Savo prane\u0161im\u0105 nor\u0117\u010diau prad\u0117ti pasakojimu i\u0161 \u0160ventojo Ra\u0161to Prad\u017eios knygos 11 skirsnio, kuriame pasakojama istorija apie Babelio bok\u0161t\u0105. Taigi:<\/p>\n\n\n\n
Visa \u017eem\u0117 tur\u0117jo vien\u0105 kalb\u0105 ir tuos pa\u010dius \u017eod\u017eius. Kai \u017emon\u0117s k\u0117l\u0117si i\u0161 ryt\u0173, jie rado sl\u0117n\u012f \u0160inarokra\u0161te ir ten \u012fsik\u016br\u0117. Vieni kitiems sak\u0117: \u201cEime, pasidirbkime plyt\u0173 ir jas i\u0161dekime\u201d. (\u2026)\u201dEime, \u2013 jie sak\u0117, \u2013 pasistatykime miest\u0105 ir bok\u0161t\u0105su dang\u0173 siekian\u010dia vir\u0161\u016bne ir pasidarykime sau vard\u0105, kad neb\u016btume i\u0161bla\u0161kyti po vis\u0105 \u017eem\u0117s veid\u0105\u201c. O VIE\u0160PATS nu\u017eeng\u0117 pamatyti miesto ir bok\u0161to, kur\u012f mirtingieji buvo pastat\u0119. Ir VIE\u0160PATS tar\u0117: \u201e\u0160tai! Jie yra viena tauta ir visi kalba ta pa\u010dia kalba. Tai yra tik j\u0173 u\u017esimanym\u0173 prad\u017eia! K\u0105 tik jie u\u017esimos daryti, nieko nebus jiems negalimo! Eime, nu\u017eenkime ir sumai\u0161ykime j\u0173 kalb\u0105, kad nebesuprast\u0173, k\u0105 sako vienas kitam\u201c. Taip tat VIE\u0160PATS i\u0161sklaid\u0117 juos i\u0161 ten visur po \u017eem\u0117s veid\u0105, ir jie met\u0117 stat\u0119 miest\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Babelio bok\u0161to istorij\u0105 primenu ne tod\u0117l, kad atkreip\u010diau d\u0117mes\u012f \u012f \u017emoni\u0173 intencijas, kurias VIE\u0160PATS \u012fvertino kaip i\u0161\u0161\u016bk\u012f jam, o nor\u0117damas atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f tai, k\u0105 VIE\u0160PATS padar\u0117. Jo valia nepratr\u016bko dangus ir vanduo neu\u017etvind\u0117 \u017eem\u0117s. \u017dmoni\u0173 neprarijo atsiv\u0117rusi \u017eem\u0117. VIE\u0160PATS sumai\u0161\u0117 \u017emoni\u0173 kalb\u0105, ir j\u0173 bendras darbas ir veikimas drauge tapo nebe\u012fmanomas.<\/p>\n\n\n\n
\u0160iame prane\u0161ime ie\u0161ksoiu kalbos ir konstitucijos s\u0105sja\u0173 tam, kad parody\u010diau, jog kalba kaip ir konstitucija yra tos pamatin\u0117s vertyb\u0117s, kurios formuoja valstybingumo pagrindus.<\/p>\n\n\n\n
D\u0117l s\u0105vok\u0173 apibr\u0117\u017e\u010di\u0173<\/strong><\/p>\n\n\n\n VLKK termin\u0173 banke pateikiama tokia termino \u201ckalba\u201d apibr\u0117\u017etis: Kalba \u2013 tai pagrindin\u0117 mokymo ir aukl\u0117jimo, bendravimo priemon\u0117, kuria \u017eod\u017eiais ir sakiniais kei\u010diamasi informacija, pa\u017eintine, praktine, emocine patirtimi.<\/p>\n\n\n\n Konstitucijos s\u0105vok\u0105 galime rasti mokslo darbuose, ta\u010diau pateiksiu t\u0105, kuri yra Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje: Konstitucija yra auk\u0161\u010diausioji teis\u0117, nustatanti pamatines taisykles m\u016bs\u0173 valstyb\u0117je.<\/p>\n\n\n\n I\u0161 to, kas pasakyta, bent jau i\u0161 pirmo \u017evilgsnio, \u012f\u017evelgti s\u0105sajas tarp kalbos ir Konstitucijos gali b\u016bti sud\u0117tinga. Bet i\u0161syk galima pasteb\u0117ti tai, kad Konstitucijoje, kaip ir teis\u0117je bendrai, \u012ftvirtintos elgesio taisykl\u0117s turi kalbin\u0119 i\u0161rai\u0161kos form\u0105. \u010cia kalba veikia kaip priemon\u0117 informacijai apie leid\u017eiam\u0105, draud\u017eiam\u0105 ar pageidaujam\u0105 elges\u012f perduoti. Bet ar tarp kalbos ir Konstitucijos yra tik toks ry\u0161ys? Pabandykime pa\u017evelgti atid\u017eiau.<\/p>\n\n\n\n \u0160altinis. I\u0161 kur kyla kalba ir i\u0161 kur kyla Konstitucija?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Yra \u012fvairi\u0173 hipotezi\u0173 apie kalbos atsiradimo prie\u017eastis, vis d\u0117lto \u012ftikinamiausia atrodo ta, kuri kalb\u0105 kildina i\u0161 dar Aristotetelio taip akcentuoto \u017emogaus socialumo ir jo polinkio bendrauti. Bendravimas ir v\u0117liau \u017emoni\u0173 bendruomen\u0117s ne\u012fsivaizduojamos be \u017emoni\u0173 veikimo kartu, be \u017emoni\u0173 bendradarbiavimo, o tam b\u016btina keistis informacija, perduoti savo jausmus ir mintis. Taigi, jei kalbai kaip tokiai atsirasti yra b\u016btinas \u017emoni\u0173 bendravimas ir \u017emoni\u0173 bendruomen\u0117s, konkreti kalba \u2013 angl\u0173, vokie\u010di\u0173 ar lietuvi\u0173 \u2013 atsiranda tam tikroje kompakti\u0161koje bendruomen\u0117je d\u0117l jos narius siejan\u010di\u0173 sait\u0173 \u2013 istorijos, tradicij\u0173, papro\u010di\u0173 ir pan.<\/p>\n\n\n\n Teis\u0117s ir auk\u0161\u010diausios jos i\u0161rai\u0161kos formos \u2013 Konstitucijos \u2013 \u0161altinis taip pat yra drauge veikian\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 bendruomen\u0117. \u012e tai m\u016bs\u0173 d\u0117mes\u012f atkreipia ir Konstitucinis Teismas, pabr\u0117\u017edamas, kad Konstitucijos \u0161altinis yra pati valstybin\u0117 bendruomen\u0117 \u2013 pilietin\u0117 Tauta. Be to, Konstitucinis Teismas pa\u017eymi ir tai, kad Konstitucijoje atsispindi visuomen\u0117s sutartis \u2013 vis\u0173 Lietuvos Respublikos pilie\u010di\u0173 demokrati\u0161kai prisiimtas \u012fsipareigojimas dabartinei ir b\u016bsimoms kartoms gyventi pagal Konstitucijoje \u012ftvrtintas pamatines taisykles ir joms paklusti (\u2026).<\/p>\n\n\n\n Kaip kuriama kalba ir teis\u0117?<\/strong><\/p>\n\n\n\n XVIII a. antroje pus\u0117je Vokietijoje atsirado \u012ftakinga teis\u0117s teorija, kuri \u012f\u017evelg\u0117 pla\u010dias kalbos ir teis\u0117s paraleles. Teigta, kad kalba, kaip ir teis\u0117, vystosi i\u0161 l\u0117to, palaipsniui. Tokiai l\u0117tai, bet kartu kryptingai ir nuosekliai raidai apib\u016bdinti pasitelktas kalbos ir teis\u0117s palyginimas su javu: javas sudygsta i\u0161 l\u0117to, kaip i\u0161 l\u0117to formuojasi ir br\u0119sta gr\u016bdas. Lygiai taip kalba ir teis\u0117 \u2013 j\u0173 raidos nepaskubinsi, galia ir norai \u010dia ne itin k\u0105 duos, jei \u017emon\u0117s nebus pasiruo\u0161\u0119 priimti tam tikr\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 ir tam tikr\u0173 taisykli\u0173. Teis\u0117s k\u016br\u0117jai persp\u0117ti tur\u012f b\u016bti kantr\u016bs ir veikti laipsni\u0161kai, neskubriai, prie\u0161ingu atveju \u017emon\u0117s taisykles atmes ir norimas rezultatas pasiektas nebus. \u0160ios mokyklos atstovai vartojo prasmingas s\u0105vokas \u2013 gyvoji kalba ir gyvoji teis\u0117. Kada kalba ir teis\u0117 \u201cgyvena\u201d? Tada, kada visuomen\u0117 jas priima ir kalb\u0105 vartoja, o teis\u0117 naudojama, taikoma, rei\u0161kia \u2013 veikia. Ir atvirk\u0161\u010diai, galima kalb\u0117ti apie negyv\u0105j\u0105 kalb\u0105 ir negyv\u0105j\u0105 teis\u0119, kada \u017eod\u017eiai ar taisykl\u0117s naujai priimami ar kei\u010diami valiniais sprendimais, neretai ir pasitelkus prievart\u0105, bet visuomen\u0117 yra ai\u0161kiai nepasiruo\u0161usi j\u0173 priimti ir tod\u0117l visa tai atmeta.<\/p>\n\n\n\n Kalba ir Konstitucijos ai\u0161kinimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n Bendraudamas su kalbininkais esu i\u0161gird\u0119s labai gra\u017e\u0173 palyginim\u0105: kalba yra kaip up\u0117. Kaip tai suprasti? Ogi i\u0161ties vaizdingai: kaip upe galima plaukti kuria nors puse ar per vidur\u012f, taip ir savo mintis ar kit\u0105 informacij\u0105 galima perteikti skirtingai \u2013 skirtingais \u017eod\u017eiais, \u012fvairiais palyginimais, idiomomis ir pana\u0161iai. Jei up\u0117je pasitaiko kli\u016b\u010di\u0173 \u2013 rieduli\u0173, seklum\u0173 ar r\u0117v\u0173 \u2013 jas galima apiplaukti. Gyvoji kalba taip pat \u017eino b\u016bdus tokioms kli\u016btims apeiti.<\/p>\n\n\n\n O kaip teis\u0117 ir, ai\u0161ku, Konstitucija? Teis\u0117s veikimas, manau,taip pat gali b\u016bti palygintas su up\u0117s t\u0117kme. Tie santykiai, kurie turi b\u016bti regliuojami teis\u0117s, gali b\u016bti reguliuojami \u012fvairiai ir \u010dia jau teis\u0117s k\u016br\u0117jams tenka u\u017eduotis surasti geriausi\u0105 ir patogiausi\u0105 plaukti farvater\u012f. O kad teis\u0117 gyvent\u0173 ir teis\u0117s taisykl\u0117s veikt\u0173, jos turi b\u016bti i\u0161ai\u0161kintos. Yra daugelis b\u016bd\u0173 ar, kaip mes teisininkai, sakome, teis\u0117s ai\u0161kinimo metod\u0173, kurie naudojami ai\u0161kinant teis\u0119 tam, kad teis\u0117s taisykl\u0117s turinys b\u016bt\u0173 atskleistas precizi\u0161kai tiksliai, nedviprasmi\u0161kai, nes paini taisykl\u0117 ar ta, kurios prasm\u0117 n\u0117ra atskleista, negali b\u016bti veiksmingai taikoma ir, akivaizdu, \u0161iuo atveju teisinio reguliavimo tiksl\u0173 pasiekti ne\u012fmanoma.<\/p>\n\n\n\n Tarp teis\u0117s ai\u0161kinimo metod\u0173 pats svarbiausias, pamatinis, yra tas, kur\u012f mes vadiname kalbiniu arba dar ir lingvistinu, gramatiniu metodu ar dar ir kitaip. Teisin\u0117je literat\u016broje paprastai sakoma, kad kalbinis teis\u0117s ai\u0161kinimo metodas yra ne tik pla\u010diausiai taikomas, bet ir tur\u0117t\u0173 b\u016bti taikomas pirmiausia. B\u016btent tod\u0117l mes, teisininkai, analizuodami teksus, taip pat ir Konstitucijos nuostatas, pradedame nuo kalbinio metodo. Ir tai visi\u0161kai suprantama, nes teis\u0117s taisykl\u0117s i\u0161rei\u0161kiamos ra\u0161tu, o j\u0173 prasm\u0117 atskleid\u017eiama analizuojant tekste vartojam\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 bendrines ir specifines reik\u0161mes. \u010cia pa\u017eym\u0117tina ir tai, kad taikant lingvistin\u012f teis\u0117s ai\u0161kinimo metod\u0105 atskleista teis\u0117s prasm\u0117 patikrinama taikant kitus teis\u0117s ai\u0161kinimo metodus, bet tai tik dar labiau i\u0161ry\u0161kina kalbinio teis\u0117s ai\u0161kinimo metodo reik\u0161m\u0119.<\/p>\n\n\n\n Kalba ir Konstitucija kaip vertyb\u0117s<\/strong><\/p>\n\n\n\n Konstitucija n\u0117ra vien tik tam tikr\u0173 norm\u0173 ir princip\u0173 rinkinys \u2013 ji i\u0161rei\u0161kia Tautos kaip pilietin\u0117s bendruomen\u0117s pamatines vertybes, jas \u012ftvirtina ir gina. \u0160ia prasme Konstitucija gali b\u016bti suvokta kaip vertybi\u0173 sistema. O apie kokias konstitucines vertybes kalbame? Konstitusinis Teismas \u012f \u0161\u012f klausim\u0105 atsako taip: Konstitucija grind\u017eiama \u201cuniversaliomis, nekvestionuojamomis vertyb\u0117mis, inter alia pagarba teise ir teis\u0117s vie\u0161patavimu, vald\u017eios gali\u0173 ribojimu, vald\u017eios \u012fstaig\u0173 priederme tarnauti \u017emon\u0117ms ir atsakomybe visuomenei, teisingumu, atviros, teisingos, darnios pilietin\u0117s visuomen\u0117s ir teisin\u0117s valstyb\u0117s siekiu, \u017emogaus teisi\u0173 ir laisvi\u0173 pripa\u017einimu ir gerbimu\u201d. Konstitucijoje kaip auk\u0161\u010diausioje teis\u0117je slypi ir konstitucini\u0173 vertybi\u0173 darnos imperatyvas, kuris rei\u0161kia, kad nei viena konstitucin\u0117 vertyb\u0117 negali b\u016bti paneigta ar apribota, kad visos jos turi b\u016bti nuosekliai ginamos ir u\u017etikrinama j\u0173 pusiausvyra, prie\u0161ingu atveju b\u016bt\u0173 i\u0161kreipta konstitucinio reguliavimo esm\u0117.<\/p>\n\n\n\n O ar lietuvi\u0173 kalba yra konstitucin\u0117 vertyb\u0117? Atsakymas vienareik\u0161mi\u0161kas: Taip! Tir ne tik tod\u0117l, kad m\u016bs\u0173 Konstitucijos 14 straipsnis skelbia: \u201cValstybin\u0117 kalba \u2013 lietuvi\u0173 kalba\u201d. Konstitucinio Teismo doktrinoje \u0161iuo klausimu sakoma: Konstitucinis valstybin\u0117s kalbos statuso \u012ftvirtinimas rei\u0161kia, kad lietuvi\u0173 kalba yra konstitucin\u0117 vertyb\u0117. Valstybin\u0117 kalba saugo tautos identitet\u0105, integruoja pilietin\u0119 taut\u0105, u\u017etikrina tautos suvereniteto rai\u0161k\u0105, valstyb\u0117s vientisum\u0105 ir jos nedalomum\u0105, normal\u0173 valstyb\u0117s ir savivaldybi\u0173 \u012fstaig\u0173 funkcionavim\u0105. Valstybin\u0117 kalba yra svarbi pilie\u010di\u0173 lygiateisi\u0161kumo garantija, nes leid\u017eia visiems pilie\u010diams vienodomis s\u0105lygomis bendrauti su valstyb\u0117s ir savivaldybi\u0173 \u012fstaigomis, \u012fgyvendinti savo teises ir teis\u0117tus interesus.<\/p>\n\n\n\n Kalbos ir Konstitucijos s\u0105sajas randu klausdamas: Kam tarnauja kalba ir kam tarnauja Konstitucija?<\/p>\n\n\n\n Konstitucija yra Tautos aktas. Ji i\u0161rei\u0161kia visos pilietin\u0117s Tautos, o ne kurios nors atskiros grup\u0117s interesus. Konstitucija, kaip ir kalba, n\u0117ra ka\u017ekieno ar ka\u017ekam. Ji yra mums visiems ir m\u016bs\u0173 vis\u0173.<\/p>\n\n\n\n Pabaigai: 1792 -ieji<\/strong><\/p>\n\n\n\n Nuo antrosios pasaulyje ir pirmosios Europoje 1791 m. gegu\u017e\u0117s 3 d. Konstitucijos pri\u0117mimo pra\u0117jo kiek daugiau nei vieneri metai. \u012esiver\u017eusi Rusijos kariuomen\u0117 1792 m. bir\u017eel\u012f u\u017e\u0117m\u0117 Vilni\u0173, o rugpj\u016b\u010dio prad\u017eioje \u2013 Var\u0161uv\u0105. Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublika \u017elunga. Kai nebelieka Konstitucijos, nebelieka ir valstyb\u0117s. Kai nebelieka valstyb\u0117s, kyla gr\u0117sm\u0117 tautai ir jos kalbai. Istorija mus moko, kaip svarbu saugoti savo Konstitucij\u0105 ir kalb\u0105, nes tai yra neatsiejami tautos ir valstyb\u0117s tvarumo pagrindai. \u0160iandien, kai gyvename laisvoje Lietuvoje, svarbu nepamir\u0161ti \u0161i\u0173 vertybi\u0173 ir jas puosel\u0117ti.<\/p>\n\n\n\n Nuo\u0161ird\u017eiai sveikinu Jus su Konstitucijos diena!<\/p>\n\n\n\n Dr. Haroldas \u0160ink\u016bnas yra VU Teis\u0117s fakulteto dekanas, Vie\u0161osios teis\u0117s katedros docentas <\/em><\/p>\n\n\n\n Tai prane\u0161imas, skaitytas Lietuvos Respublikos Prezident\u016broje vykusioje konferencijoje \u201cLietuvos Respublikos Konstitucija ir lietuvi\u0173 kalba\u201d, skirtoje Konstitucijos dienai pamin\u0117ti<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Savo prane\u0161im\u0105 nor\u0117\u010diau prad\u0117ti pasakojimu i\u0161 \u0160ventojo Ra\u0161to Prad\u017eios knygos 11 skirsnio, kuriame pasakojama istorija apie Babelio bok\u0161t\u0105. Taigi: Visa \u017eem\u0117 tur\u0117jo vien\u0105 kalb\u0105 ir tuos pa\u010dius \u017eod\u017eius. Kai \u017emon\u0117s k\u0117l\u0117si i\u0161 ryt\u0173, jie rado sl\u0117n\u012f \u0160inarokra\u0161te ir ten \u012fsik\u016br\u0117. Vieni kitiems sak\u0117: \u201cEime, pasidirbkime plyt\u0173 ir jas i\u0161dekime\u201d. (\u2026)\u201dEime, \u2013 jie sak\u0117, \u2013 pasistatykime …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":47161,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[2419,3269,157,3398,578,2418],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47160"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=47160"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47160\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":47163,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47160\/revisions\/47163"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/47161"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=47160"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=47160"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=47160"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}