{"id":45877,"date":"2024-06-17T07:45:00","date_gmt":"2024-06-17T04:45:00","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=45877"},"modified":"2024-06-16T21:51:51","modified_gmt":"2024-06-16T18:51:51","slug":"naujausiu-lat-nutarciu-apzvalga-nuo-procesiniu-palukanu-reiksmes-iki-reikalavimo-perleidimo-igyvendinimo","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2024\/06\/17\/naujausiu-lat-nutarciu-apzvalga-nuo-procesiniu-palukanu-reiksmes-iki-reikalavimo-perleidimo-igyvendinimo\/","title":{"rendered":"Naujausi\u0173 LAT nutar\u010di\u0173 ap\u017evalga: nuo procesini\u0173 pal\u016bkan\u0173 reik\u0161m\u0117s iki reikalavimo perleidimo \u012fgyvendinimo"},"content":{"rendered":"\n

Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo Civilini\u0173 byl\u0173 skyriaus teis\u0117j\u0173 kolegija nutartyje <\/a>d\u0117l teis\u0117s kasacine tvarka apsk\u0173sti teismo nutarties motyvus nurodyta, kad eismo procesinio sprendimo motyvuojamosios dalies apskundimas yra ribojamas, tod\u0117l, sprend\u017eiant d\u0117l nagrin\u0117jamoje byloje pateikto kasacinio skundo pagr\u012fstumo, pirmiausia turi b\u016bti \u012fvertinta, ar skund\u017eiama apeliacin\u0117s instancijos teismo nutartimi buvo pasisakyta d\u0117l toki\u0173 faktini\u0173 aplinkybi\u0173, kurios gal\u0117t\u0173 daryti poveik\u012f ie\u0161kov\u0117s teis\u0117ms ar pareigoms ir sukurti teisinius padarinius ateityje. Tai, kad apeliacin\u0117s instancijos teismas, spr\u0119sdamas d\u0117l ie\u0161kinio teismingumo, i\u0161k\u0117l\u0117 tam tikras abejones d\u0117l ie\u0161kov\u0117s reikalavimo teis\u0117s galiojimo, nerei\u0161kia, kad \u0161is klausimas buvo i\u0161spr\u0119stas apeliacin\u0117s instancijos teisme, tai padaryti pavesta pirmosios instancijos teismui. Teis\u0117j\u0173 kolegija konstatavo, kad n\u0117ra reik\u0161mingas apeliacin\u0117s instancijos teismo nutarties, kuria dar nebaigtas ie\u0161kov\u0117s reikalavimo teis\u0117s galiojimo teisinis vertinimas, apsk\u0173st\u0173 motyv\u0173 d\u0117l gr\u0105\u017einimo byl\u0105 nagrin\u0117ti pirmosios instancijos teismui teis\u0117tumo per\u017ei\u016br\u0117jimas kasacine tvarka, kai byla jau gr\u0105\u017einta pirmosios instancijos teismui, tod\u0117l kasacin\u012f proces\u0105 nutrauk\u0117.<\/p>\n\n\n\n

______<\/p>\n\n\n\n

Nutartyje<\/a>  d\u0117l draudimo apsaugos ir jos apimt\u012f nustatan\u010di\u0173 sutarties s\u0105lyg\u0173 ai\u0161kinimo  nurodyta, kad draudikas \u2013 draudimo veikla u\u017esiimantis profesionalas \u2013 turi \u012fstatyme nustatyt\u0105 pareig\u0105 veikti geriausiomis draud\u0117jui s\u0105lygomis, jo interesais. Draudiko formuojant draudimo santykius teikiama informacija draud\u0117jui, be kita ko, apie prisiimamos rizikos apimt\u012f turi b\u016bti ai\u0161ki, pakankama ir neklaidinanti. Draudikas privalo iki sutarties pasira\u0161ymo informuoti draud\u0117j\u0105, jei draudimo sutartis sudaroma draudimo taisykli\u0173 pagrindu, u\u017etikrinti, kad jo parengtose draudimo taisykl\u0117se b\u016bt\u0173 ai\u0161kiai ir nedviprasmi\u0161kai suformuluotos draudimo apsaugos apimt\u012f nustatan\u010dios s\u0105lygos, sudaryti s\u0105lygas draud\u0117jui su jomis susipa\u017einti ir (v\u0117liausiai \u2013 pasira\u0161ant sutart\u012f) \u012fteikti taisykli\u0173 kopij\u0105. Tuo atveju, jei \u0161alys individualiai susitaria d\u0117l draudimo apsaug\u0105 nustatan\u010di\u0173 draudimo sutarties s\u0105lyg\u0173, jos turi b\u016bti i\u0161reik\u0161tos ai\u0161kiai, sukonkretintos taip, kad draud\u0117jas gal\u0117t\u0173 suprasti, kaip jos bus taikomos kartu su kitomis (draudimo taisykl\u0117se nustatytomis) draudimo sutarties s\u0105lygomis. Esant \u0161ali\u0173 nesutarimui d\u0117l draudimo apsaug\u0105, jos apimt\u012f, draudiko \u012fsipareigojimus nustatan\u010di\u0173 draudimo sutarties s\u0105lyg\u0173 turinio, ai\u0161kinant \u0161ias s\u0105lygas b\u016btina \u012fvertinti draudimo sutar\u010di\u0173 sudarymo ypatumus, draudikui tenkan\u010dias pareigas, taip pat tai, ar gin\u010do s\u0105lygos yra \u0161ali\u0173 laisvai suder\u0117tos, individualizuotos, ar bendro pob\u016bd\u017eio \u2013 standartin\u0117s, parengtos draudiko, ar jomis nepaneigiama konkretaus draudimo esm\u0117, tikslas. Draudikas, \u012frodin\u0117damas, kad pagal draudimo sutarties s\u0105lygas tam tikros draudimo rizikos neprisi\u0117m\u0117, negali remtis savo paties parengtomis standartin\u0117mis s\u0105lygomis, kuri\u0173 formuluo\u010di\u0173 skirtum\u0173 su draudimo liudijime nustatytomis s\u0105lygomis, suteikdamas draud\u0117jui ikisutartin\u0119 informacij\u0105, nepaai\u0161kino, neatkreip\u0117 \u012f \u0161iuos skirtumus tinkamo d\u0117mesio. Esant standartini\u0173 ir nestandartini\u0173 s\u0105lyg\u0173 prie\u0161taravim\u0173, pirmenyb\u0117 pagal \u012fstatym\u0105 teikiama nestandartin\u0117ms (individualiai \u0161ali\u0173 aptartoms) s\u0105lygoms.<\/p>\n\n\n\n

Draudik\u0117 turi teis\u0119 draudimo sutartimi apsibr\u0117\u017eti prisiimamos rizikos ribas, taip pat sutiktina, kad jai gali b\u016bti svarbi su krovinio i\u0161krovimo vieta susijusi aplinkyb\u0117 ir atsakov\u0117 nepageidauja sudaryti sutar\u010di\u0173, jei krovinys ve\u017eamas u\u017e Europos S\u0105jungos valstybi\u0173 teritorijos rib\u0173, tokiomis pa\u010diomis s\u0105lygomis, kaip ir tais atvejais, kai jis ve\u017eamas tik ES viduje. Ta\u010diau teis\u0117j\u0173 kolegija pa\u017eym\u0117jo, kad tokie atsakov\u0117s, kaip draudik\u0117s, siekiai turi ai\u0161kiai atsispind\u0117ti tarpusavyje deran\u010diose sutarties s\u0105lygose, t. y. draudimo apsaug\u0105 nustatan\u010dios Taisykli\u0173 bei Draudimo liudijimo s\u0105lygos turi b\u016bti suformuluotos taip, kad draud\u0117jas jas gal\u0117t\u0173 teisingai suprasti ir sutart\u012f sudaryti \u012fvertin\u0119s, ar tokia sutartis atitinka jo draudimo interes\u0105. Nors atsakov\u0117 akcentavo, kad Draudimo liudijime apibr\u0117\u017eta draudimo apsaugos galiojimo teritorija buvo nustatyta, vadovaujantis ie\u0161kov\u0117s pateikta informacija, jog kroviniai nebus ve\u017eami \u012f Jungtin\u0119 Karalyst\u0119 ir i\u0161 jos, teis\u0117j\u0173 kolegija konstatavo, kad \u0161i aplinkyb\u0117 nepaneigia atsakov\u0117s pareigos ai\u0161kiai suformuluoti draudimo apsaugos apimt\u012f nustatan\u010dias sutarties s\u0105lygas ir pasir\u016bpinti, kad standartin\u0117s s\u0105lygos der\u0117t\u0173 su individualiai \u0161ali\u0173 sulygta s\u0105lyga, nustatan\u010dia platesn\u0119 apsaug\u0105, nesiejant jos galiojimo su krovinio pakrovimo ir (ar) i\u0161krovimo vieta, taip u\u017etikrinant galimyb\u0119 ie\u0161kovei sutarties s\u0105lyg\u0173 visum\u0105 suprasti tapa\u010diai, kaip jas ai\u0161kina atsakov\u0117. <\/p>\n\n\n\n

______<\/p>\n\n\n\n

Nutartyje <\/a>d\u0117l proceso teis\u0117s norm\u0173, \u012ftvirtinan\u010di\u0173 draudim\u0105 i\u0161ie\u0161koti i\u0161 konfiskuoto turto ir reglamentuojan\u010di\u0173 vykdymo veiksm\u0173 sustabdym\u0105, pasisakyta, kad taikant lingvistin\u012f CPK 755 straipsnio 1 dalies ai\u0161kinimo metod\u0105, darytina i\u0161vada, kad \u0161i norma taikytina tais atvejais, kai yra \u012fsiteis\u0117j\u0119s teismo nuosprendis, teismo nutartis ar teismo nutarimas, kuriuo asmeniui paskirtas turto konfiskavimas ir nurodytas konkretus konfiskuotinas turtas. Draudimas i\u0161ie\u0161koti i\u0161 nurodyto turto rei\u0161kia, kad kit\u0173 kreditori\u0173 reikalavimai negali b\u016bti patenkinami i\u0161 min\u0117to turto. Atsi\u017evelgiant \u012f aptart\u0105 \u0161ios normos viet\u0105 Civilinio proceso kodekse, \u012f jos reguliavimo turin\u012f, negalima daryti i\u0161vados, kad ji taikoma ir tais atvejais, kai turtas dar n\u0117ra konfiskuotas, ta\u010diau jam taikomas laikinas nuosavyb\u0117s teis\u0117s apribojimas, siekiant u\u017etikrinti galim\u0105 turto konfiskavim\u0105. Min\u0117ta straipsnio dalis nereglamentuoja vykdomosios bylos ar vykdymo veiksm\u0173 sustabdymo, tod\u0117l nelaikytina savaranki\u0161ku teisiniu pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus d\u0117l to, kad BPK ar ANK nustatyta tvarka asmens turtui yra taikomas laikinas nuosavyb\u0117s teis\u0117s apribojimas siekiant u\u017etikrinti galim\u0105 turto konfiskavim\u0105 ar i\u0161pl\u0117stin\u012f turto konfiskavim\u0105 (Lietuvos Respublikos baud\u017eiamojo kodekso 72, 723<\/sup> straipsniai). Nuo 2020 m. sausio 1 d. \u012fsigaliojusi CPK 755 straipsnio 1 dalies redakcija i\u0161 esm\u0117s pakeit\u0117 teismo procesinio sprendimo d\u0117l turto konfiskavimo vykdymo eil\u0117s teisin\u012f reglamentavim\u0105, \u012ftvirtindama draudim\u0105 i\u0161ie\u0161koti i\u0161 konfiskuoto turto. Pasikeitusi \u012fstatymo leid\u0117jo pozicija patvirtina, kad konfiskuotas turtas yra valstyb\u0117s nuosavyb\u0117 ir i\u0161 tokio turto negali b\u016bti patenkinami kit\u0173 kreditori\u0173 reikalavimai.  <\/p>\n\n\n\n

Atsi\u017evelgiant \u012f tai, kad CPK 755 straipsnis nustato teismo nuosprend\u017eio, nutarties ar nutarimo arba institucijos ar pareig\u016bno nutarimo d\u0117l turto konfiskavimo vykdymo eil\u0119, o nagrin\u0117jamu atveju nebuvo priimtas galutinis procesinis sprendimas konfiskuoti turt\u0105, sutiktina su kasacinio skundo argumentu, jog teismai aptarta proceso teis\u0117s nuostata vadovavosi nesant tam teisinio pagrindo, nes ji byloje susiklos\u010diusio teisinio santykio tiesiogiai nereglamentuoja. Kita vertus, pa\u017eym\u0117ta, kad nors CPK 755 straipsnio 1 dalis tiesiogiai gin\u010do teisiniam santykiui netaikytina \u2013 n\u0117ra priimto \u012fsiteis\u0117jusio teismo procesinio sprendimo, kuriuo b\u016bt\u0173 konfiskuotas konkretus turtas, ta\u010diau svarbu CPK nuostatas taikyti sistemi\u0161kai ir atsi\u017evelgti \u012f CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punkt\u0105, reglamentuojant\u012f privalom\u0105j\u012f turto realizavimo veiksm\u0173 sustabdym\u0105, nes atsisakym\u0105 tenkinti parei\u0161k\u0117jo pra\u0161ym\u0105 antstol\u0117 grind\u0117 ir CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punktu.<\/p>\n\n\n\n

Atsi\u017evelgiant \u012f tai, kad laikinas nuosavyb\u0117s teis\u0117s apribojimas \u012ftariamajam gali b\u016bti skiriamas skirtingais tikslais \u2013 siekiant u\u017etikrinti civilin\u012f ie\u0161kin\u012f, galim\u0105 turto konfiskavim\u0105 arba i\u0161pl\u0117stin\u012f turto konfiskavim\u0105 (BPK 151 straipsnio 1 dalis), laikino nuosavyb\u0117s teis\u0117s apribojimo paskirtis lemia ir skirtingus antstolio veiksmus d\u0117l turto realizavimo. Sisteminis CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 dalies ir 755 straipsnio 1 dalies ai\u0161kinimas sudaro pagrind\u0105 daryti i\u0161vad\u0105, kad tuo atveju, kai skolininko turtui yra pritaikytas laikinas nuosavyb\u0117s teis\u0117s apribojimas, siekiant u\u017etikrinti galim\u0105 turto konfiskavim\u0105 ar i\u0161pl\u0117stin\u012f turto konfiskavim\u0105, antstolis netur\u0117t\u0173 t\u0119sti \u0161io turto realizavimo veiksm\u0173 ir, vadovaudamasis CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punktu, prival\u0117t\u0173 juos sustabdyti. Toks ai\u0161kinimas tiesiogiai \u012ftvirtintas ir nuo 2024 m. liepos 3 d. \u012fsigaliosian\u010dioje patikslintoje CPK 626 straipsnio 3 dalies redakcijoje, pagal kuri\u0105 i\u0161ie\u0161kojimas nestabdomas tik tais atvejais, kai i\u0161ie\u0161koma i\u0161 are\u0161tuoto turto ar turto, \u012f kur\u012f laikinai apribotos nuosavyb\u0117s teis\u0117s, siekiant u\u017etikrinti civilin\u012f ie\u0161kin\u012f pagal tos pa\u010dios ar paskesn\u0117s eil\u0117s kreditori\u0173 reikalavimus.<\/p>\n\n\n\n

_____<\/p>\n\n\n\n

Nutartyje<\/a> d\u0117l antstolio sura\u0161yto sprendim\u0173 ne\u012fvykdymo akto ir skolininko kalt\u0117s teisin\u0117s reik\u0161m\u0117s skiriant baud\u0105 pagal CPK 771 straipsnio 6 dal\u012f teigiama, kad tik teismas, be kita ko, \u012fvertin\u0119s konkre\u010dius t\u0117vo (motinos) veiksmus (neveikim\u0105), kuriais pasirei\u0161k\u0117 teismo sprendimo (nutarties) ne\u012fvykdymas, teismo sprendimo nevykdymo prie\u017eastis, turi teis\u0119 skirti baud\u0105 u\u017e teismo sprendimo nevykdym\u0105. Teismas d\u0117l baudos skyrimo sprend\u017eia \u012fvertin\u0119s bylos aplinkybi\u0173 viset\u0105. Antstolio sura\u0161ytas sprendimo, \u012fpareigojan\u010dio skolinink\u0105 atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ne\u012fvykdymo aktas yra vienas i\u0161 \u012frodym\u0173, kuri\u0173 pagrindu teismas sprend\u017eia baudos u\u017e teismo sprendimo nevykdym\u0105 klausim\u0105. eis\u0117j\u0173 kolegija konstatavo, kad teismas tinkamai \u012fvertino E. N. <\/a>kalt\u0119 pagrind\u017eian\u010dias aplinkybes \u2013 jog nustatytomis dienomis tur\u0117j\u0119 vykti t\u0117vo ir s\u016bnaus susitikimai ne\u012fvyko, nes vaiko nebuvo Lietuvoje nesant objektyvi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 (vien d\u0117l skolinink\u0117s viena\u0161alio sprendimo vykti \u012f Latvij\u0105), ir nusprend\u0117, kad bylos aplinkyb\u0117s pagrind\u017eia, jog skolinink\u0117s kalt\u0117 nustatyta, nes ji siekia, kad ma\u017eame\u010dio vaiko ir t\u0117vo ry\u0161ys silpn\u0117t\u0173 d\u0117l nuolatinio nebuvimo vaiko gyvenamojoje vietoje.<\/p>\n\n\n\n

______<\/p>\n\n\n\n

Nutartyje<\/a> d\u0117l teis\u0117s norm\u0173, reglamentuojan\u010di\u0173 atsisakymo teikti teisin\u0119 pagalb\u0105 pagrindus, sprend\u017eiant pra\u0161ym\u0105 pripa\u017einti ir leisti vykdyti u\u017esienio teismo sprendim\u0105 pagal 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutart\u012f d\u0117l teisin\u0117s pagalbos ir teisini\u0173 santyki\u0173 civilin\u0117se, \u0161eimos ir baud\u017eiamosiose bylose pabr\u0117\u017eta, kad spr\u0119sdamas u\u017esienio teismo sprendimo pripa\u017einimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje klausim\u0105, teismas privalo patikrinti, ar suinteresuotas asmuo \u017eino apie u\u017esienio valstyb\u0117je vykus\u012f proces\u0105 ir jam buvo sudarytos s\u0105lygos tinkamai gintis nuo pareik\u0161t\u0173 reikalavim\u0173. Nagrin\u0117jamoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas tokio vertinimo neatliko ir ne\u012fsitikino, jog atsakovei, per atstov\u0105 pra\u0161iusiai teismo pateikti ie\u0161kin\u012f ir jo priedus, \u0161i reik\u0161minga informacija apie prie\u0161 j\u0105 prad\u0117t\u0105 teismin\u012f proces\u0105 buvo pateikta ir jai buvo sudarytos s\u0105lygos veiksmingai gintis nuo pareik\u0161to ie\u0161kinio. Lietuvos apeliacinis teismas gin\u010dijamoje nutartyje tik formaliai pasir\u0117m\u0117 Rusijos Federacijos teismo sprendime nurodyta informacija, nevertindamas jos turinio, galim\u0173 prie\u0161taravim\u0173. \u0160is Lietuvos apeliacinio teismo padarytas proceso teis\u0117s pa\u017eeidimas negali b\u016bti i\u0161taisytas kasaciniame teisme, atsi\u017evelgiant \u012f ribot\u0105 kasacinio teismo kompetencij\u0105. Kasaciniame skunde abejojama Dvi\u0161al\u0117s sutarties 18 straipsnio pagrindu padarytos Lietuvos apeliacinio teismo i\u0161vados pagr\u012fstumu, ta\u010diau kasacinis teismas pla\u010diau \u0161iuo klausimu nepasisak\u0117, nes gin\u010dijama teismo nutartis naikinama d\u0117l procesinio pob\u016bd\u017eio tr\u016bkum\u0173, susijusi\u0173 su Dvi\u0161al\u0117s sutarties 56 straipsnyje s\u0105lygos, nustatan\u010dios pareig\u0105 informuoti \u0161alis apie joms prad\u0117t\u0105 byl\u0105 ir u\u017etikrinti joms teis\u0119 \u012f tinkam\u0105 teismo proces\u0105, ai\u0161kinimu ir taikymu. Kartu atkreiptas d\u0117mesys, jog naujausioje Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo praktikoje pateiktas Dvi\u0161al\u0117s sutarties 18 straipsnio (atsisakymas pripa\u017einti u\u017esienio teismo sprendim\u0105 vie\u0161osios tvarkos pagrindu) ai\u0161kinimas (\u017er. Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo 2024 m. vasario 29 d. nutart\u012f civilin\u0117je byloje Nr. 3K-3-35-823\/2024).<\/p>\n\n\n\n

______<\/p>\n\n\n\n

Nutartyje<\/a> d\u0117l procesini\u0173 pal\u016bkan\u0173 priteisimo nurodyta, kad procesin\u0117ms pal\u016bkanoms skai\u010diuoti ir priteisti b\u016btinos dvi pagrindin\u0117s s\u0105lygos: bylos i\u0161k\u0117limo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines pal\u016bkanas. Nei \u012fstatymas, nei teism\u0173 praktika teis\u0117s reikalauti priteisti procesines pal\u016bkanas neriboja tam tikrais teisiniais santykiais (sutartiniais, deliktiniais ir pan.), bet nustato, kad procesini\u0173 pal\u016bkan\u0173 galima reikalauti visais atvejais, kai nevykdoma pinigin\u0117 prievol\u0117. Galimumas priteisti procesines pal\u016bkanas nuo bylos i\u0161k\u0117limo teisme iki teismo sprendimo visi\u0161ko \u012fvykdymo grind\u017eiamas tuo, kad jau iki kreipimosi \u012f teism\u0105 dienos egzistuoja pinigin\u0117 skolininko prievol\u0117, kurios skolininkas geruoju nevykdo ir taip pa\u017eeid\u017eia kreditoriaus teises; teismo sprendimu tokia prievol\u0117 ne sukuriama, o tik patvirtinamas jos egzistavimas. Atsi\u017evelgdama \u012f tam tikras i\u0161imtis, kai procesin\u0117s pal\u016bkanos priteisiamos ne nuo bylos i\u0161k\u0117limo teisme, o nuo v\u0117lesnio momento, teis\u0117j\u0173 kolegija atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f v\u0117liausi\u0105 kasacinio teismo praktik\u0105, pagal kuri\u0105 procesin\u0117s pal\u016bkanos priteisiamos ne nuo bylos i\u0161k\u0117limo teisme tada, kai, pavyzd\u017eiui, sprend\u017eiamas gin\u010das d\u0117l \u017eem\u0117s pa\u0117mimo visuomen\u0117s poreikiams ir kompensacijos u\u017e j\u0105 dyd\u017eio. Taigi procesini\u0173 pal\u016bkan\u0173 priteisimo galimyb\u0117 kitu, nei j\u0173 priteisimas nuo bylos i\u0161k\u0117limo teisme momento, metu siejama tik su aplinkybe, jog pinigin\u0117 prievol\u0117 kreipimosi \u012f teism\u0105 metu dar neegzistavo. Konstatuota, kad nagrin\u0117jamoje byloje nebuvo nustatyta pirmiau aptart\u0173 i\u0161im\u010di\u0173. <\/p>\n\n\n\n

\u012evertinusi tai, kad UAB \u201eDarnu group\u201c teismui buvo parei\u0161kusi du alternatyvius reikalavimus, teis\u0117j\u0173 kolegija nurod\u0117, kad tiek pagrindiniu, tiek alternatyviu reikalavimu UAB \u201eDarnu group\u201c siek\u0117 to paties tikslo \u2013 apginti savo teisi\u0173 pa\u017eeidim\u0105, pasirei\u0161kus\u012f Telecentro pareigos gr\u0105\u017einti UAB \u201eDarnu group\u201c pagal pirkimo\u2013pardavimo sutart\u012f gautus pinigus nevykdymu. Alternatyvi\u0173 ie\u0161kovo reikalavim\u0173 esm\u0117 yra ta, jog vienas ie\u0161kinio reikalavimas pa\u0161alina kito galimyb\u0119, ta\u010diau bet kuriuo i\u0161 j\u0173 yra siekiama apginti pa\u017eeistas ar gin\u010dijamas asmens teises arba interesus. Alternatyvi\u0173 ie\u0161kovo reikalavim\u0173 nurodymas rei\u0161kia, kad ie\u0161kovas, kreipdamasis \u012f teism\u0105 teismin\u0117s gynybos, apibr\u0117\u017eia teisme nagrin\u0117tino gin\u010do ribas.<\/p>\n\n\n\n

_____<\/p>\n\n\n\n

Nutartyje <\/a>d\u0117l\u00a0prane\u0161imo skolininkui apie reikalavimo perleidim\u0105\u00a0teisin\u0117s\u00a0reik\u0161m\u0117s\u00a0reikalavimo\u00a0perleidimo\u00a0galiojimui i\u0161ai\u0161kinta, kad reikalavimo teis\u0117s perleidimo sutartis iki prane\u0161imo skolininkui apie reikalavimo perleidimo fakt\u0105 sieja tik \u0161ios sutarties \u0161alis ir nesaisto tre\u010di\u0173j\u0173 asmen\u0173, \u012fskaitant skolinink\u0105. Tik nuo to momento, kai skolininkas gavo prane\u0161im\u0105 apie reikalavimo perleidimo fakt\u0105, reikalavimo perleidimo sutartis pradeda galioti skolininko ir tre\u010di\u0173j\u0173 asmen\u0173 at\u017evilgiu. Tai rei\u0161kia, kad iki tokio prane\u0161imo gavimo skolinink\u0105 ir pradin\u012f kreditori\u0173 siejan\u010dios prievol\u0117s subjektai lieka nepasikeit\u0119 ir prievol\u0117 gali pasibaigti tinkamu \u012fvykdymu arba kitais \u012fstatyme \u012ftvirtintais pagrindais. Jei skolininkas n\u0117ra informuotas apie reikalavimo teis\u0117s perleidim\u0105, jo at\u017evilgiu reikalavimo teis\u0117s tur\u0117toju laikytinas pradinis kreditorius.<\/p>\n\n\n\n

Konstatuota, kad skolininko prievol\u0117s pasibaigimas vienu i\u0161 prievoli\u0173 pasibaigimo pagrind\u0173 iki prane\u0161imo skolininkui apie reikalavimo perleidimo fakt\u0105 sudaro savaranki\u0161k\u0105 kreditoriaus reikalavimo atmetimo teisin\u012f pagrind\u0105, nes tiek pradinis, tiek naujasis kreditorius nebetenka teis\u0117s reikalauti i\u0161 skolininko \u0161ios prievol\u0117s \u012fvykdymo. Pradiniam kreditoriui atleidus skolinink\u0105 nuo prievol\u0117s \u012fvykdymo ir neprane\u0161us skolininkui apie prie\u0161 tai \u012fvykus\u012f reikalavimo teis\u0117s perleidim\u0105 naujajam kreditoriui, tokie pradinio kreditoriaus veiksmai turi teisin\u0117s reik\u0161m\u0117s tik pradinio ir naujojo kreditori\u0173 tarpusavio santykiams, o skolininko prievol\u0117 pradiniam kreditoriui laikoma pasibaigusia.<\/p>\n\n\n\n

_____<\/p>\n\n\n\n

Baud\u017eiam\u0173j\u0173 byl\u0173 skyriaus teis\u0117j\u0173 kolegija nutartyje<\/a> administracinio nusi\u017eengimo byloje pa\u017eym\u0117jo, kad in dubio pro reo<\/em> principas negali b\u016bti ai\u0161kinamas atsietai nuo teismo pareigos i\u0161samiai i\u0161nagrin\u0117ti administracinio nusi\u017eengimo byl\u0105. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nagrin\u0117damas administracinio nusi\u017eengimo bylas, teismas privalo aktyviai dalyvauti tiriant \u012frodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Teismas negali b\u016bti suprantamas kaip pasyvus byl\u0173 proceso steb\u0117tojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia med\u017eiaga teismui yra pateikta. Taigi, prie\u0161 nuspr\u0119sdamas, jog d\u0117l byloje \u012frodin\u0117tin\u0173 aplinkybi\u0173 liko abejoni\u0173, teismas turi d\u0117ti protingas pastangas \u0161ioms abejon\u0117ms pa\u0161alinti ir neturi vengti aktyvaus vaidmens procese.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo Civilini\u0173 byl\u0173 skyriaus teis\u0117j\u0173 kolegija nutartyje d\u0117l teis\u0117s kasacine tvarka apsk\u0173sti teismo nutarties motyvus nurodyta, kad eismo procesinio sprendimo motyvuojamosios dalies apskundimas yra ribojamas, tod\u0117l, sprend\u017eiant d\u0117l nagrin\u0117jamoje byloje pateikto kasacinio skundo pagr\u012fstumo, pirmiausia turi b\u016bti \u012fvertinta, ar skund\u017eiama apeliacin\u0117s instancijos teismo nutartimi buvo pasisakyta d\u0117l toki\u0173 faktini\u0173 aplinkybi\u0173, kurios gal\u0117t\u0173 daryti …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":45879,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[32],"tags":[939,541,220,2249,97,3359,3096,3360,487],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/45877"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=45877"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/45877\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":45882,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/45877\/revisions\/45882"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/45879"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=45877"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=45877"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=45877"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}