{"id":47226,"date":"2024-11-04T19:39:13","date_gmt":"2024-11-04T16:39:13","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=47226"},"modified":"2024-11-04T19:39:15","modified_gmt":"2024-11-04T16:39:15","slug":"ar-teismo-nutartis-kuria-bylos-medziaga-pripazinta-neviesa-ne-uzkerta-kelia-efektyviai-teisminei-gynybai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2024\/11\/04\/ar-teismo-nutartis-kuria-bylos-medziaga-pripazinta-neviesa-ne-uzkerta-kelia-efektyviai-teisminei-gynybai\/","title":{"rendered":"Ar teismo nutartis, kuria bylos med\u017eiaga pripa\u017einta nevie\u0161a, (ne) u\u017ekerta keli\u0105 efektyviai teisminei gynybai?"},"content":{"rendered":"\n<p>Teisminio proceso vie\u0161umas yra teisin\u0117 vertyb\u0117, kylanti i\u0161 prigimtin\u0117s teis\u0117s \u012f teisingum\u0105, kur\u012f turi u\u017etikrinti valstyb\u0117. Jau prie\u0161 100 met\u0173 Lietuvos civilinio proceso teis\u0117je proceso vie\u0161umo principas buvo laikoma vienu esmini\u0173 teisingo teisminio proceso s\u0105lyga<a href=\"#_ftn1\">[1]<\/a>. \u0160iuo metu proceso vie\u0161umo principas Lietuvos civilinio proceso teis\u0117je reglamentuojamas (detalizuojamas) CPK 9-10<sup>1<\/sup> straipsniuose. \u012eprastai visa nagrin\u0117jamos bylos med\u017eiaga jos dalyviams yra vie\u0161a, jie gali susipa\u017einti su kitos \u0161alies teikiamais \u012frodymais, procesiniais dokumentais ir pan. Ta\u010diau paslapt\u012f sudaran\u010dios informacijos (komercin\u0117s, profesin\u0117s) civiliniame procese naudojimas yra vienas i\u0161 proceso vie\u0161umo principo ribojim\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p>Teismui nusprendus, kad tam tikra informacija laikoma nevie\u0161a, priimama nutartis, kuri neleid\u017eia kitiems proceso dalyviams susipa\u017einti su asmens teikta nevie\u0161a informacija (CPK 10 straipsnio 4 dalis). Tokia informacija tampa prieinama tik teismui ir j\u0105 pateikusiam asmeniui. Ta\u010diau ar taip n\u0117ra u\u017ekertamas kelias kitai gin\u010do \u0161aliai efektyviai pasinaudoti teis\u0117s \u012f teising\u0105 teism\u0105 garantijomis? Ar \u0161aliai, pateikusiai nevie\u0161\u0105 informacij\u0105, n\u0117ra suteikiamas nepagr\u012fstas \u201eprana\u0161umas\u201c kitos \u0161alies at\u017evilgiu? Ar nutartis, kuria bylos med\u017eiaga (jos dalis) pripa\u017einta paslaptimi, tur\u0117t\u0173 (gal\u0117t\u0173) b\u016bti skund\u017eiama atskiruoju skundu?<\/p>\n\n\n\n<p>Teismas, gav\u0119s pra\u0161ym\u0105 \u201e\u012fslaptinti\u201c tam tikr\u0105 teikiam\u0105 informacij\u0105 nevertina ie\u0161kinio pagr\u012fstumo klausimo. Tai yra procesinio pob\u016bd\u017eio klausimo i\u0161sprendimas pagal tuo metu surinkt\u0105 informacij\u0105, kuri v\u0117liau procese gali kisti. D\u0117l to \u0161i teismo nutartis neturi nei prejudicin\u0117s, nei <em>res judicata<\/em> galios. I\u0161 esm\u0117s teismas patikrina, ar asmens teikiama informacija laikytina sudaran\u010dia profesin\u0119 ar komercin\u0119\u00a0paslapt\u012f ir tur\u0117t\u0173 b\u016bti apsaugota civiliniame procese nuo jos atskleidimo. Klausimas, ar toks teismo atliekamas vertinimas yra pakankamas, atsi\u017evelgiant \u012f galimas \u0161ios nutarties byloje teisines pasekmes. Ar v\u0117liau byloje paai\u0161k\u0117jus, kad nevie\u0161u pripa\u017eintas \u012frodymas gali b\u016bti esminis priimant teismo procesin\u012f sprendim\u0105, netur\u0117t\u0173 b\u016bti persvarstomas sprendimas d\u0117l jo nevie\u0161umo apimties ir galimo atskleidimo konkretiems asmenims.<\/p>\n\n\n\n<p>Kadangi nutartis, kuria tam tikra informacija pripa\u017e\u012fstama nevie\u0161a, yra procesinio pob\u016bd\u017eio, tod\u0117l jai taikoma bendroji taisykl\u0117, jog galimyb\u0117s sk\u0173sti tarpines teismo nutartis atskirai nuo baigiamojo akto yra i\u0161imtinio pob\u016bd\u017eio, kuri galima arba CPK nustatytais atvejais, arba jeigu nutartis u\u017ekerta galimyb\u0119 tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalis). CPK n\u0117ra normos leid\u017eian\u010dios ar draud\u017eian\u010dios teismo nutarties, kuria i\u0161spr\u0119stas klausimas d\u0117l bylos med\u017eiagos pripa\u017einimo nevie\u0161a, apskundimo atskiruoju skundu. Ta\u010diau ar galima teigti, kad tokia nutartis u\u017ekert\u0105 keli\u0105 tolesnei bylos eigai?<\/p>\n\n\n\n<p>Lietuvos apeliacinis teismas, 2018 m. sausio 29 d. nutartyje civilin\u0117je byloje Nr.\u00a0<a href=\"https:\/\/liteko.teismai.lt\/viesasprendimupaieska\/tekstas.aspx?id=ce51f530-efc8-43c4-bb69-d90bc7a4488a\" target=\"_blank\" rel=\"noreferrer noopener\">e2-99-943\/2018<\/a> suvienodindamas teism\u0173 praktik\u0105 \u0161iuo klausimu, i\u0161ai\u0161kino, kad tarpin\u0117 nutartis, priimta CPK 10 straipsnio 4 dalies pagrindu, kuria buvo i\u0161spr\u0119stas klausimas d\u0117l bylos med\u017eiagos pripa\u017einimo nevie\u0161a, negali b\u016bti apeliacijos objektu. \u0160ioje nutartyje nurodyta, kad CPK\u00a010\u00a0straipsnio\u00a04\u00a0dalies norma yra susijusi su \u012frodym\u0173, kuri\u0173 pagrindu vertinamas ie\u0161kinio reikalavim\u0173 ir atsikirtim\u0173 \u012f j\u012f pagr\u012fstumas, teikimu bei rungimosi principo ribojimu teismo nustatomoje apimtyje, tod\u0117l tokio pob\u016bd\u017eio nutartys neu\u017ekerta kelio tolimesniam bylos nagrin\u0117jimui. \u0160iuo i\u0161ai\u0161kinimu yra vadovaujamasi ir v\u0117lesn\u0117je teism\u0173 praktikoje<a href=\"#_ftn2\">[2]<\/a>. Kyla klausimas, ar toks ai\u0161kinimas visais atvejais yra pagr\u012fstas, suderintas su proceso vie\u0161umo principu?<\/p>\n\n\n\n<p>CPK 334&nbsp; straipsnyje \u012ftvirtinta s\u0105voka \u201eu\u017ekerta keli\u0105 tolesnei bylos eigai\u201c n\u0117ra ai\u0161kinama paraid\u017eiui<a href=\"#_ftn3\">[3]<\/a>, tod\u0117l \u012f jos turin\u012f gal\u0117t\u0173 patekti ne tik tos nutartys, d\u0117l kuri\u0173 pri\u0117mimo i\u0161 viso negali prasid\u0117ti, yra u\u017ebaigiamas arba nebegalimas tolesnis procesas. Kyla klausimas, ar min\u0117ta s\u0105voka netur\u0117t\u0173 b\u016bti siejama su \u201eu\u017ekirtimu kelio\u201c efektyviai pasinaudoti teise \u012f teismin\u0119 gynyb\u0105, t. y. susipa\u017einti su kitos \u0161alies teikiamais \u012frodymais, procesiniais dokumentais, teikti paai\u0161kinimus ir argumentus.<\/p>\n\n\n\n<p>Teismui nusprendus, kad \u0161alies teikta informacija, sudaranti paslapt\u012f, yra nevie\u0161a ir kita \u0161alis neturi teis\u0117s su ja susipa\u017einti, o pateikta informacija gali b\u016bti lemianti teismo procesin\u012f sprendim\u0105, tai kita \u0161alis i\u0161 esm\u0117s gali atsidurti situacijoje, kai ginasi \u201eu\u017eri\u0161tomis akimis\u201c. Ne\u017einant nei informacijos pob\u016bd\u017eio, nei jos turinio \u0161aliai yra u\u017ekertamas kelias \u012f rugtyni\u0161k\u0105 ir lygiateisi\u0161k\u0105 proces\u0105 nevie\u0161os bylos med\u017eiagos dalyje. Joje informacijos ne\u017einanti \u0161alis pastatoma \u012f i\u0161 esm\u0117s nepalanki\u0105 situacij\u0105 palyginus su oponentu.<\/p>\n\n\n\n<p>Bylos \u0161ali\u0173 lygiateisi\u0161kumas u\u017etikrinamas kiekvienai j\u0173 suteikiant galimyb\u0119 laiku atsikirsti \u012f kitos \u0161alies pateiktus reikalavimus ir nuneigti pateiktus atsikirtimus. Vertinimas, ar kitos \u0161alies pateikti \u012frodymai reikalauja reakcijos (pateikiant d\u0117l j\u0173 paai\u0161kinimus, paneigian\u010dius \u012frodymus ir pan.) yra \u0161alies pozicijos klausimas, ta\u010diau \u017einojimas apie toki\u0173 dokument\u0173 pateikim\u0105 yra b\u016btinas pagal lygiateisi\u0161kumo princip\u0105. Taigi tais atvejais, kai bylos med\u017eiaga pripa\u017e\u012fstama nevie\u0161a, formaliai teisminis procesas \u00a0gali vykti ir vyksta toliau, ta\u010diau taip ribojamos kitos \u0161alies galimyb\u0117s pasinaudoti efektyvia teise \u012f teismin\u0119 gynyb\u0105. Tod\u0117l svarstytina, ar s\u0105voka \u201eu\u017ekerta kelia tolesnei bylos eigai\u201c netur\u0117t\u0173 b\u016bti suprantama pla\u010diau, apimanti tas situacijas, kai teismo nutartis gali daryti esmin\u012f poveik\u012f efektyvios teismin\u0117s gynybos \u012fgyvendinimui. \u00a0<\/p>\n\n\n\n<p>Sutiktina, kad \u0161alis gali pateikti savo nesutikimo argumentus d\u0117l tokios nutarties apeliaciniame skunde d\u0117l teismo procesinio sprendimo, kuriuo gin\u010das i\u0161nagrin\u0117jamas i\u0161 esm\u0117s. Ta\u010diau svarstytina, ar tokiu atveju \u0161alis i\u0161 esm\u0117s \u201enepraranda\u201c teisminio proceso, kuriame negal\u0117jo efektyviai gintis. Be to, kyla klausimas, kaip \u0161alis gali parengti apeliacin\u012f skund\u0105, jeigu ne\u017eino pagrindinio \u012frodymo byloje turinio ir i\u0161 esm\u0117s negali pateikti argument\u0173, pagrind\u017eian\u010di\u0173 jo teisingum\u0105 ar teis\u0117tum\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>Taigi kyl\u0105 klausim\u0173, ar teism\u0173 praktika, kurioje pripa\u017e\u012fstama, kad nutartis, kuria i\u0161spr\u0119stas klausimas d\u0117l bylos med\u017eiagos pripa\u017einimo nevie\u0161a, neu\u017ekerta kelio bylos eigai yra pagr\u012fsta bei sudaro s\u0105lygas efektyviai teisei \u012f teismin\u0119 gynyb\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p><em>Tekst\u0105 pareng\u0117 Indr\u0117 Maculevi\u010dien\u0117, Mykolo Romerio universiteto Teis\u0117s mokyklos Privatin\u0117s teis\u0117s instituto doktorant\u0117, lektor\u0117<\/em><\/p>\n\n\n\n<hr class=\"wp-block-separator\"\/>\n\n\n\n<p><a href=\"#_ftnref1\">[1]<\/a> Vladas Ma\u010dys, Civilinio proceso paskaitos, Teisi\u0173 fakulteto leidinys, 1924, p. 136<\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#_ftnref2\">[2]<\/a> Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilin\u0117je byloje Nr.&nbsp;e2-246-553\/2019; 2019 m. bir\u017eelio 13 d. nutartis civilin\u0117je byloje Nr.&nbsp;e2-955-302\/2019; 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilin\u0117je byloje Nr.&nbsp;e2-78-370\/2020; 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilin\u0117je byloje Nr.&nbsp;e2-14-464\/2021; 2022 m. kovo 10 d. nutartis civilin\u0117je byloje Nr.&nbsp;e2-288-790\/2022 ir kt.;<\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#_ftnref3\">[3]<\/a> Pavyzd\u017eiui, pripa\u017e\u012fstama, kad teismo nutartis laikoma u\u017ekertan\u010dia keli\u0105 tolesnei bylos eigai tuo atveju, jei ja buvo atimta galimyb\u0117 teismo procese dalyvauti konkre\u010diam asmeniui, nepaisant to, jog pa\u010dios bylos nagrin\u0117jimas vyksta toliau (\u017er. Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo 2020 m. bir\u017eelio 3 d. nutart\u012f civilin\u0117je byloje Nr. e3K-3-178-403\/2020), \u012f \u0161io punkto taikymo srit\u012f taip pat patenka atvejai, kai \u0161alys yra sudariusios arbitra\u017ein\u012f susitarim\u0105, ta\u010diau teismo nutartimi konstatuojama, kad tarp \u0161ali\u0173 kil\u0119s gin\u010das teismingas i\u0161skirtinai teismui (\u017er. Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo 2010 m. vasario 9&nbsp;d. nutart\u012f civilin\u0117je byloje Nr. 3K-3-64\/2010; 2012 m. lapkri\u010dio 7 d. nutart\u012f civilin\u0117je byloje Nr.&nbsp;3K-3-470\/2012; 2016 m. sausio 13 d. nutart\u012f civilin\u0117je byloje Nr. 3K-3-76-421\/2016), taip pat teismo nutartis, kuria ie\u0161kinys su tarptautiniu elementu pripa\u017e\u012fstamas teismingu Lietuvos Respublikos teismams, gali b\u016bti apeliacijos objektu ir ji gali b\u016bti skund\u017eiama atskiruoju skundu (Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo 2023 m. lapkri\u010dio 16 d. nutartis civilin\u0117je byloje Nr. e3K-3-288-969\/2023).<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Teisminio proceso vie\u0161umas yra teisin\u0117 vertyb\u0117, kylanti i\u0161 prigimtin\u0117s teis\u0117s \u012f teisingum\u0105, kur\u012f turi u\u017etikrinti valstyb\u0117. Jau prie\u0161 100 met\u0173 Lietuvos civilinio proceso teis\u0117je proceso vie\u0161umo principas buvo laikoma vienu esmini\u0173 teisingo teisminio proceso s\u0105lyga[1]. \u0160iuo metu proceso vie\u0161umo principas Lietuvos civilinio proceso teis\u0117je reglamentuojamas (detalizuojamas) CPK 9-101 straipsniuose. \u012eprastai visa nagrin\u0117jamos bylos med\u017eiaga jos &hellip;<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":26340,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[27],"tags":[220,221,2854,880],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47226"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=47226"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47226\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":47227,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47226\/revisions\/47227"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/26340"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=47226"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=47226"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=47226"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}