{"id":46838,"date":"2024-09-30T18:38:56","date_gmt":"2024-09-30T15:38:56","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=46838"},"modified":"2024-09-30T18:39:39","modified_gmt":"2024-09-30T15:39:39","slug":"v-a-vaicaitis-ar-rinkimu-kodekso-nuostata-de-facto-sumazinusi-rinkeju-balsu-skaiciu-seimo-nario-isrinkimui-vienmandatese-rinkimu-apygardose-nepriestarauja-konstitucijai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2024\/09\/30\/v-a-vaicaitis-ar-rinkimu-kodekso-nuostata-de-facto-sumazinusi-rinkeju-balsu-skaiciu-seimo-nario-isrinkimui-vienmandatese-rinkimu-apygardose-nepriestarauja-konstitucijai\/","title":{"rendered":"V.A. Vai\u010daitis. Ar Rinkim\u0173 kodekso nuostata, de facto suma\u017einusi rink\u0117j\u0173 bals\u0173 skai\u010di\u0173 Seimo nario i\u0161rinkimui vienmandat\u0117se rinkim\u0173 apygardose, neprie\u0161tarauja Konstitucijai?"},"content":{"rendered":"\n

Reikia pasakyti, kad nuo 1992 m. Lietuvoje yra nustatyta vadinamoji mi\u0161ri Seimo rinkim\u0173 sistema, kai pus\u0117 Seimo nari\u0173 i\u0161renkama pagal ma\u017eoritarin\u0119 rinkim\u0173 sistem\u0105 (71 vienmandat\u0117je rinkim\u0173 apygardoje), o kita pus\u0117 (70) \u2013 pagal proporcin\u0119, t.y. pagal politini\u0173 partij\u0173 s\u0105ra\u0161us. Pagal iki 2022 m. vidurio galiojusio Seimo rinkim\u0173 \u012fstatymo<\/em> reglamentavim\u0105, vienmandat\u0117je rinkim\u0173 apygardoje i\u0161rinktu beveik visada buvo tas kandidatas, kuris gaudavo daugiau kaip pus\u0119 rinkimuose dalyvavusi\u0173 tos apygardos rink\u0117j\u0173 bals\u0173. Kadangi pirmajame rinkim\u0173 rate rink\u0117j\u0173 balsai pasiskirstydavo tarp \u012fvairi\u0173 kandidat\u0173, tod\u0117l da\u017eniausiai kandidatas b\u016bdavo i\u0161renkamas antrajame rinkim\u0173 rate, nes pirmajame rate gana retai kam nors pavykdavo surinkti daugiau kaip pus\u0119 toje apygardoje dalyvavusi\u0173 rink\u0117j\u0173 bals\u0173. Taigi, norint kandidatui b\u016bti i\u0161rinktam vienmandat\u0117je rinkim\u0173 apygardoje (tiek pirmame, tiek ir antrame rinkim\u0173 rate), paprastai reik\u0117jo surinkti daugiau kaip pus\u0119 at\u0117jusi\u0173 balsuoti rink\u0117j\u0173 bals\u0173, i\u0161skyrus kai kurias i\u0161imtis (pvz., 2020 m Seimo rinkimuose pirmame balsavimo rate buvo i\u0161rinkti tik 3 Seimo nariai i\u0161 71)[i]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Kaip \u017einia, 2022 m. Seimas pri\u0117m\u0117 Rinkim\u0173 kodeks\u0105<\/em>, kuriame buvo susisteminti \u012fvair\u016bs rinkim\u0173 \u012fstatymai ir perkelta min\u0117ta mi\u0161ri Seimo rinkim\u0173 sistema. Ta\u010diau Rinkim\u0173 kodeksas de facto<\/em> dar labiau suma\u017eino rink\u0117j\u0173 bals\u0173 skai\u010di\u0173, reikaling\u0105 Seimo nariui i\u0161rinkti vienmandat\u0117je rinkim\u0173 apygardoje pirmajame rinkim\u0173 rate. Dabar kandidatams, norintiems b\u016bti i\u0161rinktiems \u012f Seim\u0105 vienmandat\u0117se rikim\u0173 apygardose pirmajame rate, u\u017etenka gauti penktadal\u012f vis\u0173 toje vienmandat\u0117je \u012f rink\u0117j\u0173 s\u0105ra\u0161us \u012fra\u0161yt\u0173 rink\u0117j\u0173 bals\u0173[ii]<\/a>. Kitaip tariant, penktadalis vis\u0173 vienmandat\u0117je esan\u010di\u0173 rink\u0117j\u0173 yra ma\u017eiau nei pus\u0117 nuo 47,8% rink\u0117j\u0173, at\u0117jusi\u0173 \u012f 2020 m. Seimo rinkimus Lietuvoje visose vienmandat\u0117se rinkim\u0173 apygardose kartu sud\u0117jus. Taigi, \u010dia kyla klausimas, ar toks ma\u017eas rink\u0117j\u0173 skai\u010dius, reikalingas i\u0161rinkti Seimo nar\u012f vienmandat\u0117je apygardoje pirmame rinkim\u0173 rate, neprie\u0161tarauja Konstitucijai? Many\u010diau, kad prie\u0161tarauja d\u0117l \u017eemiau nurodyt\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Vis\u0173 pirma, reikia pasakyti, kad Konstitucija Seimo rinkimams (skirtingai nei Respublikos Prezidento rinkimams) nenumato jokio rink\u0117j\u0173 dalyvavimo kvorumo, norint nustatyti rinkim\u0173 rezultatus, o Seimo nari\u0173 rinkim\u0173 tvark\u0105 paveda nustatyti \u012fstatymui (55 str. 3 d.). Ta\u010diau, visgi, kadangi pagal Konstitucijos 55 str. 1 dal\u012f, \u201eSeim\u0105 sudaro Tautos atstovai<\/em>\u201c, tai rei\u0161kia, kad Seimas atstovauja suvereni\u0105 Taut\u0105 arba kitaip sakant \u2013 Tauta per savo atstovus Seime vykdo \u201eauk\u0161\u010diausi\u0105 suvereni\u0105 gali\u0105\u201c (4 str.). D\u0117l \u0161ios prie\u017easties \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas privalo nustatyti toki\u0105 Tautos atstovams i\u0161rinkti reikaling\u0105 rink\u0117j\u0173 daugum\u0105, kuri leist\u0173 konstatuoti Tautos suvereniteto<\/em> tiesioginio pasirei\u0161kimo fakt\u0105. Kadangi, kaip min\u0117ta, Lietuvos Respublikos Konstitucija tokios daugumos nenustato, tai \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas turi gana pla\u010di\u0105 diskrecij\u0105 \u0161iuo klausimu.<\/p>\n\n\n\n

Visgi, svarstant, kokia rezultat\u0173 nustatymo taisykl\u0117 vienmandat\u0117se rinkim\u0173 apygardose atitikt\u0173 Konstitucij\u0105, galima pasitelkti Konstitucijos 81 straipsnio, numatan\u010dio rink\u0117j\u0173 kvorumo reikalavimus Prezidento rinkimuose pirmajame balsavimo rate, analogij\u0105[iii]<\/a>. Kitaip tariant, pagal Konstitucij\u0105, Seimo, kuris yra suverenios Tautos atstovyb\u0117, rinkimams negali b\u016bti nustatyti ma\u017eesni rinkim\u0173 rezultat\u0173 nustatymo reikalavimai, nei tai nustatyta Prezidento rinkimams. Tai rei\u0161kia, kad Konstitucijos 81 straipsnis nustato minimal\u0173 rezultat\u0173 nustatymo taisykl\u0117s reikalavim\u0105, norint i\u0161rinkti Seimo nar\u012f pirmajame balsavimo rate, vienmandat\u0117je rinkim\u0173 apygardoje. Kitaip tariant, konstituci\u0161kai b\u016bt\u0173 pagr\u012fsta, jei Seimo nar\u012f pirmame balsavimo rate i\u0161rinktume tuomet, jei kandidatas gaut\u0173 daugiau kaip pus\u0119 vienmandat\u0117je rinkim\u0173 apygardoje dalyvavusi\u0173 rink\u0117j\u0173 bals\u0173, dalyvaujant ne ma\u017eiau kaip pusei vis\u0173 \u0161ios apygardos rink\u0117j\u0173; o jeigu pirmajame balsavimo rate dalyvaut\u0173 ma\u017eiau nei pus\u0117 rinkim\u0173 apygardos rink\u0117j\u0173, tuomet laim\u0117tojas gal\u0117t\u0173 b\u016bti tas, kuris surinkt\u0173 bent tre\u010ddal\u012f \u0161ios rinkim\u0173 apygardos rink\u0117j\u0173 bals\u0173. Ai\u0161ku, jeigu, pirmajame balsavimo rate n\u0117 vienas kandidatas nesurinkt\u0173 auk\u0161\u010diau min\u0117to skai\u010diaus, tuomet reik\u0117t\u0173 organizuoti antr\u0105j\u012f balsavimo rat\u0105, kuriame b\u016bt\u0173 i\u0161rinktas vienas i\u0161 dviej\u0173 kandidat\u0173, gav\u0119s daugiau dalyvavusi\u0173 rink\u0117j\u0173 bals\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Taigi, apibendrinant galima teigti, jog \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas, nustatydamas Seimo nario i\u0161rinkimui vienmandat\u0117je rinkim\u0173 apygardoje pirmajame balsavimo rate reikaling\u0105 rink\u0117j\u0173 skai\u010di\u0173, laim\u0117tojui tur\u0117t\u0173 nustatyti ne ma\u017eiau nei pus\u0117s balsavusi\u0173 rink\u0117j\u0173 bals\u0173<\/em> reikalavim\u0105 (jei \u0161ioje apygardoje balsavo ne ma\u017eiau nei pus\u0117 vis\u0173 jos rink\u0117j\u0173) arba \u2013 bent tre\u010ddalio vis\u0173 \u0161ios rinkim\u0173 apygardos rink\u0117j\u0173 bals\u0173<\/em> reikalavim\u0105, jei rink\u0117j\u0173 aktyvumas b\u016bt\u0173 ma\u017eesnis nei pirmu atveju (o ne penktadalio vis\u0173 apygardos rink\u0117j\u0173, kaip \u0161iuo metu \u012ftvirtinta Rinkim\u0173 kodekse). Ai\u0161ku, \u0161ie Seimo nario rinkim\u0173 rezultat\u0173 nustatymo reikalavimai vienmandat\u0117je apygardoje gali b\u016bti ir auk\u0161tesni. Taip tur\u0117t\u0173 b\u016bti tod\u0117l, kad Seimo nariai, kaip buvo min\u0117ta, yra suverenios Tautos atstovai, o j\u0173 i\u0161rinkimui vienmandat\u0117se rinkim\u0173 apygardose pirmame balsavimo rate negali b\u016bti taikomas ma\u017eesnis rink\u0117j\u0173 skai\u010diaus taisykl\u0117s reikalavimas nei taikomas Respublikos Prezidento rinkimams, kuris, beje, neturi suverenios Tautos atstovo<\/em> statuso. Beje, \u010dia reikia pabr\u0117\u017eti, kad pagal Konstitucijos 55 str. 2 dal\u012f, vienmandat\u0117je rinkim\u0173 apygardoje i\u0161rinktas Seimo narys \u2013 Tautos atstovo status\u0105 \u012fgyja tik kolektyvi\u0161kai, t.y., kartu su kitais i\u0161rinktais Seimo nariais, kai yra i\u0161renkama bent 3\/5 vis\u0173 Seimo nari\u0173 (85 i\u0161 141).<\/p>\n\n\n\n

Tiesa, siekiant i\u0161vengti rinkimuose absenteizmo ir su juo susijusi\u0173 rinkim\u0173 legitimumo problem\u0173, reik\u0117t\u0173 galvoti apie Konstitucijos patais\u0105 d\u0117l balsavimo prievol\u0117s rinkimuose \u012ftvirtinimo. Tai ypa\u010d aktualu \u017einant, jog Rinkim\u0173 kodeksas<\/em> (kaip ir anks\u010diau galioj\u0119s Seimo rinkim\u0173 \u012fstatymas<\/em>) numato tik \u00bc vis\u0173 rink\u0117j\u0173 dalyvavimo kvorum\u0105 daugiamandat\u0117je rinkim\u0173 apygardoje tam, kad rinkimai b\u016bt\u0173 laikomi \u012fvykusiais. Beje, \u0161iame kontekste taip pat svarbu pasteb\u0117ti, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij\u0105, negalima b\u016bt\u0173 nustatyti tokios Seimo nari\u0173 rinkim\u0173 sistemos (apie kuri\u0105 kartais kalba politikai), kurioje neb\u016bt\u0173 antrojo balsavimo rato, nes Seimo nari\u0173 rinkimuose du rinkim\u0173 ratai yra minimi \u012fstatymo \u201eD\u0117l Lietuvos Respublikos Konstitucijos \u012fsigaliojimo tvarkos\u201c 4 straipsnyje (\u0161is teis\u0117s aktas yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos sudedam\u0105ja dalimi); be to, Konstitucijos 55 str. 2 dalyje teigiama, jog Seimas laikomas i\u0161rinktu, kai yra i\u0161rinkta \u201cne ma\u017eiau kaip 3\/5 Seimo nari\u0173\u201d, kas taip pat suponuoja du rinkim\u0173 ratus.<\/p>\n\n\n\n

Keletas apibendrinim\u0173<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Pirma, skirtingoms Tautos suvereniteto tiesioginio pasirei\u0161kimo formoms (referendumui ir plebiscitui ar Seimo ir Prezidento rinkimuose) Konstitucija numato galimyb\u0119 taikyti skirting\u0105 rink\u0117j\u0173 dalyvavimo kvorum\u0105 bei pritarimui reikaling\u0105 daugum\u0105;<\/p>\n\n\n\n

Antra, visgi, Konstitucijos nuostata, kad Seimo nariai yra suverenios Tautos atstovai, o rinkimai yra Tautos suvereniteto pasirei\u0161kimo forma, suponuoja reikalavim\u0105 \u012fstatym\u0173 leid\u0117jui, nustatant Seimo rinkim\u0173 tvark\u0105, garantuoti konstituci\u0161kai pagr\u012fst\u0105 Seimo nari\u0173 i\u0161rinkimui vienmandat\u0117je rinkim\u0173 apygardoje reikaling\u0105 rink\u0117j\u0173 skai\u010diaus procent\u0105. \u0160is procentas vienmandat\u0117se rinkim\u0173 apygardose negal\u0117t\u0173 b\u016bti ma\u017eesnis nei tas procentas, kuris Konstitucijos 81 straipsnyje numatytas Respublikos Prezidento rinkimams;<\/p>\n\n\n\n

Tre\u010dia, siekiant garantuoti Seimo nari\u0173, kaip Tautos atstov\u0173, status\u0105, galima b\u016bt\u0173 svarstyti apie Konstitucijos pataisos b\u016btinyb\u0119, nustatant pilie\u010diams pareig\u0105 balsuoti<\/em> rinkimuose ir kitose tiesiogin\u0117s demokratijos pasirei\u0161kimo formose;<\/p>\n\n\n\n

Ketvirta, Rinkim\u0173 kodekso 167 str. 2 dalies nuostata, numatanti, kad vienmandat\u0117je Seimo rinkim\u0173 apygardoje \u201ci\u0161rinktu laikomas daugiausia rinkimuose dalyvavusi\u0173 rink\u0117j\u0173 bals\u0173 gav\u0119s kandidatas, bet ne ma\u017eiau kaip 1\/5 vis\u0173 \u012f tos rinkim\u0173 apygardos rink\u0117j\u0173 s\u0105ra\u0161us \u012fra\u0161yt\u0173 rink\u0117j\u0173<\/em> bals\u0173\u201d sudaro s\u0105lygas tam, kad \u012f Seim\u0105 b\u016bt\u0173 i\u0161rinkti kandidatai, kuri\u0173 bendras Tautos palaikymo procentas vienmandat\u0117se rinkim\u0173 apygardose neatitinka suverenios Tautos atstovo<\/em> statuso[iv]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Dr. Vaidotas. A. Vai\u010daitis yra VU Teis\u0117s fakulteto Vie\u0161osios teis\u0117s katedros docentas<\/em>. \u0160iuo metu autorius kandidatuoja \u012f Seim\u0105 daugiamandat\u0117je rinkim\u0173 apygardoje<\/em><\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

[i]<\/a> Rinkim\u0173 kodeksas. 167 straipsnis. Balsavimo rezultat\u0173 nustatymas vienmandat\u0117se rinkim\u0173 apygardose<\/p>\n\n\n\n

2. Seimo rinkim\u0173 vienmandat\u0117je rinkim\u0173 apygardoje:<\/p>\n\n\n\n

1) i\u0161rinktu laikomas daugiausia rinkimuose dalyvavusi\u0173 rink\u0117j\u0173 bals\u0173 gav\u0119s kandidatas, bet ne ma\u017eiau kaip 1\/5 vis\u0173 \u012f tos rinkim\u0173 apygardos rink\u0117j\u0173 s\u0105ra\u0161us \u012fra\u0161yt\u0173 rink\u0117j\u0173 bals\u0173;<\/p>\n\n\n\n

     Tiesa, pagal anks\u010diau galiojus\u012f Seimo rinkim\u0173 \u012fstatym\u0105<\/em> pirmame rinkim\u0173 rate Seimas narys taip pat gal\u0117jo b\u016bti i\u0161rinktas, taikant penktadalio vis\u0173 tos rinkim\u0173 apygardos rink\u0117j\u0173 skai\u010diaus taisykl\u0119, ta\u010diau ji gal\u0117jo b\u016bti taikoma tik tuomet, jei \u012f rinkimus toje vienmandat\u0117je ateidavo ma\u017eiau nei 40 proc. registruot\u0173 rink\u0117j\u0173. Visgi, toks ma\u017eas rink\u0117j\u0173 dalyvavimas vienmandat\u0117se Seimo rinkim\u0173 apygardose pasitaikydavo itin retai.<\/p>\n\n\n\n

[ii]<\/a> Pvz., 2020 m. Seimo rinkim\u0173 metu vienmandat\u0117je rinkim\u0173 apygardoje buvo apytiksliai 34 000 rink\u0117j\u0173.<\/p>\n\n\n\n

[iii]<\/a> 81 straipsnis<\/p>\n\n\n\n

(1) I\u0161rinktu laikomas tas kandidatas \u012f Respublikos Prezidento viet\u0105, kuris pirm\u0105 kart\u0105 balsuojant ir dalyvaujant ne ma\u017eiau kaip pusei vis\u0173 rink\u0117j\u0173, gavo daugiau kaip pus\u0119 vis\u0173 rinkimuose dalyvavusi\u0173 rink\u0117j\u0173 bals\u0173. Jeigu rinkimuose dalyvavo ma\u017eiau kaip pus\u0117 vis\u0173 rink\u0117j\u0173, i\u0161rinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne ma\u017eiau kaip 1\/3 vis\u0173 rink\u0117j\u0173 bals\u0173.<\/p>\n\n\n\n

(2) Jeigu pirmajame balsavimo rate n\u0117 vienas kandidatas nesurenka reikiamos bals\u0173 daugumos, po dviej\u0173 savai\u010di\u0173 rengiamas pakartotinis balsavimas d\u0117l dviej\u0173 kandidat\u0173, gavusi\u0173 daugiausia bals\u0173. I\u0161rinktu laikomas kandidatas, surink\u0119s daugiau bals\u0173.<\/p>\n\n\n\n

(3) Jeigu pirmajame rate dalyvavo ne daugiau kaip du kandidatai ir n\u0117 vienas negavo reikiamo bals\u0173 skai\u010diaus, rengiami pakartotiniai rinkimai.<\/p>\n\n\n\n

[iv]<\/a> Beje, t\u0105 pat\u012f galima b\u016bt\u0173 pasakyti ir apie anks\u010diau (t.y. iki 2022 m. liepos) galiojusi\u0105 Seimo rinkim\u0173 \u012fstatymo 88 str. 2 dal\u012f, kurioje buvo numatyta, kad \u201evienmandat\u0117je rinkim\u0173 apygardoje i\u0161rinktu laikomas kandidatas, jeigu rinkimuose dalyvavo ne ma\u017eiau kaip 40 procent\u0173 \u012f tos rinkim\u0173 apygardos rink\u0117j\u0173 s\u0105ra\u0161us \u012fra\u0161yt\u0173 rink\u0117j\u0173<\/em> ir tas kandidatas gavo daugiau kaip pus\u0119 rinkimuose dalyvavusi\u0173 rink\u0117j\u0173 bals\u0173. Jeigu rinkimuose dalyvavo ma\u017eiau kaip 40 procent\u0173 \u012f tos rinkim\u0173 apygardos rink\u0117j\u0173 s\u0105ra\u0161us \u012fra\u0161yt\u0173 rink\u0117j\u0173, i\u0161rinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne ma\u017eiau kaip vien\u0105 penktadal\u012f vis\u0173 \u012f tos rinkim\u0173 apygardos rink\u0117j\u0173 s\u0105ra\u0161us \u012fra\u0161yt\u0173 rink\u0117j\u0173 bals\u0173\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Reikia pasakyti, kad nuo 1992 m. Lietuvoje yra nustatyta vadinamoji mi\u0161ri Seimo rinkim\u0173 sistema, kai pus\u0117 Seimo nari\u0173 i\u0161renkama pagal ma\u017eoritarin\u0119 rinkim\u0173 sistem\u0105 (71 vienmandat\u0117je rinkim\u0173 apygardoje), o kita pus\u0117 (70) \u2013 pagal proporcin\u0119, t.y. pagal politini\u0173 partij\u0173 s\u0105ra\u0161us. Pagal iki 2022 m. vidurio galiojusio Seimo rinkim\u0173 \u012fstatymo reglamentavim\u0105, vienmandat\u0117je rinkim\u0173 apygardoje i\u0161rinktu beveik visada …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":46839,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[409,310,3035,196,677,3382],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/46838"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=46838"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/46838\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":46842,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/46838\/revisions\/46842"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/46839"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=46838"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=46838"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=46838"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}