kad j\u0173 ir Maltos Respublikos nesieja faktinis ry\u0161ys, ne\u012fvykd\u0117 \u012fsipareigojim\u0173 pagal SESV 20 straipsn\u012f ir Europos S\u0105jungos sutarties 4 straipsnio 3 dal\u012f. Komisija teigia, jog tokia pilietyb\u0117s suteikimo investuotojams schema nesuderinama su S\u0105jungos pilietyb\u0117s samprata ir valstybi\u0173 nari\u0173 lojalaus bendradarbiavimo principu. Generalinis advokatas Collins\u2018as savo 2024 m. spalio 4 d. i\u0161vadoje teigia, kad valstyb\u0117 nar\u0117 pagal savo \u012fstatymus d\u0117l pilietyb\u0117s gali reikalauti \u012frodyti juose apibr\u0117\u017et\u0105 faktin\u012f ry\u0161\u012f (arba \u201eypating\u0105 solidarumo ir lojalumo ry\u0161\u012f su savo pilie\u010diais\u201c). Ta\u010diau S\u0105jungos teis\u0117je toks ry\u0161ys n\u0117ra apibr\u0117\u017etas ir juo labiau nereikalaujama, kad jis b\u016bt\u0173, norint \u012fgyti ar i\u0161saugoti t\u0105 pilietyb\u0119. Pagal S\u0105jungos teis\u0119 valstyb\u0117s nar\u0117s tok\u012f reikalavim\u0105 savo nacionalin\u0117je teis\u0117je gali nustatyti tik pilietyb\u0117s panaikinimo arba at\u0161aukimo atveju, jeigu laikomasi proporcingumo principo ir suinteresuotajam asmeniui suteikiamos tam tikros proced\u016brin\u0117s garantijos.<\/p>\n\n\n\n \u0160iuolaikin\u0117je tarptautini\u0173 teism\u0173 ir institucij\u0173 praktikoje pilietyb\u0117s at\u0117mimas vertinamas kaip kra\u0161tutin\u0117 priemon\u0117, kuri turi atitikti visuotinai pripa\u017eintoms tarptautin\u0117s teis\u0117s normoms. Pilietyb\u0117s at\u0117mimas negali b\u016bti savavali\u0161ka ir neproporcinga priemon\u0117. \u0160i priemon\u0117 negali palikti asmen\u012f be pilietyb\u0117s, i\u0161skyrus i\u0161imtinius atvejus, numatytus Konvencijoje d\u0117l asmen\u0173 be pilietyb\u0117s skai\u010diaus ma\u017einimo ir Europos konvencijoje d\u0117l pilietyb\u0117s. Nacionaliniai \u012fstatymai turi ai\u0161kiai apibr\u0117\u017eti pilietyb\u0117s netekimo ir at\u0117mimo pagrindus, o valstyb\u0117s institucijoms neturi b\u016bti suteikta pernelyg plati vertinimo laisv\u0117 ai\u0161kinant ir taikant \u0161iuos pagrindus. ESTT praktikoje reikalaujama, kad kiekvienu konkre\u010diu atveju turi b\u016bti \u012fvertinta suinteresuotojo asmens individuali ir \u0161eimos situacija, kai netenkama S\u0105jungos pilie\u010dio statuso. Vertindamos proporcingum\u0105, kompetentingos vald\u017eios institucijos, o prireikus ir nacionaliniai teismai turi \u012fsitikinti, kad toks pilietyb\u0117s netekimas atitinka ES pagrindini\u0173 teisi\u0173 chartijoje garantuojamas pagrindines teises, ypa\u010d teis\u0119 \u012f \u0161eimos gyvenimo apsaug\u0105, \u012ftvirtint\u0105 Chartijos 7 straipsnyje ir jud\u0117jimo ir apsigyvenimo ES valstybi\u0173 nari\u0173 teritorijoje laisv\u0119, \u012ftvirtint\u0105 Chartijos 45 straipsnyje.<\/p>\n\n\n\n Asmenims, kuriems atimta pilietyb\u0117, turi b\u016bti suteikta teis\u0117 apsk\u0173sti teisme priimtus j\u0173 at\u017evilgiu sprendimus. Toki\u0173 sprendim\u0173 teis\u0117tumas turi b\u016bti vertinamas pagal j\u0173 atitikim\u0105 pagrindin\u0117ms \u017emogaus teis\u0117ms ir laisv\u0117ms, tokioms kaip teis\u0117 \u012f privataus ir \u0161eimos gyvenimo apsaug\u0105, vaiko teis\u0117s, minties, s\u0105\u017ein\u0117s, religijos, savirai\u0161kos ir informacijos, men\u0173 ir mokslo laisv\u0117s. \u0160ias teises ir laisves apsaugo tarptautin\u0117s teis\u0117s aktai ir ES pagrindini\u0173 teisi\u0173 chartija.<\/p>\n\n\n\n Prof. habil. dr. Vilenas Vadapalas yra EUROLEX advokat\u0173 profesin\u0117s bendrijos advokatas, buv\u0119s ES Bendrojo Teismo teis\u0117jas<\/em><\/p>\n\n\n\n [1]<\/a> \u017dr. Explanatory Report to the European Convention on Nationality. https:\/\/rm.coe.int\/16800ccde7<\/a><\/p>\n\n\n\n [2]<\/a> Lietuvos Respublikos pilietyb\u0117s \u012fstatymo 24 straipsnis numato, kad Lietuvos Respublikos pilietyb\u0117s netenkama:<\/p>\n\n\n\n 1) atsisakius Lietuvos Respublikos pilietyb\u0117s;<\/p>\n\n\n\n 2) \u012fgijus kitos valstyb\u0117s pilietyb\u0119, i\u0161skyrus \u0161iame \u012fstatyme numatytus atvejus;<\/p>\n\n\n\n 3) Lietuvos Respublikos tarptautini\u0173 sutar\u010di\u0173 nustatytais pagrindais;<\/p>\n\n\n\n 4) jeigu Lietuvos Respublikos pilietis tarnauja kitos valstyb\u0117s tarnyboje netur\u0117damas Lietuvos Respublikos Vyriausyb\u0117s leidimo;<\/p>\n\n\n\n 5) \u012fgijus Lietuvos Respublikos pilietyb\u0119 pateikus suklastotus dokumentus ar kitokiu apgaul\u0117s b\u016bdu;<\/p>\n\n\n\n 6) paai\u0161k\u0117jus \u0161io \u012fstatymo 22 straipsnyje nurodytoms aplinkyb\u0117ms, d\u0117l kuri\u0173 \u0161iam asmeniui Lietuvos Respublikos pilietyb\u0117 negal\u0117jo b\u016bti suteikta, atkurta, gr\u0105\u017einta ar i\u0161saugota;<\/p>\n\n\n\n 7) paai\u0161k\u0117jus, kad sprendimas d\u0117l asmens Lietuvos Respublikos pilietyb\u0117s priimtas pa\u017eeidus \u0161\u012f ar kitus Lietuvos Respublikos \u012fstatymus;<\/p>\n\n\n\n 9) jeigu asmuo, kuriam taikomas reikalavimas pateikti \u012frodymus apie kitos valstyb\u0117s pilietyb\u0117s netekim\u0105, j\u0173 nepateik\u0117 per \u0161io \u012fstatymo 23 straipsnio 13 ar 14 dalyje nustatyt\u0105 termin\u0105.<\/p>\n\n\n\n 10) jeigu asmuo, kuris Lietuvos Respublikos pilietyb\u0119 \u012fgijo i\u0161imties tvarka, b\u016bdamas ir kitos valstyb\u0117s pilietis, savo veiksmais kelia gr\u0117sm\u0119 Lietuvos Respublikos saugumo interesams, vie\u0161ai rei\u0161kia palaikym\u0105 valstybei, kelian\u010diai gr\u0117sm\u0119 Lietuvos Respublikos ir (ar) kit\u0173 Europos S\u0105jungos valstybi\u0173 nari\u0173 ir (ar) j\u0173 s\u0105junginink\u0173 saugumo interesams.<\/p>\n\n\n\n [3]<\/a> Publications de la Cour Permanente de Justice Internationale, S\u00e9rie B : Recueil des avis consultatifs (1923-1930), p. 24.<\/p>\n\n\n\n [4]<\/a> Convention on Certain Questions relating to the Conflict of Nationality Laws. League of Nations, Treaty Series , vol. 179, p. 89. https:\/\/treaties.un.org\/Pages\/LONViewDetails.aspx?src=LON&id=524&chapter=30&clang=_en<\/a><\/p>\n\n\n\n [5]<\/a> \u017dr. European Convention on Nationality. https:\/\/rm.coe.int\/168007f2c8<\/a><\/p>\n\n\n\n [6]<\/a> Nottebohm Case (second phase), Judgment of April 6th, 1955: I.C.J. Reports 1955, p. 4<\/em>.<\/p>\n\n\n\n [7]<\/a> Ibid., p. 23.<\/p>\n\n\n\n [8]<\/a> Robert D. Sloane. Breaking the Genuine Link: The Contemporary Legal Regulations of Nationality.<\/em> Harvard International Law Review, Vol. 50, Nr. 1, Winter 2009, p.3.<\/p>\n\n\n\n [9]<\/a> Vytautas Sinkevi\u010dius. Dviguba pilietyb\u0117: pasi\u016blymo papildyti Konstitucijos 32 straipsn\u012f analiz\u0117<\/em>. \u2013 JURISPRUDENCIJA. Mokslo darbai. 2008 3(105), p. 17.<\/p>\n\n\n\n [10]<\/a> Lietuvos Respublika, ratifikuodama Konvencij\u0105 parei\u0161k\u0117, kad ry\u0161ium su draudimu palikti asmen\u012f be pilietyb\u0117s \u201ei\u0161saugo teis\u0119 pripa\u017einti asmen\u012f netekusiu pilietyb\u0117s Lietuvos Respublikos pilietyb\u0117s \u012fstatymo 24 straipsnio 4 ir 6 punktuose numatytais Lietuvos Respublikos pilietyb\u0117s netekimo pagrindais ir s\u0105lygomis,\u201c tai yra kai asmuo be leidimo stoja \u012f kitos valstyb\u0117s tarnyb\u0105, o taip pat kai pilietyb\u0117 negal\u0117t\u0173 b\u016bti suteikiama (asmenims, kaltiems d\u0117l tarptautini\u0173 nusikaltim\u0173, nusikaltim\u0173 prie\u0161 Lietuvos Respublik\u0105 ir kt.).<\/p>\n\n\n\n https:\/\/treaties.un.org\/pages\/ViewDetails.aspx?src=TREATY&mtdsg_no=V-4&chapter=5&clang=_en#EndDec<\/a><\/p>\n\n\n\n [11]<\/a> Human rights and arbitrary deprivation of nationality : report of the Secretary-General 2013. https:\/\/digitallibrary.un.org\/record\/766727?v=pdf<\/a><\/p>\n\n\n\n [12]<\/a> Resolution adopted by the Human Rights Council on 30 June 2016 – 32\/5. Human rights and arbitrary deprivation of nationality. https:\/\/ap.ohchr.org\/documents\/dpage_e.aspx?si=A\/HRC\/RES\/32\/5<\/a><\/p>\n\n\n\n [13]<\/a> UNHCR 2020 Guidelines on Statelessness No. 5: Loss and Deprivation of Nationality under Articles 5-9 of the 1961 Convention on the Reduction of Statelessness https:\/\/www.refworld.org\/policy\/legalguidance\/unhcr\/2020\/en\/123216<\/a><\/p>\n\n\n\n [14]<\/a> Explanatory Report to the European Convention on Nationality. https:\/\/rm.coe.int\/16800ccde7<\/a><\/p>\n\n\n\n [15]<\/a> European Parliament. Practices and approaches in all Member States to prevent and end statelessness.https:\/\/www.europarl.europa.eu\/RegData\/etudes\/STUD\/2015\/536476\/IPOL_STU(2015)536476_EN.pdf<\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Visuotin\u0117s \u017emogaus teisi\u0173 deklaracijos 15 str. skelbia, kad \u201eniekam negali b\u016bti savavali\u0161kai atimta jo pilietyb\u0117.\u201c Pilietyb\u0117s netekimas rei\u0161kia esmin\u012f asmens statuso pasikeitim\u0105. Pilietyb\u0117s at\u0117mimu reikia laikyti tok\u012f pilietyb\u0117s netekimo b\u016bd\u0105, kai valstyb\u0117s kompetentingos institucijos sprendimu asmuo netenka \u0161ios valstyb\u0117s pilietyb\u0117s. Tokie pilietyb\u0117s netekimo pagrindai nurodyti 1997 m. Europos konvencijoje d\u0117l pilietyb\u0117s: pilietyb\u0117s \u012fgijimas d\u0117l nes\u0105\u017einingo …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":47548,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[108,163,907,270,162],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47547"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=47547"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47547\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":47555,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47547\/revisions\/47555"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/47548"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=47547"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=47547"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=47547"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
\n\n\n\n