Asmeniui, besikreipian\u010diam \u012f teism\u0105 tikintis apginti savo pa\u017eeistas teises, bene vienas svarbiausi\u0173 teisminio proceso etap\u0173 yra vykdymo procesas \u2013 pripa\u017einkime, gal mums, teisininkams, ir yra labai \u012fdomus pats gin\u010das, \u0161ali\u0173 argumentai, pritaikytos teis\u0117s normos ir teismo pateiktas \u0161i\u0173 norm\u0173 ai\u0161kinimas, ta\u010diau, pavyzd\u017eiui, su teisine profesija nieko bendro neturin\u010diam asmeniui visa tai yra papildomas \u201egalvos skausmas\u201c, o toks asmuo viso labo nori, pavyzd\u017eiui, papras\u010diausiai atgauti savo pinigus ar kit\u0105 turt\u0105, ma\u017e\u0173 ma\u017eiausiai tokiam asmeniui r\u016bpi, k\u0105 teismas savo priimamuose dokumentuose nurodys. Taigi, vykdymo procesas tam tikra prasme yra sfera, kurioje susiduria du pasauliai \u2013 teisin\u0117 ir socialin\u0117 tikrov\u0117. Vykdymo procese atliekamais, pavyzd\u017eiui, priverstinio vykdymo veiksmais, sudaromos s\u0105lygos teisin\u0117s tikrov\u0117s intervencijai \u012f socialin\u0119 realyb\u0119, norimas rezultatas yra pasiekiamas praktiniu po\u017ei\u016briu, o pa\u017eeistos asmen\u0173 teis\u0117s yra apginamos realiai, o ne tik deklaratyviai. Galima teigti, jog vykdymo procesas teisingum\u0105 i\u0161 \u201epopierinio\u201c paver\u010dia realiu \u2013 jei neb\u016bt\u0173 vykdymo proceso, neb\u016bt\u0173 jokios naudos ir i\u0161 pa\u010di\u0173 teism\u0173. Tod\u0117l n\u0117ra \u012fmanoma abejoti \u0161io instituto aktualumu, jo reik\u0161me galimybei asmenims apginti pa\u017eeistas teises.<\/p>\n\n\n\n
Ta\u010diau min\u0117ta socialin\u0117 realyb\u0117, kuri yra modifikuojama vykdant teismo sprendimus, nepaliaujamai ir pastoviai kei\u010diasi, bet poreikis priimti ir \u012fvykdyti priimtus teismo sprendimus be jokios abejon\u0117s i\u0161lieka. Teisin\u0119 tikrov\u0119 nusakan\u010dios teisin\u0117s normos yra preskribtyvaus pob\u016bd\u017eio, pa\u010dios, prie\u0161ingai, nei socialin\u0117 tikrov\u0117, nekinta. Taigi, fundamentalios socialin\u0117s transformacijos da\u017enu atveju suponuoja poreik\u012f adaptuoti teisin\u0119 tikrov\u0119, kad b\u016bt\u0173 pasiekiami tikslai, kuri\u0173 yra siekiama nustatant tam tikr\u0105 teisin\u012f reguliavim\u0105. \u0160iuo aspektu jokia i\u0161imtimi neb\u016bt\u0173 galima pavadinti ir vykdymo proceso \u2013 tam, kad teismo sprendimai b\u016bt\u0173 vykdomi efektyviai, taip pat, kad vykdymo proceso metu b\u016bt\u0173 s\u0117kmingai ir realiai u\u017etikrintos procese dalyvaujan\u010di\u0173 asmen\u0173 \u017emogaus teis\u0117s, prie min\u0117t\u0173 transformacini\u0173 socialini\u0173 rei\u0161kini\u0173 privalo b\u016bti pritaikytos ir vykdymo proces\u0105 reglamentuojan\u010dios teis\u0117s normos. Vienas i\u0161 toki\u0173 aktuali\u0173 ir fundamentali\u0173, aib\u0119 sri\u010di\u0173 apiman\u010di\u0173 socialin\u0117s realyb\u0117s poky\u010di\u0173 yra skaitmenizacija. Be abejo, skaitmenizacija daro mil\u017eini\u0161k\u0105 \u012ftak\u0105 ir teisei. Teis\u0117s mokslo doktrinoje yra pabr\u0117\u017eiama, jog \u0161is rei\u0161kinys teis\u0119 paveikia dvejopai: pirma, skaitmenizacija tampa pa\u010dios teis\u0117s reguliavimo dalyku \u2013 tai apima klausimus, pavyzd\u017eiui, d\u0117l duomen\u0173 nuosavyb\u0117s, atsakomyb\u0117s u\u017e autonomines sistemas arba dirbtinio intelekto teisinio subjekti\u0161kumo; kita vertus, pati teis\u0117 yra skaitmenizuojama, kontempliuojamas skaitmenini\u0173 technologij\u0173 pritaikymas siekiant palengvinti teisin\u012f darb\u0105, net pritaikant skaitmenines technologijas teis\u0117s taikyme ar ai\u0161kinime[1]<\/sup><\/a>. \u0160iame straipsnyje koncentruojamasi \u012f pirmojo tipo skaitmenizacijos poveik\u012f teisei \u2013 d\u0117l skaitmenizacijos pilnaverte civilin\u0117s apyvartos dalimi tapo skaitmeninis turtas, kurio i\u0161ie\u0161kojimas nei\u0161vengiamai tampa vykdymo proceso norm\u0173 reguliavimo dalyku, net jei pa\u010dios normos \u0161ios turto r\u016b\u0161ies ekspliciti\u0161kai ir nereguliuoja \u2013 tai, kad n\u0117ra konkretaus su tam tikra technologija, pavyzd\u017eiui, blok\u0173 grandine, susijusio reglamentavimo, nerei\u0161kia, kad tokios sistemos veikia u\u017e teis\u0117s rib\u0173[2]<\/sup><\/a>. Ta\u010diau, bet kuriuo atveju, niekur nedingsta efektyvumo siekis \u2013 \u0161io instituto reguliavimas privalo b\u016bti adaptuotas prie min\u0117t\u0173 santykinai nauj\u0173 civilin\u0117s apyvartos poky\u010di\u0173, susijusi\u0173 skaitmeninio turto \u012fsigal\u0117jimu pla\u010diu mastu. \u0160is u\u017edavinys \u012fstatym\u0173 leid\u0117jui yra toli gra\u017eu ne i\u0161 lengv\u0173j\u0173 \u2013 esama aib\u0117 skaitmeninio turto r\u016b\u0161i\u0173, kuri\u0173 kiekviena pasi\u017eymi atskira savo specifika. Pavyzd\u017eiui, blok\u0173 grandin\u0117s technologijos pagrindu sukurtam skaitmeniniam turtui \u2013 kriptovaliutoms, nepakei\u010diamiems \u017eetonams (NFT), virtualioms prek\u0117ms \u2013 yra b\u016bdingas nematerialumas, decentralicazija, anonimi\u0161kumas. \u0160ios \u0161iam turtui b\u016bdingos savyb\u0117s lemia norm\u0173, skirt\u0173 tradicin\u0117ms turto r\u016b\u0161ims, nepritaikomum\u0105 i\u0161ie\u0161kant skaitmenin\u012f turt\u0105 \u2013 jas taikant prakti\u0161kai ne\u012fmanoma pasiekti vykdymo proceso tiksl\u0173. Papras\u010diausiai, yra labai tik\u0117tina, kad turint reikal\u0105 su skolos gr\u0105\u017einti nenorin\u010diu skolininku, kurio did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f turto mas\u0117s sudaro skaitmeninis turtas, skolos atgauti nepavykt\u0173, arba, susidarius\u012f teisinio reguliavimo vakuum\u0105 teismai yra priversti spr\u0119sti ad hoc<\/em>, taip darant \u017eal\u0105 teisiniam ai\u0161kumui bei nesudarant galimyb\u0117s numanyti, kokio teismo sprendimo tik\u0117tis. Min\u0117tas skaitmeninio turto specifi\u0161kumas bei tradicini\u0173 turto r\u016b\u0161i\u0173 i\u0161ie\u0161kojimui skirto reguliavimo netinkamumas ver\u010dia ma\u017e\u0173 ma\u017eiausiai mokslin\u0117je doktrinoje ie\u0161koti i\u0161ei\u010di\u0173 i\u0161 \u0161ios situacijos. Straipsnio autoriai \u0161io tikslo ir siekia \u2013 identifikuoti aktualius i\u0161\u0161\u016bkius ir konkre\u010dias reguliavimo problemas, kylan\u010dias i\u0161ie\u0161kant skaitmenin\u012f turt\u0105, bei pasi\u016blyti galimus \u0161i\u0173 problem\u0173 sprendimo b\u016bdus. Darbo tikslas pasiekiamas per konkre\u010dius u\u017edavinius: pirma, apibr\u0117\u017eiama skaitmeninio turto s\u0105voka, i\u0161skiriamos atskiros skaitmeninio turto r\u016b\u0161ys. Toliau darbe identifikuojamos konkre\u010dios problemos, su kuriomis aktualaus reguliavimo kontekste yra susiduriama, siekiant skaitmenin\u012f turt\u0105 i\u0161ie\u0161koti. Tre\u010dia, vadovaujantis dabartin\u0117mis reguliavimo tendencijomis, mink\u0161tosios teis\u0117s (angl. soft law<\/em>) \u0161altiniais bei valstybi\u0173 ger\u0105ja praktika, si\u016blomi konkret\u016bs reguliavimo poky\u010diai, kuriuos \u012fgyvendinus min\u0117tos problemos gal\u0117t\u0173 b\u016bti i\u0161spr\u0119stos. Tyrime naudojamas lingvistinis, sisteminis, lyginamasis ir loginis metodai. Lingvistinis, sisteminis ir loginis metodai naudojami i\u0161samiai teis\u0117s ir teis\u0117s doktrinos \u0161altini\u0173 analizei, egzistuojan\u010di\u0173 reguliavimo sprag\u0173 ar problemini\u0173 identifikavimui. \u0160iuos metodus kombinuojant su lyginamuoju, ie\u0161koma inspiracijos identifikuot\u0173 problemini\u0173 aspekt\u0173 sprendimo b\u016bdams. Tyrime naudojami ir kiti, kaip antai, istorinis ar teleologinis, metodai. Tyrime analizuojamas galiojantis Lietuvos Respublikos ir u\u017esienio vykdymo proceso reguliavimas, taip pat skiriamas d\u0117mesys valstybi\u0173 ger\u0105j\u0105 praktik\u0105 sisteminantiems mink\u0161tosios teis\u0117s \u0161altiniams, kaip antai, Tarptautin\u0117s antstoli\u0173 ir teismo pareig\u016bn\u0173 s\u0105jungos (UIJH) \u201ePasauliniam skaitmeninio vykdymo proceso kodeksui\u201c, Tarptautinio privatin\u0117s teis\u0117s unifikavimo instituto (UNIDROIT) \u201eSkaitmeninio turto ir privatin\u0117s teis\u0117s principams, ie\u0161koma sprendimo vykdymo proceso reguliavimo u\u017euomazg\u0173 kit\u0173 valstybi\u0173 teisin\u0117se sistemose, taip pat, analizuojama Lietuvos ir u\u017esienio privatin\u0117s teis\u0117s mokslin\u0117 doktrina.<\/p>\n\n\n\n Skaitmeninis turtas \u2013 kas tai? Skaitmeninio turto r\u016b\u0161ys.<\/strong><\/p>\n\n\n\n Kaip jau ir min\u0117ta, skaitmeninio turto, kaip i\u0161ie\u0161kojimo objekto, d\u0117l tam tikr\u0173 jam b\u016bding\u0173 specifini\u0173 savybi\u0173, ne itin galima lyginti su tradicin\u0117mis turto r\u016b\u0161imis. Kadangi tos savyb\u0117s yra ne\u012fprastos, \u0161io tipo i\u0161ie\u0161kojimo apibr\u0117\u017eimui b\u016btina skirti nema\u017eai d\u0117mesio. Taip pat, kadangi skaitmeninis turtas yra tikrai plati s\u0105voka, b\u016btina ai\u0161kiai apibr\u0117\u017eti ir atskiras skaitmeninio turto r\u016b\u0161is, \u012fvardinti j\u0173 savybes, vertinti kiekvienos i\u0161 r\u016b\u0161i\u0173 aktualum\u0105 teismo sprendim\u0173 vykdymo kontekste. Juk, be jokios abejon\u0117s, tik tiksliai identifikavus tyrimo objekt\u0105 yra \u012fmanoma nustatyti ir i\u0161spr\u0119sti su juo susijusias problemas.<\/p>\n\n\n\n Kadangi, kaip jau ir min\u0117ta, dabartinis Lietuvos vykdymo proceso reguliavimas n\u0117ra i\u0161 viso pritaikytas skaitmeninio turto i\u0161ie\u0161kojimui, nenuostabu, kad jame n\u0117ra pateikiama ir skaitmeninio turto s\u0105voka. Lietuvos teisin\u0117 sistema \u0161iuo aspektu n\u0117ra itin i\u0161skirtin\u0117 \u2013 \u0161iuo metu, did\u017eioji dalis pasaulio teisini\u0173 sistem\u0173 dar tik \u017eengia pirmuosius \u017eingsnius prad\u0117damos duomenis ir skaitmenin\u012f turt\u0105 suvokti kaip galimus nuosavyb\u0117s teis\u0117s objektus normatyviniame reguliavime ar teism\u0173 praktikoje. Atsi\u017evelgiant \u012f tai, skaitmeninio turto s\u0105vokos yra tikslinga ie\u0161koti mokslin\u0117je teis\u0117s mokslo doktrinoje.<\/p>\n\n\n\n Savaime suprantama, jog kadangi b\u016btent kriptovaliut\u0173 \u012fsigal\u0117jimas civilin\u0117je apyvartoje daro teismo sprendimo vykdymo i\u0161 skaitmeninio turto problematik\u0105 aktuali\u0105, skaitmeninis turtas pirmiausiai su kriptovaliutomis ir yra asocijuojamas. Ties\u0105 sakant, toks po\u017ei\u016bris yra gan\u0117tinai siauras \u2013 kriptovaliutos yra tik viena i\u0161 daugelio skaitmeninio turto r\u016b\u0161i\u0173, mokslin\u0117je doktrinoje yra \u012fvardinama kur kas daugiau j\u0173 yra \u012fvardinama mokslin\u0117je doktrinoje, kurioje \u012fvairi su skaitmeniniu turtu susijusi problematika (pavyzd\u017eiui, skaitmeninio turto paveld\u0117jimo) buvo analizuojama dar iki i\u0161populiar\u0117jant kriptovaliutoms. Taigi, prie skaitmeninio turto yra priskiriami elektroniniai lai\u0161kai, socialin\u0117s medijos paskyros, skaitmenin\u0119 form\u0105 turintys muzikos \u012fra\u0161ai, vaizdo med\u017eiaga ir knygos, o taip pat sukaupti ta\u0161kai dalyvaujant tam tikroje apsipirkimo platformoje ar naudojantis kreditine kortele[3]<\/sup><\/a>. Pla\u010diausiai skaitmeninis turtas yra apibr\u0117\u017eiamas kaip turtas, kuris yra skaitmenin\u0117s formos ir turi vert\u0119[4]<\/sup><\/a>. B\u016btent \u0161ios dvi skaitmeninio turto savyb\u0117s \u2013 skaitmenin\u0117, nemateriali forma ir vert\u0117 \u2013 ir yra aktual\u016bs kriterijai keliant klausim\u0105, ar tam tikras objektas gali b\u016bti laikomas i\u0161ie\u0161kojimo objektu, bei taip pat, sukelia ir \u0161iame straipsnyje nagrin\u0117jam\u0105 problematik\u0105: juk vykdymo procese realizuojant b\u016btent vert\u0117s turin\u010dius objektus kreditorius siekia atgauti skol\u0105, \u012fgyvendinti savo turtines teises, ta\u010diau vien d\u0117l \u0161i\u0173 vert\u0119 turin\u010di\u0173 objekt\u0173 nematerialumo kyla problemos bandant \u0161\u012f turt\u0105 i\u0161ie\u0161koti dabartinio vykdymo proceso reguliavimo kontekste \u2013 o skaitmeninis turtas be skaitmenin\u0117s formos pasi\u017eymi dar aibe specifini\u0173 savybi\u0173. Straipsnio autori\u0173 nuomone, nors mokslin\u0117je doktrinoje yra \u012fvardinama, kad skaitmeninis turtas gali tur\u0117ti ne tik pinigin\u0119, bet ir sentimentali\u0105 vert\u0119[5]<\/sup><\/a>, i\u0161ie\u0161kojimo i\u0161 skaitmeninio turto kontekste aktualios yra aktualios i\u0161imtinai tik tos skaitmeninio turto r\u016b\u0161ys, kurios turi pinigin\u0119 vert\u0119 \u2013 apskirtai, tik ekonomin\u0119 vert\u0119 turin\u010dius objektus realizavus yra \u012fmanomas teismo sprendimo d\u0117l turtini\u0173 prievoli\u0173 realus priverstinis \u012fvykdymas. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties straipsnio kontekste neanalizuotinos tokios skaitmeninio turto r\u016b\u0161ys kaip elektroniniai lai\u0161kai ar socialin\u0117s medijos paskyros \u2013 jos, prie\u0161ingai nei kriptovaliutos, ar elektronin\u0117s knygos, filmai ar muzika, ekonomin\u0117s vert\u0117s neturi[6]<\/sup><\/a>.<\/p>\n\n\n\n Be mokslin\u0117s doktrinos, skaitmeninio turto s\u0105voka yra pateikiama ir besiformuojan\u010diuose mink\u0161tosios teis\u0117s \u0161altiniuose. \u0160tai Skaitmeninio turto ir privatin\u0117s teis\u0117s principuose skaitmeninis turtas yra apibr\u0117\u017eiamas kaip elektroninis \u012fra\u0161as, kur\u012f galima kontroliuoti (Principas 2(2))[7]<\/sup><\/a>, o Pasauliniame skaitmeninio vykdymo kodekse pateikiama skaitmeninio turto s\u0105voka taip pat yra orientuota \u012f vert\u0119 ir skaitmenin\u0119 form\u0105: skaitmeninis turtas \u2013 tai ekonomin\u0119 vert\u0119 turintis rezultatas ar paslauga, saugoma, rodoma ar administruojama elektroniniu b\u016bdu[8]<\/sup><\/a>. \u0160iame \u0161altinyje yra atskirai pateikiamas ir jau min\u0117tos aktualiausios skaitmeninio turto r\u016b\u0161ies \u2013 kritptoturto \u2013 apibr\u0117\u017eimas: tai skaitmenin\u0117 valiuta, kurios nei\u0161leido centrin\u0117 institucija, naudojanti decentralizuot\u0105 valdym\u0105; veikianti kaip main\u0173 priemon\u0117, kai atskiri nuosavyb\u0117s \u012fra\u0161ai, egzistuojan\u010dioje kompiuterizuotoje duomen\u0173 baz\u0117je, naudojant stipri\u0105 kriptografij\u0105, siekiant apsaugoti \u012fra\u0161us apie atliktas operacijas, kontroliuoti monet\u0173 k\u016brim\u0105 ir patikrinti monet\u0173 nuosavyb\u0117s teis\u0117s perdavim\u0105. I\u0161 \u0161io pateikto apibr\u0117\u017eimo galima daryti i\u0161vad\u0105, kad kriptoturtu galima laikyti blok\u0173 grandin\u0117s technologija (angl. blockchain<\/em>) paremtus turto objektus.<\/p>\n\n\n\n \u0160ioje vietoje skaitytojui, su skaitmeninio turto problematika susidurian\u010diam pirm\u0105j\u012f kart\u0105, gali kilti klausimas: o kas gi ta blok\u0173 grandin\u0117s technologija, kuri yra laikoma kriptoturto veikimo pagrindu?. \u0160i technologija buvo sukurta 2008 m. kartu su \u201eBitcoin\u201c kriptovaliuta \u2013 \u0161i\u0105 technologij\u0105 galima vadinti tam tikra \u201eapskaitos knyga\u201c. Technologija leid\u017eia saugiai ir skaidriai steb\u0117ti ir tikrinti jos pagrindu sukurta kriptovaliuta atliekamus sandorius, svarbu, kad tam n\u0117ra b\u016btini jokios centrin\u0117s institucijos veiksmai, kaip antai, centrinio banko. \u0160i duomen\u0173 baz\u0117 yra decentralizuota ir u\u017e\u0161ifruota, joje yra u\u017eregistruojamas kiekvienas sandoris, jis tampa bent jau dalinai \u017einomas visiems tinklo dalyviams. Pasitelkiant sud\u0117tingus kriptografinius metodus u\u017etikrinama, kad blok\u0173 grandin\u0117je u\u017efiksuoti duomenys negal\u0117t\u0173 b\u016bti v\u0117liau pakei\u010diami ar i\u0161trinami \u2013 b\u016btent d\u0117l to blok\u0173 grandin\u0117je saugomi duomenys laikytini patikimais ir sunkiai padirbamais[9]<\/sup><\/a>. Saugumo aspektu, pamin\u0117tina tai, kad mok\u0117jimai kriptovaliutomis, prie\u0161ingai nei mok\u0117jimai banko kortele ar pavedimu, atliekami pasitelkiant vadinam\u0105j\u0105 st\u016bmimo technologij\u0105 (angl. push technology<\/em>), kai naudotojas inicijuodamas mok\u0117jim\u0105 \u012f tinkl\u0105 perduoda tik konkre\u010diam sandoriui aktuali\u0105 atitinkam\u0105 informacij\u0105, o ne vadinam\u0105ja traukimo technologij\u0105 (angl. pull technology<\/em>), kai asmenin\u0117 naudotojo informacija yra saugoma byloje ir gali b\u016bti pasiekiama bet kuriuo metu, kai tai yra leid\u017eiama[10]<\/sup><\/a>. \u0160i technologija pritaikoma kur kas pla\u010diau, nei tik kriptovaliut\u0173 veikimui \u2013 pavyzd\u017eiui, kai kurios gydymo \u012fstaigos renkasi saugoti pacient\u0173 duomenis pasitelkdamos b\u016btent blok\u0173 grandin\u0117s technologij\u0105. Grandin\u0117je nauji blokai atsiranda kaip kasimo (angl. mining<\/em>) proceso rezultatas. Kasimo proceso metu kas\u0117jas (angl. miner<\/em>) pasitelkdamas savo kompiuterinius resursus sud\u0117ting\u0173 matematini\u0173 lyg\u010di\u0173 sprendimui tikrina ir \u012ftraukia naujus sandorius \u012f blok\u0173 grandin\u0119. Kriptovaliutos kas\u0117jams mainais u\u017e \u0161io proceso vykdym\u0105 yra suteikiamas atlygis \u2013 tam tikras kasamos kriptovaliutos kiekis, tai lemia tai, kad individai ar net i\u0161tisos korporacijos siekdamos pelno u\u017esiima \u0161ia veikla[11]<\/sup><\/a>.<\/p>\n\n\n\n Taikant vien\u0105 i\u0161 priverstinio teismo sprendimo vykdymo priemoni\u0173 \u2013 i\u0161ie\u0161kant i\u0161 skolininko turto, yra priverstine tvarka atimama skolininko nuosavyb\u0117s teis\u0117 \u012f i\u0161ie\u0161kojimo objektu esant\u012f turt\u0105. Taigi, turto priklausymas skolininkui nuosavyb\u0117s teise yra b\u016btina s\u0105lyga, kad i\u0161ie\u0161kojimas b\u016bt\u0173 \u012fmanomas \u2013 pavyzd\u017eiui, antstolis turi u\u017etikrinti, kad priverstinio vykdymo procese, nukreipus i\u0161ie\u0161kojim\u0105 \u012f skolininko turt\u0105, b\u016bt\u0173 realizuotas b\u016btent skolininkui, o ne tre\u010diajam asmeniui priklausantis turtas (CPK 690 str., 602 str. 1 d. 1 p.)[12]<\/sup><\/a>. Tod\u0117l i\u0161ie\u0161kojimo i\u0161 skaitmeninio turto problematikos kontekste yra svarbu atkreipti d\u0117mes\u012f ne tik \u012f turto skaitmenin\u0119 form\u0105 ir vert\u0117s tur\u0117jim\u0105, bet ir galimyb\u0119 b\u016bti nuosavyb\u0117s teis\u0117s objektu \u2013 savaime suprantama, i\u0161ie\u0161koti galima tik tok\u012f turt\u0105, kuris skolininkui priklauso nuosavyb\u0117s teise. Klausimas, ar skaitmenin\u012f turt\u0105 ar duomen\u0173 vienet\u0105 galima laikyti nuosavyb\u0117s teis\u0117s objektu ir kokios konkre\u010dios daiktini\u0173 teisi\u0173 r\u016b\u0161ys ir turinys taikomi tokiam turtui, susij\u0119s su konceptualiais ir normatyviniais aspektais. Konceptualiu po\u017ei\u016briu, atsi\u017evelgiant \u012f tai, kad nuosavyb\u0117s teis\u0117 yra taikoma erga omnes<\/em>, tam, kad tam tikras dalykas gal\u0117t\u0173 b\u016bti nuosavyb\u0117s teis\u0117s objektu, jis privalo b\u016bti ai\u0161kiai apibr\u0117\u017etas, privalo b\u016bti ai\u0161kios ir vie\u0161ai \u017einomos i\u0161orin\u0117s objekto ribos \u2013 taip tre\u010diosios \u0161alys, nuo kuri\u0173 neteis\u0117to poveikio nuosavyb\u0117s teis\u0117s objektas yra saugomas, turi tur\u0117ti praktin\u012f b\u016bd\u0105 identifikuoti, kas nuosavyb\u0117s teise kiekvienu atskiru atveju yra saugoma[13]<\/sup><\/a>. Norminiu lygmeniu klausimas, ar skaitmeninis turtas arba duomenys yra verti nuosavyb\u0117s apsaugos ir kas tur\u0117t\u0173 tur\u0117ti teis\u0119 naudotis nuosavyb\u0117s teis\u0117mis \u012f \u0161\u012f turt\u0105, da\u017enai tur\u0117t\u0173 b\u016bti suskirstytas \u012f konkretesnius prieigos prie turto, naudojimo ir kontrol\u0117s atvejus. Taip yra ypa\u010d tod\u0117l, kad skaitmeninis turtas ir duomenys paprastai kontroliuojami pagal pagrindin\u0119 standartin\u0119 sutart\u012f, pavyzd\u017eiui, socialinio tinklo platformos (pvz., \u201eFacebook\u201c) ir paskyros naudotojo sutart\u012f arba skaitmeninio turto pardav\u0117jo ir pirk\u0117jo sutart\u012f. Tokiomis sutartimis siekiama kontroliuoti tokius klausimus kaip galimi perpardavimo, perdavimo ar paveld\u0117jimo apribojimai arba skaitmeninio turto ir (arba) duomen\u0173 teik\u0117jo teis\u0117 komerciniais tikslais gauti ir naudoti asmenin\u0119 informacij\u0105 apie atitinkamos platformos naudotoj\u0105[14]<\/sup><\/a>. Be sutar\u010di\u0173 teis\u0117s, su skaitmeniniu turtu ir duomenimis susijusios teisin\u0117s aplinkos kontekste yra aktual\u016bs ir intelektin\u0117s nuosavyb\u0117s klausimai. Tai savo ruo\u017etu turi \u012ftakos kontrol\u0117s, prieigos ir naudojimo aspektams, pavyzd\u017eiui, skaitmeninio turto arba \u201ei\u0161maniojo turto\u201c (i\u0161maniojo telefono, i\u0161maniojo namo) savininko ir (arba) naudotojo teisei keisti turto programin\u0119 \u012frang\u0105 arba nustatymus[15]<\/sup><\/a>. Tod\u0117l skaitmeninis turtas ar duomenys kelia sud\u0117tingus klausimus, kurie neapsiriboja vien tik turto savininko tapatyb\u0117s apibr\u0117\u017eimu apskritai, reguliuojant konkre\u010dius prieigos, naudojimo ir kontrol\u0117s po\u017eymius.<\/p>\n\n\n\n Tokia dabartin\u0117 praktika, kai reguliuojant su skaitmeniniu turtu susijusius santykius yra \u0161itaip pla\u010diai taikomos ne tradicin\u0117s daiktin\u0117s teis\u0117s normos, o sutar\u010di\u0173 tarp \u012fvairiausi\u0173 platform\u0173 naudotoj\u0173 ir pa\u010di\u0173 platform\u0173, suteikian\u010di\u0173 platformoms itin pla\u010dias teises, nuostatos, mokslin\u0117je doktrinoje yra vadinama \u201eskaitmeniniu feodalizmu\u201c[16]<\/sup><\/a> \u2013 \u0161iuo atveju ne platform\u0173 naudotojai tampa su tam tikromis platformomis susijusios skaitmeninio turto savininkais, o veikiau jau patys platform\u0173 naudotojai perkeltine prasme tampa platform\u0173 \u201enuosavybe\u201c[17]<\/sup><\/a>. Juk prie\u0161 prad\u0117damas naudotis tam tikros elektronin\u0117s platformos, kurioje yra saugomas ar sukuriamas tam tikro tipo skaitmeninis turtas, paslaugomis, vartotojas neturi galimyb\u0117s daryti \u012ftakos sutarties, reguliuojan\u010dios jo ir platformos santykius turiniui \u2013 vartotojas teturi du pasirinkimus: arba mygtuko paspaudimu sutikti su jam viena\u0161ali\u0161kai primetamomis sutarties s\u0105lygomis, arba i\u0161vis atsisakyti naudotis platformos paslaugomis. Atsi\u017evelgiant \u012f \u0161\u012f susidarant\u012f nenat\u016bral\u0173 disbalans\u0105 tarp tokio sandorio \u0161ali\u0173, mokslin\u0117je doktrinoje esama si\u016blym\u0173 nepaisant sutar\u010di\u0173 nuostat\u0173 toki\u0173 platform\u0173 naudotojams pripa\u017einti tam tikrus nuosavyb\u0117s teis\u0117s aspektus j\u0173 turimo skaitmeninio turto at\u017evilgiu, kaip antai, teis\u0119 tok\u012f turt\u0105 modifikuoti, j\u012f naudoti, disponuoti juo (pavyzd\u017eiui, turt\u0105 parduodant), teis\u0119 u\u017edrausti tokiu turtu naudotis kitiems asmenms[18]<\/sup><\/a>.<\/p>\n\n\n\n \u0160i skaitmeninio turto pripa\u017einimo nuosavybe problematika jau sp\u0117jo pasiekti ir teismus \u2013 tokie klausimai jau yra nagrin\u0117ti u\u017esienio teism\u0173 praktikoje. \u0160tai 2014 m. byloje Your Response Ltd. prie\u0161 Datateam Business Media Ltd.[19]<\/sup><\/strong><\/sup><\/a> <\/em>gin\u010das kilo tarp leidyba u\u017esiiman\u010dios bendrov\u0117s ir bendrov\u0117s, u\u017esiiman\u010dios duomen\u0173 bazi\u0173 valdymo veikla. \u0160ios bendrov\u0117s buvo sudariusios sutart\u012f, pagal kuri\u0105 duomen\u0173 bazes valdanti bendrov\u0117 jose saugojo leidybos bendrov\u0117s elektroninius prenumeratori\u0173 \u012fra\u0161us. Leidybos bendrovei sutart\u012f nutraukus, pastaroji reikalavo, kad duomen\u0173 baz\u0117s valdytoja perduot\u0173 jai saugotus duomenis, \u0161i \u0161iuos duomenis perduoti atsisak\u0117 atsikirsdama, kad naudojasi daikto sulaikymo teise ir \u0161ie duomenys yra \u012fstatyminio \u012fkeitimo (common law lien<\/em>) objektu. \u0160iuo sprendimu Anglijos apeliacinis teismas pa\u017eym\u0117jo istori\u0161kai susiklos\u010dius\u012f skirtum\u0105 tarp materialiojo (choses in possession<\/em>) ir nematerialiojo (choses in action<\/em>) turto: materialusis turtas gali b\u016bti fizinio valdymo (ir kontrol\u0117s) objektu, o nematerialusis \u2013 ne. \u0160iuo sprendimu pademonstruotas konservatyvus po\u017ei\u016bris \u012f skaitmenin\u012f turt\u0105 kaip nuosavyb\u0117s teis\u0117s objekt\u0105, kadangi teismas nusprend\u0117, jog duomenys kaip nematerialiojo turto r\u016b\u0161is negali b\u016bti sulaikymo teis\u0117s (taigi ir nuosavyb\u0117s teis\u0117s) objektu, prie\u0161ingai, nei teismo \u012fvardintas materialusis turtas.<\/p>\n\n\n\n Kiek progresyvesnis po\u017ei\u016bris \u012f skaitmenin\u012f turt\u0105 kaip nuosavyb\u0117s teis\u0117s objekt\u0105 buvo pademonstruotas Naujosios Zelandijos Auk\u0161\u010diausiojo teismo byloje Jonathan Dixon prie\u0161 Karalien\u0119[20]<\/sup><\/strong><\/sup><\/a><\/em>. Byloje buvo nagrin\u0117jamas kaltinimas pagal 1961 m. Naujosios Zelandijos baud\u017eiamojo kodekso 249 str. 1 d. a punkt\u0105 (prieiga prie kompiuterin\u0117s sistemos nes\u0105\u017einingais tikslais), kuriuo numatyta, kad laisv\u0117s at\u0117mimo bausme baud\u017eiamas asmuo, kuris \u201etiesiogiai ar netiesiogiai prisijungia prie bet kurios kompiuterin\u0117s sistemos <…> ir netur\u0117damas teis\u0117s <…> \u012fgyja bet kok\u012f turt\u0105\u201c[21]<\/sup><\/a>. Teismas nagrin\u0117jo, ar skaitmenin\u0117s bylos (angl. files<\/em>) gali b\u016bti laikomos turtu, ir pa\u017eym\u0117jo, jog \u201eskaitmenines bylas galima identifikuoti, jos turi vert\u0119 ir jas galima perduoti kitiems asmenims\u201c. Teismas pasirinko \u012fdom\u0173 po\u017ei\u016br\u012f ir sprend\u0117, kad toks turtas kaip skaitmenin\u0117s bylos turi fizin\u0119 form\u0105, kadangi tokios informacijos laikymas fizin\u0117se laikmenose nei\u0161vengiamai pakei\u010dia ir pa\u010dios laikmenos fizin\u0119 b\u016bsen\u0105. Taigi, teismas laik\u0117si pozicijos, jog nepriklausomai nuo to, ar skaitmenin\u0117s bylos yra laikytinos materialiuoju, ar nematerialiuoju turtu, jos (nagrin\u0117tos bylos atveju \u2013 vaizdo med\u017eiaga) yra laikytinos turtu, o ne tik informacija.<\/p>\n\n\n\n Taip pat, skaitmeninio turto kaip nuosavyb\u0117s teis\u0117s objekto problematikos kontekste yra aktualus ir 2018 m. liepos 12 d. Vokietijos Federalinio Auk\u0161\u010diausiojo Teismo (Bundesgerichtshof<\/em>) sprendimas civilin\u0117je byloje III ZR 183\/17[22]<\/sup><\/a>. \u0160ioje byloje vienos i\u0161 skaitmeninio turto r\u016b\u0161i\u0173 \u2013 socialinio tinklo \u201eFacebook\u201c paskyros \u2013 status\u0105 teismas nagrin\u0117jo paveld\u0117jimo teisini\u0173 santyki\u0173 kontekste \u2013 gin\u010das kilo tarp socialinio tinklo administratoriaus ir tragi\u0161kame incidente \u017euvusios merginos mamos. \u0160iuo atveju, lyginant su auk\u0161\u010diau pateiktais teism\u0173 praktikos pavyzd\u017eiais, teismas, nors ir pripa\u017eino socialinio tinklo paskyros paveldimum\u0105 ir \u012fpareigojo socialinio tinklo administratori\u0173 ie\u0161kovei suteikti prieig\u0105 prie paskyros, nenagrin\u0117jo socialinio tinklo paskyros ir joje esan\u010dio turinio kaip civilini\u0173 teisini\u0173 santyki\u0173 objekto sampratos, o sprendim\u0105 pri\u0117m\u0117 vertindamas tarp mirusiosios ir socialinio tinklo administratoriaus susidariusius santykius i\u0161imtinai per prievoli\u0173 ir paveld\u0117jimo teis\u0117s prizm\u0119[23]<\/sup><\/a>. Ta\u010diau b\u016btina pripa\u017einti, kad \u0161is teismo sprendimas yra pozityvus jau min\u0117tos \u201eskaitmeninio feodalizmo\u201c problemos sprendimo pavyzdys \u2013 teismas nepais\u0117 sutarties tarp mirusiosios ir socialinio tinklo administratoriaus nuostat\u0173, \u012ftvirtinan\u010di\u0173 teisi\u0173 ir pareig\u0173 nepaveldimum\u0105 (nors tokias sutarties s\u0105lygas Vokietijos civilin\u0117 teis\u0117 leid\u017eia).<\/p>\n\n\n\n Auk\u0161\u010diau \u012fvardintose bylose buvo nagrin\u0117tas toki\u0173, i\u0161 pirmo \u017evilgsnio, pinigin\u0117s vert\u0117s neturin\u010di\u0173 skaitmeninio turto r\u016b\u0161i\u0173, kaip duomenys ar socialinio tinklo paskyra, teisinis statusas. Ta\u010diau turto i\u0161ie\u0161kojimo kontekste aktualesn\u0117s yra tokios skaitmeninio r\u016b\u0161ys kaip kriptovaliutos, kurios be jokios abejon\u0117s turi pinigin\u0119 vert\u0119, j\u0173 esminis aspektas yra galimyb\u0117 b\u016bti naudojamoms kaip atsiskaitymo priemon\u0117. Tod\u0117l \u0161iame moksliniame darbe nei\u0161vengiamai b\u016btina ir su \u0161ia skaitmeninio turto r\u016b\u0161imi susijusios teism\u0173 praktikos analiz\u0117.<\/p>\n\n\n\n \u0160tai 2018 m. Anglijos ir Velso Auk\u0161\u010diausiojo teismo byla Vorotyntseva prie\u0161 Money-4 Ltd<\/em> [24]<\/sup><\/a>yra viena i\u0161 pirm\u0173j\u0173 byl\u0173 Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s jurisdikcijoje, kurioje buvo nagrin\u0117jamas kriptovaliutos teisinis statusas. \u0160ioje byloje \u012f teism\u0105 kreip\u0117si ie\u0161kov\u0117, \u012f kriptovaliut\u0173 prekybos platform\u0105 \u012fne\u0161usi apie 1,5 milijon\u0173 vert\u0117s \u201eBitcoin\u201c ir \u201eEthereum\u201c kriptovaliut\u0173. Ie\u0161kovei kilo abejoni\u0173 d\u0117l jos \u012fna\u0161\u0105 valdan\u010dios prekybos platformos veiklos, nesulaukusi reikalaujamos informacijos i\u0161 kriptovaliut\u0173 prekybos platformos vadovyb\u0117s, ie\u0161kov\u0117 kreip\u0117si \u012f teism\u0105 pra\u0161ydama pritaikyti laikin\u0105sias apsaugos priemones (angl. injunction<\/em>) ir jai priklausan\u010dias kriptovaliutas \u012f\u0161aldyti. Tiesa, \u0161ioje byloje teismas nepateik\u0117 detali\u0173 i\u0161ai\u0161kinim\u0173, ar kriptovaliuta yra daiktas, kokio tipo daiktu ar nuosavyb\u0117s forma kriptovaliuta laikytina, ta\u010diau teismas nusprend\u0117, jog n\u0117ra nieko, kas leist\u0173 manyti, kad \u201ekriptovaliuta negali b\u016bti nuosavyb\u0117s forma arba kad teismo jurisdikcijai priklausan\u010diai \u0161aliai negali b\u016bti u\u017edrausta ja prekiauti ar ja disponuoti\u201c. \u0160i byla yra laikytina dideliu post\u016bmiu skaitmeninio turto i\u0161ie\u0161kojimo problematikos kontekste, kadangi teismas, remdamasis pateiktais \u012frodymais, padar\u0117 i\u0161vad\u0105, jog reali turto i\u0161\u0161vaistymo gr\u0117sm\u0117 egzistuoja, ir pri\u0117m\u0117 \u012fsakym\u0105, \u012fpareigojant\u012f bendrov\u0119 ir jos vadovus gin\u010do objektu tapusi\u0105 kriptovaliut\u0105 \u012f\u0161aldyti.<\/p>\n\n\n\n Kriptovaliutos kaip nuosavyb\u0117s teis\u0117s objekto statusas Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s teismuose buvo nagrin\u0117tas ir toliau \u2013 2019 m. Anglijos ir Velso Auk\u0161\u010diausiojo teismo byloje AA prie\u0161 Ne\u017einomus asmenis[25]<\/sup><\/strong><\/sup><\/a><\/em> \u012f teism\u0105 kreip\u0117si draudimo bendrov\u0117, teikusi draudimo nuo kibernetini\u0173 atak\u0173 paslaugas. \u012e apdraust\u0105sias informacines sistemas buvo \u012fsilau\u017eta ir jose laikomi duomenys buvo u\u017e\u0161ifruoti, u\u017e programin\u0119 \u012frang\u0105, leid\u017eian\u010di\u0105 duomenis i\u0161\u0161ifruoti ie\u0161kov\u0117 programi\u0161iui \u201eBitcoin\u201c kriptovaliuta sumok\u0117jo apie 950 t\u016bkst. JAV doleri\u0173 vert\u0117s i\u0161pirk\u0105. Pasitelkusi tre\u010diosios \u0161alies \u2013 blok\u0173 grandin\u0117s tyrin\u0117jimo paslaugas teikian\u010dios bendrov\u0117s \u2013 pagalb\u0105, ie\u0161kov\u0117 i\u0161siai\u0161kino, kad did\u017eioji dalis kriptovaliutos pateko \u012f konkre\u010di\u0105 vienos bendrov\u0117s valdom\u0105 kriptovaliut\u0173 platform\u0105. Ie\u0161kov\u0117, kaip ir auk\u0161\u010diau min\u0117toje byloje, reikalavo teismo pritaikyti laikin\u0105sias apsaugos priemones. Teismas pritaik\u0117 kiek kito turinio, su daiktiniu reikalavimu susijusias laikin\u0105sias apsaugos priemones, nei kad ie\u0161kov\u0117 reikalavo, ir net leido sprendim\u0105 d\u0117l \u0161i\u0173 apsaugos priemoni\u0173 taikymo (kriptovaliut\u0173 platforma buvo \u012fregistruota Brit\u0173 Mergeli\u0173 salose) \u012fteikti ne\u012fprastu b\u016bdu \u2013 elektroniniu pa\u0161tu. Svarbu pa\u017eym\u0117ti, jog \u0161ioje byloje teismas bent jau laikin\u0173j\u0173 apsaugos priemoni\u0173 taikymo kontekste kriptovaliutoms pripa\u017eino nuosavyb\u0117s teisin\u012f status\u0105. Teismas sutiko su Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s Jurisdikcin\u0117s darbo grup\u0117s parei\u0161kime \u201eKripto turtas ir i\u0161maniosios sutartys\u201c[26]<\/sup><\/a> i\u0161d\u0117styta pozicija, pagal kuri\u0105 kriptoturtas yra laikomas nuosavybe, ta\u010diau jis nepatenka nei \u012f materialiojo, nei \u012f nematerialiojo turto kategorijas pagal Anglijos teis\u0119. Teismas pozicij\u0105 laikyti kriptovaliutas turtu argumentavo tuo, kad jos yra \u201eapibr\u0117\u017eiamos, tre\u010di\u0173j\u0173 \u0161ali\u0173 identifikuojamos, pagal savo pob\u016bd\u012f galin\u010dios b\u016bti perimtos tre\u010di\u0173j\u0173 \u0161ali\u0173 ir turin\u010dios tam tikr\u0105 pastovumo laipsn\u012f\u201c, taip atitikdamos klasikin\u0119 bendrosios teis\u0117s tradicijos jurisdikcijoms 1965 m. Jungtin\u0117s karalyst\u0117s Lord\u0173 r\u016bm\u0173 byloje National Provincial Bank prie\u0161 Ainsworth[27]<\/sup><\/strong><\/sup><\/a> <\/em>\u012ftvirtint\u0105 nuosavyb\u0117s samprat\u0105.<\/p>\n\n\n\n Min\u0117tos Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s bylos suk\u016br\u0117 prielaidas \u0161ioje jurisdikcijoje taikyti laikin\u0105sias apsaugos priemones kriptoturtui (pritaikant vien\u0105 ar kit\u0105 priemon\u0119 siekiant apriboti disponavim\u0105 tam tikru kriptoturtu). Nors su kriptoturtu susijusi\u0173 sprendimo vykdymo klausimai \u0161iose bylose n\u0117ra sprend\u017eiami, o sprendimas antrojoje byloje yra tarpinis ir laikytinas turin\u010diu ribot\u0105 precedentin\u0119 reik\u0161m\u0119, ta\u010diau \u0161iose bylose priimti sprendimai sudaro prielaidas kriptoturt\u0105 laikyti nuosavyb\u0117s teis\u0117s objektu. Autori\u0173 nuomone, tokie teismo i\u0161ai\u0161kinimai laikytini nors ir viso labo tik pirmaisiais, ta\u010diau be jokios abejon\u0117s b\u016btinais \u017eingsniais siekiant sukurti galimybes efektyviai i\u0161ie\u0161koti kriptoturt\u0105.<\/p>\n\n\n\n \u0160iame kontekste verta gr\u012f\u017eti ir prie jau min\u0117tos kitos bendrosios teis\u0117s valstyb\u0117s \u2013 Naujosios Zelandijos \u2013 teism\u0173 jurisdikcijos. 2020 m. Naujosios Zelandijos Auk\u0161\u010diausiojo teismo sprendime byloje Ruscoe<\/em> prie\u0161 Cryptopia Ltd[28]<\/sup><\/strong><\/sup><\/a><\/em> teismas taip pat nusprend\u0117, kad kriptovaliutos atitinka auk\u0161\u010diau min\u0117toje byloje \u012ftvirtint\u0105 bendrosios teis\u0117s tradicijos jurisdikcijoms b\u016bding\u0105 nuosavyb\u0117s apibr\u0117\u017eim\u0105. \u0160ioje byloje buvo likviduojama kriptovaliut\u0173 platforma, nukent\u0117jusi nuo kibernetini\u0173 \u012fsilau\u017e\u0117li\u0173 atakos ir praradusi apie 30 mln. Naujosios Zelandijos doleri\u0173 vert\u0117s kriptovaliutos. Bendrov\u0117s likvidatorius kreip\u0117si \u012f teism\u0105 keldamas du klausimus: 1) ar kriptovaliuta yra \u201enuosavyb\u0117\u201c Naujosios Zelandijos Akcini\u0173 Bendrovi\u0173 \u012fstatymo kontekste, galinti b\u016bti patik\u0117jimo teis\u0117s objektu?; ir 2) ar \u0161iuo atveju kriptovaliuta buvo valdoma patik\u0117jimo teise? \u012edomu, kad \u012f \u0161iuos klausimus teismas atsak\u0117 ir d\u0117l kriptovaliutos kaip civilini\u0173 teisi\u0173 objekto atitikties bendrosios teis\u0117s teism\u0173 praktikoje \u012ftvirtintiems nuosavyb\u0117s kriterijams sprend\u0117 gilindamasis \u012f kriptovaliut\u0173 veikimo specifik\u0105. Pirma, teismas sprend\u0117, jog kriptovaliutos atitinka identifikuotino objekto kriterij\u0173, kadangi \u201ekompiuteriu nuskaitomos simboli\u0173 eilut\u0117s, \u012fra\u0161ytos kompiuteri\u0173 tinkluose, sukurtuose \u0161ioms eilut\u0117ms \u012fra\u0161yti, <…> yra pakankamai skirtingos, kad jas b\u016bt\u0173 galima i\u0161skirtinai priskirti s\u0105skaitos tur\u0117tojui tame konkre\u010diame tinkle. Kalbant apie \u0161iuo atveju nagrin\u0117jamas kriptovaliutas, priskyrimas atliekamas vadinamuoju vie\u0161uoju raktu \u2013 vienam vie\u0161ajam raktui priskirti duomenys nebus supainioti su kitu. Taip yra net ir tuo atveju, jei identi\u0161ki duomenys yra kiekviename prie tinklo prijungtame kompiuteryje.\u201c Antra, kriptovaliut\u0173 atitikt\u012f tre\u010di\u0173j\u0173 asmen\u0173 galimyb\u0117s identifikuoti objekt\u0105 kriterijui teismas grind\u0117 tuo, kad \u201enuosavyb\u0117s teisei b\u016btinas kontrol\u0117s laipsnis (t. y. galia neleisti kitiems asmenims naudotis turtu) kriptovaliut\u0173 atveju pasiekiamas kompiuteri\u0173 programinei \u012frangai kiekvienam vie\u0161ajam raktui priskiriant antr\u0105 duomen\u0173 rinkin\u012f, prieinam\u0105 tik s\u0105skaitos tur\u0117tojui (privat\u0173j\u012f rakt\u0105), ir reikalaujant sujungti \u0161iuos du duomen\u0173 rinkinius, kad b\u016bt\u0173 u\u017efiksuotas su vie\u0161uoju raktu susietos kriptovaliutos pervedimas i\u0161 vienos s\u0105skaitos \u012f kit\u0105.\u201c Tre\u010dia, konstatuodamas kriptovaliut\u0173 galimyb\u0119 b\u016bti perimtomis kit\u0173 asmen\u0173 teismas pa\u017eym\u0117jo, jog nuosavyb\u0117 yra \u201epagal savo pob\u016bd\u012f susijusi su teis\u0117mis, perduodamomis dvi\u0161aliais sandoriais, daran\u010diomis poveik\u012f tretiesiems asmenims\u201c, ir \u201epaprastai, bet ne visada, turtas, \u012fstatym\u0173 pripa\u017e\u012fstamas nuosavyb\u0117s teis\u0117s objektu, bus ka\u017ekas, kas yra potencialiai norima tre\u010di\u0173j\u0173 asmen\u0173 taip, kad jie patys nor\u0117t\u0173 \u012fgyti tai nuosavyb\u0117n.\u201c Ketvirta, teismas sprend\u0117, jog kriptovaliutos atitinka tam tikro pastovumo ar stabilumo laipsnio kriterij\u0173, kadangi, nors ir blok\u0173 grandin\u0117je skaitmeniniu b\u016bdu perduodant kriptovaliut\u0105 sunaikinamas esamas turtas perdav\u0117jo dispozicijoje ir suk\u016briamas naujas turtas gav\u0117jo rankose, \u201ebus situacij\u0173, kai trumpas turto gyvavimo laikas yra s\u0105moningo turto vertei atitinkamos vert\u0117s perdavimo proceso rezultatas, kad vienas turtas b\u016bt\u0173 pakeistas kitu. Taip veikia kriptovaliutos, taip pat, pana\u0161us procesas naudojamas bank\u0173 mok\u0117jimuose, kuris yra tiesiog b\u016bdingas atitinkamos r\u016b\u0161ies turtui.\u201c Anot teismo, \u201etai neprie\u0161tarauja turto kaip nuosavyb\u0117s teisi\u0173 objekto statusui.\u201c<\/p>\n\n\n\n Labai svarbu pa\u017eym\u0117ti, jog \u0161ioje byloje buvo nagrin\u0117jamas ne tik kriptovaliut\u0173, kaip nuosavyb\u0117s teis\u0117s objekto atitiktis \u0161i\u0173 teisi\u0173 objektui bendrojoje teis\u0117je keliamiems kriterijams, bet ir paneigta bendrov\u0117s likvidatoriaus argumentacija, jog nei bendroji teis\u0117, nei bendrovi\u0173 teis\u0117 nepripa\u017e\u012fsta nuosavyb\u0117s teis\u0117s \u012f informacij\u0105, o kriptovaliutos es\u0105 tik skaitmeniniu b\u016bdu u\u017efiksuota informacija. Teismas paneig\u0117 \u0161\u012f teigin\u012f pa\u017eym\u0117damas, jog \u201evisas kriptovaliut\u0173 tikslas yra sukurti prekin\u0119 vert\u0119 turint\u012f daikt\u0105, o ne tik u\u017efiksuoti ar konfidencialiai perduoti \u017einias ar informacij\u0105\u201c, ir tai, jog \u201egryn\u0105j\u0105 informacij\u0105\u201c galima dauginti be galo, o kriptovaliutoms tai negalioja, kadangi \u201ekiekvienas vie\u0161asis raktas, kuriuo \u012fra\u0161omi monet\u0105 sudarantys duomenys, yra unikalus toje sistemoje, kurioje jis \u012fra\u0161ytas. <…> jis yra apsaugotas susijusiu priva\u010diu raktu nuo perdavimo be sutikimo\u201c. Autori\u0173 nuomone, \u0161ie kriterijai yra labai svarb\u016bs ir potencialiai laikytini pavyzdiniais siekiant pabr\u0117\u017eti kriptoturto, kaip skaitmeninio turto r\u016b\u0161ies, i\u0161skirtinum\u0105.<\/p>\n\n\n\n Dargi, pamin\u0117tina, jog \u0161ioje byloje teismui konstatavus kriptovaliut\u0173 galimyb\u0119 b\u016bti nuosavyb\u0117s teis\u0117s objektu, buvo prieita ir i\u0161vada, jog kriptovaliutos gali b\u016bti, ir, nagrin\u0117jamu atveju, buvo patik\u0117jimo teis\u0117s objektu. \u0160ia pozicij\u0105 teismas grind\u0117 pa\u017eym\u0117damas kriptovaliut\u0173 atitikt\u012f objekto apibr\u0117\u017etumo (kriptovaliutos buvo ai\u0161kiai u\u017efiksuotos kriptovaliut\u0173 platformos duomen\u0173 baz\u0117je), subjekto apibr\u0117\u017etumo (ai\u0161ku, kas yra atitinkami naudos gav\u0117jai \u2013 s\u0105skait\u0173 tur\u0117tojai, kuri\u0173 atitinkam\u0173 valiut\u0173 balansai kriptovaliut\u0173 platformoje buvo teigiami) ir ketinim\u0173 tikrumo (t\u0105 \u012frod\u0117 kriptovaliut\u0173 platformos elgesys \u2013 bir\u017eos suk\u016brimas ir vie\u0161\u0173j\u0173 ir priva\u010di\u0173 rakt\u0173 saugoti prad\u0117tam skaitmeniniam turtui nesuteikimas s\u0105skait\u0173 tur\u0117tojams) kriterijams. Taigi, \u0161i byla yra svarbi, kadangi joje buvo \u012fvertintas ne tik kriptovaliut\u0173, kaip nuosavyb\u0117s teis\u0117s objekto statusas, bet ir \u012fvertintas teisinis santykis, susiklostantis tarp kriptovaliut\u0173 platformos ir jos kliento.<\/p>\n\n\n\n Pana\u0161us po\u017ei\u016bris \u012f kriptovaliutas kaip \u012f civilini\u0173 teisi\u0173 objekt\u0105 pademonstruotas ir 2023 m. Singap\u016bro Auk\u0161\u010diausiojo teismo sprendime byloje ByBit Fintech Ltd prie\u0161 Ho Kai Xin ir kitus[29]<\/sup><\/strong><\/sup><\/a><\/em>. \u0160iuo atveju \u012f teism\u0105 su ie\u0161kiniu prie\u0161 savo buvusi\u0105 darbuotoj\u0105, kaltint\u0105 neteis\u0117tai \u012f savo pinigin\u0119 pervedus \u012fmonei priklausan\u010dios \u201eTether\u201c (USDT) kriptovaliutos, vertos apie 4 mln. eur\u0173, kreip\u0117si kriptovaliut\u0173 platform\u0105 valdanti bendrov\u0117. Teismas \u0161iuo sprendimu besivadovaudamas jau kelet\u0105 kart\u0173 auk\u0161\u010diau min\u0117tais kriterijais pripa\u017eino kriptovaliutas esant nuosavyb\u0117s teis\u0117s objektu, sprend\u0117 klausim\u0105, ar kriptovaliutos pripa\u017eintinos nematerialiuoju turtu (choses in action<\/em>). \u0160iuo atveju \u012fdomu, jog, prie\u0161ingai nei min\u0117tuose Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s teism\u0173 sprendimuose, \u0161iame sprendime Singap\u016bro teismas pasirinko pripa\u017einti kriptovaliutas ne tre\u010di\u0105ja, \u012f materialiojo ir nematerialiojo turto kategorijas nepatenkan\u010dia turto r\u016b\u0161imi, o b\u016btent nematerialiuoju turtu. Tok\u012f sprendim\u0105 teismas argumentavo tuo, kad nors nematerialusis turtas yra tradici\u010dkai suprantamas kaip teis\u0117s, priverstinai \u012fvykdytinos pasitelkiant teismus, ir kriptovaliut\u0173 atveju n\u0117ra kitos \u0161alies, kuriai galima pareik\u0161ti ie\u0161kin\u012f (prie\u0161ingai nei turtini\u0173 teisi\u0173 atveju), ta\u010diau nematerialiojo turto kategorija yra, anot teismo, plati, lanksti ir atvira. \u0160i kategorija, teismo vertinimu, ple\u010diasi, nematerialiuoju turtu pripa\u017e\u012fstamos tokios nematerialiosios nuosavyb\u0117s teis\u0117s, kaip antai, autori\u0173 teis\u0117s. Beje, teismas pa\u017eym\u0117jo, kad \u0161iuo konkre\u010diu atveju (USDT yra vadinamoji stabilioji kriptovaliuta \u2013 angl. stablecoin<\/em>) valiutos tur\u0117tojas tur\u0117jo sutartin\u0117 teis\u0119 u\u017e \u012fprastin\u0119 valiut\u0105 parduoti kriptovaliut\u0105 \u201eTether Ltd\u201c, ta\u010diau \u0161i aplinkyb\u0117 nebuvo b\u016btina \u0161ioje byloje pripa\u017e\u012fstant USDT kriptovaliut\u0105 nematerialiuoju turtu.<\/p>\n\n\n\n Pa\u017eym\u0117tina, jog su kriptoturto teisiniu statusu susij\u0119 klausimai yra nagrin\u0117ti ne tik bendrosios, bet ir kontinentin\u0117s teis\u0117s tradicijos valstybi\u0173 teism\u0173. Tiesa, kontinentin\u0117s teis\u0117s tradicijos teism\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f kriptovaliutas kaip nuosavyb\u0117s teis\u0117s objekt\u0105 yra kur kas konservatyvesnis, nei bendrosios teis\u0117s tradicijos jurisdikcij\u0173 teism\u0173. 2018 m. Italijos miesto Bre\u0161os apeliacinis teismas pri\u0117m\u0117 sprendim\u0105 byloje, kurioje buvo sprend\u017eiamas klausimas, ar galima atlikti material\u0173j\u012f \u012fna\u0161\u0105 \u012f bendrov\u0117s \u012fstatin\u012f kapital\u0105 perduodant bendrovei kriptovaliutas[30]<\/sup><\/a>. Pagal Italijos civilin\u012f kodeks\u0105, \u012fna\u0161ai \u012f bendrov\u0117s akcinink\u0173 kapital\u0105 gali b\u016bti atliekami pinigais arba turtu nat\u016bra. Teismas i\u0161ai\u0161kino, jog kriptovaliuta nepatenka nei \u012f vien\u0105 i\u0161vardint\u0173j\u0173 kategorij\u0173, taip pat, kriptovaliut\u0173 negalimum\u0105 b\u016bti nepiniginio \u012fna\u0161o \u012f kapital\u0105 objektu motyvavo galimyb\u0117s nustatyti j\u0173 rinkos vert\u0119 nebuvimu \u2013 teismas konstatavo, jog n\u0117ra galimyb\u0117s priskirti rinkos kain\u0105 prekei (kriptovaliutai), pa\u010diai esan\u010dia main\u0173 elementu prekyboje.<\/p>\n\n\n\n Tiesa, toks konservatyvus Italijos teismo po\u017ei\u016bris \u012f kriptovaliutas kaip nuosavyb\u0117s teis\u0117s objekt\u0105 jokiu b\u016bdu nerei\u0161kia, jog toks po\u017ei\u016bris yra gajus visose kontinentin\u0117s teis\u0117s tradicijos jurisdikcijose. Pavyzd\u017eiui, kur kas progresyviau \u012f kriptovaliut\u0173 galimyb\u0119 b\u016bti nuosavyb\u0117s teis\u0117s objektu \u017evelgia Pranc\u016bzijos teismai \u2013 2020 m. Nantero komercinio tribunolo sprendime byloje Nr. 2018F00466[31]<\/sup><\/a> teismas pateik\u0117 i\u0161ai\u0161kinim\u0173, kuriais remiantis kriptovaliutos laikytinos nuosavyb\u0117s teis\u0117s objektu. \u0160ioje byloje gin\u010das kilo tarp konsultacin\u0117s \u012fmon\u0117s ir kriptovaliut\u0173 platformos, pirmajai \u012fmonei i\u0161 pastarosios pasiskolinus 1000 \u201eBitcoin\u201c (BTC) monet\u0173. 2017 m. \u012fvyko \u201eBitcoin\u201c blok\u0173 grandin\u0117s i\u0161si\u0161akojimas (angl. hard fork<\/em>)[32]<\/sup><\/a>, d\u0117l kurio buvo sukurta nauja kriptovaliuta, papildanti ir lygiagreti BTC \u2013 \u201eBitcoin Cash\u201c (BCC), tod\u0117l atsakov\u0117s dispozicijoje, be jau tur\u0117t\u0173 pasiskolint\u0173 1000 BTC, atsirado ir 1000 BCC. Atsakov\u0117 kriptovaliut\u0173 platformai gr\u0105\u017eino 1000 BTC, ta\u010diau turim\u0105 \u201eBitcoin Cash\u201c kriptovaliut\u0105 gr\u0105\u017einti atsisak\u0117. \u0160\u012f gin\u010d\u0105 teismas sprend\u0117, vis\u0173 pirma, i\u0161ai\u0161kindamas kriptovaliutos teisin\u0119 pad\u0117t\u012f daiktin\u0117s teis\u0117s kontekste \u2013 pripa\u017einta, jog BTC kriptovaliuta yra laikytina suvartojamaisiais bei pakei\u010diamaisiais (r\u016b\u0161ies po\u017einiais apib\u016bdintais) daiktais. Teismas teig\u0117, jog \u201eBTC yra \u201esuvartojama\u201c, kai ja naudojamasi \u2013 atsiskaitant u\u017e prekes ar paslaugas, kei\u010diant j\u0105 \u012f valiut\u0105 ar skolinant \u2013 kaip ir teis\u0117t\u0105 mok\u0117jimo priemon\u0119, net jei ji ir n\u0117ra teis\u0117ta mok\u0117jimo priemon\u0117, BTC laikoma suvartojama d\u0117l jos naudojimo\u201c ir \u201eBTC yra pakei\u010diamos, nes jos yra \u201etos pa\u010dios r\u016b\u0161ies ir kokyb\u0117s\u201c, t. y., visos yra pagr\u012fstos tuo pa\u010diu kompiuteriniu protokolu ir joms taikoma lygiaverti\u0161kumo ataskaita su kitomis BTC, kad b\u016bt\u0173 galima atlikti mok\u0117jim\u0105\u201c. Atsi\u017evelgiant \u012f \u201eBitcoin\u201c kriptovaliutos kaip civilini\u0173 teisi\u0173 objekto kvalifikacij\u0105, atitinkamai teismas kvalifikavo ir tarp gin\u010do \u0161ali\u0173 susidariusius paskolos teisinius prievolinius santykius: teismas nusprend\u0117, jog buvo suteikta vadinamoji pakei\u010diamojo turto paskola (pranc. pr\u00eats de consommation<\/em>), o ne paskola naudojimui (pranc. pr\u00eat \u00e0 usage<\/em>), o tai, atsi\u017evelgiant \u012f Pranc\u016bzijos civiliniame kodekse \u012ftvirtint\u0105 reguliavim\u0105, nul\u0117m\u0117 nuosavyb\u0117s \u012f gin\u010do objektu tapusi\u0105 kriptovaliut\u0105 teis\u0117s per\u0117jim\u0105 paskolos gav\u0117jui. Taip pat, pamin\u0117tina ir tai, jog \u0161io tipo paskolos atveju, jos gav\u0117jui pereina ir rizika, tad teismas pripa\u017eino, jog bet kokios pajamos, kylan\u010dios i\u0161 paskolos objekto (taigi ir 1000 \u201eBitcoin Cash\u201c monet\u0173, atsiradusi\u0173 po blok\u0173 grandin\u0117s kietojo i\u0161si\u0161akojimo), priklauso paskolos gav\u0117jui, ir kriptovaliut\u0173 platformos reikalavim\u0105 atmet\u0117. \u0160iame kontekste yra pa\u017eym\u0117tina, jog gin\u010do objektu tapusi paskolos sutartis buvo sudaryta prie\u0161 \u012fsigaliojant Pranc\u016bzijos Verslo augimo ir transformacijos \u012fstatymui (kitaip dar vadinamam PACTE \u012fstatymu), kuriuo nustatyta naujovi\u0161ka reglamentavimo sistema, taikoma kai kuriems kriptovaliut\u0173 rinkos sektoriaus dalyviams ir j\u0173 prie\u017ei\u016brai, ta\u010diau teismui priimti sprendim\u0105 \u0161iame \u012fstatyme nustatyta taisykl\u0117, jog bifurkacijos atveju senosios kriptovaliutos nuosavyb\u0117s teis\u0117s tur\u0117tojai \u012fgauna nuosavyb\u0119 ir \u012f nauj\u0105j\u0105 kriptovaliut\u0105, deja, neb\u016bt\u0173 pad\u0117jusi, kadangi ji taikoma tik santykiams tarp kriptovaliutos saugotojo ir savininko, o ne paskolos gav\u0117jo ir dav\u0117jo.<\/p>\n\n\n\n Taigi, ap\u017evelgus \u012fvairius su skaitmeniniu turtu susijusius teis\u0117s \u0161altinius, galima daryti kelet\u0105 i\u0161vad\u0173. Vis\u0173 pirma, teisi\u0161kai klasifikuojant \u012fvairias skaitmeninio turto r\u016b\u0161is, b\u016btina daryti ai\u0161ki\u0105 skirt\u012f tarp tradicini\u0173, klasikini\u0173, jau kuri laik\u0105 egzistuojan\u010di\u0173 skaitmeninio turto r\u016b\u0161i\u0173, kaip antai, duomenys, socialini\u0173 tinkl\u0173 paskyros, elektroniniai lai\u0161kai (kuri\u0173 galimyb\u0117 tur\u0117ti pinigin\u0119 vert\u0119 n\u0117ra atmetama, ta\u010diau tur\u0117ti pinigin\u0119 vert\u0119 ar b\u016bti prekybos priemone n\u0117ra j\u0173 pagrindin\u0117 paskirtis), ir palyginus neseniai dienos \u0161vies\u0105 i\u0161vydusi\u0173 skaitmeninio turto r\u016b\u0161i\u0173, kuri\u0173 esminis tikslas yra tur\u0117ti vert\u0119 ir b\u016bti mok\u0117jimo priemone, kaip antai, kriptoturtas. Auk\u0161\u010diau min\u0117tuose teism\u0173 praktikos pavyzd\u017eiuose matyti, jog tokios skirties darymo precedentas egzistuoja. Antra, galima daryti i\u0161vad\u0105, jog pinigin\u0119 vert\u0119 turintis skaitmeninis turtas, o b\u016btent kriptoturtas kaip civilin\u0117s apyvartos objektas be jokios abejon\u0117s turi b\u016bti laikomas nuosavyb\u0117s teis\u0117s objektu. Tiesa, tokia pozicija n\u0117ra \u012ftvirtinta statutin\u0117s teis\u0117s \u0161altiniuose, ta\u010diau \u0161i\u0105 problematik\u0105 jau s\u0117kmingai nagrin\u0117jo skirting\u0173 jurisdikcij\u0173 teismai. Priklausomai nuo teis\u0117s tradicijos, tokio turto klasifikacija ir teisin\u0117 kvalifikacija skiriasi (o net yra pavyzd\u017ei\u0173, kai ir skirting\u0173 bendrosios teis\u0117s tradicijos valstybi\u0173 teismai kriptovaliutas kvalifikavo skirtingai), ta\u010diau i\u0161analizavus teism\u0173 praktik\u0105 per\u0161asi i\u0161vada, jog visuotinio kriptoturto pripa\u017einimo nuosavyb\u0117s teis\u0117s objektu link yra judama nei\u0161vengiamai. Tokia teisin\u0117 dinamika yra sveikintina, kadangi \u0161ios turto r\u016b\u0161ies pripa\u017einimas nuosavyb\u0117s teisi\u0173 objektu yra b\u016btina s\u0105lyga siekiant \u012f tok\u012f turt\u0105 nukreipti i\u0161ie\u0161kojim\u0105. Be jokios abejones, autoriai rekomenduoja \u0161ia kryptimi \u017eengti ir Lietuvos teisinei sistemai ir kriptoturt\u0105 nuosavyb\u0117s teis\u0117s objektu pripa\u017einti teis\u0117s aktuose ir teism\u0173 praktikoje.<\/p>\n\n\n\n I\u0161\u0161\u016bkiai i\u0161ie\u0161kant skaitmenin\u012f turt\u0105 ir reguliavimo pasi\u016blymai<\/strong><\/p>\n\n\n\n Tam, kad teisinis reguliavimas b\u016bt\u0173 palankus ir sukurt\u0173 realias galimybes s\u0117kmingai \u012fvykdyti teismo sprendimus, i\u0161ie\u0161kojim\u0105 nukreipiant \u012f skaitmenin\u012f turt\u0105, b\u016btina ne tik taip pritaikyti materialin\u012f teisin\u012f reguliavim\u0105, kad atitinkamos skaitmeninio turto r\u016b\u0161ys b\u016bt\u0173 laikomos turtu ir nuosavyb\u0117s teis\u0117s objektu, ta\u010diau yra b\u016btina padaryti ir aib\u0119 kit\u0173 pakeitim\u0173, idant vykdymo proceso reguliavimas b\u016bt\u0173 pritaikytas prie \u0161ioms turto r\u016b\u0161ims b\u016bding\u0173 i\u0161skirtini\u0173 aspekt\u0173, daran\u010di\u0173 j\u0173 i\u0161ie\u0161kojim\u0105 dabartinio reguliavimo kontekste ne\u012fmanoma. Pa\u017eym\u0117tina, jog \u0161ioje darbo dalyje bus nagrin\u0117jama tik prie\u0161 ma\u017eiausiai laiko dienos \u0161vies\u0105 i\u0161vydusios skaitmeninio turto r\u016b\u0161ies \u2013 kriptoturto \u2013 i\u0161ie\u0161kojimo problematika, kadangi \u0161i skaitmeninio turto r\u016b\u0161is, kaip jau min\u0117ta \u0161iame darbe, turi pinigin\u0119 vert\u0119, tod\u0117l vykdymo procese yra siektina kriptoturt\u0105 paversti i\u0161ie\u0161kojimo objektu, taip pat, b\u016btent \u0161ios skaitmeninio turto r\u016b\u0161ies i\u0161skirtinumai labiausiai i\u0161ie\u0161kojim\u0105 ir apsunkina.<\/p>\n\n\n\n Inspiracijos spr\u0119sti su kriptovaliut\u0173 i\u0161ie\u0161kojimu susijusius i\u0161\u0161\u016bkius galima, be kita ko, straipsnio prad\u017eioje min\u0117tuose mink\u0161tosios teis\u0117s \u0161altiniuose, bet b\u016btina suprasti, jog kuriant ir taikant atitinkamas taisykles, reglamentuojan\u010dias skaitmeninio turto i\u0161ie\u0161kojim\u0105, b\u016btina gerbti \u017emogaus teis\u0117s ir proceso principus \u2013 t\u0105 galima laikyti pirmuoju kriptoturto i\u0161ie\u0161kojimo i\u0161\u0161\u016bkiu. Tai akcentuojama ir pa\u010diuose mink\u0161tosios teis\u0117s \u0161altiniuose \u2013 \u0161tai Pasauliniame skaitmeninio vykdymo proceso kodekso 2 straipsnyje[33]<\/sup><\/a> \u012ftvirtinami tokie principai, kaip pagarba \u017emogaus orumui, nediskriminavimas, teisingumas ir solidarumas, skaidrumas ir nusp\u0117jamumas, kokyb\u0117 ir saugumas, pagarba asmens duomenims ir privatumui, technologij\u0173 k\u016br\u0117j\u0173 socialin\u0117 atsakomyb\u0117, pasitik\u0117jimas, technologinis neutralumas. Taigi, tiek modifikuojant dabartin\u012f teisin\u012f reguliavim\u0105 ir darant j\u012f tinkam\u0105 skaitmeninio turto i\u0161ie\u0161kojimui, tiek pat\u012f reguliavim\u0105 taikant, yra b\u016btina kreipti d\u0117mes\u012f ne tik \u012f galimyb\u0119 teismo sprendimus vykdyti kuo efektyviau, bet ir \u012f tai, kad \u017emogaus teisi\u0173 ribojimai vykdymo procese neb\u016bt\u0173 neproporcingi ar savitiksliai.<\/p>\n\n\n\n Kitas i\u0161\u0161\u016bkis \u2013 kriptoturto decentralizacija ir tarptauti\u0161kumas. Kaip jau min\u0117ta anks\u010diau, kriptoturto decentralizacija itin apsunkina vykdymo veiksmus atliekan\u010dio asmens darb\u0105 identifikuojant, kad skolininkas tok\u012f kriptoturt\u0105 i\u0161 viso turi. Decentralizacija leid\u017eia kriptoturtui cirkuliuoti tarp jurisdikcij\u0173, tad siekiant tok\u012f kriptoturt\u0105 i\u0161ie\u0161koti, nei\u0161vengiamai kyla ir tarptautin\u0117s privatin\u0117s teis\u0117s klausim\u0173. Tiesa, pasi\u016blymai \u0161io reguliacinio i\u0161\u0161\u016bkio sprendimui taip pat yra pateikiami Pasauliniame skaitmeninio vykdymo kodekse \u2013 jo 2 skyriuje aptariami taikytinos teis\u0117s ir jurisdikcijos klausimai, 11 straipsnyje \u012ftvirtinamas principas, kad skaitmeninis turtas i\u0161ie\u0161komas pagal jo buvimo vietos teis\u0119. Ta\u010diau, kaip jau min\u0117ta, kriptoturto tiksli\u0105 buvimo viet\u0105 nustatyti gali b\u016bti itin komplikuota, tod\u0117l \u0161iuo atveju yra rekomenduojama taikyti valstyb\u0117s, pri\u0117musios sprendim\u0105 prad\u0117ti i\u0161ie\u0161kojimo veiksmus, teis\u0119. Ta\u010diau \u0161is i\u0161\u0161\u016bkis yra susij\u0119s ne tik su taikytinos teis\u0117s ir jurisdikcijos klausimais, bet ir pa\u010dios skaitmeninio turto i\u0161ie\u0161kojimo proced\u016bros privalo b\u016bti tokios, jog kriptoturt\u0105 i\u0161ie\u0161koti pavykt\u0173 s\u0117kmingai, nepaisant jo decentralizacijos. \u0160iuo aspektu irgi galima vadovautis Pasauliniame vykdymo proceso kodekse pateikiamomis id\u0117jomis: jo 7 skyriuje, kuriame yra detalizuojamos prieigos prie kriptoturto ir kriptoturto konfiskavimo proced\u016bros, yra pateikiamos rekomendacijos sukurti nacionalin\u012f kriptoturto registr\u0105, \u012fpareigoti skolinink\u0105 deklaruoti savo kriptoturt\u0105 u\u017e vykdym\u0105 atsakingam subjektui[34]<\/sup><\/a>. Registras, savaime suprantama, gal\u0117t\u0173 palengvinti ne tik vykdymo veiksm\u0173, bet ir jurisdikcijos klausim\u0105 \u2013 straipsnio autori\u0173 nuomone, turto registracija vienos ar kitos valstyb\u0117s jurisdikcijoje ar atitinkami registro duomenys gal\u0117t\u0173 suponuoti vykdymo bylos priskirtinum\u0105 vienos ar kitos valstyb\u0117s jurisdikcijai. Ta\u010diau straipsnio autoriai abejoja \u0161iame mink\u0161tosios teis\u0117s \u0161altinyje pateiktu pasi\u016blymu sukurti nacionalinius registrus \u2013 autori\u0173 nuomone, tur\u0117t\u0173 b\u016bti siekiama sukurti tarptautin\u012f registr\u0105. B\u016btent unifikuotas tarptautinis registras leist\u0173 prakti\u0161kai palengvinti kriptoturto aptikim\u0105 ir identifikuoti asmenis, kuriems atitinkamas kriptoturtas priklauso, tarptautinio registro \u012fk\u016brimas leist\u0173 i\u0161vengti ir nacionalini\u0173 registr\u0173 s\u0105veikos problematikos. Lietuvos atveju, tarptautin\u012f kriptoturto registr\u0105 reglamentuoti ir kurti si\u016blytina pasitelkiant Europos S\u0105jungos galias ir resursus, platesniu mastu, b\u016btina orientuotis \u012f de facto<\/em> veikian\u010dio tarptautinio reglamentavimo k\u016brim\u0105, prie jau sukurto registro prisijungiant vis daugiau valstybi\u0173. Tiesa, autoriai skepti\u0161kai \u017ei\u016bri ne tik \u012f si\u016blym\u0105 sukurti nacionalinius registrus, bet ir \u012f kriptoturto registro id\u0117j\u0105 per se<\/em>: abejotina, ar \u012fmanoma pasiekti, kad kriptoturto registracijos pareig\u0105 jo savininkai i\u0161 tikr\u0173j\u0173 vykdyt\u0173, neai\u0161ku, ar s\u0105naudos \u012fpareigojimo vykdymo kontrolei ir monitoringui neb\u016bt\u0173 neproporcingai didel\u0117s.<\/p>\n\n\n\n Tre\u010dias i\u0161\u0161\u016bkis i\u0161ie\u0161kant kriptoturt\u0105 \u2013 tradicini\u0173 vykdymo veiksm\u0173 netinkamumas. Turt\u0105 i\u0161ie\u0161kant, bet kuriuo atveju viename ar kitame etape vykdymo veiksmus atliekantis subjektas perima atitinkamo turto valdym\u0105. \u0160iuo atveju, b\u016btina suprasti, jog skolininkui nuosavyb\u0117s teise priklausantis kriptoturtas gali b\u016bti laikomas tiek fizin\u0117je kriptovaliut\u0173 pinigin\u0117je (fizin\u0117je laikmenoje laikomas blok\u0173 grandin\u0117s privatusis kriptografinis raktas), taip pat, kriptovaliutos gali b\u016bti laikomos tre\u010di\u0173j\u0173 asmen\u0173 valdomose kriptovaliut\u0173 platformose, \u0161ie asmenys dar vadinami saugotojais (angl. custodian<\/em>). \u012e \u0161i\u0105 skirt\u012f b\u016btina atkreipti d\u0117mes\u012f, kadangi, priklausomai nuo pasirinkto kriptovaliut\u0173 laikymo b\u016bdo, aktual\u016bs yra skirtingi vykdymo veiksmai, leid\u017eiantys \u0161io turto valdym\u0105 vykdymo veiksmus atliekan\u010diam subjektui perimti s\u0117kmingai. Tiesa, ir \u0161io i\u0161\u0161\u016bkio sprendimo b\u016bdai pateikiami skaitmeninio vykdymo proces\u0105 reglamentuojan\u010diuose mink\u0161tosios teis\u0117s \u0161altiniuose. Pavyzd\u017eiui, Pasauliniame skaitmeninio vykdymo proceso kodekse i\u0161skriamas kriptoturto, esan\u010dio tre\u010diosios \u0161alies (pavyzd\u017eiui, kriptovaliut\u0173 platformos) dispozicijoje ir turto, kur\u012f turi pats skolininkas, are\u0161tas, o UNIDROIT Skaitmeninio turto ir privatin\u0117s teis\u0117s principuose nustatomos skirtingos gair\u0117s skaitmeninio turto per\u0117mimui vienos ar kitos jo valdymo formos atveju. Tuo atveju, kai kriptoturt\u0105 valdo saugotojas, si\u016bloma nustatyti galimyb\u0119 vykdymo veiksmus atliekantiems subjektams ar teismui nurodyti saugotojui pakeisti valdymo taisykl\u0119 ar kitaip suteikti prie i\u0161ie\u0161kojimo objektu esan\u010dio skaitmeninio turto[35]<\/sup><\/a>. Su tokiu pasi\u016blymu straipsnio autoriai sutinka, kadangi tokio \u012fpareigojimo pakakt\u0173, kad sprendimas b\u016bt\u0173 realiai \u012fvykdomas, \u0161iuo atveju, prakti\u0161kai \u017ei\u016brint, net sukurti sistem\u0105, analogi\u0161k\u0105 Pinigini\u0173 l\u0117\u0161\u0173 apribojim\u0173 informacinei sistemai, o, tarkime, Lietuvos jurisdikcijoje paslaugas teikian\u010dias kriptovaliut\u0173 platformas \u012fpareigoti \u0161ioje sistemoje dalyvauti. Pamin\u0117tina, jog UNIDROIT principuose pateikiama si\u016blym\u0173 nustatyti reguliavim\u0105, leid\u017eiant\u012f lengviau gauti informacij\u0105 i\u0161 tre\u010di\u0173j\u0173 asmen\u0173, taip pat, pateikiamos gair\u0117s d\u0117l laikin\u0173j\u0173 pasaugos priemoni\u0173 taikymo[36]<\/sup><\/a>. Tiesa, UNIDROIT principuose pateikiami ir si\u016blymai, kokius vykdymo veiksmus taikyti, kai kriptoturt\u0105 skolininkas valdo pats. \u0160iuo atveju, asmeniui atsisakant vykdymo veiksmus atliekan\u010diam subjektui atskleisti slapta\u017eod\u012f, suteikiant\u012f prieig\u0105 prie privataus kriptografinio rakto, si\u016bloma nustatyti galimyb\u0119 teismui tok\u012f konkret\u0173 asmen\u012f \u012fpareigoti pakeisti turto valdymo taisykles ar kitaip suteikti prieig\u0105 i\u0161ie\u0161kojimo objektu esan\u010dio turto[37]<\/sup><\/a>. \u0160iuo atveju, \u012f \u0161\u012f pasi\u016blym\u0105 straipsnio autoriai \u017evelgia skepti\u0161kai \u2013 teismui nusta\u010dius \u012fpareigojim\u0105 atskleisti slapta\u017eod\u012f, priversti skolinink\u0105 \u0161\u012f \u012fpareigojim\u0105 vykdyti nepa\u017eeid\u017eiant \u017emogaus teisi\u0173 praktini\u0173 galimybi\u0173 n\u0117ra. Tiesa, \u0161iuo atveju galima nustatyti tam tikras konkre\u010dias sankcijas u\u017e \u0161io \u012fpareigojimo nevykdym\u0105, pavyzd\u017eiui, teismo skiriam\u0105 nema\u017e\u0105 procesin\u0119 pinigin\u0119 baud\u0105 u\u017e kiekvien\u0105 \u0161io \u012fpareigojimo nevykdymo dien\u0105, ta\u010diau net ir \u0161iuo atveju, turint reikal\u0173 su tvirtai skolos negr\u0105\u017einti pasiry\u017eusiu skolininku, rizika, kad i\u0161ie\u0161kojimas nebus s\u0117kmingas, i\u0161lieka. Autori\u0173 nuomone, \u0161i situacija gal\u0117t\u0173 pasikeisti nebent atsiradus technin\u0117ms galimyb\u0117s kitaip, ne i\u0161 turto savininko, su\u017einoti slapta\u017eod\u012f, suteikiant\u012f prieig\u0105 prie privataus kriptografinio rakto.<\/p>\n\n\n\n Taigi, negi situacija yra tokia bevilti\u0161ka, jog egzistuoja atvej\u0173, kai, \u017einant, jog skolininkas turi nema\u017eai kriptoturto, sprendimo \u012fvykdyti nepavyks? Sutiktina, jog vargu, ar objektyvi\u0105 galimyb\u0119 \u0161i\u0105 problem\u0105 i\u0161spr\u0119sti turi \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas, nustatantis tam tikras taisykles, reglamentuojan\u010dias \u0161ios r\u016b\u0161ies turto i\u0161ie\u0161kojim\u0105. Ta\u010diau atsi\u017evelgiant \u012f civilin\u0117je teis\u0117je aktuali\u0105 \u0161ali\u0173 autonomij\u0105, galimyb\u0119 tarpusavio santykius susireguliuoti pa\u010dioms, yra vilties u\u017etikrinti, kad teismo sprendimai b\u016bt\u0173 \u012fvykdyti s\u0117kmingai i\u0161ie\u0161kant skaitmenin\u012f turt\u0105. Pavyzd\u017eiui, \u0161alys skaitmenin\u012f turt\u0105 gali naudoti kaip prievol\u0117s u\u017etikrinimo priemon\u0119. \u0160tai Europos teis\u0117s instituto (ELI) Skaitmeninio turto naudojimo prievol\u0117ms u\u017etikrinti principuose nurodoma, kad skolininkui nevykdant \u012fsipareigojim\u0173, kurie yra u\u017etikrinti skaitmeniniu turtu, i\u0161 tokio turto galima priverstinai vykdyti i\u0161ie\u0161kojim\u0105[38]<\/sup><\/a>. Idant b\u016bt\u0173 i\u0161vengta kriptografinio rakto neperdavimo rizikos, ELI principuose si\u016bloma kriptografin\u012f rakt\u0105 s\u0105lyginio deponavimo (angl. escrow<\/em>) sutarties pagrindu perduoti tre\u010diajai \u0161aliai, kuri skolininkui tapus nemokiam, bendradarbiaut\u0173 su kreditoriumi. Autori\u0173 nuomone, pa\u010di\u0173 sandori\u0173 \u0161ali\u0173, o ne \u012fstatym\u0173 leid\u0117jo vykdymo veiksmus atliekan\u010di\u0173 subjekt\u0173 pastangos siekiant valdyti nemokumo rizikas d\u0117l su kriptoturtu susijusi\u0173 sandori\u0173 gali tur\u0117ti daugiausiai \u012ftakos s\u0117kmingam prievoli\u0173 \u012fgyvendinimui. \u0160iuo atveju, be s\u0105lyginio deponavimo, \u0161alys gali rinktis ir i\u0161mani\u0105sias sutartis (angl. smart contracts<\/em>), kurios \u012fvykdomos automati\u0161kai, ir tokiu atveju galvos skausmas d\u0117l kontrahento nemokumo i\u0161nykt\u0173 galutinai.<\/p>\n\n\n\n Martynas Sadzevi\u010dius yra Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakulteto IV kurso taikomosios jurisprudencijos studij\u0173 \u0161akos studentas, dr. Kristina Pranevi\u010dien\u0117 yra Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakulteto Privatin\u0117s teis\u0117s katedros vyresnioji lektor\u0117<\/em><\/p>\n\n\n\n Straipsnis parengtas Martyno Sadzevi\u010diaus, \u012fgyvendinant projekt\u0105 \u201eSkaitmeninio turto i\u0161ie\u0161kojimo problematika vykdymo procese\u201c, vykdom\u0105 pagal Lietuvos mokslo tarybos finansuojam\u0105 veikl\u0105 \u201eStudent\u0173 tyrimai semestr\u0173 metu\u201c, parai\u0161kos registracijos Nr.: P-ST-23-150, darbo vadov\u0117 \u2013 vyr. lekt. dr. Kristina Pranevi\u010dien\u0117.<\/em><\/p>\n\n\n\n [1]<\/sup><\/a> Oster, J. (2021). Code is code and law is law\u2014the law of digitalization and the digitalization of law. International Journal of Law and Information Technology. doi:https:\/\/doi.org\/10.1093\/ijlit\/eaab004<\/a>.<\/p>\n\n\n\n [2]<\/sup><\/a> Yeung, K. (2018). Regulation by Blockchain: The Emerging Battle for Supremacy between the Code of Law and Code as Law. Prieiga: https:\/\/papers.ssrn.com\/sol3\/papers.cfm?abstract_id=3206546<\/a>.<\/p>\n\n\n\n \u200c[3]<\/sup><\/a> Lehavi, A. (2019). Property Law in a Globalizing World. [online] Cambridge University Press. Cambridge: Cambridge University Press, p. 200. Available at: https:\/\/www.cambridge.org\/core\/books\/property-law-in-a-globalizing-world\/8AE66E9CD2A921F91BC08ED8938A0BCC<\/a><\/p>\n\n\n\n [4]<\/sup><\/a> Gaubien\u0117, N. (2022) Priverstinis teismo sprendimo vykdymas skaitmeniniame vykdymo procese, p. 5.<\/p>\n\n\n\n [5]<\/sup><\/a> Vismantait\u0117, V. (2017). Ar skaitmeninis turtas gali b\u016bti paveld\u0117jimo teis\u0117s objektu?, p. 10. Prieiga: https:\/\/portalcris.vdu.lt\/server\/api\/core\/bitstreams\/416ab0a4-abaa-41a1-a25d-ac3a66628c7a\/content<\/a>.<\/p>\n\n\n\n [6]<\/sup><\/a> Tiesa, tai, kad \u0161ios skaitmeninio turto r\u016b\u0161ys neturi konkre\u010dios ekonomin\u0117s vert\u0117s, jokiu b\u016bdu nerei\u0161kia, kad yra neanalizuotina j\u0173 galimyb\u0117 b\u016bti kit\u0173 civilini\u0173 teisini\u0173 santyki\u0173 (pavyzd\u017eiui, paveld\u0117jimo) objektu.<\/p>\n\n\n\n [7]<\/sup><\/a> UNIDROIT (2023). Skaitmeninio turto ir privatin\u0117s teis\u0117s principai.<\/p>\n\n\n\n [8]<\/sup><\/a> Schmitz, M. (2021). Code mondial de l\u2019ex\u00e9cution digitale \/ Global Code of Digital Enforcement. Prieiga: https:\/\/www.larcier-intersentia.com\/fr\/code-mondial-execution-digitale-global-code-digital-enforcement-9782802771029.html<\/a><\/p>\n\n\n\n [9]<\/sup><\/a> Miniotas, J. (2023). Kriptovaliutos vagyst\u0117, p. 6.<\/p>\n\n\n\n [10]<\/sup><\/a> Swan, M. (2015). Blockchain: Blueprint for a New Economy. Google Books. O\u2019Reilly, p. 4. Prieiga: https:\/\/books.google.lt\/books\/about\/Blockchain.html?id=ygzcrQEACAAJ&redir_esc=y<\/a><\/p>\n\n\n\n [11]<\/sup><\/a> Ibid<\/em>. p. x.<\/p>\n\n\n\n [12]<\/sup><\/a> Tamo\u0161i\u016bnien\u0117, E., et al. (2023). Civilinio proceso kodekso VI dalies mokslinis praktinis komentaras. Vilnius.<\/p>\n\n\n\n [13]<\/sup><\/a> van Erp, S. (2017). Ownership of Digital Assets and the Numerus Clausus of Legal Objects. SSRN Electronic Journal, p. 12. doi:https:\/\/doi.org\/10.2139\/ssrn.3046402<\/a>.<\/p>\n\n\n\n [14]<\/sup><\/a> Banta, N. (2017). Property Interests in Digital Assets: The Rise of Digital Feudalism, p. 1104\u20131113. Prieiga: https:\/\/papers.ssrn.com\/sol3\/papers.cfm?abstract_id=3000026<\/a>.<\/p>\n\n\n\n [15]<\/sup><\/a> Fairfield, J.A.T. (2017). Owned: Property, Privacy, and the New Digital Serfdom. Cambridge: Cambridge University Press, p. 4-5. Prieiga: https:\/\/www.cambridge.org\/core\/books\/owned\/BAF65AFBD48F48AA7E3319A279D7724D<\/a>.<\/p>\n\n\n\n [16]<\/sup><\/a> Banta, N. (2017). Property Interests in Digital Assets: The Rise of Digital Feudalism, p. 1104\u20131113. Ssrn.com. Prieiga: https:\/\/papers.ssrn.com\/sol3\/papers.cfm?abstract_id=3000026<\/p>\n\n\n\n [17]<\/sup><\/a> Fairfield, J.A.T. (2017). Owned: Property, Privacy, and the New Digital Serfdom. Cambridge: Cambridge University Press, p. 3. Prieiga: https:\/\/www.cambridge.org\/core\/books\/owned\/BAF65AFBD48F48AA7E3319A279D7724D<\/a><\/p>\n\n\n\n [18]<\/sup><\/a> Ibid<\/em>, p. 8-10.<\/p>\n\n\n\n [19]<\/sup><\/a> https:\/\/www.casemine.com\/judgement\/uk\/5b46f1ed2c94e0775e7ee3bb<\/a><\/p>\n\n\n\n [20]<\/sup><\/a> https:\/\/www.courtsofnz.govt.nz\/cases\/jonathan-dixon-v-the-queen-1<\/a><\/p>\n\n\n\n [21]<\/sup><\/a> https:\/\/www.legislation.govt.nz\/act\/public\/1961\/0043\/latest\/DLM330422.html<\/a><\/p>\n\n\n\n [22]<\/sup><\/a> https:\/\/juris.bundesgerichtshof.de\/cgi-bin\/rechtsprechung\/document.py?Gericht=bgh&Art=en&sid=7c44a7522ec6d35bf7f07cbb69f9eddf&nr=86602&pos=0&anz=1<\/a><\/p>\n\n\n\n [23]<\/sup><\/a> https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2018\/08\/03\/v-mizaras-teises-i-socialiniu-tinklu-paskyras-paveldejimas-vokietijos-federalinio-auksciausiojo-teismo-sprendimas\/<\/a><\/p>\n\n\n\n [24]<\/sup><\/a> https:\/\/www.bailii.org\/ew\/cases\/EWHC\/Ch\/2018\/2596.html<\/a><\/p>\n\n\n\n [25]<\/sup><\/a> https:\/\/www.bailii.org\/ew\/cases\/EWHC\/Comm\/2019\/3556.html<\/a><\/p>\n\n\n\n [26]<\/sup><\/a> https:\/\/www.blockchain4europe.eu\/wp-content\/uploads\/2021\/05\/6.6056_JO_Cryptocurrencies_Statement_FINAL_WEB_111119-1.pdf<\/a><\/p>\n\n\n\n [27]<\/sup><\/a> https:\/\/core.ac.uk\/download\/pdf\/232617227.pdf<\/a><\/p>\n\n\n\n [28]<\/sup><\/a> http:\/\/www.nzlii.org\/nz\/cases\/NZHC\/2020\/728.html<\/a><\/p>\n\n\n\n
\n\n\n\n