{"id":45283,"date":"2024-04-23T09:34:48","date_gmt":"2024-04-23T06:34:48","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=45283"},"modified":"2024-04-23T09:34:49","modified_gmt":"2024-04-23T06:34:49","slug":"s-vilcinskaite-eztt-sprendimai-valstybes-turi-deti-daugiau-pastangu-kovodamos-su-neigiamais-klimato-kaitos-padariniais","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2024\/04\/23\/s-vilcinskaite-eztt-sprendimai-valstybes-turi-deti-daugiau-pastangu-kovodamos-su-neigiamais-klimato-kaitos-padariniais\/","title":{"rendered":"S. Vil\u010dinskait\u0117. E\u017dTT sprendimai: valstyb\u0117s turi d\u0117ti daugiau pastang\u0173 kovodamos su neigiamais klimato kaitos padariniais"},"content":{"rendered":"\n

Pra\u0117jusi\u0105 savait\u0119 Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismo (E\u017dTT) Did\u017eioji kolegija pri\u0117m\u0117 ilgai lauktus sprendimus trijose su klimato kaita susijusiose Verein Klimaseniorinnes Schweiz ir kt. prie\u0161 \u0160veicarij\u0105 (<\/em>Peticijos Nr. 53600\/20[1]<\/a>), <\/em>  Car\u00eame prie\u0161 Pranc\u016bzij\u0105 (Peticijos <\/em>Nr. 7189\/21[2]<\/a>) <\/em>beiDuarte Agostinho ir kiti prie\u0161 Portugalij\u0105 ir 32 kit\u0105 valstyb\u0119<\/em> (Peticijos Nr.  39371\/20[3]<\/a>) bylose.[4]<\/a><\/p>\n\n\n\n

Verein Klimaseniorinnes Schweiz ir kt. prie\u0161 \u0160veicarij\u0105<\/em> byloje E\u017dTT teismas pirm\u0105 kart\u0105 nustat\u0117 valstyb\u0117ms-E\u017dTT konvencijos nar\u0117ms \u012fpareigojim\u0105 \u012fgyvendinti pakankamas kovos su klimato kaita priemones. Teismas nusprend\u0117, kad \u017dmogaus Teisi\u0173 Konvencijos (Konvencijos) 8 str. apima\u00a0 asmen\u0173 teis\u0119 \u012f veiksming\u0105 valstyb\u0117s institucij\u0173 apsaug\u0105 nuo rimto neigiamo klimato kaitos poveikio j\u0173 gyvenimui, sveikatai, gerovei ir gyvenimo kokybei.<\/p>\n\n\n\n

E\u017dTT sprendimu taip pat suteik\u0117 savaranki\u0161k\u0105 teis\u0119 (locus standi<\/em>) nevyriausybin\u0117ms organizacijoms, kovojan\u010dioms su klimato kaita, teikti peticijas E\u017dTT d\u0117l valstybi\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 pagal Konvencij\u0105 pa\u017eeidimo.<\/p>\n\n\n\n

Atrodyt\u0173, kad \u017emogaus teisi\u0173 gyn\u0117jai ir su klimato kaita kovojantys entuziastai tur\u0117t\u0173 d\u017eiaugtis. Visgi verta atkreipti d\u0117mes\u012f, kad visose trijose bylose Parei\u0161k\u0117j\u0173, kaip fizini\u0173 asmen\u0173, individualios peticijos buvo pripa\u017eintos nepriimtinomis, E\u017dTT konstatavus, kad jie arba netenkina aukos statuso pagal Konvencij\u0105, arba n\u0117ra pagrindo i\u0161pl\u0117sti valstybi\u0173 jurisdikcij\u0105 u\u017e jos rib\u0173, taip pat ir d\u0117l to, kad Parei\u0161k\u0117jai nei\u0161naudojo vis\u0173 nacionalin\u0117s gynybos priemoni\u0173[5]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Vieni komentatoriai  E\u017dTT sprendimus vertina kaip pernelyg konservatyvius bei formalius, kiti kaip pernelyg dr\u0105sius.[6]<\/a> Vienas i\u0161 E\u017dTT teis\u0117j\u0173 \u0160veicarijos byloje, nors ir pabr\u0117\u017edamas poreik\u012f skubiai kovoti su antropogenine klimato kaita, pri\u0117m\u0117 atskir\u0105j\u0105 nuomon\u0119, teigdamas, jog Teismas vir\u0161ijo savo kompetencijos ribas (pslp. 233-258), per\u017eengdamas tai, kas yra legitimu ir leid\u017eiama E\u017dTT pagal Konvencij\u0105 bei tokiu b\u016bdu galimai sukeldamas prie\u0161ing\u0105 efekt\u0105, nei yra siekiama (para. 70).<\/p>\n\n\n\n

Kaip \u0161ie E\u017dTT sprendimai vertinami teis\u0117s ekspert\u0173 akimis? Kod\u0117l fizini\u0173 asmen\u0173 peticijos buvo pripa\u017eintos nepriimtinomis?<\/em><\/strong><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Pirma, \u0161ie sprendimai dalyse d\u0117l individuali\u0173 skund\u0173 nepriimtinumo i\u0161 ties\u0173 nestebina. Pagal bendr\u0105 taisykl\u0119, \u012f E\u017dTT kreiptis su abstrak\u010diu klausimu (actio popularis <\/em>kreipimasis), kaip pvz. d\u0117l teisinio reguliavimo pakankamumo ar valstyb\u0117s veiksm\u0173 potencialaus poveikio asmens teis\u0117ms, negalima, nebent asmuo pateikia pagr\u012fstus ir \u012ftikinamus \u012frodymus d\u0117l tikimyb\u0117s, kad j\u012f asmeni\u0161kai paveiksiantis pa\u017eeidimas \u012fvyks. Taigi, Teismo praktika d\u0117l aukos statuso paprastai remiasi prielaida, kad gin\u010dijamas veiksmas ar neveikimas tur\u0117jo tiesiogin\u0117s \u012ftakos parei\u0161k\u0117jui arba yra reali jo rizika.<\/p>\n\n\n\n

Kaip ir buvo prognozuojama, klimato kaitos bylose E\u017dTT vieningai nusprend\u0117, kad n\u0117ra pakankamai  argument\u0173 konstatuoti, jog Parei\u0161k\u0117jai atitinka nukent\u0117jusiojo \u2013 aukos status\u0105 pagal Konvencijoje nustatytus reikalavimus.<\/p>\n\n\n\n

E\u017dTT pripa\u017eino, kad yra \u012ftikinam\u0173 mokslini\u0173 \u012frodym\u0173, jog klimato kaita jau prisid\u0117jo prie \u017emoni\u0173 sergamumo ir mirtingumo padid\u0117jimo, ir kad ji i\u0161 tikr\u0173j\u0173 sukelia tokio masto neigiam\u0105 poveik\u012f, jog valstyb\u0117ms nesi\u0117mus ry\u017eting\u0173 veiksm\u0173, kyla realus pavojus, kad pasekm\u0117s bus negr\u012f\u017etamos ir pra\u017e\u016btingos. Valstyb\u0117s tarptautiniu lygiu i\u0161 esm\u0117s jau yra tai pripa\u017einusios ir tam tikra apimtimi \u012fsipareigojusios bendrai, nors diferencijuotai, atsi\u017evelgiant \u012f individualius paj\u0117gumus, imtis b\u016btin\u0173 veiksm\u0173 klimato kaitos padariniams \u0161alinti. Tod\u0117l gali egzistuoti teisi\u0161kai reik\u0161mingas prie\u017eastinis ry\u0161ys tarp valstyb\u0117s veiksm\u0173 ar neveikimo (sukelian\u010di\u0173 klimato kait\u0105 arba nesugeb\u0117jus jas spr\u0119sti) ir \u017ealos asmenims.<\/p>\n\n\n\n

Kita vertus, d\u0117l su klimato kaita susijusi\u0173 klausim\u0173 sud\u0117tingumo ir  kompleksi\u0161kumo, teismo sprendimas tokioje byloje tur\u0117t\u0173 pasekmes ne tik konkretiems asmenims ar asmen\u0173 grup\u0117ms, bet \u017eymiai platesniam \u017emonijos ratui ir b\u016bt\u0173 reik\u0161mingas atei\u010diai. Atsi\u017evelgiant \u012f tai, kad \u012f E\u017dTT draud\u017eiama kreiptis su abstrak\u010diais klausimais (actio popularis<\/em>), E\u017dTT \u0161ioje byloje kilo klausimas, kaip ir kokia apimtimi tokios peticijos, susij\u0119 su valstyb\u0117s veiksmais ir (arba) neveikimu klimato kaitos kontekste, gali b\u016bti nagrin\u0117jamos nepa\u017eeid\u017eiant actio popularis<\/em>  draudimo. Kadangi, kaip min\u0117ta, klimato kaitos kontekste kiekvienas asmuo gali b\u016bti tiesiogiai paveiktas ar kiekvienam gali kilti rizika b\u016bti tiesiogiai paveiktu, potencialus auk\u0173 ratas gali b\u016bti labai platus. Tokiu b\u016bdu gali b\u016bti sudarytos s\u0105lygos pernelyg pla\u010diam ir nekontroliuojamam bylin\u0117jimuisi teismuose, pa\u017eeid\u017eiant tiek vald\u017ei\u0173 padalijimo princip\u0105, tiek sukeliant gr\u0117sm\u0119 subsidiarumu tarp E\u017dTT ir Valstybi\u0173 nari\u0173 grind\u017eiamai \u017emogaus teisi\u0173 apsaugos sistemai.<\/p>\n\n\n\n

Siekdamas u\u017ekirsti keli\u0105 min\u0117toms rizikoms, E\u017dTT sprend\u0117, kad tokiose bylose b\u016btina nustatyti ne tik tiesiogin\u012f didel\u012f neigiam\u0105 poveik\u012f parei\u0161k\u0117jams, bet ir neatid\u0117liotin\u0105 \u2013 primygtin\u012f poreik\u012f u\u017etikrinti individuali\u0105 parei\u0161k\u0117jo teisi\u0173 apsaug\u0105, nesant kit\u0173 pagr\u012fst\u0173 ir prieinam\u0173 priemoni\u0173 \u017ealai suma\u017einti ar j\u0173 nepakankant (para. 427\u2013430).  Taigi \u012frodin\u0117jimo kartel\u0117 yra labai auk\u0161ta.<\/p>\n\n\n\n

Antra, Duarte Agostinho ir kiti prie\u0161 Portugalij\u0105 ir 32 kit\u0105 valstyb\u0119<\/em> byloje kilo klausimas d\u0117l teismo ekstra-teritorin\u0117s jurisdikcijos. Ar gali valstyb\u0117s atsakyti u\u017e padarytus veiksmus ar pasekmes, kilusias u\u017e jos teritorijos rib\u0173?<\/p>\n\n\n\n

Bendra taisykle, E\u017dTT valstyb\u0117s atsakomyb\u0117 grind\u017eiama teritorialumo principu, t. y. valstyb\u0117s atsako u\u017e veiksmus ar ne\u012fveikim\u0105 savo teritorijos ribose ir garantuoja savo teritorijoje esantiems asmenims \u017emogaus teisi\u0173 apsaug\u0105. Kita vertus, i\u0161imtinais atvejais E\u017dTT yra pri\u017eadin\u0119s valstyb\u0117s jurisdikcij\u0105 ir u\u017e jos teritorijos rib\u0173, pvz. pritaikydamas ir i\u0161vystydamas veiksmingos kontrol\u0117s koncepcij\u0105 bylose susijusiose su \u017emogaus teisi\u0173 pa\u017eeidimais karini\u0173 konflikt\u0173 metu, pvz., Sakartvelas v. Rusija byloje (Nr. 38263\/08<\/a>) ir Ukraina bei Nyderlandai v. Rusija bylose (Nr. 8019\/16, 43800\/14 ir 28525\/20). Ta\u010diau tokie atvejai yra i\u0161imtiniai.<\/p>\n\n\n\n

\u0160ioje byloje E\u017dTT atmet\u0117 Parei\u0161k\u0117j\u0173 argumentus, grind\u017eiamus klimato kaitos ie\u0161kini\u0173 prigimtimi bei specifika, bei nenustat\u0117 i\u0161imtini\u0173 aplinkybi\u0173, sudaran\u010di\u0173 pagrindo i\u0161pl\u0117sti jurisdikcij\u0105 u\u017e valstyb\u0117s teritorijos rib\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Nors E\u017dTT ir pripa\u017eino, kad klimato kaita yra egzistencin\u0117 problema, ir kad valstyb\u0117s i\u0161 esm\u0117s gali kontroliuoti \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173 emisijas savo teritorijoje, t.p., kad \u0161ios duj\u0173 emisijos gali tur\u0117ti neigiam\u0105 poveik\u012f u\u017e jos rib\u0173, teismas vis tik \u012f\u017evelg\u0117 rizik\u0105, kad Parei\u0161k\u0117j\u0173 argumentais i\u0161pl\u0117tus jurisdikcij\u0105 kilt\u0173 neapibr\u0117\u017etumo gr\u0117sm\u0117, sudaranti s\u0105lygas neribotai Valstybi\u0173 nari\u0173 ektra-teritorinei jurisdikcijai ir atsakomybei bet kuriam \u017emogui visame pasaulyje. Tai prie\u0161taraut\u0173 fundamentaliam subsidiarumo  principui, kuriuo grind\u017eiama Konvencijoje \u012ftvirtinta \u017emogaus teisi\u0173 apsaugos sistema, nes padaryt\u0173 Konvencija globalia aplinkosaugos ir klimato kaitos konvencija. Taigi, Parei\u0161k\u0117j\u0173 argumentai nesudaro naujo pagrindo jurisdikcijai i\u0161pl\u0117sti.<\/p>\n\n\n\n

Tre\u010dia, nestebina ir tai, kad E\u017dTT atmet\u0117 Parei\u0161k\u0117j\u0173 reikalavimus Portugalijos byloje ir d\u0117l reikalavimo, susijusio su vidaus teis\u0117s gynybos priemoni\u0173 i\u0161naudojimu, i\u0161pildymo. Nors i\u0161imtinais atvejais, jei nacionalin\u0117s gynybos priemon\u0117s neveiksmingos, E\u017dTT leid\u017eia Parei\u0161k\u0117jams kreiptis tiesiai \u012f teism\u0105, \u0161ioje byloje Parei\u0161k\u0117j\u0173 argumentais teismas nerado pagrind\u0173 i\u0161im\u010diai, pripa\u017ein\u0119s kad Portugalijos teis\u0117s sistemoje i\u0161 esm\u0117s yra nuostat\u0173 ir teisi\u0173 gynimo priemoni\u0173, \u012fskaitant konstitucines nuostatas d\u0117l teis\u0117s \u012f aplink\u0105 gynimo, kurios gali b\u016bti realiai \u012fgyvendintos tiek individualiais, tiek kolektyviniais ie\u0161kiniais. E\u017dTT sprendime pabr\u0117\u017e\u0117, kad atsi\u017evelgiant \u012f subsidiarumo princip\u0105 bei vertinimo laisv\u0117s (angl. margin of appreciation) doktrin\u0105, reikalavimo i\u0161naudoti vidaus teis\u0117s gynimo priemones tikslas yra tas, kad \u0161ie procesai sudaryt\u0173 s\u0105lygas nacionaliniams teismams, turintiems geriausiais tam galimybes, patiems \u012fvertinti \u0161alies teisinio reguliavimo ypatumus bei individualias situacijos aplinkybes, taip prisidedant prie galimyb\u0117s v\u0117lesniame etape E\u017dTT nustatyti vidaus teis\u0117s sistemos veiksmingum\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Kod\u0117l E\u017dTT leido teikti peticijas su klimato kaita kovojan\u010dioms nevyriausybin\u0117ms organizacijoms?<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Atmet\u0119s Parei\u0161k\u0117j\u0173, kaip fizini\u0173 asmen\u0173, individualias peticijas, E\u017dTT \u0160veicarijos byloje palaik\u0117 nevyriausybin\u0117s organizacijos, vienijan\u010dios vyresnio am\u017eiaus moteris bei ginan\u010dios j\u0173 teises, Peticij\u0105. Toks E\u017dTT sprendimas taip pat logi\u0161kas ir paai\u0161kinamas. Taip i\u0161 esm\u0117s buvo siekta surasti pusiausvyr\u0105 tarp poreikio pripa\u017einti su klimato kaita susijusius neigiamus poky\u010dius ir b\u016btinyb\u0119 \u0161ioje srityje u\u017etikrinti veiksming\u0105 \u017emogaus teisi\u0173 apaug\u0105 bei E\u017dTT teisi\u0173 apsaugos sistemos, grind\u017eiamos pagarba vald\u017ei\u0173 padalijimo principui ir valstybi\u0173 nari\u0173 diskrecijos (veikimo) laisve tokiose jautriose srityse, kaip vie\u0161os politikos formavimas bei priemoni\u0173 su klimato kaita pasirinkimas ir \u012fgyvendinimas, t.p. subsidiarumo principui, neleid\u017eian\u010diam abstrak\u010di\u0173 kreipim\u0173si \u012f teism\u0105 (actio populiaris).  <\/p>\n\n\n\n

Remdamasis aplinkosaugos srityje priimtais ir pripa\u017eintais tarptautin\u0117s teis\u0117s \u0161altiniais, ypa\u010d Orhuso konvencija (1998 m. Jungtini\u0173 Taut\u0173 konvencija d\u0117l teis\u0117s gauti informacij\u0105, visuomen\u0117s dalyvavimo priimant sprendimus ir teis\u0117s kreiptis \u012f teismus aplinkosaugos klausimais<\/em>), E\u017dTT pripa\u017eino, kad \u0161iuolaikin\u0117je  visuomen\u0117je \u017emogaus teisi\u0173 gynimas per nevyriausybines organizacijas su klimato kaita susijusiose bylose yra pripa\u017einta ir da\u017enai vienintel\u0117 veiksminga priemon\u0117 apginti \u017emogaus teises.<\/p>\n\n\n\n

Vadovaudamasis ger\u0105ja tarptautine praktika, E\u017dTT leido su klimato kaita kovojan\u010dios organizacijos teikti Peticijas nuket\u0117jusi\u0173 \u017emoni\u0173 vardu netgi, jei jie Konvencijos prasme ir netenkina aukos statuso tose bylose, kai valstyb\u0117s nesi\u0117m\u0117 tinkam\u0173 priemoni\u0173 apsaugoti asmenis nuo neigiamo klimato kaitos poveikio \u017emoni\u0173 gyvybei ir sveikatai. Toki\u0105 teis\u0119 turi tos nevyriausybin\u0117s organizacijos, kurios atitinka \u0161ias s\u0105lygas: a) nevyriausybin\u0117 organizacija turi b\u016bti \u012fsteigta atitinkamoje jurisdikcijoje ir tur\u0117ti teis\u0119 joje veikti; b) ji paj\u0117gi parodyti, kad siekia jai skirto tikslo ginti klimato kaitos paveikt\u0173 savo nari\u0173 ar kit\u0173 pavieni\u0173 asmen\u0173 teises atitinkamoje jurisdikcijoje; c) ji gali parodyti, jog yra kompetetinga ir paj\u0117gi atstovauti savo jurisdikcijoje esan\u010di\u0173 nari\u0173 ar kit\u0173 pavieni\u0173 asmen\u0173, paveikt\u0173 ar kuriems kyla konkreti gr\u0117sm\u0117 d\u0117l neigiamo klimato kaitos poveikio j\u0173 gyvybei, sveikatai ar gyvenimo kokybei, vardu.<\/p>\n\n\n\n

Kod\u0117l teismas pripa\u017eino pozityvias pareigas valstyb\u0117ms \u012fgyvendinti pakankamas kovos su klimato kaita priemones?<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

E\u017dTT sprendime konstatavo, jog negalima ignoruoti mokslu patvirtintos realyb\u0117s, jog klimato kaita  yra viena i\u0161 aktualiausi\u0173 \u0161io laikme\u010dio problem\u0173 ir kad ji turi neigiam\u0105 poveik\u012f \u017emogaus teis\u0117ms. D\u0117l \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173 kylan\u010dios neigiamos pasekm\u0117s gamtai ir \u017emon\u0117ms, viena vertus, yra sud\u0117tingos ir daugialyp\u0117s, kelian\u010dios na\u0161tos pasidalijimo tarp \u017emonijos kart\u0173 klausim\u0105, kita vertus, jos daro did\u017eiausi\u0105 neigiam\u0105 poveik\u012f pa\u017eeid\u017eiamiausioms visuomen\u0117s grup\u0117ms, kurioms reikia ypatingos vald\u017eios apsaugos.<\/p>\n\n\n\n

E\u017dTT pripa\u017eino, jog Teismas \u0161ioje srityje gali veikti tik savo  kompetencijos, nustatytos Konvencijos 19 str., ribose. \u0160i kompetencija yra ribota ir tod\u0117l teism\u0173 vaidmuo d\u0117l vald\u017ei\u0173 padalijimo principo gali b\u016bti tik subsidiarus. Teism\u0173 intervencija negali pakeisti t\u0173 veiksm\u0173, kuri\u0173 turi imtis \u012fstatym\u0173 leid\u017eiamosios ir vykdomosios vald\u017eios institucijos. Ta\u010diau ir \u0161ios vald\u017eios institucijos turi paisyti teisin\u0117s valstyb\u0117s reikalavim\u0173. Vadovaudamasis 2001 m. Jungtini\u0173 Taut\u0173 Tarptautin\u0117s teis\u0117s komisijos Valstybi\u0173 atsakomyb\u0117s u\u017e tarptautin\u0117s teis\u0117s pa\u017eeidimus straipsni\u0173 projektu, Teismas konstatavo, kad valstyb\u0117s negali i\u0161vengti atsakomyb\u0117s u\u017e savo neveikim\u0105 ar netinkam\u0105 veikim\u0105 d\u0117l klausim\u0173, susijusi\u0173 su klimato kaita, sud\u0117tingumo ir kompleksi\u0161kumo ar d\u0117l to, kad tai yra pasaulinis rei\u0161kinys, kur\u012f valstybi\u0173 bendruomen\u0117 turi spr\u0119sti bendrai. Kiekviena valstyb\u0117 turi prisiimti savo atsakomyb\u0117s dal\u012f kovodama su klimato kaita, atsi\u017evelgiant tiek \u012f savo prisiimtus tarptautinius \u012fsipareigojimus, tiek \u012f savo pa\u010dios veiksmus (neveikim\u0105) bei galimybes.<\/p>\n\n\n\n

Taigi, vadovaudamasis Konvencijos 8 str., E\u017dTT konstatavo, \u0161is straipsnis apima asmen\u0173 teis\u0119 \u012f veiksming\u0105 valstyb\u0117s vald\u017eios institucij\u0173 apsaug\u0105 nuo rimto neigiamo klimato kaitos poveikio j\u0173 gyvybei, sveikatai, gerovei ir gyvenimo kokybei, tod\u0117l valstyb\u0117s turi pozityvi\u0105 pareig\u0105 priimti atitinkam\u0105 teisin\u012f reguliavim\u0105 ir sukurti administracin\u0119 sistem\u0105, skirt\u0105 veiksmingai \u017emoni\u0173 sveikatos ir gyvyb\u0117s apsaugai u\u017etikrinti. Valstyb\u0117s taip pat privalo veiksmingai taikyti \u0161i\u0105 sistem\u0105 praktikoje.<\/p>\n\n\n\n

Kita vertus, vertindamas, ar valstyb\u0117s konkre\u010diu atveju \u012fvykd\u0117 savo pozityvius \u012fsipareigojimus, Teismas turi i\u0161analizuoti ar, priimdama ir (arba) \u012fgyvendindama atitinkamas priemones, valstyb\u0117 veik\u0117 savo veikimo laisv\u0117s ribose (angl. margin of appreciation<\/em>). Teismas pripa\u017eino, kad bylose, susijusiose su aplinkosaugos problemomis, valstybei paprastai suteikiama plati veikimo laisv\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Atsi\u017evelgiat \u012f su klimato kaita susijusi\u0173 neigiam\u0173 pasekmi\u0173 mast\u0105, skubum\u0105 bei svarb\u0105 visai \u017emonijai, Teismas konstatavo, jog reikia atskirti valstybi\u0173 veikimo laisv\u0117s ribas d\u0117l pa\u010di\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 kovoti su klimato kaitos neigiamais padariniais prisi\u0117mimo bei tiksl\u0173 tam tikslui pasiekti nustatymo nuo konkre\u010di\u0173 priemoni\u0173 \u0161iems tikslams pasiekti pasirinkimo.<\/p>\n\n\n\n

Jei d\u0117l pa\u010di\u0173 valstybi\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 kovoti su klimato kaitos padariniais j\u0173 veikimo laisv\u0117 yra siaura, tai konkre\u010di\u0173 priemoni\u0173 kovai su klimato kaita ma\u017einti pasirinkimas i\u0161 principo patenka \u012f gana pla\u010di\u0105 valstyb\u0117s veikimo \/ diskrecijos laisv\u0119. Institucijoms negalima u\u017ed\u0117ti ne\u012fmanomos ar neproporcingos na\u0161tos, ypa\u010d u\u017e konkre\u010dius sprendimus, kuriuos jos turi priimti, \u012fvertindamos individualius valstyb\u0117s prioritetus bei turimus i\u0161teklius. Taigi, Teismas negali nustatyti, kokios konkre\u010diai priemon\u0117s tinkamiausios, bet gali \u012fvertinti, ar vald\u017eios institucijos pri\u0117m\u0117 sprendimus, veikdamos pakankamai r\u016bpestingai ir ar tinkamai atsi\u017evelg\u0117 \u012f visus konkuruojan\u010dius interesus bei ar valstyb\u0117s suteik\u0117 pakankam\u0105 prieig\u0105 visuomenei prie esmin\u0117s informacijos, leid\u017eian\u010dios asmenims \u012fvertinti rizik\u0105 j\u0173 sveikatai ir gyvybei ir pan.<\/p>\n\n\n\n

Taigi, Teismas sprendime pripa\u017eino, kad valstyb\u0117 turi prisiimti \u012fsipareigojimus kovoje su neigiamais klimato kovos padariniais bei nustat\u0117 teisi\u0161kai reik\u0161mingus kokybinius kriterijus (para. 550), pagal kuriuos turi b\u016bti vertinama, ar valstyb\u0117s tinkamai \u0161iuos \u012fsipareigojimus \u012fvykd\u0117, t.y. ar: a) priimtos konkre\u010dios nacionalin\u0117s priemon\u0117s paremtos teisi\u0161kai privalomomis normomis ir valstyb\u0117s prisiimtais \u012fsipareigojimais; b) ar jos tinkamai ir veiksmingai \u012fgyvendindamos; c) ar jos nustato tinkamus anglies dioksido kieko ma\u017einimo tikslus, tinkamus terminus, tarpinius tikslus, atitinkamus tikslus atskiriems sektoriams ir pan. Valstyb\u0117 turi \u012frodyti savo pa\u017eang\u0105 siekdama \u0161i\u0173 tiksl\u0173 ir juos atnaujinti, remdamasi geriausiais turimais\/prieinamais \u012frodymais. Jos turi veikti tinkamai, laiku ir nuosekliai. Visais atvejais, svarbu laikytis ir proced\u016brini\u0173 garantij\u0173, kurios suteikt\u0173 galimybes visuomenei \u017einoti su klimato kaitos ma\u017einimo priemoni\u0173 \u012fgyvendinimu susijusi\u0105 informacij\u0105, kuri turi b\u016bti prieinama vie\u0161ai, sudarant galimybes, priimant konkre\u010dius sprendimus, atsi\u017evelgti \u012f visuomen\u0117s nuomon\u0119, ypa\u010d \u012f t\u0173 grupi\u0173, kurios labiausia paveiktos ar rizika d\u0117l neigiamo poveikio joms gali b\u016bti did\u017eiausia.<\/p>\n\n\n\n

Atsi\u017evelgdamas \u012f min\u0117tus kriterijus, konkre\u010dioje byloje Teismas padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad \u0160veicarija ne\u012fvykd\u0117 savo \u012fsipareigojim\u0173. Teismas sprend\u0117, kad \u0160veicarijos teisin\u0117je sistemoje b\u016bta reik\u0161ming\u0173 sprag\u0173, susijusi\u0173 su tinkamu vidaus teisinio reguliavimo sistemos suk\u016brimu, \u012fskaitant nesugeb\u0117jim\u0105 kiekybi\u0161kai \u012fvertinti \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173 i\u0161metimo lygio bei kiekio apribojim\u0173. Be to, nustatyta, jog \u0160veicarija yra ne\u012fvykd\u017eiusi ir ankstesni\u0173 savo duj\u0173 emisijos ma\u017einimo tiksl\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Ar kitoms valstyb\u0117ms po \u0161io sprendimo yra ko nerimauti? Konkreti \u0160veicarijos valstyb\u0117s situacija kai kuri\u0173 komentatori\u0173 vertinimu yra specifin\u0117, nes joje veiksmingos vidaus teisin\u0117s sistemos tr\u016bkumas atsirado d\u0117l \u0161alies referendum\u0173, atmetusi\u0173 ambicingus tar\u0161os ma\u017einimo \u012fsipareigojimus. Daugelyje kit\u0173 Europos valstybi\u0173 \u0161ios situacijos n\u0117ra, nes bent jau ES valstyb\u0117se nar\u0117s jau kur\u012f laik\u0105 saistomos ES klimato teisinio reglamentavimo[7]<\/a>, nustatan\u010dio  privalomus tar\u0161os ma\u017einimo \u012fsipareigojimus.[8]<\/a><\/p>\n\n\n\n

Apibendrinant, reikt\u0173 pripa\u017einti, kad \u0161iose klimato kaitos\u00a0 bylose E\u017dTT teko nelengva u\u017eduotis \u00a0ir Teismas tikrai atlikto sud\u0117ting\u0105 darb\u0105, siekdamas suderinti, rodos, nesuderinamus dalykus, ie\u0161kodamas pusiausvyros tarp tradicinio ir konservatyvaus \u017emogaus teisi\u0173 gynimo modelio bei tarp vieno i\u0161 aktualiausi\u0173 \u0161iuolaikini\u0173 visuomen\u0117s i\u0161\u0161\u016bki\u0173 \u2013 poreikio u\u017etikrinti \u017emogaus teisi\u0173 veiksmingum\u0105 klimato kaitos, kuri nei\u0161vengiamai daro neigiam\u0105 \u012ftak\u0105 Konvencijos saugomoms teis\u0117ms, kontekste. Perskai\u010dius Teismo sprendimus, galima daryti i\u0161vad\u0105, kad E\u017dTT Did\u017eioji kolegija \u0161i\u0105 pusiausvyr\u0105 i\u0161laik\u0117, remdamasi tiek jau nusistov\u0117jusia savo praktika ir doktrina aplinkos apsaugos srityje, tiek akivaizd\u017eiai i\u0161pl\u0117sdama \u0161i\u0105 doktrin\u0105 pagal \u0161ios dienos realijas bei akivaizd\u0173 poreik\u012f imtis kuo skubiau veiksming\u0173 priemoni\u0173 klimato kaitos neigiamiems padariniams ma\u017einti. Tokiu b\u016bdu Valstybi\u0173\u00a0 – Konvencijos nari\u0173 politikos formuotojams ir nacionaliniams teismams buvo i\u0161kelti nauji tikslai bei i\u0161\u0161\u016bkiai, nes po \u0161i\u0173 sprendim\u0173 jau akivaizdu, jog valstyb\u0117ms i\u0161vengti teisin\u0117s atsakomyb\u0117s visuomenei d\u0117l nepakankam\u0173 veiksm\u0173 kovojant su neigiamais klimato kaitos padariniais nepavyks.\u00a0 \u00a0<\/p>\n\n\n\n

Prof. dr. Solveiga Vil\u010dinskait\u0117 yra advokat\u0117, \u201eTGS Baltic\u201c partner\u0117<\/em><\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

[1]<\/a> VEREIN KLIMASENIORINNEN SCHWEIZ AND OTHERS v. SWITZERLAND (coe.int)<\/a><\/p>\n\n\n\n

[2]<\/a> CAR\u00caME v. FRANCE (coe.int)<\/a><\/p>\n\n\n\n

[3]<\/a> MATOS DUARTE v. PORTUGAL (coe.int)<\/a><\/p>\n\n\n\n

[4]<\/a> \u017dr. pla\u010diau: Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismo Did\u017eioji kolegija vie\u0161ame pos\u0117dyje nagrin\u0117ja byl\u0105 prie\u0161 32 valstybes d\u0117l klimato kaitos \u00bb D\u0116MESIO! Informacija \u0161ioje interneto svetain\u0117je nuo 2024 m. kovo 1 d. n\u0117ra atnaujinama. Aktuali\u0105 informacij\u0105 apie atstovavim\u0105 Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teisme rasite Teisingumo ministerijos interneto svetain\u0117je. (lrv-atstovas-eztt.lt)<\/a>; Aplinkosaugos byla Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teisme: kuo tai gresia Lietuvai, nesiimant reikiam\u0173 priemoni\u0173 stabdyti neigiamus klimato kaitos padarinius? \u2013 Teis\u0117 profesionaliai (teise.pro)<\/a><\/p>\n\n\n\n

[5]<\/a> Primintina, kad Car\u00eame prie\u0161 Pranc\u016bzij\u0105 <\/em>byloje Parei\u0161k\u0117jas – buv\u0119s Pranc\u016bzijos miesto Grande-Synthe meras. \u0160is miestas yra vietov\u0117je, kuri laikoma ypa\u010d didel\u0117s rizikos d\u0117l galimo klimato kaitos poveikio. Parei\u0161k\u0117jas, kaip meras ir kaip privatus asmuo, kreip\u0117si \u012f Valstyb\u0117s taryb\u0105, pra\u0161ydamas panaikinti vyriausyb\u0117s atsisakym\u0105 imtis papildom\u0173 priemoni\u0173, skirt\u0173 \u012fgyvendinti Pary\u017eiaus susitarimo tiksl\u0105 suma\u017einti emisijas 40 proc. iki 2030 met\u0173. Nesi\u0117mus \u0161i\u0173 priemoni\u0173, pasak Parei\u0161k\u0117jo, jo namas gali b\u016bti nuplautas.<\/p>\n\n\n\n

KlimaSeniorinnen prie\u0161 \u0160veicarij\u0105<\/em> byloje parei\u0161k\u0117jais buvo grup\u0117 vyresnio am\u017eiaus moter\u0173 bei jas vienijanti nevyriausybin\u0117 organizacija, kurie skunde nurod\u0117, kad \u0160veicarijos vyriausyb\u0117s nepakankami veiksmai, \u012fgyvendinant Pary\u017eiaus susitarimo tikslus, pa\u017eeid\u0117 E\u017dTK 2 ir 8 straipsnius. Anot Parei\u0161k\u0117j\u0173, kar\u0161\u010dio bangos neigiamai veikia pagyvenusi\u0173 moter\u0173 sveikat\u0105, tod\u0117l Valstyb\u0117 privalo imtis veiksm\u0173 \u0161velninat klimato kaitos padarinius.<\/p>\n\n\n\n

Duarte Agostinho ir kiti prie\u0161 Portugalij\u0105 ir 32 kit\u0105 valstyb\u0119 <\/em>byloje 11\u201324-eri\u0173 met\u0173 Portugalijos pilie\u010diai k\u0117l\u0117 33 valstybi\u0173, tarp j\u0173 ir Lietuvos, atsakomyb\u0117s u\u017e neigiamus klimato kaitos padarinius klausimus. \u0160ioje byloje Parei\u0161k\u0117jai teig\u0117, kad valstybi\u0173 nesugeb\u0117jimas suma\u017einti \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173 emisijos padidino klimato kaitos neigiamus padarinius ir taip paveik\u0117 j\u0173 gyvenimo s\u0105lygas bei sveikat\u0105.  D\u0117l klimato kaitos vasaros metu kyla daug mi\u0161k\u0173 gaisr\u0173, kelian\u010di\u0173 pavoj\u0173 Parei\u0161k\u0117j\u0173 sveikatai. Jie ken\u010dia nuo alergij\u0173, kv\u0117pavimo ir miego sutrikim\u0173 bei patiria nerim\u0105 d\u0117l ateities. \u017diem\u0105 klimato kaita sukelia labai stiprias audras, o tai gali padaryti \u017eal\u0105 netoli j\u016bros esantiems j\u0173 namams. Parei\u0161k\u0117jai savo skunduose taip pat nurod\u0117, kad visuotinis at\u0161ilimas daro ypa\u010d didel\u012f poveik\u012f j\u0173 kartai ir kad, atsi\u017evelgiant \u012f j\u0173 am\u017ei\u0173, j\u0173 teisi\u0173 apribojimas yra didesnis nei vyresni\u0173j\u0173 kart\u0173 atveju.<\/p>\n\n\n\n

[6]<\/a> Climate Change and the ECHR: The Results Are In \u2013 EJIL: Talk! (ejiltalk.org)<\/a>; A Quick Take on the European Court\u2019s Climate Change Judgments \u2013 EJIL: Talk! (ejiltalk.org)<\/a><\/p>\n\n\n\n

[7]<\/a> European Climate Law – European Commission (europa.eu)<\/a><\/p>\n\n\n\n

[8]<\/a> Climate Change and the ECHR: The Results Are In \u2013 EJIL: Talk! (ejiltalk.org)<\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Pra\u0117jusi\u0105 savait\u0119 Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismo (E\u017dTT) Did\u017eioji kolegija pri\u0117m\u0117 ilgai lauktus sprendimus trijose su klimato kaita susijusiose Verein Klimaseniorinnes Schweiz ir kt. prie\u0161 \u0160veicarij\u0105 (Peticijos Nr. 53600\/20[1]),   Car\u00eame prie\u0161 Pranc\u016bzij\u0105 (Peticijos Nr. 7189\/21[2]) beiDuarte Agostinho ir kiti prie\u0161 Portugalij\u0105 ir 32 kit\u0105 valstyb\u0119 (Peticijos Nr.  39371\/20[3]) bylose.[4] Verein Klimaseniorinnes Schweiz ir kt. prie\u0161 \u0160veicarij\u0105 byloje E\u017dTT teismas …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":45284,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[435,163,1726,162],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/45283"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=45283"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/45283\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":45286,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/45283\/revisions\/45286"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/45284"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=45283"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=45283"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=45283"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}