{"id":45398,"date":"2024-05-06T07:44:00","date_gmt":"2024-05-06T04:44:00","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=45398"},"modified":"2024-05-05T13:15:39","modified_gmt":"2024-05-05T10:15:39","slug":"naujausios-lat-nutartys-apie-zemes-ukio-paskirties-zemes-dovanojimo-sandorio-pripazinima-apsimestiniu-ir-jurisdikcija-seimos-byloje-su-tarptautiniu-elementu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2024\/05\/06\/naujausios-lat-nutartys-apie-zemes-ukio-paskirties-zemes-dovanojimo-sandorio-pripazinima-apsimestiniu-ir-jurisdikcija-seimos-byloje-su-tarptautiniu-elementu\/","title":{"rendered":"Naujausios LAT nutartys apie \u017eem\u0117s \u016bkio paskirties \u017eem\u0117s dovanojimo sandorio pripa\u017einim\u0105 apsimestiniu ir jurisdikcij\u0105 \u0161eimos byloje su tarptautiniu elementu"},"content":{"rendered":"\n

Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo (LAT) Civilini\u0173 byl\u0173 skyriaus teis\u0117j\u0173 kolegija nutartyje d\u0117l \u00a0priva\u010dios \u017eem\u0117s \u016bkio paskirties \u017eem\u0117s perleidimo (dovanojimo) sandorio pripa\u017einimo apsimestiniu priminta, jog d\u0117l atlygintinumo aplinkyb\u0117s turi b\u016bti sprend\u017eiama ne\u00a0vien\u00a0i\u0161 tiesiogini\u0173 \u012frodym\u0173, patvirtinan\u010di\u0173\u00a0atsiskaitym\u0105, bet ir i\u0161 dovanojimo motyv\u0173, dovanotojo valios neatlygintinai perleisti daikt\u0105.\u00a0Pa\u017eym\u0117ta,\u00a0kad\u00a0dovanojimo sutar\u010di\u0173, kaip\u00a0\u00a0apsimestini\u0173\u00a0sandori\u0173,\u00a0sudarymo atvejais, ypa\u010d kai sumokama grynaisiais pinigais ar \u012fskaitomos\u00a0anks\u010diau susidariusios skolos, ne visada b\u016bna\u00a0tiesiogini\u0173 \u012frodym\u0173, pagrind\u017eian\u010di\u0173\u00a0toki\u0173\u00a0sandori\u0173\u00a0atlygintinum\u0105.\u00a0Vertinant, ar tikroji sandorio \u0161alies valia buvo b\u016btent neatlygintinai suteikti turt\u0105 ar turtin\u0119 teis\u0119, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkyb\u0117s, atskleid\u017eian\u010dios dovanos suteikimo motyvus, gali b\u016bti \u012frodomieji faktai dovanojimo sutart\u012f sudariusios \u0161alies tikrajai valiai patvirtinti.\u00a0<\/p>\n\n\n\n

Byloje buvo nuspr\u0119sta, kad\u00a0ie\u0161kovo reikalavimas d\u0117l gin\u010do \u017eem\u0117s sklypo pirk\u0117jo teisi\u0173 ir pareig\u0173 perk\u0117limo\u00a0negali b\u016bti tenkinamas, kadangi\u00a0ie\u0161kovas nepra\u0161o priteisti i\u0161 jo (nesutinka sumok\u0117ti)\u00a0\u017eem\u0117s sklypo, kurio savininku pra\u0161o teismo j\u012f pripa\u017einti,\u00a0kainos. Pripa\u017einus\u00a02019 m. gruod\u017eio 31 d.\u00a0dovanojimo sandor\u012f apsimestiniu ir nusta\u010dius, kad negali b\u016bti tenkinamas ie\u0161kovo reikalavimas d\u0117l pirk\u0117jo teisi\u0173\u00a0ir pareig\u0173\u00a0perk\u0117limo, spr\u0119stina,\u00a0kokios turi b\u016bti taikomos apsimestiniu pripa\u017einto\u00a0sandorio negaliojimo teisin\u0117s\u00a0pasekm\u0117s. \u00a0Sprend\u017eiant, ar gali b\u016bti taikomos sandorio, kur\u012f pridengia apsimestiniu pripa\u017eintas sandoris, teisin\u0117s pasekm\u0117s, t.\u00a0y. ar gali b\u016bti palikta galioti dovanojimo sutartimi atsakov\u0173 pridengta\u00a0de facto<\/em>\u00a0\u00a0sudaryta\u00a0pirkimo\u2013pardavimo sutartis, reik\u0161mingas\u00a0\u017d\u016aP\u017d\u012e\u012e 5\u00a0straipsnyje \u012ftvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kur\u012f i\u0161skiriami \u0161ie \u017eem\u0117s sklypo pirkimo\u00a0pirmumo teise proced\u016bros esminiai etapai: 1) \u017eem\u0117s sklypo savininkas turi prane\u0161ti (pateikdamas informacij\u0105 pasirinktam\u00a0notarui\u00a0ar Nacionalinei\u00a0\u017eem\u0117s tarnybai)\u00a0\u0161io straipsnio 1 dalyje\u00a0nustatytus reikalavimus atitinkantiems asmenims apie ketinim\u0105 parduoti \u017eem\u0117s sklyp\u0105, nurodydamas pardavimo kain\u0105 ir kitas s\u0105lygas; 2)\u00a0\u0161io straipsnio 1 dalyje\u00a0nustatytus reikalavimus atitinkantys asmenys per\u00a0\u0161io straipsnio 4 dalyje\u00a0nurodyt\u0105\u00a0termin\u0105\u00a0turi pateikti sutikim\u0105 arba atsisakym\u0105 pirkti. Jei sutinka keli asmenys, tuomet pirmumas suteikiamas pagal \u017d\u016aP\u017d\u012e\u012e nustatyt\u0105 eil\u0119, o jei sutinka keli toje pa\u010dioje eil\u0117je esantys asmenys, tai parduodamo \u017eem\u0117s sklypo savininkas sprend\u017eia, kuriam i\u0161 j\u0173 parduoti \u017eem\u0117s sklyp\u0105. Jei suinteresuoti asmenys atsisako pirkti arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo pirkti \u017eem\u0117s \u016bkio paskirties \u017eem\u0117s sklypo, tada Nacionalin\u0117 \u017eem\u0117s tarnyba i\u0161duoda pa\u017eym\u0105 ir \u017eem\u0117s sklypo savininkas gali \u017eem\u0117s sklyp\u0105 perleisti kitiems asmenims; 3)\u00a0kitiems asmenims \u017eem\u0117s sklypas turi b\u016bti parduodamas tokiomis pa\u010diomis s\u0105lygomis, nes, kei\u010diant s\u0105lygas, pavyzd\u017eiui, suma\u017einant pardavimo kain\u0105, turi b\u016bti kartojama visa pirmiau nurodyta si\u016blymo pirmumo teis\u0119 turintiems asmenims proced\u016bra. <\/p>\n\n\n\n

Kadangi nagrin\u0117jamoje\u00a0byloje nustatyta,\u00a0jog\u00a02019 m. gruod\u017eio 31 d.\u00a0dovanojimo sutartimi pridengta\u00a0\u017eem\u0117s sklyp\u0173 pirkimo\u2013pardavimo\u00a0sutartis\u00a0buvo sudaryta pa\u017eeid\u017eiant\u00a0imperatyvi\u0105\u00a0\u017d\u016aP\u017d\u012e\u012e nustatyt\u0105\u00a0\u017eem\u0117s sklypo pirkimo pirmumo teise\u00a0proced\u016br\u0105,\u00a0pa\u017eeid\u017eiant,\u00a0be kita ko,\u00a0ie\u0161kovo pirmumo teis\u0119 pirkti\u00a0\u017eem\u0117s \u016bkio paskirties \u017eem\u0117s\u00a0sklyp\u0105,\u00a0negali b\u016bti palikta galioti\u00a0dovanojimo sutartimi atsakov\u0173 pridengta\u00a0de facto<\/em>\u00a0sudaryta pirkimo\u2013pardavimo sutartis.\u00a0Teis\u0117j\u0173 kolegija konstatavo, kad\u00a0nusta\u010dius, jog ie\u0161kovo reikalavimas d\u0117l gin\u010do \u017eem\u0117s sklypo pirk\u0117jo teisi\u0173 ir pareig\u0173 perk\u0117limo negali b\u016bti tenkinamas, kadangi ie\u0161kovas nepra\u0161o priteisti i\u0161 jo (nesutinka sumok\u0117ti) \u017eem\u0117s sklypo, kurio savininku pra\u0161o teismo j\u012f pripa\u017einti, kainos\u00a0(sutinka mok\u0117ti tik dal\u012f kainos), o dovanojimo sutartimi atsakov\u0173 pridengta\u00a0de facto<\/em>\u00a0sudaryta pirkimo\u2013pardavimo sutartis negali b\u016bti palikta galioti, kadangi\u00a0\u0161i sutartis yra neteis\u0117ta d\u0117l to, kad ji sudaryta pa\u017eeid\u017eiant \u017d\u016aP\u017d\u012e\u012e nustatyt\u0105\u00a0imperatyv\u0173\u00a0\u017eem\u0117s sklyp\u0173\u00a0pirkimo pirmumo teise reguliavim\u0105,\u00a0pripa\u017einus\u00a02019\u00a0m. gruod\u017eio 31 d. dovanojimo sutart\u012f apsimestiniu sandoriu, taikytina\u00a0restitucija\u00a0nat\u016bra \u2013 atsakovo\u00a0nuosavyb\u0117n\u00a0gr\u0105\u017einami visi\u00a0\u017eem\u0117s sklypai, kurie\u00a0\u0161ia sutartimi\u00a0nuosavyb\u0117s teise buvo perleisti\u00a0M.J.<\/p>\n\n\n\n

Byloje priimta ir atskirojo nutartis, kuria informuota Valstybin\u0117 mokes\u010di\u0173 inspekcja ir Lietuvos notar\u0173 r\u016bmai d\u0117l praktikos\u00a0tvirtinant \u017eem\u0117s \u016bkio paskirties\u00a0\u017eem\u0117s sklyp\u0173 dovanojimo sandorius, kuri galimai sudaro prielaidas i\u0161vengti mokes\u010di\u0173 mok\u0117jimo \u012f valstyb\u0117s biud\u017eet\u0105.\u00a0Pasisakyta, kad siekdami\u00a0u\u017etikrinti\u00a0teis\u0117tum\u0105 civiliniuose teisiniuose santykiuose,\u00a0tvirtindami nekilnojamojo turto dovanojimo sandorius\u00a0(ypa\u010d, kai \u0161ie sudaromi ne tarp artim\u0173 giminai\u010di\u0173),\u00a0notarai, be kita ko,\u00a0turi\u00a0patikrinti,\u00a0ar \u0161ali\u0173 nurodoma dovanojamo turto vert\u0117\u00a0n\u0117ra akivaizd\u017eiai neatitinkanti tikrosios to turto vert\u0117s,\u00a0o nustat\u0119\u00a0akivaizd\u0173 min\u0117t\u0173 ver\u010di\u0173 neatitikim\u0105,\u00a0turi\u00a0ai\u0161kintis tokio neatitikimo prie\u017eastis, o nepa\u0161alinus abejoni\u0173 d\u0117l sandorio \u0161ali\u0173 nurodomo fakto neatitikimo tikrovei,\u00a0atsisakyti tokius sandorius tvirtinti.\u00a0Nagrin\u0117toje byloje\u00a0dovanojimo sandoris, kur\u012f ie\u0161kovas teig\u0117 esant apsimestin\u012f,\u00a0notaro buvo patvirtintas, nors\u00a0jame nurodyta\u00a0dovanojamo turto, kurio pirk\u0117jo teises ir pareigas ie\u0161kovas pra\u0161\u0117 perkelti\u00a0jam,\u00a0vert\u0117 buvo daugiau nei\u00a0a\u0161tuonis\u00a0kartus\u00a0ma\u017eesn\u0117 u\u017e\u00a0Nekilnojamojo turto registre nurodyt\u0105 jo\u00a0vidutin\u0119 rinkos vert\u0119.\u00a0Tokiu b\u016bdu galimai buvo sudarytos prielaidos i\u0161vengti gyventoj\u0173 pajam\u0173 mokes\u010dio mok\u0117jimo \u012f valstyb\u0117s biud\u017eet\u0105,\u00a0taip pa\u017eeid\u017eiant vie\u0161\u0105j\u012f interes\u0105.<\/p>\n\n\n\n

_____<\/p>\n\n\n\n

Nutartyje <\/a>d\u0117l\u00a0teis\u0117s norm\u0173, reglamentuojan\u010di\u0173 jurisdikcij\u0105 \u0161eimos byloje su tarptautiniu elementu, sprend\u017eiant i\u0161laikymo nepilname\u010diam vaikui priteisimo klausim\u0105, priminta, kad Europos Komisijos prane\u0161ime suinteresuotiems subjektams \u201eJungtin\u0117s Karalyst\u0117s i\u0161stojimas ir ES civilin\u0117s teisenos ir tarptautin\u0117s privatin\u0117s teis\u0117s taisykl\u0117s\u201c\u00a0yra\u00a0pateiktas i\u0161ai\u0161kinimas, kad,\u00a02020\u00a0m. gruod\u017eio 31 d. pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, ES teis\u0119 ES ir Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s santykiuose pakei\u010dia Hagos tarptautin\u0117s privatin\u0117s teis\u0117s konferencijos\u00a0parengtos\u00a0konvencijos\u00a0su s\u0105lyga, kad tiek ES (ES valstyb\u0117s nar\u0117s), tiek Jungtin\u0117 Karalyst\u0117 yra konvencijos \u0161alys. 2011\u00a0m. kovo\u00a031\u00a0d. ES Taryba\u00a0pri\u0117m\u0117 sprendim\u0105 d\u0117l 2007\u00a0m. Hagos konvencijos pasira\u0161ymo ES vardu. \u0160io sprendimo preambul\u0117je nurodyta, kad Jungtin\u0117 Karalyst\u0117 dalyvauja priimant ir taikant \u0161\u012f sprendim\u0105.\u00a0Taigi,\u00a02020 m. gruod\u017eio 31 d. pasibaigus pereinamajam laikotarpiui,\u00a0gin\u010dai, susij\u0119 su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ar santuokos pripa\u017einimu negaliojan\u010dia ir t\u0117v\u0173 pareig\u0173 skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu ar at\u0117mimu, taip pat gin\u010dai, susij\u0119 su i\u0161laikymo prievol\u0117mis, atsirandan\u010dioms i\u0161 \u0161eimos santyki\u0173, t\u0117vyst\u0117s ar motinyst\u0117s, santuokos ar giminyst\u0117s, yra sprend\u017eiami nacionalin\u0117s teis\u0117s norm\u0173\u00a0ir\u00a0atitinkamai<\/em>\u00a01996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos d\u0117l jurisdikcijos, taikytinos teis\u0117s, pripa\u017einimo, vykdymo ir bendradarbiavimo t\u0117v\u0173 pareig\u0173 ir vaik\u0173 apsaugos priemoni\u0173 srityje bei\u00a02007 m. lapkri\u010dio 23 d. Hagos konvencijos d\u0117l tarptautinio vaik\u0173 ir kitoki\u0173 \u0161eimos\u00a0i\u0161laikymo\u00a0i\u0161mok\u0173 i\u0161ie\u0161kojimo, kuri\u0173\u00a0dalyv\u0117s yra\u00a0ir\u00a0Lietuva,\u00a0ir Jungtin\u0117 Karalyst\u0117, nuostat\u0173 pagrindu.\u00a0Taigi,\u00a0ES teis\u0117s aktuose nustatytos taisykl\u0117s, konkre\u010diai Reglamento Nr. 4\/2009 nuostatos, nagrin\u0117jamu atveju negali b\u016bti taikomos. <\/p>\n\n\n\n

Skirtingai nei Reglamente Nr. 4\/2009 nustatytos tiesiogin\u0117s jurisdikcijos taisykl\u0117s, 2007 m. Hagos konvencijoje nustatytos tik \u201enetiesiogin\u0117s\u201c jurisdikcijos taisykl\u0117s, t. y. 18 straipsnis (\u201eProced\u016br\u0173 apribojimai\u201c) ir 20 straipsnis (\u201ePripa\u017einimo ir vykdymo pagrindai\u201c). \u0160iame straipsnyje n\u0117ra taisykli\u0173, kuriomis b\u016bt\u0173 reglamentuojama, kada valstyb\u0117s institucija gali priimti sprendim\u0105 (\u201etiesiogin\u0117s jurisdikcijos taisykl\u0117s\u201c); vietoj to \u0161iose taisykl\u0117se nustatytas pagrindas, kuriuo remiantis sprendimas turi b\u016bti priimamas, kad j\u012f b\u016bt\u0173 galima pripa\u017einti ir vykdyti kitoje valstyb\u0117je.\u00a0Tai rei\u0161kia, kad,\u00a0atliekant pripa\u017einimo ir vykdymo veiksmus pagal\u00a02007\u00a0m. Hagos konvencij\u0105,\u00a0bus tikrinama sprendimo kilm\u0117s valstyb\u0117s kompetentingos institucijos jurisdikcija\u00a0(skirtingai nei Reglamento Nr. 4\/2009 taikymo atveju \u2013 kai sprendimas pripa\u017e\u012fstamas ir vykdomas pagal Reglament\u0105, nereikia tikrinti sprendimo kilm\u0117s valstyb\u0117s nar\u0117s kompetentingos institucijos jurisdikcijos). Sprendimo pripa\u017einimas ir vykdymas priklausys nuo to, ar sprendimo kilm\u0117s valstyb\u0117s kompetentingos institucijos jurisdikcija atitinka vien\u0105 i\u0161 Konvencijos 20 straipsnyje nurodyt\u0173 jurisdikcijos pagrind\u0173.<\/p>\n\n\n\n

2007\u00a0m. Hagos konvencijoje\u00a0\u012ftvirtintas\u00a0\u012fprastin\u0117s (nuolatin\u0117s)\u00a0gyvenamosios\u00a0vietos terminas\u00a0yra ai\u0161kinamas autonomi\u0161kai, t. y.\u00a0\u0161ios\u00a0s\u0105vokos turinio atskleidimas\u00a0negali b\u016bti siejamas su\u00a0tuo, kaip\u00a0nuolatin\u0117s gyvenamosios vietos institutas ai\u0161kinamas\u00a0nacionalin\u0117je teis\u0117je,\u00a0tod\u0117l,\u00a0taikant\u00a02007 m. Hagos konvencij\u0105,\u00a0CK\u00a0antrosios knygos I dalies 1 skyriaus ketvirtojo skirsnio \u201eFizinio asmens nuolatin\u0117 gyvenamoji vieta ir gyvenamoji vieta\u201c normos (CK\u00a02.12\u20132.17\u00a0straipsniai) bei \u0161ias nuostatas ai\u0161kinanti nacionalini\u0173 teism\u0173 praktika\u00a0netaikomos.\u00a02007 m.\u00a0Hagos\u00a0konvencijoje\u00a0\u012ftvirtintas\u00a0\u012fprastin\u0117s (nuolatin\u0117s)\u00a0gyvenamosios vietos\u00a0kriterijus\u00a0ai\u0161kintinas nepriklausomai\u00a0ir\u00a0nuo \u0161ios s\u0105vokos ai\u0161kinimo pagal kitas Hagos konvencijas. Nuolatin\u0117s (\u012fprastin\u0117s) gyvenamosios vietos\u00a0s\u0105voka\u00a02007 m. Hagos konvencijoje n\u0117ra apibr\u0117\u017eta, tod\u0117l\u00a0aplinkyb\u0117, ar atsakovas nuolat gyvena konkre\u010dioje valstyb\u0117je, nustatytina atsi\u017evelgiant \u012f konkre\u010dias kiekvienos bylos faktines aplinkybes, individuali\u0105 asmens, d\u0117l kurio sprend\u017eiama, pad\u0117t\u012f.\u00a0Taigi, nuolatin\u0117 (\u012fprastin\u0117) gyvenamoji vieta apib\u016bdina tam tikr\u0105 ie\u0161kinio pateikimo momentu fakti\u0161kai susiklos\u010diusi\u0105 (esan\u010di\u0105) situacij\u0105. Aptariama teisin\u0117 kategorija nusako pakankam\u0105 asmens ry\u0161\u012f su valstybe, kurioje priimtas teismo sprendimas (nagrin\u0117jamu atveju \u2013 siekiama tokio sprendimo) d\u0117l i\u0161laikymo. Apskritai \u012fprastin\u0117 (nuolatin\u0117) gyvenamoji vieta nustatoma atsi\u017evelgiant \u012f tokius veiksnius kaip vieta, kurioje asmuo paprastai gyvena ir i\u0161laiko gyvenam\u0105j\u0105 viet\u0105, kurioje yra asmens pirmoji (arba pagrindin\u0117) gyvenamoji vieta, kurioje jis dirba (gauna darbo u\u017emokest\u012f) arba lanko mokykl\u0105. Vien\u00a0asmens\u00a0buvimas\u00a0aktualiu metu vienoje ar kitoje\u00a0valstyb\u0117je n\u0117ra pakankamas pagrindas\u00a0(argumentas)\u00a0jo\u00a0nuolatinei gyvenamajai vietai\u00a0toje valstyb\u0117je\u00a0nustatyti. Sprend\u017eiant asmens nuolatin\u0117s gyvenamosios vietos nustatymo klausim\u0105, reik\u0161mingi tiek objektyv\u016bs, tiek subjektyv\u016bs kriterijai. Svarbu ne tik tur\u0117ti ry\u0161i\u0173 su konkre\u010dia valstybe, t. y. gyventi joje, tur\u0117ti \u0161eim\u0105, dirbti, bet lygiai tiek pat svarbus ir asmens apsisprendimas konkre\u010di\u0105 valstyb\u0119 laikyti savo nuolatine, pastovia\u00a0gyvenam\u0105ja vieta, ketinimas joje pasilikti. Tai valstyb\u0117, su kuria asmuo turi tvirtesn\u012f (artimesn\u012f, ilgalaik\u012f) subjektyv\u0173 ry\u0161\u012f negu su bet kuria kita valstybe,\u00a0vieta,\u00a0kuri\u0105\u00a0asmuo\u00a0laiko pagrindiniu\u00a0savo interes\u0173 centru ir kuri skiriasi nuo vietos, \u012f kuri\u0105 laikinai pritraukia verslo, atostog\u0173 ar kiti reikalai. <\/p>\n\n\n\n

I\u0161 skund\u017eiam\u0173 teism\u0173 procesini\u0173 sprendim\u0173 turinio matyti, kad teismai klausim\u0105, kuri valstyb\u0117 (Lietuvos Respublika ar Jungtin\u0117 Karalyst\u0117) yra (ir buvo ie\u0161kinio reikalavim\u0173 parei\u0161kimo teismui momentu) atsakovo nuolatin\u0117 (\u012fprastin\u0117) gyvenamoji vieta 2007 m. Hagos konvencijos 20 straipsnio 1 dalies a punkto prasme,\u00a0i\u0161sprend\u0117 pagal aptartus kriterijus. <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo (LAT) Civilini\u0173 byl\u0173 skyriaus teis\u0117j\u0173 kolegija nutartyje d\u0117l \u00a0priva\u010dios \u017eem\u0117s \u016bkio paskirties \u017eem\u0117s perleidimo (dovanojimo) sandorio pripa\u017einimo apsimestiniu priminta, jog d\u0117l atlygintinumo aplinkyb\u0117s turi b\u016bti sprend\u017eiama ne\u00a0vien\u00a0i\u0161 tiesiogini\u0173 \u012frodym\u0173, patvirtinan\u010di\u0173\u00a0atsiskaitym\u0105, bet ir i\u0161 dovanojimo motyv\u0173, dovanotojo valios neatlygintinai perleisti daikt\u0105.\u00a0Pa\u017eym\u0117ta,\u00a0kad\u00a0dovanojimo sutar\u010di\u0173, kaip\u00a0\u00a0apsimestini\u0173\u00a0sandori\u0173,\u00a0sudarymo atvejais, ypa\u010d kai sumokama grynaisiais pinigais ar \u012fskaitomos\u00a0anks\u010diau susidariusios skolos, …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":45399,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[32],"tags":[1713,1093,97,261,363,1714,745],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/45398"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=45398"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/45398\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":45401,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/45398\/revisions\/45401"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/45399"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=45398"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=45398"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=45398"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}