{"id":47363,"date":"2024-11-18T08:01:00","date_gmt":"2024-11-18T05:01:00","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=47363"},"modified":"2024-11-17T23:19:40","modified_gmt":"2024-11-17T20:19:40","slug":"r-ruskyte-dviguba-pilietybe-kur-link-i-dalis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2024\/11\/18\/r-ruskyte-dviguba-pilietybe-kur-link-i-dalis\/","title":{"rendered":"R. Ru\u0161kyt\u0117. Dviguba pilietyb\u0117: kur link? (I dalis)"},"content":{"rendered":"\n

Pirmoje straipsnio dalyje ap\u017evelgiama pilietyb\u0117s esm\u0117, dvigubos pilietyb\u0117s i\u0161takos ir tendencijos Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose (JAV), Europoje, Australijoje, \u0161iuolaikiniai esminiai atskir\u0173 valstybi\u0173 dvigubos pilietyb\u0117s ypatumai. Atsi\u017evelgiant \u012f tai, kad JAV laikoma, jog jos pilietyb\u0117s instituto i\u0161takos yra kilusios i\u0161 Did\u017eiosios Britanijos, o JAV, anksti prad\u0117jusios reguliuoti pilietyb\u0117s santykius, dar\u0117 \u012ftak\u0105 ir Europos valstybi\u0173 teisei, pla\u010diau nagrin\u0117jami JAV teis\u0117s aktai ir teism\u0173 sprendimai.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Antroje straipsnio dalyje bus analizuojami tarptautin\u0117s teis\u0117s aktai, Europos valstybi\u0173 ir tarptautini\u0173 teism\u0173 sprendimai, susij\u0119 su dvigubos pilietyb\u0117s institutu, vertinama, ar lojalumas dar yra pilietyb\u0117s turinio elementas ir kokios yra konstitucin\u0117s prielaidos suteikti asmeniui Lietuvos pilietyb\u0119 u\u017e nuopelnus<\/em> <\/em>sporte<\/em>.<\/p>\n\n\n\n

Mokslin\u0117je literat\u016broje galime rasti \u012fvairi\u0173 pilietyb\u0117s sampratos interpretacij\u0173, pateikiam\u0173 \u012fvairi\u0173 sri\u010di\u0173 mokslinink\u0173 (ypa\u010d filosof\u0173, sociolog\u0173), bet kiekvieno ai\u0161kinimo \u0161erdis siejama su naryste politin\u0117je bendruomen\u0117je, ta\u010diau tai n\u0117ra \u012fprastin\u0117 politin\u0117 bendruomen\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Pilietyb\u0117s santykiai b\u016bna ir horizontal\u016bs, ir vertikal\u016bs; tai n\u0117ra formal\u016bs santykiai tarp asmen\u0173; tokia naryst\u0117 gali b\u016bti sukurta tik esant vienam kito pripa\u017einimui[1]<\/a>. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. gruod\u017eio 30 d. nutarime pilietyb\u0119 apibr\u0117\u017e\u0117 kaip nuolatin\u012f, nepertraukiam\u0105<\/em> asmens ir valstyb\u0117s teisin\u012f ry\u0161\u012f, o pagal Lietuvos Respublikos pilietyb\u0117s \u012fstatym\u0105 pilietyb\u0117 \u2013 tai asmens nuolatinis teisinis ry\u0161ys su Lietuvos Respublika, grind\u017eiamas abipus\u0117mis teis\u0117mis ir pareigomis (2 str. 8 p.). \u0160iuose apibr\u0117\u017eimuose kertin\u0117s s\u0105vokos yra ry\u0161io nepertraukiamumas, abipusi\u0161kumas. Manau, kad pilietyb\u0117s turin\u012f gal\u0117tume apib\u016bdinti trimis elementais: pilietis, valstyb\u0117 ir santykis tarp j\u0173. Kitaip tariant, pilietyb\u0117s teisinis santykis n\u0117ra vien tai, kokias teises ir pareigas suteikia teis\u0117s normomis reglamentuotas santykis, atitinkam\u0105 reik\u0161m\u0119 turi ir kiti du elementai \u2013 asmuo (pilietis) ir valstyb\u0117. Valstyb\u0117 reglamentuotus santykius b\u0117gant laikui gali koreguoti, keisdama pilietyb\u0117s \u012fgijimo ir netekimo taisykles, o asmuo turi teis\u0119 apsispr\u0119sti, ar nori ir gali pagal nustatytas s\u0105lygas (i\u0161skyrus atvejus, kai pilietyb\u0117 \u012fgyjama gimstant) b\u016bti konkre\u010diai valstybei lojalus. Esmin\u0117 savyb\u0117, kurios reikalaujama i\u0161 pilie\u010dio santykio su valstybe, yra lojalumas. Daugelis tyr\u0117j\u0173 lojalum\u0105 i\u0161skiria kaip b\u016btin\u0105 pilietyb\u0117s po\u017eym\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Gaudamas Australijos pilietyb\u0119 asmuo vie\u0161ai pa\u017eada b\u016bti lojalus Australijai ir jos \u017emon\u0117ms, gerbti jos teises ir laisves, laikytis \u0161ios valstyb\u0117s \u012fstatym\u0173. Lojaliam asmeniui b\u016btina i\u0161likti vis\u0105 laik\u0105, taip pat tuomet, kai jis jau turi dvigub\u0105 pilietyb\u0119[2]<\/a>. Pabr\u0117\u017eiama, kad nepasitik\u0117jimo skatinimas ir etnin\u0117s bendruomen\u0117s baim\u0117 gali pa\u017eeisti Australijos bendruomen\u0117s santykius. Tod\u0117l gaunant pilietyb\u0119 \u012fsipareigojama nepa\u017eeisti Australijos interes\u0173 ir jos saugumo, Australijos bendruomen\u0117s santyki\u0173, o \u0161i\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 nepaisymas sukelia sunkias neigiamas pasekmes. \u0160iame kontekste pamin\u0117tina, jog Australijoje 2017 m. nusta\u010dius, kad keli parlamentarai turi dvigub\u0105 pilietyb\u0119 \u2013 be Australijos, dar vien\u0105 i\u0161 \u0161i\u0173 trij\u0173 valstybi\u0173: Naujosios Zelandijos, Kanados, Britanijos, jie buvo pa\u0161alinti i\u0161 pareig\u0173 vadovaujantis Australijos Konstitucijos 44 straipsniu, pagal kur\u012f inter alia<\/em> draud\u017eiamas lojalumas u\u017esienio valstybei[3]<\/a>. Galima aptikti ir prie\u0161ing\u0173, ta\u010diau pavieni\u0173 atvej\u0173, kai susiklosto ne\u012fprasta situacija. Antai 2010\u20132011 m. Somalio Vyriausybei a\u0161tuonis m\u0117nesius vadovavo \u0161ios valstyb\u0117s ir JAV pilietyb\u0119 turintis asmuo ir net 70 procent\u0173 Somalio parlamentar\u0173 buvo asmenys, turintys dvigub\u0105 pilietyb\u0119.<\/p>\n\n\n\n

Valstyb\u0117s pilietyb\u0119 apibr\u0117\u017eia jos \u012fgijim\u0105 (gimstant, nat\u016bralizacijos ar kita tvarka)<\/em> ir netekim\u0105 reglamentuojan\u010diomis taisykl\u0117mis. Konkre\u010dios valstyb\u0117s pilietyb\u0117s \u012fgijimas n\u0117ra vien formalus jos statuso \u012fgijimas \u2013 tai ir tam tikros naudos gavimas nemokamai, kylantis i\u0161 pilietyb\u0117s instituto. Naudos krep\u0161ys \u2013 konkre\u010dios teis\u0117s: aktyvioji ir pasyvioji rinkim\u0173 teis\u0117 rinkti ar b\u016bti renkamam nacionaliniuose rinkimuose, stoti \u012f tos valstyb\u0117s tarnyb\u0105, atvykti (be viz\u0173) \u012f valstyb\u0119, apsigyventi joje, teis\u0117 \u012f nemokam\u0105 medicinos pagalb\u0105, ekonomini\u0173 teisi\u0173 (nuosavyb\u0117s teis\u0117s \u012f \u017eem\u0119, kit\u0105 nekilnojam\u0105j\u012f turt\u0105) \u012fgijimas, taip pat teis\u0117s \u012f moksl\u0105, \u0161vietimo paslaugas bei teis\u0117s naudotis kult\u016bros vertyb\u0117mis platesn\u0117s garantijos, teis\u0117 \u012f platesnes socialines garantijas, teis\u0117 \u012f diplomatin\u0119 pagalb\u0105 kitoje valstyb\u0117je. Atskirose valstyb\u0117se i\u0161vardyt\u0173j\u0173 teisi\u0173, priskiriam\u0173 tik pilie\u010diams, apimtis n\u0117ra vienoda, o ir toje pa\u010dioje valstyb\u0117je kitu laiku ji gali i\u0161 dalies kisti. Pa\u017eym\u0117tina, kad ne pilietis i\u0161vardyt\u0173j\u0173 teisi\u0173 gali visai netur\u0117ti arba, jei konkre\u010dioje valstyb\u0117je ir turi, paprastai gerokai siauresne apimtimi nei tos valstyb\u0117s pilietis. Pilietyb\u0117s \u012fgijimas kartu suponuoja pilie\u010diui ne tik naud\u0105, bet ir tam tikr\u0173 pareig\u0173, susijusi\u0173 su pilietybe, prisi\u0117mim\u0105 (pavyzd\u017eiui, pareiga tarnauti kariuomen\u0117je, balsuoti nacionaliniuose rinkimuose).<\/p>\n\n\n\n

2.<\/strong> Prielaidos<\/strong> atsirasti dvigubos pilietyb\u0117s institutui ir j\u012f stabdyti<\/p>\n\n\n\n

B\u0117gant am\u017eiams pilietyb\u0117s \u012fgijimo pagrindai kito, keit\u0117si net ir prad\u0117jus formuotis pilietyb\u0117s institutui nustatytas pilietyb\u0117s \u012fgijimas gimstant. Antai prad\u017eioje At\u0117nuose, kad vaikas tapt\u0173 pilie\u010diu, reikalauta, kad jo t\u0117vas b\u016bt\u0173 at\u0117nietis, o 451 m. pr. m. e. i\u0161leidus teis\u0117s akt\u0105 to reikalauta ir i\u0161 mamos; santuoka su u\u017esienie\u010diais buvo draud\u017eiama[4]<\/a>. Taigi, pilietyb\u0117 buvo paremta grie\u017etu jus<\/em> sanquinis <\/em>(kraujo teis\u0117s) principo taikymu. Dominuojanti mokslin\u0117je literat\u016broje jus sanquinis<\/em> principo samprata yra grind\u017eiama id\u0117ja, kad tauta yra palikuoni\u0173 bendruomen\u0117[5]<\/a>. Tik \u0161\u012f princip\u0105 taikant pilietyb\u0117s \u012fgijimui nebuvo prielaid\u0173 asmeniui be pilietyb\u0117s ar kitos valstyb\u0117s pilie\u010diui tapti at\u0117nie\u010diu. Tod\u0117l At\u0117nuose nebuvo ir dvigubos pilietyb\u0117s. Toks jus sanquinis<\/em> principas \u012fgyjant pilietyb\u0119 ilg\u0105 laik\u0105 buvo taikomas Vokietijoje: didel\u0117 dalis bendruomen\u0117s, nepriklausiusi etninei tautai, negal\u0117jo \u012fgyti pilietyb\u0117s. Pagrindinis veiksnys, kod\u0117l Vokietijoje ilgai gyvavo pozicija netaikyti jus soli<\/em> (\u017eem\u0117s teis\u0117s) principo, buvo prie\u0161inimasis dvigubai pilietybei. Tuo atveju, kai taikomas jus soli <\/em>principas, ankstyvuoju laikotarpiu dominav\u0119s Pranc\u016bzijoje, vyksta vis\u0173 asmen\u0173 politin\u0117 integracija: vaikas, gim\u0119s \u0161eimoje, kurios t\u0117vai turi ne tos \u0161alies pilietyb\u0119, \u012fgyja \u0161alies, kurioje gim\u0117, pilietyb\u0119, jei \u0161alis, kurios pilietyb\u0119 turi jo t\u0117vai, leid\u017eia \u012fgyti dar vien\u0105 papildom\u0105 pilietyb\u0119. Kartu atsiveria prielaidos dvigubai pilietybei. \u0160iuo metu abu principai \u2013 jus<\/em> sanquinis <\/em>ir jus soli <\/em>\u2013 daugelyje valstybi\u0173 taikomi juos derinant, nors jie atskirose valstyb\u0117se atsirado ne vienu metu, paprastai vienam i\u0161 j\u0173 dominuojant.<\/p>\n\n\n\n

Kod\u0117l dvigubos pilietyb\u0117s institutas <\/em>buvo \u012fteisintas gana v\u0117lai (o ir j\u012f \u012fteisinus dvigubos pilietyb\u0117s \u012fgijimas vis dar buvo smarkiai ribojamas), nors tose valstyb\u0117se, kuriose buvo taikomas jus soli<\/em> principas, buvo prielaid\u0173 jam atsirasti? Pagrindiniai dvigubos pilietyb\u0117s \u012fgijimo b\u016bdai buvo ir yra du: gimstant ir nat\u016bralizacijos tvarka. Kol migracijos mastas nebuvo didelis, atitinkamai ir mi\u0161ri\u0173 santuok\u0173 b\u016bta ma\u017eai, tod\u0117l faktini\u0173 prielaid\u0173 rastis dvigubai pilietybei j\u0105 \u012fgyjant gimstant nebuvo daug. Nat\u016bralizacijos tvarka nustatant pilietyb\u0117s \u012fgijimo pagrindus sprend\u017eiama, kokiu mastu leisti suteikti pilietyb\u0119 u\u017esienio pilie\u010diams ar asmenims be pilietyb\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

Kokie pavojai buvo \u012f\u017evelgiami, kad valstybi\u0173 nustatytos s\u0105lygos retai leisdavo \u012fgyti dvigub\u0105 pilietyb\u0119 tiek gimstant, tiek nat\u016bralizacijos tvarka? Pa\u017eym\u0117tina, kad neigiama pozicija dvigubos pilietyb\u0117s at\u017evilgiu buvo rei\u0161kiama valstybi\u0173 politik\u0173 ir teisinink\u0173 vie\u0161uose pasisakymuose, atskir\u0173 valstybi\u0173 ir tarptautini\u0173 akt\u0173 nuostatose ir teism\u0173 sprendimuose.<\/p>\n\n\n\n

Ilg\u0105 laik\u0105 dviguba pilietyb\u0117 buvo traktuojama kaip pavojus moralei ir tarptautinei tvarkai. Theodore\u02bcas Rooseveltas pavadino j\u0105 save \u012frodan\u010diu absurdu. JAV generalinis advokatas Jeremiah\u02bcas Blackas teig\u0117, kad jokia vald\u017eia negali leisti dvigubos pilietyb\u0117s, nes, pasak jo, kiekvienas \u017emogus \u017eino, kad ne\u012fmanoma tarnauti dviem \u0161eimininkams. \u0160i nepageidautina dvipatyst\u0117s analogija gyvavo ilgai. Ankstyvosios modernyb\u0117s laikais dviguba pilietyb\u0117 buvo laikoma prigimties pa\u017eeidimu.<\/p>\n\n\n\n

Galime aptikti tam tikr\u0173 veiksni\u0173, \u012fskaitant ekonominius, skatinusi\u0173 dvigubos pilietyb\u0117s instituto formavim\u0105si tam tikrais laikotarpiais. Ilg\u0105 laik\u0105 \u012fvairiose valstyb\u0117se, nors ir nebuvo sukurta akivaizd\u017ei\u0173 prielaid\u0173 spar\u010diai augti asmen\u0173, turin\u010di\u0173 dvigub\u0105 pilietyb\u0119, skai\u010diui, jis pama\u017eu did\u0117jo. Buvo ie\u0161koma priemoni\u0173 stabdyti dvigubos pilietyb\u0117s atvej\u0173 plitim\u0105. Siekiant \u0161io tikslo valstyb\u0117ms reik\u0117jo vieno bendro suderinto teis\u0117s akto. Joms susitarti nepavyko (nors bandym\u0173 b\u016bta). Nebuvo vis\u0173 valstybi\u0173 sutarimo panaikinti savo valstyb\u0117s pilie\u010dio tur\u0117t\u0105 originali\u0105 pilietyb\u0119, kai jis \u012fgyja kitos valstyb\u0117s pilietyb\u0119. Nebuvo sutarimo, kad asmuo, jei gimsta kitoje valstyb\u0117je (jus soli<\/em> principas), \u012fgyja tik tos kitos valstyb\u0117s pilietyb\u0119. Jei nurodytoms pozicijoms b\u016bt\u0173 buv\u0119 pritarta, dviguba pilietyb\u0117 gimstant neb\u016bt\u0173 buvusi \u012fgyjama, taip pat dviguba pilietyb\u0117 neb\u016bt\u0173 atsiradusi ir nat\u016bralizacijos b\u016bdu \u012fgijus kitos valstyb\u0117s pilietyb\u0119.<\/p>\n\n\n\n

Nesant bendro valstybi\u0173 sutarimo dvigubos pilietyb\u0117s i\u0161vengimo klausimai buvo sprend\u017eiami vadovaujantis valstybi\u0173 aktais, tradicija, atskirais dvi\u0161aliais susitarimais, v\u0117liau \u2013 tarptautin\u0117s teis\u0117s aktais ribojant dvigubos pilietyb\u0117s atvejus.<\/p>\n\n\n\n

3. Esminiai veiksniai, stabd\u0119 dvigubos pilietyb\u0117s plitim\u0105 <\/strong><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Kai kuri\u0173 mokslinink\u0173 teigimu, vienas i\u0161 svarbi\u0173 poreiki\u0173 dvigubai pilietybei plisti buvo JAV ekonomin\u0117s, karin\u0117s galios augimas, d\u0117l kurio buvo b\u016btina leisti imigrantams \u012fgyti JAV pilietyb\u0119. Ta\u010diau Europos valstyb\u0117s atsisakydavo pripa\u017einti nat\u016bralizacijos JAV teis\u0117tum\u0105. Kilo abipusis prie\u0161taravimas, stabd\u0119s dvigubos pilietyb\u0117s plitim\u0105. Valstyb\u0117s j\u012f stabd\u0117 reglamentuodamos santuokos institut\u0105, tarnyb\u0105 kariuomen\u0117je ir vald\u017eios institucijose, rinkim\u0173 santykius, nustatydamos savanori\u0161k\u0105 ekspatriacij\u0105 ir kt.<\/p>\n\n\n\n

3.1. Santuokos institutas, vaikai<\/em><\/p>\n\n\n\n

Vienas i\u0161 pavyzd\u017ei\u0173 \u2013 teisiniu reglamentavimu nustatytas originalios pilietyb\u0117s praradimas i\u0161tek\u0117jus u\u017e u\u017esienie\u010dio.<\/p>\n\n\n\n

1870 m. Jungtin\u0117 Karalyst\u0117 i\u0161leido Nat\u016bralizacijos akt\u0105[6]<\/a>, kurio 10 skirsnio 1 paragrafe nustatyta, kad moteris, kuri i\u0161teka u\u017e u\u017esienie\u010dio, netenka Britanijos pilietyb\u0117s. Situacija kiek pakito 1914 m., bet vis tiek pagal priimt\u0105 Britanijos pilietyb\u0117s ir u\u017esienie\u010di\u0173 akt\u0105 Britanijos pilietyb\u0117s buvo netenkama, jei moteris susituokusi su u\u017esienie\u010diu \u012fgydavo u\u017esienie\u010dio sutuoktinio pilietyb\u0119[7]<\/u><\/a>. JAV 1907 m. pilietyb\u0117s santykius reglamentuojantis Ekspatriacijos \u012fstatymas (toliau tekste \u2013 ir PE aktas) nustat\u0117, kad kiekviena JAV moteris, i\u0161tek\u0117jusi u\u017e u\u017esienie\u010dio, privalo priimti vyro pilietyb\u0119. JAV Auk\u0161\u010diausiasis Teismas (toliau tekste \u2013 ir AT) 1915 m. byloje Mackenzie v. Hare<\/em> pripa\u017eino, kad Kongresas turi teis\u0119 nustatyti s\u0105lygas pilietybei[8]<\/a>, ir JAV piliet\u0119, kuriai buvo u\u017edrausta balsuoti kaip praradusiai JAV pilietyb\u0119 d\u0117l to, kad i\u0161tek\u0117jo u\u017e Did\u017eiosios Britanijos pilie\u010dio, traktavo kaip savanori\u0161kai atsisakiusi\u0105 JAV pilietyb\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

Tokios grie\u017etos nuostatos ribojo mi\u0161ri\u0173 santuok\u0173 skai\u010di\u0173, o kartu ir prielaidas dvigubai pilietybei plisti.<\/p>\n\n\n\n

JAV buvo nustatomas skai\u010dius, kiek met\u0173 dvigub\u0105 pilietyb\u0119 turintis vaikas, kurio vienas i\u0161 t\u0117v\u0173 buvo JAV pilietis, prival\u0117jo nepertraukiamai pragyventi JAV nustatyt\u0105 laikotarp\u012f. Antai 1952 m. Pilietyb\u0117s akte buvo nustatyta, kad toks vaikas turi nepertraukiamai pragyventi JAV penkerius metus laikotarpiu nuo 14 iki 28 met\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Vaik\u0173, gimusi\u0173 JAV, dvigubos pilietyb\u0117s problema buvo sprend\u017eiama ir per asmens apsisprendim\u0105 pirm\u0105 kart\u0105 dalyvaujant rinkimuose: sulauk\u0119s pilnametyst\u0117s asmuo tur\u0117jo spr\u0119sti, kurioje valstyb\u0117je \u2013 JAV ar valstyb\u0117je, kurioje negyveno, t. y. pagal t\u0117v\u0173 originali\u0105 pilietyb\u0119, pageidauja balsuoti. Ta\u010diau pasirinkimo balsuoti kitoje valstyb\u0117je pasekm\u0117 \u2013 ekspatriacija.<\/p>\n\n\n\n

3.2. Tarnavimas kariuomen\u0117je ir balsavimas<\/em><\/p>\n\n\n\n

Europos valstyb\u0117s, kaip antai Pranc\u016bzija, Skandinavijos \u0161alys, JAV pilietyb\u0119 pri\u0117musius \u0161aukiamojo am\u017eiaus asmenis, kai jie laikinai gr\u012f\u017edavo \u012f savo gimt\u0105sias \u0161alis, paimdavo \u012f kariuomen\u0119 nepaisant j\u0173 turimos JAV pilietyb\u0117s. V\u0117liau, vadovaujantis 1940 ir 1952 m. JAV nustatytu JAV pilietyb\u0117s teisiniu reguliavimu, JAV pilietis automati\u0161kai prarasdavo JAV pilietyb\u0119, jei stodavo tarnauti kitos valstyb\u0117s kariuomen\u0117je. Karo metu t\u016bkstan\u010diai JAV pilie\u010di\u0173, tur\u0117jusi\u0173 \u0161ios \u0161alies ir Japonijos arba ir Vokietijos, arba ir Italijos pilietyb\u0119, tarnavusi\u0173 \u0161i\u0173 \u0161ali\u0173 kariuomen\u0117je, pri\u0117mus 1940 m. JAV Pilietyb\u0117s akt\u0105 prarado JAV pilietyb\u0119[9]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Pagal JAV pilietyb\u0117s teisin\u012f reglamentavim\u0105 JAV pilietis prarasdavo pilietyb\u0119, jei balsuodavo kitos valstyb\u0117s politiniuose rinkimuose ar plebiscite.<\/p>\n\n\n\n

3.3. Savanori\u0161ka ekspatriacija teis\u0117s aktuose ir santykis su lojalumu<\/em><\/strong><\/em><\/p>\n\n\n\n

Ekspatriacija gal\u0117jo tapti prie\u017eastimi prarasti dvigub\u0105 pilietyb\u0119 ne tik d\u0117l to, kad JAV pilietis, i\u0161vyk\u0119s \u012f kit\u0105 valstyb\u0119, balsavo jos rinkimuose. Dvigubos pilietyb\u0117s plitim\u0105 ilg\u0105 laikotarp\u012f (ilgiau nei \u0161imtmet\u012f) JAV stabd\u0117 vadinamoji savanori\u0161ka ekspatriacija. Pagal JAV teisin\u012f reguliavim\u0105 ir jo praktikoje s\u0105voka \u201eekspatrijuoti\u201c buvo siejama su vadinamuoju savanori\u0161ku JAV nat\u016bralizuoto asmens pilietyb\u0117s atsisakymu: jei nat\u016bralizuotas JAV pilietis i\u0161vyksta i\u0161 JAV \u012f kilm\u0117s valstyb\u0119 ir joje pragyvena dvejus metus (v\u0117liau buvo nustatyti treji metai), jis nebelaikomas lojaliu JAV valstybei ir netenka jos pilietyb\u0117s. Tam tikr\u0105 \u0161io reguliavimo atgars\u012f galima aptikti ir Lietuvos Respublikos pilietyb\u0117s \u012fstatyme. Lietuvos pilietyb\u0117s santykius reguliavusiuose teis\u0117s aktuose iki 1940 m. bir\u017eelio 15 d. buvo nuostat\u0173 d\u0117l asmens gr\u012f\u017eimo \u012f Lietuv\u0105 ar i\u0161vykimo \u012f kitas valstybes, ta\u010diau s\u0105vok\u0173 \u201eekspatrijuoti\u201c ar \u201erepatrijuoti\u201c nebuvo; s\u0105voka \u201erepatrijuoti\u201c[10]<\/a> pirm\u0105 kart\u0105 pavartota 1991 m. gruod\u017eio 5 d. Lietuvos Respublikos pilietyb\u0117s \u012fstatymo 17 straipsnyje ir ji buvo suprantama kaip asmens i\u0161vykimas i\u0161 Lietuvos Respublikos \u012f etnin\u0119 t\u0117vyn\u0119 ir tokiems asmenims tur\u0117ta Lietuvos Respublikos pilietyb\u0117 pagal \u0161\u012f \u012fstatym\u0105 nebuvo i\u0161saugoma.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Nat\u016bralizuoto JAV pilie\u010dio i\u0161vykimas \u012f savo kilm\u0117s valstyb\u0119 tam tikr\u0105 laikotarp\u012f joje gyventi buvo traktuojamas kaip savanori\u0161ka ekspatriacija, siejama su lojalumo JAV stoka arba jo praradimu. Tok\u012f ekspatrijavim\u0105<\/em> jo atsiradimo prad\u017eioje i\u0161 dalies l\u0117m\u0117 ir diplomatin\u0117s apsaugos tokiam JAV pilie\u010diui, i\u0161vykusiam \u012f savo kilm\u0117s valstyb\u0119, teikimo problema, kuri suk\u0117l\u0117 praktini\u0173 r\u016bpes\u010di\u0173 JAV jau 1812 m. kare. Nuo 1841 m. laikoma buvusia JAV politikos tradicija panaikinti JAV nat\u016bralizuotiems pilie\u010diams diplomatin\u0119 gynyb\u0105 j\u0173 gimtosiose \u0161alyse. I\u0161 JAV valstyb\u0117s sekretori\u0173 ra\u0161t\u0173, JAV prezidento Abrahamo Lincolno 1863 m.pasi\u016blymo Kongresui \u201enustatyti met\u0173 skai\u010diaus rib\u0105, kuri\u0105 pasiekus joks JAV pilietis, gyvenantis u\u017esienyje, negali reikalauti \u0161ios vyriausyb\u0117s \u012fsiki\u0161imo\u201c, matyti, jog laikytasi pozicijos, kad JAV pilietis, pragyven\u0119s kitoje valstyb\u0117je atitinkam\u0105 skai\u010di\u0173 met\u0173, nebelaikomas lojaliu JAV.<\/p>\n\n\n\n

JAV Kongresas min\u0117t\u0105 pozicij\u0105 nat\u016bralizuot\u0173 pilie\u010di\u0173 at\u017evilgiu 1868 m. (vienos dienos skirtumu, kai buvo priimta ir JAV Konstitucijos 14 pataisa[11]<\/a>, kurioje buvo i\u0161skirtos dvi pilie\u010di\u0173 grup\u0117s: gimusieji JAV ir \u012fgijusieji JAV pilietyb\u0119) \u012ftvirtino \u012fstatymu, nurodydamas, kad teis\u0117 ekspatrijuoti (savanori\u0161kai atsisakyti pilietyb\u0117s) yra prigimtin\u0117 teis\u0117, kurios Vyriausyb\u0117 negali paneigti ar apriboti. \u012estatyme nenurod\u017eius konkre\u010di\u0173 aplinkybi\u0173, kada Vyriausyb\u0117 gali manyti, kad asmuo yra savanori\u0161kai save ekspatrijav\u0119s, ir d\u0117l to panaikinti pilietyb\u0119, tais pa\u010diais 1868 m. JAV sutartyje su \u0160iaur\u0117s Vokietijos konfederacija buvo detalizuota, jog tuo atveju, kai Vokietijos pilietis, nat\u016bralizav\u0119sis JAV, v\u0117l apsigyvena \u0160iaur\u0117s Vokietijoje netur\u0117damas ketinimo gr\u012f\u017eti \u012f JAV, turi b\u016bti laikoma, kad jis atsisak\u0117 nat\u016bralizacijos. Laikoma, kad ketinimo gr\u012f\u017eti \u012f JAV n\u0117ra, jei asmuo kitoje valstyb\u0117je pragyvena daugiau nei dvejus metus. Pana\u0161ios nuostatos buvo pakartotos daugiau nei 34 sutartyse, kurias JAV pasira\u0161\u0117 su kitomis valstyb\u0117mis. Reikia pa\u017eym\u0117ti, kad nat\u016bralizuoti JAV pilie\u010diai XIX a. pabaigoje b\u016bdavo informuojami, jog j\u0173 i\u0161vykimas \u012f savo kilm\u0117s \u0161al\u012f rei\u0161kia, kad jie patys save ekspatrijuoja.<\/p>\n\n\n\n

 JAV Kongresas, kaip  min\u0117ta, 1907 m. i\u0161leido PE akt\u0105, reglamentavus\u012f pilietyb\u0117s ir ekspatriacijos santykius[12]<\/a>, kuriame jau buvo pateikta JAV pilie\u010dio ekspatriacijos turinio apibr\u0117\u017etis. Nustatyta, jog preziumuojama, kad JAV pilietis prarado pilietyb\u0119, jei jis, j\u0105 \u012fgij\u0119s nat\u016bralizacijos tvarka, dvejus metus gyveno kilm\u0117s valstyb\u0117je arba penkerius metus \u2013 bet kurioje kitoje u\u017esienio valstyb\u0117je. Taigi \u0161iuo aktu vienai grupei pilie\u010di\u0173 \u2013 \u012fgijusi\u0173 pilietyb\u0119 nat\u016bralizacijos tvarka \u2013 buvo nustatytas atskiras pagrindas netekti JAV pilietyb\u0117s (nesant tokio pilie\u010dio ai\u0161kiai i\u0161reik\u0161tos valios \u2013 pareik\u0161to ketinimo). Ketinimas buvo laikomas pareik\u0161tu, jei asmuo atitinkamai dvejus ar penkerius metus pragyveno kitoje valstyb\u0117je. Taigi, preziumuota, kad nat\u016bralizuoto JAV pilie\u010dio i\u0161vykimas \u012f jo kilm\u0117s valstyb\u0119 savaime rei\u0161kia jo nor\u0105 atsisakyti JAV pilietyb\u0117s ir nebeb\u016bti lojaliam \u0161iai valstybei. Min\u0117ta prezumpcija gal\u0117jo b\u016bti paneigta, jeigu diplomatin\u0117s ar konsulin\u0117s \u012fstaigos pareig\u016bnui buvo pateikiami pakankami \u012frodymai, kad JAV pilietis neturi ketinimo prarasti JAV pilietyb\u0119. Pa\u017eym\u0117tina, jog buvo nustatyta ir tai, kad bet kuris JAV pilietis laikomas savanori\u0161kai atsisakiusiu JAV pilietyb\u0117s, jei jis nat\u016bralizacijos tvarka \u012fgijo kitos valstyb\u0117s pilietyb\u0119 arba dav\u0117 kitai valstybei priesaik\u0105, i\u0161reik\u0161damas lojalum\u0105 jai, o nat\u016bralizuoto JAV pilie\u010dio lojalumo JAV ir jos pilietyb\u0117s praradimas sietas vien su pilie\u010dio i\u0161vykimo (dvejiems ar penkeriems metams) \u012f kit\u0105 valstyb\u0119 faktu.<\/p>\n\n\n\n

Reikia <\/strong>pa\u017eym\u0117ti, kad \u012fgyvendinti nuostat\u0105 \u201esav\u0119s ekspatrijavimas\u201cbuvo sud\u0117tinga, nes buvo sunku nustatyti, ar tikrai JAV nat\u016bralizuotas pilietis dvejus metus pragyveno kilm\u0117s valstyb\u0117je, ir ji, 1933 m. JAV prezidentui Franklinui Rooseveltui pateikus iniciatyv\u0105 j\u0105 keisti, buvo pakoreguota ir inkorporuota \u012f JAV 1940 m. Pilietyb\u0117s akto 404 straipsnio b) dal\u012f, joje nusta\u010dius, kad pilietyb\u0117 prarandama, jei JAV nat\u016bralizuotas pilietis nepertraukiamai trejus metus pragyvena savo kilm\u0117s valstyb\u0117je arba valstyb\u0117je, kurios pilietyb\u0119 jis turi[13]<\/a>. <\/strong>\u0160io 404 straipsnio (c) dalis, susijusi su JAV pilietyb\u0117s praradimu penkerius metus pragyvenus bet kurioje kitoje valstyb\u0117je, ir aptartoji 404 skirsnio (b) dalis netaikomos esant \u0161iame akte nurodytoms aplinkyb\u0117ms (aplinkyb\u0117s siejamos su prie\u017eastimis, d\u0117l kuri\u0173 asmeniui yra b\u016btina apsigyventi kitoje valstyb\u0117je). Min\u0117toji 404 skirsnio b)dalis,dar kart\u0105 \u0161iek tiek modifikuota, buvo perkelta \u012f JAV 1952 m. Imigracijos ir pilietyb\u0117s akto (toliau tekste \u2013 ir IP aktas) 352 skirsnio a) dal\u012f. \u0160ioje dalyje buvo nustatyta, kad JAV pilietis praranda pilietyb\u0119, jei jis nepertraukiamai trejus metus apsigyvena valstyb\u0117je, kurios pilietyb\u0119 anks\u010diau tur\u0117jo arba  valstyb\u0117je, kurioje yra jo gimimo vieta. Taigi lojalumo po\u017eymis ir \u0161ioje normoje i\u0161lieka esminis, JAV pilietis j\u012f praranda apsigyven\u0119s kitoje valstyb\u0117je. \u0160i nuostata itin reik\u0161minga d\u0117l to, kad 1964 m. teisme nagrin\u0117jant Schneider<\/em>[14]<\/a> byl\u0105 prie\u0161 JAV d\u0117l JAV pilietyb\u0117s praradimo buvo suabejota jos atitiktimi JAV Konstitucijai. Reikia pa\u017eym\u0117ti, kad apsigyvenimas kilm\u0117s valstyb\u0117je arba valstyb\u0117je, kurios pilietyb\u0119 JAV pilietis anks\u010diau tur\u0117jo, sietas su lojalumo ir pilietyb\u0117s praradimu, buvo taikomas, kaip ir 1940 m. akte, tik nat\u016bralizuotiems JAV pilie\u010diams.<\/p>\n\n\n\n

3.4. Savanori\u0161kas ekspatrijavimas ir Konstitucija<\/em><\/strong> <\/em><\/em><\/p>\n\n\n\n

JAV AT 1964 m. gegu\u017e\u0117s 18 d. <\/strong>sprendimu (penki teis\u0117jai balsavo u\u017e, trys prie\u0161) pri\u0117m\u0117 revoliucin\u012f sprendim\u0105 \u2013 1952 m.Imigracijos ir pilietyb\u0117s akto 352 straipsnio (a) dal\u012f pripa\u017eino prie\u0161taraujan\u010dia Konstitucijai, kuri, kaip nurod\u0117 AT, nenumato draudimo nat\u016bralizuotam JAV pilie\u010diui i\u0161vykti \u012f u\u017esien\u012f gyventi ar dirbti. Teismas r\u0117m\u0117si, be kita ko, Konstitucijos XIV pataisa[15]<\/a>, kurios turin\u012f atskleid\u0117, i\u0161ai\u0161kin\u0119s kad ji draud\u017eia diskriminacij\u0105 \u2013 nevienod\u0105 traktavim\u0105 pilie\u010di\u0173, gimusi\u0173 JAV, ir gavusi\u0173j\u0173 pilietyb\u0119 v\u0117liau; AT nurod\u0117, kad nat\u016bralizuoto JAV pilie\u010dio i\u0161vykimas \u012f kilm\u0117s \u0161al\u012f tam tikram laikotarpiui negali b\u016bti laikomas lojalumo JAV praradimu ir savanori\u0161ku JAV pilietyb\u0117s atsisakymu, kol n\u0117ra tokio atsisakymo \u012frodym\u0173, taip pat kad min\u0117tos nuostatos diskriminuoja nat\u016bralizuotus pilie\u010dius. Pasak AT, Konstitucija nesuteikia teis\u0117s Kongresui panaikinti \u012fgyt\u0105 pilietyb\u0119 bendru teis\u0117s aktu, nevertinant individuali\u0173 asmens aplinkybi\u0173. \u0160iuos argumentus savo atskirosiose nuomon\u0117se neig\u0117 net trys byl\u0105 nagrin\u0117j\u0119 teis\u0117jai. Jie teig\u0117, be kita ko, kad JAV Konstitucija ai\u0161kintina kaip leid\u017eianti \u012estatymo leid\u0117jui numatyti galimyb\u0119 atimti pilietyb\u0119, jei pilie\u010dio veiksmai yra nesuderinami su lojalumu \u0161iai \u0161aliai, akcentavo, kad anks\u010diau teismai, ai\u0161kindami \u0161iuos santykius reglamentuojan\u010dias teis\u0117s normas, prie\u0161taravimo Konstitucijai nenustat\u0117, taip pat kad teisme tiriama IP akto nuostata buvo taikoma JAV daugiau nei penkiasde\u0161imt met\u0173, o joje \u012ftvirtintos pozicijos praktikoje, \u012fskaitant dvi\u0161alius ir daugia\u0161alius tarptautinius susitarimus, buvo laikomasi beveik \u0161imt\u0105 met\u0173 ir kad Konstitucijos XIV pataisos pri\u0117mimo tikslas buvo kitas  \u2013 drausti  JAV pilie\u010di\u0173 diskriminacij\u0105 rasiniu aspektu, kuri nesusijusi su nat\u016bralizuotais JAV pilie\u010diais, kai jie patys savanori\u0161kai save ekspatrijuoja.<\/p>\n\n\n\n

\u0160is AT sprendimas ir JAV mokslinink\u0173 darbuose prie\u0161taringai vertintas d\u0117l jo kategori\u0161kumo, pilietyb\u0117s teis\u0117s suabsoliutinimo[16]<\/a>, buvo svarstoma, kad yra poreikis j\u012f \u0161velninti. AT pozicija v\u0117liau, 1967 m.[17]<\/a>, nagrin\u0117toje byloje buvo prie\u0161inga: jis dar labiau apribojo Kongreso gali\u0105 nustatyti nat\u016bralizuot\u0173 pilie\u010di\u0173 implicitin\u012f reguliavim\u0105 ekspatriacijos aspektu, nurod\u0119s, kad niekas negali atimti asmeniui JAV pilietyb\u0117s, i\u0161skyrus atvejus, kai jis jos savanori\u0161kai atsisako dalyvaujant konsulato pareig\u016bnui.<\/p>\n\n\n\n

\u0160iame kontekste pamin\u0117tina, kad vien laikotarpiu nuo 1868 iki 1937 m. JAV su 34 valstyb\u0117mis pasira\u0161\u0117 dvi\u0161ales ar daugia\u0161ales sutartis d\u0117l vadinamosios savanori\u0161kos ekspatriacijos, kuriose \u012ftvirtinta ta pati pozicija kaip ir AT tirtoje IP akto nuostatoje. Tokia sutartis 1937 m. spalio 18 d. buvo sudaryta ir su Lietuvos Respublika. Joje buvo nustatyta, kad i\u0161 vienos susitarian\u010diosios \u0161alies pilie\u010di\u0173, kurie bus nat\u016bralizuoti kitos \u0161alies teritorijoje, laikinai sugr\u012f\u017eusi\u0173 \u012f savo \u201epirmyk\u0161t\u0117s pilietyb\u0117s \u0161al\u012f\u201c, nereikalaujama atlikti karo prievol\u0119 ar bet kok\u012f kit\u0105 i\u0161tikimyb\u0117s veiksm\u0105, ta\u010diau gr\u012f\u017e\u0119s \u012f savo kilm\u0117s \u0161al\u012f ir i\u0161gyven\u0119s joje daugiau kaip dvejus metus toks asmuo tur\u0117jo b\u016bti laikomas atsisakiusiu nat\u016bralizacijos.<\/p>\n\n\n\n

3.5. Savanori\u0161kos ekspatriacijos padariniai dvigubos pilietyb\u0117s skai\u010diui<\/em><\/strong><\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

JAV prezidento Jimy\u02bcio Carterio administracija, \u012fgyvendindama AT sprendimus d\u0117l savanori\u0161kos ekspatriacijos, 1980 m. \u0117m\u0117si priemoni\u0173 d\u0117l pirma min\u0117t\u0173 sutar\u010di\u0173, kuri\u0173 galiojan\u010di\u0173 tuo metu dar buvo su 21 valstybe, nutraukimo. <\/s><\/p>\n\n\n\n

Galima daryti i\u0161vad\u0105, kad min\u0117ta AT pozicija Schneider<\/em> (1964 m.) ir Afroyim<\/em> (1967 m.) bylose tur\u0117jo \u012ftakos asmen\u0173, turin\u010di\u0173 dvigub\u0105 pilietyb\u0119 (JAV ir kitos valstyb\u0117s), skai\u010diaus did\u0117jimui, nes JAV nat\u016bralizuotiems pilie\u010diams prarasti pilietyb\u0119 i\u0161vykus i\u0161 JAV ir apsigyvenus kitoje valstyb\u0117je jau negr\u0117s\u0117. Ta\u010diau dvigubos pilietyb\u0117s atvej\u0173 ma\u017einimo d\u0117l nat\u016bralizuot\u0173 pilie\u010di\u0173 i\u0161vykimo gyventi \u012f kit\u0105 valstyb\u0119 praktika veik\u0117 ribotai, nes kitos valstyb\u0117s j\u0105 taik\u0117. Pozicijos, kad nat\u016bralizuotas pilietis, i\u0161vyk\u0119s gyventi \u012f savo kilm\u0117s valstyb\u0119 ar kit\u0105 \u0161al\u012f, tampa nelojalus tai valstybei, kurioje nat\u016bralizavosi, o tap\u0119s nelojalus netenka ir tos valstyb\u0117s pilietyb\u0117s, laik\u0117si arba laikosi nema\u017eai valstybi\u0173, \u012fskaitant Jungtin\u0119 Karalyst\u0119.<\/p>\n\n\n\n

Pa\u017eym\u0117tina, jog \u0161iuo metu galiojan\u010dioje 1961 m.rugpj\u016b\u010dio 30\u00a0d. Niujorke priimtos Jungtini\u0173 Taut\u0173 konvencijos d\u0117l asmen\u0173 be pilietyb\u0117s skai\u010diaus ma\u017einimo (ir JT1961\u00a0m. Konvencija) 7\u00a0straipsnio 4 dalyje[18]<\/a> nustatyta, kad \u012fgij\u0119s u\u017esienio pilietyb\u0119 asmuo gali netekti savo pilietyb\u0117s, jei u\u017esienyje i\u0161gyvena ne ma\u017eiau kaip septynerius metus i\u0161 eil\u0117s, kaip yra nustatyta atitinkamos susitarian\u010diosios valstyb\u0117s teis\u0117s aktuose, jeigu jis atitinkamoms vald\u017eios institucijoms neprane\u0161a, kad nori i\u0161laikyti savo pilietyb\u0119. <\/p>\n\n\n\n

Pa\u017eym\u0117tina, kad kai kuriuose JT 1961 m. Konvencijos straipsniuose lojalumo po\u017eymis apib\u016bdinamas ir kaip i\u0161tikimyb\u0117 valstybei, kurios pilietyb\u0119 asmuo turi, ir kaip pilie\u010dio pareiga[19]<\/a>. Taigi, galima daryti i\u0161vad\u0105, kad \u0161ioje konvencijoje ai\u0161kiai pripa\u017e\u012fstama pilietyb\u0117s lojalumo po\u017eymio (pareigos) svarba, t. y. esminis pilietyb\u0117s turinio elementas. Kita vertus, negalima teigti, kad AT pirma aptartose bylose nepais\u0117 lojalumo principo, pripa\u017eindamas teisin\u012f reguliavim\u0105 (kuris nustat\u0117, kad JAV pilietis netenka pilietyb\u0117s kaip tap\u0119s nelojalus JAV, kai i\u0161vyksta \u012f kit\u0105 valstyb\u0119 nepertraukiamai gyventi (dvejus ar trejus metus)) prie\u0161taraujan\u010diu Konstitucijai. AT \u0161iose bylose vertino lojalum\u0105 kaip reik\u0161ming\u0105 pilietyb\u0117s turinio po\u017eym\u012f, tik sprend\u0117, kad nagrin\u0117tais atvejais negalima konstatuoti asmens tapimo nelojaliam, kol n\u0117ra savanori\u0161ko JAV pilietyb\u0117s atsisakymo \u012frodym\u0173; teismas, be kita ko, nurod\u0117, kad i\u0161vykimas \u012f kit\u0105 valstyb\u0119 gyventi gali b\u016bti siejamas ir ne su asmens valia, o su b\u016btinumu, pavyzd\u017eiui, kai reikia r\u016bpintis artimo asmens sveikata.<\/p>\n\n\n\n

3.6. Reikalavimas apsigyventi valstyb\u0117je dvigub\u0105 pilietyb\u0119 turin\u010diam asmeniui <\/em><\/strong><\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Pagal JAV teisin\u012f reguliavim\u0105 buvo rizika dvigub\u0105 pilietyb\u0119 turin\u010diam asmeniui prarasti JAV pilietyb\u0119 ir kitu atveju, susijusiu su reikalavimo apsigyventi JAV pa\u017eeidimu. Pirmiau aptartu atveju ribojamas i\u0161vykimas i\u0161 JAV ir gyvenimas toje valstyb\u0117je atitinkam\u0105 laikotarp\u012f, o \u0161iuo atveju yra reikalavimas atvykti ir gyventi JAV tam tikr\u0105 laikotarp\u012f. Tai susij\u0119 su vaiko, kuris turi JAV pilietyb\u0119 d\u0117l vieno i\u0161 jo t\u0117v\u0173, esan\u010dio JAV pilie\u010diu, gimimu u\u017e JAV rib\u0173, kai jis nustatytu laikotarpiu (pavyzd\u017eiui, pagal JAV 1952 m. IP akt\u0105, nuo 14 iki 28 met\u0173) penkerius metus nepertraukiamai negyvena JAV ir tokiu atveju jis pilietyb\u0117s nei\u0161saugo.<\/p>\n\n\n\n

AT 1952 m. tyr\u0117 IP akto nuostatos, kuri nustat\u0117 dvigub\u0105 pilietyb\u0119 turin\u010diam vaikui, gimusiam u\u017e JAV, kurios pilietyb\u0119 jis turi, rib\u0173, reikalavim\u0105 \u2013 penkerius metus nepertraukiamai pragyventi JAV iki jam sukanka 28 metai, atitikt\u012f Konstitucijai. AT 1971 m. byloje[20]<\/a> Rogers v. Bellei<\/em> sprend\u0117 d\u0117l IP akto 301 straipsnio b) dalies atitikties Konstitucijai ir prie\u0161taravimo nenustat\u0117. Byloje buvo nagrin\u0117jamas JAV piliet\u0117s dukters, gimusios Italijoje ir turin\u010dios jos pilietyb\u0119, JAV pilietyb\u0117s klausimas (dukra penkis kartus buvo gr\u012f\u017eusi i\u0161 Italijos \u012f JAV, bet neatitiko reikalavimo b\u016bti penkerius met\u0173 nepertraukiamai pragyvenusi JAV iki sukanka 28 metai). \u0160ioje byloje buvo vertinama dvigubos pilietyb\u0117s sukeliama dvejopo lojalumo problema.<\/p>\n\n\n\n

Toks IP akte \u012ftvirtintas reikalavimas, abejon\u0119 d\u0117l kurio atitikties Konstitucijai AT atmet\u0117, akivaizd\u017eiai ribojo dvigub\u0105 pilietyb\u0119 turin\u010di\u0173 asmen\u0173 skai\u010di\u0173. Ta\u010diau reikia pa\u017eym\u0117ti, kad pana\u0161us reikalavimas yra ir \u0161iuo metu galiojan\u010dioje JT 1961 m. Konvencijos 7 straipsnio 5 dalyje[21]<\/a>: \u201eJei Susitarian\u010diosios Valstyb\u0117s pilietis yra gim\u0119s u\u017e jos teritorijos rib\u0173, \u0161ios Valstyb\u0117s teis\u0117s aktais jam gali b\u016bti leid\u017eiama i\u0161laikyti jos pilietyb\u0119, jeigu pra\u0117jus vieniems metams nuo tada, kai jis sulauk\u0117 pilnametyst\u0117s, jis gyvena \u0161ios Valstyb\u0117s teritorijoje ar yra \u012fsiregistrav\u0119s atitinkamose jos institucijose.\u201c Prie\u0161 tai aptartu AT tirtu atveju nustatytas ilgesnis reikalaujamas gyvenimo valstyb\u0117je laikotarpis (penkeri metai), bet jis gali \u012fsiterpti \u012f laikotarp\u012f nuo vaiko keturiolikt\u0173 met\u0173 iki pilnametyst\u0117s ir dar de\u0161imt met\u0173 sulaukus pilnametyst\u0117s; antruoju atveju pagal \u0161iuo metu galiojan\u010di\u0105 Konvencij\u0105 reikalavimas \u2013 pra\u0117jus vieniems metams nuo pilnametyst\u0117s sulaukimo kitoje valstyb\u0117je gim\u0119s pilietis privalo gyventi valstyb\u0117je, kurios pilietyb\u0119 nori i\u0161laikyti, \u2013 yra grie\u017etesnis, galimyb\u0117 pasirinkti konkret\u0173 laikotarp\u012f pagal apibr\u0117\u017etas ribas nesuteikiama. Pamin\u0117tina, kad \u0161iuo atveju pagal Konvencij\u0105 valstyb\u0117 gali  vietoj gyvenimo valstyb\u0117je tokiam pilie\u010diui nustatyti alternatyv\u0105 \u2013 reikalavim\u0105 \u012fsiregistruoti atitinkamose valstyb\u0117s institucijose.<\/p>\n\n\n\n

Ar tarptautin\u0117s teis\u0117s aktuose dviguba pilietyb\u0117 ribojama labiau nei valstybi\u0173 teis\u0117je ar vyksta prie\u0161ingas pokytis? Apie tai ir apie lojalum\u0105 bei pilietyb\u0119 u\u017e nuopelnus II dalyje.<\/p>\n\n\n\n

Ramut\u0117 Ru\u0161kyt\u0117 yra buvusi Konstitucinio Teismo teis\u0117ja (2005\u20132014 m.)<\/em><\/p>\n\n\n\n

Autor\u0117 d\u0117koja Londono karali\u0161kojo koled\u017eo ir Liuksemburgo universiteto absolventui Patrickui Embley u\u017e suteikt\u0105 konsultacij\u0105 Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s ir JAV pilietyb\u0117s teisinio reguliavimo klausimais<\/em>.<\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

[1]<\/a> \u017dr. Rainer Baubock. Political membership and democratic boundaries. The Oxford Handbook of citizenship.<\/em> Oxford: University Press, 2017, p. 60\u201379.<\/p>\n\n\n\n

[2]<\/a> https:\/\/immi.homeaffairs.gov.au\/home<\/a><\/p>\n\n\n\n

[3]<\/a> https:\/\/www.aph.gov.au\/constitution<\/a><\/p>\n\n\n\n

[4]<\/a> Susan Lape. Race and Citizen Identity in the Classical Athenian Democracy<\/em>. Cambridge University Press, 2010, p. 53.<\/p>\n\n\n\n

[5]<\/a> \u0160is principas dominavo ir moderniosios Vokietijos istorijoje.<\/p>\n\n\n\n

[6]<\/a> http:\/\/www.nzlii.org\/nz\/legis\/imp_act_1881\/na187033a34vc14256.pdf<\/a><\/p>\n\n\n\n

[7]<\/a> https:\/\/www.legislation.gov.uk\/ukpga\/Geo5\/4-5\/17\/contents\/enacted<\/a><\/p>\n\n\n\n

[8]<\/a> https:\/\/supreme.justia.com\/cases\/federal\/us\/239\/299\/<\/a><\/p>\n\n\n\n

[9]<\/a> JAV teis\u0117s aktuose vartojama ekspatriacijos s\u0105voka, Lietuvos Respublikos pilietyb\u0117s \u012fstatymo s\u0105voka \u201erepatrijuoti\u201c yra daugiaprasm\u0117s, ta\u010diau abi turi esmin\u012f po\u017eym\u012f \u2013 i\u0161vykimo i\u0161 vienos gyvenamosios valstyb\u0117s \u012f kit\u0105 valstyb\u0119.<\/p>\n\n\n\n

[10]<\/a> Repatriacija \u2013pilie\u010di\u0173 gr\u012f\u017eimas gyventi \u012f t\u0117vyn\u0119: https:\/\/ekalba.lt\/bendrines-lietuviu-kalbos-zodynas\/repatriacija?paieska=repatriacija&i=025311b5-3280-42e3-9763-9886d6b5520c <\/em><\/p>\n\n\n\n

[11]<\/a> https:\/\/www.law.cornell.edu\/constitution-conan<\/a><\/p>\n\n\n\n

[12]<\/a> chrome extension:\/\/efaidnbmnnnibpcajpcglclefindmkaj\/https:\/\/www.govinfo.gov\/content\/pkg\/STATUTE-34\/pdf\/STATUTE-34-Pg1228.pdf<\/p>\n\n\n\n

[13]<\/a>https:\/\/supreme.justia.com\/cases\/federal\/us\/377\/163\/<\/a>; Chromeextension:\/\/efaidnbmnnnibpcajpcglclefindmkaj\/https:\/\/govtrackus.s3.amazonaws.com\/legislink\/pdf\/stat\/54\/STATUTE-54-Pg1137.pdf<\/p>\n\n\n\n

[14]<\/a> Schneider v. Rusk<\/em>,https:\/\/supreme.justia.com\/cases\/federal\/us\/377\/163\/<\/a><\/p>\n\n\n\n

[15]<\/a> Konstitucijos XIV pataisos 1 skyriaus pirmas sakinys: \u201eVisi asmenys, gim\u0119 Jungtin\u0117se Valstijose arba gav\u0119 j\u0173 pilietyb\u0119 ir priklausantys j\u0173 jurisdikcijai, yra Jungtini\u0173 Valstij\u0173 ir j\u0173 gyvenamosios valstijos pilie\u010diai.\u201c<\/p>\n\n\n\n

[16]<\/a> Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra nurod\u0119s, kad tam tikros teis\u0117s yra absoliutin\u0117s ir jokiais b\u016bdais \u012fstatymu negali b\u016bti ribojamos, kaip antai teis\u0117 \u012f teism\u0105, teis\u0117 tur\u0117ti \u012fsitikinimus ir kt., bet \u012f \u0161\u012f s\u0105ra\u0161\u0105 pilietyb\u0117s teis\u0117 nepatenka ir negali patekti, nes Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 str. \u012ftvirtinto pilietyb\u0117s instituto esm\u0117 n\u0117ra tapati JAV Konstitucijos XIV pataisos esmei.<\/p>\n\n\n\n

[17]<\/a> Beys AFROYIM, Petitioner, v. Dean RUSK, Secretary of State<\/em>, https:\/\/www.law.cornell.edu\/supremecourt\/text\/387\/253<\/p>\n\n\n\n

[18]<\/a> chrome-extension:\/\/efaidnbmnnnibpcajpcglclefindmkaj\/https:\/\/legal.un.org\/ilc\/texts\/instruments\/english\/conventions\/6_1_1961.pdf<\/a><\/p>\n\n\n\n

[19]<\/a> Konvencijos (Lietuvai \u012fsigaliojo 2013 m. spalio 20 d.) lietuvi\u0161kame vertime lojalumo pa\u017eeidimas siejamas su pareigos b\u016bti i\u0161tikimam<\/em> valstybei nesilaikymu (\u017er. 8 str.).<\/p>\n\n\n\n

[20]<\/a> https:\/\/caselaw.findlaw.com\/court\/us-supreme-court\/401\/815.html<\/a><\/p>\n\n\n\n

[21]<\/a> https:\/\/www.e-tar.lt\/portal\/lt\/legalAct\/TAR.0DFBF8DEC8CC<\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Pirmoje straipsnio dalyje ap\u017evelgiama pilietyb\u0117s esm\u0117, dvigubos pilietyb\u0117s i\u0161takos ir tendencijos Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose (JAV), Europoje, Australijoje, \u0161iuolaikiniai esminiai atskir\u0173 valstybi\u0173 dvigubos pilietyb\u0117s ypatumai. Atsi\u017evelgiant \u012f tai, kad JAV laikoma, jog jos pilietyb\u0117s instituto i\u0161takos yra kilusios i\u0161 Did\u017eiosios Britanijos, o JAV, anksti prad\u0117jusios reguliuoti pilietyb\u0117s santykius, dar\u0117 \u012ftak\u0105 ir Europos valstybi\u0173 teisei, pla\u010diau nagrin\u0117jami …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":47364,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[819,409,907,2524],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47363"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=47363"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47363\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":47366,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47363\/revisions\/47366"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/47364"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=47363"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=47363"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=47363"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}