{"id":45790,"date":"2024-06-10T17:52:39","date_gmt":"2024-06-10T14:52:39","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=45790"},"modified":"2024-06-10T17:52:42","modified_gmt":"2024-06-10T14:52:42","slug":"s-vilkelyte-teti-teti-kaip-gera-i-tave-ziureti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2024\/06\/10\/s-vilkelyte-teti-teti-kaip-gera-i-tave-ziureti\/","title":{"rendered":"S. Vilkelyt\u0117. T\u0117ti, t\u0117ti, kaip gera \u012f tave \u017ei\u016br\u0117ti"},"content":{"rendered":"\n

Daugelis gerai prisimena Tele Bim Bam Meil\u0117s dain\u0105 t\u0117\u010diui[1]<\/a>, kuri buvo vienas gra\u017eiausi\u0173 priminim\u0173 t\u0117\u010diams apie j\u0173 svarb\u0173 vaidmen\u012f vaiko gyvenime. \u0160iandien tikrai galime pasid\u017eiaugti ne tik sekmadien\u012f pilnomis kino sal\u0117mis \u201esavaitgalini\u0173\u201c t\u0117\u010di\u0173, bet ir t\u0117\u010diais, besir\u016bpinan\u010diais vaikais kasdien\u0105, net ir tais atvejais, kai t\u0117\u010diai negyvena kartu su vaiko mama.<\/p>\n\n\n\n

Gegu\u017eis buvo pilnas \u0161eimos \u0161ven\u010di\u0173 \u2013 Mamos diena, \u0160eimos diena, nauja data \u0161ven\u010diama Vaiko diena ir tylomis jas prisivijusi T\u0117\u010dio diena bir\u017eelio pirm\u0105j\u012f sekmadien\u012f. Kod\u0117l t\u0117\u010diai vis dar laikomi antraeiliais vaik\u0173 auginime? Arba kod\u0117l jie vis dar noriai naudojasi tokia pad\u0117timi?<\/p>\n\n\n\n

Vienareik\u0161mi\u0161ko atsakymo n\u0117ra. Ta\u010diau \u0161\u012f kart\u0105 nor\u0117\u010diau pateikti teism\u0173 praktikos analiz\u0119 d\u0117l bendros vaiko globos arba 50:50 bendravimo su vaiku tvarkos nutr\u016bkus santuokai ar t\u0117v\u0173 tarpusavio santykiams ir baud\u0173 u\u017e vaiko bendravimo tvarkos pa\u017eeidimus, skiriam\u0173 ir vaik\u0173 mamoms, su kuriomis nustatyta vaik\u0173 gyvenamoji vieta.<\/p>\n\n\n\n

Kas yra 50:50 bendravimo su vaiku tvarka?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

50:50 bendravimo su vaiku tvarka yra terminas naudojamas Lietuvos teism\u0173 praktikoje, nes taikydami ir ai\u0161kindami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 3.169 straipsn\u012f, teismai yra link\u0119 spr\u0119sti, kad vaiko gyvenamoji vieta, net ir bendru t\u0117v\u0173 sutarimu, negali b\u016bti nustatoma su abiem t\u0117vais, gyvenan\u010diais skyrium, tod\u0117l tuo atveju, jei t\u0117vai, jiems gyvenant skyrium, ir toliau pageidauja dalytis vaiko prie\u017ei\u016bra po lygiai, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu i\u0161 t\u0117v\u0173, su kitu nustatant 50:50 bendravimo tvark\u0105. I\u0161 esm\u0117s tai yra ta pati dviguba gyvenamoji vieta (angl. k. dual residence<\/em>), kuri taikoma santuokos nutraukimo bylose jau daugiau nei 40 met\u0173. \u017dinoma, kaip rodo tyrimai[2]<\/a>, ji labiausiai yra paplitusiu Vakar\u0173 Europos ir \u0160iaur\u0117s Amerikos kult\u016brose, kuriose lygus vaiko prie\u017ei\u016bros dalinimasis nutr\u016bkus poros santykiams \u012fgyja vis didesn\u0119 reik\u0161m\u0119 d\u0117l propaguojamos ly\u010di\u0173 lygyb\u0117s, didesnio moter\u0173 \u012fsitraukimo \u012f darbo rink\u0105 ir did\u0117jan\u010dio vyr\u0173 supratimo apie j\u0173 atsakomyb\u0119 u\u017e vaiko ugdym\u0105 bei besikei\u010dian\u010dio po\u017ei\u016brio \u012f t\u0117vyst\u0119 apskritai.<\/p>\n\n\n\n

Pa\u017eym\u0117tina, kad skirtingose \u0161alyse dviguba gyvenamoji vieta suprantama skirtingai, varijuojant nuo 25 iki 50 proc. kartu su vaiku praleid\u017eiamo laiko. \u012evair\u016bs tyrimai rodo, kad dalinimasis vaiko prie\u017ei\u016bra nuo ma\u017eum\u0117s, santykio su t\u0117\u010diu k\u016brimas ne tik, kai vaikas jau gali i\u0161b\u0117gti su kamuoliu \u012f futbolo aik\u0161tel\u0119, bet kai jis guguodamas gali paimti t\u0117t\u012f u\u017e barzdos, sukuria s\u0105lygas vaikui d\u017eiaugtis lygiaverte t\u0117vyste ir tais atvejais, kai t\u0117tis ir mama nebegali gyventi drauge kaip pora, ta\u010diau gali ir toliau b\u016bti lygiai taip pat svarb\u016bs vaikui ir \u0161alia jo vienod\u0105 laiko tarp\u0105.<\/p>\n\n\n\n

\u017dinoma, vaiko gyvenimas \u0161eimoje, kurioje vaiku r\u016bpinasi abu t\u0117vai, sukelia vaikui ma\u017eiau problem\u0173 nei gyvenimas i\u0161siskyrusioje \u0161eimoje. Ta\u010diau net ir t\u0117v\u0173 gyvenimas skyrium gali u\u017etikrinti ry\u0161io i\u0161saugojim\u0105 ne tik su vienu i\u0161 t\u0117v\u0173 (da\u017eniausiai mama), bet abiej\u0173 t\u0117v\u0173 socialini\u0173, emocini\u0173, o ne tik finansini\u0173 i\u0161tekli\u0173 prieinamum\u0105. Tyrimai atskleid\u0117, kad vaikai, gyvenantys i\u0161siskyrusiosiose \u0161eimose, bet turintys dvigub\u0105 gyvenam\u0105j\u0105 viet\u0105 arba 50:50bendravimo su abiem t\u0117vais tvark\u0105, susiduria su ma\u017eiau problem\u0173 nei vaikai, gyvenantys tik su vienu i\u0161 t\u0117v\u0173. \u017dinoma, tokia vaiko bendravimo su t\u0117vais tvarka paprastai galima tais atvejais, kai n\u0117ra besit\u0119sian\u010dio ilgalaikio t\u0117v\u0173 tarpusavio konflikto, kai t\u0117vai sugeba bendradarbiauti ir kai vaikai yra vyresni nei ketveri\u0173 met\u0173 am\u017eiaus.<\/p>\n\n\n\n

50:50 bendravimo su t\u0117vais tvark\u0105 nusta\u010dius jaunesnio am\u017eiaus vaikams galimas vaiko nesaugus prierai\u0161umas, nes itin jauno am\u017eiaus vaikai d\u0117l atminties ir kalbos geb\u0117jim\u0173 dar negali suprasti pasikartojan\u010dio i\u0161siskyrimo ar nusp\u0117ti galimo susijungimo.<\/p>\n\n\n\n

Nesibaigiantys t\u0117v\u0173 tarpusavio konfliktai daro didel\u0119 \u017eal\u0105 vaikui. Tyrimuose, kuriuose buvo apklausiami patys vaikai ir paaugliai, \u0161ie atkleid\u0117, kad esant t\u0117v\u0173 tarpusavio konfliktams jie jau\u010diasi kaip pagauti sp\u0105stuose, kas da\u017enai sukelia vaik\u0173 ir paaugli\u0173 elgesio ir psichosocialines problemas. Ta\u010diau naujausi tyrimai atkleid\u0117 tai, kad net ir esant konflikti\u0161kiems t\u0117v\u0173 tarpusavio santykiams, dviguba vaik\u0173 gyvenamoji vieta leid\u017eia u\u017etikrinti geresn\u012f vaiko santyk\u012f su abiem t\u0117vais ir taip u\u017etikrinti jam didesn\u0119 param\u0105 ir palaikym\u0105.      <\/p>\n\n\n\n

\u012edomu tai, kad t\u0117vai, kurie sutinka su dviguba vaiko gyvenam\u0105ja vieta, paprastai yra labiau i\u0161silavin\u0119 ir turintys didesnes pajamas. Ta\u010diau pastaruoju metu pastebimas \u0161i\u0173 socialini\u0173 ekonomini\u0173 skirtum\u0173 ma\u017e\u0117jimas, nes ir kitos asmen\u0173 grup\u0117s pradeda vis labiau taikyti tok\u012f vaik\u0173 gyvenimo model\u012f t\u0117v\u0173 tarpusavio santykiams nutr\u016bkus.<\/p>\n\n\n\n

50:50 bendravimo tvarkos Lietuvoje ypatumai<\/strong><\/p>\n\n\n\n

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teis\u0119 gyventi kartu su t\u0117vais, b\u016bti aukl\u0117jamas ir apr\u016bpinamas savo t\u0117v\u0173 \u0161eimoje, bendrauti su t\u0117vais, nesvarbu, ar t\u0117vai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminai\u010diais, jei tai nekenkia vaiko interesams. \u0160i \u012fstatyme \u012ftvirtinta vaiko teis\u0117 \u012f \u0161eimos ry\u0161ius yra pamatin\u0117, nes visapusi\u0161ka ir darni vaiko raida galima tik augant \u0161eimoje, jau\u010diant meil\u0119 ir supratim\u0105 (Jungtini\u0173 Taut\u0173 vaiko teisi\u0173 konvencijos preambul\u0117).<\/p>\n\n\n\n

Visus klausimus, susijusius su vaik\u0173 aukl\u0117jimu, sprend\u017eia abu t\u0117vai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui u\u017etikrinti reikalingas t\u0117v\u0173 bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. B\u016btent tod\u0117l t\u0117vai turi siekti spr\u0119sti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu t\u0117vai \u012f pagalb\u0105 gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik t\u0117v\u0173 tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai aukl\u0117ti vaik\u0105, gal\u0117s b\u016bti geranori\u0161kai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilin\u0117je byloje Nr. 3K-3-16-706\/2016).<\/p>\n\n\n\n

Pa\u017eym\u0117tina, kad \u0161iuo atveju yra analizuojami tik tie per pastaruosius pus\u0119 met\u0173 priimti teism\u0173 sprendimai ir nutartys, kuriuose sprend\u017eiami t\u0117v\u0173 tarpusavio gin\u010dai. Tuo tarpu tie atvejai, kai t\u0117vai susitaria tarpusavyje ir kreipiasi \u012f teism\u0105 d\u0117l 50:50 bendravimo su vaiku tvarkos patvirtinimo \u0161iuo atveju n\u0117ra analizuojami.<\/p>\n\n\n\n

Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena i\u0161 vaiko teisi\u0173 \u012fvardinta vaiko teis\u0117 bendrauti su t\u0117vais, nesvarbu, ar t\u0117vai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio t\u0117vai gyvena skyrium, turi teis\u0119 nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem t\u0117vais, nesvarbu kur t\u0117vai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).<\/p>\n\n\n\n

Kaip matyti i\u0161 \u017eemiau pateikt\u0173 pavyzd\u017ei\u0173, Lietuvoje teismai nevengia nustatyti 50:50 bendravimo tvark\u0105 ir jaunesniems vaikams, ir esant itin konflikti\u0161kiems t\u0117v\u0173 tarpusavio santykiams, kas rodo, jog teismai vaiko teis\u0119 \u012f \u0161eimos ry\u0161ius ir teis\u0119 bendrauti su abiem t\u0117vais supranta progresyviai, \u012fgalindami ne tik mamas, bet ir t\u0117\u010dius r\u016bpintis vaiku. <\/p>\n\n\n\n

Vilniaus apygardos teismas  2024 m. kovo 21 d. nutartimi civilin\u0117je byloje Nr. e2S-702-340\/2024 pritar\u0117 pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytai laikinai bendravimo su vaiku tvarkai pagal 50:50 bendravimo model\u012f, nurodydamas, kad byloje nenustatyta, kad vaiko motina nesir\u016bpina vaiku tinkamai, tuo tarpu yra b\u016btina u\u017etikrinti 5 m. am\u017eiaus vaiko ry\u0161\u012f su abiem t\u0117vais. Tuo atveju t\u0117v\u0173 tarpusavio konfliktai buvo itin dideli, ta\u010diau tai nebuvo prie\u017eastimi teismams savo inciatyva nenustatyti 50:50 bendravimo su vaiku tvarkos.    <\/p>\n\n\n\n

Kitoje byloje Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 7 d. nutartimi civilin\u0117je byloje Nr. e2S-582-643\/2024 patvirtino pirmosios instancijos teismo sprendim\u0105, kuriuo buvo nustatyta laikina dar ketveri\u0173 met\u0173 neturin\u010dio berniuko bendravimo su t\u0117vais tvarka pagal 50:50 bendravimo model\u012f. Teismas nesutiko su motinos argumentais, kad tai b\u016bt\u0173 per ilgas vaiko i\u0161siskyrimas su mama, nes iki \u0161iol vaikais praleisdavo su kiekvienu i\u0161 t\u0117v\u0173 po 4 dienas ir jaut\u0117si gerai, be to, byloje  buvo nustatyta, kad vaiko santykis su abiem t\u0117vais yra teigiamas ir vaikas noriai leid\u017eia laik\u0105 abiej\u0173 t\u0117v\u0173 draugijoje. Svarbu atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f tai, kad teismai nustat\u0117, jog poroje susiklost\u0119 itin konflikti\u0161ki santykiai i\u0161 esm\u0117s kyla d\u0117l vaiko, t. y. d\u0117l noro kartu leisti laisvalaik\u012f, kuomet kitas vaiko t\u0117vas taip pat turi tam tikr\u0173 ketinim\u0173 tuo pa\u010diu metu b\u016bti su vaiku.<\/p>\n\n\n\n

Pana\u0161ios pozicijos Vilniaus apygardos teismas laik\u0117si ir 2024 m. vasario 29 d. nutartimi civilin\u0117je byloje Nr. e2S-498-643\/2024 spr\u0119sdamas d\u0117l truput\u012f vyresn\u0117s nei trej\u0173 met\u0173 mergait\u0117s laikinos bendravimo su t\u0117\u010diu tvarkos. Nors vaiko mama pra\u0161\u0117 nustatyti bendravimo tvark\u0105 6 dienos\/4 dienos, teismas sprend\u0117, kad skyrium gyvenan\u010dio t\u0117vo ir vaiko bendravimas yra intensyvus, reguliarus, atsakovas su dukra bendrauja \u017eenkliais laikotarpiais, tod\u0117l bendravimo tvarkos (50\/50 modeliu) nustatymas iki tol, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas nagrin\u0117jamoje byloje, u\u017etikrins \u0161ali\u0173 ir j\u0173 nepilnamet\u0117s dukters bendravimo tvarkos t\u0119stinum\u0105, pad\u0117ties stabilum\u0105 ir nepilnamet\u0117s dukters interes\u0173 apsaug\u0105 (tur\u0117ti bendravim\u0105 su abiem t\u0117vais). Be kita ko, teismas pa\u017eym\u0117jo nesutinkantis su mamos pozicija, kad vien d\u0117l am\u017eiaus vaikas tur\u0117t\u0173 bendrauti su skyrium gyvenan\u010diu t\u0117vu \u017eenkliai ma\u017eiau nei su vaiku bendrauja ji.<\/p>\n\n\n\n

\u0160ioje byloje taip pat pakankamai ry\u0161kiai atsiskleid\u017eia poros konflikto prie\u017eastys, kurios b\u016bdingos daugeliui pana\u0161i\u0173 byl\u0173, t. y. kai vaikas tampa priemone i\u0161spr\u0119sti poros tarpusavio nesutarimus ir nuoskaudas. Ie\u0161kov\u0117, vaiko mama, nurod\u0117, kad susitarimas tarp \u0161ali\u0173 galimas tik tada, kai jis tinkamas atsakovui, o jei jis netinkamas \u2013 atsakovas viena\u0161ali\u0161kai pasielgia taip, kaip jam atrodo tinkama, visi\u0161kai ignoruodamas ie\u0161kov\u0117s nuomon\u0119 ir neatsi\u017evelgdamas \u012f tai, kad klausimas, visgi, sprend\u017eiamas d\u0117l ma\u017eame\u010dio vaiko ir tur\u0117t\u0173 labiausiai atspind\u0117ti jo interesus. Tai i\u0161 esm\u0117s atspindi ir tam tikrus kult\u016brinius ypatumus, kai m\u016bs\u0173 visuomen\u0117 vis dar linkusi manyti, kad 1) mama geriau \u017eino, kas tinkama vaikui, 2) vyras u\u017eima vadovaujan\u010di\u0105 pozicij\u0105 poroje, 3) moteris, vaiko mama, siekdama geriausio savo vaikui, tur\u0117t\u0173 sutikti su vyro, t\u0117vo, si\u016bloma bendravimo tvarka ar bent jau geriau ie\u0161koti kompromiso nei \u012frodin\u0117ti, kad t\u0117tis su vaiku elgiasi netinkamai, nepraleid\u017eia su juo pakankamai laiko ir pan.<\/p>\n\n\n\n

Pirmiau ap\u017evelgtos nutartys rodo, kad nustatant 50:50 bendravimo tvark\u0105 svarbus ankstesnis vaiko ry\u0161ys su abiem t\u0117vais ir kiek kiekvienas i\u0161 j\u0173 dalyvavo vaiko gyvenime. Prie\u0161ingu atveju, Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruod\u017eio 12 d. nutartimi civilin\u0117je byloje Nr. e2A-2723-855\/2023, atsi\u017evelgdamas \u012f  vaiko am\u017ei\u0173, ankstesn\u012f t\u0117vo nebendravim\u0105 su vaiku tokiu intensyvumu ir t\u0117vo faktin\u0117s gyvenamosios vietos laikinum\u0105, pakeit\u0117 pirmosios instancijos teismo nustatyt\u0105 sumin\u0119 50:50 bendravimo tvark\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Tarptautiniai tyrimai, atlikti d\u0117l dvigubos vaiko gyvenamosios vietos, taip pat parodo, kad tokios bendravimo su vaiku tvarkos da\u017eniausiai norima tais atvejais, kai abu t\u0117vai vienodai aktyviai dalyvavo vaiko auginime ir aukl\u0117jime ir iki t\u0117v\u0173 tarpusavio santyki\u0173 nutr\u016bkimo. Tod\u0117l tokios socialin\u0117s politikos priemon\u0117s, kurios \u012fteisina t\u0117vyst\u0117s atostogas vaikui gimus ir privalomas (neperleid\u017eiamas) vaiko prie\u017ei\u016bros atostogas abiem t\u0117vams skatina abiej\u0173 t\u0117v\u0173 vienod\u0105 \u012fsitraukim\u0105 \u012f vaiko auginim\u0105, kas tik\u0117tina pakeis ir nusistov\u0117jus\u012f supratim\u0105, kad vaikas \u201epriklauso\u201c mamai, tik kuri viena gali geriausiai u\u017etikrinti vaiko interesus.<\/p>\n\n\n\n

\u0160iuo klausimu Lietuvoje vis dar da\u017enai susiklosto gana dviprasmi\u0161ka situacija, kai vaik\u0173 mamos teigia, kad jos atsakingai, su didele meile, \u0161iluma ir r\u016bpes\u010diu augina bei pri\u017ei\u016bri vaikus, tarp j\u0173 yra susiformav\u0119s ypa\u010d glaudus tarpusavio ry\u0161ys, tuo tarpu t\u0117tis staiga \u201eu\u017esiman\u0119s\u201c bendrauti su vaiku pus\u0119 laiko pakeis nusistov\u0117jusi\u0105 tvark\u0105, prie kurios vaikas yra priprat\u0119s, t. y. jo stabil\u0173 gyvenimo ritm\u0105, kas neatitinka nepilname\u010dio vaiko interes\u0173. Ta\u010diau kai t\u0117\u010diai dingsta i\u0161 vaik\u0173 gyvenimo arba lieka tik \u201esavaitgaliniais\u201c t\u0117\u010diais, tuomet v\u0117l pastebimas nepasitenkinimas d\u0117l per menko ry\u0161io, paramos ir palaikymo vaikui. Pa\u017eym\u0117tina, kad tinkamas vaiko teis\u0117s bendrauti su t\u0117vu ar motina \u012fgyvendinimas rei\u0161kia, kad bendraujama bus tokiais b\u016bdais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsi\u017evelgiant \u012f jo am\u017ei\u0173, gyvenimo b\u016bd\u0105, \u012fpro\u010dius ir pan., ir norus. Tod\u0117l kiekviena situacija, sprend\u017eiant kokia bendravimo tvarka b\u016bt\u0173 vaikui geriausia, turi b\u016bti vertinama individualiai, nepamir\u0161tant, kad lygiavert\u0117 t\u0117vyst\u0117 tur\u0117t\u0173 b\u016bti siekiamyb\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Pavyzd\u017eiui, tam tikrais atvejais, atsi\u017evelgiant \u012f ma\u017e\u0105 vaiko am\u017ei\u0173 ir galin\u010dius jam kilti sunkumus atsiskirti nuo motinos, gali b\u016bti nustatoma pereinamoji bendravimo su t\u0117\u010diu tvarka.  Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 9 d. nutartimi civilin\u0117je byloje Nr. e2A-109-855\/2024, spr\u0119sdamas d\u0117l 2 met\u0173 am\u017eiaus vaiko bendravimo su t\u0117\u010diu tvarkos, didino kartu su t\u0117\u010diu praleid\u017eiam\u0173 dien\u0173, o tiksliau nakvyni\u0173 skai\u010di\u0173 priklausomai nuo vaiko am\u017eiaus. Teismas taip pat pa\u017eym\u0117jo, kad bendravimo tvarka, kuomet i\u0161 esm\u0117s kiekvien\u0105 darbo savait\u0117s vakar\u0105 vaikas tur\u0117t\u0173 bendrauti \/ praleisti vis su kitu i\u0161 t\u0117v\u0173, b\u016bt\u0173 tiek pa\u010diam vaikui, tiek ir jo t\u0117vams pernelyg intensyvi ir varginanti, nes tai neabejotinai b\u016bt\u0173 susij\u0119 su vaiko kilnojimu i\u0161 vienos vietos \u012f kit\u0105, u\u017eprogramuot\u0173 papildomas konfliktines situacijas tarp t\u0117v\u0173, tuo pa\u010diu reik\u0161t\u0173 neracional\u0173 laiko su vaiku naudojim\u0105, kuomet nema\u017e\u0105 laiko dal\u012f t\u0117vams reik\u0117t\u0173 praleisti vien kelion\u0117se (ve\u017eant vaik\u0105 i\u0161 vieno pas kit\u0105) ir pan. Be kita ko, Teismas nurod\u0117, kad 50:50 procent\u0173 laiko skyrium gyvenan\u010dio t\u0117vo bendravimo su vaiku tvark\u0105 teismas gali nustatyti tik konstatav\u0119s, jog b\u016btent ji geriausiai atitinka vaiko interesus, o tam teisi\u0161kai reik\u0161mingomis pripa\u017eintinos tokios aplinkyb\u0117ms, kad kiekvieno i\u0161 vaiko t\u0117v\u0173 gyvenamoji vieta, vaiko ugdymo \u012fstaig\u0173 vieta, vaiko socialiniai ry\u0161iai su kiekvieno i\u0161 t\u0117v\u0173 gyvenamosiose vietose ar \u0161alia j\u0173 gyvenan\u010diais kitais asmenimis, kiekvieno i\u0161 t\u0117v\u0173 u\u017eimtumas, j\u0173 galimyb\u0117 pristatyti vaik\u0105 \u012f ugdymo \u012fstaigas ir paimti i\u0161 j\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Pa\u017eym\u0117tina, kad vaiko gyvenamoji vieta paprastai nustatoma su vienu i\u0161 t\u0117v\u0173, nenurodant  konkre\u010dios vietov\u0117s, ta\u010diau tuo atveju, kai nustatoma 50:50 bendravimo su vaiku tvarka, preziumuojama, kad abu vaiko t\u0117vai gyvena toje pa\u010dioje vietoje ir tokia bendravimo tvarka bus realiai \u012fgyvendinta.<\/p>\n\n\n\n

Taigi kiekvien\u0105 kart\u0105 sprend\u017eiant d\u0117l vaiko bendravimo tvarkos su skyrium gyvenan\u010diu t\u0117\u010diu (mama) tur\u0117t\u0173 b\u016bti \u012fvertinamos tokios aplinkyb\u0117s, kaip vaiko am\u017eius, abiej\u0173 t\u0117v\u0173 dalyvavimas vaiko ugdyme iki t\u0117vams prad\u0117jus gyventi skyrium, t\u0117v\u0173 galimyb\u0117s bendradarbiauti tarpusavyje, j\u0173 gyvenamoji vieta ir pan.<\/p>\n\n\n\n

 Vaiko norai ar vaiko poreikiai?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Pa\u017eym\u0117tina, kad da\u017enai vaik\u0173 mamos prie\u0161tarauja vaik\u0173 bendravimo su t\u0117\u010diais da\u017enumui, motyvuodamos vaiko nenoru. Ta\u010diau kasacinis teismas prie\u0161 de\u0161imtmet\u012f yra pa\u017eym\u0117j\u0119s, kad vaiko kompetencija priimti sprendim\u0105, \u0161iuo atveju \u2013 atsisakyti bendrauti su skyrium gyvenan\u010diu t\u0117vu (motina), ir u\u017e j\u012f atsakyti paprastai did\u0117ja su am\u017eiumi ir vaiko branda, kai vaikas gali ai\u0161kiai apibr\u0117\u017eti priimamo sprendimo prie\u017eastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Atkreiptinas d\u0117mesys \u012f tai, kad skyryb\u0173 atveju abu t\u0117vai \u2013 tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi d\u0117ti visas pastangas, kad vaikas jaust\u0173 bendr\u0105 ir vienod\u0105 abiej\u0173 t\u0117v\u0173 glob\u0105 ir r\u016bpest\u012f. To siekdami vaiko t\u0117vai tur\u0117t\u0173 kiek galima grei\u010diau spr\u0119sti savo asmenines emocines problemas, likusias po skyryb\u0173, kurios da\u017eniausiai ir b\u016bna pagrindin\u0117 nesusitarimo d\u0117l vaiko bendravimo su skyrium gyvenan\u010diu t\u0117vu (motina) tarp t\u0117v\u0173 prie\u017eastis. B\u016btent nesibaigiantys t\u0117v\u0173 konfliktai da\u017eniausiai lemia ir vaiko nor\u0105 atsitraukti, dingti i\u0161 konflikto zonos, t. y. nebendrauti. Ta\u010diau toks atsitraukimas neu\u017etikrina vaiko interes\u0173, tod\u0117l jei n\u0117ra kit\u0173 objektyvi\u0173 aplinkybi\u0173, d\u0117l ko gal\u0117t\u0173 b\u016bti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenan\u010diu t\u0117vu (motina), o tik vaiko prie\u0161taravimas, teismas gali neatsi\u017evelgti \u012f vaiko nuomon\u0119 ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkan\u010di\u0105 bendravimo su skyrium gyvenan\u010diu t\u0117vu (motina) tvark\u0105 (Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo 2014 m. baland\u017eio 11 d. nutartis civilin\u0117je byloje Nr. 3K-3-202\/2014).<\/p>\n\n\n\n

Kaip matyti i\u0161 Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. nutarties civilin\u0117je byloje Nr. e2S-110-896\/2024, 2024 m. baland\u017eio 18 d. nutarties civilin\u0117je byloje Nr. e2S-615-775\/2024 vaik\u0173 mamos paprastai elgdavo taip, kad t\u0105 savaitgal\u012f, kai vaik\u0173 t\u0117tis tur\u0117davo vaikus paimti i\u0161 ugdymo \u012fstaigos, j\u0173 \u012f ugdymo \u012fstaig\u0105 neatvesdavo, nurodydavo, kad vaikas nenori i\u0161eiti i\u0161 nam\u0173, o jei t\u0117tis nori \u012frodyti prie\u0161ingai, turi ateiti su antstoliu ir pan., kad vaik\u0173 mamos atsisako bendrauti ir bendradarbiauti su gerov\u0117s centr\u0173 psichologais, socialiniais darbuotojais, nurodydamos, kad tik jos turi d\u0117ti pastangas, tuo tarpu t\u0117\u010diai tik terorizuoja jas ir vaik\u0105. Be kita ko, tokiose bylose jau yra buv\u0119s ne vienas ikiteisminis tyrimas d\u0117l tariamo t\u0117\u010dio smurto prie\u0161 vaik\u0105 ir pan. Vis d\u0117lto, teismai, \u012fvertin\u0119 bylos aplinkybes, da\u017eniausiai skiria mamoms u\u017e bendravimo tvarkos pa\u017eeidimus baudas, nurodydami, kad jos turi aktyviai \u012fgyvendinti bendravimo su vaikais tvark\u0105, o vaiko nenoras neatitinka vaiko poreiki\u0173 ir geriausi\u0173 interes\u0173 sukurti\/i\u0161saugoti ry\u0161\u012f ir su skyrium gyvenan\u010diu t\u0117\u010diu.<\/p>\n\n\n\n

\u017dinoma, gyvenime b\u016bna daug \u012fvairi\u0173 situacij\u0173, taip pat ir smurtaujan\u010di\u0173 prie\u0161 vaikus t\u0117\u010di\u0173 ar savo meil\u0119 vaikui pradedan\u010di\u0173 demonstruoti t\u0117\u010di\u0173, kurie vaik\u0105 kaip priemon\u0119 naudoja siekdami \u012fskaudinti buvusi\u0105 partner\u0119 ir pan., ta\u010diau da\u017eniausiai t\u0117v\u0173 konfliktin\u0117s situacijos susiklosto per ilg\u0105 laik\u0105, kai vaikai kaip kar\u0161ta bulv\u0117 m\u0117tomi i\u0161 vien\u0173 rank\u0173 \u012f kitas, kvie\u010diamos policijos, vaikai tampomi po vaiko teisi\u0173 apsaugos \u012fstaigas, gerov\u0117s centrus ir pan., ko pas\u0117koje vaikai nori tik susig\u016b\u017eti ir sl\u0117ptis nuo bet kokio t\u0117\u010dio skambu\u010dio ir pasirodymo prie nam\u0173 dur\u0173. Ir vietoje to, kad vaikai \u017eaist\u0173, d\u017eiaugt\u0173si vaikyste ir laiku su t\u0117\u010diu, mama bei draugais, jie patiria stres\u0105 ir nuolatin\u012f bandym\u0105 \u012frodyti, kuris t\u0117tis ar mama yra geresnis ar blogesnis. <\/p>\n\n\n\n

T\u0117vyst\u0117 yra gyvenimo kelion\u0117, kuriai reikalinga ne tik kantryb\u0117 ir pasi\u0161ventimas, bet taip pat ir noras bei geb\u0117jimas prisitaikyti prie besikei\u010dian\u010di\u0173 vaiko poreiki\u0173 ir aplinkos. B\u016bdami t\u0117vais mes ne tik r\u016bpinam\u0117s vaik\u0173 kasdiena, bet formuojame jiems ir tam tikras gyvenimo vertybes, elgsenos modelius, tod\u0117l vargu, ar nor\u0117tume, kad u\u017eaug\u0119 vaikai prisimint\u0173 tik nesibaigian\u010dius t\u0117v\u0173 tarpusavio konfliktus ir matavim\u0105si, kuris j\u0173 vaikui buvo geresnis (blogesnis), kai vaikui tereik\u0117jo vieno \u2013 b\u016bti apkabintam ir i\u0161klausytam, kad ir t\u0117tis, ir mama b\u016bt\u0173 \u0161alia tada, kai vaikui j\u0173 labiausiai reikia.<\/p>\n\n\n\n

Simona Vilkelyt\u0117 yra VU Teis\u0117s fakulteto lektor\u0117, advokat\u0173 profesin\u0117s bendrijos HITUS Legal advokato pad\u0117j\u0117ja<\/em><\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

[1]<\/a> https:\/\/www.youtube.com\/watch?v=XZRo0BfoIyg<\/a><\/p>\n\n\n\n

[2]<\/a> Toliau komentare bus remiamasi R. Berman ir K. Daneback straipsniu Children in dual-residence arrangements: a literature review, \u017er. https:\/\/www.tandfonline.com\/doi\/full\/10.1080\/13229400.2020.1838317<\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Daugelis gerai prisimena Tele Bim Bam Meil\u0117s dain\u0105 t\u0117\u010diui[1], kuri buvo vienas gra\u017eiausi\u0173 priminim\u0173 t\u0117\u010diams apie j\u0173 svarb\u0173 vaidmen\u012f vaiko gyvenime. \u0160iandien tikrai galime pasid\u017eiaugti ne tik sekmadien\u012f pilnomis kino sal\u0117mis \u201esavaitgalini\u0173\u201c t\u0117\u010di\u0173, bet ir t\u0117\u010diais, besir\u016bpinan\u010diais vaikais kasdien\u0105, net ir tais atvejais, kai t\u0117\u010diai negyvena kartu su vaiko mama. Gegu\u017eis buvo pilnas \u0161eimos \u0161ven\u010di\u0173 …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":45791,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[3352,312,3303,595],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/45790"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=45790"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/45790\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":45793,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/45790\/revisions\/45793"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/45791"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=45790"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=45790"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=45790"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}