Vald\u017ei\u0173 padalijimo sistemoje yra laikoma, kad teismin\u0117 vald\u017eia yra valstyb\u0117s vald\u017eia, kurios paskirtis \u2013 teisingumo vykdymas, kai tok\u012f teisingum\u0105 vykdyti gali nuo \u012fstatym\u0173 leid\u017eiamosios ir vykdomosios vald\u017ei\u0173 nepriklausomas teismas, kuris t\u0117ra tik priemon\u0117 pasiekti pagrindin\u012f tiksl\u0105 \u2013 priimti savo turiniu teising\u0105 teisingumo akt\u0105, kurio galutinis adresatas yra \u017emogus (ar asmuo), kuriam ir yra svarbiausia \u0161is aktas ir jo turinys.<\/p>\n\n\n\n
Tarptautin\u0117s bendruomen\u0117s pagaliau suprasta, kad vald\u017ei\u0173 padalijimas tarnauja pirmiausiai \u017emogaus laisv\u0117s, kuri yra vienintelis kelias \u012f saugum\u0105, apsaugai. Ir nebus jokios laisv\u0117s, kaip teigia Montesquieu, jeigu teismin\u0117 vald\u017eia neatskirta nuo \u012fstatym\u0173 leid\u017eiamosios ir vykdomosios vald\u017ei\u0173[1]<\/a>. Jeigu teismin\u0117 vald\u017eia realiai bus neatskirta nuo \u012fstatym\u0173 leid\u017eiamosios ir vykdomosios vald\u017ei\u0173, tai nebus jokios nepriklausomos nuo \u0161i\u0173 vald\u017ei\u0173 \u012ftakos teismin\u0117s vald\u017eios, kuri\u0105 Hamilton\u2019as buvo apib\u016bdin\u0119s kaip silpniausi\u0105 vald\u017ei\u0105, negalin\u010di\u0105 s\u0117kmingai pulti n\u0117 vienos i\u0161 kit\u0173 vald\u017ei\u0173, vadinam\u0173 politine valstyb\u0117s vald\u017eia. Nesuk\u016brus nuo politin\u0117s valstyb\u0117s vald\u017eios nepriklausomo teismo, nebus u\u017etikrinta jokio ne\u0161ali\u0161ko teismo proceso. Nesant sukurto nuo politin\u0117s valstyb\u0117s vald\u017eios nepriklausomo teismo, kuris yra ne\u0161ali\u0161ko teismo proceso prielaida, negal\u0117s b\u016bti \u012fgyvendinta jokia \u017emogaus absoliu\u010dia laikoma teis\u0117 \u012f nepriklausom\u0105 ir ne\u0161ali\u0161k\u0105 teism\u0105, kurios apsaugai \u012ftvirtinti skirta daugelis tarptautini\u0173 teis\u0117s akt\u0173, o kartu nebus u\u017etikrinta teisingumo akto adresatui \u2013 \u017emogui, kad d\u0117l jo bus priimtas teisingas sprendimas, laikantis auk\u0161\u010diausi\u0173 etikos standart\u0173. Jeigu nebus sukurto nuo politin\u0117s valstyb\u0117s vald\u017eios nepriklausomo teismo, kuris yra ne\u0161ali\u0161ko teismo proceso prielaida, priimant teising\u0105 teisingumo akt\u0105, kartu nebus ir b\u016btinos teisin\u0117s valstyb\u0117s s\u0105lygos, kuri yra esmin\u0117 demokratin\u0117se valstyb\u0117se. Siekiant, kad \u017emogui b\u016bt\u0173 u\u017etikrintas nepriklausomas ir ne\u0161ali\u0161kas teismas, tarptautini\u0173 institucij\u0173 priimtuose teis\u0117s aktuose ir demokratini\u0173 valstybi\u0173 konstitucijose \u012ftvirtintos teis\u0117jo ir teism\u0173 nepriklausomum\u0105 garantuojan\u010dios nuostatos. Lietuva \u0161iuo klausimu n\u0117ra jokia i\u0161imtis. Jos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje \u012ftvirtinta, kad teis\u0117jas ir teismai, vykdydami teisingum\u0105, yra nepriklausomi. O \u0161ios nuostatos sampratos elementai yra i\u0161samiai atskleisti gausioje Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje. Visa tai turi pad\u0117ti priimti teising\u0105 teisingumo akt\u0105, laikantis auk\u0161\u010diausi\u0173 etikos standart\u0173, kurio galutinis adresatas yra \u017emogus (ar asmuo). Siekdama u\u017etikrinti teis\u0117jo ir teism\u0173 nepriklausomum\u0105, tarptautin\u0117 bendruomen\u0117 svarb\u0173 vaidmen\u012f patik\u0117jo nepriklausomoms institucijoms, vadinamoms teism\u0173 tarybomis, kurios dalyvaut\u0173 formuojant teis\u0117j\u0173 korpus\u0105 ir spr\u0119st\u0173 kitus teism\u0173 sistemai svarbius klausimus. Tam tikslui priimta nema\u017eai tarptautini\u0173 soft law<\/em> dokument\u0173, norima, kad valstyb\u0117s vadovaut\u0173si juose nustatytais standartais.<\/p>\n\n\n\n Lietuvai \u0161io tikslo siekti netur\u0117t\u0173 b\u016bti sunku. Ji yra \u012fsteigusi vien tik i\u0161 teis\u0117j\u0173 sudaryt\u0105 nepriklausom\u0105 institucij\u0105 \u2013 Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodyt\u0105 speciali\u0105 \u012fstatymo numatyt\u0105 teis\u0117j\u0173 institucij\u0105, \u0161iandien \u012fstatymo numatyta Teis\u0117j\u0173 taryba, kaip labai svarbi\u0105 teis\u0117jo ir teism\u0173 nepriklausomumo garantij\u0105, dalyvaujan\u010di\u0105 kartu su Respublikos Prezidentu formuojant teis\u0117j\u0173 korpus\u0105. Jau ilg\u0105 laik\u0105 galima matyti, kaip kiekvienu teis\u0117j\u0173 paskyrimo, paauk\u0161tinimo, perk\u0117limo ar atleidimo i\u0161 pareig\u0173 klausimu Respublikos Prezidentas kreipiasi \u012f Teis\u0117j\u0173 taryb\u0105 i\u0161leistu oficialiu dekretu, o Teis\u0117j\u0173 taryba i\u0161rei\u0161kia jam patarim\u0105 priimtu nutarimu. \u0160iuo aspektu niekam negal\u0117t\u0173 kilti joki\u0173 abejoni\u0173 d\u0117l formuojamo teis\u0117j\u0173 korpuso ir n\u0117ra pagrindo manyti, kad Teis\u0117j\u0173 tarybos nariai nemano, kaip kad JAV Auk\u0161\u010diausiojo Teismo teis\u0117jas Scalia, jog Konstitucijos strukt\u016bra \u201eyra viskas\u201c. Ta\u010diau Teis\u0117j\u0173 tarybos pastar\u0173j\u0173 met\u0173 veikla vis d\u0117lto kelia abejoni\u0173 d\u0117l formuojamo teis\u0117j\u0173 korpuso.<\/p>\n\n\n\n Problema yra ne vien tai, kad Teis\u0117j\u0173 taryba tik atrodo, kad netinkamai vykdo konstitucinius \u012fgaliojimus, kai, be kita ko, visi\u0161kai net n\u0117ra ai\u0161ku, kokiais motyvais remdamasi ji formuluoja savo patarimus Respublikos Prezidentui sprend\u017eiant teis\u0117j\u0173 korpuso sud\u0117ties klausimus, bet ir ta, kad netinkamai vykdydama konstitucinius \u012fgaliojimus ji galimai neriboja Respublikos Prezidento diskrecijos formuojant teis\u0117j\u0173 korpus\u0105 taip, kad niekam nekilt\u0173 abejoni\u0173 d\u0117l formuojamo \u0161io korpuso, ir sudaro prielaidas \u0161iai diskrecijai kelti gr\u0117sm\u0119 teis\u0117jo ir teism\u0173 nepriklausomumui, kur\u012f u\u017etikrinti ir tur\u0117t\u0173 Teis\u0117j\u0173 taryba. Padid\u0117jusio teis\u0117j\u0173 darbo kr\u016bvio ir teis\u0117j\u0173 korpus\u0105 paliekan\u010di\u0173 teis\u0117j\u0173 problemos platesniame kontekste rei\u0161kia, kad Teis\u0117j\u0173 taryba gali prad\u0117ti \u012f teis\u0117j\u0173 korpus\u0105 priimin\u0117ti netgi tuos asmenis, kurie \u012fprastomis aplinkyb\u0117mis netur\u0117t\u0173 joki\u0173 galimybi\u0173 b\u016bti \u0161io korpuso dalimi, taip pat yra pasirengusi leisti tam tikriems teis\u0117jams pasinaudoti visomis karjeros galimyb\u0117mis, nors jie to net n\u0117ra verti. Kai institucija neriboja Respublikos Prezidento diskrecijos formuojant teis\u0117j\u0173 korpus\u0105 taip, kad niekam nekilt\u0173 abejoni\u0173 d\u0117l formuojamo \u0161io korpuso, ir sudaro prielaid\u0173 \u0161iai diskrecijai kelti gr\u0117sm\u0119 teis\u0117jo ir teism\u0173 nepriklausomumui, negali b\u016bti u\u017etikrinta, kad d\u0117l teisingumo akto adresato bus priimtas teisingas sprendimas, laikantis auk\u0161\u010diausi\u0173 etikos standart\u0173. Bet galb\u016bt Teis\u0117j\u0173 tarybos konstitucin\u0117 priederm\u0117 net n\u0117ra riboti Respublikos Prezidento diskrecijos formuojant teis\u0117j\u0173 korpus\u0105, o jos priimam\u0173 sprendim\u0173 motyvai net neturi b\u016bti svarb\u016bs, nes tai galimai n\u0117ra tas subjektas, kuris apskritai turi teikti savo priimam\u0173 sprendim\u0173 motyvus.<\/p>\n\n\n\n Kilus pavojui teismin\u0117s vald\u017eios finansiniam nepriklausomumui, kyla klausimas, kod\u0117l Teis\u0117j\u0173 taryba leido toki\u0105 situacij\u0105, kurios neb\u016bt\u0173 buv\u0119, jeigu b\u016bt\u0173 reguliariai bendrauta ir bendradarbiauta su politine valstyb\u0117s vald\u017eia, tur\u0117ta bent kokia teism\u0173 sistemos tobulinimo vizija, kuri \u012fgyta tik dabar[2]<\/a>, o jos galb\u016bt apskritai net neb\u016bt\u0173, jeigu neatliktas valstybinis auditas[3]<\/a>. \u0160iame kontekste gali b\u016bti keliamas klausimas, o ko tada buvo siekta, pavyzd\u017eiui, 2018 metais \u012fvykdyta teism\u0173 sustambinimo reforma bendro tikslo po\u017ei\u016briu, nes vykdyti reformas neturint jokios vizijos, kokios teism\u0173 sistemos yra norima, atrodo abejotinas veiksmas pats savaime. Galb\u016bt prie\u017eastys, kod\u0117l politin\u0117 valstyb\u0117s vald\u017eia ilg\u0105 laik\u0105 neskiria d\u0117mesio teismin\u0117s vald\u017eios finansavimo klausimams spr\u0119sti ir net nekvie\u010dia Teis\u0117j\u0173 tarybos \u012f vadinam\u0105sias biud\u017eeto derybas Vyriausyb\u0117je d\u0117l teism\u0173 sistemos finansavimo, gl\u016bdi pa\u010dioje Teis\u0117j\u0173 taryboje, kuri neturi t\u0173 vadinam\u0173 \u201erutinini\u0173 institucionalizuot\u0173 komunikacijos kanal\u0173 bendrauti su politini\u0173 sprendim\u0173 pri\u0117m\u0117jais\u201c[4]<\/a>. Jeigu teismin\u0117s vald\u017eios finansinio nepriklausomumo u\u017etikrinimo klausimas gali b\u016bti i\u0161spr\u0119stas suteikiant Teis\u0117j\u0173 tarybai \u0161iuos rutininius komunikacijos kanalus, juos institucionalizuojant, tai netur\u0117t\u0173 b\u016bti sud\u0117tinga padaryti. Kitas klausimas, ar tais kanalais vien tik i\u0161 teis\u0117j\u0173 sudaryta Teis\u0117j\u0173 taryba gali veiksmingai naudotis, kuriais gal\u0117t\u0173 naudotis ne vien tik i\u0161 teis\u0117j\u0173 sudaryta buvusi Teism\u0173 taryba, kuri\u0105 Konstitucinis Teismas 2006 m. gegu\u017e\u0117s 9 d. nutarimu pripa\u017eino neatitinkan\u010di\u0105 Konstitucijos, taip tarsi nulemdamas vien tik i\u0161 teis\u0117j\u0173 sudaryto Teis\u0117j\u0173 tarybos modelio neveiksmingum\u0105. Bet galb\u016bt vien tik i\u0161 teis\u0117j\u0173 sudaryta Teis\u0117j\u0173 taryba netur\u0117t\u0173 nei toki\u0173 rutinini\u0173 institucionalizuot\u0173 komunikacijos kanal\u0173 tur\u0117ti, nei dalyvauti sprend\u017eiant teismin\u0117s vald\u017eios finansavimo klausim\u0173, kaip ir netur\u0117t\u0173 u\u017esiimti teism\u0173 sistemos tobulinimo vizijos k\u016brimu bei vykdyti visus tuos \u012fgaliojimus, kurie n\u0117ra Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nustatyti specialiai teis\u0117j\u0173 institucijai, bet kuriai \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas yra \u012fstatymu nustat\u0119s vykdyti. Kitaip tariant, vien tik i\u0161 teis\u0117j\u0173 sudaryta Teis\u0117j\u0173 taryba kaip speciali teis\u0117j\u0173 institucija savo paskirtimi galimai net negali spr\u0119sti t\u0173 problem\u0173, kurias spr\u0119sti jai \u012fstatym\u0173 leid\u0117jo patik\u0117ta \u0161iandien, o jas spr\u0119sdama ji negali tinkamai \u012fgyvendinti Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nustatyt\u0173 \u012fgaliojim\u0173, siekiant, kad teisingumo akto adresatui b\u016bt\u0173 u\u017etikrinta, jog d\u0117l jo bus priimtas teisingas sprendimas, laikantis auk\u0161\u010diausi\u0173 etikos standart\u0173. Tokiu b\u016bdu \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas galimai ne tik n\u0117ra u\u017etikrin\u0119s teismin\u0117s vald\u017eios savivaldos veiksmingumo, bet ir yra \u012fstatymu numat\u0119s konstitucin\u0117s sampratos neatitinkan\u010di\u0105 Teis\u0117j\u0173 taryb\u0105 kaip speciali\u0105 teis\u0117j\u0173 institucij\u0105. Jeigu Teis\u0117j\u0173 taryba, kaip speciali teis\u0117j\u0173 institucija, negali vykdyti \u012fgaliojim\u0173, kurie n\u0117ra Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje \u012ftvirtinti, bet kurie jai \u012fstatym\u0173 leid\u0117jo yra \u012fstatymu nustatyti, tai kyla klausimas, o kartu ir problema: kas tur\u0117t\u0173 \u0161iuos \u012fgaliojimus vykdyti \u012fstatym\u0173 leid\u0117jo sukurtoje teismin\u0117s vald\u017eios savireguliacijos ir savivaldos institucij\u0173 sistemoje? Jeigu visus \u012fgaliojimus visgi turi vykdyti tik Teis\u0117j\u0173 taryba kaip speciali teis\u0117j\u0173 institucija, tai galb\u016bt yra koks sprendimas, kad ji gal\u0117t\u0173 b\u016bti formuojama ne vien tik i\u0161 teis\u0117j\u0173, bet kartu tai b\u016bt\u0173 suderinta su Konstitucinio Teismo 2006 m. gegu\u017e\u0117s 9 d. nutarimo i\u0161vada, kad speciali teis\u0117j\u0173 institucija turi b\u016bti formuojama i\u0161imtinai vien tik i\u0161 teis\u0117j\u0173. Siekiant tai i\u0161siai\u0161kinti, reikia nustatyti, kokia institucija visgi yra nurodyta Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje.<\/p>\n\n\n\n Visa \u0161i situacija n\u0117ra pad\u0117tis Lenkijoje. Bet kartu negalima teigti, kad Lietuvai tai visi\u0161kai n\u0117ra aktualu. Lenkijos atvejis rodo, kaip politin\u0117 valstyb\u0117s vald\u017eia, nor\u0117dama i\u0161laikyti teismin\u0117s vald\u017eios kontrol\u0119, gali m\u0117ginti instrumentalizuoti b\u016btent t\u0105 institucij\u0105, kurios konstitucin\u0117 priederm\u0117 yra u\u017etikrinti teism\u0173 ir teis\u0117j\u0173 nepriklausomum\u0105, o tam pasitelkti \u012fvairius teism\u0173 taryb\u0173 modelius kaip inspiracijos \u0161altinius. \u0160iomis reformomis, kuri\u0173 objektas buvo teismin\u0117 vald\u017eia, atrodo, kad <\/em>Lenkija <\/em>galiausiai pakei\u010dia demokratizacijos proces\u0105 prie\u0161inga kryptimi[5]<\/a> <\/em>ir palieka <\/em>tarptautin\u0119 bendruomen\u0119 be \u017eado, nors \u010dia tetur\u0117jo b\u016bti tik <\/em>d\u00e9j\u00e0 vu<\/em>, nes ka\u017ekas pana\u0161aus jau buvo \u012fvyk\u0119 Vengrijoje. Tokios institucijos kaip teism\u0173 tarybos gali tapti svarbia politin\u0117s valstyb\u0117s vald\u017eios vykdomos politin\u0117s programos dalimi, siekiant kontroliuoti teismin\u0119 vald\u017ei\u0105, ir tai gali b\u016bti m\u0117ginama \u012fgyvendinti. Ta aplinkyb\u0117, kad ESTT, kuriam galiausiai antrina ir E\u017dTT, tiesiog jau nebegal\u0117jo nepasisakyti teism\u0173 taryb\u0173 klausimu, prad\u0117j\u0119s taip pat br\u0117\u017eti minimalius standartus \u0161ioms institucijoms, Europos S\u0105jungos valstyb\u0117ms nar\u0117ms tur\u0117t\u0173 kelti nerim\u0105. Bet ne tuo at\u017evilgiu, kad jos tur\u0117t\u0173 prad\u0117ti steigti teism\u0173 tarybas, jeigu j\u0173 n\u0117ra \u012fsteigta, o tuo, kad \u201eteism\u0173 nepriklausomumo principas ratione materiae <\/em>patenka \u012f Europos S\u0105jungos teis\u0117s reguliavimo srit\u012f ir \u012ftvirtina valstyb\u0117ms nar\u0117ms skirt\u0105 Europos S\u0105jungos teis\u0117s imperatyv\u0105 veiksmingai u\u017etikrinti nacionalini\u0173 teism\u0173 nepriklausomum\u0105\u201c[6]<\/a>. ESTT padarius teism\u0173 nepriklausomumo princip\u0105 esminiu veiksmingos teismin\u0117s gynybos elementu[7]<\/a>, rei\u0161kia, kad jis n\u0117ra tik deklaracija, o teisingumo sistemos organizavimas n\u0117ra i\u0161imtinai Europos S\u0105jungos valstybi\u0173 nari\u0173 kompetencija. Tod\u0117l Europos S\u0105jungos valstyb\u0117s nar\u0117s, kurios turi \u012fsteigtas teism\u0173 tarybas, \u012f jas turi \u017ei\u016br\u0117ti labai rimtai, ir Lietuva \u010dia jokia i\u0161imtis. Kartu reik\u0117t\u0173 \u012fvertinti ir tuos pavojus, kuri\u0173 gali kilti i\u0161 politin\u0117s valstyb\u0117s vald\u017eios. Vien ta aplinkyb\u0117, kad tam tikr\u0105 laik\u0105 Lietuvoje nebuvo \u012fvykdyta dalies Konstitucinio Teismo teis\u0117j\u0173 rotacija, taikant Konstitucij\u0105, jau nesuteikia joki\u0173 garantij\u0173 Lietuvai, kad vien\u0105 dien\u0105 politin\u0117 valstyb\u0117s vald\u017eia nenuspr\u0119s, jog Konstitucinio Teismo aktai neturi Konstitucijos galios, \u012fskaitant ir Konstitucinio Teismo 2006 m. gegu\u017e\u0117s 9 d. nutarim\u0105, kuriame Konstitucinis Teismas atskleid\u0117 specialios teis\u0117j\u0173 institucijos konstitucin\u0117s sampratos tokius elementus, kuri\u0173 eksplicitin\u0117s i\u0161rai\u0161kos niekaip negalima rasti Konstitucijos tekste, bet kuriais b\u016btent ir buvo sustiprinta teisin\u0117s valstyb\u0117s apsauga, kuri gali b\u016bti susilpninta to panor\u0117jus. Kita vertus, reik\u0117t\u0173 i\u0161siai\u0161kinti, ar \u0161i Konstitucinio Teismo sustiprinta teisin\u0117s valstyb\u0117s apsauga i\u0161 tikr\u0173j\u0173 jau n\u0117ra silpninama per neu\u017etikrinim\u0105 to, kas Konstitucinio Teismo atskleista Konstitucijos gali\u0105 turin\u010diuose aktuose. In short, things are complicated<\/em>.<\/p>\n\n\n\n Vis\u0173 \u0161i\u0173 problem\u0173 kontekste I argue that<\/em> \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas, pasirinkdamas teismin\u0117s vald\u017eios savivaldos model\u012f ir \u012fstatymu reguliuodamas santykius, susijusius su teis\u0117j\u0173 korpuso formavimu, deramai ne\u012fvertino tikslo, kuriam vien tik i\u0161 teis\u0117j\u0173 formuojama Teis\u0117j\u0173 taryba kaip speciali teis\u0117j\u0173 institucija turi b\u016bti sudaryta, ir jos galim\u0173 pagal Konstitucij\u0105 vykdyti \u012fgaliojim\u0173 apimties aspekto, ir \u012fsteigtu Teis\u0117j\u0173 tarybos modeliu ne tik neu\u017etikrino teismin\u0117s vald\u017eios savivaldos veiksmingumo, bet ir nukrypo nuo specialios teis\u0117j\u0173 institucijos konstitucin\u0117s sampratos. Konstituciniam Teismui pripa\u017einus, kad mi\u0161rios sud\u0117ties Teism\u0173 taryba kaip speciali teis\u0117j\u0173 institucija prie\u0161tarauja Konstitucijai, \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas priimtu sprendimu tik pakeisti \u0161ios institucijos sud\u0117t\u012f \u012f vien tik i\u0161 teis\u0117j\u0173 formuojam\u0105 Teis\u0117j\u0173 taryb\u0105 kaip speciali\u0105 teis\u0117j\u0173 institucij\u0105 netinkamai \u012fgyvendino i\u0161 Konstitucijos kylan\u010dius reikalavimus. \u012estatym\u0173 leid\u0117jas priimtu sprendimu eliminuoti teisingumo ministr\u0105 i\u0161 teismin\u0117s vald\u017eios administravimo ir valdymo srities, \u0161i\u0105 srit\u012f perduodant teismin\u0117s vald\u017eios savireguliacijai ir savivaldai ir kei\u010diant teismin\u0117s vald\u017eios administravimo ir valdymo koncepcij\u0105, \u012ftvirtino centralizuot\u0105 teismin\u0117s vald\u017eios savivaldos model\u012f, kuriame svarbiausios galios yra sutelktos vien tik i\u0161 teis\u0117j\u0173 sudarytoje Teis\u0117j\u0173 taryboje kaip specialioje teis\u0117j\u0173 institucijoje ir reik\u0161minga institucija yra padaroma teismin\u0117s vald\u017eios savivaldos institucijos statuso neturinti Nacionalin\u0117 teism\u0173 administracija, vadovaujama ne teis\u0117jo. \u0160is centralizuotas teismin\u0117s vald\u017eios savivaldos modelis, kuriame Teis\u0117j\u0173 taryba turi didel\u012f vaidmen\u012f kitoms savavald\u0117je teismin\u0117je vald\u017eioje sudarytoms institucijoms ir \u0161is vaidmuo \u012fstatym\u0173 leid\u0117jo palaipsniui yra didinamas nuo 2002 met\u0173, kelia abejoni\u0173 d\u0117l jo atitikties i\u0161 Konstitucijos kylan\u010diam reikalavimui, kad savavald\u0117 teismin\u0117 vald\u017eia negali b\u016bti pernelyg centralizuota.<\/p>\n\n\n\n And that\u2019s our problem because<\/em>…<\/p>\n\n\n\n Mes visi norime teisingumo akto, kuris b\u016bt\u0173 savo turiniu teisingas (ar neb\u016bt\u0173 savo turiniu neteisingas[8]<\/a>). Yra itin svarbu, kas skaito, interpretuoja ir taiko teis\u0117s nuostatas.<\/p>\n\n\n\n Komentar\u0105 pareng\u0117 Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakulteto tyr\u0117ja dr. Miranda Borusevi\u010di\u016bt\u0117<\/em><\/p>\n\n\n\n [1]<\/a> Charles de Montesquieu, Apie \u012fstatym\u0173 dvasi\u0105<\/em>, vert. V. Malinauskien\u0117 (Vilnius: Mintis, 2004), 161.<\/p>\n\n\n\n [2]<\/a> Teis\u0117j\u0173 taryba 2021 m. vasario 26 d. priima nutarim\u0105 Nr. 13P-27-(7.1.2) \u201eD\u0117l Teis\u0117j\u0173 tarybos …\u201c, jo 1.3 papunktyje \u012ftvirtinama tarybos \u012fgyvendinama viena i\u0161 strategin\u0117s veiklos kryp\u010di\u0173 \u2013 \u201eteism\u0173 sistemos tobulinimo vizijos suk\u016brimas\u201c. \u0160i vizija sukurta Teis\u0117j\u0173 tarybos 2022 m. gruod\u017eio 19 d. priimto nutarimo Nr. 13P-232-(7.1.2.) \u201eD\u0117l Lietuvos teism\u0173 sistemos …\u201c pagrindu.<\/p>\n\n\n\n [3]<\/a> Referuojama \u012f Valstyb\u0117s kontrol\u0117s 2020 m. bir\u017eelio 22 d. valstybinio audito ataskait\u0105 Nr. VAE-5 \u201eTeism\u0173 sistema\u201c.<\/p>\n\n\n\n [4]<\/a> Haroldas \u0160ink\u016bnas, \u201eNuomoni\u0173 ringas. Nepakankamas teism\u0173 finansavimas \u2013 gr\u0117sm\u0117 j\u0173 nepriklausomumui,\u201c Teismai.lt<\/em> 47, 4 (2022):14.<\/p>\n\n\n\n [5]<\/a> Anna \u015aledzi\u0144ska<\/em>–Simon, \u201cThe Rise and Fall of Judicial Self-Government in Poland: On Judicial Reform Reversing Democratic Transition,\u201d <\/em>German Law Journal<\/em> 19, 7 (2018): 1840.<\/p>\n\n\n\n [6]<\/a> Irmantas Jarukaitis ir Monika Mork\u016bnait\u0117, \u201eTeism\u0173 nepriklausomumo principas Europos S\u0105jungos teis\u0117s raidos kontekste,\u201c Teis\u0117<\/em> 118 (2021): 67.<\/p>\n\n\n\n
\n\n\n\n