{"id":47503,"date":"2024-11-28T17:03:47","date_gmt":"2024-11-28T14:03:47","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=47503"},"modified":"2024-11-28T17:04:20","modified_gmt":"2024-11-28T14:04:20","slug":"kt-teisinis-reguliavimas-kuriuo-pareigunams-nustatytas-vienas-bendras-visoms-pareigybems-didziausias-pareigines-algos-koeficientas-taip-pat-sumazintas-didziausias-priedo-uz-staza-dydis-nepriestara","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2024\/11\/28\/kt-teisinis-reguliavimas-kuriuo-pareigunams-nustatytas-vienas-bendras-visoms-pareigybems-didziausias-pareigines-algos-koeficientas-taip-pat-sumazintas-didziausias-priedo-uz-staza-dydis-nepriestara\/","title":{"rendered":"KT: teisinis reguliavimas, kuriuo pareig\u016bnams nustatytas vienas bendras visoms pareigyb\u0117ms did\u017eiausias pareigin\u0117s algos koeficientas, taip pat suma\u017eintas did\u017eiausias priedo u\u017e sta\u017e\u0105 dydis, neprie\u0161tarauja Konstitucijai"},"content":{"rendered":"\n

Konstitucinis Teismas \u0161ios dienos nutarimu<\/a> pripa\u017eino, kad Vidaus tarnybos statuto (2023 m. gruod\u017eio 19 d. redakcija) (Statutas) 5\u00a0straipsnio 2 dalis, 54 straipsnio 4 dalis, 55 straipsnio 1\u00a0dalis, Statuto priedas tiek, kiek juose nenustatyti did\u017eiausi pareig\u016bn\u0173 pareigini\u0173 alg\u0173 koeficient\u0173 dyd\u017eiai atskiroms pareig\u016bn\u0173 pareigyb\u0117ms, taip pat Statuto 56\u00a0straipsnio 2 dalis, Vidaus tarnybos statuto pakeitimo \u012fstatymo Nr. XIV-2404 (Statuto pakeitimo \u012fstatymas) 2 straipsnio 28 dalis tiek, kiek jose nustatytas nuo 30 procent\u0173 iki \u0161iose dalyse apibr\u0117\u017eto dyd\u017eio procentais suma\u017eintas priedo u\u017e tarnybos Lietuvos valstybei sta\u017e\u0105 did\u017eiausias dydis, neprie\u0161tarauja Konstitucijai.<\/p>\n\n\n\n

Parei\u0161k\u0117ja Seimo nari\u0173 grup\u0117 pra\u0161ym\u0105 i\u0161tirti Statuto 5 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 4 dalies, 55 straipsnio 1 dalies, Statuto priedo atitikt\u012f Konstitucijai grind\u0117 tuo, kad, pasak jos, \u012fstatymu nustat\u0119s vien\u0105 bendr\u0105 visoms pareigyb\u0117ms did\u017eiausi\u0105 pareigin\u0117s algos koeficient\u0105, \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas galimai ne\u012fgyvendino jam i\u0161 Konstitucijos kylan\u010dios pareigos valstyb\u0117s tarnautoj\u0173 darbo u\u017emokes\u010dio sistem\u0105 nustatyti \u012fstatymu. D\u0117l to, parei\u0161k\u0117jos nuomone, gal\u0117jo b\u016bti pa\u017eeista i\u0161 Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies kylanti pareig\u016bn\u0173 teis\u0117 \u012f teising\u0105, be kita ko, hierarchin\u0119 vidaus tarnybos pareig\u016bn\u0173 sistem\u0105 atitinkant\u012f, apmok\u0117jim\u0105 u\u017e darb\u0105, taip pat suvar\u017eyti Konstitucijos 128 straipsnio 1 dalyje \u012ftvirtinti Seimo \u012fgaliojimai spr\u0119sti d\u0117l esmini\u0173 turtini\u0173 valstyb\u0117s \u012fsipareigojim\u0173, susijusi\u0173 su pareig\u016bn\u0173 darbo apmok\u0117jimu.<\/p>\n\n\n\n

Spr\u0119sdamas d\u0117l \u0161io teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai, Konstitucinis Teismas primin\u0117, kad i\u0161 Konstitucijos \u012fstatym\u0173 leid\u0117jui kyla pareiga \u012fstatyme nustatyti esmines asmen\u0173, gaunan\u010di\u0173 atlyginim\u0105 i\u0161 valstyb\u0117s (savivaldyb\u0117s) biud\u017eeto l\u0117\u0161\u0173, darbo apmok\u0117jimo s\u0105lygas, lemian\u010dias j\u0173 darbo u\u017emokest\u012f, taip pat kad valstyb\u0117s tarnybos (ir su ja susij\u0119) procesiniai (proced\u016briniai) santykiai gali b\u016bti reguliuojami ir po\u012fstatyminiais teis\u0117s aktais. Konstitucinis Teismas primin\u0117 ir tai, kad pagal Konstitucij\u0105 \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas turi pla\u010di\u0105 diskrecij\u0105 pasirinkti ir \u012fstatymuose \u012ftvirtinti tam tikr\u0105 valstyb\u0117s tarnautoj\u0173 darbo apmok\u0117jimo sistem\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Kartu Konstitucinis Teismas pa\u017eym\u0117jo, kad \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas, naudodamasis savo diskrecija \u012ftvirtinti toki\u0105 valstyb\u0117s tarnautoj\u0173 darbo apmok\u0117jimo sistem\u0105, kai darbo u\u017emokestis valstyb\u0117s tarnautojams yra nustatomas taikant koeficientus, gali pasirinkti \u012ftvirtinti tiek konkre\u010dius koeficientus, tiek tok\u012f teisin\u012f reguliavim\u0105, pagal kur\u012f \u012fstatyme nustatomi tik ma\u017eiausi ir did\u017eiausi koeficientai ir \u012ftvirtinami ai\u0161k\u016bs valstyb\u0117s tarnautojams mokam\u0173 atlyginim\u0173 dyd\u017ei\u0173 diferencijavimo kriterijai, pagal kuriuos po\u012fstatyminiuose teis\u0117s aktuose detalizuojama ir sukonkretinama \u012fstatyme \u012ftvirtinta darbo apmok\u0117jimo sistema, taip pat sudaromos prielaidos individualizuoti nustatant darbo u\u017emokest\u012f valstyb\u0117s tarnautojams taikomus koeficientus.<\/p>\n\n\n\n

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas i\u0161 Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies, 128 straipsnio 1 dalies nuostat\u0173 jam kylan\u010di\u0105 pareig\u0105 \u012fstatyme nustatyti esminius teis\u0117s gauti teising\u0105 apmok\u0117jim\u0105 u\u017e darb\u0105 elementus, esmines asmen\u0173, gaunan\u010di\u0173 atlyginim\u0105 i\u0161 valstyb\u0117s (savivaldyb\u0117s) biud\u017eeto l\u0117\u0161\u0173, darbo apmok\u0117jimo s\u0105lygas \u012fgyvendino statute \u012ftvirtindamas, be kita ko, diferencijuotus ma\u017eiausius ir bendr\u0105 did\u017eiausi\u0105 pareig\u016bn\u0173 pareigini\u0173 alg\u0173 koeficientus, pagrindinius pareig\u016bn\u0173 darbo apmok\u0117jimo sistemos principus ir ai\u0161kius pareigin\u0117s algos dyd\u017ei\u0173 diferencijavimo kriterijus, kuriais vadovaujantis did\u017eiausi pareigin\u0117s algos koeficientai atskiroms pareigyb\u0117ms nustatomi po\u012fstatyminiuose teis\u0117s aktuose.<\/p>\n\n\n\n

Konstitucinis Teismas konstatavo ir tai, kad \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas, kartu su gin\u010dijamu teisiniu reguliavimu Statute \u012ftvirtindamas pareig\u016bn\u0173 darbo apmok\u0117jimo sistemos principus ir ai\u0161kius pareigin\u0117s algos dyd\u017ei\u0173 nustatymo kriterijus, pais\u0117 i\u0161 Konstitucijos kylan\u010dio reikalavimo darbo apmok\u0117jimo sistem\u0105 sureguliuoti tokiu b\u016bdu, kad pareig\u016bnams b\u016bt\u0173 u\u017etikrintas teisingas, be kita ko, atsi\u017evelgiant \u012f j\u0173 atliekamo darbo pob\u016bd\u012f, darbo funkcij\u0173 sud\u0117tingum\u0105 ir apimt\u012f, einam\u0173 pareig\u0173 ypatumus, atlyginimas u\u017e darb\u0105, taip pat konstitucinio valstyb\u0117s tarnybos instituto implikuojamo reikalavimo valstyb\u0117s tarnautojams mokam\u0173 atlyginim\u0173 dyd\u017eius diferencijuoti atsi\u017evelgiant, <\/em>be kita ko,<\/em> \u012f tam tikr\u0105 hierarchin\u0119 valstyb\u0117s tarnautoj\u0173 sistem\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Gin\u010dydama Statuto 56 straipsnio 2 dalies, Statuto pakeitimo \u012fstatymo 2 straipsnio 28 dalies nuostat\u0173 atitikt\u012f Konstitucijai, parei\u0161k\u0117ja teig\u0117, kad Statuto pakeitimo \u012fstatymo 2 straipsnio 28 dalyje \u012ftvirtintas teisinis reguliavimas, kuriuo nustatytas iki 20 procent\u0173 suma\u017eintas priedo u\u017e tarnybos Lietuvos valstybei sta\u017e\u0105 did\u017eiausias dydis, pablogino pareig\u016bn\u0173, kuriems stojant \u012f valstyb\u0117s tarnyb\u0105 buvo nustatyta, kad 1 procento pareigin\u0117s algos dyd\u017eio u\u017e kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus priedas gali did\u0117ti iki 30 procent\u0173 pareigin\u0117s algos, pad\u0117t\u012f, tod\u0117l yra nesuderinamas su Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostata, \u012ftvirtinan\u010dia kiekvieno \u017emogaus teis\u0119 gauti teising\u0105 apmok\u0117jim\u0105 u\u017e darb\u0105, taip pat pa\u017eeid\u017eia konstitucin\u012f teisin\u0117s valstyb\u0117s princip\u0105, kurio neatsiejamas elementas yra teis\u0117t\u0173 l\u016bkes\u010di\u0173 apsauga.<\/p>\n\n\n\n

Vertindamas \u0161io parei\u0161k\u0117jos gin\u010dijamo teisinio reguliavimo atitikt\u012f Konstitucijai, Konstitucinis Teismas pa\u017eym\u0117jo, kad pagal Konstitucij\u0105 \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas, turintis pla\u010di\u0105 diskrecij\u0105 pasirinkti ir \u012fstatymuose \u012ftvirtinti tam tikr\u0105 valstyb\u0117s tarnautoj\u0173 darbo apmok\u0117jimo sistem\u0105, be kita ko, nustatyti valstyb\u0117s tarnautoj\u0173 atlyginimo sudedam\u0105sias dalis, neprivalo nustatyti toki\u0173 sudedam\u0173j\u0173 dali\u0173 kaip priedai ir (arba) priemokos; nustat\u0119s tok\u012f teisin\u012f reguliavim\u0105, pagal kur\u012f priedai ir (arba) priemokos yra valstyb\u0117s tarnautojams mokamo atlyginimo sudedamosios dalys, \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas turi diskrecij\u0105 nustatyti maksimalius j\u0173 (ar j\u0173 sumos) dyd\u017eius.<\/p>\n\n\n\n

Kartu Konstitucinis Teismas pa\u017eym\u0117jo, kad pagal Konstitucij\u0105 valstyb\u0117s tarnautojas, kuris atliko pavest\u0105 darb\u0105 ir atitinka \u012fstatyme nustatytas darbo apmok\u0117jimo s\u0105lygas, \u012fgyja teis\u0119 \u012f \u012fstatymu nustatyt\u0105 atlyginim\u0105, be kita ko, tokias \u012fstatymu nustatytas atlyginimo sudedam\u0105sias dalis kaip priedai ir (arba) priemokos; toks asmuo gali pagr\u012fstai tik\u0117tis, kad \u0161i jo teis\u0117 bus valstyb\u0117s saugoma ir ginama; kai pagal Konstitucijai neprie\u0161taraujan\u010dius \u012fstatymus ir jais remiantis i\u0161leistus kitus teis\u0117s aktus nustatytas atlyginimas, be kita ko, tokios jo sudedamosios dalys kaip priedai ir (arba) priemokos, valstyb\u0117s tarnautojui tur\u0117jo b\u016bti ir yra mokamas, \u0161i asmens \u012fgyta teis\u0117 ir teis\u0117tas l\u016bkestis yra sietini ir su \u0161io asmens nuosavyb\u0117s teisi\u0173 apsauga.<\/p>\n\n\n\n

Konstitucinis Teismas taip pat pabr\u0117\u017e\u0117, kad konstitucin\u0117 \u012fgyt\u0173 teisi\u0173 ir teis\u0117t\u0173 l\u016bkes\u010di\u0173 apsauga nerei\u0161kia, kad \u012fstatymu nustatyta valstyb\u0117s tarnautoj\u0173 darbo apmok\u0117jimo sistema negali b\u016bti pertvarkoma, ta\u010diau pertvarkant \u0161i\u0105 sistem\u0105 kiekvienu atveju privalu paisyti Konstitucijos. Valstyb\u0117s tarnautoj\u0173 darbo apmok\u0117jimo sistema gali b\u016bti pertvarkoma tik \u012fstatymu, taip pat paisant valstyb\u0117s prisiimt\u0173 Konstitucijai neprie\u0161taraujan\u010di\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 mok\u0117ti atitinkam\u0105 atlyginim\u0105 asmenims, atitinkantiems \u012fstatymo nustatytus reikalavimus. Jeigu pertvarkant valstyb\u0117s tarnautoj\u0173 darbo apmok\u0117jimo sistem\u0105 nelieka toki\u0173 \u012fstatymu nustatyt\u0173 valstyb\u0117s tarnautoj\u0173 atlyginimo sudedam\u0173j\u0173 dali\u0173 kaip priedai ir (arba) priemokos arba atlyginimo valstyb\u0117s tarnautojams, be kita ko, toki\u0173 jo sudedam\u0173j\u0173 dali\u0173 kaip priedai ir (arba) priemokos, teisinis reguliavimas i\u0161 esm\u0117s pakei\u010diamas, \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas privalo nustatyti teising\u0105 susidariusi\u0173 praradim\u0173 kompensavimo mechanizm\u0105 asmenims, kuriems tokios valstyb\u0117s tarnautoj\u0173 atlyginimo sudedamosios dalys tur\u0117jo b\u016bti ir buvo mokamos.<\/p>\n\n\n\n

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Statuto 56 straipsnio 2 dalyje \u012ftvirtindamas parei\u0161k\u0117jos gin\u010dijam\u0105 teisin\u012f reguliavim\u0105, kuriuo nustatytas nuo 30 iki 20 procent\u0173 suma\u017eintas did\u017eiausias priedo u\u017e tarnybos Lietuvos valstybei sta\u017e\u0105 dydis, \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas \u012fgyvendino savo i\u0161 Konstitucijos, be kita ko,<\/em> jos 48 straipsnio 1 dalies, kylan\u010di\u0105 diskrecij\u0105 pasirinkti ir \u012fstatyme nustatyti valstyb\u0117s tarnautoj\u0173 atlyginimo sudedam\u0105sias dalis, did\u017eiausius j\u0173 (ar j\u0173 sumos) dyd\u017eius.<\/p>\n\n\n\n

Vertindamas, ar \u012ftvirtinus suma\u017eint\u0105 did\u017eiausi\u0105 priedo u\u017e tarnybos Lietuvos valstybei sta\u017e\u0105 dyd\u012f nebuvo pa\u017eeistas teis\u0117t\u0173 l\u016bkes\u010di\u0173 apsaugos imperatyvas, Konstitucinis Teismas pa\u017eym\u0117jo, kad parei\u0161k\u0117jos kartu su Statuto 56 straipsnio 2 dalimi gin\u010dijamoje Statuto pakeitimo \u012fstatymo 2 straipsnio 28 dalyje \u012ftvirtintu teisiniu reguliavimu \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas nustat\u0117 pereinam\u0105j\u012f teisin\u012f reguliavim\u0105, pagal kur\u012f tiems pareig\u016bnams, kuri\u0173 tarnybos Lietuvos valstybei sta\u017eas \u012fsigaliojant Statuto pakeitimo \u012fstatymui buvo didesnis negu 20 met\u0173, taikomas ne Statute nustatytas 20 procent\u0173 pareigin\u0117s algos did\u017eiausias priedo u\u017e tarnybos Lietuvos valstybei sta\u017e\u0105 dydis, o individualiai nustatomas dydis, lygus Statuto pakeitimo \u012fstatymo \u012fsigaliojimo dien\u0105 toki\u0173 pareig\u016bn\u0173 sukauptam priedo u\u017e tarnybos Lietuvos valstybei sta\u017e\u0105 dyd\u017eiui procentais.<\/p>\n\n\n\n

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tokiu teisiniu reguliavimu sudarytos prielaidos asmenims, kurie teis\u0119 \u012f pried\u0105 u\u017e tarnybos Lietuvos valstybei sta\u017e\u0105 \u012fgijo pagal teisin\u012f reguliavim\u0105, galiojus\u012f iki Statuto pakeitimo \u012fstatymo \u012fsigaliojimo dienos, t. y. iki 2024 m. sausio 1 d., \u0161\u012f pried\u0105 mok\u0117ti tol, kol jie eina pareig\u016bno pareigas.<\/p>\n\n\n\n

Konstitucinio Teismo informacija<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Konstitucinis Teismas \u0161ios dienos nutarimu pripa\u017eino, kad Vidaus tarnybos statuto (2023 m. gruod\u017eio 19 d. redakcija) (Statutas) 5\u00a0straipsnio 2 dalis, 54 straipsnio 4 dalis, 55 straipsnio 1\u00a0dalis, Statuto priedas tiek, kiek juose nenustatyti did\u017eiausi pareig\u016bn\u0173 pareigini\u0173 alg\u0173 koeficient\u0173 dyd\u017eiai atskiroms pareig\u016bn\u0173 pareigyb\u0117ms, taip pat Statuto 56\u00a0straipsnio 2 dalis, Vidaus tarnybos statuto pakeitimo \u012fstatymo Nr. XIV-2404 …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":22648,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[32],"tags":[157,158,1577,3094],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47503"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=47503"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47503\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":47506,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47503\/revisions\/47506"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/22648"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=47503"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=47503"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=47503"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}